Nr. 1N-177/2014
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.13.1.2.; 2.12.4.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. lapkričio 18 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Šiukšta,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. G. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 3 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo J. G. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. rugsėjo 11 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Teisėjas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs skundą,
n u s t a t ė :
Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 27 d. nuosprendžiu J. G. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 129 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktus - laisvės atėmimu keturiolikai metų ir šešiems mėnesiams; pagal BK 178 straipsnio 1 dalį - trisdešimčiai parų arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir J. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas keturiolikai metų ir šešiems mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, J. G. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, išteisintas nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių. Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. V. iš nuteistojo J. G. priteista 3 158,18 Lt turtinei ir 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Iš nuteistojo J. G. taip pat nuspręsta išieškoti 1 104,56 Lt proceso išlaidų valstybei.
J. G. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis 2011 m. liepos 10 d. ryte, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Jonavos rajone, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su sugyventine P. B. metu, šiai dėl sunkaus girtumo esant bejėgiškos būklės, tyčia sudavė vieną smūgį peiliu į krūtinės sritį ir taip padarė durtinę-pjautinę žaizdą priekinėje krūtinės sienos dešinėje, krūtinės dešinio III tarpšonkaulinio tarpo raumenų ir dešinio III šonkaulio kremzlinės dalies, širdiplėvės sienos ir aortos kylančiosios dalies kiauryminius pažeidimus, dėl ko nukentėjusioji įvykio vietoje mirė.
Taip pat J. G. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis 2011 m. liepos 10 d., laikotarpiu tarp popietės ir vakaro, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, iš E. V. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), Jonavos rajone, pagrobė A. V. priklausantį šaldytuvą „Hansa“, kurio vertė 409,83 Lt, ir taip padarė nukentėjusiajam 409,83 Lt turtinę žalą.
Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 27 d. nuosprendis pakeistas: J. G. nusikalstama veika iš BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktų perkvalifikuota į BK 129 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 12 metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 12 metų. Kita nuosprendžio dalis nepakeista.
Kasacine tvarka baudžiamoji byla nebuvo nagrinėjama.
Nuteistasis J. G. 2014 m. rugpjūčio 18 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą prašydamas atnaujinti baudžiamąją bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, numatytų BPK 444 straipsnyje. Nuteistasis nurodė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo; teismas nevertino G. V. parodymų; teismas nevertino nukentėjusiosios asmenybės; nepagrįstai pripažinta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio; nuteistasis prašė pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę – veika buvo padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai.
Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. rugsėjo 11 d. nutarimu atsisakyta J. G. byloje pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Nutarime konstatuota, kad J. G. nenurodė naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį, todėl atnaujinti baudžiamąją bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių nėra pagrindo.
Vilniaus apygardos teisme buvo gautas nuteistojo J. G. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. rugsėjo 11 d. nutarimo. Skunde nuteistasis nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jis buvo apklausiamas neblaivus, tačiau prokuroras nurodė, kad jis buvo valingas ir sąmoningas. Generalinio prokuroro nutarime nėra pasisakyta dėl nuteistojo pareiškime nurodytos aplinkybės, jog teismas iš medicinos įstaigos neišreikalavo J. G. medicininių dokumentų, patvirtinančių jo padidėjusį jautrumą. Nuteistojo nuomone, Generalinis prokuroras pažeidė BPK 184 straipsnio 4 dalies nuostatas, kadangi dėl J. G. nurodytos aplinkybės, susijusios su liudytojos G. V. parodymų nevertinimo, nieko konkrečiai neatsakė, tik nurodė, kad ši liudytoja buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu. Taip pat nuteistasis nurodė, kad neatsižvelgta į tai, kad jo nusikalstamus veiksmus prieš nukentėjusiąją sąlygojo jos agresyvus elgesys, kuris buvo daugkartinio pobūdžio. Be to, skunde nuteistasis nurodė, kad jis nuo pat suėmimo prisipažino kaltu, yra senyvo amžiaus ir prašė jį nubausti švelniau.
Vilniaus apygardos teismas skundžiama 2014 m. spalio 3 d. nutartimi atmetė nuteistojo J. G. skundą. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. rugsėjo 11 d. nutarimas atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas pažymėjo, kad skundžiamame Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarime pagrįstai pripažinta, jog visos J. G. pareiškime nurodytos aplinkybės neturi įtakos proceso atnaujinimui, nes jos teismui priimant nuosprendį buvo žinomos. Taip pat teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras atsakė į visus esminius J. G. pareiškimo argumentus, dėl kiekvieno iš jų pateikė motyvuotas ir pagrįstas išvadas. Skundžiamame nutarime teisingai konstatuota, kad įrodymų vertinimas, bausmės skyrimo klausimas, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių pripažinimas ar nepripažinimas nėra pagrindas atnaujinti baudžiamąją bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Apygardos teismas įvertino nuteistojo skunde nurodytas aplinkybes apie tai, jog jis ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausiamas neblaivus, įvertino 2009 m. medicininius duomenis, aplinkybes dėl liudytojos G. V. parodymų vertinimo. Teismas taip pat įvertino ir skunde išdėstytas aplinkybes, kad nuteistojo nusikalstamus veiksmus prieš nukentėjusiąją sąlygojo pastarosios agresyvus elgesys, kuris buvo daugkartinio pobūdžio, kad jis nuo pat suėmimo prisipažino kaltu, yra senyvo amžiaus. Apygardos teismas padarė išvadą, kad nuteistojo J. G. nurodytos aplinkybės negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, nes neatitinka BPK 444 straipsnio 1 dalies reikalavimų.
Nuteistasis J. G. skunde prašo atnaujinti baudžiamąją bylą. Skunde nurodo iš esmės tas pačias aplinkybes, kurios buvo nurodytos ir Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai bei Vilniaus apygardos teismui. Nuteistojo nuomone, nebuvo atsižvelgta į duomenis apie jo sveikatą, t. y. nenustatyta, jog jis yra sveikas. Nuteistasis skunde nurodo, kad prokuroras tvirtina, jog J. G. per apklausą buvo valingas ir sąmoningas, tačiau, nuteistojo nuomone, asmuo, kuriam nustatytas 2. 16 promilių girtumas, tokiu negali būti laikomas. Neatsižvelgta ir į liudytojos G. V. parodymus. Skunde teigiama, jog ši liudytoja galėtų duoti išsamesnius parodymus. Nuteistojo nuomone, nebuvo įvertinta nukentėjusiosios asmenybė, jos agresyvus elgesys. Nuteistojo manymu, neįrodyta aplinkybė dėl jo neblaivumo. Taip pat nuteistasis nurodo, kad jo gynėjas padėjo tyrėjai sukurpti bylą ir be pateisinamos priežasties nedalyvavo teismo posėdyje. Nuteistasis prašo atsižvelgti į jo senyvą amžių, klaidas, kurias padarė teismas, ir skirti jam švelnesnę bausmę.
Skundas atmetamas.
BPK 443 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis ar nutartis gali būti panaikinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nurodytos BPK 444 straipsnyje.
BPK 444 straipsnis reglamentuoja baudžiamosios bylos atnaujinimą, paaiškėjus naujoms aplinkybėms. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, yra šios: 1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas; 2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nagrinėdami bylą teisėjai nusikalstamai piktnaudžiavo; 3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad atlikdami ikiteisminį tyrimą pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis; 4) kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas. Taigi aplinkybės, išvardintos BPK 444 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose, nustatomos tik įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, tuo tarpu kitokios naujai paaiškėjusios aplinkybės, nurodytos 4 punkte, nustatomos atliekant tyrimą BPK 446 ir 447 straipsnių nustatyta tvarka. Kitokiomis aplinkybėmis, numatytomis BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte, pripažįstamos tik tokios, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį. Aplinkybės, kurios priimant nuosprendį buvo žinomos, negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis.
Aukštesnysis teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog nuteistojo J. G. prašyme atnaujinti bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių bei skunde dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. rugsėjo 11 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių panaikinimo nurodytos aplinkybės, negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis BPK 444 straipsnio 1 dalies prasme.
Nesutikdamas su Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 3 d. nutartimi, nuteistasis skunde teigia, kad nebuvo atsižvelgta į duomenis apie jo sveikatos būklę. Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos bylos medžiagos, kreipdamasis į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą nuteistasis pateikė išrašus iš medicininių dokumentų, nors bylos nagrinėjimo teisme metu nei nuteistasis, nei jo gynėjas neprašė teismo išreikalauti medicininius dokumentus apie J. G. sveikatos būklę. Nuteistasis pateikė duomenis, kuriuose nurodyti jo sveikatos sutrikimai 2009 m. rugpjūčio 26 d. bei 2009 m. rugsėjo 8 d., t. y. medicininiai dokumentai rodo nuteistojo sveikatos būklę 2009 m., todėl ši aplinkybė negali būti laikoma naujai paaiškėjusia, kuri teismui nebuvo ir negalėjo būti žinoma priimant nuosprendį.
Skunde nuteistasis nurodo apie tai, jog, prokuroro tvirtinimu, J. G. per apklausą buvo valingas ir sąmoningas, tačiau, nuteistojo nuomone, asmuo, kuriam nustatytas 2. 16 promilių girtumas, tokiu negali būti laikomas. Priešingai nei nurodo nuteistasis, 2014 m. rugsėjo 11 d. Generalinio prokuroro nutarime tokia aplinkybė nėra konstatuota. Nutarime nurodoma, kad J. G. elgesys ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu buvo valingas ir sąmoningas. Pastebėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu J. G. buvo apklaustas ne kartą, t. y. 2012 m. liepos 11 d., liepos 12 d., liepos 19 d., rugsėjo 19 d. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nuosprendyje konstatuota, jog 2011 m. liepos 11 d. J. G. parodymai gauti nepažeidžiant BPK reikalavimų. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad nuteistojo nurodoma aplinkybė dėl jo neblaivumo 2012 m. liepos 11 d. duodant parodymus taip pat nelaikytina naujai paaiškėjusia, nes ji teismui priimant nuosprendį buvo žinoma.
Nuteistasis, prašydamas atnaujinti baudžiamąją bylą, skunde teigia, kad nebuvo atsižvelgta į liudytojos G. V. parodymus. Ši liudytoja, nuteistojo manymu, galėtų duoti išsamesnius parodymus, tačiau nuteistasis nenurodo, kokias konkrečias, reikšmingas bylai aplinkybes galėtų nurodyti minėta liudytoja, kokias bylai reikšmingas aplinkybes ji patvirtintų ar paneigtų. Pažymėtina, kad liudytoja G. V. buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu, todėl teismui, nagrinėjusiam baudžiamąją bylą, liudytojos G. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo žinomi, todėl ir ši nuteistojo nurodoma aplinkybė nelaikytina naujai paaiškėjusia.
Skunde nuteistasis taip pat nurodo, kad nebuvo įvertinta nukentėjusiosios asmenybė, jos agresyvus elgesys, nebuvo įrodytas jo neblaivumas, neįvertinti gynėjo veiksmai baudžiamajame procese, jo senyvas amžius. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo šių aplinkybių vertinti kitaip nei jas įvertino apygardos teismas, t. y. šios aplinkybės taip pat nelaikytinos naujai paaiškėjusiomis, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį.
Nuteistasis J. G. nei pareiškime Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, nei skunde Vilniaus apygardos teismui nepateikė duomenų, jog yra įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriuo nustatyta: liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas; jog nagrinėdami bylą teisėjai nusikalstamai piktnaudžiavo; kad atlikdami ikiteisminį tyrimą pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis. Nagrinėjamu atveju tokio įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nėra, todėl bylos atnaujinimas BPK 444 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nurodytais pagrindais nėra galimas.
Pagal BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punktą, kaip jau buvo minėta, bylos atnaujinimas galimas, kai nustatomos kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas. Skunde J. G., prašydamas atnaujinti procesą, nenurodo aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos teismui, nagrinėjusiam baudžiamąją bylą.
Kauno apygardos teismas 2012 m. birželio 27 d. nuosprendyje konstatavo, jog byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma visiškai patvirtino kaltinamajam J. G. pareikštą kaltinimą. Teismas, konstatuodamas kaltinamojo kaltę padarius nusikaltimą, rėmėsi byloje surinktais įrodymais. Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 27 d. nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas bei J. G. kaltės klausimas yra patikrinti išnagrinėjus bylą pagal nuteistojo skundą apeliacine tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 27 d. nuosprendis pakeistas, J. G. nusikalstama veika iš BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktų perkvalifikuota į BK 129 straipsnio 1 dalį). Taigi, tiek Kauno apygardos teismas, tiek Lietuvos apeliacinis teismas įvertino visus byloje suriktus įrodymus bei padarė motyvuotas išvadas dėl J. G. kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas priimant sprendimą, pagal BPK 20 straipsnio nuostatas yra bylą nagrinėjančio teismo kompetencija, todėl tai, kad bylos aplinkybių tyrimo rezultatai ir teismų priimti sprendimai nuteistojo netenkina, negali būti pripažinta pagrindu pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Aukštesnysis teismas, nagrinėdamas nuteistojo J. G. skundą dėl nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. rugsėjo 11 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių baudžiamojoje byloje, esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su naujai paaiškėjusių aplinkybių, dėl kurių galima atnaujinti baudžiamąją bylą, nustatymu. Asmens kaltės, veikos kvalifikavimo, atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių pripažinimo klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami ir įvertinami. Nuteistojo J. G. prašymas sušvelninti jam paskirtą bausmę šioje proceso stadijoje negali būti svarstomas, nes šie klausimai jau išspręsti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu..
Įvertinęs aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą Lietuvos apeliacinis teismas daro išvadą, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 3 d. nutartis, kuria atmestas nuteistojo J. G. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. rugsėjo 11 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti nėra pagrindo.
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Nuteistojo J. G. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 3 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.
Teisėjas Linas Šiukšta