Civilinė byla Nr. e2-942-407/2025

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00635-2024-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.4.; 3.1.7.6. (s)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 30 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelirija“ ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Profitus Crowdfunding“ atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. nutarties, kuria patvirtintas uždarosios akcinės bendrovės „Palangos svajonė“ restruktūrizavimo planas.

Teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Palangos svajonė“ Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 19 d. nutartimi buvo iškelta restruktūrizavimo byla, nutartis įsiteisėjo 2025 m. kovo 31 d. Kauno apygardos teismo 2025 m. gegužės 27 d. nutartimi patvirtinti neginčijami kreditorių finansiniai reikalavimai.

2.       Nemokumo administratorė ir UAB „Palangos svajonė“ kreipėsi į teismą prašydamos patvirtinti restruktūrizavimo planą vienai kreditorių grupei nepritariant. Prašyme pažymėjo, kad, rengiant bendrovės restruktūrizavimo plano projektą ir teikiant jį svarstyti bendrovės kreditorių susirinkimui, buvo įgyvendinti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 104, 105, 106 ir 110 straipsniuose nurodyti reikalavimai. Nurodė, kad restruktūrizavimo plano tvirtinimui nepritarė vienintelis kreditorius UAB „Profitus Crowdfunding“, kurio 1 305 385,37 Eur dydžio finansinis reikalavimas užtikrintas hipoteka. Bendrovės restruktūrizavimo plane yra numatyta patenkinti 100 proc. visų kreditorių finansinių reikalavimų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Kauno apygardos teismas 2025 m. rugsėjo 12 d. nutartimi patvirtino restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir RUAB) „Palangos svajonė“ restruktūrizavimo planą dvejų metų laikotarpiui, iki 2027 m. rugsėjo 12 d.

4.       Teismas įvertino kreditorės UAB „Profitus Crowdfunding“ argumentus, kad restruktūrizavimo planas teikiamas tvirtinti JANĮ 1111 straipsnio 2 dalimi yra nepagrįstas ir prieštarauja atsakovės pateiktai informacijai restruktūrizavimo plane. Teismas pažymėjo, kad restruktūrizavimo plane (2.5 skyriuje) nurodyta, jog šiuo metu iš atsakovės turimo turto, jį realizavus, galima būtų gauti apie 1 500 000 Eur sumą, o tai yra ženkliai daugiau nei UAB „Profitus Crowdfunding“ turimas finansinis reikalavimas, kuris yra vienintelis užtikrintas atsakovės turto hipoteka. Teismas akcentavo, kad UAB „Profitus Crowdfunding“ balsavimo biuletenyje nėra nurodyta motyvuotų argumentų, kurie lėmė apsisprendimą balsuoti prieš restruktūrizavimo plano patvirtinimą. Teismo vertinimu, neargumentuotas sprendimas nepritarti bendrovės restruktūrizavimo planui savaime nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad bendrovės restruktūrizavimo plane numatytos restruktūrizuojamos bendrovės mokumo atkūrimo priemonės nėra realios ir įgyvendinamos.

5.       Teismas, atmesdamas UAB „Gelirija“ argumentus, pažymėjo, kad nėra pagrindo spręsti, jog atsakovė teise skųsti UAB „Gelirija“ finansinį reikalavimą pasinaudojo nesąžiningai, t. y. siekdama ateityje fiktyviai patvirtinti restruktūrizavimo planą antroje kreditorių grupėje. Teismas pažymėjo, kad UAB „Gelirija“ teiginiai dėl tariamo refinansavimo galimybių, dėl neužbaigtų statinių pardavimo, dėl statybų tęsimo yra absoliučiai nepagrįsti, deklaratyvūs ir lakoniški. Abstraktūs, subjektyvaus pobūdžio skolininkės pasvarstymai nesudaro galimybės įsitikinti restruktūrizavimo plane numatomų skolininkės gaivinimo priemonių realumu ir galimybe jas įgyvendinti. Teismas nurodomus argumentus vertino kaip nepakankamus spręsti apie restruktūrizavimo plano ydingumą. Teismas atmetė UAB „Gelirija“ argumentus, kad UAB „Palangos svajonė“ yra negyvybingas juridinis asmuo. Atkreipė dėmesį į tai, kad įmonė stengiasi veikti kryptingai ir užbaigti nekilnojamojo objekto statybą ir iš to gauti finansinę naudą, t. y. atsakovė veikia kryptingai, nepradėdama, neieškodama naujos veiklos, kuriai vykdyti būtų reikalingos papildomos lėšos.

6.       Teismas nurodė, kad pateiktas restruktūrizavimo planas atitinka JANĮ 104, 105, 106 ir 110 straipsnių reikalavimus. 

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

7.       Kreditorė UAB „Profitus Crowdfunding“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti tvirtinti RUAB „Palangos svajonė“ restruktūrizavimo planą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

7.1.                      Teismas nevertino, kokia suma galėtų būti gauta bankroto proceso metu. Suma, kuri būtų gauta bankroto procese realizavus UAB „Profitus Crowdfunding“ įkeistą turtą, yra didesnė nei UAB „Profitus Crowdfunding“, kuris yra vienintelis kreditorius paveikiamų kreditorių grupėje, finansinio reikalavimo suma. Atitinkamai, padengus UAB „Profitus Crowdfunding“ finansinį reikalavimą, liks ženkli suma, kuri galės būti skirta kitų kreditorių reikalavimams dengti. Vertinant JANĮ 1111 straipsnio 2 dalies taikymo sąlygas ir, įvertinus restruktūrizavimo plane nurodytą informaciją, darytina išvada, kad teismas, patvirtindamas restruktūrizavimo planą, netinkamai taikė JANĮ 1111 straipsnio 2 dalį, dėl to nutartis yra naikintina.

7.2.                      Restruktūrizavimo planui buvo pritarta tik vienoje kreditorių grupėje. Restruktūrizavimo planui pritarė kreditorių grupė, kurios reikalavimai nėra užtikrinti hipoteka ir kurios didžiąją dalį balsų turi atsakovės direktorius ir jo žmona, kurie yra suinteresuoti bei siekia atidėti atsiskaitymą su kreditoriais iškeliant restruktūrizavimo bylą. Kreditorių, kurių reikalavimai nėra užtikrinti atsakovės turto hipoteka, grupėje turimų reikalavimų dalis kistų, jeigu UAB „Gelirija“ reikalavimai būtų patvirtinti. Taigi kreditorių grupės patvirtinimas yra gautas fiktyviai ir neatitinka kitų sąžiningų kreditorių interesų.

7.3.                      Vertindamas restruktūrizavimo plane pateiktą mokumą atkursiančių priemonių pagrindimą, teismas tinkamai neįvertino jų ekonominio pagrįstumo, o pačios priemonės laikytinos tik deklaratyviais atsakovės teiginiais. Nutartyje teismas iš esmės apsiribojo formaliu restruktūrizavimo plano vertinimu, t. y. jo atitikimu JANĮ numatytiems reikalavimams, nevertindamas restruktūrizavimo priemonių turinio.

7.4.                      UAB „Palangos svajonė“ mokumą atkursiančia priemone iš esmės įvardinamas jos vystomo projekto, pastatų esančių Palangoje, Pavasario g. 6, realizavimas. Tačiau, remiantis restruktūrizavimo planu, projektą planuojama realizuoti tokio baigtumo, koks jis yra šiuo metu. Tačiau šis projektas yra nebaigtos statybos, yra apleistas, jo baigtumas viešajame registre yra tik 45 proc., todėl vertę skaičiuoti darant prielaidas dėl galimų pajamų yra nepagrįsta. Netgi darant prielaidą, kad pajamų metodas galėtų būti naudojamas, tokiu atveju turi būti pateikta aiški informacija, kokia lėšų suma bus reikalinga projekto užbaigimui.

7.5.                      Restruktūrizavimo plane privaloma kreditoriams pateikti aiškius ir pagrįstus dydžius, kurių pagrindu atsakovė grindžia projekto vertinime nurodytą turto rinkos vertę. Prie projekto vertinimo atsakovė pridėjo tik 2023 metų sąmatas, sudarytas remiantis 2023 m. balandžio mėnesio kainomis, o tai neatitinka rinkos ir joje vyraujančių statybos kaštų.

7.6.                      Atsakovė faktiškai nevykdo jokios veiklos, t. y. ne tik projekto vystymo, bet ir kitos, kuri galėtų generuoti pajamas ir sudarytų galimybes atsiskaityti su kreditoriais.

7.7.                      Projekto užbaigimui reikalinga lėšų suma, kurios dydis nėra žinomas ir nėra pagrįstas. Atsakovė pateikė tik jokių įsipareigojimų nesukeliantį Centro kredito unijos raštą dėl 3,5 mln. Eur finansavimo suteikimo, tačiau raštas neturi jokios įrodomosios vertės vertinant galimybę gauti finansavimą projekto vystymui. Taip pat atsakovės pateiktas ketinimų protokolas, kuriuo su UAB „Pavasario 6“ susitarė ateityje sudaryti sutartį dėl projekto įsigijimo, yra siekis dirbtinai įrodyti projekto realizavimo galimybę.

7.8.                      Teismas kritiškai neįvertino ekonominio pagrindimo priemonės, kuri skirta atsakovės mokumui atkurti, t. y. pajamų, kurias atsakovė neva gaus iš pareiškėjos kaip nuostolių atlyginimą pasibaigus teisminiams procesams. Nurodyta priemonė yra deklaratyvi ir nepagrįsta, siekiant dirbtinai sudaryti įspūdį apie ateityje gautinas pajamas, kurių nei dydis, nei pagrįstumas nėra patvirtintas. Dar tik vyksta byla dėl atliktų darbų kokybiškumo, todėl ne tik gautinų nuostolių dydis, bet ir tikimybė juos gauti yra visiškai nepagrįsta.

7.9.                      Teismas neatsižvelgė į akivaizdžius restruktūrizavimo plano trūkumus: pateikta netiksli informacija apie kreditorių turimų reikalavimų sumą, restruktūrizavimo plano skirtingose vietose pateikta skirtinga suma, kuri būtų gaunama atsakovės bankroto atveju

7.10.                      Atsakovė yra faktiškai nemoki, restruktūrizavimo plane nurodytomis priemonėmis nėra net menkiausios galimybės atkurti atsakovės mokumą ir sudaryti sąlygas atsiskaityti su esamais kreditoriais. Visa tolesnė atsakovės veikla remiasi kreditorių finansinių reikalavimų didėjimu su menama tikimybe kažkada ateityje uždirbti pakankamai lėšų, reikalingų atsiskaityti su kreditoriais.

8.       UAB „Gelirija“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo UAB „Profitus Crowdfunding“ atskirąjį skundą tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas tuo, kad tikrasis skolininkės tikslas yra ne atkurti mokumą, gyvybingumą ir tęsti veiklos vykdymą, parduoti statinius tokios būklės, kokios jie yra dabar. Tačiau statinių pardavimui restruktūrizavimo procesas nėra reikalingas ir net neatitinka šio proceso tikslų bei jiems prieštarauja, o tai patvirtina, kad neegzistavo ir neegzistuoja net menkiausias pagrindas tvirtinti restruktūrizavimo planą, o skolininkei keltina bankroto byla.

9.       UAB „Gelirija“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti tvirtinti RUAB „Palangos svajonė“ restruktūrizavimo planą.

10.       RUAB „Palangos svajonė“ ir jos nemokumo administratorė atsiliepime į atskiruosius skundus prašė atskiruosius skundus atmesti ir Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:

10.1.                      Įgyvendinti visi JANĮ 1111 straipsnyje nustatyti reikalavimai, kai prašoma patvirtinti restruktūrizavimo planą kreditoriams nepritariant.

10.2.                      Bendrovė nuo pat šios bylos nagrinėjimo pradžios nesutiko su UAB „Gelirija“ finansiniu reikalavimu ir jį ginčijo JANĮ nustatyta tvarka. Kauno apygardos teismo 2025 m. gegužės 27 d. nutartimi buvo patvirtinti neginčijami bendrovės kreditorių finansiniai reikalavimai, o ginčijamo UAB „Gelirija“ finansinio reikalavimo 536 601,13 Eur sumai nagrinėjimas išskirtas į atskirą bylą Nr. eB2-1067-886/2025. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Gelirija“ finansinis reikalavimas buvo ginčijamas, bendrovės 2025 m. liepos 24 d. kreditorių susirinkime UAB „Gelirija“ neturėjo teisės dalyvauti ir balsuoti bendrovės restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimu.

10.3.                      Bendrovės restruktūrizavimo plane finansiniams sunkumams įveikti buvo numatytos dvi priemonės: (i) gaunamo papildomo finansavimo pagrindu vystyti nekilnojamojo turto projektą ir su kreditoriais atsiskaityti iš piniginių lėšų, gautų pardavus visą projektą ar dalimis atskirus butus; (ii) parduoti vystomą nekilnojamojo turto projektą dabartinėje stadijoje, kurioje yra dabar, ir iš gautų piniginių lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais.

10.4.                      Bendrovei priklausantis nekilnojamasis turtas UAB „Pavasario 6“ bus parduodamas už bendrą 2 783 000 Eur dydžio kainą, įskaitant 483 000 Eur dydžio pridėtinės vertės mokestį. 2 300 000 Eur turės būti sumokėta bendrovei ne vėliau kaip per 15 darbo dienų po notarinės sutarties sudarymo dienos (iš jų 1 305 385,37 Eur pervedant tiesiogiai į hipotekos kreditoriaus UAB „Profitus Crowdfunding“ atsiskaitomąją sąskaitą kaip UAB „Profitus Crowdfunding“ reikalavimo, patvirtinto bendrovės restruktūrizavimo byloje, pilną dengimą). Centro kredito unija pateikė 2025 m. liepos 10 d. sutikimą dėl kredito UAB „Pavasario 6“ suteikimo. Bendrovės laisvai disponuojamas lėšas už jai priklausančio nekilnojamojo turto pardavimą sudarys 2 300 000 Eur, kurių visiškai pakaks padengti ne tik teismo patvirtintus kreditorių reikalavimus 1 517 765,37 Eur sumai, bet ir UAB „Gelirija“ 539 127,39 Eur dydžio ginčijamam reikalavimui padengti net ir tuo atveju, jei teismas nuspręs jį patvirtinti pilna apimtimi.

10.5.                      UAB „Profitus Crowdfunding“ reikalavimu buvo nuolat atliekamas bendrovei priklausančio nekilnojamojo turto, įkeisto UAB „Profitus Crowdfunding“ naudai, vertinimas, kurį atlikdavo pačios UAB „Profitus Crowdfunding“ nurodyta didžiausia turtą ir verslą vertinanti įmonė Lietuvoje ir Baltijos šalyse – UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamasis turtas. Iki bendrovės restruktūrizavimo bylos iškėlimo paskutinis bendrovei priklausančio nekilnojamojo turto vertinimas buvo atliktas 2024 m. kovo mėnesį, nustatyta nekilnojamojo turto rinkos vertė vertės nustatymo dieną (2024 m. kovo 15 d.) buvo 2 210 000 Eur be PVM (apskaičiuojant pajamų metodu). Kreditorė UAB „Profitus Crowdfunding“ jokių pastabų ar prieštaravimų dėl pateiktos turto vertinimo ataskaitos niekada neturėjo. Šiuo metu nustatyta nekilnojamojo turto vertė yra tik šiek tiek didesnė – 2 300 000 Eur.

10.6.                      UAB „Profitus Crowdfunding“, siekdama paneigti pateiktą turto vertinimo ataskaitą nepateikė jokių objektyvių įrodymų (eksperto išvados ir pan.), kad vertinimo ataskaitoje nustatyta bendrovės turimo ilgalaikio turto vertė yra mažesnė ar kad ji buvo apskaičiuota neteisingai.

10.7.                      Bendrovė yra įkurta, siekiant realizuoti daugiabučio (dviejų gyvenamųjų namų) projektą adresu: Palanga, Pavasario g. 6. Tuo tikslu bendrovė stengiasi veikti kryptingai ir užbaigti šio nekilnojamojo turto projektą bei iš to gauti finansinę naudą, užtikrinančią atsiskaitymą su visais bendrovės kreditoriais.

Teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl UAB „Gelirija“ pateiktų procesinių dokumentų

11.       Bankroto bylos teisme nagrinėjamos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka, išskyrus išimtis, nustatytas kituose įstatymuose (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Pagrindinius įmonių nemokumo klausimus reglamentuojantis teisės aktas yra JANĮ, todėl CPK normos taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo normoms, reglamentuojančioms bankroto procesą.

12.       Teisę dalyvauti civilinėje byloje, taigi ir teisę teikti procesinius dokumentus bei skųsti teismų procesinius sprendimus, turi tik dalyvaujantys byloje asmenys (CPK 37, 305 straipsniai) – civilinės bylos šalys, pareiškėjai, tretieji ir suinteresuoti asmenys. Nuo pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo priėmimo dienos kreditoriai laikomi turinčiais teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir turi teisę kreiptis į teismą su prašymu įtraukti juos į bylą trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisėmis (JANĮ 19 straipsnio 4 dalis); ši teisės norma užtikrina realiems ir potencialiems kreditoriams, pagrindusiems savo dalyvavimą nemokumo procese, dalyvauti procese ir pasisakyti dėl skolininko mokumo.

13.       Teismų praktikoje pažymima, kad nemokumo bylos iškėlimo stadija pasibaigia priėmus (įsiteisėjus) teismo nutartį iškelti nemokumo bylą. Įsiteisėjus šiai nutarčiai, išnyksta pagrindas iki tol į civilinės bylos procesą neįstojusiems kreditoriams pasisakyti dėl įmonės (ne)mokumo. Todėl JANĮ 19 straipsnio 4 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas nuo šios nemokumo proceso stadijos praranda aktualumą likusio nemokumo proceso prasme (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-654-934/2023; 2023 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-748-407/2023; 2023 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1134-567/2023; 2024 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-406-567/2024; 2024 m. spalio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-769-934/2024 12 punktas). Taigi, kai klausimas dėl nemokumo bylos iškėlimo yra išsprendžiamas, kreditoriai teises ir pareigas nemokumo byloje (pavyzdžiui, teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose, skųsti procesinius teismo sprendimus, skųsti kreditorių priimtus nutarimus, kreiptis dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo ir pan.) įgyja tik tuomet, kai įsiteisėja teismo nutartis, kuria yra patvirtinamas jų finansinis reikalavimas; nuo šio momento jie tampa dalyvaujančiais byloje asmenimis (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-862-450/2022, 28, 31 punktus).

14.       Iš civilinėje byloje esančių duomenų nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2025 m. gegužės 27 d. nutartimi buvo patvirtinti neginčijami RUAB „Palangos svajonė“ kreditorių finansiniai reikalavimai, o ginčijamas UAB „Gelirija“ 536 601,13 Eur dydžio finansinis reikalavimas buvo išskirtas į bylą Nr. eB2-1067-886/2025. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, ši byla yra sustabdyta dėl paskirtos ekspertizės. Taigi UAB „Gelirija“ nėra įgijusi kreditoriaus teisinio statuso RUAB „Palangos svajonė“ restruktūrizavimo byloje, atitinkamai, nėra dalyvaujantis asmuo RUAB „Palangos svajonė“ restruktūrizavimo byloje ir neturi teikti procesinių dokumentų ar teisės skųsti teismo procesinių sprendimų (CPK 305, 338 straipsniai, JANĮ 15 straipsnio 2 dalis). Atskirasis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundą paduoda asmuo, neturintis teisės jį paduoti (CPK 315 straipsnio 4 dalis, 338 straipsnis). Jeigu šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas ir priimama nutartis grąžinti žyminį mokestį (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).

15.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ši teisinė situacija nepažeidžia UAB „Gelirija“ teisių ir interesų RUAB „Palangos svajonė“ restruktūrizavimo procese: jeigu bus patvirtintas UAB „Gelirija“ finansinis reikalavimas, turės būti sprendžiama dėl restruktūrizavimo plano keitimo JANĮ 112 straipsnyje nustatyta tvarka, ir, be kita ko, UAB „Gelirija“ įgytų teisę pasisakyti dėl restruktūrizavimo plano ir dėl jo balsuoti, išreikšti poziciją dėl jos finansinio reikalavimo tenkinimo tvarkos. Sprendžiant dėl restruktūrizavimo plano keitimo, be kita ko, būtų vertinama pasikeitusi RUAB „Palangos svajonė“ finansinė padėtis ir perspektyvos toliau vykdyti restruktūrizavimo procedūras.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir apeliacijos objekto

16.       Nagrinėjamos civilinės bylos dalykas yra Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

17.       Teisėjų kolegija akcentuoja, kad CPK įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis. Ribotos apeliacijos modelio valstybėse apeliacija pripažįstama esant ne pakartotiniu bylos nagrinėjimu, o pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės mechanizmu (lot. revisio prioris instantiae). Apeliacinis procesas nėra pirmosios instancijos teismo proceso pakartojimas, bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyksta pagal specialias taisykles ir nėra identiškas procesui pirmosios instancijos teisme. Apeliacinis procesas skirtas pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-208/2005; 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020).

18.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

19.       Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas. Todėl apeliacinės instancijos teismas civilinę bylą toliau nagrinėja UAB „Profitus Crowdfunding“ atskirojo skundo ribose.

Dėl JANĮ 1111 straipsnyje nustatytų reikalavimų (ne)įvykdymo

20.       Kreditorės UAB „Profitus Crowdfunding“ teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė JANĮ 1111 straipsnį: JANĮ 1111 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ši teisės norma taikoma tik tuomet, jeigu restruktūrizavimo plano projektui pritarė kitų kreditorių grupė, jeigu jos kreditorių jokie reikalavimai nebūtų patenkinami bankroto atveju, tačiau restruktūrizavimo plane aiškiai nurodyta, kad bankroto proceso metu planuojama būtų gauti apie 1 652 589 Eur pajamų; ši suma yra didesnė nei kreditorės UAB „Profitus Crowdfunding“ hipoteka užtikrintas finansinis reikalavimas, todėl antros eilės kreditoriams taip pat tektų finansinio reikalavimo patenkinimo dalis. Todėl, kreditorės teigimu, nėra išpildyta JANĮ 1111 straipsnio 2 dalies b punkto sąlyga. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su šiais atskirojo skundo argumentais sutikti.

21.       JANĮ 1111

22.       JANĮ buvo papildytas JANĮ 1111 straipsniu įgyvendinant 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/1023 dėl prevencinio restruktūrizavimo sistemų, skolų panaikinimo ir draudimo verstis veikla ir priemonių restruktūrizavimo, nemokumo ir skolų panaikinimo procedūrų veiksmingumui didinti, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2017/1132 (toliau – Restruktūrizavimo direktyva, PRD) (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo Nr. XIII-2221 1, 2, 4, 6, 9, 10, 15, 17, 26, 27, 28, 31, 32, 33, 35, 40, 41, 42, 43, 62, 63, 64, 77, 94, 95, 103, 104, 110, 111, 114, 130 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 1021, 1022, 1023, 1111 straipsniais ir įstatymo priedo pakeitimo įstatymo ir lydimųjų įstatymų projektų aiškinamasis raštas). Todėl JANĮ 1111 straipsnio taikymas ir aiškinimas yra neatsiejamas nuo Restruktūrizavimo direktyvoje įtvirtinto teisinio reguliavimo, jo turinio ir tikslų.

23.       Į JANĮ 1111 straipsnį buvo perkeltas PRD 11 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas, kuriuo valstybės narės įpareigotos įdiegti kreditorių grupių (klasių) suspaudimo mechanizmą (angl. cross-class cram-down) ir numatyti minimalias sąlygas, kurioms esant būtų patvirtintas restruktūrizavimo planas, kuriam nepritarė visos suinteresuotos grupės. Doktrinoje pažymima, kad kreditorių grupių suspaudimo mechanizmas leidžia patvirtintą restruktūrizavimo planą padaryti privalomu toms kreditorių grupėms, kurios balsavo prieš planą. Kreditorių grupė turi tam tikrą veto teisę, todėl gali ja naudotis siekdama išgauti sau palankų rezultatą kitos grupės sąskaita. Todėl kreditorių grupių suspaudimo mechanizmas turi užtikrinti, kad restruktūrizavimo procesas nežlugtų kreditoriams naudojantis veto teise. Paprastai prieš restruktūrizavimo planą balsuoja mažiausiai apsaugotos kreditorių grupės, kurių finansiniai reikalavimai yra tenkinami paskiausiai, kadangi jie neturi ekonominio suinteresuotumo. Kreditorių suspaudimo mechanizmas turi veikti kaip gyvybingų įmonių apsauga. Teismas turėtų patvirtinti restruktūrizavimo planą kreditoriams nepritariant, jeigu restruktūrizavimo planas nėra nesąžiningas ir nediskriminuoja kreditorių grupės, kuri balsavo prieš restruktūrizavimo planą (Christoph G. Paulus ir Reinhard Dammann. European Preventive Restructuring: An Article-by-Article Commentary. Munchen: C. H. Beck, 2021, p. 178).

24.       Prieš restruktūrizavimo planą gali balsuoti ir užtikrintų kreditorių grupė, kurios ekonominė padėtis restruktūrizavimo ir bankroto proceso atveju iš esmės nesikeistų, tačiau tokie kreditoriai gali, be kita ko, siekti greitesnio turto realizavimo ir savo finansinio reikalavimo patenkinimo, jie nėra suinteresuoti laukti restruktūrizavimo procedūrų vykdymo, kuris taip pat gali būti rizikingas. Tačiau, kaip jau buvo minėta, kreditorių grupių suspaudimo mechanizmas turi užtikrinti gyvybingos įmonės išsaugojimą ir kartu restruktūrizavimo proceso veiksmingumą su sąlyga, kad restruktūrizavimo planas nėra nesąžiningas.

25.       PRD 11 straipsnyje, be kita ko, nurodyta, kad restruktūrizavimo planas turėtų būti patvirtintas, jeigu jam pritarė užtikrinimo priemonę turinčių kreditorių grupė arba grupė, turinti pirmumą užtikrinimo priemonės neturinčių kreditorių grupės atžvilgiu (PRD 11 straipsnio 1 dalies b punkto i papunktis), arba, jeigu ši sąlyga nėra tenkinama, bent viena balsuojanti paveiktų arba, kai tai numatyta nacionalinėje teisėje, žalą patiriančių šalių grupė, kuri nėra akcininkų grupė, arba bet kokia kita grupė, kuri, įvertinus skolininko kaip veikiančio verslo vertę, negautų jokio mokėjimo arba neišlaikytų jokio intereso, arba, kai tai numatyta pagal nacionalinę teisę, kurios atžvilgiu galėtų būti pagrįstai manoma, kad ji negautų jokio mokėjimo arba neišlaikytų jokio intereso, jei pagal nacionalinę teisę būtų taikomas įprastas likvidavimo prioritetų eiliškumas (PRD 11 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunktis).

26.       JANĮ 1111 straipsnio 2 dalies 2 punkto b papunktyje, dėl kurio taikymo ir aiškinimo kyla ginčas ir kuris turėtų atitikti PRD 11 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunktį, teisinis reguliavimas yra itin susiaurintas numatant būtinąją sąlygą, kad planas gali būti tvirtinamas tik tuomet, kai jam pritarė kreditorių grupė, jeigu jos kreditorių jokie reikalavimai nebūtų patenkinami bankroto atveju. Tačiau, kaip jau buvo minėta, PRD 11 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunktyje įtvirtintos alternatyvos, t. y. restruktūrizavimo planas nepritariant kreditoriams gali būti tvirtinamas tuomet, jeigu jam pritarė bent viena balsuojanti paveiktų arba žalą patiriančių šalių grupė, kuri nėra akcininkų grupė, arba bet kokia kita grupė, kuri, įvertinus skolininko kaip veikiančio verslo vertę, negautų jokio mokėjimo arba neišlaikytų jokio intereso, arba kurios atžvilgiu galėtų būti pagrįstai manoma, kad ji negautų jokio mokėjimo arba neišlaikytų jokio intereso. Taigi iš lingvistinės PRD 11 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunkčio formuluotės matyti, kad restruktūrizavimo planui iš esmės turėtų pritarti bent viena balsuojanti paveiktų kreditorių grupė. Teisės doktrinoje pažymima, kad PRD 11 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunkčio norma turėtų būti suprantama ir aiškinama taip, kad restruktūrizavimo planas turėtų būti patvirtintas, kai jam pritaria bent viena ekonominį interesą turinti kreditorių grupė. Bet kuriuo atveju atveju, jeigu pagal nacionalinį teisinį reguliavimą yra sudaromos tik dvi kreditorių grupės, turėtų būti gautas bent vienos kreditorių grupės pritarimas (Christoph G. Paulus ir Reinhard Dammann. European Preventive Restructuring: An Article-by-Article Commentary. Munchen: C. H. Beck, 2021, p. 184).

27.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad lingvistinė JANĮ 1111 straipsnio 2 dalies formuluotė buvo kritikuojama ir Lietuvos teisės doktrinoje, kurioje nurodoma, kad įtvirtintas teisinis reguliavimas yra neaiškus, nesudaro prielaidų veiksmingam restruktūrizavimo procesui (žr., pavyzdžiui, A. Balsiukienė ir kt., „Veiksmingo restruktūrizavimo proceso užtikrinimas įgyvendinant Restruktūrizavimo ir nemokumo direktyvą“, Jurisprudencija, 2021, 28 (1), p. 151), todėl buvo pateiktas pasiūlymas – sprendžiant dėl restruktūrizavimo plano tvirtinimo pagal JANĮ 1111 straipsnio 2 dalį, turėtų pakakti tik vienos iš JANĮ 108 straipsnyje nurodytos kreditorių grupės pritarimo (A. Balsiukienė „Restruktūrizavimo plano tvirtinimas nepritariant kreditoriams“, Jurisprudencija, 2022, 29 (1), p. 148).

28.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta anksčiau, sprendžia, kad, priešingai nei teigiama atskirajame skunde, restruktūrizavimo planas pagal JANĮ 1111 straipsnį gali būti teikiamas tvirtinti tuomet, kai yra gautas bent vienos kreditorių grupės pritarimas, nepriklausomai nuo ekonominio nepritariančios kreditorių grupės intereso, kadangi pagal JANĮ yra sudaromos tik dvi kreditorių grupės. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad dėl pritarimo atsakovės restruktūrizavimo planui 2025 m. liepos 24 d. kreditorių susirinkime balsavo dvi kreditorių grupės: kreditoriai, kurių reikalavimai yra užtikrinti įkeitimu ir (ar) hipoteka, ir kiti kreditoriai. Pirmojoje kreditorių grupėje atsakovės restruktūrizavimo planui nebuvo pritarta, tuo tarpu antroji kreditorių grupė (kiti kreditoriai) atsakovės restruktūrizavimo planui pritarė 90,9732 proc. visų teismo patvirtintų šios grupės kreditorių reikalavimų sumos balsų dauguma (visi 2025 m. liepos 24 d. kreditorių susirinkime dalyvavę šios grupės kreditoriai balsavo „už“). Todėl apeliacinės instancijos teismas laiko, kad šiuo aspektu pateiktas restruktūrizavimo planas atitinka JANĮ 1111 straipsnio 2 dalies 2 punkto b papunkčio esmę ir Restruktūrizavimo direktyvoje nustatytus tikslus.

29.       UAB „Profitus Crowdfunding“ atskirajame skunde keliamas tik JANĮ 1111 straipsnio 2 dalies 2 punkto b papunkčio taikymo ir aiškinimo klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik UAB „Profitus Crowdfunding“ atskirojo skundo ribose nevertindamas, ar pateiktas restruktūrizavimo planas atitinka kitus 1111 straipsnyje įtvirtinus reikalavimus.

Dėl restruktūrizavimo plane numatytų mokumo atkūrimo priemonių

30.       UAB „Profitus Crowdfunding“ atskirajame skunde teigiama, kad restruktūrizavimo plane mokumo atkūrimo priemonės yra deklaratyvios, teismas nevertino jų ekonominio pagrįstumo. Nepateikti duomenys ir skaičiavimai, kokių investicijų reikėtų projektui baigti – 2023 m. sąmata neatitinka rinkos ir joje vyraujančių statybos kaštų. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė faktiškai nevykdo jokios veiklos; atsakovė privalo būti suinteresuota atkurti mokumą ne tik vienintelio turimo projekto išvystymu ar realizavimu, tačiau turėtų siekti gauti pajamas ir iš kitų veiklų. Galiausiai, nėra patikimų įrodymų, kad projektas gali būti parduotas, o naujam finansuotojui bus suteiktas didesnis nei 3 mln. Eur kreditas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su šiais atskirojo skundo argumentais sutikti.

31.       Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad šiuo metu RUAB „Palangos svajonė“ vysto vieną didelės vertės nekilnojamojo turto projektą, siekdama pastatyti gyvenamosios paskirties pastatą, o jame esančias patalpas parduoti ir gauti pelną. JANĮ nėra nustatyta išimčių, kad tam tikrą veiklą vykdantiems asmenims nebūtų galima kelti restruktūrizavimo bylos ir patvirtinti restruktūrizavimo plano, taigi vien aplinkybė, kad RUAB „Palangos svajonė“ restruktūrizavimo plane nenumatė kitų galimų (potencialių) projektų vystymo ateityje, taip pat nenumatė keisti savo veiklos ar pradėti naujų veiklų, savaime nepaneigia galimybės patvirtinti restruktūrizavimo plano. Kita vertus, iš vykdomų sutarčių sąrašo matyti, kad be nekilnojamojo turto vystymo Palangoje, atsakovė vykdo (vykdė) kitas sutartis dėl statinio projekto vykdymo priežiūros, kitų statinių statybos, rekonstravimo, remonto ir pan. Todėl nėra pakankamo pagrindo teigti, kad RUAB „Palangos svajonė“ veikla nėra orientuota į verslo vykdymą ateityje.

32.       Iš restruktūrizavimo plano matyti, kad RUAB „Palangos svajonė“ mokumą planuoja atkurti arba tęsdama nekilnojamojo turto projekto vystymą Palangoje gavusi naują finansavimą, arba pardavusi projektą tokios būklės, kokia yra šiuo metu (restruktūrizavimo plano 19-20 puslapiai). Priešingai nei teigiama atskirajame skunde, šios priemonės mokumui atkurti nėra nei deklaratyvios, nei neįmanomos. Turto vertei pagrįsti atsakovė pateikė UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamojo turto 2025 m. birželio 27 d. dienos Turto vertės nustatymo pažymą ir turto vertinimo ataskaitą, kurioje nurodyta, kad RUAB „Palangos svajonė“ priklausančio turto, esančio Palangoje, vertė šiuo metu yra 2,3 mln. Eur, o projektą planuojama parduoti už 2,783 mln. Eur, iš kurių 0,483 mln. Eur sudarytų pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM). Šios sumos pakaktų padengti ne tik esamiems teismo patvirtintiems ir restruktūrizavimo plane aptartiems kreditorių finansiniams reikalavimams padengti, tačiau ir UAB „Gelirija“ finansiniam reikalavimui, jeigu jis būtų patvirtintas teismo. Todėl nėra pagrindo teigti, kad restruktūrizavimo planas nėra realus ar įgyvendinamas.

33.       Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad nei skolininkė, nei teismas, nei kreditoriai negali garantuoti restruktūrizavimo proceso sėkmės, todėl restruktūrizavimo plano tvirtinimo metu, vertinamas tik jo realumas. Į bylą pateiktas 2025 m. liepos 29 d. ketinimų protokolas, kuriame pažymėta, jog UAB „Pavasario 6“ yra suinteresuota pirkti RUAB „Palangos svajonė“ vystomą nekilnojamojo turto projektą, ir 2025 m. liepos 10 d. Centro kredito unijos raštas dėl kredito suteikimo UAB „Pavasario 6“ yra pakankami įrodymai, siekiant pagrįsti restruktūrizavimo plano realumą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, RUAB „Palangos svajonė“ finansinei būklei esant neapibrėžtai, nei iš investuotojų, nei iš kredito įstaigų negali būti reikalaujama neatšaukiamų, baudomis apibrėžtų įsipareigojimų sudaryti sutartis ar suteikti kreditus, toks reikalavimas restruktūrizavimo atveju būtų neproporcinga priemonė restruktūrizavimo plano realumui pagrįsti. 

34.       UAB „Profitus Crowdfunding“ atskirajame skunde kvestionuoja atliktą nekilnojamojo turto vertinimą pažymėdama, kad projekto vertinime projekto kaina apskaičiuota taikant pajamų metodą, kuris šiuo atveju yra netinkamas dėl esamos projekto būklės, kadangi projektas yra apleistas, 45 proc. baigtumo.

35.       Remiantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr. 1K-159 „Dėl Turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Metodika) 55 punktu, turto vertinimas atliekamas ne mažiau kaip dviem metodais; jeigu du turto vertinimo metodai netaikomi, turto vertintojas tai privalo pagrįsti turto vertinimo ataskaitoje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad, nustatant vertinamo turto rinkos vertę, tikslingiausia naudoti pajamų metodą. Šiuo vertinimo atveju lyginamojo metodo taikymas nėra galimas, kadangi nėra parduota panašaus tipo objektų (sklypų Palangos miesto rytinėje dalyje, kuriuose statomi gyvenamosios paskirties daugiabučiai pastatai). Išlaidų (kaštų) metodas nėra taikomas vystomų objektų rinkos vertei nustatyti. Kadangi pajamų metodu vertinamo turto vertę nustatyti įmanoma, tai išlaidų (kaštų) metodo taikymas nustatant vertinamo turto rinkos vertę nėra tinkamas.

36.       Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje pažymėta, kad pajamų metodo esmė – turto teikiamos naudos – grynųjų būsimųjų pinigų srautų perskaičiavimas į turto vertę. Pajamų metodu gali būti vertinamas tik tas turtas, kuris duoda ar gali duoti pajamas. Kadangi vertinamas turtas – tai plėtros potencialą turintis žemės sklypas ir jame statomas daugiabutis gyvenamasis namas, kuriame bus suformuoti 68 butai (t. y. turtas esantis plėtros stadijoje, kai plėtrą ir turto realizaciją rinkoje tikimasi užbaigti ne ilgiau kaip per 36 mėnesius), vertintojų nuomone, nustatant šio vertinamo nekilnojamojo turto vertę pajamų metodu, standartiniais skaičiavimo būdais (t. y. diskontuotų pinigų srautų skaičiavimo būdu ir kapitalizavimo skaičiavimo būdu) turto rinkos vertės nustatyti nėra galimybės, todėl vertintojai pasirinko kitą tarptautinėje praktikoje taikomą skaičiavimo būdą – liekamąjį skaičiavimo būdą (angl. residual method). Liekamasis skaičiavimo būdas yra plačiai aprašytas tarptautinėje metodinėje bei praktinėje literatūroje, skirtoje turto vertinimui. Liekamasis skaičiavimo būdas labiausiai tinkamas nustatyti žemės sklypo(ų) ar pastato(ų), kurį(iuos) ruošiamasi perstatyti (rekonstruoti, renovuoti), vertę. Pagrindinė šio skaičiavimo būdo prielaida, kad statyba ir perstatymas yra verslas. Nors atskirajame skunde yra ginčijama nustatyta nekilnojamojo turto vertė ir nekilnojamojo turto vertei nustatyti pasirinktas nekilnojamojo turto vertės nustatymo būdas, tačiau šie nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nurodyti argumentai nėra paneigti; atskirajame skunde iš esmės nėra argumentų, kodėl turto vertinimui negali būti taikomas pajamų metodas.

37.       Apeliacinės instancijos teismas pritaria, kad kartu su restruktūrizavimo planu nėra pateikta pakankamai duomenų apie tai, kokių investicijų reikėtų projektui baigti. Restruktūrizavimo plane nurodyta, kad pagal turimą komercinį pasiūlymą, stogo konstrukcijų užbaigimui ir galutiniam įrengimui (apie 1 600 kv. m) reikalinga atlikti darbų už 102 200 Eur (su PVM). Po šių darbų atlikimo, kurie padidina bendrą projekto vertę, preliminariai yra susitarta dėl papildomos paskolos (iki 2 200 000 Eur), kuri būtų skirta visų likusių darbų pagal pasirašytas darbo sąmatas užbaigimui. Nors atskirajame skunde keliamos abejonės dėl investicijų pakankamumo (netinkamo apskaičiavimo), tačiau neįrodyta, kad šios restruktūrizavimo plano sąlygos nėra realios ir jų nepakaktų projektui pabaigti. Iš restruktūrizavimo plano matyti, kad iš parduoto turto planuojama gauti nuo 4,6 mln. Eur iki 5 mln. Eur pajamų; šios aplinkybės nėra ginčijamos. Nagrinėjamu atveju yra kreditorių finansiniai reikalavimai sudaro šiek tiek daugiau nei 1,5 mln. Eur sumą (pesimistiniu atveju, jeigu būtų patvirtintas UAB „Gelirija“ finansinis reikalavimas, – šiek tiek daugiau nei 2 mln. Eur), vienam mėnesiui planuojama skirti 22 750 Eur bendrosioms administravimo išlaidoms padengti, taigi iš viso 0,546 mln. Eur per dvejus restruktūrizavimo metus (ir pesimistiniu atveju 0,8 mln. Eur per trejus restruktūrizavimo metus), planuojama investuoti papildomai 2,3 mln. Eur sumą. Be to, UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamojo turto turto vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad prognozuojamos turto rinkos vertė pabaigus statybą gali siekti 6,1 mln. Eur, taigi restruktūrizavimo plane, vertinant potencialiai gautinas pajamas, laikomasi konservatyvaus, atsargaus požiūrio, todėl sėkmės atveju planuojamos gauti pajamos gali būti ir didesnės nei nurodoma restruktūrizavimo plane. Nors visi skaičiavimai yra apytiksliai, tačiau nėra nerealūs; nagrinėjamu atveju nepaneigta, kad, sugeneravus reikalingas investicijas ir (arba) patyrus papildomas išlaidas, kreditoriai atgautų didesnę finansinių reikalavimų dalį, nei gautų bankroto proceso metu. Todėl restruktūrizavimo procesas šiuo atveju vertintinas kaip veiksmingesnis mokumo problemų sprendimo būdas nei bankrotas.

38.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kreditoriai ir nemokumo administratorius turi teisines ir procesines galimybes kontroliuoti restruktūrizavimo procesą, spręsti dėl restruktūrizavimo plane numatytų priemonių įgyvendinimo tikslingumo ir jų poveikio galutiniam restruktūrizavimo procesui visame restruktūrizavimo bylos nagrinėjimo etape. Tačiau šios bylos nagrinėjimo metu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti restruktūrizavimo proceso tikslingumu ir restruktūrizavimo plane numatytų priemonių mokumui atkurti patikimumu.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

39.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti atskirojo skundo motyvais pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

40.       RUAB „Palangos svajonė“ pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsiliepimą į UAB „Profitus Crowdfunding“ atskirąjį skundą per elektroninių paslaugų portalą teismui pateikė RUAB „Palangos svajonė“ nemokumo administratorė UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, o atsiliepimą į atskiruosius skundus pasirašė RUAB „Palangos svajonė“ vadovas ir nemokumo administratorė. Todėl nėra faktinio priežastinio ryšio tarp pateikto prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas ir RUAB „Palangos svajonė“ pateikto procesinio dokumento, nes nenustatyta, kad advokatas Antanas Paulauskas būtų realiai dalyvavęs ir teikęs teisinę pagalbą šiame apeliaciniame procese.

41.       Be to, nagrinėjamoje RUAB „Palangos svajonė“ restruktūrizavimo byloje yra paskirtas nemokumo administratorius, kuriam yra mokamas atlygis už nemokumo proceso priežiūrą, konsultacijas ir organizavimą; nemokumo administratorius atitinka specialiuosius reikalavimus, įtvirtintus JANĮ – nemokumo administratoriui keliami išsilavinimo ir patirties reikalavimai. Nors bendra taisyklė yra ta, kad nemokumo administratorius neturi procesinės pareigos kiekvieną civilinę bylą, kurioje sprendžiami su administruojama bendrove susiję klausimai, vesti pats (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-677-241/2020 44 punktą), tačiau akcentuotina, kad atsiliepimui į atskiruosius skundus parengti nebuvo reikalingos išskirtinės žinios, byla yra nesudėtinga ir tiesiogiai susijusi su restruktūrizavimo procesu. Todėl nagrinėjamu atveju patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teismo yra vertinamos kaip nepagrįstos ir nebūtinos.

42.       Apibendrinamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad RUAB „Palangos svajonė“ prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestinas dviem savarankiškais pagrindais: pirma, procesiniai dokumentai yra pateikti pačios RUAB „Palangos svajonė“ ir jos nemokumo administratorės; nenustatytas faktinis priežastinis ryšys tarp pateikto prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas ir RUAB „Palangos svajonė“ pateikto procesinio dokumento, ir, antra, RUAB „Palangos svajonė“ nurodomos bylinėjimosi išlaidos pripažintinos nereikalingomis ir nebūtinomis.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutraukti apeliacinį procesą pagal uždarosios akcinės bendrovės „Gelirija“ atskirąjį skundą.

Atsisakyti priimti uždarosios akcinės bendrovės „Gelirija“ atsiliepimą į atskirąjį skundą ir prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas bei grąžinti šiuos procesinius dokumentus juos padavusiam asmeniui.

Atmesti restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Palangos svajonė“ prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjas                                                                        Vigintas Višinskis