Civilinė byla Nr. e2YT-6362-956/2020

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03333-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.1; 3.4.5.15.1

 (S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. birželio 23 d.

Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Sigita Kulbienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Teresės L. J. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims Anykščių rajono savivaldybės administracijai, Valstybės įmonei Turto bankas, Valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai, E. M., J. K., R. Š., priėmimo klausimą.

Teismas

nustatė:

            pareiškėja prašo dėl nuosavybės teisių atkūrimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad gyvenamojo namo, unikalus  (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), statybos metai yra 1913. Nurodo, kad  Nacionalinė žemės tarnyba 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimu atkūrė nuosavybės teises B. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusiai (duomenys neskelbtini), kartu su bendraturčiais R. S. ir A. Š., grąžinant natūra bendrą 0.40 ha žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini). Šiame žemės sklype yra išlikę pastatai: gyvenamasis namas, pirtis. Į šiuos nekilnojamuosius daiktus nuosavybės teisių atkūrimo klausimas iki šiol neišspręstas. 2003 m. spalio 17 d. B. Z. užsakymu buvo parengta gyvenamojo namo kadastro ir registro byla, kurioje statybos pabaigos metai buvo nurodyti 1940. Kadangi sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nebuvo priimtas, tai šie gyvenamojo namo kadastriniai matavimai liko neįregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre. Anykščių miškų urėdijos užsakymu 2004 m. gruodžio 22 d. buvo atlikti nauji gyvenamojo namo ir kitų sodybos pastatų kadastriniai matavimai, kadastro duomenyse įrašyti gyvenamojo namo statybos pabaigos metai 1963. Šie duomenys buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre. Šiuo metu gyvenamąjį namą turto patikėjimo teise valdo Valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas. Anykščių rajono savivaldybės administracijos atstovai žodžiu nurodė, kad nuosavybės teisių atkūrimui trukdo įrašas kadastro duomenyse, kad gyvenamojo namo statybos pabaigos metai yra 1963. Kreipėsi į VĮ Registrų centro Utenos skyrių dėl duomenų pakeitimo. Prašymas atmestas, nurodant, kad kreiptis dėl duomenų pakeitimo gali tik pats savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo. Kreipėsi dėl duomenų pakeitimo į VĮ Turto bankas. VĮ Turto bankas informavo, kad nesikreips dėl kadastrinių duomenų pakeitimo ir pasiūlė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl gyvenamojo namo statybos pabaigos metų.

Pareiškimą atsisakytina priimti.

            Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015).

            CPK 444 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. CPK 444 straipsnio 2 dalyje yra nustatytas sąrašas bylų, kuriose teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus. CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkte yra nurodyta, kad teismas nagrinėja bylas ir dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

           Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ypatingosios teisenos nuostatas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nurodė, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridinis; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali gauti kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Šios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011).

            Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad gyvenamojo namo, unikalus (duomenys neskelbtini), statybos metai yra 1913, tikslu atkurti nuosavybės teises į minėtą nekilnojamąjį turtą. Pareiškime nurodoma, kad nustačius prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjai atsirastų galimybė kreiptis į Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktorių dėl nuosavybės teisių atkūrimo į minėtą gyvenamąjį namą, kurį šiuo metu patikėjimo teise valdo VĮ Turto bankas. Byloje nėra įrodymų, kad pareiškėja kreipėsi į Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktorių ir kuris savo sprendimu būtų atsisakęs atkurti nuosavybės teises į gyvenamąjį namą.

Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų (patvirtintos LR Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057) 6 punktą, prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į gyvenamuosius namus, kai jie patikėjimo teise valdomi centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo nagrinėja savivaldybės administracijos direktorius. Nagrinėjamu atveju, pareiškėja siekia atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl visų pirma privalo raštu pateikti Anykščių rajono savivaldybės administracijai prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo minėtam nekilnojamam turtui. Tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad pareiškėja teikė minėtą prašymą, todėl teismas negali spręsti, ar pareiškėja tinkamai pasinaudojo visomis leistinomis sąlygomis, reikalingomis juridinę reikšmę turintiems faktams nustatyti, t. y. ar pareiškėja raštu kreipėsi į Anykščių rajono savivaldybės administraciją su prašymu atkurti nuosavybės teises minėtam nekilnojama turtui bei koks sprendimas buvo priimtas.

             Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad pareiškėjos pateiktas pareiškimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad gyvenamojo namo, unikalus                          Nr. (duomenys neskelbtini), statybos metai yra 1913, negali būti nagrinėjamas teisme, kadangi juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra aplinkybė, jog pareiškėja negali gauti kitokia, t. y. ne teismo, tvarka dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Šios įstatymo nuostatos yra imperatyvios, kai nėra visų minėtų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai.

Minėtų aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, į pareiškėjos pareiškime nurodytas aplinkybes ir jos pareikšto reikalavimo turinį, į pateiktus įrodymus, teismas atsisako priimti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kaip nenagrinėtiną teisme CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 445 straipsnio pagrindu.

Pareiškėjai išaiškintina, kad teismo atsisakymas priimti pareiškimą nekliudo vėl kreiptis į teismą, jei yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti pareiškimą (CPK 137 straipsnio 4 dalis).

Kadangi atsisakoma priimti pareiškimą, pareiškėjai grąžintinas jos sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 5 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 100 straipsniu, 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 290-291, 445 straipsniais, teismas 

nutaria:

atsisakyti priimti pareiškėjos Teresės L. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Grąžinti pareiškėjai Teresei L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 37,50 Eur (trisdešimt septynių eurų 50 centų) žyminį mokestį, sumokėtą 2020 m. birželio 17 d. per PERLAS Finance terminalą. Mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja            Sigita Kulbienė