Civilinė byla Nr. e2-205-280/2019
Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00205-2019-8
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
2.6.10.5.2.4; 2.6.39.2.5.5; 3.1.7.1.1; 3.1.7.3;
3.2.3.1; 3.2.4.4; 3.2.4.11; 3.2.6.5
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
S P R e N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. rugpjūčio 7 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė,
sekretoriaujant Vilmai Daukšienei, Linai Stankūnaitei
dalyvaujant ieškovo atstovams T. Ž. ir R. G., M. B. atsakovės atstovui V. Č., advokatui S. B., trečiajam asmeniui L. U.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei UAB „Autika” , įm. kodas 300021588, trečiasis asmuo atsakovo pusėje L. U., dėl nuostolių atlyginimo priteisimo ir
n u s t a t ė:
ieškiniu ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašo priteisti iš atsakovo 52 274,44 Eur, bylinėjmosi išlaidas, 6 procentų dydžio procesines palūkanas. Ieškovas nurodo, kad 2016-01-08 Vokietijoje dėl trečiojo asmens L. U. vairavusio transporto priemonę DAF FT 105XF460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala kitoms transporto priemonėms. Teigia, kad L. U., ėjusio darbines pareigas pas atsakovę, vairuojama transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.
Nurodė, kad Lietuvos ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės yra tarptautinės transporto priemonių valdytojų civilines atsakomybės privalomojo draudimo sistemos (žalios kortelės sistemos) dalyvės, kurių vienas iš tikslų yra užtikrinti, supaprastinti ir palengvinti žalos atlyginimą nukentėjusiems asmenims.
Tvirtina, kad eismo įvykio valstybės Vokietijos nacionalinis draudikų biuras (Deutsches Büro Grüne karte E. V.) atlygino atsakovės vilkiko su puspriekabe DAF FT 105XF460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė ieškovui reikalavimą 58 674,44 Eur sumai. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras minėtą sumą sumokėjo ir įgijo teisę patirtus nuostolius regreso tvarka išieškoti iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį.
Tvirtina, kad atsakovė UAB „Autika” reikalaujamos sumos nesumokėjo, sumokėjo tik 6400 Eur ir liko skolinga 52 274,44 Eur. Ieškovas pateikė teismui papildomą informaciją apie šiai bylai aktualų Vokietijos teisės turinį, tvirtina, kad atsakovė nesilaikė teisės aktų reikalavimų, nes jos valdoma transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, nesidomėjo nedraustos transporto priemonės padaryta Vokietijoje žala, jos aplinkybėmis ir administravimo procesu, turėdama prieštaravimų, neteikė argumentuotų prašymų/ paaiškinimų kompetetingoms Vokietijos institucijoms. Nurodo, kad šiomis aplinkybėmis teismas turi vertinti atsakovės pasyvumą, dėl ko nėra pagrindo vertinti atsakovės reiškiamus prieštaravimus.
Nurodo, kad, reikalaujant ieškovui atlyginti sumokėtas sumas, atsakovė dėl dalies eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo 2017 m. lapkričio mėn. sudarė skolinį įsipareigojimą, jau yra įvykdžius dalį prievolės, sumokėdama 6 400 Eur. Po skolinio įsipareigojimo sudarymo iš Vokietijos gavus papaildomus reikalavimus, jai buvo pateikti visi juos pagrindžiantys įrodymai. Ieškovas nesutiko su atsakovės reiškiamomis pretenzijomis dėl žalos dydžio.
Atsiliepimu į ieškinį atsakovė UAB „Autika” su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir jai priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Tvirtina, kad ieškovas 58 674,44 Eur Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui pervedė be jokio teisinio pagrindo, nes tokio dydžio žala negalėjo būti padaryta.
Nurodo, kad ieškinyje nenurodytos įvykio aplinkybės, kokie apgadinimai automobiliams padaryti, kada nukentėjusieji kreipėsi į Vokietijos draudikų biurą, kada jiems sumokėtas žalos atlyginimas. Nurodo, kad tiek apgadinimų, užvažiavus ant vienos padangos gumos likučių, nebuvo galima padaryti. Atsakovei nekyla pareiga kompensuoti ieškovo padarytas išmokas, jeigu jis užsienio draudikų biurui išmokėjo sumas per klaidą, neatidumą. Pagal atsakovę byloje nepateikta jokių duomenų, kad atsakovės darbuotojas L. U. yra kaltas dėl autoįvykio.
Dubliku ieškovas tvirtina, kad atsakovė buvo informuota apie Vokietijoje vykstantį 2016-01-08 įvykusio eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo procesą, buvo sudarytos jai galimybės dalyvauti minėtame procese bei juo domėtis, teikti paaiškinimus, bet jokių priemonių nesiėmė iki nebuvo pareikalauta regreso tvarka atlyginti draudikų biurui šio išmokėtas sumas.
Atsakovė 2016-12-12 raštu nesutinka atlyginti automobiliams 2012m. Seat Leon 2286,20 Eur, 2012 m. automobiliui BMW3 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 5079,34 Eur padarytą žalą ir 2015 m. automobiliui AudiQ5 7433,12 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eur žalą, nes nėra padarytų tokių matomų pažeidimų, dėl kurių agregatus reikia keisti. Tačiau dėl jų biuras yra pasisakęs, todėl 2017-09-15 atsakovė paprašė nuostolių atlyginimą išdėstyti dalimis, po ko 2017-11-10 su ieškovu sudarė skolinį įsipareigojimą, kuris pateiktas su dubliku.
Tripliko atsakovė nepateikė, neteikė naujų įrodymų, prieš pat paskutinį teismo posėdį pateikė savo paskaičiavimus dėl kiekvienos 7 vnt. transporto priemonių mažintinos žalos atlygintinos sumos, analizuodama ieškovės pateiktus įrodymus, nurodydama kad iš jos prašoma perdidelių sumų.
Atsakovės atstovai teismo posėdžio metu pasiūlė ieškovei sudaryti taikos sutartį, prašomą priteisti sumą sumažinant apie 15 tūkstančių eurų suma, žalos atlyginimo išieškojimą išdėstant. Kai ieškovas su tokiu pasiūlymu nesutiko, teismo posėdžio metu jau prašė ieškinį atmesti, nes, pagal atsakovę, nenustatyta atsakovės kaltė dėl kilusios žalos, ieškovas netinkamai administravo žalos atlyginimą, padarė klaidą, nes sumokėjo daugiau, nei padaryta žala.
Trečiasis asmuo L. U. teismo posėdžio metu patvirtino ieškovo nurodyto įvykio faktą, patvirtino, kad jam vairuojant atsakovės automobilį Vokietijoje 2016-01-08 apie 6 val. ryto sprogo puspriekabės padanga, kad jos atplaišos pasklido po važiuojamąją dalį. Jis sustojo maždaug už šimto metrų, pasikeitė ratą. Į įvykio vietą buvo atvykusi policija. Pripažino, kad sustojo ir automobiliai, kurie nukentėjo nuo padangos likučių. Tvirtino, kad jis apklausiamas įvykio vietoje nebuvo, pakeitė ratą ir išvyko, apie kitų automobilių apgadinimus nesidomėjo. Apie įvykį pranešė darbdaviui. Vilkikas ir puspriekabė buvo pakrauti, jis po to vyko į Jungtinę Karalystę. Palaiko atsakovės poziciją, prašo ieškinio netenkinti.
Ieškinys tenkinamas.
Byloje nustatyta, 2016-01-08 Vokietijoje trečiojo asmens L. U. vairuojamos transporto priemonės DAF FT 105XF460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini), puspriekabės padangos sprogimo įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala kitoms transporto priemonėms, trylikai automobilių. Įvykį lėmė puspriekabės vidurinės ašies kairės pusės padangos sprogimas. Dėl kokios priežasties sprogo puspriekabės padanga, nenustatyta, tačiau nėra jokių duomenų, kad tai galėjo įvykti dėl kelio dangos defekto ar kitokios kliūties eismui, kaip bylos nagrinėjimo metu bandė tvirtinti atsakovės atstovai.
Kaip matyti pagal įvykio aplinkybes, trečiojo asmens L. U. paaiškinimus, nors buvo ankstus rytas, judėjimas greitkelyje trimis juostomis buvo intensyvus, kad buvo kelyje atsiradusi kliūtis negalima daryti išvados, nes vairuotojas L. U. to nenurodė. Be to, kitų automobilių apgadinimai padaryti tik po padangos sprogimo ir dėl ant važiuojamos kelio dalies pasklidusių sprogusios padangos dalių. Gumos stambūs likučiai pasklido važiuojamoje dalyje, todėl važiavę iš paskos automobiliai ir buvo apgadinti. Tai nustatyta ir pagal Vokietijos policijos (Zulcbacho policija) užfiksuotus duomenis, to iš esmės neginčija ir atsakovė.
Atsakovė iš esmės sutinka, kad žala dėl puspriekabės padangos, esančios vairuotojo pusėje, sprogimo važiuojant Vokietijoje federaliniu greitkeliu Nr.8 Noinkircheno kryptimi ties Zulcbachtalio tiltu, po ko didesnės šios padangos dalys buvo išsviestos į važiuojamąją kelio dalį, buvo apgadinta 13 transporto priemonių . Šį faktą pateiktuose teismui dokumentuose užfiksavo Vokietijos Zulcbacho policijos inspekcija. Atsakovė nurodė, kad sprogo tik viena padanga, likusios padangos buvo tvarkingos.
Policija užfiksavo ir 13 vnt. automobilių pažeidimų rūšis, visiems automobiliams nurodyti labai panašūs automobilių pažeidimai: priekinis bamperis, kai kuriems- dujų išmetimo vamzdis, antikorozinės dugno dangos, dugnas. Teismas vertina, kad šiuo atveju policija tik fiksavo pažeidimų faktą, bet konkrečių padarytų sugadinimų detaliai neanalizavo. Tačiau kaip matyti iš ieškovo pateiktų sąskaitų bei ekspertų vertinimų, žalos dydis skiriasi, priklausomai nuo automobilio pagaminimo metų, nustatytų defektų po įvykio . Dėl šių defektų apimties atsakovė iškėlė ginčą, manydama, kad ne visi konstatuoti automobilių defektai yra 2016-01-08 autoįvykio pasekmė.
Atsakovė prašė byloje skirti ekspertizę, kuri būtent pagal ieškovės pateiktus įrodymus nustatytų, ar galima pagal pateiktus dokumentus įvertinti ieškovo nurodytos ir prašomos teismo priteisti žalos dydį dėl nukentėjusiųjų 13 vnt. nurodomų automobilių apgadinimo, jeigu taip, tai prašo įvertinti nukentėjusiems automobiliams padarytos žalos dydį ir atlikti paskaičiavimus pagal pateiktą civilinės bylos medžiagą, prašė ekspertizę pavesti atlikti ekspertui V. G., ekspertizes atliekančiam Lietuvoje .
Ieškovė su šiuo prašymu nesutiko, nes šioji ekspertizė pagal foto nuotraukas bei policijos nurodymus negali tinkamai įvertinti kiekvienam automobiliui padarytų apgadinimų apimties, tinkamai neapžiūrėjus ir neįvertinus faktinės automobilio būklės po įvykio. Be to, pagal ieškovės pateiktus dokumentus byloje automobilių konkretūs apgadinimai nurodyti. Žalos dydis irgi nurodytas, tačiau keliamas ginčas dėl visų nustatytų defektų pagrįstumo. Taigi ekspertui pateikiami klausimai nereikalauja papildomų žinių, pati atsakovė detalizavo savo nesutikimus ir paaiškino dėl atskirų defektų. Per ilgą bylos nagrinėjimą atsakovė nepateikė atitinkamų specialistų vertinimų apie tai, kad atskiri defektai ar atliktini darbai negalėjo būti ir/ar ginčijami darbai buvo nebūtini. Be to, atsakovė, prašydama mažinti žalos atlyginimą ar žalos iš viso nepriteisti, turi pareigą būtent Vokietijos teisės normomis bei jų taikymo praktika ir/ar teisės doktrina pagrįsti nurodomą žalos atlyginimo mažinimo pagrindą.
Autoįvykio metu buvo apgadintas automobilis Peugeot 308, valt. Nr. (duomenys neskelbtini), už kurį patirta žala sudaro 3278,09 Eur. Šis automobilis 2013 m. lapkričio mėn. laidos, iki įvykio pravažiavęs 63 136 km. Atsakovė nurodo, kad už jį atlygintina žala mažintina 650,69 Eur, nes dalis darbų nebuvo būtini: kėbulo slenksčio dažymas, priekinių ir galinių ašių geometrijos tikrinimas, kairio slenksčio remontas. Atsakovės argumentai atmestini, nes iš esmės atsakovė šią sumą buvo įsipareigojus sumokėti, prašydama ieškovo 2017 - 09-15 išdėstyti žalos , kurios dydis už 6 automobilius tuo metu reikalautas 24 417,71 Eur mokėjimą iki 2018 m. spalio 30 dienos, 2016-12-12 raštu ieškovui nurodė, kad sutinka su automobilių Ford Mondeo, Peugeot 308 ir Peugeot 807 remonto išlaidomis. Kodėl pakeitė savo poziciją, tinkamai nepaaiškina.
Nagrinėjamojoje byloje atsakovė nebeginčija kitų biuro patirtų išlaidų, ginčija tik automobilių remonto apimtis.
Atsakovė neginčija Seat Leon, valt. Nr. (duomenys neskelbtini) žalos atlyginimo 2286,20 Eur sumos, neginčija apgadinto Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) žalos atlyginimo 2879,50 Eur sumos, automobiliui BMW3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėtos 5079,34 Eur sumos, automobilio Renault Megane valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2648,84 Eur sumos ir automobilio Ford S-MAX, valt. Nr. (duomenys neskelbtini) 5003,18 Eur sumos, bet jau ginčija vėl automobiliui Peugeot 807, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėtą 1904,78 Eur žalą, kuris sugadintas nepataisomai, jo likutinė vertė 500 Eur, todėl išmoka siekia 1200 Eur. Automobilis 2005 m. laidos, rida 303856 km, remonto kaina sudarytų 1648,93 Eur. Taigi atsakovės nesutikimas šiuo atveju su žalos atlyginimo dydžiu už automobilį Peugeot 807 nepagrįstas.
Atsakovė tvirtina, kad mažintina sumokėta išmoka už automobilio AudiQ5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-07-10 laidos, rida 9802 km., kurios dydis 7430,12 Eur, nes jo remontas siekia 6498,46 Eur, automobilis nebuvo realiai remontuojamas, remonto išlaidų dydis nustatytas atlikta TUVRheinland Schaden-und Wertgutachten GmbH ekspertų. Atsakovė prašo minusuoti 4456,58 Eur dėl neva nereikalingų ir nebūtinų sąmatoje nurodytų darbų, tačiau nepagrindžia to pagal Vokietijos teisę. Be to, šis automobilis pakankamai naujas ir jis negalėjo turėti atsakovės nepripažįstamų defektų prieš ginčo įvykį, ekspertizė atlikta tuoj po įvykio, nes atsakovė 2016-12-12 raštu jau ginčijo šios išmokos sumą.
Atsakovė ginčija dar keturių automobilių remonto išlaidas:
Fiat Ducato- gyvenamo autofurgono, valst Nr. (duomenys neskelbtini) 2003 m. laidos, 81983 km ridos, 2016-01-12 įvertintos remonto kainos, nurodomos iš viso 3590,18 Eur žalos atlyginimo sumos dydį, prašydama jį mažinti 874,65 eurais remonto išlaidų, kurios yra 1504,58 Eur dydžio pagal 2016-02-25ekspertizės vertinimą ir 2071,84 Eur pagal 2016-04-13 remonto sąskaitą faktūrą;
BMW320d Touring 2004-09-02 laidos, rida 230303, prašomą sumą 5146,71 mažinant 1633,29 Eur dėl defektų apimties, remontuota 2016-02-12, remonto kaina iš viso 4073,87 Eur;
automobilio Toyota Avensis Kombi valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2009 m laidos, 131819 km ridos, sąskaitos faktūros išrašymo data 2016-04-01 ir 2016-03-30 remonto 7158,24 Eur kainą pagal dvi sąskaitas faktūras, mažinant 3526,96 eurais, nes ne visi remonto darbai yra įvykio pasekmė, pats pareiškėjas yra nurodęs, kad pažeista priekinė dalis ir dugnas;
automobilio VW Passat valst Nr. (duomenys neskelbtini) 2009-08-27 laidos ,127762 km ridos 2016-05-25 remonto išlaidų 5522,44 Eur dydį , prašydama sumažinti prašomą 7520,59 Eur sumą 2183,53 Eur.
Vien atsakovės deklaratyvių tvirtinimų, kai nežino faktinės padėties, nepakanka išvadai, kad šių automobilių remonto darbai atlikti ne dėl nagrinėjamo įvykio metu padarytų pažeidimų automobiliams, juk ne visi pažeidimai galėjo būti akivaizdūs iš karto po autoįvykio, dalis jų nustatyta tik remonto ar ekspertinio tyrimo metu. Pagal ginčijamas remonto apimtis negalima daryti aiškios išvados, kad dalies nustatytų remonto darbų būtinybė iškilo ne nagrinėjamo autoįvykio pasekmėje.
Atsakovės pozicija dėl padarytos žalos automobiliams 2016-01-08 įvykio metu nėra nuosekli.
Atsakovė, gavus reikalavimus, ieškovui nurodė, kad galėjo žalą padaryti tik trims automobiliams : 2011 m. gamybos Ford Mondeo -2320,48 Eur, 2013 m. Peugeot 308-2109,35 ir 2012 m. Peugeot 807-1648,93 Eur, o kitiems gumos likučiai negalėjo padaryti prašomos žalos. Taip tvirtino 2016-12-12 raštu ieškovei. 2017-03-17 raštu ieškovui jau nurodė, kad buvo pažeisti po įvykio 6 vnt. automobilių. Nesutiko su automobiliams Audi Q5 ir BMW3 paskaičiuotu žalos dydžiu, prašė žalos dydį sumažinti 5491,28 Eur.
Bylos nagrinėjimo metu atsakovė sutiko su 6 automobiliams padarytos žalos dydžiu, o 7 vnt. automobiliams padarytos žalos visa apimtimi nesutinka atlyginti, nes padarytų apgadinimų apimtį vertina pagal policijos nurodomus apgadinimus ir turimas automobilių nuotraukas po įvykio.
Atsakovės vairuotojo L. U. vairuojama transporto priemonė nebuvo apdrausta Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau ir TPVCAPD) įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 41 straipsnio 8 dalies nuostatos. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nacionalinis draudikų biuras išmoka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims, kai žala padaryta kitoje ES valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Atsakovė 2016-02-02 buvo ieškovo informuota apie Vokietijoje vykstantį tyrimą, bet neteikė paaiškinimų ir nesiėmė jokių veiksmų, kad išsiaiškinti visas įvykio aplinkybes, jas pradėjo ginčyti tik po to, kai buvo pareikšti ieškovės regresiniai reikalavimai. Taigi jo prieštaravimus bylos nagrinėjamu atveju galima vertinti kaip vengimą atlyginti žalą, nes prieštaravimų esmė yra dėl fakto, kad automobiliams padaryta žala galimai užaukštinta, nors įvykio tyrimo metu į ieškovą nesikreipė, įvykio aplinkybių nenurodė, dėl ko ieškovas tenkino įvykio vietos biuro reikalaujamas apmokėti sumas.
Atsakovė gera valia sumokėjo 6400 Eur, dėl dalies sumos (24 417,71) (už 6 automobilių apgadinimą) 2017-11-10 ieškovui pateikė skolinį įsipareigojimą, kurio neįvykdė, o bylos nagrinėjimo metu ir dalį šio įsipareigojimo ėmė ginčyti.
Vokietijos biuras ieškovui reikalavimus dėl žalos atlyginimo pateikė tokia tvarka : 2016-04-18 reikalavimas atlyginti 24 005,58 Eur žalą, po to 2017-01-13 reikalavimą atlyginti 412,13 Eur žalą, 2017-11-22 reikalavimas atlyginti 33420,19 Eur žalą, 2018-04-03- 492,54 Eur ir 2018-08-09 -344 Eur žalą. Ieškovas, kaip minėta, su šiais reikalavimais sutiko, sumas sumokėjo. Ieškovas detalizavo mokėjimo sumas, pateikė duomenis kiek ir dėl ko sumokėta už kiekvieną apgadintą įvykio metu automobilį.
Vokietijos kelių eismo įstatymo 7 str. nustato, kad motorinės transporto priemonės savininkas yra atsakingas už visus nuostolius, kurie atsiranda eksploatuojant tą transporto priemonę.
Atsižvelgiant į tai, kad minėto eismo įvykio vieta Vokietijoje ir jo metu žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone bei vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (Bendradarbiavimo nuostatai, 3 str.), eismo įvykio valstybės Vokietijos biuras yra įgaliotas savarankiškai atlyginti nuostolius, remdamasis savo šalies teise. Šis biuras, sureguliavęs žalą ir išmokėjęs eismo įvykio metu padarytą žalą nukentėjusiems asmenims, pateikė ieškovui t.y., transporto priemonės registracijos valstybės - Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui, reikalavimą 58 674,44 Eur. sumai. Šios sumos 54 269,77 Eur skirti žalos atlyginimui, o likusi suma - administravimo mokestis 3500 Eur ir 904,67 Eur- Vokietijos biuro patirto išlaidos.
Atsakovė iki ieškinio pateikimo atlygino tik 6400 Eur, ieškovui liko skolinga 52 274,44 Eur.
TPVCAPDĮ 23 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog Biuras, išmokėjęs kitos Europos Sąjungos valstybės narės žalos atlyginimo institucijai reikalaujamą sumą, turi teisę susigrąžinti išmokėtas sumas iš neapdrausto kaltininko ar atsakingo draudiko. Taigi įstatyme Draudikų biurui suteikta teisė reikalauti, kad dėl padarytos žalos išmokėtą sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį.
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinius santykius reglamentuoja TPVCAPDI, kuris yra lex specialis (specialusis įstatymas) CK atžvilgiu (CK 1.3 straipsnio 2 dalis, 6.988 straipsnio 3 dalis, 6.1018 straipsnis). TPVCAPDĮ 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, esant transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, išmoka mokama atsižvelgiant į valstybes, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teises aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017).
Skirtingai nei šalių pasirinktos sutarčiai taikytinos teisės atveju, kai nėra aiškiai išreikšto šalių susitarimo, užsienio teisės turinio klausimas laikytinas teisės, o ne fakto klausimu, ir pareiga jį, vadovaujantis ius novit curia (teismas žino teisę) principu, aiškintis tenka bylą nagrinėjančiam teismui. Tokiu atveju taikytina užsienio teisė apima visas materialiosios teisės normas, kurios reglamentuoja ginčo santykius, o tai, kas yra laikoma taikytinos materialiosios teisės šaltiniais, nustatoma remiantis atitinkamos valstybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-684/2015). Byloje ginčo dėl taikytinos teisės nėra.
CK 1.44 straipsnio norma nurodo, kad reikalavimams atlyginti žalą, padarytą eismo įvykio metu, taikytina teisė nustatoma pagal 1971 m. gegužės 4 d. Hagos konvenciją dėl eismo įvykiams taikytinos teisės (toliau – Hagos konvencija). Minėtos Hagos konvencijos 1 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad ši konvencija nustato teisę, taikytiną nustatant civilinę deliktinę atsakomybę už eismo įvykius, neatsižvelgiant į tai, kokia teisena siekiama patraukti atsakomybėn. Konvencijos 3 straipsnyje įtvirtinta, jog taikytina valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, vidaus teisė. Taikytina teisė nustato, be kita ko, atsakomybės pagrindą ir mastą, senaties taisykles, tarp jų taisykles, susijusias su senaties termino pradžia ir su šio termino nutraukimu bei sustabdymu (Hagos konvencijos 8 straipsnio 1 ir 8 punktai).
Nagrinėjamu atveju ieškinys pareikštas transporto priemonės savininkei, turėjusiai įstatyme nustatytą pareigą apdrausti transporto priemonę, į bylą buvo pateikti esminiai rašytiniai įrodymai, patvirtinantys prašomo priteisti žalos atlyginimo dydį, o tokio pobūdžio civilinėse bylose tam tikra įrodinėjimo našta tenka ne vien ieškovui (Biurui), siekiančiam susigrąžinti eismo įvykio vietos draudikų biurui išmokėtą sumą ir turinčiam pareigą įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, bet ir atsakovams, kurie įrodinėja savo poziciją dėl ieškinio nepagrįstumo, t. y. jiems tenka įrodinėti atsakomybę mažinančias sąlygas.
Ieškovui tenka pareiga pateikti, be kita ko, transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę, jos apimtį pagal eismo įvykio vietos valstybės teisę pagrindžiančias nuostatas bei, esant poreikiui, jų taikymo ir aiškinimo praktiką, patvirtinančią reiškiamo regresinio reikalavimo pagrįstumą, o atsakovui paprastai nepakanka reikšti abejonę dėl ieškovo įrodinėjamo užsienio teisės turinio, jis turi teikti kitokį užsienio teisės turinį, nei įrodinėja ieškovas, pagrindžiančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-915/2017, 31 punktas).
Tačiau nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė patikimų įrodymų, kurie bent preliminariai pagrįstų jos poziciją dėl prašomo priteisti žalos atlyginimo dydžio nepagrįstumo. Kaip minėta, atsakovė iš karto po įvykio žalos kitoms transporto priemonėms padarymo aplinkybėmis nesidomėjo, nedalyvavo jas tiriant bei nustatant padarytos žalos dydį. Šiuo metu užginčyti žalos dydį tapo sudėtinga, nes žala nustatyta pagal Vokietijoje galiojančias nustatymo ir atlyginimo taisykles, praėjo nemažai laiko. Mažai tikėtina, kad atsakovės vadovas tik telefonu kreipėsi į vietos policiją, kaip pats nurodė, dėl nustatytų aplinkybių, o šioji atsisakė teikti informaciją, kai atsakovė tuo pat metu neteikė jokių paaiškinimų ieškovui, kai šis kreipėsi į jį 2016 m. vasario mėn., kai sužinojo apie įvykį, į kurį pateko nedrausta transporto priemonė.
Iš teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, vadovaudamasis TPVCAPD 17 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, moka išmoką eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, atsižvelgdamas į Biurų tarybos Vidaus nuostatus ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus, sumokėjo Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamą 58 674,44 Eur sumą už 12 –kos automobilių apgadinimą.
Kadangi minėtas eismo įvykis įvyko Vokietijoje ir eismo įvykio metu atsakovės vairuotojas L. U. eismo įvykio metu vairavo Lietuvos Respublikoje registruotą, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu nedraustą transporto priemonę, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras turėjo pareigą sumokėti 58 674,44 Eur pagal Vokietijos nacionalinio draudikų biuro pateiktus reikalavimus dėl žalos atlyginimo, nes tokia ieškovo pareiga yra įtvirtinta ieškovui privalomuose vykdyti teisės aktuose: TPVCAPD įstatyme (17 straipsnio 4 dalis) ir Biurų tarybos Vidaus nuostatuose (5 straipsnis).
Lietuvos draudikų biuras, išmokėjęs išmoką dėl kitoje šalyje padarytos ir administruotos žalos, pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą (TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, 6.245 straipsnio 4 dalimi, 6.251 straipsniu, 6.263, 6.270 straipsniais, 6.280 straipsnio 1 dalimi, 6.1015 straipsniu, Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui iš atsakovės UAB „Autika“ priteistinas 52 274,44 Eur nuostolių atlyginimas, 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2019-09-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Be to, ieškovo naudai iš atsakovo priteistinos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos – 1 009 Eur žyminis mokestis bei 2685,74 Eur vertimo išlaidos, 98,31 Eur kelionės į teismo posėdžius išlaidos, iš viso 3793 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
Atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstyti kiti argumentai nėra reikšmingi nagrinėjant kilusį ginčą, todėl dėl jų nepasisakoma.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263, 6.280 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270 straipsniais teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės UAB „Autika“ (juridinio asmens kodas 300021588) 52274,44 Eur (penkiasdešimt du tūkstančius du šimtus septyniasdešimt keturis eurus 44 centus) nuostolių atlyginimo, 6 (šešis) procentus metinių palūkanų už priteistą 52274,44 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019-09-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 009 Eur žyminio mokesčio, 2685,74 Eur vertimo išlaidų, 98,31 Eur kelionės išlaidų iš viso 3793 ( tris tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt tris) Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui (įmonės kodas 125709291).
Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Panevėžio apygardos teismą.
Teisėja Laimutė Sankauskaitė