Baudžiamoji byla Nr. 1A-202-951/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31782-2022-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.6.3.; 1.1.8.8.; 1.1.8.10.3.; 1.1.8.10.5.; 1.1.10.1.; 1.2.4.4.2.8.; 2.1.14.2.; 2.3.4.3.; 2.4.2.1.; 2.4.6.1.

 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 19 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audriaus Sadausko, Laisvydo Zederštremo,

sekretoriaujant Agnei Ačienei,

dalyvaujant prokurorui Gintautui Vileikiui,

nuteistajam E. S. ir jo gynėjui advokatui Sauliui Staškui,

nuteistojo D. S. gynėjui advokatui Mindaugui Jonaičiui,

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. S. gynėjo advokato Mindaugo Jonaičio ir nuteistojo E. S. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 16 d. nuosprendžio, kuriuo

E. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir nuteistas laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinus dalinio sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme, E. S. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką E. S. įskaityta bausmės dalis, įskaityta ir atlikta pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gruodžio 8 d. nuosprendį. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

D. S. pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir nuteistas laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinus dalinio sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme, D. S. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką D. S. įskaityta bausmės dalis, įskaityta ir atlikta pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 23 d. nuosprendį. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo dienos, įsiteisėjus šiam nuosprendžiui.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus civilinis ieškinys dėl 492,54 Eur žalos atlyginimo patenkintas ir iš E. S. ir D. S. priteista lygiomis dalimis po 246,27 Eur.

Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys dėl 130,67 Eur žalos atlyginimo patenkintas visiškai ir iš E. S. ir D. S. priteista lygiomis dalimis po 65,34 Eur Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Nukentėjusiųjų S. G. ir A. G. atstovės I. G. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkintas iš dalies ir iš E. S. ir D. S. solidariai priteista kiekvienam po 300 Eur, iš viso 600 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio palūkanos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo K. G. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo patenkintas visiškai ir iš E. S. ir D. S. solidariai priteista 280 Eur.

Nukentėjusiojo K. G. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkintas iš dalies ir iš E. S. ir D. S. solidariai priteista 4 000 Eur.

Nukentėjusiajam K. G. iš E. S. ir D. S. solidariai priteistos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (4 280 Eur) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Nuspręsta pripažinti proceso išlaidomis ir lygiomis dalimis iš E. S. ir D. S. priteista po 151,25 Eur K. G. naudai jo turėtoms advokato atstovavimo išlaidoms padengti.

Nuspręsta iš D. S. nepriteisti proceso išlaidų už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą dėl advokato dalyvavimo byloje.

Nuspręsta laikiną nuosavybės teisės apribojimą, paskirtą Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2023 m. sausio 5 d. nutarimu, tęstą Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. birželio 1 d., 2023 m. rugsėjo 27 d., 2024 m. sausio 26 d. nutartimis, D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), piniginėms lėšoms, esančioms sąskaitoje AB „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti buvusiomis sąlygomis nuo 2024 m. birželio 5 d. iki visiško Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus, (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos, nukentėjusiojo K. G., nepilnamečių S. G. ir A. G. atstovės I. G. civilinių ieškinių atlyginimo, laikino nuosavybės teisės apribojimo mastą sumažinant iki 5 342,86 Eur.

Taip pat nuspręsta laikiną nuosavybės teisės apribojimą, paskirtą Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2023 m. sausio 5 d. nutarimu, tęstą Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. birželio 1 d., 2023 m. rugsėjo 27 d., 2024 m. sausio 26 d. nutartimis, E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), piniginėms lėšoms, esančioms sąskaitoje AB „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti buvusiomis sąlygomis nuo 2024 m. birželio 5 d. iki visiško Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus, (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos, nukentėjusiojo K. G., nepilnamečių S. G. ir A. G. atstovės I. G. civilinių ieškinių atlyginimo, laikino nuosavybės teisės apribojimo mastą sumažinant iki 5 342,86 Eur.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1.       E. S. ir D. S. nuteisti už tai, kad jie bendrais veiksmais iš chuliganiškų paskatų padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam K. G., o būtent: 2022-08-20 apie 21.15 val. adresu (duomenys neskelbtini), prie aplinkkelio esančio ežero iš chuliganiškų paskatų E. S. ir D. S. priėjo prie nukentėjusiojo K. G. ir kiekvienas iš jų sudavė apie 1-3 smūgius nukentėjusiajam į galvos sritį, po to, nukentėjusiajam nubėgus prie savo automobilio ir iš bagažinės pasiėmus skėtį apsigynimui, E. S. ir D. S. einant link jo, nukentėjusysis pradėjo bėgti, tačiau, nukentėjusiajam pabėgus apie 10 metrų nuo automobilio, jį E. S. ir D. S. pargriovė ant žemės ir tada kiekvienas iš jų apie 1-5 kartus spyrė (bendrai apie 10 kartų) kojomis nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, daugiausiai į sprandą, kaklą, veidą, galvą, taip bendrais veiksmais E. S. ir D. S. padarė nukentėjusiajam K. G. nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: viršutinio žandikaulio dešinio ir kairio žandinio ančio sienelių lūžius, viršutinio žandikaulio dešinės pusės pirmo danties vainiko ir apatinio žandikaulio kairės pusės pirmo danties dalies vainiko lūžius, muštinę žaizdą ir kraujosruvą apatinės lūpos gleivinėje ir dešiniame skruoste, kraujosruvas dešinės akies vokuose, kaklo dešinėje pusėje ir dešinės pėdos II piršte.

II.                      Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai

2.       Apeliaciniu skundu nuteistojo D. S. gynėjas advokatas Mindaugas Jonaitis prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-05-16 nuosprendžio dalį nuteistojo D. S. atžvilgiu, sušvelninant jam paskirtą bausmę, pritaikius BK 75 straipsnį, atidėti D. S. paskirtos bausmės vykdymą 3 metams, taikant įpareigojimus.

2.1.       Teigia, kad jo ginamasis D. S. nesutinka su jo atžvilgiu priimtu nuosprendžiu. Nurodo, jog D. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme savo kaltę pripažino visiškai, tik dėl praėjusio ilgo laiko nelabai atsiminė visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad jis neprisipažįsta, dėl to jam negalėjo būti taikomos BK 641 straipsnio nuostatos, ir paskirta bausmė nebuvo sumažinta vienu trečdaliu. Pažymi, jog nors jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, 2022-12-12 dalyvaujant advokatui, davė parodymus ir kaltę visiškai pripažino, tiek ir teisme kaltę pripažino, tačiau valstybinis kaltintojas nesutiko, kad byloje būtų taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl bylos nagrinėjimas užsitęsė visus metus. Teigia, jog byloje yra daug prieštaravimų, kurie turi būti vertinami jo ginamojo naudai. Mano, kad jo ginamojo visiškas prisipažinimas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme turi būti pripažintas D. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

2.2.       Taip pat gynėjas skunde teigia, jog jo ginamajam D. S. paskirta bausmė yra per griežta, todėl ją prašo sušvelninti. Nurodo, kad D. S. yra atlyginęs dalį jam priteistos žalos (kvitus pateiks teismo posėdžio metu), yra dirbantis, todėl kuo greičiau nori atlyginti visas likusias priteistas žalas nukentėjusiesiems. Taip pat nurodo, jog jo ginamasis turi 7 metų sūnų, kurį išlaiko. D. S.  labai gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų. Nors anksčiau buvo teistas, tačiau prašo patikėti jo ginamuoju paskutinį kartą ir skirti jam švelnesnę bausmę. Mano, kad jo ginamajam paskirta bausmė galėtų būti atidėta ar atidėta iš dalies, nes D. S. turi glaudžius socialinius ryšius su savo drauge, sūnumi, turi gerą darbą, nori atlyginti likusią nukentėjusiesiems priteistą žalą, valstybei mokėti mokesčius, gyventi dorą gyvenimą. Teigia, jog anksčiau jo ginamojo padaryti nusikaltimai buvo įvykdyti dėl brolio E. S. įtakos. Pažymi, kad paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, teismui įvairesniais būdais leidžia siekti BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų, be to, taikydamas BK 75 straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą teismas atlieka du kartus: pirmą kartą - vadovaudamasis bendrais bausmės skyrimo pagrindais, įvertinęs nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvengdamas į aplinkybių visumą, parinkdamas sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; o antrą kartą – spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atkreipia dėmesį į tai, jog teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko esamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, su šeima ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-194-942/2017). Taip pat skunde gynėjas pažymi, jog bet kokia valstybės intervencija (ne tik pati ryškiausia forma - įkalinimas, bet ir tikra ar tariama socialinė pagalba) gali turėti ilgalaikį stigmatizuojantį poveikį, kuris per labai trumpą laiką nusikaltusį jauną žmogų gali stumtelėti dar toliau už visuomenės ribų, todėl, siekiant daryti teigiamą įtaką jauno žmogaus elgesiui, pasiteisina atitinkamos (t. y. jauno žmogaus brandai tinkamos) priemonės, kurios turi pasižymėti jaunimui pritaikytais ypatumais, o netinkamos ir (ar) per griežtos priemonės skatina nusikaltimų recidyvą. Gynėjas teigia, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra vidutinio sunkumo teisinė sankcija, kuri laikytina proporcinga ir tinkama valstybės reakcijos forma į vidutinio sunkumo ir sunkų nusikalstamą elgesį. Nurodo, jog šiuo atveju asmuo ne tik įpareigojamas tam tikrą laikotarpį laikytis tam tikrų pareigų ar draudimų, yra prižiūrimas ir kontroliuojamas probacijos tarnybos, privalo vykdyti individualiame probacijos plane numatytas priemones, dalyvauti įvairiose asmeninės ir socialinės pagalbos priemonėse, bet jam net ir už nedidelius (nusikalstamus) pažeidimus gresia realus laisvės atėmimas - būtent tokios trukmės, kokią paskyrė teismas, nepriklausomai nuo praėjusio probacijos laikotarpio. Atkreipia dėmesį į tai, kad probacijos taikymo tikslas – tai probuojamo asmens gyvenimas nenusikalstant, užtikrinant jo veiksmingą resocializaciją.

3.       Apeliaciniu skundu nuteistasis E. S. prašo, įvertinus jo atliktus veiksmus, sušvelninti jam paskirtą bausmę ir ją subendrinti su ankstesne bausme apėmimo būdu. Teigia, kad jam paskirta bausmė yra per griežta, be to, bendrinant bausmes, padaryta bendrinimo klaidų. Nurodo, jog jis nuo pat pradžių davė parodymus, bendradarbiavo su teisėsaugos pareigūnais, atsiprašė nukentėjusiųjų, bylą norėjo baigti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, bet tam prieštaravo jo brolis, dėl to nebuvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

4.       Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.

5.       Teismo posėdyje nuteistojo D. S. gynėjas advokatas Mindaugas Jonaitis prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis E. S. ir jo gynėjas advokatas S. S. prašė E. S. apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Apeliaciniai skundai netenkintini.

III.                      Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

6.       Nei nuteistasis E. S., nei nuteistojo D. S. gynėjas advokatas apeliaciniais skundais neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų dėl E. ir D. S. kaltės padarius nusikalstamą veiką, nusikalstamos veikos kvalifikavimo. Teisėjų kolegijai šie klausimai taip pat nekelia abejonių. Pirmosios instancijos teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimų, tinkamai įvertinęs įrodymus, jais remdamasis, teisingai nustatė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir D. S. bei E. S. veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

7.       Apeliantai skundais nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu dėl nuteistiesiems E. S. ir D. S. paskirtų bausmių, prašo skirti jiems švelnesnes bausmes. Dėl to teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma nuteistojo D. S. gynėjo bei nuteistojo E. S. apeliaciniais skundais, t. y. tik dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių.

8.       Abu apeliantai skunduose teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė sutrumpinto įrodymų tyrimo ir dėl to nepagrįstai netaikė BK 641 straipsnio nuostatų ir paskirtų bausmių nesumažino vienu trečdaliu, nors E. S. ir D. S. savo kaltę pripažino, dėl savo veiksmų gailėjosi.

8.1. Pagal BK 641 straipsnį nuteistajam skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu, jeigu baudžiamoji byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu. Ši taisyklė taikytina tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas (BK 641 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į šias nuostatas, kasacinės instancijos teismo praktikoje konstatuota, kad BK 641 straipsnis taikytinas tik esant minėtų sąlygų visumai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-569/2014, 2K-327-303/2015, 2K-264-697/2017). Atitinkamai, nesant bent vienos šių sąlygų, BK 641 straipsnio nuostatos netaikytinos.

8.2. Teismų praktikoje pažymėta, jog BK 641 straipsnio nuostatų pagrindinė paskirtis – sudaryti galimybes pagreitinti baudžiamąjį procesą atitinkamų kategorijų bylose. Siekiant šio tikslo iš esmės įtvirtinta privilegija (pozityvioji diskriminacija) atskiroms tos pačios kategorijos (teisiamųjų) asmenų grupėms, esant tam tikroms sąlygoms, vienu trečdaliu sumažinti bausmę (nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-1/2014, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-238-699/2017, 2K-264-697/2017).

8.3. Iš nagrinėjamos bylos matyti, kad byla nebuvo išnagrinėta nei pagreitinto proceso tvarka, nei joje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, taip pat byla neužbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu. Be to, BK 641 straipsnio taikymą byloje lemia, be kita ko, tai, ar asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Nuteistasis E. S. bei nuteistojo D. S. gynėjas advokatas skunduose teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė byloje sutrumpinto įrodymų tyrimo, nors nuteistieji nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltę pripažino. Tokie skundų argumentai yra nepagrįsti.

8.4. Sutrumpintą įrodymų tyrimą reglamentuoja BPK 273 straipsnis. Minėtame straipsnyje nurodyta, kad sutrumpintas įrodymų tyrimas įmanomas esant šioms sąlygoms: 1) jei kaltinamasis nėra padaręs labai sunkaus nusikaltimo; 2) jei kaltinamasis visiškai prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, arba tokį pageidavimą jau yra pareiškęs BPK 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka; 3) jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių; 4) jei su tokiu įrodymų tyrimu sutinka ir kitos proceso šalys – prokuroras ir gynėjas. Tačiau, net ir egzistuojant BPK 273 straipsnyje išdėstytoms sąlygoms, teismas sprendžia, ar nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių. Jeigu visuma faktų liudija, kad galima apsieiti be įprastinio įrodymų tyrimo, teismas priima nutartį atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą. Taigi, sutrumpinto įrodymų tyrimo atlikimas nėra teismo pareiga, o proceso greitumo principas negali nurungti siekio bylą išnagrinėti išsamiai. Įrodymų tyrimo galimybės sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka numatymas kaltinamajame akte nėra imperatyvi sąlyga tokiam bylos nagrinėjimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-308-693/2015).

8.5. Be to, pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką konstatuojamas tada, kai asmuo pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes. Sprendžiant dėl asmens prisipažinimo nustatytina ir tai, ar jo parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Nuo įprastinės teismų praktikos nenukrypstama ir tais atvejais, kai asmens prisipažinimas konstatuojamas jam pripažįstant esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, nors dalį kitų neesminių neigiant (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-516-697/2015). Asmens prisipažinimas kaltu BK 641 straipsnio 2 dalies prasme turi būti objektyviai įvertintas pagal bylos aplinkybių visumą ir toks asmens kaltės pripažinimas sietinas su tokia asmens pozicija ne tik ikiteisminio tyrimo ar (ir) bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, bet taip pat, esant paduotam apeliaciniam skundui, apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-71-458/2020).

8.6. Iš pirmosios instancijos teismo nustatytų nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių matyti, kad BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą nusikalstamą veiką – nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam K. G. nuteistieji E. S. ir D. S. padarė veikdami bendrai – priėję prie nukentėjusiojo pastarajam sudavė apie 1-3 smūgius į galvos sritį, nukentėjusiajam pradėjus bėgti, E. S. ir D. S. jį pargriovė ant žemės ir tada kiekvienas iš jų spyrė apie 1-5 kartus (bendrai apie 10 kartų) kojomis nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas.

8.7. Iš bylos matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu pirminėje apklausoje, įvykusioje 2022-08-24, nuteistasis E. S. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir parodė, kad konflikto su nukentėjusiuoju metu jis trenkė nukentėjusiajam į veidą, o vyrui nugriuvus ant žemės, įspyrė, jis neįsidėmėjo, ką tuo metu veikė jo brolis D. S. (2 t., b. l. 30-32), o papildomos apklausos metu 2023-01-18 E. S., nurodęs, jog kaltę pripažįsta pilnai, parodymus duoti atsisakė (2 t., b. l. 52). Pirmosios instancijos teisme E. S., pripažinęs kaltę, parodė, kad atėjęs nukentėjusysis jam tris kartus davė pastabas, kaip reikia elgtis gamtoje, dėl to jie apsižodžiavo, kaip paaiškino, jis viską padarė vienas, t. y. susistumdė su nukentėjusiuoju ir su juo susimušė, nukentėjusiajam sudavė apie 5 smūgius rankomis, kojomis nespyrė, o brolis tik jį nustūmė (4 t., b. l. 93-94), nors vėliau, pirmosios instancijos teisme apklausiamas papildomai, nurodė, jog vis dėl to spyrė ir koja (4 t., b. l. 96, 104). Pažymėtina, kad 2024-03-01 vykusio teisiamojo posėdžio metu papildomai apklaustas E. S. paaiškino, jog visą konfliktą pradėjo ne jis, o brolis D. S., viską padarė D. S., tačiau jam bando suversti kaltę (5 t., b. l. 59), o byloje baigiant įrodymų tyrimą, E. S., atsakydamas į savo gynėjo klausimą, nurodė, jog „pagal pateiktą kaltinimą šiandien kaltę pripažįstu visiškai“ (5 t., b. l. 92). Taigi, nuteistasis E. S. nors tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmosios instancijos teisme teigė pripažįstantis savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, t. y., kad nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį, tačiau nuteistasis pripažino tik sudavęs smūgius nukentėjusiajam į galvos sritį, smūgių sudavimo kojomis iš esmės nepripažino, taip pat nenurodė, kokius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu atliko kartu su juo buvęs D. S.. Atsižvelgiant į tai, jog nuteistasis E. S., duodamas paaiškinimus pagal jam pareikštą kaltinimą dėl nukentėjusiajam padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, pripažino tik dalį savo paties atliktų neteisėtų veiksmų, siekdamas sušvelninti savo teisinę padėtį, be to, nenurodė savo bendrininko – D. S. atliktų neteisėtų veiksmų, konstatuojama, kad E. S. pagal jam pareikštą kaltinimą savo kaltę pripažino tik iš dalies.

8.8. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo eigoje 2022-08-26 vykusios įtariamojo apklausos metu nuteistasis D. S. savo kaltės nepripažino, nurodydamas, jog bandė sulaikyti brolį, matė, kaip brolis nepažįstamam vyrui sudavė į skruostą, todėl puolė sulaikyti brolį, iš vyro atėmė skėtį, kad nukentėjusysis tuo skėčiu niekam nesuduotų, matė, kaip brolis pasivijo bėgantį vyrą, vyras pargriuvo ant žemės, tada brolis tam vyrui įspyrė (2 t., b. l. 130-131). Tokios pat pozicijos D. S. laikėsi ir 2022-11-17 vykusios akistatos su nukentėjusiuoju metu (2 t., b. l. 158-161). Tačiau papildomos apklausos metu, kuri įvyko 2022-12-12, dalyvaujant gynėjui advokatui, D. S. nurodė, jog kaltę pripažįsta visiškai ir gailisi. Šios apklausos metu paaiškino, kodėl kaltės nepripažino anksčiau, nurodydamas, kad visų įvykio aplinkybių neprisimena, tvirtino, jog nukentėjusiajam galėjo suduoti smūgį į galvos sritį, galėjo spirti, kai, atėmus skėtį, pastarasis nugriuvo ant žemės, smūgių ir spyrių skaičiaus neprisimena, nes praėjo daug laiko (2 t., b. l. 142-143). Pirmosios instancijos teisme D. S. nors ir nurodė pripažįstąs kaltę, tačiau savo parodymus keitė: iš pradžių parodė, kad jo brolis su nukentėjusiuoju sukonfliktavo dėl paimto čiužinio, jis nukentėjusįjį tik pastūmė, bet jokių sužalojimų nepadarė, smūgių nesudavė, bandė išskirti brolį su nukentėjusiuoju (4 t., b. l. 94), o vėliau, apklausiamas papildomai, teigė, jog jis nukentėjusiajam ranka sudavė 2-3 smūgius, o gal tik vieną smūgį, iš kojos nespyrė (4 t., b. l. 96, 104-105). Iš tokių nenuoseklių D. S. parodymų matyti, kad jis nepripažino atlikęs jam inkriminuotus veiksmus, t. y. nepripažino smūgių kojomis, taip pat nepripažino ir visų nukentėjusiajam rankomis suduotų smūgių skaičiaus. Pažymėtina ir tai, jog nuteistieji skirtingai nurodė ir su nukentėjusiuoju įvykusio žodinio konflikto priežastį – E. S. teigė, kad konfliktas įvyko dėl malkų, tuo tarpu D. S. tvirtino, jog dėl paimto čiužinio.

9. Įvertinusi visumą paminėtų aplinkybių, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nuteistieji E. S. ir D. S., nenurodydami visų esminių nusikalstamos veikos aplinkybių, nusikalstamus veiksmus atlikusių asmenų, suduotų smūgių skaičiaus ir jų lokalizacijos, siekdami sušvelninti savo teisinę padėtį, savo kaltę dėl nusikaltimo įvykdymo pripažino tik iš dalies. Nuteistiesiems tik iš dalies pripažinus kaltę pagal jiems pareikštą kaltinimą, pirmosios instancijos teismas, net du kartus išklausęs prokuroro bei nuteistųjų ir jų gynėjų nuomones dėl galimumo byloje atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, pagrįstai nusprendė netaikyti sutrumpinto įrodymų tyrimo, nes nėra visų sąlygų, kurioms esant pagal BPK 273 straipsnį byloje galimas sutrumpinto įrodymų tyrimo atlikimas. Kaip jau minėta anksčiau, net ir egzistuojant BPK 273 straipsnyje išdėstytoms sąlygoms, būtent bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, ar nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių, tai yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, o ne pareiga, ir proceso greitumo principas negali nurungti siekio bylą išnagrinėti išsamiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140-511/2018).

10.         Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad teisinė situacija, susiklosčiusi nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, neatitiko BPK 273 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų, o pirmosios instancijos teismas, neatlikęs sutrumpinto įrodymų tyrimo, BPK 273 straipsnio nuostatų nepažeidė, todėl nagrinėjamu atveju nebuvo ir BK 641 straipsnyje numatytų sąlygų visumos, kuriai esant nuteistųjų E. S. ir D. S. atžvilgiu būtų galima taikyti šio straipsnio nuostatas ir tuo pagrindu vienu trečdaliu sumažinti jiems paskirtas bausmes. Todėl apylinkės teismas, nuteistųjų atžvilgiu netaikęs BK 641 straipsnio nuostatų, teisės taikymo klaidos nepadarė ir nuteistiesiems paskirtų bausmių vienu trečdaliu nesumažino pagrįstai.

11. Nuteistasis E. S. bei nuteistojo D. S. gynėjas apeliaciniais skundais prašo sušvelninti nuteistiesiems paskirtas bausmes.

11.1. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti teisingumo ir teisinės valstybės principai suponuoja, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos, adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos skiriamos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių (jų rūšių, dydžių), kurios akivaizdžiai būtų neadekvačios nusikalstamai veikai ir neatitiktų bausmės paskirties. Šie iš konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 54 straipsnio 3 dalyje.

11.2. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).

11.3. Vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).  Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

11.4. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai, ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, jog ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo nuteistiesiems D. S. ir E. S. parinktų bausmių rūšimis ir dydžiais.

11.5. Nuteistieji D. S. ir E. S. padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), nusikalstama veika baigta. Pirmosios instancijos teismas nuteistųjų D. S. ir E. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė.

11.6. Apeliaciniuose skunduose apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino nuteistųjų atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi.

11.7. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Pagal teismų praktiką ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, jei teismas nustato du momentus: a) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi ar padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas yra tada, kai kaltininkas savo noru, o ne dėl byloje surinktų įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar bylos nagrinėjimo teisme metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo byloje priėmimo. Jei kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus (kasacinė nutartis Nr. 2K-609/2005) arba prisipažinimas padaromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo numatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, toks prisipažinimas negali būti laikomas prisipažinimu BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taip pat pagal teismų praktiką pripažinti asmens atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), galima, jeigu asmuo gera valia aktyviais veiksmais padėjo išaiškinti visas jam žinomas nusikalstamos veikos detales, surinkti daiktinius įrodymus, nurodė nusikalstamos veikos liudytojus ir t. t.

11.8. Iš bylos medžiagos matyti, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme E. S. ir D. S. nors ir teigė, jog pripažįsta kaltę, tačiau, duodami parodymus, nenurodė visų esminių įvykio aplinkybių. E. S. iš pradžių neigė, kad nusikalstamą veiką padarė bendrais veiksmais su D. S., taip pat neigė, jog spardė nukentėjusįjį, vėliau pripažino, kad vis dėl to spyrė ir koja, dar vėliau tvirtino, jog ne jis, o brolis D. S. viską padarė, tačiau jam bando suversti kaltę. D. S., iš pradžių neigęs savo kaltę, vėliau ją pripažino, paaiškindamas, kad nukentėjusiajam galėjo suduoti smūgį į galvos sritį, galėjo ir įspirti, dar vėliau tvirtino, jog nukentėjusįjį tik pastūmė, o smūgių nesudavė ir sužalojimų jam nepadarė, apklausiamas papildomai, pripažino, kad sudavė 2-3 smūgius, bet neigė spyręs. Be to, nuteistųjų kaltė buvo nustatyta remiantis nuosekliais nukentėjusiojo K. G. ir liudytojos I. G. parodymais, jog nusikaltime dalyvavo, smūgius rankomis ir kojomis sudavė abu nuteistieji. Taigi, nusikalstamos veikos dėl nukentėjusiajam padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo iš chuliganiškų paskatų padarymo aplinkybės, nusikalstamą veiką įvykdę asmenys buvo nustatyti remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne nuteistųjų parodymais.

11.9. Be to, tam, kad būtų galima pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą nuteistųjų atsakomybę lengvinančią aplinkybę, būtinas ir nuoširdus gailėjimasis. Pagal teismų praktiką nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo nustatomas tada, kai kaltininkas atlieka pozityvius veiksmus – stengiasi atlyginti žalą, atsiprašo nukentėjusiųjų, kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo ir kt. Nors E. S. nurodo, jog jis nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, tačiau toks gailestis vertinamas kaip formalus, nes E. S. nukentėjusiojo atsiprašė tik teisme, o nukentėjusieji jo atsiprašymo nepriėmė (4 t., b. l. 94), be to, nuteistasis su pareikšto civilinio ieškinio dydžiu nesutiko, iki šiol nukentėjusiajam padarytos žalos neatlygino. Tuo tarpu nuteistasis D. S. nukentėjusiųjų net neatsiprašė. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad nuteistieji tik iš dalies pripažino savo kaltę, o E. S. išreikštas galėjimasis dėl padaryto nusikaltimo nebuvo nuoširdus. Dėl to pagrįstai pirmosios instancijos teismas nepripažino nuteistųjų E. S. ir D. S. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

11.10. Nors nuteistojo D. S. gynėjas advokatas apeliaciniame skunde teigė, jog jo ginamasis atlygins nukentėjusiesiems padarytą visą žalą bei pateiks tai patvirtinančius dokumentus, tačiau, kaip apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė nuteistojo D. S. gynėjas, su ginamuoju nuo vasaros jam nebepavyko susisiekti, todėl jokių kvitų apie žalos atlyginimą pateikti negali. Taigi, nesant duomenų, kad nuteistasis D. S. atlygino padarytą žalą, nėra pagrindo spręsti klausimo dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte, pripažinimo.

11.11. Kitų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas nuteistojo E. S. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), bei tai, kad nusikalstamą veiką įvykdė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), o nuteistojo D. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, jog nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

11.12. Nuteistasis E. S. nevedęs (2 t., b. l. 64), nuo 2022-07-19 neregistruotas Užimtumo tarnyboje, darbo paieška buvo nutraukta paties asmens pageidavimu (2 t., b. l. 65), nuo 2020-11-06 vykdo individualią veiklą ir nuo 2022-07-28 pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., b. l. 66), per paskutinius penkerius metus administracine tvarka buvo baustas net 25 kartus, turi galiojančių administracinių nuobaudų (nesumokėta baudų iš viso už 5 890 Eur (5 t., b. l. 121-143)). Nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas 9 kartus. Be to, po šioje byloje tiriamos nusikalstamos veikos įvykdymo E. S. buvo nuteistas dar tris kartus, tarp jų ir už nežymaus sveikatos sutrikdymą ar fizinio skausmo sukėlimą bei už plėšimą. Nusikaltimą, už kurio padarymą E. S. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis įvykdė neišnykus teistumui pagal ankstesnius nuosprendžius, praėjus tik kiek daugiau nei 2 mėnesiams po to, kai 2022-06-02 buvo paleistas iš pataisos namų atlikus ankstesniu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, jog nusikalstamą veiką, už kurios padarymą jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nuteistasis įvykdė tuo metu, kai jo atžvilgiu buvo atliekami kiti ikiteisminiai tyrimai, kuriuose jis buvo įtariamas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį ir jam šiuose ikiteisminiuose tyrimuose buvo paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (5 t., b. l. 97-120). Šiuo metu Šiaulių apylinkės teisme E. S. atžvilgiu nagrinėjamos dar kelios baudžiamosios bylos. Pažymėtina, kad iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo matyti, jog E. S. atžvilgiu po šioje byloje tiriamos nusikalstamos veikos padarymo iki 2024-01-03 buvo pradėti dar net 7 ikiteisminiai tyrimai. Be to, pažyma apie ankstesnius E. S. teistumus ir jam paskirtas bausmes rodo, kad anksčiau paskirtomis bausmėmis (laisvės apribojimu, bauda, areštu, laisvės atėmimu), tris kartus taikytu laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimu, lygtiniu paleidimu, kuris 2021-01-20 nutartimi buvo panaikintas, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nes nuteistasis toliau darė naujas nusikalstamas veikas, savo nusikalstamo elgesio nekeitė, kas leidžia daryti išvadą, jog jis yra linkęs nesilaikyti įstatymų. Įvertinant visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, tai, kad BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas, pripažįstama, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai E. S. paskyrė laisvės atėmimo bausmę. Nuteistojo E. S. atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nėra pagrindo, nes nenustatytos sąlygos, leidžiančios manyti, kad sankcijoje numatytos bausmės skyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, o BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymui turi būti nustatytos bent dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, o šiuo atveju atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Dėl to nuteistajam E. S. pirmosios instancijos teismo parinkta bausmės rūšis nekeičiama.

11.13. Nuteistasis D. S. nevedęs, turi (duomenys neskelbtini) gimusį sūnų (2 t., b. l. 184), nuo 2019-01-22 neregistruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 185), nuo 2019-01-22 vykdo individualią veiką (2 t., b. l. 186), per paskutinius penkerius metus administracine tvarka buvo baustas 6 kartus, turi galiojančių administracinių nuobaudų (nesumokėta baudų iš viso už 1 585 Eur (5 t., b. l. 154-159)). Nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas 6 kartus, iš jų tris kartus už nusikaltimus žmogaus sveikatai (5 t., b. l. 144-153). Be to, po šioje byloje tiriamos nusikalstamos veikos padarymo D. S. buvo nuteistas dar kartą, už nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą. Nusikaltimą, už kurio įvykdymą D. S. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė neišnykus teistumui pagal ankstesnius nuosprendžius bei per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį. Pažymėtina ir tai, kad nusikalstamą veiką, už kurios įvykdymą jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, D. S. padarė tuo metu, kai jo atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas kitoje byloje, kurioje jis buvo įtariamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, ir jam Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2022-06-20 nutartimi buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios S. Č. ir prie jos nesiartinti arčiau nei nustatytu atstumu, kuri, be kita ko, nagrinėjamoje byloje buvo apklausta kaip liudytoja, mačiusi tiriamą įvykį. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie ankstesnius D. S. teistumus ir jam paskirtas bausmes matyti, jog anksčiau paskirtomis bausmėmis (laisvės apribojimu, laisvės atėmimu), net penkis kartus taikytu laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimu, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nes nuteistasis toliau darė naujas nusikalstamas veikas, savo nusikalstamo elgesio nekeitė, yra linkęs nesilaikyti įstatymų. Įvertinant visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, tai, kad BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas, pripažįstama, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai D. S. paskyrė laisvės atėmimą. Nuteistojo D. S. atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nėra pagrindo, nes nenustatytos sąlygos, leidžiančios manyti, kad sankcijoje numatytos bausmės skyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, o BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymui turi būti nustatytos bent dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kai šiuo atveju atsakomybę lengvinančių aplinkybių iš viso nenustatyta. Dėl to nuteistajam D. S. pirmosios instancijos teismo parinkta bausmės rūšis nekeičiama.

11.14. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 138 straipsnio 2 dalyje numatytas laisvės atėmimas iki 5 metų (bausmės vidurkis 2 metai 7 mėnesiai 15 dienų). Nenustačius atsakomybę lengvinančių aplinkybių, esant tik atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms, t. y. E. S. nustatytos net dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, o D. S. – viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, atsižvelgus į kitas nustatytas ir anksčiau aptartas aplinkybes, kurios charakterizuoja nuteistuosius (teisti, bausti), įvertinus nuteistųjų padaryto nusikaltimo pavojingumą, tai, kad smurtinius veiksmus D. ir E. S. atliko matant nukentėjusiojo sužadėtinės nepilnamečiams vaikams, dėl chuliganiškų paskatų, daroma išvada, jog skundžiamu nuosprendžiu nuteistiesiems už jų padarytą tyčinį apysunkį nusikaltimą paskirta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams, nors savo dydžiu yra šiek tiek didesnė nei sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis, tačiau ji nėra aiškiai per griežta ir atitinka nuteistųjų asmenybes. Dėl to nėra pagrindo paskirtų bausmių mažinti nei E. S., nei D. S..

11.15. BK 63 straipsnio 9 dalyje nurodyta, jog pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Įvertinusi teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nuteistiesiems paskirtas bausmes pagrįstai subendrino su jų atžvilgiu ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, taikydamas BK 63 straipsnio 4, 9 dalių nuostatas, nes nusikalstama veika, dėl kurios įvykdymo D. ir E. S. buvo nuteisti skundžiamu nuosprendžiu, padaryta 2022-08-20, t. y. iki E. S. atžvilgiu priimant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023-12-08 nuosprendį, ir iki D. S. atžvilgiu priimant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023-03-23 nuosprendį. Kadangi nuteistųjų įvykdyta nusikalstama veika, numatyta BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, pagal savo pavojingumą labai nesiskiria nuo nuteistųjų anksčiau įvykdytų nusikalstamų veikų, už kurių padarymą jie buvo nuteisti ankstesniais nuosprendžiais, t. y. E. S. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023-12-08 nuosprendžiu nuteistas už BK 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje numatytus nusikaltimus, D. S. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023-03-23 nuosprendžiu nuteistas už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, ir padarytos veikos nepriskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius, pirmosios instancijos teismas, nuteistiesiems subendrindamas bausmes, pagrįstai taikė dalinį bausmių sudėjimo, o ne bausmių apėmimo būdą. Taigi, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistiesiems E. ir D. S. galutines subendrintas bausmes, atitinkamai 5 metus ir 4 metus laisvės atėmimo, BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių nuostatų nepažeidė.

12. Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą paminėtų aplinkybių, konstatuoja, jog nuteistiesiems paskirtos bausmės, t. y. nuteistajam E. S. paskirta galutinė subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausmė, o nuteistajam D. S. paskirta galutinė subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė, savo dydžiais nėra aiškiai per griežtos, švelninti jas, kaip to prašoma apeliaciniais skundais, nėra pagrindo.

13. Nuteistojo D. S. gynėjas apeliaciniu skundu prašo jo ginamajam dar kartą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

13.1. BK 75 straipsnio 2 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Skundžiamu nuosprendžiu D. S. pripažintas kaltu padaręs tyčinį nusikaltimą, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 11 straipsnio 4 dalis), jam paskirta galutinė subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Nors yra formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti D. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tačiau, atsižvelgus į tai, jog D. S. eilę kartų teistas už nusikalstamas veikas, susijusias su fizinio smurto panaudojimu, naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui bei bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, įvertinus ir tai, kad nuteistajam D. S. jau net penkis kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) regiono skyriaus specialisto 2022-08-29 pranešime nurodyta, jog D. S. sistemingai vengia vykdyti jam numatytas pareigas, dėl daromų pažeidimų nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika didėja (3 t., b. l. 60-62), konstatuojama, kad išvadų iš ankstesnių teistumų nuteistasis D. S. nepadarė, savo nusikalstamo elgesio nepakeitė, vėl vykdė naujas tyčines nusikalstamas veikas, todėl daroma išvada, jog veika, už kurią jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padaryta ne atsitiktinai, o dėl susiformavusio neigiamo požiūrio į teisės ir visuomenėje priimtas moralės normas. Dėl aptartų aplinkybių, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo manyti, kad D. S. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, todėl bausmės vykdymo atidėjimas negalimas.

14. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo E. ir D. S. nuteisti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jiems paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti nuosprendį nuteistojo E. S. bei nuteistojo D. S. gynėjo advokato apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.

15.       Šiaulių apygardos teismo 2024 m. birželio 27 d. nutartimi nuteistajam D. S. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas Mindaugas Jonaitis, o nuteistajam E. S. – gynėjas advokatas Saulius Staškus (6 t., b. l. 24-25). Apeliacinės instancijos teisme 2024 m. rugsėjo 4 d. gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymos Nr. APD-2024-08531 ir Nr. APD-2024-08529 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuriose, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo“ 6 punktu, valstybės naudai prašoma priteisti 137,50 Eur už nuteistajam D. S. ir 110,42 Eur už nuteistajam E. S. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (6 t., b. l. 33-39). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

15.1.                      Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-322/2014, 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021).

15.2.                      Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama tik pagal nuteistojo E. S. ir nuteistojo D. S. gynėjo advokato apeliacinius skundus. Išnagrinėjusi bylą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šia nutartimi nusprendė apeliacinių skundų netenkinti. Gynėjai nuteistiesiems E. S. ir D. S. buvo paskirti ne BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais, bet pagal BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas.

16.       Atsižvelgusi į tai, jog byla apeliacine tvarka išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu, nebuvo atliekamas įrodymų tyrimas, apsiribota baigiamosiomis kalbomis, nuteistojo E. S. ir nuteistojo D. S. gynėjo advokato apeliaciniai skundai netenkinami, įvertinusi ir tai, kad nuteistieji yra darbingi, dirbantys, byloje nėra duomenų apie jų sunkią materialinę padėtį, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą E. S. ir D. S. apeliacinės instancijos teisme yra pagrįstas ir tenkinamas, šios išlaidos priteisiamos iš nuteistųjų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 106 straipsniu,

n u t a r i a:

        atmesti nuteistojo D. S. gynėjo advokato Mindaugo Jonaičio ir nuteistojo E. S. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 16 d. nuosprendžio.

Išieškoti iš nuteistojo D. S. valstybės naudai 137,50 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.

Išieškoti iš nuteistojo E. S. valstybės naudai 110,42 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                              Ilona Jakubėnienė

                                                            Audrius Sadauskas

                                                   Laisvydas Zederštremas