Administracinė byla Nr. eI-6769-394/2018
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01723-2018-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 24.4; 55.1.1; 55.1.3
(S)
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. lapkričio 13 d.
Šiauliai
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės, Žano Kubecko ir Jarūnės Sedalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
sekretoriaujant Janinai Morkūnienei,
dalyvaujant pareiškėjui E. D., jo atstovui advokatui Karoliui Kurapkai,
dalyvaujant atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovei L. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. D. skundą atsakovui Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Pareiškėjas E. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2018 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. SG-659(6.30.), įpareigoti Šiaulių miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. birželio 27 d. prašymą, įpareigoti Šiaulių miesto savivaldybės administraciją taikyti pakeltosios oro taršos žvyruotose gatvėse mažinimo priemones: (duomenys neskelbtini) žvyro dangos dalies apdorojimą kalcio chloridu dulkių mažinimui bei transporto greičio ir/ar sunkiasvorio transporto ribojimą (duomenys neskelbtini) dalyje su žvyro danga, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu pareiškėjas bei jo atstovas advokatas Karolis Kurapka paaiškino, jog Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. T-384 patvirtino Patikslintą aplinkos oro kokybės valdymo Šiaulių mieste programą ir jos įgyvendinimo priemonių planą (toliau – Planas) (priedas Nr. 2). Šio Plano 6.2 punkto „Informacija apie galimas oro kokybės gerinimo priemones“ 3 dalyje nurodoma, jog antrinės, pakeltosios oro taršos mažinimo priemonės yra sniego išvežimas žiemą valant gatves; druskos mišinio naudojimo atsisakymas žiemą; gatvių valymo efektyvumo didinimas dėl gatvėse paliekamų stovėti automobilių; gatvių plovimas, laistymas; gatvių su žvyro danga asfaltavimas; krovininio transporto eismo ir greičio ribojimas jose; gatvių paviršiaus dulkėtumo mažinimas rišamaisiais tirpalais. Pareiškėjas gyvena adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvė yra su žvyro danga. Nutiesus Šiaulių miesto pietinio aplinkkelio atkarpą (duomenys neskelbtini) g., ypatingai padidėjo automobilių srauto intensyvumas, nes iš šalutinių gatvių įsukti į aplinkkelį (ypač piko metu) yra sudėtinga, dėl ko daug įvairaus transporto nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki kitų gatvių minėta žvyruota (duomenys neskelbtini) gatvės dalimi patenka į asfaltuotą (duomenys neskelbtini) gatvės dalį, o iš jos į (duomenys neskelbtini) gatvę ir po to į (duomenys neskelbtini) gatvę. (duomenys neskelbtini) gatve naudojasi labai daug sunkiasvorio transporto. Dėl šių priežasčių sausuoju metu laiku dažnai nėra galimybės atsidaryti namo langų, nes dėl transporto intensyvumo sukelta tarša patenka į namus. Keletą kartų prie įvažiavimo į žvyruotą (duomenys neskelbtini) gatvės dalį buvo įrengti transporto priemonių tonažą ribojantys ženklai (8 t), taip pat ir greitį ribojantys ženklai „40“, tačiau, dėl nesuprantamų priežasčių, šie ribojimai (kurie yra ir pakeltosios oro taršos žvyruotose gatvėse mažinimo priemonė) yra panaikinti. Pareiškėjas kreipėsi į atsakovą su 2017 m. rugpjūčio 23 d. prašymu imtis realių dulkėtumą mažinančių priemonių, kad oro užterštumas kietosiomis dalelėmis jo gyvenamojoje aplinkoje (duomenys neskelbtini) neviršytų leistinos normos ir pareiškėjas galėtų gyventi švarioje ir neužterštoje aplinkoje. Šiaulių miesto savivaldybės administracija 2017 m. lapkričio 15 d. rašte Nr. SG-1453(6) pažymėjo, kad 2017 metų lapkričio mėnesį Šiaulių miesto savivaldybė nupirko Šiaulių miesto teritorijų tvarkymo ir valdymo paslaugą, kurios apimtyje yra gatvių su žvyro danga apdorojimas kalcio chloridu dulkių mažinimui vasarą; minėta paslauga planuojama taikyti 2018 metais atsižvelgiant į oro sąlygas. Aptariamame rašte taip pat nurodyta, jog Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros ir ūkio departamento Miesto ūkio ir aplinkos skyrius dėl (duomenys neskelbtini) gatvės pravažiavime dideliu greičiu važiuojančio transporto kreipsis į Šiaulių apskrities VPK kelių policijos tarnybą su prašymu suaktyvinti patruliavimą (duomenys neskelbtini) gatvėje. Taigi Šiaulių miesto savivaldybės administracija iš esmės informavo, jog pareiškėjo problema (dėl žvyruotos (duomenys neskelbtini) gatvės keliamos taršos) bus sprendžiama pasitelkiant šias pakeltosios oro taršos žvyruotose gatvėse mažinimo priemones: nuo 2018 m. vasaros žvyro dangos apdorojimas kalcio chloridu dulkių mažinimui; transporto greičio ribojimas. Šios priemonės atitinka tiek Aplinkos apsaugos agentūros rekomendacijas, tiek Plane numatytas organizacines priemones. Atėjus 2018 m. vasarai susidariusi situacija nesikeitė, Šiaulių miesto savivaldybės administracija nesiėmė jokių priemonių, tai yra pakeltosios oro taršos (duomenys neskelbtini) žvyruotoje gatvėje taršos mažinimui nepasitelkta nei viena žadėtoji priemonė, nei greičio ribojimas, nei žvyro dangos apdorojimas kalcio chloridu dulkių mažinimui. Todėl pareiškėjas 2018 m. birželio 27 d. raštu pakartotinai kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės administraciją, nurodydamas, kad iki šiol žvyruotoje (duomenys neskelbtini) gatvės dalyje Šiaulių savivaldybė visiškai nesiėmė jokių priemonių dulkėtumui mažinti, bei prašydamas skubiai imtis realių dulkėtumą mažinančių priemonių, kad oro užterštumas kietosiomis dalelėmis jo gyvenamojoje aplinkoje (duomenys neskelbtini) neviršytų leistinos normos. Atsakydama į šį prašymą savivaldybė skundžiamame sprendime nurodė, kad vadovaujantis 2017 m. spalio 31 d. Šiaulių miesto teritorijų tvarkymo ir valymo paslaugų (I pirkimo dalis važiuojamoji teritorija) sutartimi Nr. SŽ-1415, vykdomas gatvių su žvyro danga apdorojimas kalcio chloridu (CaCl2) dulkėtumui mažinti vasarą; gatvių su žvyro danga apdorojimas kalcio chloridu (CaC12) vykdomas tose gatvėse, kuriose pravažiuoja visuomeninis transportas, kurios yra šalia lopšelių-darželių, mokyklų, gydymo įstaigų. Pareiškėjas nesutinka su tokiu sprendimu, nes jis nemotyvuotas, neišsamus, prieštaraujantis Administracijos 2017 m. lapkričio 15 d. rašto Nr. SG-1453(6) turiniui (įvardintam pažadui). Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo 4 str. 2 d. nurodyta, jog savivaldybės ir Aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos pagal savo kompetenciją privalo imtis reikiamų priemonių, kad ribinės ar kitos šiame įstatyme nurodytos užterštumo vertės ir pavojaus slenksčiai nebūtų viršyti. Pareiškėjas Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – Taisyklės) 35.3 punkto (į prašymą priimti administracinį sprendimą atsakoma pateikiant atitinkamo priimto dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys) ir 35.1 punkto (į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys) prasme dar 2017 m. rugpjūčio 23 d. prašė Administracijos priimti administracinius sprendimus (suteikti administracinę paslaugą) dėl pakeltosios oro taršos žvyruotose gatvėse mažinimo priemonių taikymo, ir pareiškėjui, kaip minėta, 2017 m. lapkričio 15 d. raštu Nr. SG-1453(6) tai buvo pažadėta atlikti – priimtas individualus administracinis sprendimas, kuriuo nurodyta, jog administracinė paslauga jam bus pradėta teikti nuo 2018 m. Tačiau šis „pažadas“ (administracinis sprendimas) taip ir nebuvo įgyvendintas, o galiausiai, Administracijos sprendimu – ir išsižadėtas, nurodant, jog administracinė paslauga nebebus teikiama. Atsižvelgiant į įstatymo viršenybės principą, priežastis pareiškėjui neteikti tokios administracinės paslaugos, kaip žvyro dangos apdorojimas kalcio chloridu dulkių mažinimui todėl, kad Administracija tokios paslaugos nėra nupirkusi iš privataus juridinio subjekto, negali būti pateisinama. Tai yra, toks atsakymas prieštarauja gerojo administravimo principui, įtvirtintam Viešojo administravimo įstatyme. Įstatymo viršenybės principas, įpareigojantis viešojo administravimo subjektus vykdyti įstatymais jiems priskirtą veiklą, tik taip, kaip numato teisės aktai. Viešojo administravimo subjektas yra saistomas gero administravimo principo imperatyvo, kuris įtvirtintas Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų reikalavimų, procedūrą vykdyti nešališkai ir objektyviai. Viešo administravimo subjektas saistomas pareiga motyvuoti sprendimą, šios pareigos atsakovė nevykdė, priimdama nepagrįstą (faktais ir teisės normomis) ir nemotyvuotą administracinį sprendimą (VAI 8 str. 1 d.). Administracija apskritai nepasisakė apie kitų pakeltosios oro taršos žvyruotose gatvėse mažinimo priemonių taikymą – transporto greičio ir/ar krovininio transporto eismo ribojimą (duomenys neskelbtini) gatvės žvyruotojo dalyje, kas prieštarauja Taisyklių 35.1 ir 35.3 punkto nuostatams „<...> arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys“, o taip pat ir Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimams. Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad pareiškėjas 2018 m. spalio 5 d. prašymu kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės administraciją prašydamas išaiškinti, kokie yra žvyruotos (duomenys neskelbtini) gatvės inventorizacinis, unikalus ir kadastriniai numeriai bei ar žvyruota (duomenys neskelbtini) gatvė įregistruota (ir kada) Registre. Šiaulių miesto savivaldybės administracija 2018 m. spalio 16 d. raštu Nr. (6.30.)SG-911 nurodė, jog Šiaulių miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančios (duomenys neskelbtini) gatvės kadastriniai matavimai yra atlikti, Nekilnojamojo turto registre gatvė įregistruota nuo 1995-03-29, (duomenys neskelbtini) gatvės registro numeris (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini).
Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės administracija pateiktame atsiliepime ir jo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog pareiškėjas byloje pateikia ne visas faktines aplinkybes ir informaciją, ir taip klaidina teismą dėl atsakovo pateikto atsakymo ir pareiškėjo reikalavimo nepagrįstumo. Byloje nėra pateikta informacijos, patvirtinančios, kad pareiškėjo minimu laikotarpiu, aktualiu ginčui (2017-2018 m.), (duomenys neskelbtini) buvo viršyta ES ir Lietuvos teisės aktuose nustatyta kietųjų dalelių aplinkos ore norma. Pareiškėjas aiškina, kad Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. T-3S4 patvirtino Patikslintų aplinkos oro kokybės valdymo Šiaulių mieste programų ir jos įgyvendinimo priemonių planą (toliau – Planas), kurio 6.2 punktu pateikiama informacija apie galimas oro kokybės gerinimo, pakeltosios oro taršos mažinimo priemones – gatvių su žvyro danga asfaltavimas; krovininio transporto eismo ir greičio ribojimas jose; gatvių paviršiaus dulkėtumo mažinimas rišamaisiais tirpalais. Minėtos priemonės yra galimos, tačiau neprivalomos, taigi žvyruotų gatvių dulkėtumo mažinimas nėra privalomas. Minėtos Programos 8.3 punktu planuojami oro kokybės pagerinimo tikslai ir laikas, reikalingas šiems tikslams pasiekti, numatyta, kad tikslas – pasiekti, kad oro tarša neviršytų nustatytų ribinių verčių, šiam tikslui pasiekti reikalingas laikas ne trumpesnis nei iki 2020 m. Pareiškėjas nurodo, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kuri yra su žvyro danga, ir kad nutiesus Šiaulių miesto pietinio aplinkkelio atkarpą (duomenys neskelbtini) g. ypatingai padidėjo automobilių srauto intensyvumas, tarp jų ir sunkiasvorio transporto. Tačiau pareiškėjas gyvena šalia kelio, kuris yra su žvyruota danga, ir teigdamas, kad (duomenys neskelbtini) žvyruotame kelyje yra stebimas padidėjęs eismo intensyvumas, taip klaidina teismą. (duomenys neskelbtini) žvyruotas kelias yra įvažiavimas į pareiškėjo privatų sklypą, o šalia esantis pravažiavimas tarp asfaltuotų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių nėra (duomenys neskelbtini) gatvė. Šioje atkarpoje esantiems sklypams yra suteikti (duomenys neskelbtini) gatvės adresai. Minėtas pravažiavimas neturi suformuoto žemės sklypo, kaip statinys nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas. Šiaulių miesto specialiajame plane šiam pravažiavimui numatyta kategorija D2 (pagalbinė gatvė). Pareiškėjas savo skunde nenurodė, kuriuo metu buvo taikyti transporto eismo apribojimai, kiek laiko tai truko, taigi neaišku, ar jie tikrai buvo pastatyti. Atsakovas neturi informacijos apie prie įvažiavimo į žvyruotą (duomenys neskelbtini) gatvę transporto priemonių eismo ribojimo ženklų pastatymą ar jų panaikinimą. Saugaus eismo komisijoje 2017 m. - 2018 m. nebuvo svarstyti prašymai tokius apribojimus taikyti. Atsakovas 2017 m. lapkričio 15 d. raštu Nr. SG-1453 pareiškėjui pranešė, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros ir ūkio departamento Miesto ūkio ir aplinkos skyrius dėl (duomenys neskelbtini) gatvės pravažiavime dideliu greičiu važiuojančio transporto kreipsis į Šiaulių apskrities VPK kelių policijos tarnybą su prašymu suaktyvinti patruliavimą (duomenys neskelbtini) gatvėje. Taip pat šiuo raštu (2017-11-15 Nr. SG-1453) atsakovas informavo, kad 2017 m. metų lapkričio mėnesį Šiaulių miesto savivaldybė nupirko Šiaulių miesto teritorijų tvarkymo ir valymo paslaugą, kurios apimtyje yra gatvių su žvyro danga apdorojimas kalcio chloridu dulkių mažinimui vasarą ir kad minėtą paslaugą planuojama taikyti 2018 metais atsižvelgiant į oro sąlygas. 2017 m. spalio 31 d. Šiaulių savivaldybės administracija (paslaugų gavėjas) ir UAB „Ecoservice projektai“ (paslaugų teikėjas) pasirašė Šiaulių miesto teritorijų tvarkymo ir valymo paslaugų sutartį SŽ-1415, kurios 1.1 punktu numatyta, kad nupirkta ir žvyruotų gatvių laistymo kalcio chloridu dulkėtumui mažinti paslauga. Minėtos sutarties techninėje specifikacijoje, kuri yra neatsiejama sutarties SŽ-1415 dalis, 10 p. nurodyta, kad gatvių su žvyro danga apdorojimas kalcio chloridu dulkėtumui vasarą mažinti yra atliekamas paslaugų gavėjui (atsakovui) nurodžius, t. y., sutartyje numatyta tvarka pateikus reikalingų paslaugų užsakymą paslaugų teikėjui. Gatvių su žvyro danga apdorojimas kalcio chloridu (CaC12), atsižvelgiant į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos turimus prioritetus, vykdomas tose gatvėse, kuriose pravažiuoja visuomeninis transportas, kurios yra šalia lopšelių-darželių, mokyklų, gydymo įstaigų. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad savivaldybės veikia vadovaudamosi savarankiškumo principu, atsižvelgdamos į turimus finansinius išteklius, tad ir gatves tiesia ir prižiūri pagal savo numatytus prioritetus, atsižvelgdamos į turimas lėšas. Atsižvelgiant į tai, kad ginče minimas pravažiavimas tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių nėra įregistruotas, taigi jis nėra įtrauktas į Šiaulių miesto savivaldybės vietinės reikšmės kelių (gatvių) sąrašą, jis tik numatytas transporto specialiajame plane. Minėtą pravažiavimą atsakovė prižiūri kaip gatvę/ kelią su žvyro danga, t. y. vykdomi kelio greideriavimo darbai, esant reikalui remontuojama, užvežama naujų medžiagų, vykdomi krūmų kirtimo, griovių valymo darbai, pravažiavimo būklė yra gera. Žvyruotų gatvių efektyviausia priežiūros priemonė yra asfaltavimas, tačiau savivaldybės tai atlieka pagal turimas lėšas. Šiaulių miesto žvyruotos gatvės asfaltuojamos vadovaujantis Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. T-430 patvirtinta Šiaulių miesto žvyruotų gatvių asfaltavimo 2008 m. programa (toliau – Programa), kurioje gatvės yra išdėstytos prioriteto tvarka. Programoje esančių žvyruotu gatvių asfaltavimo darbai yra atlikti Liepų g., Žibuoklių g., Ginkūnų g., Joniškėlio g., Rėžių g. (dalis), Papievių g., Lygumų g., Veiverių g., Strazdelio g., Traktoristų g. Programoje likusioms žvyruotoms gatvėms rengiamos projektavimo užduotys arba atliekami žvyruotu gatvių asfaltavimo darbai, kuriuos planuojama atlikti iki 2021 metų. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 17 p., administracinė paslauga – viešojo administravimo subjekto veiksmai, apimantys leidimų, licencijų ar dokumentų, kuriais patvirtinamas tam tikras juridinis faktas, išdavimą, asmenų deklaracijų priėmimą ir tvarkymą, asmenų konsultavimą viešojo administravimo subjekto kompetencijos klausimais, įstatymų nustatytos viešojo administravimo subjekto informacijos teikimą asmenims, administracinės procedūros vykdymą. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad administracinė paslauga jam nebuvo suteikta (dėl pakeltosios oro taršos žvyruotose gatvėse mažinimo priemonių taikymo). Pareiškėjui buvo tinkamai atsakyta į jo pateiktus skundus/ prašymus, administracinė paslauga pareiškėjui buvo atlikta. Atsakovas, priimdamas sprendimus, vadovaujasi Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintais proporcingumo, efektyvumo ir subsidiarumo principais, lėšas naudoja efektyviai, ekonomiškai, rezultatų siekia kuo mažesnėmis sąnaudomis, atsižvelgdamas į visuomenės poreikius, t. y., paslaugą – žvyruotų gatvių laistymą kalcio chloridu taiko tose vietose, kuriose yra didelė žmonių koncentracija (prie mokyklų, darželių, ligoninių), nes paslauga yra brangi, tačiau ne tokia efektyvi kaip asfaltavimas. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad 2017 m. - 2018 m. pareiškėjo gyvenamoje vietoje ribinės aplinkos oro užterštumo vertės buvo viršytos ir kad atsakovė turėjo imtis reikiamų priemonių, kad ribinės aplinkos oro užterštumo vertės nebūtų viršytos. Be to, esamas pravažiavimas tarp (duomenys neskelbtini) gatvių, kaip statinys, nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre, jis nėra priskirtas aukštos kategorijos gatvei, todėl yra prižiūrimas tinkamai. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu papildomai nurodė, jog atsakovo 2017 m. raštas pareiškėjo atžvilgiu yra neigiamas, juo nebuvo atsakyta, kad pareiškėjo atžvilgiu bus taikoma žvyruotų gatvių laistymo kalcio chloridu priemonė, minėtu raštu buvo bendrai kalbama apie visas neasfaltuotas gatves, pareiškėjas iš žodžio „planuojama“ galėjo suprasti, kad aptariama gatvė nebūtinai bus laistoma. Taip pat atsakovo atstovė prašė teismo laikyti tinkamu paskutinį (2018 m. spalio 16 d.) savivaldybės administracijos atsakymą (Nr. (6.30.)SG-911, kuriame nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) gatvės kadastriniai matavimai yra atlikti, Nekilnojamojo turto registre gatvė įregistruota nuo 1995-03-29.
Pareiškėjo E. D. skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2018 m. liepos 11 d. rašto Nr. SG-659(6.30) „Dėl žvyruotos (duomenys neskelbtini) gatvės keliamos taršos“ (toliau – ir skundžiamas, ginčijamas sprendimas), kuriuo pateiktas atsakovo atsakymas į pareiškėjo 2018 m. birželio 27 d. prašymą, teisėtumo ir pagrįstumo. Be to, pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovą Šiaulių miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti jo 2018 m. birželio 27 d. prašymą ir taikyti pakeltosios oro taršos žvyruotose gatvėse mažinimo priemones - (duomenys neskelbtini) gatvės žvyro dangos apdorojimą kalcio chloridu dulkių mažinimui bei transporto greičio ir/ar sunkiasvorio transporto ribojimą (duomenys neskelbtini) gatvės dalyje su žvyro danga,
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. birželio 27 d. kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės administraciją, prašydamas imtis dulkėtumą mažinančių priemonių, kad oro užterštumas kietosiomis dalelėmis jo gyvenamojoje aplinkoje (duomenys neskelbtini) neviršytų leistinos normos, nurodydamas prašymo priežastis bei faktą, jog su ta pačia problema, t. y., dulkėtumui mažinti žvyruotoje (duomenys neskelbtini) gatvės dalyje, jis taip pat kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės administraciją 2017 m. rugpjūčio 23 d. Atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2018 m. birželio 27 d. prašymą, skundžiamu 2018 m. liepos 11 d. raštu Nr. SG-659(6.30) informavo pareiškėją apie tai, kad savivaldybė 2007 m. gruodžio 20 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-430 patvirtintoje Šiaulių miesto žvyruotų gatvių asfaltavimo 2008 m. programoje esančių žvyruotų gatvių asfaltavimo darbus planuoja atlikti iki 2021 metų; atlikus Programoje numatytų gatvių asfaltavimo darbus, bus sprendžiama dėl kitų Šiaulių miesto žvyruotų gatvių asfaltavimo darbų ir naujo sąrašo sudarymo (taip pat ir dėl (duomenys neskelbtini) gatvės); pažymėjo, kad Šiaulių miesto žvyruotos gatvės ne Programoje numatyta prioriteto tvarka gali būti asfaltuojamos ar atlikti paviršiaus apdaro įrengimo darbai vadovaujantis 2015 m. rugpjūčio 27 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-246 patvirtintu Šiaulių miesto gatvių su žvyro danga dangos viršutinio sluoksnio pagerinimo, kai dalis darbų vertės finansuojama paramos teikėjo lėšomis, tvarkos aprašu, t. y., dalinai savo lėšomis prisidedant fiziniams ar juridiniams asmenims; taip pat papildomai informavo, kad, vadovaujantis 2017 m. spalio 31 d. Šiaulių miesto teritorijų tvarkymo ir valymo paslaugų (I pirkimo dalis važiuojamoji teritorija) sutartimi Nr. SZ-1415 vykdomas gatvių su žvyro danga apdorojimas kalcio chloridu (CaCh) dulkėtumui mažinti vasarą ir tik tose gatvėse, kuriose pravažiuoja visuomeninis transportas, kurios yra šalia lopšelių-darželių, mokyklų, gydymo įstaigų.
Atsakovas šioje administracinėje byloje pagal vykdomų funkcijų apimtį bei paskirtį, veiklos pobūdį, turimus įgaliojimus priskirtinas viešojo administravimo subjektui, todėl savo veikloje (taip pat ir priimdamas administracinius aktus) privalo vadovautis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) nuostatomis. Aiškindamas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą (žr. pvz., 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-556‑336/2011, 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1718-756/2015). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556‑15/2010). Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., nutartis administracinėse bylose Nr. A556-1898/2008, Nr. A756-2036/2008). Pažymėtina, jog ne visais atvejais visi individualaus administracinio akto motyvai turi būti nurodyti pačiame akte, tačiau tokiu atveju akte turi būti pateikiama nuoroda į kitus dokumentus, kuriuose išdėstyti tokio individualaus administracinio akto priėmimo motyvai. Todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą.
Teisėjų kolegija byloje vertina, ar pareiškėjo skundžiamas atsakovo priimtas 2018 m. liepos 11 d. sprendimas Nr. SG-659(6.30) yra teisėtas ir pagrįstas bei atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus.
Skundžiamame 2018 m. liepos 11 d. atsakovo atsakyme į pareiškėjo 2018 m. birželio 27 d. prašymą (imtis dulkėtumą mažinančių priemonių jo gyvenamojoje aplinkoje (duomenys neskelbtini)) ir atsakovo atsiliepime nurodoma, kad Plane numatyta taršos mažinimo priemonė –gatvės su žvyro danga asfaltavimas pareiškėjo atžvilgiu prašymo nagrinėjimo metu negali būti taikoma, kadangi aptariama (duomenys neskelbtini) gatvė nepatenka į 2007 m. gruodžio 20 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-430 patvirtintoje Šiaulių miesto žvyruotų gatvių asfaltavimo 2008 m. programoje suplanuotus žvyruotų gatvių asfaltavimo darbus, t. y., į patvirtintą asfaltuotinų gatvių sąrašą, tuo tarpu kita Plane numatyta taršos mažinimo priemonė – gatvės paviršiaus dulkėtumo mažinimas rišamuoju tirpalu negali būti taikoma, kadangi ši priemonė vykdoma tik tose gatvėse, kuriose pravažiuoja visuomeninis transportas, kurios yra šalia lopšelių-darželių, mokyklų, gydymo įstaigų.
Pareiškėjas skundžiamo sprendimo neteisėtumą grindžia tuo, kad sprendimas yra nepagrįstas (faktais ir teisės normomis), nemotyvuotas, neišsamus (atsakovas nepasisakė dėl visų Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. T-384 patvirtinto Patikslintos aplinkos oro kokybės valdymo Šiaulių miesto programos ir jos įgyvendinimo priemonių plano (toliau – ir Planas) 6.2 punkte numatytų priemonių (greičio bei sunkiasvorio transporto ribojimo) žvyruotoms gatvėms taikymo (netaikymo), prieštaraujantis Administracijos 2017 m. lapkričio 15 d. priimto rašto Nr. SG-1453(6) turiniui (jame Šiaulių miesto savivaldybės administracija iš esmės informavo, jog pareiškėjo problema (žvyruotos (duomenys neskelbtini) gatvės keliama tarša) bus sprendžiama pasitelkiant pakeltosios oro taršos žvyruotose gatvėse mažinimo priemones, t. y. 2018 m. vasarą žvyro danga bus apdorojama kalcio chloridu dulkių mažinimui ir bus ribojamas transporto priemonių greitis), neatitinka gerojo administravimo principo, įtvirtinto Viešojo administravimo įstatyme, ir bendrųjų Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų individualaus administracinio akto turiniui keliamų reikalavimų.
Savo nesutikimą su pareiškėjo argumentais atsakovas atsiliepime ir jo atstovė teismo posėdžio metu aiškino tuo, jog atsakovas 2017 m. lapkričio 15 d. raštu nesuteikė pareiškėjui pagrįstų lūkesčių, kad (duomenys neskelbtini) gatvės žvyro dangos dalis 2018 metų vasarą bus apdorojama kalcio chloridu dulkių mažinimui, kadangi pareiškėjas iš žodžio „planuojama“ galėjo suprasti, kad ateityje bus atliekami tęstiniai veiksmai bendrai kalbant apie visas Šiaulių mieste neasfaltuotas gatves ir bus atskirai sprendžiama dėl atitinkamų priemonių konkrečioms neasfaltuotoms gatvėms taikymo. Be to, savivaldybės veikia vadovaudamosis savarankiškumo principu, atsižvelgdamos į turimus finansinius išteklius, tad ir gatves tiesia ir prižiūri pagal savo numatytus prioritetus, atsižvelgdamos į turimas lėšas, todėl atsakovas pareiškėjui tinkamai atsakė į pareiškėjo pateiktą prašymą.
Iš byloje esančio 2017 m. rugpjūčio 23 d. pareiškėjo prašymo, adresuoto Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, matyti, jog pareiškėjas, išdėstydamas prašymo priežastis, prašė Šiaulių miesto savivaldybės administracijos imtis realių dulkėtumą mažinančių priemonių, kad oro užterštumas kietosiomis dalelėmis jo gyvenamojoje aplinkoje (duomenys neskelbtini) neviršytų leistinos normos. Šiaulių miesto savivaldybės administracija 2017 m. lapkričio 15 d. raštu Nr. SG-1453(6) informavo pareiškėją, kad dulkėtumui sumažinti taikomos tokios priemonės: greitį ribojančių priemonių įrengimas, gatvių asfaltavimas ir/ar esamos žvyro dangos laistymas dulkėtumą mažinančiomis medžiagomis; pažymėjo, kad 2017 metų lapkričio mėnesį Šiaulių miesto savivaldybė nupirko Šiaulių miesto teritorijų tvarkymo ir valymo paslaugą, kurios apimtyje yra gatvių su žvyro danga apdorojimas kalcio chloridu dulkių mažinimui vasarą, paslauga, atsižvelgiant į oro sąlygas, planuojama taikyti 2018 metais; taip pat nurodė, jog Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros ir ūkio departamento Miesto ūkio ir aplinkos skyrius dėl (duomenys neskelbtini) gatvės pravažiavime dideliu greičiu važiuojančio transporto kreipsis į Šiaulių apskrities VPK kelių policijos tarnybą su prašymu suaktyvinti patruliavimą (duomenys neskelbtini) gatvėje.
Teisėjų kolegijos vertinimu, sutiktina su pareiškėjo argumentais tuo aspektu, kad, viena vertus, skundžiamo sprendimo turinys prieštarauja atsakovo 2017 m. lapkričio 15 d. priimto rašto Nr. SG-1453(6) turiniui, kita vertus, skundžiamas sprendimas yra neišsamus, nes Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. T-384 patvirtintos Patikslintos aplinkos oro kokybės valdymo Šiaulių miesto programos ir jos įgyvendinimo priemonių plano (toliau – ir Planas) 6.2 punkte numatytos trys bylai aktualios antrinės, pakeltosios oro taršos mažinimo priemonės: 1) gatvių su žvyro danga asfaltavimas, 2) krovininio transporto eismo ir greičio ribojimas jose, 3) gatvių paviršiaus dulkėtumo mažinimas rišamaisiais tirpalais; tuo tarpu atsakovas skundžiamame sprendime, priimdamas neigiamą pareiškėjo atžvilgiu atsakymą, pasisakė tik dėl dviejų iš jų (gatvių asfaltavimo ir dulkėtumo mažinimo rišamaisiais tirpalais), tačiau visiškai nesprendė dėl transporto greičio ir eismo ribojimo pareiškėjo nurodytoje (duomenys neskelbtini) gatvės dalyje su žvyro danga.
Nors atsakovo atstovė teismo posėdžio metu tvirtino, jog atsakovas 2017 m. lapkričio 15 d. raštu nesuteikė pareiškėjui pagrįstų lūkesčių, kad (duomenys neskelbtini) gatvės žvyro dangos dalis 2018 metų vasarą bus apdorojama kalcio chloridu dulkių mažinimui, kadangi pareiškėjas iš žodžio „planuojama“ galėjo suprasti, kad ateityje bus atliekami tęstiniai veiksmai bendrai kalbant apie visas Šiaulių mieste neasfaltuotas gatves ir bus atskirai sprendžiama dėl atitinkamų priemonių konkrečioms neasfaltuotoms gatvėms taikymo, tačiau teisėjų kolegija su tokia atsakovo pozicija negali sutikti.
Žodžio „planuoti“ reikšmė, aiškinant ją pagal bendrinėje kalboje vartojamą prasmę, yra „daryti, sudarinėti planą“ (žr., pvz., dabartinės lietuvių kalbos žodyne: http://lkiis.lki.lt/dabartinis). Taigi bendrinės kalbos prasme žodis „planuoti“ gali reikšti, kad yra kažkas organizuojama, siekiama padaryti. Prie žodžio „planuoti“ pridėtas priešdėlis „ne“ rodytų pamatiniu žodžiu „planuoti“ pasakyto dalyko priešybę, t. y., jog nesiruošiama kažko organizuoti, nesiekiama kažko daryti. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į žodžio „planuoti“ reikšmę, vartojamą bendrinėje kalboje, bei aiškinant žodį „planuojama“ lingvistiniu teisės aiškinimo metodu atsakovo 2017 m. lapkričio 15 d. rašto kontekste, darytina išvada, jog gavęs pastarąjį raštą pareiškėjas galėjo suprasti ir pagrįstai tikėtis, kad į Šiaulių miesto teritorijų tvarkymo ir valymo paslaugos (gatvių su žvyro danga apdorojimo kalcio chloridu), kurią planuota taikyti 2018 metais, apimtį patenka ir jo gyvenamojoje aplinkoje esanti (duomenys neskelbtini) gatvės su žvyro danga dalis. Taigi iš 2017 m. lapkričio 15 d. rašto turinio negalima daryti išvados, kad atsakovas 2017 m. priėmė bendro ar atsakovo atžvilgiu neigiamo pobūdžio sprendimą, konkrečiai neliečiantį šio atsakymo adresato. Jeigu atsakovas 2017 m. lapkričio 15 d. raštu siekė tik pateikti pareiškėjui informaciją apie tai, jog ateityje bus atliekami tik tęstiniai veiksmai bendrai kalbant apie visas Šiaulių mieste neasfaltuotas gatves ir tik tuomet bus atskirai sprendžiama dėl atitinkamų priemonių konkrečioms neasfaltuotoms gatvėms taikymo, jis, būdamas viešojo administravimo subjektas, laikydamasis Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų principų ir vadovaudamasis Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, privalėjo priimti atskirą, aiškų, šio planavimo proceso rezultatus detalizuojantį, nedviprasmišką galutinį sprendimą (atsakymą), leidžiantį suinteresuotam asmeniui suvokti institucijos poziciją pareiškėjo prašymo atžvilgiu ir kokios priežastys lėmė jo priėmimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013).
Priešingai, atsakovas, priimdamas ginčijamą 2018 m. liepos 11 d. sprendimą, ne tik kad nedetalizavo planavimo proceso ir jame priimtų galutinių sprendimų, tačiau priėmė visiškai priešingą ankstesniajam savo turiniu raštą, pateikdamas pareiškėjui informaciją, kuri negali būti pripažįstama atitinkančia Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus bei teisėtumo ir gero administravimo imperatyvus. Toks sprendimas sukėlė teisiškai neaiškią situaciją, nes iš jo turinio negalima suprasti visuomeninių santykių esmės, objektyvių aiškių kriterijų, teisės aktų, kuriais remdamasis atsakovas priėmė sprendimą nesiimti dulkėtumą mažinančių priemonių pareiškėjo prašyme nurodytoje vietoje. Administracinio akto priėmimo motyvai privalo būti nurodomi administraciniame akte ar jo sudedamosiose dalyse, o motyvų nurodymas atsiliepime į skundą ar teismo proceso metu nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo pripažinimui teisėtu.
Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinti viešojo administravimo principai, kuriais viešojo administravimo subjektai turi vadovautis savo veikloje, tarp jų – įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. spalio 4 d. administracinėje byloje Nr. A502-134/2012 pabrėžė, jog viešojo administravimo subjektai yra saistomi gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje ir kt.). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Šis principas suponuoja taip pat tai, kad viešojo administravimo subjektas turi pareigą pateikti suinteresuotam asmeniui objektyvią ir teisingą informaciją jį dominančiu klausimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2142-624/2015).
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes aptarto teisinio reguliavimo ir suformuotos teismų praktikos kontekste, konstatuoja, kad atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo 2018 m. birželio 27 d. prašymą, nesilaikė konstitucinio gero administravimo principo, todėl skundžiamas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2018 m. liepos 11 d. atsakymas negali būti laikomas atitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.
Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir išdėstytus argumentus, pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2018 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. SG-659(6.30.) tenkintinas, o Šiaulių miesto savivaldybės administracija įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. birželio 27 d. prašymą. Dėl pareiškėjo prašymo įpareigoti Administraciją taikyti pakeltosios oro taršos žvyruotose gatvėse mažinimo priemones ((duomenys neskelbtini) gatvės dalies su žvyro danga apdorojimą kalcio chloridu dulkių mažinimui bei transporto greičio ir/ar sunkiasvorio transporto ribojimą šioje gatvės dalyje) pažymėtina, kad teisės aktai nesuteikia teisės teismui priimti sprendimus už viešojo administravimo subjektus vietinės reikšmės kelių ir gatvių, nuosavybės teise priklausančių atitinkamai savivaldybei, priežiūros srityje, todėl pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą taikyti pareiškėjo skunde nurodytas pakeltosios oro taršos žvyruotose gatvėse mažinimo priemones negali būti tenkinamas.
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad teismui yra pateikti tik rašytiniai įrodymai, patvirtinantys pareiškėjo išlaidas už žyminio mokesčio (22,50 Eur) sumokėjimą. Pareiškėjo atstovas advokatas Karolis Kurapka su pareiškėju yra sudaręs teisinių paslaugų sutartį, minėtas atstovas atstovavo pareiškėjui teismo posėdyje, tačiau pareiškėjas nepateikė jokių kitų rašytinių įrodymų, pavirtinančių išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą. ABTĮ
41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Remiantis koncentruotumo, ekonomiškumo principais, atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta rašytinių įrodymų, pavirtinančių išlaidas už advokato suteiktą teisinę pagalbą, pareiškėjo prašymas dėl patirtų išlaidų nenagrinėtinas šioje proceso stadijoje.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo E. D. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2018 m. liepos 11 d. sprendimą
Nr. SG-659(6.30.).
Įpareigoti Šiaulių miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. birželio 27 d. prašymą.
Likusią skundo dalį atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.
Teisėjai Jarūnė Sedalienė
Laisvutė Kartanaitė
Žanas Kubeckas