Administracinė byla Nr. eA-1436-789/2025

 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00672-2024-7

        Procesinio sprendimo kategorija 21.3.12

 (S)

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2025 m. kovo 12 d.

Vilnius

 

        Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. patikslintą skundą atsakovams Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Viešojo valdymo agentūrai dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. kovo 20 d. nutarimo panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

I.

 

1.       Pareiškėjas A. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) 2024 m. kovo 20 d. nutarimą Nr. 200 ,,Dėl A. P. atleidimo iš Viešojo valdymo agentūros direktoriaus pareigų“, grąžinti į eitas pareigas ir priteisti iš Vyriausybės 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo Viešojo valdymo agentūros (toliau – ir VVA) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš Vyriausybės ir VVA patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Pareiškėjas paaiškino, kad 2023 m. rugpjūčio 30 d. priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 693 „Dėl Viešojo valdymo agentūros organizacinės formos pakeitimo, Viešojo valdymo agentūros nuostatų ir administracijos struktūros patvirtinimo“, kurio 1 punktu nustatyta, kad keičiama Viešojo valdymo agentūros organizacinė forma – iš įstaigos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos į Vyriausybės įstaigą. Vyriausybė, patvirtindama Viešojo valdymo agentūros struktūrą, pažeidė norminius teisės aktus, kuriais nustatyta diskrecija tvirtinti biudžetinės įstaigos struktūrą biudžetinės įstaigos vadovui, bet ne Vyriausybei. Vyriausybės nutarimu patvirtinta VVA struktūra nebuvo derinta su pareiškėju, kaip VVA vadovu. Pareiškėjui buvo pristatyta būsima jo vadovaujamos įstaigos struktūra su detalia informacija. Vyriausybė tokiais savo neteisėtais veiksmais nurodė įgyvendinti VVA struktūrą, kuriai pats įstaigos vadovas nepritarė, neturėjo galimybės paruošti VVA resursus įgyvendinti tokią struktūrą ir veikti jam suteiktų teisių ir pareigų apimtyje.

3.       Pareiškėjui nuolat buvo daromas spaudimas iš Vyriausybės dėl patvirtintos struktūros ir kitų pokyčių įgyvendinimo.

4.       Pareiškėjas 2023 m. rugpjūčio 28 d. kreipėsi į Vyriausybę, pateikdamas įvykdytų darbų apimtis, iššūkius, su kuriais susiduriama, ir ateities planus, kurie buvo pakankamas pagrindas persvarstyti VVA keliamus tikslus, uždavinius ir rodiklius, tačiau pareiškėjas nesulaukė jokios reakcijos į kreipimąsi. Be iššūkių, su kuriais susidūrė VVA, pareiškėjas nuolat jautė spaudimą įdarbinti konkrečius asmenis VVA.

5.       Pareiškėjas 2023 m. pabaigoje gavo iš Vyriausybės susitarimo projektą dėl lūkesčių VVA veiklai, kuriame be įpareigojimų, atsirasiančių pagal teisinį reguliavimą nuo 2024 m. sausio 1 d., akcentuojama, kad „visiems dirbantiems įteikti įspėjimo lapeliai apie naikinamas pareigybes“. Pareiškėjas pateikė konstruktyvias pastabas, nurodydamas, kad tai labai nekorektiškas ir neetiškas pasiūlymas, nes ne visiems yra naikinamos pareigybės. Be to, yra vidinis vadovo, darbo tarybos ir darbuotojų susitarimas kaip bus pasiekiami tikslai. Pareiškėjas taip pat nurodė pastabas ir dėl kitų susitarimo punktų, kuriems trūksta konkretumo ir aiškumo. Susitarimo projektas buvo derinamas tik laikotarpiui iki 2024 m. sausio 1 d., todėl akivaizdžiai buvo daromas spaudimas pareiškėjui įteikti įspėjimo lapelius VVA darbuotojams dar iki 2024 m. sausio 1 d., nepaisant to, kad nebuvo priežasčių įteikti juos visiems VVA darbuotojams.

6.       Pareiškėjas gavo atleidimo iš pareigų šalių susitarimu projektą, kuris buvo pateiktas pareiškėjui susitikimo metu gyvai su Ministrės Pirmininkės parašu, vėliau atsiųstas elektroniniu paštu. Pareiškėjas nesutiko su pateiktu pasiūlymu, kadangi iki Valstybės tarnybos įstatymo naujosios redakcijos įsigaliojimo buvo likęs vienas mėnuo, per kurį buvo poreikis atlikti didelės apimties darbus, siekiant tinkamai pasiruošti įstatymo įsigaliojimui.

7.       Pareiškėjas 2023 m. gruodžio 14 d. raštu kreipėsi į Ministrę Pirmininkę, pateikė jai VVA darbuotojams taikomo spaudimo ir psichologinio smurto apraiškų aprašymus. Kreipimasis į Ministrę Pirmininkę nedavė jokio rezultato. Vyriausybė netyrė galimo psichologinio smurto panaudojimo prieš pareiškėją, nesiaiškino aplinkybių, kurias raštu išdėstė pareiškėjas, nesikreipė į pareiškėją dėl papildomos informacijos. Vienintelis įvykęs veiksmas po pareikėjo kreipimosi yra vienintelis susitikimas su Ministre Pirmininke, kurio metu pareiškėjas galėjo žodžiu išdėstyti rašte minėtas aplinkybes, tačiau po susitikimo nebuvo imtasi jokių veiksmų, siekiant ištirti galimą psichologinį smurtą prieš pareiškėją ar galimai neteisėtus Vyriausybės darbuotojų veiksmus.

8.       Pareiškėjas 2024 m. sausio mėnesį pateikė Ministrei Pirmininkei 2023 m. atliktų darbų ataskaitą, įvardindamas jam iškeltus uždavinius, nustatytus vertinimo rodiklius, įvardintas rizikas, pasiektus rezultatus, iššūkius, su kuriais teko susidurti, numatomus tolimesnius veiksmus. 

9.       Pareiškėjo tarnybinė veikla įvertinta nepatenkinamai bei siūloma atleisti valstybės tarnautoją, pareiškėją, iš pareigų. 2024 m. vasario 28 d. viešai paskelbta, kad parengtas Vyriausybės nutarimo projektas, kuriuo numatoma atleisti pareiškėją iš pareigų 2024 m. kovo 7 d., kadangi pareiškėjo veikla neatitinka lūkesčių.

10.       Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kanclerė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. kovo 6 d. nutarimo Nr. 165 „Dėl įgaliojimų suteikimo“ 1 punktu, 2024 m. kovo 15 d. surašė pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo objektyvumo ir pagrįstumo išvadą (toliau – ir Išvada).

11.       Pareiškėjo vertinimu, Išvada yra ne pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo objektyvumo vertinimo išvada, bet naujas vertinimas, kurio metu buvo vertinamos naujos aplinkybės, o ne tarnybinės veiklos vertinimo metu nustatytos aplinkybės. Abejonės dėl Išvados kyla ir dėl to, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kanclerė pakeitė pareiškėją VVA direktoriaus pareigose ir eina jas nuo 2024 m. rugsėjo 23 d. (Vyriausybės 2024 m. rugsėjo 4 d. nutarimas Nr. 733).

12.       Pareiškėjo vertinimu, Vyriausybės 2024 m. kovo 20 d. nutarimas Nr. 200 „Dėl A. P. atleidimo iš Viešojo valdymo agentūros direktoriaus pareigų“ yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pareiškėjo tarnybinė veikla buvo vertinta, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, nes pažeistos esminės vertinimo ir sprendimų priėmimo procedūros (teisė žinoti, kodėl priimami atitinkami sprendimai, teisė būti išklausytam, teisė į visapusišką ir išsamų (visų vertinimo punktų) tarnybinės veiklos įvertinimą). Nutarimas, kuriuo nutarta atleisti pareiškėją iš pareigų, yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, priimtas nesilaikant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

13.       Pareiškėjas teigė, kad dėl jo atleidimo iš tarnybos ir pastaruosius metus taikyto sistemingo psichologinio smurto buvo sumenkinta jo dalykinė reputacija, dėl to pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 5 000 Eur. Pareiškėjui buvo nuolat daromas spaudimas iš Vyriausybės dėl patvirtintos VVA struktūros ir kitų pokyčių įgyvendinimo. Pareiškėjui buvo daromas spaudimas dėl konkrečių žmonių įdarbinimo. Prieš pareiškėją buvo naudojamas psichologinis smurtas, siekiant užtikrinti, kad 2023 m. lapkričio 15 d. susitarimas būtų pasirašytas nedelsiant, nepaisant pareiškėjo nesutikimo su jo turiniu. Po pareiškėjo kreipimosi į Ministrę Pirmininkę dėl Vyriausybės darbuotojų naudojamo psichologinio smurto prieš jį, nebuvo imtasi jokių veiksmų prieš smurtą taikančius asmenis, – pareiškėjas, būdamas psichologinio smurto auka, atleistas iš pareigų, prieš tai užkraunant ypač didelį darbo krūvį, neišleidžiant kasmetinių atostogų, viešoje erdvėje menkinant pareiškėjo reputaciją, skelbiant apie tariamai netinkamą pareiškėjo pareigų vykdymą. Pareiškėjo atžvilgiu buvo vykdomi tęstiniai mobingo veiksmai, pasireiškė tendencingas siekis susidoroti su pareiškėju. Sprendimas atleisti iš pareigų buvo priimtas ir paviešintas, nesibaigus veiklos vertinimo procedūroms, todėl pakartotinis veiklos vertinimas yra tendencingas ir neobjektyvus. Pareiškėjui buvo padaryta didelė reputacinė žala, paskelbus iš anksto apie jo atleidimą iš pareigų, nesant galutinio pareiškėjo veiklos įvertinimo. Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos atlyginti neturtinę žalą.

14.       Atsakovas Vyriausybė atsiliepime prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

15.       Vyriausybė nurodė, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrė 2023 m. pareiškėjui iškėlė metines užduotis. Vyriausybės 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 693 nutarta nuo 2024 m. spalio 1 d. pakeisti VVA organizacinę formą – iš įstaigos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos į Vyriausybės įstaigą. 2024 m. vasario 2 d. įvykusio pareiškėjo ir tiesioginio vadovo metinio tarnybinės veiklos vertinimo pokalbio metu aptarti tarnybinės veiklos vykdant nustatytas užduotis rezultatai, įvertinti pareiškėjo pateikti siūlymai, aptarti vertinimo rodikliai. Tiesioginis vadovas 2024 m. vasario 23 d. užpildė Motyvuotą siūlymą, kuriame nurodė, kad pareiškėjas įvykdė 1 užduotį iš dalies, įvykdė 2 užduotį iš dalies, neįvykdė 3–5 užduočių, įvertino pareiškėją nepatenkinamai ir pateikė siūlymą atleisti pareiškėją iš pareigų. Pareiškėjas susipažino su tiesioginio vadovo Motyvuotu siūlymu 2024 m. vasario 26 d. ir nurodė, kad nesutinka su juo, todėl 2024 m. vasario 28 d. su prašymu kreipėsi dėl atlikto tarnybinės veiklos vertinimo pagrįstumo ir objektyvumo įvertinimo. Vyriausybė 2024 m. kovo 6 d. nutarimo Nr. 165 „Dėl įgaliojimų suteikimo“ 1 punktu nutarė įgalioti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kanclerį nagrinėti Vyriausybės įstaigų vadovų kreipimusis dėl tarnybinės veiklos vertinimo objektyvumo ir pagrįstumo bei atlikti tarnybinės veiklos vertinimo objektyvumo ir pagrįstumo įvertinimą.

16.       Vyriausybė paaiškino, kad 2024 m. kovo 15 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kanclerės surašytoje VVA vadovo ar valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos, darbuotojo veiklos vertinimo objektyvumo ir pagrįstumo įvertinimo išvadoje konstatuota, kad pareiškėjo 2023 m. tarnybinės veiklos vertinimas buvo atliktas pagrįstai ir objektyviai: pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pačiam įsivertinti, kaip jam pavyko atlikti suformuotas užduotis 2023 m., gebėjimą atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, savo kvalifikaciją ir kt., suorganizuotas pareiškėjo ir jo tiesioginės vadovės – Ministrės Pirmininkės – kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo pokalbis, tiesioginė vadovė tinkamai užpildė Motyvuotą siūlymą valstybės tarnautojo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo metu, visais atvejais pateikė savo išsamius argumentus, kodėl jos vertinimas nesutapo su pareiškėjo savęs įsivertinimu. Nenustatyta pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo trūkumų, turinčių esminę įtaką jo objektyvumui ir pagrįstumui. Pareiškėjo gebėjimų efektyviai organizuoti VVA veiklą ir pasiekti iškeltus uždavinius bei rodiklius, darant realų kokybinį pokytį, stoka, kritiško požiūrio vertinant savo veiklą ir prisiimant atsakomybę už iškeltų rezultatų trūkumus, stoka, tiesioginio vadovo iškeltų lūkesčių nesuvokimas akivaizdžiai trukdytų vykdyti pareiškėjo pareigas ir sklandžią VVA veiklą, taip pat įgyvendinti valstybės tarnybos reformą. Pareiškėjui buvo suformuotos į rezultatą orientuotos metinės užduotys 2023 m., kurios buvo kritiškai reikšmingos tinkamam VVA pasirengimui įgyvendinti nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiantį Valstybės tarnybos įstatymą, nustatyti jų vertinimo rodikliai. Teismui pateikti argumentai (lentelės forma) ir papildomi įrodymai, patvirtinantys, kad pareiškėjas įvykdė dvi užduotis iš dalies ir neįvykdė trijų užduočių.

17.       Vyriausybė nurodė, kad Nutarime yra nurodytas ir teisinis, ir faktinis jo priėmimo pagrindas. Nutarimas priimtas, vadovaujantis Vyriausybės įstatymo 22 straipsnio 14 punktu, VTĮ 18 straipsnio 10 dalies 3 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 11 punktu, įgyvendinant Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos ir biudžetinių įstaigų darbuotojų veiklos vertinimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. sausio 3 d. nutarimu Nr. 6 „Dėl Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos ir biudžetinių įstaigų darbuotojų veiklos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas), atsižvelgiant į Ministrės Pirmininkės 2024 m. vasario 26 d. Motyvuotą siūlymą ir pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo objektyvumo ir pagrįstumo įvertinimo išvadą.

18.       Dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinę žalą dėl reputacijos sumenkinimo Vyriausybė pažymėjo, kad vien teiginys, kad neturtinė žala kildinama iš neteisėtų atsakovo veiksmų, kuriais pareiškėjas tariamai buvo pažemintas, buvo sumenkinta jo reputacija ir pan., nelaikytinas pakankamu neturtinės žalos atlyginimo pagrindu. Šiuo atveju Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) normos pareiškėjui numato pareigą įrodyti, kad atsakovo neteisėti veiksmai tiesiogiai darė įtaką pareiškėjui ir ši įtaka sukėlė jam neigiamas pasekmes.

19.       Pareiškėjas skundo antruoju reikalavimu prašo grąžinti jį į anksčiau eitas pareigas, ketvirtuoju reikalavimu – priteisti iš atsakovo VVA vidutinį darbo užmokestį už priverstinį pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus. Šie skundo reikalavimai yra išvestiniai reikalavimai iš pagrindinio. Pagrindinis skundo reikalavimas yra pirmasis, t. y. ginčijamo Nutarimo panaikinimas. Kadangi nėra pagrindo tenkinti skundo pagrindinį reikalavimą, nėra pagrindo tenkinti ir skundo išvestinius reikalavimus, todėl skundas turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.

20.       Atsakovas Viešojo valdymo agentūra atsiliepime nurodė, jog negali pateikti atsiliepimo į pareiškėjo skundą, nes Vyriausybė atliko veiklos vertinimą bei priėmė sprendimą dėl atleidimo iš pareigų.

 

II.

 

21.       Regionų administracinis teismas 2024 m. gruodžio 11 d. sprendimu atmetė pareiškėjo A. P. skundą kaip nepagrįstą.

22.       Teismas nustatė, kad:

22.1                      Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrė 2023 m. pareiškėjui iškėlė penkias metines užduotis: 1 užduotis: Atlygio politikos diegimas viešojo administravimo įstaigose. Vertinimo rodiklis: Pagalba įdiegiant atlygio politiką >10 įstaigų remiantis projektu „Valstybės tarnautojų veiklos, orientuotos į rezultatus, vertinimo sistemos ir motyvavimo sistemos tobulinimo rekomendacijų parengimas“; 2 užduotis: Centralizuotas viešojo administravimo vadovų korpuso valdymas. Vertinimo rodiklis: Pagal ilgalaikę Vidaus reikalų ministerijos (VRM) strategiją, vadovų gebėjimo indeksas 2024 m. – 68 proc. 2023 m. sistemos suformavimas, kuris turėtų apimti atrankos proceso rodiklių pagerėjimą +20 proc.; vadovų tinklaveikos projekto sudarymas; vadovų rezervo gairių sudarymas; 3 užduotis: Pažangios valdysenos sistemos sukūrimas. Vertinimo rodiklis: VVA Pažangios valdysenos skyriaus suformavimas, tikslų iškėlimas. Preliminarių bendrų rodiklių įstaigoms sistemos sudarymas, projektinis matavimas; 4 užduotis: Pagalba parengiant Viešojo sektoriaus ataskaitą 2019–2022 m. pagal suderintą su VRM indėlį. Vertinimo rodiklis: Parengta ataskaitos dalis, teigiamas suinteresuotų pusių įvertinimas; 5 užduotis: Viešojo sektoriaus profesionalumo didinimas. Vertinimo rodiklis: Valstybės tarnybos valdymo informacinės sistemos (VATIS) ir VATARAS atnaujinimas (naujas personalo valdymo sistemos projektas). Projektas ilgalaikis, 2023 m. iš esmės galima vertinti vartotojų pasitenkinimą, bet jis šiuo metu nepalyginamas. Todėl VVA atveju tai būtų tinkamas prisidėjimas prie sistemos tobulinimo, suderinus su VRM. Pareiškėjas buvo susipažindintas su šiomis užduotimis 2023 m. vasario 19 d.

22.2                      Vyriausybės 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 693 nutarta nuo 2024 m. spalio 1 d. pakeisti VVA organizacinę formą – iš įstaigos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos į Vyriausybės įstaigą.

22.3                      VVA iki 2023 m. spalio 1 d. pagal organizacinę formą buvo įstaiga prie VRM. Siekdama užtikrinti visapusišką bei objektyvų pareiškėjo 2023 m. tarnybinės veiklos vertinimą, Vyriausybės kanceliarija 2023 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. S-3655 kreipėsi į VRM, prašydama pateikti informaciją apie pareiškėjo iki 2023 m. spalio 1 d. pasiektus rezultatus, vykdant vidaus reikalų ministrės suformuluotas užduotis, kartu pateikti kvalifikacijos ir gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas vertinimą.

22.4                      Pareiškėjui 2023 m. lapkričio 15 d. susitikimo metu buvo pateiktas pasirašyti susitarimas dėl valstybės lūkesčių.

22.5                      2024 m. sausio mėn. pareiškėjas pateikė Ministrei Pirmininkei 2023 m. atliktų darbų ataskaitą, įvardindamas jam iškeltus uždavinius, nustatytus vertinimo rodiklius, įvardintas rizikas, pasiektus rezultatus, iššūkius, su kuriais teko susidurti, numatomus tolimesnius veiksmus.

22.6                      VRM 2024 m. sausio 12 d. raštu Nr. 1D-182 informavo Vyriausybės kanceliariją, kad 1 užduotis laikytina iš esmės įvykdyta, 2 užduotis laikytina iš dalies įvykdyta, 3 užduotis laikytina iš esmės neįvykdyta, 4 užduotis laikytina neįvykdyta, 5 užduotis laikytina neįvykdyta. 2024 m. vasario 2 d. įvykusio pareiškėjo ir tiesioginio vadovo metinio tarnybinės veiklos vertinimo pokalbio metu aptarti tarnybinės veiklos vykdant nustatytas užduotis rezultatai, įvertinti pareiškėjo pateikti siūlymai, aptarti vertinimo rodikliai. Tiesioginis vadovas 2024 m. vasario 23 d. užpildė Motyvuotą siūlymą, kuriame nurodė, kad pareiškėjas įvykdė 1 užduotį iš dalies, įvykdė 2 užduotį iš dalies, neįvykdė 3–5 užduočių, įvertino pareiškėją nepatenkinamai ir pateikė siūlymą atleisti pareiškėją iš pareigų.

22.7                      Pareiškėjo tarnybinė veikla buvo įvertinta, surašant 2024 m. vasario 26 d. Tiesioginio vadovo motyvuotą siūlymą valstybės tarnautojo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo metu.

22.8                      Pareiškėjas susipažino su tiesioginio vadovo Motyvuotu siūlymu 2024 m. vasario 26 d. ir nurodė, kad nesutinka su juo, todėl pareiškėjas 2024 m. vasario 28 d. kreipėsi į Ministrę Pirmininkę su prašymu įvertinti tarnybinės veiklos vertinimo objektyvumą ir pagrįstumą, vadovaujantis Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos ir biudžetinių įstaigų darbuotojų veiklos vertinimo tvarkos aprašo 46 punktu. Pareiškėjas taip pat išreiškė pageidavimą, kad vertinime dalyvautų VVA atstovas ar kitas nešališkas asmuo, bei būtų daromas garso ir (ar) vaizdo įrašas.

22.9                      Vyriausybė 2024 m. kovo 6 d. nutarimo Nr. 165 „Dėl įgaliojimų suteikimo“ 1 punktu nutarė įgalioti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kanclerį nagrinėti Vyriausybės įstaigų vadovų kreipimusis dėl tarnybinės veiklos vertinimo objektyvumo ir pagrįstumo bei atlikti tarnybinės veiklos vertinimo objektyvumo ir pagrįstumo įvertinimą.

22.10                      Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kanclerė 2024 m. kovo 15 d., atsižvelgdama į pareiškėjo 2024 m. vasario 28 d. prašymą įvertinti tarnybinės veiklos vertinimo objektyvumą ir pagrįstumą, atliko pareiškėjo tiesioginio vadovo Motyvuoto siūlymo valstybės tarnautojo kasmetinio vertinimo metu objektyvumo ir pagrįstumo vertinimą.

23.       Teismo vertinimu, byloje esantys faktai patvirtina, kad pareiškėjas buvo tinkamai supažindintas su metiniais planais, byloje nėra ginčo dėl to. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad visi pareiškėjui patikėti metiniai uždaviniai nebuvo pasiekti ir įvykdyti. Pareiškėjas nepagrindė, kodėl įgyvendinant, pavyzdžiui, 1 metinę užduotį, Darbo apmokėjimo sistema buvo vertintina kritiškai, siūloma ją patikslinti įvertinant šiuos aspektus: atsisakyti alkoholinių gėrimų kaip motyvavimo priemonės; pareiginių algų intervalus numatyti realia pinigine išraiška (eurais); aptarti valstybės tarnautojų priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą bei biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio kintamosios dalies taikymą, pakartotinai apsvarstyti poreikį skatinamųjų priemonių ir kita. Vykdant 3 metinę užduotį, taip pat buvo nustatyti trūkumai, pvz., Pažangios valdysenos skyrius buvo formaliai sudarytas, tačiau reikiamu metu jis nepradėjo funkcionuoti nustatytu pajėgumu dėl nepakankamų šio skyriaus darbuotojų kompetencijų ir t. t.

24.       Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kanclerės 2024 m. kovo 15 d. surašytoje Įstaigos vadovo ar valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos, darbuotojo veiklos vertinimo objektyvumo ir pagrįstumo įvertinimo išvadoje konstatuota, kad pareiškėjo 2023 m. tarnybinės veiklos vertinimas buvo atliktas pagrįstai ir objektyviai: pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pačiam įsivertinti, kaip jam pavyko atlikti suformuotas užduotis 2023 m., gebėjimą atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, savo kvalifikaciją ir kt., suorganizuotas pareiškėjo ir jo tiesioginės vadovės – Ministrės Pirmininkės – kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo pokalbis, tiesioginė vadovė tinkamai užpildė Motyvuotą siūlymą valstybės tarnautojo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo metu, visais atvejais pateikė savo išsamius argumentus, kodėl jos vertinimas nesutapo su pareiškėjo savęs įsivertinimu. Nenustatyta pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo trūkumų, turinčių esminę įtaką jo objektyvumui ir pagrįstumui. Pareiškėjo gebėjimų efektyviai organizuoti VVA veiklą ir pasiekti iškeltus uždavinius bei rodiklius, darant realų kokybinį pokytį, stoka, kritiško požiūrio vertinant savo veiklą ir prisiimant atsakomybę už iškeltų rezultatų nepasiekimą trūkumas, tiesioginio vadovo iškeltų lūkesčių nesuvokimas akivaizdžiai trukdytų toliau vykdyti pareiškėjo pareigas ir sklandžią VVA veiklą, taip pat įgyvendinti valstybės tarnybos reformą.

25.       Teismo vertinimu, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Vyriausybė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 22 straipsnio 14 punktu, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 18 straipsnio 10 dalies 3 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 11 punktu, įgyvendindama Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos ir biudžetinių įstaigų darbuotojų veiklos vertinimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. sausio 3 d. nutarimu Nr. 6 „Dėl Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos ir biudžetinių įstaigų darbuotojų veiklos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, atsižvelgdama į Ministrės Pirmininkės 2024 m. vasario 26 d. Motyvuotą siūlymą ir Pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo objektyvumo ir pagrįstumo įvertinimo išvadą, pagrįstai Nutarimu nutarė atleisti 2024 m. kovo 25 d. pareiškėją iš VVA direktoriaus pareigų.

26.       Teismas konstatavo, kad buvo įvertinti pareiškėjui keliami uždaviniai ir siekiai, pateikta bylos įvykių seka, atsižvelgiant į nusiskundimus dėl psichologinio smurto taikymo įvertinta pareiškėjo situacija, jam kelti reikalavimai palyginti su reikalavimais, taikomais asmenims, užimantiems panašias pozicijas, nenustatyta smurto apraiškų, teroro, išskirtinių reikalavimų, keltų tik pareiškėjui. Atsakovai pasisakė ir įvertino pareiškėjo argumentus dėl jam skirtų metinių užduočių, kurias pareiškėjas atsisakė įvykdyti, įvertintos pareiškėjo pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos,  abiejų atsakovų įgaliotų asmenų veiksmuose nenustatytas psichologinis smurtas, skiriant pareiškėjui užduotis ir reikalaujant atskaitomybės. Vadovas turėjo laikytis nustatytos vadovavimo krypties, o pareiškėjas, žinodamas tai, nepasiekė tikslų. Teismas vertino, kad Ministrės Pirmininkės ir įgaliotų asmenų vertinimas, bendravimas yra korektiški ir mandagūs, neturintys psichologinio smurto požymių.

27.       Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju psichologinio smurto (mobingo) veiksmai prieš pareiškėją nebuvo atlikti. Pareiškėjas pasinaudojo visomis jam suteiktomis teisėmis pasiaiškinti bei apginti save, dalyvavo pokalbiuose su Ministre Pirmininke bei buvo supažindintas su visomis procedūromis. Pareiškėjo pretenzijos dėl pokalbio turinio ir eigos yra subjektyvios bei atspindi tik jo nepasitenkinimą tiesioginio vadovo vertinimu.

28.       Nagrinėjamoje byloje pareiškėjui neįrodžius aplinkybių, jog atsakovai neatliko savo veiksmų pagal kompetenciją ar pažeidė reglamentavimą, pareiškėjo reikalavimai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus atmestini kaip nepagrįsti.

29.       Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra teisinio pagrindo išvadai, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo atlikti neteisėti ir nepagrįsti veiksmai ar, kad Nutarimas yra neteisėtas. Nebuvo įrodyta, kad atsakovai nesilaikė teisės aktų reikalavimų ar veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeidžiant bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, t. y. nėra teisinio pagrindo konstatuoti neteisėtus veiksmus. Nesant civilinės atsakomybės sąlygų, Civilinio kodekso 6.271 straipsnis negali būti taikomas ir nėra teisinio pagrindo priteisti pareiškėjui iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės 5000 Eur neturtinę žalą.

30.       Kadangi pareiškėjo reikalavimai netenkinti, skundas atmestas, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteistos.

 

III.

 

31.       Pareiškėjas A. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. gruodžio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Viešojo valdymo agentūros jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

32.       Pareiškėjas skunde nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą, nepateikė jokio faktinių aplinkybių vertinimo, išskyrus tai, kad sprendime išdėstė Nutarimo ir jį sąlygojusių pareiškėjo veiklos vertinimų turinį.

33.       Pareiškėjas nurodo, kad jo tarnybinė veikla buvo vertinta, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, nes pažeistos esminės vertinimo ir sprendimų priėmimo procedūros (teisė žinoti, kodėl priimami atitinkami sprendimai, teisė būti išklausytam, teisė į visapusišką ir išsamų (visų vertinimo punktų) tarnybinės veiklos įvertinimą. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pareiškėjo motyvus dėl procedūrinių pažeidimų ir nepasisakė dėl jų, nors procedūrinis pažeidimas yra pagrindas pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu.

34.       Nutarimas, kuriuo nutarta atleisti pareiškėją iš pareigų, yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, priimtas nesilaikant VAĮ 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

35.       Pareiškėjas teigia, kad dėl jo atleidimo iš tarnybos ir pastaruosius metus taikyto sistemingo psichologinio smurto buvo sumenkinta jo dalykinė reputacija, dėl to pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 5 000 Eur.

36.       Pareiškėjas paaiškina, kad jis patyrė nuolatinį spaudimą atlikti Vyriausybės nurodytus veiksmus. Pareiškėjui buvo nuolat daromas spaudimas iš Vyriausybės dėl patvirtintos VVA struktūros ir kitų pokyčių įgyvendinimo, dėl konkrečių žmonių įdarbinimo. Prieš pareiškėją buvo naudojamas psichologinis smurtas, siekiant užtikrinti, kad 2023 m. lapkričio 15 d. susitarimas būtų pasirašytas nedelsiant, nepaisant pareiškėjo nesutikimo su jo turiniu. Po pareiškėjo kreipimosi į Ministrę Pirmininkę dėl Vyriausybės darbuotojų naudojamo psichologinio smurto prieš jį, nebuvo imtasi jokių veiksmų prieš smurtą taikančius asmenis, o, priešingai, pareiškėjas, būdamas psichologinio smurto auka, atleistas iš pareigų, prieš tai užkraunant ypač didelį darbo krūvį, neišleidžiant kasmetinių atostogų, viešoje erdvėje menkinant pareiškėjo reputaciją, skelbiant apie tariamai netinkamą pareiškėjo pareigų vykdymą. Pareiškėjo atžvilgiu buvo vykdomi tęstiniai mobingo veiksmai, pasireiškė tendencingas siekis susidoroti su pareiškėju, dėl to pareiškėjas buvo atleistas iš valstybės tarnybos.

37.       Pareiškėjas buvo spaudžiamas palikti pareigas šalių susitarimu, o, jam nesutikus, pareiškėjui trumpais terminais buvo duodami pavedimai (jų kiekis išaugo, to nėra buvę anksčiau), į pavedimų vykdymą nebuvo reaguojama. Pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka 2024 m. sausio mėn. nebuvo pateiktas susitarimas dėl funkcijų vykdymo, kai tuo tarpu kitų įstaigų vadovams toks susitarimas buvo pateiktas. Sprendimas atleisti iš pareigų buvo priimtas ir paviešintas, nesibaigus veiklos vertinimo procedūroms, todėl akivaizdu, kad ir veiklos pakartotinis vertinimas yra tendencingas ir neobjektyvus. Pareiškėjo pateiktas prašymas dėl kasmetinių atostogų suteikimo nebuvo tenkintas, praėjus 3 savaitėms po jo pateikimo, nors nebuvo pagrindo netenkinti prašymo. Pareiškėjui buvo padaryta didžiulė reputacinė žala, iš anksto paskelbus apie jo atleidimą iš pareigų, nesant galutinio pareiškėjo veiklos įvertinimo. Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos atlyginti neturtinę žalą.

38.       Atsakovas Vyriausybė atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo palikti Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 11 d. sprendimą nepakeistą, atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

39.       Vyriausybė nurodo, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad, vykdant kasmetinį pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą, teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti. Pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pačiam įsivertinti, kaip jam pavyko atlikti suformuotas užduotis 2023 m., savo kvalifikaciją ir kt. Suorganizuotas pareiškėjo ir jo tiesioginio vadovo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo pokalbis vyko ne 2024 m. vasario 22 d., kaip klaidingai nurodo pareiškėjas, o 2024 m. vasario 2 d. ir truko 45 minutes, tiesioginis vadovas tinkamai užpildė Motyvuotą siūlymą, visais atvejais pateikė savo išsamius argumentus, kodėl vertinimas nesutapo su pareiškėjo vertinimu. Teismui pateikta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kanclerės surašyta pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo objektyvumo ir pagrįstumo įvertinimo išvada pagrįsta nustatytais faktais ir patvirtina, kad pareiškėjo 2023 m. tarnybinės veiklos vertinimas buvo atliktas pagrįstai ir objektyviai. Atliekant pareiškėjo tarnybinės veiklos pagrįstumo ir objektyvumo vertinimą, buvo surinkti papildomi įrodymai, patvirtinantys pareiškėjo tiesioginio vadovo vertinimo pagrįstumą. Atliekant pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą, nebuvo padaryta esminių pareiškėjo ginčijamo akto priėmimo pagrindinių procedūrų, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, pažeidimų, vertinimo metu turimi duomenys buvo pakankami, kad būtų galima priimti sprendimą dėl pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo.

40.       Nagrinėjamu atveju tiesioginis vadovas išsamiai įvertino pareiškėjo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kitus kriterijus, įskaitant tai, kad aprašė kompetencijų vertinimą. Pareiškėjo 2023 m. tarnybinės veiklos vertinimas iš esmės atitiko pareiškėjo pareigybei keliamus tikslus bei priskirtas funkcijas ir sudarė pakankamas sąlygas objektyviai įvertinti, ar pasiekti numatyti rezultatai ir (ar) gebėjimai pakankami. Motyvuotame siūlyme išdėstyti tiesioginio vadovo argumentai apima net 6 lapus (dėl riboto ženklų skaičiaus pildomoje formoje), o pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo objektyvumo ir pagrįstumo įvertinimo išvada – net 16 lapų, todėl akivaizdu, kad pareiškėjo tarnybinė veikla buvo vertinama atsakingai, vadovaujantis objektyviais ir pagrįstais duomenimis bei faktais, tarnybinės veiklos vertinimui buvo skirta pakankamai dėmesio ir laiko.

41.       Pareiškėjas nepaneigė paties tarnybinės veiklos vertinimo, išdėstyto Motyvuotame siūlyme, pagrįstumo, argumentuodamas tik tariamai vykdytu psichologiniu spaudimu. Pareiškėjas neįrodinėjo, jog jam buvo suformuluotos užduotys, kurių nebuvo galima įvykdyti ar kad užduočių įvykdymui buvo sudaromos kliūtys, pripažino, kad kai kurios iš nustatytų 2023 metams užduočių buvo įvykdytos iš dalies.

42.       Pirmosios instancijos teismas analizavo ir pareiškėjo, ir Vyriausybės pateiktus įrodymus, juos tikrindamas pareiškėjo argumentų požiūriu, todėl pagrįstai konstatavo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad visi pareiškėjui patikėti metiniai uždaviniai nebuvo pasiekti ir įvykdyti, atliekant pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą, nebuvo pažeistos tarnybinio veiklos vertinimo procedūros, tarnybinis vertinimas yra pagrįstas ir motyvuotas.

43.       Nutarime yra nurodytas ir teisinis, ir faktinis jo priėmimo pagrindas. Nutarimas priimtas, vadovaujantis Vyriausybės įstatymo 22 straipsnio 14 punktu, VTĮ 18 straipsnio 10 dalies 3 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 11 punktu, įgyvendinant Aprašą, atsižvelgiant į Ministrės Pirmininkės 2024 m. vasario 26 d. Motyvuotą siūlymą ir Pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo objektyvumo ir pagrįstumo įvertinimo išvadą.

44.       Pareiškėjui buvo žinomas Nutarimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija. Pareiškėjas galėjo suprasti teisinių santykių esmę, turinį ir efektyviai įgyvendinti teisę į galbūt pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Pareiškėjo nurodyti argumentai dėl Nutarimo neatitikties VAĮ 10 straipsnio reikalavimams yra deklaratyvūs, todėl atmestini kaip nepagrįsti.

45.       Konstitucinis Teismas sprendžia, ar Vyriausybės aktai neprieštarauja Konstitucijai ir įstatymams. Nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą ir panaikinti Nutarimą.

46.       Pareiškėjo argumentai, kad kasmetinis tarnybinės veiklos vertinimas yra susidorojimas su juo, kad tiesioginis vadovas, vertindamas pareiškėjo tarnybinę veiklą, buvo šališkas, nėra pagrįstas jokiais objektyviais ir patvirtintais įrodymais. Apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės dėl atskirų Vyriausybės kanceliarijos darbuotojų veiksmų, pavedimų, tarnybinio susirašinėjimo nepatenka į psichologinio persekiojimo sąvoką, nes iš esmės buvo pateikiami mandagia forma ir susiję su reikalavimais tinkamai atlikti tarnybines pareigas.

47.       Nepatenkinamas veiklos įvertinimas, atsižvelgus į visumą Motyvuotame siūlyme nustatytų aplinkybių, negali būti traktuojamas kaip susidorojimas su pareiškėju. Tiesioginis vadovas ir Vyriausybės kanceliarijos darbuotojai visada elgėsi su pareiškėju garbingai, atsakingai, niekada nesiekė sukurti bauginančios ar kitos neigiamus išgyvenimus lemiančios aplinkos, tačiau pareiškėjas vertina net įprastus veiksmus tarnybiniuose santykiuose (prašymus pateikti veiklos rezultatus ir kt.) kaip savo persekiojimą, tęstinį mobingą, tiesioginis vadovas nėra ir negali būti atsakingas už šį pareiškėjo pateiktą subjektyvų aplinkos ir asmenų vertinimą. 

48.       Atliekant pareiškėjo veiklos vertinimą, buvo išreikštos pagrįstos pastabos, nurodyti darbo trūkumai. Todėl konstruktyvi kritika, kuri išreiškiama, pagarbiai atsižvelgiant į faktinę situaciją, tinkamai ir objektyviai įvertinus pareiškėjo veiklą, nelaikytina nei mobingu, nei psichologiniu smurtu.

49.       Dėl pareiškėjo gebėjimų trūkumo ir užduočių nevykdymo / netinkamo vykdymo susiformavo darbui nepalankūs tarnybiniai santykiai, dėl kurių tolesnis pareiškėjo pareigų vykdymas ir sklandi VVA veikla buvo sudėtinga, todėl tiesioginis vadovas objektyviai nebeturėjo galimybių tęsti su pareiškėju tarnybos santykių, leidžiančių užtikrinti tinkamą ir efektyvų VVA darbą.

50.       Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nebuvo pateikti jokie įrodymai, kad prieš pareiškėją buvo vykdomas mobingas, nuolatinis spaudimas, jokiais objektyviais duomenimis nebuvo pagrįsti pareiškėjo neigiami išgyvenimai ar jų pasekmės. Pirmosios instancijos teismo sprendime pagrįstai konstatuota, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra teisinio pagrindo išvadai, kad, pareiškėjo atžvilgiu atlikus metinių uždavinių įvykdymo vertinimo procedūrą, buvo atlikti neteisėti ir nepagrįsti veiksmai jo atžvilgiu ar kad Nutarimas yra neteisėtas. Nebuvo įrodyta, kad Vyriausybė veikė nesilaikydama teisės aktų reikalavimų ar veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdama bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, t. y. nėra teisinio pagrindo konstatuoti Vyriausybės neteisėtus veiksmus, todėl nėra teisinio pagrindo priteisti prašomą priteisti neturtinę žalą.

51.       Atsakovas VVA atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo sprendimą dėl pareiškėjo apeliacinio skundo priimti teismo nuožiūra.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

IV.

 

52.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vyriausybės Nutarimo, kuriuo pareiškėjas buvo atleistas iš pareigų, nepatenkinamai įvertinus jo tarnybinę veiklą, teisėtumo ir pagrįstumo bei reikalavimų grąžinti pareiškėją į anksčiau eitas pareigas, priteisti pareiškėjui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus, priteisti neturinės žalos atlyginimą pagrįstumo.

53.       Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad, priimant Nutarimą, buvo įvertinti pareiškėjo argumentai dėl jam skirtų metinių užduočių atlikimo (neatlikimo), pareiškėjo pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos, atsakovų įgaliotų asmenų veiksmuose nenustatytas psichologinis smurtas, skiriant užduotis pareiškėjui ir reikalaujant jo atskaitomybės.

54.       Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir bylos faktines aplinkybes.

55.       Iš byloje esančių dokumentų turinio nustatyta, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrė A. B. suformulavo pareiškėjui metines užduotis 2023 metams, su kuriomis pareiškėjas susipažino 2023 m. vasario 19 d.

56.       Vyriausybės kanceliarija, atsižvelgdama į tai, kad Viešojo valdymo agentūra iki 2023 m. spalio 1 d. pagal organizacinę formą buvo įstaiga prie Vidaus reikalų ministerijos, 2023 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. S-3655 kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją, prašydama pateikti informaciją apie pareiškėjo iki 2023 m. spalio 1 d. pasiektus rezultatus, vykdant vidaus reikalų ministrės suformuluotas užduotis, ir pateikti kvalifikacijos ir gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas vertinimą.

57.       Vidaus reikalų ministerija 2024 m. sausio 12 d. raštu Nr. 1D-182 informavo Vyriausybės kanceliariją, kad 1 užduotis laikytina iš esmės įvykdyta, 2 užduotis laikytina iš dalies įvykdyta, 3 užduotis laikytina iš esmės neįvykdyta, 4 užduotis laikytina neįvykdyta, 5 užduotis laikytina neįvykdyta.

58.       2024 m. vasario 2 d. įvyko pareiškėjo ir tiesioginio vadovo (Ministrės Pirmininkės I. Š.) metinio tarnybinės veiklos vertinimo pokalbis. 

59.       Tiesioginis vadovas 2024 m. vasario 23 d. užpildė Motyvuotą siūlymą, kuriame nurodė, kad pareiškėjas įvykdė 1 užduotį iš dalies, įvykdė 2 užduotį iš dalies, neįvykdė 3-5 užduočių, įvertino pareiškėją nepatenkinamai ir pateikė siūlymą atleisti pareiškėją iš pareigų.

60.       Pareiškėjas susipažino su Motyvuotu siūlymu 2024 m. vasario 26 d. ir nurodė, kad nesutinka su juo. Pareiškėjas 2024 m. vasario 28 d. kreipėsi į tiesioginį vadovą su prašymu dėl atlikto tarnybinės veiklos vertinimo pagrįstumo ir objektyvumo įvertinimo.

61.       Vyriausybė 2024 m. kovo 6 d. nutarimu Nr. 165 „Dėl įgaliojimų suteikimo“ įgaliojo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kanclerį nagrinėti Vyriausybės įstaigų vadovų kreipimusis dėl tarnybinės veiklos vertinimo objektyvumo ir pagrįstumo bei atlikti tarnybinės veiklos vertinimo objektyvumo ir pagrįstumo įvertinimą.

62.       Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kanclerė, atsižvelgdama į pareiškėjo 2024 m. vasario 28 d. prašymą įvertinti tarnybinės veiklos vertinimo objektyvumą ir pagrįstumą, 2024 m. kovo 15 d. atliko pareiškėjo tiesioginio vadovo Motyvuoto siūlymo valstybės tarnautojo kasmetinio vertinimo metu objektyvumo ir pagrįstumo vertinimą ir surašė Išvadą.

63.       Vyriausybė 2024 m. kovo 20 d. nutarimu Nr. 200, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 22 straipsnio 14 punktu, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 18 straipsnio 10 dalies 3 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 11 punktu, įgyvendindama Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos ir biudžetinių įstaigų darbuotojų veiklos vertinimo 4 tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. sausio 3 d. nutarimu Nr. 6 „Dėl Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos ir biudžetinių įstaigų darbuotojų veiklos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“,, atsižvelgdama į Ministrės Pirmininkės 2024 m. vasario 26 d. Motyvuotą siūlymą ir pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo objektyvumo ir pagrįstumo įvertinimo išvadą, nutarė atleisti pareiškėją iš VVA direktoriaus pareigų 2024 m. kovo 25 d.

64.       Pareiškėjas, nesutikdamas su Išvada ir Nutarimu, 2024 m. balandžio 22 d. kreipėsi į Regionų administracinį teismą. Pirminiame skunde, pateiktame pirmosios instancijos teismui 2024 m. balandžio 22 d., pareiškėjas suformulavo šiuos skundo reikalavimus: panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. kovo 20 d. nutarimą Nr. 200; panaikinti 2024 m. kovo 15 d. pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo objektyvumo ir pagrįstumo išvadą; panaikinti 2024 m. vasario 26 d. tiesioginio vadovo motyvuotą siūlymą valstybės tarnautojo kasmetinio vertinimo metu Nr. VT88-6; teismui manant, kad reikalavimams panaikinti 2024 m. kovo 15 d. pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo objektyvumo ir pagrįstumo išvadą ir 2024 m. vasario 26 d. tiesioginio vadovo valstybės tarnautojo kasmetinį vertinimą Nr. VT88-6 yra suėję skundo pateikimo terminai, atnaujinti juos; pripažinti A. P. atleidimą iš pareigų neteisėtu; grąžinti A. P. į eitas pareigas; priteisti A. P. 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; priteisti vidutinį darbo užmokestį priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus. Patikslintame skunde, pateiktame pirmosios instancijos teismui 2024 m. gegužės 9 d., pareiškėjas suformulavo šiuos skundo reikalavimus: panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. kovo 20 d. nutarimą Nr. 200; grąžinti A. P. į eitas pareigas; priteisti A. P. iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; priteisti A. P. iš Viešojo valdymo agentūros vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus. Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartimi pareiškėjo patikslintas skundas buvo priimtas nagrinėti.

65.       Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymu Valstybės tarnybos įstatymas buvo išdėstytas nauja redakcija, kuri įsigaliojo 2024 m. sausio 1 d. Pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimas buvo pradėtas ir atliktas, galiojant naujai VTĮ redakcijai (2024 m. sausio 1 d. įstatymo redakcija).

66.       Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimą reglamentuoja VTĮ 18 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, kad vertinama įstaigų vadovų (išskyrus įstaigų vadovus, priimamus į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu), karjeros valstybės tarnautojų ir laikinųjų valstybės tarnautojų tarnybinė veikla. Pagal VTĮ 18 straipsnio 5 dalį, įstaigos vadovo tarnybinę veiklą vertina šį valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, o kai įstaigos vadovą į pareigas priima kolegiali institucija, – šios institucijos vadovas. Įstaigos vadovą į pareigas priimantis asmuo, o kai įstaigos vadovą į pareigas priima kolegiali institucija, – šios institucijos vadovas, tiesioginis karjeros valstybės tarnautojo ar laikinojo valstybės tarnautojo vadovas (toliau – tiesioginis vadovas) valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą gali įvertinti taip: 1) viršijanti lūkesčius; 2) atitinkanti lūkesčius; 3) iš dalies atitinkanti lūkesčius; 4) neatitinkanti lūkesčių (18 str. 6 d.).

67.       Kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama kaip neatitinkanti lūkesčių, tiesioginio vadovo rašytiniu motyvuotu pasiūlymu valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimu: 1) valstybės tarnautojui, atsižvelgiant į valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos darbo apmokėjimo sistemos nuostatas, gali būti nustatomas mažesnis pareiginės algos koeficientas, taikant ne mažiau kaip 0,06 ir ne daugiau kaip 0,18 mažesnį pareiginės algos koeficientą, tačiau ne mažesnį negu tai pareigybei nustatytas minimalus pareiginės algos koeficientas, arba 2) karjeros valstybės tarnautojas gali būti perkeltas į žemesnes pareigas toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, arba 3) valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų, arba 4) gali būti sudaromas ne trumpesnės negu 2 mėnesių ir ne ilgesnės negu 6 mėnesių trukmės valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos gerinimo planas. Jei pasibaigus valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos gerinimo plano terminui valstybės tarnautojo tarnybinė veikla neeilinio vertinimo metu įvertinama kaip neatitinkanti lūkesčių, valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų (18 str. 10 d.).

68.       Valstybės tarnautojas, nesutinkantis su tiesioginio vadovo pateiktu tarnybinės veiklos vertinimu, turi teisę kreiptis į valstybės tarnautoją į pareigas priimantį asmenį (jo įgaliotą asmenį) prašydamas įvertinti tarnybinės veiklos vertinimo objektyvumą ir pagrįstumą. Jei valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo (jo įgaliotas asmuo) padaro išvadą, kad valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinta neobjektyviai ir nemotyvuotai, valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas atlieka pakartotinį valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimą. Valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens (jo įgalioto asmens) išvada dėl valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo objektyvumo ir pagrįstumo gali būti skundžiama Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (18 str. 13 d.). Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo ir su juo susijusių įstatymų projektų aiškinamajame rašte yra nurodyta, kad valstybės tarnautojas, nesutikdamas su tiesioginio vadovo atliktu tarnybinės veiklos vertinimu, turi teisę kreiptis į vadovo vadovą (į pareigas priimantį asmenį), o, nesutikdamas su šio asmens sprendimu, turi teisę kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 

69.       Kaip jau minėta, pareiškėjui nesutikus su tiesioginio vadovo Motyvuota išvada ir 2024 m. vasario 28 d. kreipusis su prašymu dėl atlikto tarnybinės veiklos vertinimo pagrįstumo ir objektyvumo įvertinimo, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kanclerė 2024 m. kovo 15 d. atliko pareiškėjo tiesioginio vadovo Motyvuoto siūlymo valstybės tarnautojo kasmetinio vertinimo metu atliktą tarnybinės veiklos objektyvumo ir pagrįstumo vertinimą ir surašė Išvadą. Iš pareiškėjo patikslinto skundo turinio matyti, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su šia Išvada, pateikdamas išsamius argumentus dėl jam suformuluotų užduočių atlikimo ir nesutikimo su atliktu jo veiklos vertinimu motyvus.

70.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas, teikdamas teismui pirminį skundą, be kita ko, suformulavo reikalavimą panaikinti Išvadą, tačiau, tikslindamas skundo reikalavimus ir teikdamas patikslintą skundą, kuris buvo priimtas nagrinėti, nesuformulavo reikalavimo dėl Išvados panaikinimo. Tačiau, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas iš esmės sprendė dėl atlikto veiklos vertinimo teisėtumo ir Išvados teisėtumo ir pagrįstumo.

71.       Atsižvelgiant į tai, kad Valstybės tarnybos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.) 18 straipsnio 13 dalyje expressis verbis (tiesiogiai) nustatyta, kad išvada dėl valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo objektyvumo ir pagrįstumo gali būti skundžiama Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, darytina išvada, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Išvada, skundo reikalavimuose turėjo suformuluoti prašymą panaikinti Išvadą. Kaip minėta, pareiškėjas pirminiame skunde pirmosios instancijos teismui buvo suformulavęs tokį reikalavimą, tačiau patikslintame skunde nebenurodė jo, o pirmosios instancijos teismas priėmė nagrinėti tik patikslintą skundą su jame suformuluotais reikalavimais. Pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino pareiškėjo valios, t. y. ar jis siekia ginčyti Išvadą, kurią kaip skundo dalyką pareiškėjas buvo nurodęs pirminiame skunde, neatkreipė pareiškėjo dėmesio į nuo 2024 m. sausio 1 d. pasikeitusį VTĮ įtvirtiną teisinį reguliavimą, pagal kurį yra nustatytas Išvados apskundimas, ir nepasiūlė pareiškėjui patikslinti skundą. Taigi byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta, pareiškėjui nesuformulavus reikalavimo dėl Išvados panaikinimo, taip pat Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, išnagrinėjusiai pareiškėjo prašymą dėl Motyvuoto siūlymo objektyvumo ir pagrįstumo ir priėmusiai Išvadą, nedalyvaujant teismo procese.

72.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjas ėjo VVA direktoriaus pareigas nuo 2023 m. sausio 3 d. iki 2024 m. kovo 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 693 „Dėl Viešojo valdymo agentūros organizacinės formos pakeitimo, Viešojo valdymo agentūros nuostatų ir administracijos struktūros patvirtinimo“ pakeista Viešojo valdymo agentūros organizacinė forma – iš įstaigos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos į Vyriausybės įstaigą. Atsižvelgiant į tai, kad Viešojo valdymo agentūra iki 2023 m. spalio 1 d. pagal organizacinę formą buvo įstaiga prie Vidaus reikalų ministerijos, VVA direktoriaus tiesioginis vadovas nuo 2023 m. sausio 3 d. iki 2023 m. spalio 1 d. buvo vidaus reikalų ministras. Kaip matyti iš bylos medžiagos, būtent vidaus reikalų ministrė A. B. suformulavo pareiškėjui metines užduotis 2023 metams. Vyriausybės kanceliarija 2023 m. gruodžio 22 d. kreipėsi į VRM, prašydama pateikti informaciją apie VVA direktoriaus iki 2023 m. spalio 1 d. pasiektus rezultatus ir vertinimą dėl kvalifikacijos ir gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Vidaus reikalų ministerija 2024 m. sausio 12 d. raštu Nr. 1D-182 pateikė informaciją dėl pareiškėjui suformuluotų užduočių, vertinimo kriterijų ir užduočių atlikimo rezultatų bei vertinimą dėl jo kvalifikacijos ir gebėjimų. Taigi, pagal bylos medžiagą, pareiškėjo veiklos vertinime dalyvavo ir vidaus reikalų ministrė, kuri buvo pareiškėjo tiesioginė vadovė nuo 2023 m. sausio 3 d. iki 2023 m. spalio 1 d., ir būtent ji  suformulavo pareiškėjui užduotis, kurių įvykdymas (įvykdymas iš dalies / neįvykdymas) lėmė pareiškėjo veiklos vertinimo rezultatus. Tačiau Vidaus reikalų ministerija neįtraukta į bylą jokiu procesiniu teisiniu statusu.

73.       Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, pažymi, kad byloje nėra dokumentų, kurie patvirtintų, kokias užduotis vidaus reikalų ministrė suformulavo pareiškėjui 2023 metams, koks šių užduočių turinys, siektini rezultatai ir įvykdymo terminai. Iš byloje esančių dokumentų turinio tik galima nustatyti, kad vidaus reikalų ministrė A. B. suformulavo pareiškėjui metines užduotis 2023 metams, su kuriomis pareiškėjas susipažino 2023 m. vasario 19 d., tačiau byloje nėra dokumento, kuriame būtų nurodytos metinės užduotys, taip pat nėra dokumento, patvirtinančio, kada pareiškėjas susipažino su minėtomis užduotimis. Byloje yra Vidaus reikalų ministerijos 2024 m. sausio 12 d. raštas Nr. 1D-182, kuriame nurodyta informacija apie užduočių pavadinimus, vertinimo rodiklius, įvykdymą (įvykdymą iš dalies / neįvykdymą), Ministrės Pirmininkės Motyvuotas siūlymas, Išvada, pareiškėjo teikti dokumentai dėl užduočių įvykdymo, pareiškėjo, kaip VVA direktoriaus, Vyriausybės kanclerei teikti raštai dėl užduočių atlikimo (byloje nėra Vyriausybės kanclerės kreipimųsi, į kuriuos buvo atsakyta teikiant VVA raštus), tačiau šių byloje esančių dokumentų nepakanka nustatyti užduočių turinį, jų apimtį, siektinus rezultatus, užduočių įvykdymo terminus ir kt.

74.        Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4688-415/2018).

75.       Teisėjų kolegija pažymi, kad, nagrinėjant klausimą dėl tarnybinės veiklos vertinimo teisėtumo ir pagrįstumo, be kita ko, turi būti identifikuojamas valstybės tarnautojui suformuluotų užduočių turinys bei kiti svarbūs duomenys (siektini rezultatai, jų įvykdymo forma, terminai ir pan.), taip pat priežastys, dėl kurių užduotys buvo įvykdytos iš dalies ar neįvykdytos, ar šios priežastys yra susiję su valstybės tarnautojo, kurio veikla vertinama, veiksmais, jo kompetencijomis ir gebėjimais, ar jos susiję su kitų subjektų veiksmais, nuo kurių atlikimo tiesiogiai priklausė valstybės tarnautojui suformuluotų užduočių atlikimas.

76.       Teismo sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kai teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir (ar) skundas yra tenkintinas. Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus. Tai yra esminiai teismo sprendimui keliami reikalavimai. Teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl teismas privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008).

77.       Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, konstatuoja, kad tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka aptartų esminių teismo sprendimui keliamų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas neišreikalavo visų ginčui objektyviai ir teisingai išspręsti reikalingų įrodymų, nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių ir neištyrė jų visapusiškai, neįtraukė į bylą proceso dalyviais visų su pareiškėjo veiklos vertinimu tiesiogiai susijusių subjektų, neišsiaiškino pareiškėjo valios dėl skundo (patikslinto skundo) reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad šie pirmosios instancijos teismo proceso trūkumai negali būti pašalinti, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, taip pat siekiant nepažeisti ginčo šalių teisės į apeliaciją, yra faktinis ir teisinis pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p., 146 str. 1 d.).

78.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

 

nutaria:

 

Pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 11 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai                Audrius Bakaveckas

 

 

                Rasa Ragulskytė-Markovienė

 

 

                Milda Vainienė