Pranešėjas Marius Dobrovolskis Civilinė byla Nr. 2A-1597-826/2015
Teisėja Danutė Žvinklytė (Proceso Nr. 2-06-3-11277-2014-6)
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.2.4.3.; 2.6.2.8.; 3.1.7.1.3.; 3.1.7.9.; 3.3.1.21.
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2015 m. lapkričio 27 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Mariaus Dobrovolskio, kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės ir Almanto Padvelskio, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. A. A. A.-L. (A. A. A. A.-L.) apeliacinį skundą, trečiasis asmuo prisidėjęs prie apeliacinio skundo C. N., dėl 2015 m. birželio 23 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. A.-L. ieškinį atsakovui A. A. A. A.-L. tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, „Swedbank“, AB, ir C. N. (C. N.), išvadą teikiančiai institucijai – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės bei atsakovo A. A. A. A.-L. priešieškinį ieškovei S. A.-L., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, „Swedbank“, AB, ir C. N., išvadą teikiančiai institucijai – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės,
n u s t a t ė :
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės, nustatyti nepilnamečių vaikų A. A.-L. (A. A.-L.) ir A. A.-L. (A. A.-L.) gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų A. A.-L. ir A. A.-L. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis: A. A.-L. po 150,00 Eur, o A. A.-L. po 200,00 Eur iki jų pilnametystės, po santuokos nutraukimo palikti šalims santuokines pavardes A.-L., priteisti ieškovei iš atsakovo įsiskolinimą už 11 mėnesių vienkartine pinigine sumažinto dydžio suma 2 200,00 Eur, santuokoje įgytą turtą padalyti taip: ieškovei priteisti natūra automobilį VOLKSWAGEN PASSAT, valstybinio numerio ženklas Nr. (duomenys neskelbtini) l448, 10 Eur vertės, o atsakovui priteisti natūra 0,06 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 7510, 00 Eur vertės. Atsižvelgiant į tai, kad su ieškove lieka gyventi du nepilnamečiai vaikai, bei į tai, kad didžioji dalis piniginių lėšų, panaudotų žemės sklypui pirkti buvo surinkta kitų asmenų ir nepriklauso bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei, iš atsakovo ieškovei priteisti piniginę kompensaciją už atsakovui tekusią didesnę natūrinio turto dalį – 5000,00 Eur, kreditines prievoles tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, „Swedbank“, AB, ir C. N. pripažinti atsakovo asmeninėmis kreditinėmis prievolėmis, kurioms netaikoma solidarioji atsakomybė, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad santuoka iširo, nes skiriasi ieškovės ir atsakovo požiūris į šeimą, ieškovė iš atsakovo patyrė tiek fizinį, tiek psichologinį smurtą, atsakovas taikė ieškovei ribojimus, ją kontroliavo. Santykiai visiškai pašlijo, kai ieškovė ir atsakovas sužinojo apie vaikui A. diagnozuotą ligą – leukemiją.
Atsakovas pateikė teismui priešieškinį, juo prašė nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką dėl ieškovės kaltės, nustatyti nepilnamečių vaikų A. A.-L. (A. A.-L.) ir A. A.-L. (A. A.-L.) gyvenamąją vietą kartu su atsakovu, priteisti iš ieškovės nepilnamečių vaikų A. A.-L. ir A. A.-L. išlaikymui po 115,85 Eur kasmėnesinių periodinių išmokų, mokant išlaikymą nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės, priteisti atsakovui 1/2 dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., nuosavybės teisės dalies vertės kompensaciją – 3755,00 Eur, priteisti atsakovui transporto priemonę VOLKWAGEN PASSAT, valstybinio numerio ženklas Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise, ieškovei iš atsakovo priteisti 724,05 Eur kompensaciją ir priteisti iš ieškovės atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuo santuokos pradžios ieškovės ir atsakovo santykiai klostėsi sėkmingai, tačiau nesutarimų ėmė kilti per paskutiniuosius bendro gyvenimo metus, t. y. 2013 metų spalio mėnesį jaunesniajam sūnui A. diagnozavus sunkią ligą. Ši žinia buvo didelis sukrėtimas visai šeimai. Dėl vaiko ligos ieškovė vis dažniau buvo prislėgtos nuotaikos ir irzli. Situacija dar labiau pašlijo 2014 metų vasarą mirus dviem artimoms ieškovės draugėms. Tuomet ieškovės nuotaikų kaita tapo nenuspėjama – nuo euforijos iki visiškai niekuo neišprovokuotos agresijos. Ieškovė agresijos protrūkių metu ėmė provokuoti kivirčus ir žemino atsakovą vaikų akivaizdoje, mušdavo, vadindavo nevykėliu, kaltindavo nebūtais dalykais. 2014 metų rugpjūtį ieškovė agresijos protrūkio metu išvarė atsakovą iš namų. Gyvendamas skyriumi toliau rūpinasi šeima, dalyvauja vaikų gyvenime, padeda juos išlaikyti materialiai. Dėl santuokos iširimo kalta ieškovė.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-06-23 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: santuoką, įregistruotą 2003 m. rugsėjo 6 d. Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 844, tarp ieškovės S. A.-L. ir atsakovo A. A. A. A.-L. nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečių vaikų A. A.-L. ir A. A.-L. gyvenamąją vietą nustatė su ieškove S. A.-L.. Priteisė iš atsakovo A. A. A. A.-L. nepilnamečių vaikų A. A.-L. ir A. A.-L. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis: A. A.-L. po 150, 00 Eur, o A. A.-L. po 200,00 Eur iki jų pilnametystės, paskyrė ieškovę S. A.-L. uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečių vaikų A. A.-L. ir A. A.-L. lėšas iki jų pilnametystės. Įpareigojo atsakovą A. A. A. A.-L., siekiant su vaikais A. A.-L. ir A. A.-L. išvykti nuolat ar laikinai gyventi į Egiptą ar kitą užsienio valstybę, gauti ieškovės S. A.-L. rašytinį sutikimą, po santuokos nutraukimo paliko šalims santuokines pavardes: ieškovei A.-L., atsakovui – A.-L.. Ieškovei S. A.-L. pripažino asmeninės nuosavybės teisę į automobilį VOLKSWAGEN PASSAT, valstybinio numerio ženklas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 0,06 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priteisė iš ieškovės S. A.-L. atsakovui A. A. A. A.-L. 2963,70 Eur kompensaciją. Prievoles tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, „Swedbank“, AB, pagal 2014-11-24 kredito sutartį Nr. 14-090253-GV ir C. N. pagal 2013-11-08 pinigų paskolinimo (kredito) sutartį pripažino asmeninėmis atsakovo A. A. A. A.-L. prievolėmis. 2014-10-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones paliko galioti iki teismo sprendimo įvykdymo. Priteisė ieškovei S. A.-L. iš atsakovo A. A. A. A.-L. 41,99 Eur bylinėjimosi išlaidų dėl žyminio mokesčio sumokėjimo. Priteisė iš atsakovo A. A. A. A.-L. valstybei 208,00 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, ir 729,65 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo. Kitas ieškovės ieškinio ir atsakovo priešieškinio dalis atmetė. Teismas termino susitaikyti sutuoktiniams nenustatė, padarė išvadą, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės dėl to, kad sutuoktiniai nebuvo vienas kitam lojalūs, skirtingai suprato pagarbą vienas kitam, teismas pažymėjo, kad santuokos nutraukimui turėjo įtakos ir kultūriniai skirtumai. Po santuokos nutraukimo teismas paliko šalių santuokines pavardes. Spręsdamas dėl šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, teismas padarė išvadą, kad ieškovė geriau sugebėtų užtikrinti pagrindinių vaikų teisių ir pareigų įgyvendinimą, todėl nepilnamečių vaikų A. ir A. gyvenamąją vietą nustatė su ieškove. Spręsdamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio, teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė niekur nedirba, jai mokama 156,39 Eur šalpos pensija neįgaliam vaikui iki 18 metų ir 52,13 Eur priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija, o atsakovas dirba, jam mokamas vidutinis 937,78 Eur (3238,00 Lt) vieno mėnesio atlyginimas, taip pat į nepilnamečių vaikų poreikius, jų amžių, į tai, kad šalių nepilnamečiam vaikui A. diagnozuota B limfoblastinė leukemija, A. 2015 m. vasario mėnesį – žiedinė epilepsija, todėl sprendė, kad vaikų išlaidos ligų gydymui, vaistams, vitaminams yra didesnės nei sveikų vaikų, todėl iš atsakovo priteisė nepilnamečiam vaikui A. A.-L. po 150,00 Eur, o A. A.-L. po 200,00 Eur išlaikymo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2014 m. spalio 2 d. iki jų pilnametystės. Teismas ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo įsiskolinimą už 11 mėnesių vienkartine pinigine sumažinto dydžio suma 2 200, 00 Eur atmetė kaip nepagrįstą. Nesant ginčo dėl bendravimo tvarkos su vaikas, teismas jos nenustatė, tačiau nustatė, kad atsakovas, siekdamas su vaikais išvykti nuolat ar laikinai gyventi į Egiptą ar kitą užsienio valstybę, privalo gauti ieškovės rašytinį sutikimą. Teismas, nagrinėdamas reikalavimus dėl sutuoktinių turto ir prievolių padalijimo, nustatė, kad būdami santuokoje, ieškovė ir atsakovas įgijo automobilį VOLKSWAGEN PASSAT, valstybinio numerio ženklas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 0,06 ha žemės sklypą, kurio paskirtis –žemės ūkio, esantį (duomenys neskelbtini) Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad 0,06 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartis atsakovui negalioja (atsakovas negali įsigyti žemės Lietuvos Respublikoje), žemės sklypas įgytas ieškovės ir atsakovo santuokoje už suaukotas ir atsakovo lėšas, šalys ir atsakovas sutarė, kad žemės sklypo kaina yra 7443,23 Eur (25700,00 Lt), dviejų sergančių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, nukrypo nuo sutuoktinių lygių dalių principo – pripažino ieškovei 2/3 dalis, o atsakovui 1/3 turto dalį, todėl ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisė 0,06 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir automobilį VOLKSWAGEN PASSAT, valstybinio numerio ženklas Nr. (duomenys neskelbtini) kaina 1448,10 Eur, o atsakovui iš ieškovės priteisė 2963,77 Eur (2481,07 + 482,70 = 2963,77) dydžio kompensaciją. Spręsdamas dėl prievolių tretiesiems asmenims „Swedbank“, AB, ir C. N. padalijimo, padarė išvadą, kad atsakovas neįrodė buvus būtinybei jam skolintis iš trečiųjų asmenų lėšas šeimos poreikiams tenkinti, vartojimo kredito sutartis su „Swedbank“, AB, sudaryta jau prasidėjus santuokos nutraukimo procesui, todėl prievoles tretiesiems asmenims pripažino asmeninėmis atsakovo prievolėmis.
Apeliaciniu skundu atsakovas A.as A. A. A.-L. prašė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-06-23 sprendimą pakeisti ir pripažinti prievolę C. N. šalių solidariąja prievole, padidinti atsakovui priteistiną kompensaciją iš ieškovės iki 4479,05 Eur, sumažinti išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžius iki 115,00 Eur kiekvienam vaikui, sumažinti iš atsakovo priteistas bylinėjimosi išlaidas ir bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apelianto nuomone, priteista išlaikymo nepilnamečiams vaikams suma yra per didelė – atsakovas nėra pajėgus teikti vaikų išlaikymui 350,00 Eur sumos per mėnesį ir galėtų skirti kiekvienam vaikui po 115,00 Eur per mėnesį, nes iš gaunamo darbo užmokesčio atsakovas moka už buto nuomą, kredito įmokas. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nukrypo nuo tėvų lygių teisių ir pareigų principo. Ieškovės pateikta vaikų išlaidų apskaičiavimo pažyma nepagrįsta jokiais įrodymais. Ieškovė su vaikais gyvena bute pas ieškovės motiną, už butą moka ieškovės motina, todėl vaikai jokių išlaidų nepatiria, ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, kad šalių sūnus dėl gydymosi Vilniuje patiria 116,00 Eur išlaidas per mėnesį. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad šalių vaikai jokių specialiųjų poreikių neturi, jiems nereikalinga ir nuolatinė kito asmens priežiūra, todėl ieškovė gali dirbti. Apelianto nuomone, teismas netinkamai vertino vaikų poreikius ir šalių galimybes teikti išlaikymą. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, dalydamas šalių turtą, nepagrįstai nukrypo nuo lygių dalių principo, netiksliai nurodė dalintino turto (žemės sklypo) vertę. Spręsdamas dėl prievolės trečiajam asmeniui C. N. padalijimo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šią prievolę pripažino asmenine atsakovo prievole, nes iš trečiojo asmens gautos lėšos buvo panaudotos šeimos poreikiams – važinėjimui į Vilnių, įvairiems tyrimams. Be to, pirmosios instancijos teismas nurodė netikslias valstybės byloje patirtas išlaidas antrinei teisinei pagalbai apmokėti.
Trečiasis asmuo C. N. pateikė pareiškimą, kuriuo prisidėjo prie atsakovo A. A. A. A.-L. apeliacinio skundo. Jame nurodė, kad nors jis ir neigiamai apibūdino ieškovę, tačiau pinigus skolino ieškovės ir atsakovo šeimai. Ieškovė su vaikais be jo atsakovui paskolintų pinigų nebūtų galėjusi išgyventi. Prašo prievolę jam pripažinti solidariąja ieškovės ir atsakovo prievole.
Ieškovė S. A.-L. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašė apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo prievolę trečiajam asmeniui C. N. pripažino jo asmenine prievole, be to, nei apie pasiskolintus pinigus, nei apie jų panaudojimą ji nieko nežino, jokių įrodymų byloje nepateikė ir atsakovas. Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl turto padalijimo, pagrįstai nukrypo nuo lygių dalių principo. Apeliantas, teikdamas apeliacinį skundą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio, prioritetinę reikšmę teikia savo asmeniui, o ne mažamečių vaikų interesams, iš atsakovo jo nepilnamečių vaikų išlaikymui yra priteista tik 1/3 atsakovo gaunamų pajamų dalis, ji šiuo metu dirbti negali, nes sergančiam vaikui yra paskirtas mokymas namuose pagal antros klasės programą. Be to, atsakovas, prašydamas žodinio proceso, nenurodo, kokius klausimus reikėtų išsiaiškinti žodinio teismo posėdžio metu.
Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą gauta nebuvo.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).
Dėl žodinio proceso
Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija (pranc. diskretion, teisė spręsti, kokį nors klausimą savo nuožiūra, Tarptautinių žodžių žodynas, 115 psl.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015).
Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantui procesiniame dokumente nenurodžius aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, kad bylą būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka, tokių aplinkybių nenustačius ir apeliacinės instancijos teismui (nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu), byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis, 322 straipsnis).
Dėl tėvų turtinės padėties vertinimo nustatant jų galimybę teikti vaiko poreikiams proporcingą išlaikymą
Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl priteistino išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio ir iš atsakovo nepilnamečiam vaikui A. A.-L. priteisdamas po 150,00 Eur, o A. A.-L. po 200,00 Eur iki jų pilnametystės, netinkamai įvertino vaikų poreikius ir šalių galimybes teikti išlaikymą bei nepagrįstai nukrypo nuo lygių tėvų teisių ir pareigų principo.
CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B. , bylos Nr. 3K-3-189/2009; kt.).
CK 3.192 straipsnio 2 dalyje išlaikymo dydis nesiejamas su konkrečiu tėvų pajamų dydžiu, tačiau įstatyme nustatyti, taip pat teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai – šiais, taip pat įstatyme (CK 1.5, 3.3 straipsniai) įtvirtintais šeimos santykių teisinį reglamentavimą grindžiančiais principais vadovaujamasi sprendžiant dėl išlaikymo dydžio konkrečiu atveju. Vienas tokių kriterijų – protingi vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, taip pat amžius (vaikui augant jo poreikiai didėja ir pan.). Nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje A. K. v. G. C., bylos Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Z. v. E. Z. , bylos Nr. 3K-3-154/2011; kt.). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tik kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. M. S., byla Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V. , bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. J. v. P. J. , bylos Nr. 3K-3-276/2013; kt.). Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti ir nustatyti iš išlaikymo neteikiančio tėvo (motinos) priteistiną išlaikymo sumą.
Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. P. v. E. J. , bylos Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010). Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. pripažinti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V. , bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Š. v. A. Š. , bylos Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.). Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-79/2006; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009; kt.).
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė niekur nedirba, jos pajamas sudaro šalpos pensija neįgaliam vaikui iki 18 metų ir priežiūros išlaidų tikslinė kompensacija, iš viso 208,52 Eur (T. 1, b. l. 18), o atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo darbo užmokestis svyruoja nuo 1 084,99 Eur (3 746,27 Lt) iki 591,36 Eur, 2014 metų jo gautų pajamų mėnesio vidurkis siekė 1 018,22 Eur (T. 2, b. l. 10), šalys santuokos metu įgijo nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą) ir automobilį, šalių nepilnamečiam vaikui A. A.-L. yra diagnozuota limfoblastinė leukemija (T. 1, b. l. 22, 128), o A. A.-L. – židininė epilepsija (T. 2, b. l. 63), ieškovė pateikė kiekvieno vaiko mėnesio išlaidų apskaičiavimą (T. 1, b. l. 168), pateikė rašytinius įrodymus (sąskaitų išrašus), patvirtinančius patiriamas išlaidas bei gautą paramą gydymui (T. 1, b. l. 69–127, T. 2, b. l. 65–91). Visi šie išvardyti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis, atsižvelgiant į jo gaunamas pajamas, yra geresnė nei ieškovės. Atsakovas įrodymų, kad ieškovės pateikti apskaičiavimai apie išlaidas, reikalingas kiekvienam šalių nepilnamečiam vaikui išlaikyti, yra nepagrįsti, nepateikė. Nors apeliantas skunde nurodo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių patiriamas išlaidas nepilnamečiams vaikams išlaikyti, tačiau pateikti sąskaitų išrašai leidžia daryti išvadą, kad ieškovės pateiktame apskaičiavime nurodytos išlaidos, tenkančios kiekvienam iš šalių nepilnamečių vaikų, yra pagrįstos, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų sveikatos būklę laikytinos pagrįstomis. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad šalių vaikai nepatiria išlaidų, susijusių su buto išlaikymu, nes už viską moka jų močiutė. Kaip jau buvo minėta, apeliantas įrodymų, kad ieškovės nurodytos nepilnamečių vaikų išlaidos, skirtos jų išlaidų daliai butui išlaikyti, yra nepagrįstos, ir savo nesutikimą argumentavo tik savo samprotavimais, todėl šie argumentai atmestini kaip neįrodyti (CPK 178, 185 str.). Akivaizdu, kad nepilnamečių vaikų močiutė neturi pareigos išlaikyti šalių nepilnamečių vaikų ar prisidėti prie jų išlaikymo, todėl šią pareigą turi įgyvendinti atsakovas.
Atsižvelgiant į tai, kad šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su ieškove, abu vaikai yra sergantys, ieškovės galimybė dirbti dėl šalių jaunesniojo sūnaus ligos yra apribota, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nukrypo nuo lygių dalių teikiant išlaikymą vaikui principo ir iš apelianto, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų poreikius, priteisė didesnę dalį išlaikymo, nei teko ieškovei. Teisėjų kolegijos nuomone, apelianto argumentas, kad ieškovė turi galimybę dirbti ne visą darbo dieną, atsižvelgiant į jaunesniajam šalių nepilnamečiam vaikui nustatytą ligą, gydymo ir mokymosi pobūdį, yra objektyviai nepagrįstas.
Vertinant atsakovo galimybę teikti pirmosios instancijos teismo priteistą išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams, konstatuotina, kad apeliantas yra jaunas ir darbingas vyras, jo gaunamas darbo užmokestis yra pakankamas (tris kartus didesnis už minimalų darbo užmokestį), atsakovas kaip sąžiningas ir rūpestingas asmuo galėtų teikti tokį išlaikymą, kuris patenkintų bent minimalius šalių nepilnamečių vaikų poreikius. Be to, atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis ėmėsi pastangų, tačiau negali susirasti dar geriau apmokamo darbo (CPK 178, 185 str.).
Dėl santuokos metu įgyto turto ir sutuoktinių prievolių padalijimo
Apelianto ir prisidėjusio prie apeliacinio skundo C. N. nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovo prievolę trečiajam asmeniui C. N. pripažino asmenine atsakovo prievole, be to, kaip savo apeliaciniame skunde teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas, dalydamas santuokos metu įgytą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, nepagrįstai nukrypo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, todėl netinkamai padalijo santuokos metu įgytą turtą.
Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.
Pagal CK 3.109 straipsnio 2 dalį kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, o pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga. CK 3.109 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos kasacinėje jurisprudencijoje vertinamos kaip bendrosios dalinės bendraskolių atsakomybės prezumpcijos išimtis (CK 6.5 straipsnis). Jau minėta, kad solidarioji skolininkų prievolė preziumuojama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.6 straipsnio 1 dalis), todėl kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad viena iš įstatyme nustatytų CK 6.6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išimčių įtvirtinta CK 3.109 straipsnio 2 dalyje (2012 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2012).
CK 3.109 straipsnio 2 dalis sistemiškai turi būti taikoma su šio straipsnio 3 dalimi, pagal kurią solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti, taip pat 4 dalimi, kurioje nustatyta sutuoktinio, prisiimančio ir vykdančio prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu, pareiga elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rūpestingai, kaip ir prisiimant ir vykdant savo asmenines prievoles.
Šioje byloje kilo ginčas tarp ieškovės ir atsakovo bei trečiojo asmens kitoje pusėje dėl prievolės pagal tarp atsakovo ir trečiojo asmens pasirašytą paskolos sutartį pobūdžio.
Atsižvelgiant į nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus ir į tai, kad tarp atsakovo ir trečiojo asmens pasirašytoje paskolos sutartyje nėra ieškovės parašo, atsakovas ir trečiasis asmuo, siekdami, kad atsakovo prisiimta prievolė būtų pripažinta bendra sutuoktinių prievole ir padalyta tarp sutuoktinių, turi procesinę pareigą įrodyti, jog ši paskolos sutartis buvo sudaryta šeimos interesais (CPK 178 str.).
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Šių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Šiuo aspektu kasacinis teismas yra, be kita ko, nurodęs, kad įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009).
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovės pajamos 2013 m. spalio–gruodžio mėnesiais buvo 782,51 Lt darbo užmokestis ir 602,94 Eur (2 081,82 Lt) ligos pašalpa (T. 2, b. l. 33–35), atsakovo darbo užmokestis 2013 m. spalio 28 d. - gruodžio mėnesį vidutiniškai buvo 1 036,06 Eur (3 577,31 Lt) per mėnesį (T. 2, b. l. 37), ieškovė 2013 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais gavo 3 232,16 Eur (11 160 Lt) paramą iš fizinių (juridinių) asmenų (T. 2, b. l. 62–72), nors duomenų apie atsakovo darbą iki 2013-10-28 nėra, tačiau bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad atsakovas iki jaunesniojo sūnaus ligos diagnozavimo taip pat dirbo – buvo jūrininkas. Anksčiau išvardyti rašytiniai įrodymai ir atsakovo darbo pobūdis iki 2013-10-28 leidžia daryti išvadą, kad ieškovės ir atsakovo šeimos materialinė padėtis 2013 m. spalio–lapkričio mėnesiais buvo gera, todėl atsakovas turėjo procesinę pareigą įrodyti, kad buvo būtina skolintis 20 000,00 Lt iš trečiojo asmens ir kad pasiskolinti pinigai buvo panaudoti šeimos poreikiams tenkinti. Susipažinus su 2015-06-03 teismo posėdžio garso įrašu, nustatyta, kad teismo posėdžio metu atsakovas negalėjo nuosekliai paaiškinti aplinkybių, susijusių su iš trečiojo asmens pasiskolintų pinigų panaudojimu, paaiškino, kad tuo metu, kai buvo pasiskolinti pinigai iš trečiojo asmens, atsakovė buvo ligoninėje. Pažymėtina ir tai, kad pats atsakovas negali tiksliai nurodyti, kada buvo sudaryta paskolos sutartis su trečiuoju asmeniu, nes skiriasi data, nurodyta paskolos sutartyje ir atsakovo atsiliepime į ieškinį. Be to, trečiasis asmuo duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu 2015-06-03 paaiškino, kad jam nėra žinoma, kur atsakovas panaudojo iš jo gautas pinigines lėšas, o pinigų skolintis iš jo buvo atėjęs tik atsakovas.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas neįrodė buvus būtinybei jam skolintis lėšas iš trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, C. N. vaiko gydymui ir kitiems šeimos poreikiams tenkinti, todėl pagrįstai atsakovo prievolė C. N. buvo pripažinta asmenine atsakovo prievole.
CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik Civiliniame kodekse nustatytais atvejais. Pagal CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį; į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, reglamentuojančias nukrypimą nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Z. J. v. S. J., bylos Nr. 3K-3-291/2011, 2013 m. vasario 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. V.. v. V. V., Nr. 3K-3-7/2013). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pasisakęs, kad kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-301/2007; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-479/2009; kt.).
CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, t. y. teismas gali pripažinti svarbiomis ir leidžiančiomis nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir kitas aplinkybes, tačiau, kaip išaiškinta kasacinio teismo, nukrypdamas nuo šio principo „kitų svarbių aplinkybių“ pagrindu, teismas turi nustatyti, kad nukrypimas pagrįstas tam tikrų teisinių gėrių, kurių gynyba aplinkybių visumos kontekste būtų pagrįsta teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, apsauga (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje O. R. v. G. R., bylos Nr. 3K-3-415/2008).
Faktą, kad buvo įdėta dalis vieno iš sutuoktinių asmeninių lėšų, galima pripažinti svarbia aplinkybe nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant santuokoje įgytą turtą (CK 3.123 straipsnio 1 dalis) arba asmeninių lėšų panaudojimą pripažinti kita svarbia aplinkybe, į kurią turi būti atsižvelgta parenkant atitinkamą turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra (CK 3.127 straipsnio 3 dalis), arba taikyti abi šias teisės normas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje N. M. v. S. M., bylos Nr. 3K-3-342/2014). Sutuoktinio gaunamos pajamos tiesiogiai susijusios su jo turtine padėtimi, kuri CK 3.123 straipsnio 1 dalyje įvardyta kaip pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, todėl tai reikšminga teismui sprendžiant dėl CK 3.123 straipsnio taikymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010).
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė į žemės sklypą investavo tiek jos motinos jai perduotus 6 000,00 Lt, tiek 6 000,00 Lt, kurie buvo perduoti ieškovei jos buvusių bendradarbių (T. 1, b. l. 129), tiek dalį piniginių lėšų, kurios buvo pervestos į jos asmeninę sąskaitą kaip parama, skirta gydymui, kuris yra reikalingas šalių mažamečiam vaikui A.. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovė panaudojo dalį savo asmeninių lėšų sumokėti už įsigyjamą žemės sklypą (CPK 178 str., 185 str.). Byloje taip pat neginčijamai nustatyta, kad ieškovė niekur nedirba, ji prižiūri sergantį šalių sūnų, kuriam reikia ne tik reguliariai duoti vaistus, jam yra paskirtas mokymas namuose ir ieškovei reikia reguliariai lankytis gydymo įstaigoje, kuri yra Vilniuje, ieškovei šioje byloje teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, apmokant 100 proc. išlaidų. Atsakovas dirba, gauna 3 kartus didesnį už minimalią algą darbo užmokestį. Ieškovės asmeninių lėšų panaudojimas įgyjant žemės sklypą 2014-06-02, atsakovo pripažinimas teismo posėdžio metu, jog kartu nebegyveno nuo 2014 m. birželio mėnesio, ieškovės blogesnė turtinė padėtis ir buvo pagrindas šioje civilinėje byloje dalijant sutuoktinių turtą nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nukrypo nuo sutuoktinių lygių dalių principo nustatydamas, kad ieškovei priklauso 2/3, o atsakovui – 1/3 dalis šalių turto.
Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė dalytino žemės sklypo vertę, todėl priteisė per mažą kompensaciją atsakovui.
Su šia apeliacinio skundo nuostata teisėjų kolegija nesutinka.
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad priimdamas sprendimą teismas vadovaujasi duomenimis, nustatomais iš byloje surinktų įrodinėjimo priemonių. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Dėl to teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. T. v. V. T., bylos Nr. 3K-3-264/2012).
Aiškindama CPK 376 straipsnio nuostatas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2010 m. gegužės 20 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010, pažymėjo, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar dėl visų byloje pareikštų reikalavimų. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose.
Dalijamo turto vertė gali būti nustatoma remiantis VĮ Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais, be to, šalys gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-251/2006; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. R. V. B., bylos Nr. 3K-3-12/2008; 2009 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. D. Ž., bylos Nr. 3K-3-222/2009; kt.).
Šioje civilinėje byloje ieškovė pateikė 2014-06-25 išrašą iš Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko apie tai, kad 0,06 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra 7 443,23 Eur (25 700,00 Lt) (T. 1, b. l. 21). Nors apeliantas tiek apeliaciniame skunde, tiek priešieškinyje teigia, kad ginčo žemės sklypo vertė yra 7510,00 Eur, tačiau tai patvirtinančių rašytinių įrodymų nepateikė (CPK 178, 185 str.). Be to, skirtumas tarp pirmosios instancijos teismo nustatytos ir atsakovo teigiamos ginčo žemės sklypo vertės yra tik 66,77 Eur, todėl priteisiant atsakovui kompensaciją, jam atitektų tik 22,25 Eur, todėl net ir konstatavus, kad sklypo vertė yra nežymiai didesnė, pagrindo keisti šią teismo sprendimo dalį nėra.
Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą teisingai nustatė, kad 0,06 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra 7 443,23 Eur.
Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apelianto teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė šioje byloje patirtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas.
Teisėjų kolegija su šiuo skundo argumentu sutinka.
Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad civilinėje byloje ieškovės atstovė pateikė 2015-03-27 ir 2015-05-26 Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. 4.26.-TPI-381 ir Nr. 4.26.-TPI-680, kuriose nurodyta, kad valstybės patirtos išlaidos šioje civilinėje byloje yra: pirmoje pažymoje – 279,13 Eur (advokato užmokestis – 272,00 Eur, kitos išlaidos – 7,00 Eur), o antroje pažymoje – 516,52 Eur (advokato užmokestis – 509,52, kitos išlaidos – 7,00 Eur). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sudėjo šiose pažymose nurodytas valstybės patirtas išlaidas, nes šios išlaidos kiekvienoje iš pažymų nurodytos nuo pat pagalbos teikimo pradžios pagal tą patį Tarnybos 2015 m. sausio 7 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPA-15-15 teikti ieškovei valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą ir jos nėra sudedamos. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindo sumažinti valstybei iš atsakovo priteistinas išlaidas už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą iki 516,52 Eur.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Apeliacinį skundą atmetus, apelianto (atsakovo) turėtos bylinėjimosi išlaidos (sumokėtas žyminis mokestis) neatlygintinos (LR CPK 93 str. 1 d.).
Ieškovė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321, 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.
Patikslinti valstybei iš atsakovo A. A. A. A.-L. priteistiną valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo sumą ir nustatyti, kad ši suma yra 516,52 Eur.
Kolegijos pirmininkas Marius Dobrovolskis
Kolegijos teisėjai Erinija Kazlauskienė
Almantas Padvelskis