Administracinė byla Nr. eA-96-575/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04241-2021-9
Procesinio sprendimo kategorija 27.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. balandžio 10 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. Ū. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Ž. Ū. skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai (trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė ,,15 min“) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas Ž. Ū. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus (toliau – ir Inspektorius) 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. (SK-289) SPR-290 „Dėl Ž. Ū. skundo“ (toliau – ir Inspektoriaus sprendimas) ir įpareigoti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą (toliau – ir Tarnyba) išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. spalio 30 d. skundą (toliau – ir 2021 m. spalio 30 d. skundas).
2. Pareiškėjas reikalavimus grindė šiomis aplinkybėmis ir argumentais:
2.1. pareiškėjas užsiima individualia veikla, kurios pavadinime yra jo asmens duomenys, t. y. vardas ir pavardė. Pareiškėjo asmens duomenys taip pat laikytini pareiškėjo amžius (toliau – ir kartu Asmens duomenys);
2.2. pareiškėjo Asmens duomenys buvo paskelbti uždarosios akcinės bendrovės ,,15 min“ (toliau – ir Bendrovė) 2021 m. kovo 1 d. publikacijoje „(duomenys neskelbtini)“ (www.15min.lt, socialinio tinklo „Facebook“ paskyra „15 min“, 2021-03-01, 2021-03-02) (toliau – ir Publikacija), kuri 2021 m. kovo 2 d. buvo paskelbta socialinio tinklo „Facebook“ Bendrovės paskyroje „15 min“. Apie tai pareiškėjas sužinojo tik 2021 m. spalio 29 d.;
2.3. Publikacijoje dėstoma informacija leidžia suprasti, jog kalbama būtent apie pareiškėjo vykdomą individualią veiklą;
2.4. pareiškėjo veikla visuomenės viešajame gyvenime nėra tokia reikšminga, kad Publikacijoje būtų viešinami jo Asmens duomenys. Šių publikacijų tikslas galėjo būti pasiektas ir neįvardijus pareiškėjo Asmens duomenų, kurių atskleidimas perteklinis;
2.5. visuomenės intereso žinoti tam tikrą informaciją apie kitą asmenį negalima sutapatinti su visuomenės interesu patenkinti smalsumą ar pritraukti skaitytojų dėmesį tam, kad būtų patenkintas visuomenės informavimo priemonės komercinis interesas. Tokia situacija prieštarauja proporcingumo principui;
2.6. pareiškėjas 2021 m. spalio 30 d. skunde akcentavo, jog dėl Publikacijoje atskleistų jo Asmens duomenų, kurie identifikuoja pareiškėją ir yra neatsiejami nuo pareiškėjo vykdomos individualios veiklos, daroma žala pareiškėjo vykdomai individualiai veiklai, pareiškėjo klientams nutraukiant sandorius, kurie yra vienintelis pareiškėjo pragyvenimo šaltinis;
2.7. Inspektoriaus sprendime nepagrįstai teigiama, kad pareiškėjas neteisingai interpretuoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-2398-525/2021, (toliau – ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartis) dėl Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir Įstatymo) 14 straipsnio 3 dalyje nurodytos išimties taikymo;
2.8. Inspektoriaus sprendime pareiškėjo individuali veikla aiškinama per siaurai, nepagrįstai nurodant, kad pareiškėjo individualios veiklos dalykinės reputacijos gynimas yra apskritai negalimas;
2.9. Inspektoriaus sprendime padaryta išvada, kad pareiškėjas nepateikė naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti prieš tai priimtą Inspektoriaus 2021 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. (SK-66) SPR-128 ,,Dėl publikacijoje ,,(duomenys neskelbtini)“ (www.15min.lt, 2021-03-01) paskelbtos informacijos“ (toliau – ir Ankstesnis Inspektoriaus sprendimas), nepagrįsta. Pareiškėjas 2021 m. spalio 30 d. skunde nurodo naują ginčo dalyką – Publikaciją, apie kurią, kaip nurodyta, pareiškėjas sužinojo tik 2021 m. spalio 29 d., ir kurioje paviešinti pareiškėjo Asmens duomenys.
3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą. Tarnyba nesutikimą su pareiškėjo reikalavimais grindė šiomis aplinkybėmis ir argumentais:
3.1. pareiškėjo pozicija, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas suformulavo praktiką, jog Įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nurodytos išimtys taikomos tik viešiesiems asmenims, yra neteisinga;
3.2. dalykinės reputacijos gynimas siejamas su juridiniu asmeniu, o ne su individualia veikla, kurią vykdo pareiškėjas;
3.3. pareiškėjas gauna pajamas iš savo individualios veiklos, dėl savo veiksmų yra kaltinamas baudžiamojoje byloje, kas sietina su juo, kaip fiziniu asmeniu, jo elgesiu, galimu jo asmens garbės ir orumo gynimu. Šiame kontekste pareiškėjo skundžiamos informacijos skleidimas atitiko teisėtą ir pagrįstą visuomenės interesą žinoti, t. y. gauti informaciją apie įvykį, pareiškėjo tapatybę identifikuojančią informaciją. Todėl pareiškėjo lūkesčiai dėl privatumo nėra pagrįsti;
3.4. dėl Publikacijoje paviešintų pareiškėjo Asmens duomenų jau atliktas tyrimas ir priimtas Ankstesnis Inspektoriaus sprendimas, o pareiškėjas nepateikė jokių naujų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių Ankstesnio Inspektoriaus sprendimo nepagrįstumą;
3.5. vien tai, jog ta pati Publikacija buvo paskelbta kitoje Bendrovės platformoje, neleidžia teigti, kad atsirado naujas pagrindas pareiškėjui kreiptis į Tarnybą su skundu dėl tos pačios Publikacijos;
3.6. nenustatyta, kad Inspektorius būtų pažeidęs aktualių teisės aktų reikalavimus, todėl Inspektoriaus sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrovė nepateikė atsiliepimo į skundą.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugsėjo 7 d. sprendime nusprendė atmesti pareiškėjo skundą.
6. Teismas nustatė:
6.1. pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą su 2021 m. kovo 3 d. skundu, prašydamas įspėti Bendrovę apie pastebėtus Įstatymo ir kitų visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, reikalauti, kad Bendrovė juos pašalintų, pateikti Bendrovei nurodymus, rekomendacijas ir (ar) taikyti įstatymuose nustatytas priemones;
6.2. Inspektorius, išnagrinėjęs pareiškėjo 2021 m. kovo 3 d. skundą, priėmė Ankstesnį Inspektoriaus sprendimą, kuriame nusprendė pripažinti pareiškėjo 2021 m. kovo 3 d. skundą dėl Publikacijoje paskelbtos informacijos nepagrįstu;
6.3. pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą su 2021 m. spalio 30 d. skundu. Šiame skunde pareiškėjas skundėsi dėl socialinio tinklo „Facebook“ Bendrovės paskyroje „15 min“ paskelbtos Publikacijos, kuri, pareiškėjo vertinimu, pažeidžia jo individualios veiklos dalykinę reputaciją, neužtikrina privataus gyvenimo apsaugos, asmens duomenų apsaugos, nekaltumo prezumpcijos ir kitų principų, prašydamas įspėti Bendrovę apie pastebėtus Įstatymo ir kitų visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus bei reikalauti juos pašalinti, pateikti Bendrovei nurodymus, rekomendacijas ir (ar) taikyti įstatymuose nustatytas priemones;
6.4. išnagrinėjęs pareiškėjo 2021 m. spalio 30 d. skundą, Inspektorius priėmė Inspektoriaus sprendimą, kuriame, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 9 dalies 3 punktu, nusprendė atsisakyti nagrinėti pareiškėjo 2021 m. spalio 30 d. skundą;
6.5. pareiškėjas, nesutikdamas su Inspektoriaus sprendimu, kreipėsi į teismą.
7. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos normomis (25 str. 1 ir 2 d.), Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnio 1 dalimi, Įstatymo normomis (14 str., 44 str. 2 d., 50 str. 9 d. 3 p.), 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR) normomis (6 str. 1 d.), Lietuvos Respublikos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnio 8 dalimi, aktualia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (be kita ko, 2019 m. gegužės 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1266-624/2019; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartimi).
8. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju Bendrovė viešai paskelbė Publikaciją apie viešą baudžiamąją bylą dėl pareiškėjo galimai vykdytos nusikalstamos veikos. Iš Publikacijos turinio matyti, kad joje Bendrovė informuoja apie tai, kad baudžiamojoje byloje pareiškėjas yra kaltinamas, padaręs nusikalstamas veikas.
9. Teismas, sutikęs su Tarnybos pozicija, kad pareiškėjas neteisingai interpretuoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartį, pažymėjo, kad Inspektoriaus sprendimas priimtas, vadovaujantis Įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta išimtimi – informacija padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas, taip pat kai informacija yra pateikiama viešai nagrinėjant bylą.
10. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nei Tarnybai pateiktuose skunduose [2021 m. kovo 3 d. skunde, 2021 m. spalio 3 d. skunde], nei teismui nenurodė, kad Bendrovės skleidžiama informacija yra neteisinga.
11. Teismas, nustatęs, kad Publikacijoje minima, jog pareiškėjas yra kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju nekaltumo prezumpcija nepažeista.
12. Teismas, įvertinęs tai, kad Publikacijoje paskelbta apie viešą baudžiamąją bylą, padarė išvadą, kad visuomenė turi teisę žinoti kaltinamojo vardą, pavardę, amžių [t. y. pareiškėjo Asmens duomenis], kurie nurodyti tam, kad nebūtų suklaidinta visuomenė, esant įžymių žmonių, su tokiais pačiais inicialais, kaip pareiškėjas.
13. Atsižvelgęs į tai, ką aptarė, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju visuomenės poreikis žinoti informaciją apie nusikalstamas veikas yra prioritetinis prieš pareiškėjo teisę į privatų gyvenimą, kurios jis pats, galimai įvykdydamas nusikaltimą, iš dalies atsisakė.
14. Teismas konstatavo, kad dalykinės reputacijos institutas yra taikomas juridiniams asmenims, o individuali veikla nėra laikoma veikla, įsteigus juridinį asmenį. Teismas atmetė pareiškėjo argumentą, kad Publikacijoje viešai paskelbus jo Asmens duomenis buvo pažeista jo individualios veiklos dalykinė reputacija, nustatęs, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad pareiškėjas yra įregistravęs juridinį asmenį ar yra šio juridinio asmens vadovas.
15. Teismas, nustatęs, kad pareiškėjas 2021 m. spalio 30 d. skundą padavė, remdamasis tuo, jog ta pati Publikacija buvo paskelbta kitoje to paties viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo), t. y. Bendrovės platformoje, pritarė Tarnybos pozicijai, kad tai nesudaro pagrindo kreiptis į Tarnybą su nauju skundu dėl tos pačios Publikacijos.
16. Teismas pažymėjo, kad dėl Publikacijoje paskelbtos informacijos jau priimtas Ankstesnis Inspektoriaus sprendimas, atlikus tyrimą, ar Bendrovė laikosi Įstatymo, BDAR ir kitų teisės aktų reikalavimų.
17. Teismas konstatavo, kad Inspektoriaus sprendimas teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
18. Teismas, netenkinęs pagrindinio pareiškėjo reikalavimo, netenkino ir išvestinio pareiškėjo reikalavimo.
III.
19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas, kartodamas faktines aplinkybes ir argumentus, išdėstytus nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, teismo sprendimo motyvus, nesutikimą su teismo sprendimu grindžia šiomis aplinkybėmis ir argumentais:
19.1. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo, be kita ko, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartimi, dėl ko nepateikė jokių argumentų, kodėl pareiškėjas šiuo atveju laikomas viešu asmeniu;
19.2. pirmosios instancijos teismo išvada, kad visuomenės poreikis žinoti informaciją apie nusikalstamas veikas yra prioritetinis prieš pareiškėjo teisę į privatų gyvenimą, nes pareiškėjai pats, galimai padaręs nusikaltimą, atsisakė šios teisės, yra nepagrįsta jokiais teisiniais argumentais, dėl ko teismo sprendimas negali būti laikomas tinkamai motyvuotu;
19.3. pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas neturi teisės ginti savo dalykinės reputacijos, nepagrįsta. Teismas neįvertino bylai reikšmingų aplinkybių, kad dėl Publikacijoje paviešintų pareiškėjo Asmens duomenų daroma žala pareiškėjo vykdomai komercinei veiklai;
19.4. pirmosios instancijos teismo išvada, kad Inspektoriaus sprendimas teisėtas, nepagrįsta, nes pareiškėjas 2021 m. spalio 30 d. skunde nurodė naują aplinkybę – Publikaciją, apie kurią sužinojo tik 2021 m. spalio 29 d., kuri sudarė pagrindą nagrinėti Inspektoriui pareiškėjo 2021 m. spalio 30 d. skundą.
20. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą. Tarnybos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pateikti argumentų, kodėl laiko, jog pareiškėjas yra viešas asmuo, išsamiai ištyrė Inspektoriaus sprendimo turinį, įvertino tyrimo medžiagą, akcentavo pagrindinius teisinius aspektus dėl garbės ir orumo, teisės į privatumą ir nekaltumo prezumpcijos, aiškiai nurodė pareiškėjui, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas įregistravęs juridinį asmenį, dėl ko galėtų būti ginama jo dalykinė reputacija. Teismas priimtą sprendimą pagrindė teisės normomis ir teismų praktika. Todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo naikinti teismo sprendimą.
21. Trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrovė nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundą.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
22. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Inspektoriaus sprendimo, kuriuo Inspektorius nusprendė atsisakyti nagrinėti pareiškėjo 2021 m. spalio 30 d. skundą, teisėtumo ir pagrįstumo.
23. Pirmosios instancijos teismas, kritiškai įvertinęs pareiškėjo skundo argumentus ir pritaręs Tarnybos pozicijai, kad pareiškėjas neturėjo pagrindo dar kartą kreiptis į Tarnybą su 2021 m. spalio 30 d. skundu dėl tos pačios Publikacijos, dėl kurioje pateiktos informacijos jau yra priimtas Ankstesnis Inspektoriaus sprendimas, konstatavo, kad Inspektoriaus sprendimas, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo 2021 m. spalio 30 d. skundą, yra teisėtas ir pagrįstas, ir todėl atmetė pareiškėjo skundą.
24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, be kita ko, laikydamasis pozicijos, kad Tarnyba turėjo pakankamą faktinį pagrindą nagrinėti jo 2021 m. spalio 30 d. skundą.
25. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė nei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, nei pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), dėl kurių paprastai teismo sprendimas naikinamas. Todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina, neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
26. Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl nepagrįsto atsisakymo nagrinėti jo 2021 m. spalio 30 d. skundą, pirmiausia pažymėtina, kad nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. Įstatyme (2006 m. liepos 11 d. įstatymo Nr. X-752 redakcija) tiesiogiai nustatyta, kad Inspektorius, be kita ko, nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus (pareiškimus) dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo (Įstatymo 50 str. 1 d. 1 p.), dėl jų teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimo visuomenės informavimo priemonėse (Įstatymo 50 str. 1 d. 2 p.). Inspektorius taip pat nagrinėja duomenų subjektų pagal BDAR 77 straipsnio 1 dalį pateiktus skundus Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nustatyta tvarka (Įstatymo 50 str. 1 d. 3 p. (2018 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIII-1428 redakcija). Įstatymo 50 straipsnio 9 dalies 3 punkte (2009 m. liepos 15 d. įstatymo Nr. XI-348 redakcija), be kita ko, nustatyta, kad Inspektorius atsisako nagrinėti skundą ir jį grąžina skundą pateikusiam asmeniui, jeigu teismas ar inspektorius jau yra priėmęs sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą.
27. Vadinasi, tam, kad Inspektorius galėtų atsisakyti nagrinėti skundą ir jį grąžinti skundą pateikusiam asmeniui, Inspektorius turi nustatyti dvi būtinas sąlygas, t. y. pirma, kad teismas ar pats Inspektorius jau yra priėmęs sprendimą tuo pačiu klausimu, dėl kurio asmuo pateikė skundą; antra, kad skundą pateikęs asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti priimtą sprendimą tuo pačiu klausimu, dėl kurio asmuo pateikė skundą.
28. Pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., 2007 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A248-1088/2007; 2011 m. kovo 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-668/2011 ir jame nurodytą ankstesnę praktiką), žurnalistų etikos inspektorius (Inspektorius) yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje privalo vadovautis, be kita ko, ne tik Įstatymu, bet ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu (toliau – ir VAĮ), jame įtvirtintais reikalavimais, pavyzdžiui, kad Inspektoriaus priimami sprendimai būtų pagrįsti teisiniu ir faktiniu pagrindu ar kitomis aplinkybėmis bei motyvuoti (VAĮ 10 str. (2020 m. gegužės 28 d. įstatymo Nr. XIII-2987 redakcija; iki 2020 m. lapkričio 1 d. – 8 str.) 5 d. 5 ir 6 p.), bei nustatytais viešojo administravimo principais, pavyzdžiui, įstatymų viršenybės principu (VAĮ 3 str. 4 d.) ir kt.
29. Remiantis bylos medžiaga nustatyta ir ginčo nėra, kad pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą su 2021 m. kovo 3 d. skundu dėl 2021 m. kovo 1 d. Bendrovės svetainėje „15 min“ publikuotoje Publikacijoje pateiktos informacijos dėl pareiškėjo garbės ir orumo pažeidimo, privataus gyvenimo apsaugos, BDAR pažeidimų bei joje pažeidžiamų visuomenės informavimo principų ir kitų pažeidimų. Inspektorius, išnagrinėjęs šį pareiškėjo 2021 m. kovo 3 d. skundą, priėmė Ankstesnį Inspektoriaus sprendimą, kuriame nusprendė pripažinti pareiškėjo 2021 m. kovo 3 d. skundą dėl Publikacijoje paskelbtos informacijos nepagrįstu. Pareiškėjas, kaip nurodė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, 2021 m. spalio 29 d. sužinojo apie tai, kad 2021 m. kovo 2 d. socialinio tinklo „Facebook“ Bendrovės paskyroje „15 min“ pasidalinta ta pačia Publikacija. Todėl pareiškėjas jau kitą dieną kreipėsi į Tarnybą su 2021 m. spalio 30 d. skundu dėl 2021 m. kovo 1 d. Bendrovės svetainėje „15 min“ ir 2021 m. kovo 2 d. socialinio tinkle „Facebook“ Bendrovės paskyroje „15 min“ publikuotoje Publikacijoje pateiktos informacijos dėl pareiškėjo, kaip vykdančio individualią veiklą, dalykinės reputacijos pažeidimo, pareiškėjo privataus gyvenimo apsaugos, BDAR pažeidimų, skelbiamos draudžiamos informacijos, pažeidžiamų visuomenės informavimo principų ir kitų pažeidimų. Nors Inspektorius nustatė, kad pareiškėjas 2021 m. spalio 30 d. skundą grindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartimi ir jame nurodė papildomą skundo dalyką – pareiškėjo, kaip vykdančio individualią veiklą, dalykinės reputacijos gynimą, tačiau, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 9 dalies 3 punktu, nustatęs, kad Inspektorius jau yra priėmęs Ankstesnį Inspektoriaus sprendimą tuo pačiu klausimu, ir padaręs išvadą, kad pareiškėjas nepateikė naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti Ankstesnį Inspektoriaus sprendimą, nusprendė atsisakyti nagrinėti pareiškėjo 2021 m. spalio 30 d. skundą. Pirmosios instancijos teismas pritarė tokiai pozicijai.
30. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo 2021 m. kovo 3 d. skundo turinį ir 2021 m. spalio 30 d. skundo turinį, juos sulyginusi, negali sutikti su Tarnybos ir pirmosios instancijos teismo pozicija, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja Įstatymo 50 straipsnio 9 dalies 3 punkte nustatytas pagrindas atsisakyti nagrinėti pareiškėjo 2021 m. spalio 30 d. skundą, nes pareiškėjas nepateikė naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti Ankstesnį Inspektoriaus sprendimą.
31. Pirma, pareiškėjas 2021 m. spalio 30 d. skundą grindžia nauja faktine aplinkybe – kitą dieną po Publikacijos publikavimo Bendrovės svetainėje, t. y. 2021 m. kovo 2 d. Publikacija buvo paviešinta socialinio tinklo „Facebook“ Bendrovės paskyroje „15 min“. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, taip pat ir apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad apie tai sužinojo tik 2021 m. spalio 29 d., t. y. po to, kai buvo priimtas Ankstesnis Inspektoriaus sprendimas. Byloje nepateikti objektyvūs įrodymai, paneigiantys šią aplinkybę. Antra, pareiškėjo 2021 m. spalio 30 d. skunde nurodyta po Ankstesnio Inspektoriaus sprendimo priėmimo priimta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartis, kuria, pareiškėjas grindžia ankstesnio 2021 m. kovo 3 d. skundo ir 2021 m. spalio 30 d. skundo pagrindą dėl privataus gyvenimo apsaugos. Trečia, kaip teisingai nustatė pats Inspektorius, pareiškėjas 2021 m. spalio 30 d. skundą grindžia nauju pagrindu – dėl pareiškėjo, kaip vykdančio individualią veiklą, dalykinės reputacijos gynimu – ir nurodo su tuo susijusias faktines aplinkybes. Ketvirta, pareiškėjo 2021 m. spalio 30 d. skunde taip pat nurodyta nauja skundo aplinkybė, kuri nebuvo nurodyta ankstesniame pareiškėjo 2021 m. kovo 3 d. skunde, t. y. kad Publikacijoje skelbiama draudžiama informacija.
32. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad pareiškėjas 2021 m. spalio 30 d. skunde nurodė naują skundo pagrindą ir pagrindė jį su tuo susijusiomis faktinėmis aplinkybėmis suponuoja tikimybę, kad Ankstesnis Inspektoriaus sprendimas, nors ir priimtas dėl toje pačioje Publikacijoje pateiktos informacijos, tačiau gali būti nuginčytas. Kitoks Įstatymo 50 straipsnio 9 dalies 3 punkto aiškinimas ir taikymas šiuo konkrečiu atveju neatitiktų šios teisės normos turinio bei teisinio apibrėžtumo ir aiškumo, kurių buvo siekta Įstatyme išdėstant atsisakymo nagrinėti skundą pagrindus (2008 m. spalio 15 d. Aiškinamasis raštas Nr. XP-3412).
33. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Inspektoriaus sprendimas, kuriuo nuspręsta atsisakyti nagrinėti pareiškėjo 2021 m. spalio 30 d. skundą, negali būti laikomas teisėtu, todėl naikinamas ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto, kuriame nurodyta, kad skundžiamas teisės aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, pagrindu.
34. Panaikinus Inspektoriaus sprendimą ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nevertinami ir su jais susiję pirmosios instancijos teismo motyvai netikrinami, kaip teisiškai nereikšmingi, nes nekeičia nagrinėjamu atveju padarytos išvados dėl Inspektoriaus sprendimo neteisėtumo.
35. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs pareiškėjo skundą, netinkamai taikė ir aiškino Įstatymo 50 straipsnio 9 dalies 3 punktą (ABTĮ 147 str.). Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – tenkinti pareiškėjo skundą, panaikinti Inspektoriaus sprendimą ir įpareigoti Tarnybą išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. spalio 30 d. skundą.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo Ž. Ū. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjo Ž. Ū. skundą tenkinti.
Panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimą
Nr. (SK-289) SPR-290 „Dėl Ž. Ū. skundo“.
Įpareigoti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. spalio 30 d. skundą.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Ričardas Piličiauskas
Skirgailė Žalimienė