Civilinė byla Nr. e2A-1138-657/2022

Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00271-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

        (S)

       2.6.1.5; 2.6.16.9.1.; 2.6.29.3; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.4

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 27 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų teisėja Žibutė Budžienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 19 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-10081-359/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei I. G. dėl skolos, delspinigių priteisimo.

Teismas 

n u s t a t ė :

I.        Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Legal Balance“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės I. G. 734,80 Eur skolą, 661,32 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 274 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2.       Nurodė, kad su atsakove 2020 m. lapkričio 26 d. sudaryta nuomos sutartimi pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ atsakovei 24 mėnesių terminui išnuomojo Telefoną Samsung – Galaxy S10 Lite, 128 GB-RF8N51K0LJM. Pagal sutartį atsakovė įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti 30,99 Eur mėnesinį nuomos mokestį sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Pradinei kreditorei nepavykus iš atsakovės atgauti nei atlyginimo už suteiktas daikto nuomos paslaugas, nei nuomojamo daikto, 2021 m. birželio 11 d. sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2021-06/01 pradinė kreditorė atlygintinai perleido ieškovei UAB „Legal Balance“ reikalavimo teises į skolingą asmenį.

3.       Atsakovė I. G. per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2022 m. gegužės 19 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei UAB „Legal Balance“ iš atsakovės I. G. 734,80 Eur skolą, 66,13 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. kovo 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 157,19 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5.        Teismas, nurodė, kad, atlikus formalų ieškovės pateiktų įrodymų – 2021 m. birželio 11 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. RP2021-06/01 ir išrašo iš jos Priedo Nr. 1, 2021 m. birželio 16 d. pranešimo dėl kreditoriaus pasikeitimo, 2021 m. vasario 2 d. pretenzijos, 2020 m. lapkričio 26 d. nuomos sutarties ir Priedo Nr. 1 – vertinimą bei atsakovei nepateikus įrodymų, patvirtinančių įsiskolinimo sumokėjimą, galima daryti išvadą, kad, pasitvirtinus minėtų ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti ieškovės prašomą sprendimą.

6.       Tarp 2020 m. lapkričio 26 d. nuomos sutartį sudariusių šalių buvo susiklostę išperkamosios nuomos teisiniai santykiai. Atsakovei nevykdant įsipareigojimų nustatytais terminais sumokėti pradinei kreditorei už išperkamosios nuomos sutarties pagrindu jai perduotą daiktą – telefoną Samsung – Galaxy S10 Lite, 128 GB-RF8N51K0LJM, pradinės kreditorės reikalavimo teises perėmusi ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės sumokėti skolą, o už nesavalaikį atsiskaitymą sumokėti sutartimi numatytus delspinigius.

7.       Sutartimi šalys susitarė, kad nuomininkei tinkamai vykdžius sutartį visą galiojimo laikotarpį, nurodytą jos specialiojoje dalyje, bei sumokėjus visas reikiamas įmokas pagal šią sutartį, pasibaigus šiai sutarčiai, nuomininkei suteikiama teisė įsigyti turtą už 1 Eur. Nors sutartimi šalys susitarė, kad turto nuosavybės teisė nuomininkui neperduodama, tačiau, atsižvelgus į sutarties sąlygas, galima daryti išvadą, kad sutarties šalys, sudarydamos sutartį, pagrįstai tikėjosi, jog po 24 mėnesių pasibaigus sutarties laikotarpiui, atsakovė, tinkamai atlikdama įmokas (24 mėnesius mokėdama po 30,99 Eur), perims turto nuosavybės teisę, nes po to išsipirks turtą tik vos už 1 Eur mokestį, o sumokėtos nuomos įmokos bus įskaitytos į turto kainą. Taigi, šie šalių ketinimai patvirtina šalis tiesiogiai norėjus sudaryti išperkamosios nuomos sutartį, nes buvo susitarta finansuoti įgyto turto kainą. Kadangi atsakovė išperkamosios nuomos įmokų pagal sutartyje nustatytą tvarką ir terminus tinkamai nemokėjo ir neatsiskaitė su ieškove, perėmusia reikalavimo teisę iš pradinės kreditorės, todėl ieškovės reikalavimas priteisti 734,80 Eur skolos tenkinamas.

8.       Atsižvelgus į teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo formuojamą praktiką, taip pat į tai, kad atsakovė yra vartotoja, kuri dėl informacijos, patirties, specialių žinių stokos ir panašių aplinkybių turi ribotas galimybes, sudarydama sutartį, tinkamai įgyvendinti savo interesų apsaugą ir daryti įtaką sutarties sąlygų turiniui, į tai, kad prašomi priteisti delspinigiai yra beveik tokio paties dydžio kaip susidariusi skola už daikto nuomą, taip pat įvertinus tai, jog ieškovė tokio delspinigių dydžio nepagrindžia patirtais nuostoliais, konstatuotina, kad prašomi priteisti 0,5 proc. delspinigiai yra aiškiai per dideli ir laikytini baudiniais, o ne kompensuojamais. Kasacinio teismo praktikoje aiškiai per didelėmis netesybomis pripažįstami atvejai, kai net tarp verslo subjektų netesybos siekia 0,1 ? 0,2 proc. už kiekvieną praleistą dieną, kas sudaro 36,5 – 73 proc. per metus. Teismas orientaciniu dydžiu laikė Vartojimo kredito įstatyme nustatytus netesybų dydžius, todėl delspinigius mažino iki 66,13 Eur. Analogiškos praktikos dėl delspinigių mažinimo byloje su ieškove, kur pradinis kreditorius buvo UAB „Be kredito“ laikosi ir kiti teismai.

9.       Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. kovo 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, yra pagrįstas ir tenkintinas.

10.       Ieškovė, pateikdama teismui ieškinį, sumokėjo 32 Eur žyminį mokestį ir 242 Eur už suteiktas teisines paslaugas, iš viso – 274 Eur. Nagrinėjamu atveju patenkinta 57,37 proc. ieškovės ieškinio reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinas 157,19 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

III.        Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

11.       Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ prašė Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 19 d. sprendimo už akių dalį dėl delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti apeliantei iš atsakovės 661,32 Eur delspinigius ir 274 Eur bylinėjimosi išlaidas, o kitą Kauno apylinkės teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą bei priteisti iš atsakovės 19 Eur žyminį mokestį už sumokėtą apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 

11.1.                      Teismas netinkamai vertino prašomus priteisti delspinigius, todėl nepagrįstai juos sumažino, remdamasi Vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) nuostatomis, nes šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad šis įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Pradinė kreditorė ir atsakovas sutartyje susitarė, jog atsakovas turi teisę, bet ne pareigą, sumokėjęs visas įmokas pagal sutartį, išsipirkti nuomojamą daiktą. Teismas, mokėtinų netesybų dydį sumažindamas 10 kartų, iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Teismas vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu, tačiau visiškai neatsižvelgė, kad atsakovė jau daugiau nei metus vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, neatsižvelgė ir į tai, kad apeliantė, vadovaudamasis Lietuvos teismų praktika, prašė priteisti delspinigius ne už visą, bet už sutrumpintą laiką – už 180 dienų. Apeliantės pateiktas delspinigių apskaičiavimas neprieštarauja šalių sutarčių bendrųjų sąlygų dalies „Šalių atsakomybė“ nuostatoms (šalių sulygtai valiai), todėl nėra pagrindo mažinti iš atsakovo prašomų priteisti delspinigių dydį, nes tokia delspinigių norma užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nelaikytina neprotingai didele. Atsakovas netinkamai vykdė savo prievolę apeliantei, todėl turi prisiimti dėl to kilusias neigiamas pasekmes. Atsakovė laisva valia įsipareigojo mokėti įmokas pagal sutartį arba grąžinti nuomojamą turtą nurodytu terminu, tačiau šių pareigų neįvykdė. Atsakovė susipažino, suprato ir sutiko su sutarčių sąlygomis, tame tarpe ir sutartyje numatyta delspinigių norma.

11.2.                      Teismas nepagrįstai netenkinęs dalies materialinio reikalavimo, nepagrįstai sumažino ieškovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, todėl nustačius, jog ieškinio reikalavimai tenkintini, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turi būti atitinkamai pakeista.

11.3.                      Atsiliepimo į apeliacinį skundą atsakovė I. G. įstatymų nustatyta tvarka nepateikė.

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

13.       Bylos duomenimis nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ ir atsakovė I. G. 2020 m. lapkričio 26 d. sudarė nuomos sutartį Nr. BK-024530, pagal kurią pradinė kreditorė atsakovei 24 mėn. terminui atsakovei išnuomojo telefoną Samsung – Galaxy S10 Lite, 128 GB-RF8N51K0LJM, o atsakovė įsipareigojo mokėti mėnesines įmokas po 30,99 Eur (daikto kaina – 469 Eur su PVM), su galimybe pasibaigus sutarties terminui ir išmokėjus visas įmokas išpirkti daiktą už 1 Eur. Šalys taip pat susitarė, kad vėluojant atsiskaityti už suteiktas nuomos paslaugas, bus skaičiuojami delspinigiai, kurių dydis yra 0,5 proc. už kiekvieną pavėluotą dieną nuo nesumokėtos sumos. Atsakovė savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, visų įmokų nesumokėjo, išnuomoto daikto negrąžino, todėl pradinė kreditorė 2021 m. vasario 12 d. sutartį nutraukė.

14.       Pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ 2021 m. birželio 11 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. RP2021-06/01 perleido ieškovei UAB „Legal Balance“ reikalavimo teisę į skolininkės I. G. skolą. Apie reikalavimo teisių perleidimą atsakovė buvo informuota 2021 m. birželio 16 d., o taip pat raginama sumokėti įsiskolinimą. Duomenų apie tai, jog atsakovė atsiskaitė su ieškove ar pradine kreditore byloje nėra.

15.       Pirmosios instancijos teismas sutarties sąlygą dėl netesybų taikymo vertino vartojimo kredito teisinius santykius reglamentuojančio Vartojimo kredito įstatyme (toliau – VKĮ) kontekste ir sprendė, jog toks delspinigių dydis yra netinkamas, nes nepaisyta nustatyto vartotoją ginančio orientacinio delspinigių dydžio kriterijaus – minėtoje normoje įtvirtinto reikalavimo dėl maksimalaus jų dydžio – 0,05 procentų už kiekvieną vėlavimo atsiskaityti dieną.

16.       Apeliantės nuomone, šalių teisiniams santykiams VKĮ negali būti taikomas nei tiesiogiai, nei pagal analogiją, nes atsakovė turi teisę, bet ne pareigą, sumokėjusi visas įmokas pagal sutartį, išsipirkti nuomojamą daiktą, todėl atsakovę ir pradinę kreditorę UAB „Be kredito“ sieję teisiniai santykiai kvalifikuotini ne kaip vartojimo kreditas, o nuoma.

17.       Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad materialiojo teisinio santykio, iš kurio yra kildinamas konkretus bylos šalių ginčas, kvalifikavimas yra teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2019). Teismas, įgyvendindamas šią savo pareigą, nėra saistomas šalių pateiktu ginčo materialiojo teisinio santykio kvalifikavimu, ir savo nuožiūra parenka įstatymą, kuris turi būti taikomas sprendžiant šalių ginčą (CPK 265 str. 1 d.). Taigi, teismas savo iniciatyva turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017; 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018). Kitaip tariant, jeigu egzistuoja teisinių santykių, iš kurių kildinamas ginčas, priskyrimo vartojimo santykiams požymiai, civilinėje byloje ribojami rungimosi ir dispozityvumo principai, ją nagrinėjantis teismas negali išlikti pasyvus bei privalo imtis aktyvių veiksmų vertindamas tiek pačių santykių pobūdį, tiek ir atskirų sutartinių sąlygų teisėtumą.

18.       Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad egzistuoja visi vartojimo teisinių santykių požymiai, t. y. UAB „Be kredito“ yra verslininkė, atsakovė – fizinis asmuo, sudariusi sutartį ne dėl ūkinės –komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą savo iniciatyva vertinti ieškovės prašomas taikyti sutartines sąlygas.

19.       VKĮ 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šis įstatymas taikomas vartojimo kredito sutartims. Pagal VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punktą įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto, tačiau šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad įstatymo nuostatos taip pat taikomos sutartims, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo todėl įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta išimtimi galima naudotis tik tuo atveju, kai ja nėra siekiama išvengti VKĮ nuostatų taikymo.

20.       Kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB „Be kredito“ ir atsakovė 2020 m. lapkričio 26 d. sudarytoje sutartyje Nr. BK-024530 susitarė, jog nuomotoja (UAB „Be kredito“) perduoda nuomininkei (atsakovei) laikinai valdyti ir naudotis už sutartyje nurodytą nuomos mokestį nuomotojai nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį daiktą, o nuomininkė įsipareigoja mokėti nuomotojui nuomos mokestį. Sutarties šalys taip pat susitarė, kad nuomininkei tinkamai vykdžius sutartį visą jos galiojimo laikotarpį, nurodytą sutarties specialiojoje dalyje, bei sumokėjus visas reikiamas įmokas pagal sutartį, pasibaigus sutarčiai nuomininkui suteikiama teisė įsigyti turtą už 1 Eur. Tokį šalių susitarimą ieškovė reikalauja įvertinti kaip atitinkantį VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą išlygą, kad įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Pažymėtina, kad ne formalus tam tikrų nuostatų, atitinkančių teisinio reglamentavimo išimtis, įtvirtinimas sutartyje, bet sutartimi kuriamų prievolių pobūdis bei tikrieji šalių ketinimai sudarant sandorį lemia tokio sandorio kvalifikavimą, o vadovaujantis CK 1.87 straipsnio 1 dalimi, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės.

21.       Tam, kad šioje byloje būtų nustatytas bylos šalis siejęs teisinis santykis, turi būti įvertintos nuomos ir vartojimo kredito sutarčių samprata, sąlygos, kartu atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus dėl šalių atliktų veiksmų, nustatant jų valią, prisiimtų įsipareigojimų apimtį. Tokiu būdu, vertinimas, ar konkreti sutartis, kurioje susitarta dėl daikto valdymo ir naudojimo su galimybe jį įsigyti, mokant periodines įmokas, patenka į VKĮ reglamentavimo sritį, priklauso nuo sutarties sudarymo tikslo ir jos sąlygų aiškinimo.

22.       Atkreiptinas dėmesys, jog pagrindinis nuomos sutarties tikslas yra daikto nuoma, o vartojimo kredito sutarties – piniginio poreikio patenkinimas. Taigi, sprendžiant, ar UAB „Be kredito“ ir atsakovės 2020 m. lapkričio 26 d. sudaryta sutartis galėtų būti pripažinta vartojimo kredito sutartimi, svarbu išsiaiškinti, ar sutartimi siekta išsinuomoti daiktą ir naudotis juo pagal sutarties sąlygas, ar atidėto mokėjimo forma gauti (suteikti) finansavimą sutarties objektui (daiktui) įsigyti. Tam būtina įvertinti aplinkybes, susijusias su daiktų, dėl kurių sudaromi sandoriai, pobūdžiu (ar tokio pobūdžio sandorius pradinė kreditorė įprastai sudaro ir dėl naudotų daiktų, kuriuos pakartotinai naudoja kaip nuomos sutarčių dalyką, ar tik dėl naujų daiktų), nuomininko galimybėmis pasirinkti daikto nuomos terminą, sumokėti daikto kainą nepasibaigus nuomos terminui, santykiu tarp turto kainos ir per sutarties vykdymo laikotarpį mokėtinų įmokų, neapmokėta daikto verte nuomos termino pabaigoje, taip pat tinkamo pareigos atlikti sutartinius mokėjimus nevykdymo pasekmėmis ir pan.

23.       Situacija, kai verslo subjektas siūlo vartotojui įsigyti naujus (nenaudotus) daiktus, išdėstant visos daikto kainos mokėjimą per tam tikrą laikotarpį, o įmokas nustatant taip, kad papildomai būtų uždirbama iš atidėto kainos mokėjimo (nepriklausomai nuo to, ar toks uždarbis įvardijamas kaip nuomos mokestis už naudojimąsi daiktu, ar kaip palūkanos už naudojimąsi neapmokėtą daikto kainos dalį sudarančiomis pinigų sumomis), verslininkas sutartyje nusimato diskrecinę galimybę iš sutartį pažeidusio vartotojo po sutarties nutraukimo reikalauti visų sutartinių įmokų iki pat sutarties termino pabaigos sumokėjimo, o vartotojo diskrecija apsispręsti, ar jis pasibaigus sutarties terminui ketina įsigyti daiktą, siejama iš esmės tik su tuo, ar pasilikti sau daiktą, už kurį visa kaina iš esmės jau yra sumokėta, savo esme gali būti vertinama kaip dirbtinai, siekiant išvengti VKĮ taikymo, kuriama teisinė konstrukcija, užslepiant tikrąjį vartotojo tikslą įsigyti daiktą nuosavybės teise ir verslininko siekį ne tik vykdyti prekybinę veiklą, bet ir užsiimti vartojimo kredito veikla, finansuojant vartotojui perduodamos prekės įsigijimą ir papildomai taikant užmokestį už naudojimąsi pinigais (nesumokėta daikto kainos dalimi), į mokėtinas įmokas įtraukiant daikto kainą viršijančias sumas (prilygintinas sutartinėms palūkanoms).

24.       Visos nutarties aukščiau aptartos aplinkybės turi būti detaliai išanalizuotos ir, konstatavus, kad tarp UAB „Be kredito“ ir atsakovės susiklostė vartojimo kredito teisiniai santykiai, neturėtų būti apsiribojama vien sutarties sąlygos dėl netesybų dydžio teisėtumo vertinimu (VKĮ 11 str. 8 d.), bet įgyvendinama ir teismo pareiga savo iniciatyva išsiaiškinti, ar UAB „Be kredito“ turėjo (turi) teisę verstis vartojimo kreditų teikimo veikla (VKĮ 22 str. 1 d.), ar tinkamai įvykdytos vartojimo kredito davėjo pareigos ikisutartinių vartojimo kredito santykių stadijoje įvertinti vartotojo kreditingumą (VKĮ 8 str.), pateikti jam visą reikalingą informaciją, kad jis galėtų apsispręsti dėl sutarties sudarymo (VKĮ 5 str.). Teisės užsiimti vartojimo kredito teikimo veikla neturėjimas ar pareigos vertinti vartotojo kreditingumą nevykdymas lemia bet kokių kredito davėjo teisių, kylančių iš sutarties, išskyrus teisę susigrąžinti kredito sumą, praradimą (VKĮ 8 str. 7 d.).

25.       Kitaip tariant, kredito davėjas galėtų pretenduoti tik į negrąžintą kredito sumą (kuri nagrinėjamu atveju atitiktų skirtumą tarp daikto kainos ir visų pagal sutartį atliktų įmokų), kas kelia abejonių ir dėl skundžiamo teismo sprendimo už akių dalies, kuria ieškovei iš atsakovės priteistas visas pagal sutartį mokėtinas nuomos mokestis, teisėtumo bei pagrįstumo. Netinkamas informavimo pareigos įgyvendinimas gali lemti, kad: a) vartotojui suteikiama galimybė atsisakyti sutarties; b) kreditoriui gali kilti civilinė atsakomybė, t. y. pareiga atlyginti dėl to patirtus vartotojo nuostolius; c) šios pareigos netinkamas įgyvendinimas gali turėti įtakos vertinant sutarties sąlygų sąžiningumą skaidrumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme aukščiau nurodytos aplinkybės nebuvo vertinamos.

26.       Kartu pažymėtina, kad 2020 m. lapkričio 26 d. sutartis buvo sudaryta tarp atsakovės ir UAB „Be kredito“. Į pirmosios instancijos teismą dėl skolos priteisimo kreipėsi ieškovė, kuriai pagal sutartį buvo perleista reikalavimo teisė į atsakovę. Byloje nedalyvaujant UAB „Be kredito“ gali būti ne tik apribotos galimybės išsiaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes, bet ir priimtas su pradinės kreditorės teisėmis ir pareigomis susijęs sprendimas. Tokią išvadą patvirtina 2021 m. birželio 11 d. reikalavimo perleidimo sutarties 5.3, 5.5 punktuose įtvirtintos nuostatos, kad nuomos sandorio pripažinimo negaliojančiu atveju pradinis kreditorius privalo naujajam kreditoriui ne tik grąžinti pagal reikalavimo perleidimo sutartį gautas sumas, bet ir atlyginti visas su išieškojimu susijusias išlaidas. Dėl nurodytos priežasties turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl UAB „Be kredito“ įtraukimo į bylą dalyvaujančiu (trečiuoju) asmeniu.

27.       Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikoje įtvirtintos pareigos kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, savo iniciatyva vertinti ar yra pagrindas sudarytą sutartį vertinti kaip vartojimo kredito sutartį, neišsiaiškino visų šiai bylai išnagrinėti reikšmingų aplinkybių, dėl to galėjo būti neteisingai išnagrinėta byla. Šie pažeidimai negali būti pašalinti bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, jie sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).

28.       Dėl kitų ieškovės apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi, sprendimą panaikinus ir bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas bus išspręstas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 19 d. sprendimą už akių ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                   Žibutė Budžienė