Administracinė byla Nr. A-824-629/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02629-2020-6
Procesinio sprendimo kategorija 21.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. lapkričio 16 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. J. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl rezoliucijos panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėja R. J. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro E. P. 2020 m. birželio 19 d. rezoliuciją, kuria pritarta Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Vidaus tyrimo skyriaus (toliau – ir VTS) 2020 m. birželio 18 d. teikimui Nr. 17.9-6948 dėl tarnybinio pažeidimo konstatavimo.
2. Pareiškėja paaiškino, kad yra Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus (toliau – ir Skyrius) vyriausioji prokurorė.
3. Generalinio prokuroro 2020 m. balandžio 23 d. sprendimu pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl jos veiksmų ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja, nagrinėdama nukentėjusiojo A. U. skundus dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo ir pripažindama, kad prokurorų sprendimai nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėti ir pagrįsti, tris kartus atmetė nukentėjusiojo A. U. skundus, visapusiškai neanalizavo ir nevertino skunduose nurodomų pasikartojančių aplinkybių. Teismams pripažinus, jog pareiškėja nepagrįstai atmetė nukentėjusiojo skundą, pranešime nurodyta, jog nėra duomenų, kad R. J. būtų iš naujo išnagrinėjusi 2019 m. lapkričio 18 d. A. U. skundą. Be to, pareiškėja, nagrinėdama A. U. skundus ir priimdama sprendimus dėl prokurorų nutarimų nutraukti ikiteisminį tyrimą, neįvertino netinkamo baudžiamojo proceso įstatymo taikymo aplinkybių ir priimtuose nutarimuose neužtikrino, kad sprendimai atitiktų proceso įstatymo reikalavimus. Konstatuota, kad ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) organizavo, kontroliavo ir jam vadovavo trys Skyriaus prokurorai, tačiau nėra duomenų, kokiu pagrindu buvo keičiami tyrimą organizuojantys prokurorai, kadangi nėra informacijos apie jų nusišalinimą.
4. Pareiškėja 2020 m. gegužės 14 d. paaiškino, kad ji sprendimus priėmė savarankiškai, vadovaudamasi įstatymu ir vidiniu įsitikinimu, laikė, kad prokurorų priimti sprendimai yra teisėti, motyvuoti, skunduose nurodytos aplinkybės buvo įvertintos ir išnagrinėtos iš esmės. A. U. skundas iš naujo neišnagrinėtas dėl didelio darbo krūvio, o pats ikiteisminis tyrimas toliau buvo tęsiamas. Pareiškėja pabrėžė, kad, remdamasi Rekomendacijomis dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam, numatančiomis, kad panaikinus nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, aukštesnysis prokuroras turi spręsti dėl ikiteisminio tyrimo perdavimo kitam prokurorui, ji priėmė sprendimą pakeisti ikiteisminį tyrimą organizuojančius prokurorus.
5. VTS prokurorė L. P. 2020 m. birželio 4 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatė, kad pareiškėja padarė tarnybinius pažeidimus, tačiau pasiūlė tarnybinės atsakomybės netaikyti ir tarnybinės nuobaudos neskirti. Generalinis prokuroras E. P. 2020 m. birželio 19 d. rezoliucija pritarė tokiam teikimui.
6. Pareiškėja pažymėjo, kad tarnybinio patikrinimo metu konstatuotų pažeidimų tyrimas iš esmės susijęs su ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų vertinimu, t. y. jos nutarimuose padarytų išvadų vertinimu. Po teismų priimtų nutarčių ikiteisminis tyrimas būdavo tęsiamas, proceso veiksmai atliekami, atsižvelgiant į teismų nurodytus motyvus panaikinant pareiškėjos priimtus procesinius sprendimus. Vien už tai, jog jos sprendimai buvo panaikinti dėl kitokio aplinkybių vertinimo, negalima taikyti tarnybinės atsakomybės. Be to, ji neturėjo tyčios ar siekio pakenkti ikiteisminio tyrimo eigai, padaryti žalą ar ištęsti ikiteisminio tyrimo atlikimo terminus, tokių požymių ir nebuvo nustatyta. Šiuo atveju taip pat nebuvo nustatyta jos, kaip aukštesniosios prokurorės, veiksmų šiurkštumo, akivaizdžių teisės aiškinimo ar taikymo klaidų, nuolat pasikartojančių akivaizdžių proceso įstatymų pažeidimų.
7. Teismo posėdžio metu pareiškėja papildomai pažymėjo, kad Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus darbo krūvis yra 4 kartus didesnis nei kitų skyrių. Ji prašė sumažinti jai tenkantį darbo krūvį.
8. Atsakovas Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.
9. Atsakovo teigimu, prokuroro savarankiškumas procese nėra absoliutus. Šiuo atveju pareiškėja, vykdydama aukštesniosios prokurorės tiesiogines pareigas, nesilaikė įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų, o tai pasireiškė netinkamu konkrečios aukštesniojo prokuroro pareigos, įtvirtintos įstatymuose, vidiniuose ir kituose teisės aktuose, atlikimu, todėl tokie veiksmai ir neveikimas negali būti tapatinami su prokuroro statusui suteiktomis garantijomis ir negali būti siejami su prokuroro nepriklausomumo principu. Tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas ir atliekamas ne dėl pareiškėjos, kaip savarankiškos ir nepriklausomos prokurorės, priimtų sprendimų vertinimo kriterijų, o dėl nustatytų faktinių aplinkybių ir surinktų duomenų visumos neišsamaus ir nevisapusiško ištyrimo, pažeidžiant nukentėjusiojo teisėtus interesus, sistemingai neatsižvelgiant į visuose jo skunduose akcentuojamas tas pačias aplinkybes, kurių pagrįstumą patvirtino teismų sprendimuose išdėstytos išvados, nurodytos aukštesniosios prokurorės priimtų nutarimų panaikinimo priežastys ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimai, kas lėmė ir tai, kad ikiteisminio tyrimo procesas buvo užtęstas.
10. Šiuo atveju buvo nustatyta, kad pareiškėja, nagrinėdama A. U. skundus ir priimdama procesinius sprendimus, neįvertino netinkamo baudžiamojo proceso įstatymo taikymo aplinkybių ir neužtikrino, kad prokurorų sprendimai atitiktų proceso įstatymo reikalavimus. Nustačius, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytos visos reikšmingos faktinės aplinkybės, nutarimas turi būti panaikintas kaip nepagrįstas ir ikiteisminis tyrimas tęsiamas, o panaikindamas prokuroro nutarimą, aukštesnysis prokuroras privalo nurodyti padarytus pažeidimus.
11. Priimtų teismo sprendimų motyvai patvirtina pareiškėjos netinkamą pareigų atlikimą, kadangi jos nutarimai visais atvejais priimti išsamiai ir visapusiškai neatlikus tyrimo. Įsiteisėjusios teismų nutartys yra objektyvus įrodymas, kad pareiškėja ne vieną kartą sistemingai nevykdė privalomų vykdyti teismo sprendimų, neatsižvelgė į teismų nutartyse nurodytus trūkumus ir neužtikrino, kad būtų pašalinti pažeidimai. Nukentėjęs asmuo buvo priverstas nuolat rašyti skundus, kadangi nebuvo užtikrinta jo teisė į išsamų ir greitą baudžiamąjį procesą. Pavedus ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) organizuoti kitam prokurorui, ikiteisminis tyrimas buvo baigtas 2020 m. liepos 9 d. ir byla su kaltinamuoju aktu perduota nagrinėti teismui.
12. Pareiškėjos darbo krūvis tikrinamuoju laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. buvo įvertintas ne kaip didelis ar ypač didelis, o didesnis už vidurkį. Tai, kad tuo metu pareiškėja turėjo didesnį darbo krūvį, nesuteikia jai teisės elgtis neatsakingai ir ši aplinkybė nėra pateisinama priežastis. Be to, pareiškėja neteisingai aiškina tarnybinio pažeidimo sudėties požymius, kadangi konstatuoti tarnybinį pažeidimą pakanka dviejų sudėties elementų: neteisėto veikimo ar neveikimo, kuriais pažeidžiami teisės aktų reikalavimai, ir kaltės. Šiuo atveju pareiškėjos veiksmuose nustatytas sistemiškumas, daromi pažeidimai. Be to, aukštesniajai prokurorei – apylinkės prokuratūros padalinio vadovei, keliami didesni procesinės veiklos ir atsakomybės reikalavimai.
II.
13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. spalio 20 d. sprendimu tenkino pareiškėjos skundą ir panaikino Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. birželio 19 d. rezoliuciją.
14. Teismas nustatė, kad Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Z. B. 2020 m. balandžio 23 d. tarnybiniu pranešimu informavo generalinį prokurorą, jog 2020 m. kovo 20 d. registruotas nukentėjusiojo A. U. prašymas dėl, jo teigimu, nekvalifikuotai atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas (toliau – ir IT) buvo ne kartą nutrauktas, tačiau teismai nukentėjusiojo skundus patenkindavo, panaikindavo prokurorų nutarimus nutraukti ikiteisminį tyrimą. Nukentėjusysis prašė įvertinti ikiteisminiam tyrimui vadovaujančių prokurorų kompetenciją ir ikiteisminį tyrimą pagal galimybę perduoti kitos apygardos prokuratūrai. Pranešime buvo siūloma atlikti tarnybinį patikrinimą dėl prokurorės R. J. galimai padarytų įstatymo pažeidimų, kadangi ji atmesdavo nukentėjusiojo skundus dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo.
15. Generalinė prokuratūra 2020 m. gegužės 7 d. pranešimu Nr. 17.9.-5652 informavo pareiškėją apie pradėtą tarnybinį patikrinimą dėl jos tarnybinių veiksmų ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-12261-18. Pareiškėja 2020 m. gegužės 14 d. pateikė Generalinei prokuratūrai savo paaiškinimą (I t., b. l. 36–37).
16. Atlikus tarnybinį patikrinimą, Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui 2020 m. birželio 4 d. buvo pateikta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 17.9.-6552 (toliau – ir Išvada) (I t., b. l. 13–32), kurioje siūloma: 1) tarnybinį patikrinimą laikyti baigtu; 2) pripažinti, kad Skyriaus vyriausioji prokurorė R. J. padarė tarnybinį pažeidimą, tačiau tarnybinės atsakomybės jai netaikyti ir tarnybinės nuobaudos neskirti. Generalinio prokuroro 2020 m. birželio 11 d. rezoliucija Išvadai pritarta ir pavesta VTS vyriausiajam prokurorui surašyti motyvuotą teikimą (I t., b. l. 13).
17. Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui 2020 m. birželio 18 d. buvo pateiktas Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiojo prokuroro R. P. teikimas Nr. 17.9-6948 (toliau – ir Teikimas) dėl tarnybinio pažeidimo konstatavimo (I t., b. l. 33–35). Teikime konstatuota, kad Išvadoje ir tarnybinio patikrinimo medžiagoje yra pakankamai duomenų pripažinti, kad pareiškėja, eidama vyriausiosios prokurorės pareigas, tiek savo veikimu, tiek neveikimu (teismai panaikino prokurorės nutarimus, kuriais ji atmetė nukentėjusiojo skundus dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo, motyvuodami tuo, jog nebuvo visapusiškai ištirtos aplinkybės; be to, buvo sprendžiama, kad prokurorė, atmesdama skundus, nepašalino teismų nustatytų jos veiklos trūkumų; jos veiksmai užtęsė ikiteisminį tyrimą), neatsargia kaltės forma (dėl nerūpestingumo) padarė tarnybinį pažeidimą, tačiau siūlyta tarnybinės atsakomybės pareiškėjai netaikyti ir nuobaudos neskirti. Generalinio prokuroro 2020 m. birželio 19 d. rezoliucija Teikimui pritarta (I t., b. l. 33).
18. Teismas vertino, ar teisėtai ir pagrįstai Generalinis prokuroras rezoliucija pripažino, kad prokurorė (pareiškėja) padarė tarnybinį pažeidimą.
19. Teismas išanalizavo Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, 391 straipsnio 2 dalį, 41 straipsnio 5 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 15 straipsnio 4, 6 dalis, BPK 1 straipsnį, 212 straipsnio 1–2 punktus, 214 straipsnio 1 dalį, Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2015 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. I-139 (toliau – ir Rekomendacijos), 53–54 punktus, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktiką, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką dėl atsakomybės taikymo prokurorui.
20. Bylos duomenimis, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriuje 2018 m. kovo 15 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalyje, pagal pareiškėjo A. U. pareiškimą, t. y. dėl sunkvežimio detalių vagystės. Įtarimai dėl šios nusikalstamos veikos pareikšti K. B.. Šiam ikiteisminiam tyrimui vadovavo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorai, o aukštesniojo prokuroro veiklą Skyriaus vyriausioji prokurorė R. J.. Skyriaus prokurorė J. M. 2018 m. liepos 23 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą, konstatavusi, kad įtariamojo K. B. veikoje nenustatyta nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, ar kitos nusikalstamos veikos požymių (I t., b. l. 117–124). Nesutikdamas su nutarimu, A. U. pateikė skundą, kuris Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiosios prokurorės R. J. 2018 m. rugsėjo 3 d. nutarimu buvo atmestas (II t., b. l. 21–23). Nukentėjusiajam pateikus skundą dėl minėto nutarimo, Kauno apylinkės teismas 2018 m. spalio 8 d. nutartimi jį tenkino iš dalies, panaikindamas prokurorės R. J. 2018 m. rugsėjo 3 d. nutarimą (2 t., b. l. 24–29). Prokurorė R. J. 2018 m. spalio 10 d. nutarimu panaikino prokurorės J. M. 2018 m. liepos 23 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir tyrimą atnaujino (II t., b. l. 30–32). Ikiteisminį tyrimą organizuoti ir jam vadovauti pavesta Skyriaus prokurorei T. L., kuri 2019 m. kovo 29 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą K. B. atžvilgiu taip pat nutraukė, konstatuodama, jog nesurinkta papildomai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo (II t., b. l. 33–48). A. U. apskundus nutarimą, prokurorė R. J. jo skundą atmetė (II t., b. l. 49–53). Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 7 d. nutartimi A. U. skundas dėl šio nutarimo buvo patenkintas. Teismas panaikino Skyriaus vyriausiosios prokurorės R. J. 2019 m. gegužės 7 d. nutarimą (2 t., 54–62). R. J. 2019 m. birželio 10 d. nutarimu panaikino prokurorės T. L. 2019 m. kovo 29 d. nutarimą, kuriuo buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, ir jį atnaujino, pavesdama ikiteisminį tyrimą organizuoti Skyriaus prokurorui M. K. (II t., b. l. 63–65). Prokuroras M. K. 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą K. B. atžvilgiu taip pat nutraukė BPK 212 straipsnio 2 punkto pagrindu, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių K. B. kaltę (II t., b. l. 66–85). A. U. apskundė šį nutarimą, kuris Skyriaus vyriausiosios prokurorės R. J. 2019 m. rugsėjo 13 d. buvo patenkintas, 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutarimas panaikintas ir ikiteisminis tyrimas atnaujintas (II t., b. l. 86–89). Sprendimas motyvuotas tuo, jog paaiškėjo naujos aplinkybės, kurias būtina vertinti ir tirti iš naujo. Tačiau Skyriaus prokuroro M. K. 2019 m. spalio 29 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas vėl nutrauktas BPK 212 straipsnio 2 punkto pagrindu, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių K. B. kaltę dėl nusikalstamos veikos (II t., b. l. 90–110). Kitu tos pačios dienos prokuroro M. K. nutarimu nutarta ikiteisminį tyrimą sustabdyti, nurodant, kad ikiteisminio tyrimo metu atlikti visi veiksmai ir išnaudotos visos galimybės nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, tačiau jis nenustatytas. Pareiškėjas apskundė šį nutarimą, skundas Skyriaus vyriausiosios prokurorės R. J. 2019 m. gruodžio 6 d. nutarimu buvo atmestas (II t., b. l. 129–133). A. U. pateikė skundą, kuris Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 15 d. nutartimi patenkintas (I t., b. l. 134–142). Teismas šioje nutartyje pažymėjo, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-12261-18 buvo ne kartą nutrauktas, tiek nenustačius K. B. veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, taip pat nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių šio asmens kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. Tačiau teismas sprendė, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas nepagrįstai, o įtariamojo veiksmuose galimai yra nusikalstamos veikos požymių. Nors skundžiamuose 2019 m. gruodžio 6 d. ir 2019 m. spalio 29 d. nutarimuose nutraukti ikiteisminį tyrimą prokurorai pažymėjo, kad byloje yra duomenų, jog galėjo būti padaryta BK 178 straipsnyje numatyta nusikalstama veika, bet surinktų duomenų nepakanka išvadoms dėl K. B. kaltumo padaryti bei kaltinamajam aktui jo atžvilgiu surašyti ir bylą perduoti teismui. Teismas su tokiomis prokurorų išvadomis nesutiko. Nesutikdama su šia nutartimi, R. J. ją apskundė, tačiau Kauno apygardos teismas 2020 m. vasario 6 d. nutartimi jos skundą atmetė kaip nepagrįstą ir pažymėjo, kad nors nuspręsti, ar byloje yra pakankamai duomenų kaltinamajam aktui surašyti, ar ikiteisminį tyrimą užbaigti kitu procesiniu sprendimu, yra išimtinė prokuroro teisė, ir nei ikiteisminio tyrimo teisėjas, nei aukštesnysis teismas negali prokurorui nurodyti, kokį sprendimą jis turi priimti ir kaip baigti ikiteisminį tyrimą (nutraukti bylą ar surašyti kaltinamąjį aktą ir bylą perduoti teismui), tačiau pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju nebuvo atlikti visi objektyviam nusikalstamos veikos ištyrimui būtini procesiniai ikiteisminio tyrimo veiksmai, kad būtų galima konstatuoti, jog ikiteisminio tyrimo medžiagoje nepakanka duomenų K. B. kaltei pagrįsti (I t., b. l. 149–154).
21. Teismas nurodė, kad nors pareiškėja kaltinama pažeidusi Prokuratūros įstatymo 16 straipsnio 2 dalį, tačiau tai blanketinė teisės norma (blanketinė teisės norma reiškia, kad tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisyklės, bet jos konkrečiai neišdėsto nei šioje teisės normoje, nei nurodo esant kituose to teisės normų akto straipsniuose ar straipsnių dalyse. Tokios taisyklės konkretinimo ieškoma kito teisės akto teisės normose), reikalaujanti papildomo teisinio kvalifikavimo (LVAT 2021 m. gegužės 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2983-556/2021).
22. Teismas pabrėžė, kad šioje administracinėje byloje jis neturėjo teisinio pagrindo revizuoti įsiteisėjusios Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 6 d. nutarties, kuria iš esmės išaiškinta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo atlikti visi objektyviam nusikalstamos veikos ištyrimui būtini procesiniai ikiteisminio tyrimo veiksmai. Kartu paminėtina, kad ne kiekvienas prokuroro padarytas Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų pažeidimas reiškia tarnybinio nusižengimo padarymą. Įvertinęs teisės nuostatų ir teismų praktikos turinį, teismas konstatavo, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėja pažeidė paminėtus teisės nuostatus. Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, jog pareiškėja sąmoningai ar tyčia pažeidinėjo baudžiamojo proceso nuostatas. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad prokurorė rėmėsi savo žiniomis ir vidiniu įsitikinimu, kadangi jos nutarimai motyvuoti, 2019 m. rugsėjo 13 d. nutarimu nukentėjusiojo skundas buvo patenkintas ir ikiteisminis tyrimas atnaujintas, paaiškėjus naujoms aplinkybėms. Šios aplinkybės įrodo, kad prokurorė sąžiningai siekė geriausio rezultato, veikdama savo kompetencijos ribose. Byloje nėra duomenų, kad prokurorė būtų sąmoningai siekusi vilkinti ikiteisminį tyrimą, neatlikusi jame būtinų procesinių veiksmų ir pan. Net ir Kauno apygardos teismas 2020 m. vasario 6 d. nutartyje pažymėjo, kad nuspręsti, ar byloje yra pakankamai duomenų kaltinamajam aktui surašyti, ar ikiteisminį tyrimą užbaigti kitu procesiniu sprendimu, yra išimtinė prokuroro teisė. Nors atsakovas laikosi pozicijos, kad pareiškėja nepašalino teismų nutartyse konstatuotų jos veiklos trūkumų, tačiau teismas akcentavo, kad toks prokuroro procesinių veiksmų vertinimas (tinkamai ar netinkamai ji vertino baudžiamojo proceso nuostatas), atliekamas tarnybinio patikrinimo metu, turėtų būti itin preciziškas, nes, priešingu atveju, vidaus tyrimą atliekantys pareigūnai galėtų pažeisti prokuroro nepriklausomumą, galimai sudarytų neteisėtą praktiką, neteisėtai ribojančią prokurorų galimybę atlikti procesinius veiksmus.
23. Teismas, remdamasis Rekomendacijų 67 straipsniu, atmetė atsakovo nurodytą aplinkybę, jog ikiteisminį tyrimą kontroliavo trys Skyriaus prokurorai, tačiau nėra duomenų, kokiu pagrindu jie buvo keičiami.
24. Nenustačius tarnybinio pažeidimo sudėties, teismas darė išvadą, kad pareiškėja nepadarė jokio tarnybinio nusižengimo, todėl jos skundą tenkino ir Generalinio prokuroro 2020 m. birželio 19 d. rezoliuciją, kuria pripažinta, kad pareiškėja padarė tarnybinį pažeidimą, panaikino.
III.
25. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 20 d. sprendimą.
26. Atsakovo teigimu, teismas neatsižvelgė, kad ginčijamu atveju, pareiškėja, vykdydama savo, kaip aukštesniosios prokurorės, tiesiogines pareigas nesilaikė įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų, kas pasireiškė netinkamu konkrečios aukštesniojo prokuroro pareigos, įtvirtintos įstatymuose, vidiniuose ir kituose teisės aktuose, atlikimu, todėl tokie veiksmai ir neveikimas, negali būti tapatinami su prokuroro statusui suteiktomis garantijomis ir negali būti siejami su prokuroro Konstitucijoje ir Prokuratūros įstatyme įtvirtintu nepriklausomumu. Tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas ir atliekamas ne dėl pareiškėjos, kaip savarankiškos ir nepriklausomos prokurorės priimtų sprendimų vertinimo kriterijų, nes akivaizdu, kad tokiu pagrindu ir negalėtų būti pradėtas, o dėl to, kad ji nagrinėdama proceso dalyvio skundus dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, netinkamai atliko savo tiesiogines pareigas.
27. Pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimą byloje atliko formaliai, sprendimas yra nemotyvuotas, nes jame visiškai nepasisakyta dėl tarnybinio patikrinimo dokumentuose ir atsakovo atsiliepime išdėstytų esminių, konkrečių ir svarbių aplinkybių, nustatytų vadovaujantis teismo sprendimais, kurių motyvai tik patvirtina pareiškėjos netinkamą pareigų atlikimą, pažeidžiant įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus ir kurių turinys išsamiai atskleistas išvadoje. Galutinė ir neskundžiamą Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis, įsiteisėjusios ir Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d., 2019 m. birželio 7 d. ir 2020 m. sausio 15 d. nutartys, kurios yra nekvestionuotinos, yra objektyvus įrodymas, kad pareiškėja ne vieną kartą, o sistemingai nevykdė privalomų vykdyti teismo sprendimų, neatsižvelgė į teismų nutartyse aiškiai nurodytus konkrečius trūkumus ir teismų sprendimuose nurodytas jos nutarimų panaikinimo priežastis ir, kaip aukštesnioji prokurorė, neužtikrino, kad trūkumai būtų pašalinti.
28. Teismo sprendime taip pat visiškai nepasisakyta ir dėl kitų dviejų tarnybinių pažeidimų, būtent: pareiškėja neužtikrino, kad būtų pakartotinai išnagrinėtas A. U. skundas ir vykdant įsiteisėjusias teismų nutartis, laiku priimtas proceso sprendimas, be kita ko, Kauno apylinkės teismas, įsiteisėjusioje 2020 m. birželio 5 d. nutartyje patvirtino, kad tokia situacija, kai nėra priimtas aukštesniojo prokuroro (pareiškėjos) nutarimas pagal nukentėjusiojo skundą dėl prokuroro M. K. 2019 m. gruodžio 6 d. nutarimo, kuomet ikiteisminis tyrimas K. B. atžvilgiu buvo nutrauktas, akivaizdžiai pažeidžia nukentėjusiojo A. U. teises, kas vertintina kaip proceso pažeidimas. Taip pat tarnybiniu pažeidimu buvo pripažinta tai, kad pareiškėja, kaip aukštesnioji prokurorė, nagrinėdama A. U. skundus ir tikrindama prokurorų nutarimų teisėtumą ir pagrįstumą, priimdama proceso sprendimus neįvertino netinkamo baudžiamojo proceso įstatymo taikymo aplinkybių ir neužtikrino, kad prokurorų sprendimai atitiktų proceso įstatymo reikalavimus – prokurorų nutarimuose padarytos išvados prieštaravo nutraukimo pagrindui pagal BPK 212 straipsnio 2 punktą.
29. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė dalį aplinkybių.
30. Dėl prokurorų pakeitimo tarnybinio patikrinimo metu šį pažeidimą eliminavo pats atsakovas, atsižvelgdamas į pareiškėjos paaiškinimą ir į Rekomendacijų 67 straipsnio nuostatas, daugiau apie tai nepasisakė nei konstatuojamoje išvados dalyje nei teikime. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino šią aplinkybę.
31. Pareiškėjai, kaip aukštesniajai prokurorei pagal kompetenciją ir įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimus, nagrinėjant proceso dalyvių skundą BPK 214 straipsnyje nustatyta tvarka dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, privaloma patikrinti, ar ikiteisminis tyrimas buvo atliktas išsamiai ir visapusiškai, o nustačius, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytos visos reikšmingos aplinkybės, nutarimas nutraukti tyrimą turi būti panaikintas. Teismai konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytos visos reikšmingos aplinkybės dėl atlikto tyrimo išsamumo, t. y. nustatė BPK 2 str. pažeidimus, tačiau pareiškėja, nagrinėdama nukentėjusiojo skundą, nevykdė privalomų vykdyti teismo sprendimų, kuriuose buvo nurodytos konkrečios neištirtos ir tirtinos aplinkybės. Tarnybinis pažeidimas nebuvo (ir negalėtų būti) konstatuotas dėl pareiškėjos priimtų sprendimų vertinimo kriterijų, o dėl įstatymais ir kitais teisės aktais aukštesniajam prokurorui nustatytos konkrečios pareigos nevykdymo, ir tai nesietina su prokuroro savarankiškumo ir nepriklausomumo garantijomis.
32. Atsakovas sutinka, kad ne kiekvienas padarytas baudžiamojo proceso kodekso nuostatų pažeidimas reiškia tarnybinio pažeidimo padarymą, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjos padarytas tarnybinis pažeidimas negali būti pripažintas mažareikšmiu, kadangi ji padarė tris savarankiškus tarnybinius pažeidimus, pasireiškusius įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų nesilaikymu.
33. Atsakovas, remdamasis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. 1-181 patvirtintų Tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės atsakomybės taikymo prokurorams nuostatų 5.2. punktu, pažymi, jog vieną iš tarnybinio pažeidimo sudėties elementų sudaro kaltė, kurios forma yra ne tik tyčinė, bet ir neatsargi. Nagrinėjamu atveju aukštesnioji prokurorė R. J. įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus pažeidė dėl neatsargumo.
34. Pareiškėja atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
35. Pareiškėja pažymi, kad priešingai nei apeliaciniame skunde nurodė atsakovas, tarnybinio patikrinimo metu 1 ir 3 punktuose nurodytų ir konstatuotų pažeidimų tyrimas iš esmės buvo susijęs su ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų ikiteisminiame tyrime Nr. 01-112261-18 faktų vertinimu, lėmusių atitinkamą ir atskirų aplinkybių teisinį vertinimą bei priimtuose sprendimuose, nagrinėjamu atveju aukštesniojo prokuroro nutarimuose, padarytų išvadų vertinimu.
36. Kiekvienu atveju po teismų priimtų nutarčių ikiteisminis tyrimas buvo tęsiamas, atliekami proceso veiksmai atsižvelgiant į teismų nurodytus motyvus panaikinant priimtus procesinius sprendimus, apie atliktus veiksmus ir naujai nustatytas aplinkybes pasisakant ir nutarimuose. Vien tai, kad proceso sprendimas yra panaikinamas dėl kitokio aplinkybių vertinimo negali būti už tai taikoma atsakomybė. Dėl atsakovo nurodytų aplinkybių (neatsižvelgė į A. U. skunduose akcentuojamas ir tirtinas vis tas pačias aplinkybes) buvo pasisakyta 2019 m. gegužės 7 d. pareiškėjos kaip aukštesniojo prokuroro priimtame nutarime.
37. Teismas pilnai išnagrinėjo skundą, pasisakė dėl visų reikšmingų aplinkybių.
38. Pareiškėja akcentuoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (administracinė byla Nr. eA-1713-556/2021).
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
39. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Generalinio prokuroro E. P. 2020 m. birželio 19 d. rezoliucijos, kuria pritarta VTS 2020 m. birželio 18 d. Teikimui dėl tarnybinio pažeidimo konstatavimo, pagrįstumo ir teisėtumo.
40. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad pareiškėja nepadarė jokio tarnybinio nusižengimo, todėl Generalinio prokuroro 2020 m. birželio 19 d. rezoliuciją, kuria pripažinta, kad pareiškėja padarė tarnybinį pažeidimą, panaikino.
41. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama atsakovo apeliacinio skundo ribų.
42. Atsakovas apeliaciniame skunde pažymi, jog pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė dėl Išvadoje nustatytų kitų dviejų pažeidimų.
43. Iš bylos medžiagos matyti, kad Išvadoje konstatuoti trys pažeidimai: 1) Vykdydama aukštesniojo prokuroro funkcijas ir tris kartus atmesdama nukentėjusiojo A. U. skundus, būtent: 2018 m. rugsėjo 3 d. nutarimu, išnagrinėjusi 2018 m. rugpjūčio 13 d. skundą dėl 2018 m. liepos 23 d. nutarimo, 2019 m. gegužės 7 d. nutarimu, išnagrinėjusi 2019 m. balandžio 19 d. skundą dėl 2019 m. kovo 29 d. nutarimo. 2019 m. gruodžio 6 d. nutarimu – 2019 m. lapkričio 18 d. skundą dėl 2019 m. spalio 29 d. nutarimo bei vieną kartą 2019 m. rugsėjo 13 d. nutarimu, išnagrinėjusi 2019 m. rugpjūčio 23 d. skundą dėl 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo ir patenkinusi A. U. skundą, visapusiškai neanalizavo bei nevertino visuose skunduose nurodomų pasikartojančių, iš esmės tų pačių aplinkybių (dėl K. B. pateikiamų prieštaringų versijų, jo nenuoseklios pozicijos, dėl sąskaitos-faktūros patikimumo, vaizdo kamerų įrašų), ir priėmė sprendimus palikti galioti ankščiau nurodomus prokurorų nutarimus nutraukti IT Nr. (duomenys neskelbtini). Pati nenustačiusi prokurorų padarytų proceso įstatymų pažeidimų ir neatsižvelgdama į Kauno apylinkės teismų 2018 m. spalio 8 d. ir 2019 m. birželio 7 d. nutartyse visapusiškai, aiškiai ir išsamiai išdėstytas nutarimų panaikinimo priežastis ir nustatytus BPK 1 straipsnio 1 dalyje, 2 straipsnyje pažeidimus bei Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką bei nevykdydama įsiteisėjusių teismų sprendimų, neužtikrino, kad Kauno apylinkės teismų 2018 m. spalio 8 d. ir 2019 m. birželio 7 d. teismų nutartyse naikinant aukštesniosios prokurorės nutarimus išdėstyti motyvai būtų pilnai ir išsamiai išanalizuoti, nurodytos aplinkybės visapusiškai ištirtos ir įvertintos, abejonės bei teismų nurodyti trūkumai pašalinti, būtent: dėl įtariamojo K. B. pateiktų kardinaliai prieštaraujančių viena kitai versijų ir jo parodymų nenuoseklumo: a) jis nuiminėjo nuo A. U. priklausančio „Mercedes Benz“ detales paties A. U. prašymu; b) kad jam yra žinoma apie detalių dingimą, žino žmogų, kuris turi tas detales, kad detalės jau „grįžta“ ir jis bando šį klausimą išspręsti; dėl 2018 m. kovo 12 d. sąskaitos-faktūros (ne)patikimumo; taip pat dėl vaizdo stebėjimų kamerų, esančių nukentėjusiojo A. U. įmonės teritorijoje, nusukimo. Tokiu neveikimu buvo užtęstas ir ikiteisminio tyrimo procesas, o neišnagrinėjus A. U. skundų iš esmės, nebuvo atsižvelgta į nukentėjusiojo teisėtus reikalavimus, į visuose jo skunduose akcentuojamas tirtinas, ir vis tas pačias aplinkybes. Be to, aukštesnioji prokurorė nevertino ir sistemiškai neanalizavo nustatytų faktinių aplinkybių ir surinktų duomenų visumos, kritiškai nevertino akivaizdžiai prieštaringų įtariamojo K. B. parodymų, nors nukentėjusiojo A. U. parodymai nuo pat IT pradžios buvo nuoseklūs, taip pat padarytų išvadų nesujungė į nuoseklią ir logišką grandinę ir nesivadovavo teismų praktika dėl asmens kaltės nustatymo netiesioginiais įrodymais. Konstatuotą pažeidimą patvirtina įsiteisėjusi galutinė bei neskundžiama aukštesnės instancijos teismo – Kauno apygardos teismo – 2020 m. vasario 6 d. nutartis, kurioje nustatyti iš esmės analogiški ikiteisminio tyrimo trūkumai kaip ir pirmosios instancijos teismų 2018 m. spalio 8 d., 2019 m. birželio 7 d. ir 2020 m. sausio 15 d. sprendimuose: dėl įtariamojo K. B. prieštaringų versijų ir parodymų nenuoseklumo; dėl 2018 m. kovo 12 d. sąskaitos-faktūros (ne)patikimumo; dėl vaizdo stebėjimų kamerų. 2) Aukštesnioji prokurorė R. J., susipažinusi su įsiteisėjusia galutine ir neskundžiama apeliacinės instancijos teismo – Kauno apygardos teismo – 2020 m. vasario 6 d. nutartimi, iš naujo neišnagrinėjo A. U. 2019 m. lapkričio 18 d. skundo (reg. Nr. AP-31319), kuriuo jis prašė panaikinti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro M. K. 2019 m. spalio 29 d. nutarimą nutraukti IT Nr. (duomenys neskelbtini) įtariamojo K. B. atžvilgiu, nepriėmė proceso sprendimo panaikinti 2019 m. spalio 29 d. nutarimą IT Nr. 01-1-12261-18 K. B. atžvilgiu nutraukti bei IT Nr. (duomenys neskelbtini) jo atžvilgiu atnaujinti, ir tuo neužtikrino, kad per įstatymo numatytą terminą būtų išnagrinėtas skundas ir, vykdant įsiteisėjusias teismų nutartis, laiku priimtas proceso sprendimas. 3) Aukštesnioji prokurorė, nagrinėdama A. U. skundus ir priimdama proceso 2019 m. kovo 29 d., 2019 m. rugsėjo 13 d. ir 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimus dėl prokurorų nutarimų nutraukti IT Nr. (duomenys neskelbtini), neįvertino šio netinkamo baudžiamojo proceso įstatymo taikymo aplinkybių ir priimtuose nutarimuose neužtikrino, kad sprendimai atitiktų proceso įstatymo reikalavimus, nes prokurorų: T. L. 2019 m. kovo 29 d. ir M. K. 2019 m. rugpjūčio 5 d., 2019 m. spalio 29 d. sprendimai nustatytomis aplinkybėmis nutraukti procesą įtariamojo K. B. atžvilgiu BPK 212 straipsnio 2 punkto pagrindu buvo neteisėti.
44. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas iš esmės pasisakė tik dėl Išvadoje konstatuoto pirmojo pažeidimo, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, jog teismas sprendime visiškai nepasisakė dėl Išvadoje konstatuotų kitų dviejų (Išvados antrojo ir trečiojo) pažeidimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėja nepadarė tarnybinio nusižengimo, neįvertinus visų Išvadoje konstatuotų pažeidimų, negali būti laikoma pagrįsta. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tenkino pareiškėjos skundą, nenustatęs visų bylai reikšmingų aplinkybių, neatlikęs vertinimo dėl visų Išvadoje konstatuotų pažeidimų bei nepateikęs dėl jų motyvuotų išvadų.
45. ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 86 straipsnis nustato, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (1 d.); priimdamas sprendimą administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas (2 d.); teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (3 d.). Iš aptarto teisinio reguliavimo seka, kad nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir visapusiškai, išsamiai ir objektyviai jas ištirti bei teisiškai įvertinti yra pirmosios instancijos teismo pareiga.
46. ABTĮ 87 straipsnio 4 dalis nustato, kad motyvuojamojoje teismo sprendimo dalyje nurodoma: 1) teismo nustatytos bylos aplinkybės; 2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; 3) argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; 4) įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos.
47. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra akcentavęs, jog sprendimu, kuriame teismas visiškai nepasisako dėl esminių skundo argumentų, yra pažeidžiama teismo pareiga motyvuoti teismo sprendimus. Nemotyvuotas teismo sprendimas pažeidžia tiek privačių šalių teisėtą lūkestį dėl efektyvios jų teisės į teisminę gynybą realizacijos, tinkamo jų ginčo išsprendimo, tiek viešąjį interesą, nes šiuo atveju pažeidžiami pagrindiniai proceso principai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-568/2007; 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-105/2012).
48. Pagal ABTĮ nustatytą kompetenciją apeliacinės instancijos teismo funkcija – patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.). Kaip minėta, nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes ir objektyviai, visapusiškai jas ištirti bei teisiškai įvertinti privalo pirmosios instancijos teismas (ABTĮ 56 str. 7 d., 80, 86 str.). Vien tik apeliacinės instancijos teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012; 2020 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1760-629/2020).
49. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodyti pirmosios instancijos teismo padaryti proceso teisės normų pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, nes pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, jų visapusiškai ir objektyviai neištyrė (ABTĮ 80 str.), todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 146 str. 1 d.).
50. Kadangi byla pirmosios instancijos teismui perduodama nagrinėti iš naujo, kiti apeliacinio skundo argumentai ir tikrinamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai nėra vertinami.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 20 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Milda Vainienė