Civilinė byla Nr. e2-812-867/20129
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-10343-2018-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.4.2.5; 2.4.4.5.5; 2.4.4.5.5; 3.1.7.6; 3.5.19;
3.5.21.3; 3.2.6.1.
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. birželio 6 d.
Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Inga Sakalauskaitė,
sekretoriaujant K. B., S. J.,
dalyvaujant ieškovei S. K., jos atstovei advokatei L. T.,
atsakovui K. K., jo atstovui advokatui L. Z., atsakovo BUAB „Keresta“ atstovo bankroto administratoriaus UAB „Acountera“ atstovei R. B.,
vertėjai R. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovams K. K. ir BUAB „Keresta“ dėl turto arešto panaikinimo, tretieji asmenys G. L., Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių ir antstolis A. S..
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė ieškiniu prašo panaikinti antstolio A. S. 2018 m. birželio 27 d. turto arešto aktą Nr. S1c-51415 vykdomoje byloje Nr.0010/18/01760, kuriuo areštuota ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad ji ir atsakovas K. K. 2018 m. birželio 25 d. sudarė notarinę pirkimo – pardavimo sutartį su G. L. dėl žemės sklypo pirkimo – pardavimo, notarinio registro Nr. K1RM-2390. Parduodamam žemės sklypui buvo uždėta hipoteka, todėl už žemės sklypą gauta pinigų suma turėjo būti pervesta bankui, kad šis panaikintų hipoteką. Žemės sklypo pirkėja G. L. 2018 m. liepos 11 d. mokėjimo nurodymu už žemės sklypą Luminor bank AS pervedė pinigus, tačiau 2018 m. liepos 13 d. nuvykus pasirašyti pas notarą turto priėmimo – perdavimo aktą paaiškėjo, kad to padaryti negalima, nes antstolis 2018 m. birželio 27 d. turto arešto aktu areštavo atsakovui priklausančią ½ dalį žemės sklypo. Antstolis atsisako panaikinti areštą nurodydamas, kad dėl arešto panaikinimo būtina kreiptis ginčo teisenos tvarka. Ieškovė nurodo, kad turto areštas atsakovo turtui pažeidžia jos teises, užkerta kelią jai įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus pagal pirkimo – pardavimo sutartį, be to, pažeidžia ir trečiojo asmens G. L. interesus, kuri yra įvykdžiusi įsipareigojimus pagal pirkimo – pardavimo sutartį, tai yra sumokėjusi turto kainą, tačiau negali perimti turto ir juo naudotis.
Atsakovas BUAB „Keresta“ pateikė atsiliepimą, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad iš atsakovo K. K. kaip UAB „Keresta“ vadovo teismo sprendimu yra priteista 8 930,38 Eur žalos atlyginimo BUAB „Keresta“ naudai. K. K. nevykdo teismo sprendimo ir sudarydamas pirkimo – pardavimo sutartį, neteisėtai siekė sumažinti savo turimo turto apimtį ir išvengti teismo priteistos žalos atlyginimo. Mano, kad ieškovės reikalavimas panaikinti areštą neturi teisinio pagrindo, nes sudarant turto arešto aktą nuosavybės teisės į ½ žemės sklypo priklausė K. K.. Nurodo, kad tiek ieškovė, tiek K. K. žinojo, kad teismo sprendimu iš K. K. yra priteistas žalos atlyginimas, todėl savo turto dalį K. K. pirmiausiai turėjo panaudoti žalos atlyginimui. Mano, kad antstolio areštas buvo pagrįstas, nes žemės sklypas dar nebuvo perduotas pirkėjui ir buvo taikytas siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą.
Trečiasis asmuo Luminor Bank AS pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka ir prašo jį tenkinti, nes ieškovės reikalavimas yra pagrįstas. Nurodo, kad ieškovei ir atsakovui K. K. kaip solidariems skolininkams, pagal 2008 m. rugsėjo 3 d. būsto kreditavimo sutartį Nr. BK08/09/05L suteikė 112 952,00 Eur kreditą iki 2038 m. rugpjūčio 28 d. ir prievolės įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas žemės sklypas esantis Austėjos g. 6, Gindulių k., Klaipėdos r., bei kitas nekilnojamas turtas. Nurodo, kad kreditas šiai dienai pilnai nėra padengtas.
Atsakovas K. K., tretieji asmenys G. L. ir antstolis A. S. atsiliepimų per teismo nustatyta terminą teismui nepateikė.
Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti ieškinio pagrindu nurodytomis aplinkybėmis. Papildomai paaiškino, kad norėjo parduoti šį žemės sklypą, kad sumažinti bankui įsiskolinimą, nes ji turi neįgalų sūnų ir negali dengti kredito pagal sutartį, nes po santuokos nutraukimo atsakovas neprisideda prie sūnaus išlaikymo. Paaiškino, kad žemės sklypas nėra atidalintas ir yra tik šešių arų. Žemės sklypus įsigijo gyvendami santuokoje ir norėdami statyti namą. Nebegalėdami grąžinti kredito nutarė parduoti vieną žemės sklypą ir taip sumažinti turimą kreditą. Bankas buvo nustatęs sąlygą, kad jie žemės sklypą gali parduoti nemažiau nei už 14 000,00 Eur. Gavęs pinigus iš pirkėjos už parduotą žemės sklypą bankas sumažino kreditą, todėl likutis negrąžinto kredito yra 22 000,00 - 23 000,00 Eur. Nurodė, kad 2016 metais buvo sustabdytos kredito grąžinimo įmokos, nes vyko skyrybos ir jie negalėjo mokėti kredito. Kas mėnesį bankui mokėdavo apie 220,00-230,00 Eur, mokėjimus atlikinėjo tiek ji, tiek K. K.. Šiuo metu bankui pavedimus daro atsakovas, tačiau ji jam duoda pinigus, nes ji tame banke neturi sąskaitos, o atsakovas jai pateikia ataskaitas, kad įmokėjo pinigus bankui. Siekdami parduoti žemės sklypą jie kreipėsi į agentūrą ir buvo nustatyta preliminari žemės sklypo rinkos vertė apie 20 000,00 - 22 000,00 Eur, tačiau jie prašė už šį žemės sklypą 16 000,00 Eur. Žemės sklypo pardavinėjimas truko apie metus. Agentūra jiems pranešė, kad yra pirkėjas, kuris prašo nuleisti kainą, ji sutiko kainą sumažinti tik 1 000,00 Eur, bet už tokią kainą niekas nepirko. Vėliau pati pirkėja juos rado, pagal jų skelbimą ir jie sutiko parduoti už 14 000,00 Eur, nes buvo sutartis su LESTO, kad būtų pastatyta elektros skydinė ir tai kainavo 1 000,00 Eur, o pinigų jie neturėjo, todėl ir nuleido kainą.
Atsakovas K. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu sutinka ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad nebegalėdami padengti kredito kreipėsi į banką prašydami leisti parduoti nors vieną žemės sklypą, kad būtų galima sumažinti kredito įmoką ir bankas sutiko. Bankas gavęs pinigus, tai yra 14 000,00 Eur padengė jų turimo kredito dalį ir šiuo metu jau įmoka mėnesinė bankui sumažėjo. Žemės sklypas buvo pardavinėjamas ilgiau nei metus ir jie prašė 16 000,00 Eur, tačiau vėliau sutiko nuleisti iki 14 000,00 Eur, nes reikėjo dar ir elektros skydinę statyti. Žemės sklypai buvo įsigyti už banko suteiktą kreditą, nes norėjo statyti namą. Namo statybai jie būtų gavę papildomą kreditą, tam turėjo bankui pateikti statybos projektą per nustatytą terminą. Kai pirko žemės sklypus buvo laibai didelės žemės sklypų kainos, o vėliau prasidėjo krizė. Bankas jiems suteiktą kreditą pervedė už jų perkamą žemės sklypą pardavėjui ir jiems jokių pinigų nepervedė. Žala bankroto byloje iš jo buvo priteista, tačiau sudarant notarinę pirkimo – pardavimo sutartį areštas nebuvo uždėtas ant žemės sklypų. Nutraukiant santuoką pasidalino, kad kiekvienam atitenka po ½ žemės sklypo, nes priešingu atveju būtų reikėję keisti hipoteką ir sutartį kredito, o tai kainavo ir jie tam pinigų neturėjo. Jokios UAB „Keresta“ lėšos nebuvo panaudotos jų kredito dengimui, nes kreditas buvo dengiamas pagal grafiką. Apie areštą žemės sklypui sužinojo tik tada, kai pas notarą turėjo būti pasirašytas žemės sklypo priėmimo – perdavimo aktas.
Atsakovo BUAB „Keresta“ atstovė nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodė, kad K. K. žinojo, kad yra vykdoma vykdomoji byla, tačiau jis nevykdė savo įsipareigojimų UAB „Keresta“. Atsakovas 2018 m. gegužės 23 d. prašė teismo išdėstyti skolą, o 2018 m. gegužės 30 d. paskambino ir prašė jos sustabdyti vykdomąją bylą, nes žadėjo mokėti pats, todėl buvo išsiųsta taikos sutartis, kuria buvo numatytas skolos išdėstymas. Nurodė, kad atsakovas K. K. elgėsi nesąžiningai nuo pat pradžių, nes nemoka sprendimu priteistos žalos ir neinformavo nei išieškotojo nei pirkėjos apie tai, kad yra užvesta jo atžvilgiu vykdomoji byla, be to, parduoto žemės sklypo kaina 14 000,00 Eur yra per maža. Žemės sklypas buvo pardavinėjamas pačių savininkų kas patvirtina, kad nebuvo pradelstų mokėjimų bankui. Mano, kad žemės sklypo vertė pagal rinkos vertę yra apie 19 000,00 Eur.
Trečiasis asmuo G. L. dalyvavusi 2019 m. balandžio 2 d. posėdyje nurodė, kad palaiko ieškinį ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad ji 2018 m. pavasarį pradėjo ieškoti žemės sklypo Klaipėdos rajone ir rado šį žemės sklypą, kuris buvo pagal arą brangesnis nei kiti, tačiau tik 6 arų, todėl jai tiko. Per agentūrą žemės sklypas buvo pardavinėjamas už 16 000,00 Eur ir jos netenkino tokai kaina. Tada ji susirado kontaktus pačių savininkų ir susitarė, kad pirks už 14 000,00 Eur, tam buvo būtinas banko leidimas. Iš pradžių buvo išduotas banko leidimas parduoti kitą žemės sklypą, Austėjos g. 4, kuris jai netiko, nes ji norėjo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), todėl buvo kreiptasi į banką dėl leidimo parduoti šį žemės sklypą ir bankas išdavė ir buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, pinigai buvo pervesti bankui, o nuvyksi pas notarą paaiškėjo, kad nebegali perimti žemės sklypo, nes yra uždėtas areštas. Jei būtų žinojusi apie areštą ji nebūtų pirkusi, tačiau pasirašant pirkimo – pardavimo sutartį arešto žemės sklypui nebuvo. Jei būtų žinojusi, kad areštas uždėtas sklypui ji bankui pinigų nebūtų pervedusi, tačiau apie areštą jos įsigytam žemės sklypui ji sužinojo tik kai nuvyko pas notarą. Nurodė, kad jokių pinigų grynais ji už žemės sklypą nemokėjo, mokėjo tik bankui.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
ieškinys tenkintinas visiškai.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 603 straipsnis numato, jog kiti asmenys gali pareikšti ieškinį dėl civilinės teisės, jeigu jis yra susijęs su turto, iš kurio išieškoma, priklausymu. Tokį ginčą nagrinėja teismas pagal ginčo teisenos taisykles. Ieškinius dėl arešto turtui panaikinimo gali pareikšti ir nepriklausančio skolininkui turto savininkas, ir teisėtas jo valdytojas. Ieškiniai dėl arešto turtui panaikinimo pareiškiami skolininkui ir išieškotojui. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatytos faktinės bylos aplinkybės, kad ieškovei ir atsakovui K. K. asmeninės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. (toliau – ginčo turtas). Ginčo turtas ieškovės ir atsakovo K. K. vardu yra įregistruotas pagal 2008 m. rugpjūčio 28 d. pirkimo pardavimo sutartį Nr.VJ-7416 bei pagal 2016 m. kovo 15 d. apylinkės teismo sprendimą Nr. 2YT-3517-889/2016. Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis nustatyta, kad ginčo žemės sklypui nuo 2008 m. rugsėjo 8 d. įregistruota hipoteka, nuo 2018 m. birželio 26 d. yra notaro pranešimas Nr.1025457951, kad sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią G. L. yra ginčo sklypo pirkėja, o nuo 2018 m. birželio 28 d. yra uždėtas areštas antstolio A. S., kuriuo yra areštuota ½ dalis ginčo žemės sklypo, priklausanti atsakovui K. K.. Iš 2008 m. rugsėjo 3 d. būsto kreditavimo sutarties Nr. BK 08/09/05L nustatyta, kad Luminor Bank AS (buvęs pavadinimas Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius – toliau Bankas) ieškovei ir atsakovui K. K. suteikė 112 952,00 Eur kreditą iki 2038 m. rugpjūčio 28 d., skirtą žemės sklypo, unikalus Nr(duomenys neskelbtini) ir ginčo žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) r., pirkimui ir gyvenamojo namo statybai. Iš 2008 m. rugpjūčio 28 d. pirkimo – pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. VJ-7416, nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas K. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise iš D. G. įsigijo ginčo žemės sklypą už 15 639,48 Eur (54 000,00 Lt). Iš šios sutarties taip pat nustatyta, kad už perkamą ginčo žemės sklypą ieškovė ir atsakovas D. G. sumokėjo 724,05 Eur (2 500,00 Lt) prieš sudarant sandorį, o likusią 14 915,43 Eur (51 500,00 Lt) sumą pervedė Bankas į pardavėjo sąskaitą bei pardavėjo kredito padengimui. Iš 2016 m. gegužės 26 d. papildomo susitarimo Nr. BKO 16/05/222MN prie 2008-09-03 būsto kreditavimo sutarties Nr. BK/09/05L nustatyta, kad buvo pakeista ankstesnė kredito sutartis pagal, kurią susitarta, kad negrąžinta kredito suma yra 40 889,60 Eur ir atidėtas kredito grąžinimo terminas iki 2017 m. gegužės 28 d. Banko pateikta 2019 m. balandžio 5 d. pažyma patvirtina, kad Bankui pagal kredito sutartį yra grąžinta 28 087,62 Eur kredito suma, sumokėta 8 390,58 Eur palūkanų ir 81,56 Eur delspinigių ir mokėjimai atlikti atsakovo K. K., išskyrus 13 996,84 Eur mokėjimas atliktas 2018 m. liepos 12 d., kurį atliko R. L.. Ieškovės ir atsakovo K. K. santuoka nutraukta 2016 m. kovo 15 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų (buvęs pavadinimas Klaipėdos rajono apylinkės teismas) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-3517-904/2016 abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kuriuo tarp šalių buvo pasidalintas ir ginčo turtas ir kiekvienam atiteko po ½ dalį ginčo žemės sklypo. Iš 2018 m. birželio 25 d. Klaipėdos miesto pirmojo notarų biure sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. K1RM-2390 (toliau pirkimo – pardavimo sutartis), pagal kurią atsakovas K. K. ir ieškovė pardavė trečiajam asmeniui G. L. ginčo žemės sklypą už 14 000,00 Eur. Pagal pirkimo – pardavimo sutarties 3.2.1 punkto nuostatas pinigai už ginčo žemės sklypą turėjo būti pervesti Bankui ne vėliau kaip iki 2018 m. liepos 16 d., mokėjimo paskirtyje nurodant, kad „lėšos skirtos K. K. ir S. K., daliai finansinių įsipareigojimų pagal 2008 m. rugsėjo 3 d. būsto kreditavimo sutartį Nr. BK08/08/05L dengti, atsiskaitant už turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. Ginčo turto priėmimo – perdavimo aktas turėjo būti pasirašytas per penkias darbo dienas po pilno atsiskaitymo pagal šią sutartį (Pirkimo – pardavimo sutarties 4.1 punktas). Ginčo žemės sklypo pirkėjai, tai yra G. L., buvo žinoma, kad perkamas žemės sklypas yra įkeistas hipotekos lakštu ir tai, kad Bankas sutinka, kad įkeistas ginčo žemės sklypas būtų parduotas pagal Banko 2018 m. gegužės 29 d. nurodytas sąlygas Nr. OUT-2738. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad G. L. 2018 m. birželio 25 d. sudarant pirkimo – pardavimo sutartį buvo žinoma, kad atsakovas K. K. turi kreditorių, tai, kad ginčo žemės sklypas nebuvo areštuotas sudarant pirkimo – pardavimo sutartį patvirtina ir išrašas iš Nekilnojamojo turto registro, kurio duomenimis areštas ½ daliai ginčo žemės sklypo yra įregistruotas tik 2018 m. birželio 28 d., tai yra po dviejų dienų kai buvo sudaryta ginčo žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis. Tiek ieškovė, tiek atsakovas K. K., tiek ir trečiasis asmuo G. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad apie tai, kad ½ dalis ginčo žemės sklypo yra areštuota sužinojo tik nuvykę pas notarą pasirašyti turto priėmimo – perdavimo aktą, tai yra 2018 m. liepos 13 d. Banko 2018 m. gegužės 29 d. Nr. OUT-2738 sutikimas dėl bankui įkeisto turto pardavimo ir parduoto turto hipotekos išregistravimo sąlygų patvirtina, kad bankas neprieštaravo, kad ieškovė ir atsakovas K. K. parduotų ginčo žemės sklypą su sąlyga, kad ginčo turtas bus parduotas ne mažiau kaip už 14 000,00 Eur ir žemės sklypo priėmimo – perdavimo aktas bus pasirašytas tik kai bus pervesta visa pinigų suma ir leidimas galioja iki 2018 m. liepos 16 d. 2018 m. liepos 11 d. AB SEB banko mokėjimo nurodymas patvirtina, kad R. L. pervedė Lumnor Bank AS 14 000,00 Eur sumą, mokėjimo paskirtis K. K. ir S. K. daliniai įsipareigojimai pagal 2008 m. rugsėjo 3 d. sutartį BK08/09/05L Austėjos g. 6, Gindulių k. (v.b.l. 96).
Nustatyta, kad areštas, kurį prašoma panaikinti yra uždėtas antstolio A. S. vykdomojoje byloje Nr. 0010/18/01760, kuri vykdoma pagal UAB „Acountera“ kaip BUAB „Keresta“ atstovo pateiktą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 23 d. išduotą vykdomąjį ratą Nr. e2-842-911/2018, kuriuo išieškomas 8 930,38 Eur žalos atlyginimas ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017 m. rugsėjo 26 d. iki visiško sprendimo įvykdymo ieškovui BUAB „Keresta“ iš atsakovo K. K..
Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-842-911/2018 įsiteisėjo 2018 m. gegužės 12 d., o 2018 m. gegužės 23 d. buvo išduotas vykdomasis raštas. LITEKO duomenimis taip pat nustatyta, kad K. K. 2018 m. gegužės 23 d. teismui pateikė prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą ir 2018 m. liepos 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-842-911/2018 atsakovo prašymas buvo patenkintas ir Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. balandžio 11 d. sprendimu iš atsakovo K. K. ieškovei BUAB „Keresta“ priteistos žalos mokėjimas išdėstytas dalimis 24 mėnesių laikotarpiui. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. sausio 17 d. civilinėje byloje Nr. e2S-147-613/2019 išnagrinėjęs BUAB „Keresta“ atskirąjį skundą nusprendė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 16 d. nutartį pakeisti, tai yra sutrumpino išdėstymo terminą iki 13 mėnesių ir nustatė, kad įmokų mokėjimo pradžia yra 2018 m. liepos mėnuo.“. Iš antstolio A. S. teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0010/18/01760 nustatyta, kad 2018 m. gegužės 28 d. K. K. buvo išsiųstas raginimas įvykdyti sprendimą, kurio įteikti nepavyko (v.b. l. 16). Antstolis 2018 m. gegužės 27 d. turto arešto aktu Nr. Sic-51415 areštavo ½ dalį Kęstučiui priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)k., Klaipėdos r., ir ½ ginčo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., turto arešto mastas 10 357, 60 Eur, turto areštas įregistruotas 2018 m. birželio 28 d., reikalavimo patenkinimo eilė III (v.b.l. 21-23, 36-37). Antstolis 2018 m. birželio 27 d. informaciniu pranešimu dėl įkeisto turto arešto Nr.S1c-51416 informavo Luminor Bank AS (buvęs pavadinimas Luminor Bank AB) apie tai, kad yra areštuotas atsakovui K. K. priklausantis ir bankui įkeistas turtas (v.b. b.l. 25). Tiek iš sprendimo nutraukti ieškovės ir atsakovo K. K. santuoką, tiek ir vykdomojoje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovei ir K. K. priklauso ne tik ginčo žemės sklypas, bet ir 0,0600 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r., kuris kaip ir ginčo žemės sklypas yra įkeistas hipotekos lakštu, pagal 2008 m. rugsėjo 3 d. kreditavimo sutartį Nr. BK 08/09/05L ir jos pakeitimai, prievolės dydis 112 952,00 Eur (v.b.l. 46-50, 61-63). Atsakovas 2018 m. liepos 19 d. ir 2018 m. liepos 25 d. antstoliui pateikė prašymą panaikinti ginčo turto ½ daliai uždėtą areštą, nes žemės sklypas yra parduotas bei nurodė, kad pagal 2018 m. liepos 16 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2-842-911/2018 yra išdėstytas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 11 d. sprendimu iš K. K. ieškovei BUAB „Keresta“ priteistos žalos mokėjimas dalimis 24 mėnesių laikotarpiui (v.b.l. 64-82). Antstolis atsisakė tenkinti prašymą panaikinti areštą motyvuodamas tuo, kad arešto uždėjimo metu ginčo turto ½ dalis priklausė atsakovui, nes nebuvo sudarytas ginčo turto perdavimo – priėmimo aktas, todėl areštas uždėtas pagrįstai.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad sudarant notarinę ginčo žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį ginčo žemės sklypui buvo taikyta tik hipoteka ir areštas nebuvo uždėtas, nes areštas įregistruotas tik 2018 m. birželio 28 d., tai yra po dviejų dienų nuo ginčo sandorio sudarymo, tačiau areštas uždėtas dar nesant pasirašytam ginčo žemės sklypo priėmimo – perdavimo akto, kurį kaip tvirtina ieškovė, atsakovas K. K. ir trečiasis asmuo G. L. turėjo būti pasirašytas 2018 m. liepos 13 d.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.393 straipsnio 4 dalies nuostatos numato, kad nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo, kuris įforminamas CK 6.389 straipsnuje nustatyta tvarka. 2018 m. birželio 25 d. pirkimo – pardavimo sutarties 4.1 punkte numatyta, kad nekilnojamojo turto perdavimas ir jo priėmimas bus įformintas pardavėjų ir pirkėjo pasirašytu priėmimo – perdavimo aktu, kurį pardavėjai ir pirkėja įsipareigoja pasirašyti per penkias darbo dienas po pilno atsiskaitymo pagal šią sutartį. Šios sutarties 4.2 punkte numatyta, kad tik pilnai atsiskaičius pagal šią sutartį pardavėjai įsipareigoja perleisti nuosavybės teisę pirkėjui ir pasirašyti priėmimo – perdavimo aktą.
Tarp šalių byloje nėra ginčo, kad trečiasis asmuo G. L. vykdydama 2018 m. birželio 25 d. sutarties nuostatas už žemės sklypą ieškovės ir atsakovo K. K. kreditoriui, tai yra trečiajam asmeniui Luminor bank AS pervedė 14 000,00 Eur sumą ir ši suma buvo užskaityta kaip kredito grąžinimo dalis. Šalys neginčija ir pripažįsta, kad ginčo žemės sklypas ieškovės ir atsakovo K. K. buvo įgytas už suteiktą kreditą ir nuo pat jo įgijimo ginčo žemės sklypui buvo taikyta hipoteka. Ieškovė ir atsakovas norėdami parduoti ginčo sklypą kreipėsi į Banką dėl įkeisto turto, tai yra ginčo žemės sklypo pardavimo ir buvo gautas Banko leidimas parduoti hipotekos lakštu įkeistą ginčo žemės sklypą jei bus įvykdytos tam tikros sąlygos.
Pagal CK 4.170 straipsnio 1 dalį hipoteka yra daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kuria užtikrinamas esamos ar būsimos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui. Pagal minėto straipsnio 3 dalį hipoteka suteikia šios daiktinės teisės turėtojui teisę patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą iš hipotekos objekto vertės pirmiau už kitus skolininko kreditorius. Hipoteka suteikia kreditoriui privilegijuotą padėtį kitų kreditorių atžvilgiu siekiant priverstinio skolos išieškojimo. Hipoteka, kaip ir kilnojamojo daikto įkeitimas, yra išvestinė prievolė (CK 4.200 straipsnio 2 dalis). Ja užtikrinamas galiojantis kreditoriaus reikalavimas, atsirandantis iš pagrindinės prievolės, ir ji baigiasi pasibaigus pagrindinei prievolei. Jeigu hipotekos kreditorius nesutinka, kad būtų išieškoma iš hipoteka įkeisto turto, išieškoti iš hipoteka įkeisto turto negalima (CPK 747 straipsnio 3 dalis).
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovės ir atsakovo K. K. prievolė kreditoriui pagal 2008 m. birželio 26 d. būsto kreditavimo sutartį nėra pasibaigusi, net ir Bankui gavus 14 000,00 Eur už ginčo žemės sklypą. Kaip tvirtino ieškovė po 14 000,00 Eur sumos pervedimo už parduotą ginčo žemės sklypą bankui yra likęs 22 000,00 -23 000,00 Eur negrąžintas kreditas, kurio įvykdymo užtikrinimui ir buvo įkeistas ginčo žemės sklypas. Tai, kad kreditas nėra padengtas patvirtino ir Bankas pateikdamas atsiliepimą į bylą. Byloje nėra duomenų, kad hipotekos turėtojas vykdo priverstinį skolos išieškojimą, priešingai byloje esančiais rašytiniai įrodymais nustatyta, kad areštas yra uždėtas siekiant išieškoti žalą priteistą iš atsakovo kitoje civilinėje byloje.
Atsakovo BUAB „Keresta“ atstovė tvirtino, kad atsakovas K. K. parduodamas ginčo žemės sklypą žinojo apie tai, kad jo atžvilgiu yra užvesta vykdomoji byla, tačiau sudarė jam priklausančios ½ dalies ginčo žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, tai yra elgėsi nesąžiningai, nes nuslėpė šią informaciją nuo pirkėjo ir išieškotojo. Atsakovas teismo posėdžio metu neneigė, kad jis žinojo apie jo atžvilgiu priimtą sprendimą dėl žalos išieškojimo ir, kad yra užvesta vykdomoji byla, nurodė, kad jis mokės žalą, tačiau šiuo metu jis neturi lėšų iš ko mokėti.
LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-842-911/2018 byloje ieškovo BUAB „Keresta“ prašymu 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo K. K. turtui – areštuojant atsakovui priklausantį turtą ar pinigines lėšas 8710,90 Eur sumai, tačiau nėra jokių duomenų, kad BUAB „Keresta“ gavusi nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo K. K. atžvilgiu šią nutartį per įstatymo nustatytą terminą būtų pateikusi antstoliui, kad šis surastų ir aprašytų atsakovui priklausantį turtą. Priešingai, kaip patvirtina byloje esantys įrodymai, antstolis areštą ½ atsakovui priklausančio ginčo sklypui bei kitam atsakovo priklausančiam turtui uždėjo tik 2018 m. birželio 27 d., tai yra po sprendimo įsiteisėjimo, kai antstoliui buvo pateiktas vykdomasis raštas dėl žalos išieškojimo iš K. K. išieškotojui BUAB „Keresta“.
Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, kad ginčo žemės sklypas buvo įkeistas hipotekos lakštu, atsižvelgiant į tai, kad prievolė, kurios įvykdymo užtikrinimui buvo taikyta hipoteka nėra pasibaigusi, į tai, kad ieškovė ir atsakovas K. K. ginčo žemės sklypo pirkimo – pardavimo sandorį sudarė turėdami Banko sutikimą, į tai, kad areštas nors ir buvo uždėtas dar neperleidus nuosavybės teisių į ginčo sklypą G. L., tačiau jau esant įregistruotam pranešimui apie ginčo žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymą, į tai, kad ginčo žemės sklypo pirkėja Bankui, nepažeisdama pirkimo – pardavimo sutarties sąlygų Bankui sumokėjo už ginčo žemės sklypą 14 000,00 Eur, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas panaikinti ½ daliai ginčo žemės sklypui taikytą areštą, nes areštas uždėtas hipoteka įkeistam turtui. Iš hipoteka įkeisto turto pirmumo teisę išieškoti prieš kitus kreditorius turi hipotekos turėtojas, be to, Bankas nėra davęs sutikimo išieškoti iš įkeisto turto, priešingai bankas sutinka, kad būtų panaikintas areštas, todėl darytina išvada, kad išieškojimas iš ½ dalies ginčo žemės sklypo vykdomojoje byloje nėra galimas. Atsakovė BUAB „Keresta“ bankroto administratorius nesutikdamas su ieškiniu iš esmės savo nesutikimą grindė tuo, kad ginčo žemės sklypas parduotas už per mažą kainą, tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti nepateikė jokių rašytinių įrodymų. Šis atsakovo atstovės argumentas atmestinas kaip nepagrįstas, nes byloje nėra keliamas klausimas dėl ginčo žemės sklypo pirkimo – pardavimo sandorio panaikinimo ar nuginčijimo, o sprendžiamas klausimas dėl arešto ½ dali ginčo sklypo panaikinimo.
Teismo vertinimu jei atsakovė BUAB „Keresta“ būtų per įstatymo nustatytą terminą antstoliui pateikusi nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuri buvo priimta dar 2017 m. rugsėjo 26 d. siekiant, kad atsakovas K. K. neperleistų jam nuosavybės teise priklausančio turto ir būtų buvęs uždėtas areštas atsakovo turtui, nebūtų susidariusi tokia situacija ir nebūtų buvę pagrindo kreiptis į teismą, nes laiku uždėjus areštą atsakovo K. K. turtui, tretieji asmenys būtų žinoję, kad atsakovui priklausanti ½ žemės sklypo yra apsunkinta ne tik hipoteka, bet ir areštu.
Ieškovei ir atsakovui K. K. buvo suteikta Valstybės garantuojama teisinė pagalba apmokant 100 procentų. Pateiktos pažymos patvirtina, kad ieškovei buvo suteikta antrinės teisinės pagalbos 293,22 Eur sumai, o atsakovui K. K. buvo suteikta antrinės teisinės pagalbos 152,75 Eur sumai.
Įvertinus tai, kad atsakovė byloje yra BUAB „Keresta“, kurią atstovavo bankroto administratorius į tai, kad atsakovė BUAB „Keresta“ nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, darytina išvada, kad vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais iš atsakovės nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 straipsnio 7 dalimi).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, teismas,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti visiškai.
Panaikinti areštą ½ daliai žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) rajone, uždėtą pagal antstolio A. S. 2018 m. birželio 27 d. turto arešto aktą Nr. S1c-51415, vykdomojoje byloje Nr. 0010/18/01760, 2018 m. birželio 28 d. turto arešto aktų registro pranešimas apie arešto įregistravimą Nr. 2018-03572, pranešimo Nr. 5189146.
Sprendimui įsiteisėjus grąžinti antstoliui A. S. vykdomąją bylą Nr. 0010/18/01760.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.
Teisėja Inga Sakalauskaitė