Civilinė byla Nr. e2S-1070-933/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10453-2021-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.8;
3.1.18.2.13 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. balandžio 7 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės B. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-853-984/2022 pagal ieškovės B. Š. ieškinį atsakovui J. B. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir išlaikymo dydžio pakeitimo bei pagal atsakovo J. B. priešieškinį dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. Š.. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Teisėjas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovės patikslintas ieškinys, kuriame prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-03-04 nutartimi išduotą leidimą paimti iš tėvų B. Š. ir J. B. vaikus N. B. ir N. B.; nustatyti N. B. gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 321 Eur per mėnesį; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-25 sprendimu (civilinė byla Nr. N2-35994-131/2013) priteistą išlaikymo dydį N. B. padidinti iki 321 Eur; priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą N. B. 6 740 Eur; priteisti papildomai iš atsakovo padidintą išlaikymą N. B. 4 417 Eur.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – sustabdyti 2022-02-08 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau ir Tarnyba) sprendimą perduoti vaikus N. ir N. B. atsakovui bei sprendimą dėl laikinosios globos pabaigos iki bus išnagrinėta ši civilinė byla. Nurodė, kad Tarnyba 2022-02-08 pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nurodymą panaikinti vaikų laikinąją globą nuo 2022-02-11 ir perduoti vaikus atsakovui. Teisme nagrinėjamas klausimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, o sprendimą gali priimti tik teismas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-25 nutartimi buvo nustatyta vaiko N. B. gyvenamoji vieta su ieškove ir teismo sprendimas yra galiojantis, nepanaikintas. Tarnyba nusprendė, kad vaikai turi būti atiduoti vaikų tėvui be motyvų, nors visą gyvenimą nuo jų gimimo vaikai augo ir gyveno išimtinai su ieškove. Nesiėmus prašomų veiksmų teismo sprendimo priėmimas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas.
3. Atsakovas atsiliepime nesutiko su prašymu. Nurodė, kad motinos elgesys su vaikais buvo netinkamas ir sukėlė vaikams grėsmę, todėl vaikai ir buvo paimti iš motinos. Tėvas nesielgė blogai su vaikais, o buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini). Ieškovei nustatyta diagnozė: apsinuodijimas raminamaisiais ir migdomaisiais vaistais. Taip pat nurodomi gretutiniai susirgimai: tyčinis apsinuodijimas, psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, ūminė intoksikacija, psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas. Ieškovė ilgus metus niekur nedirba, išvadų dėl savo elgesio nepadaro ir jo nekeičia. Tarnybos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus dokumentai turi teisines pasekmes. Jie gali būti skundžiami. Nėra duomenų, kad laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas apsunkins teismo sprendimo vykdymą ar padarys jį neįmanomu.
4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. Š. atsiliepime sutiko su ieškovės prašyme nurodytais motyvais. Nurodė, kad vaikų grąžinimas tėvui turi būti stabdomas ir vaikai grąžintini jų globėjai, trečiajam asmeniui.
5. Tarnyba pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovės prašymas nepagrįstas.
6. Atsakovas yra pareiškęs priešieškinį, kuriuo prašo nustatyti vaikų N. B. ir N. B. gyvenamąją vietą su atsakovu ir priteisti iš B. Š. vaikų išlaikymui po 250 Eur periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti atsakovą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-03-04 nutartimi netenkino ieškovės B. Š. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
7.1. Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-35994-131/2013 buvo patvirtina šalių taikos sutartis, kuria šalys susitarė, kad sūnaus N. B. gyvenamoji vieta yra su jo motina, nustatytas tėvo teikiamas išlaikymas vaikui – po 350 Lt (101,37 Eur). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-03-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-10568-842/2021 išduotas leidimas paimti nepilnamečius vaikus N. B. ir N. B. iš jų tėvų B. Š. ir J. B.. Ieškovė ieškiniu prašė panaikinti minėtą nutartį. Tarnyba priėmė sprendimą dėl laikinosios globos pabaigos, kuriame nurodė, kad atsirado įstatymuose numatyti vaiko laikinosios globos pasibaigimo pagrindai, todėl priėmė sprendimą vaikus N. B. ir N. B. perduoti atsakovui. Tarnyba 2022-02-08 Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateikė nurodymą panaikinti minėtų vaikų laikinąją globą nuo 2022-02-11. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius priėmė 2022-02-10 įsakymus, kuriais pripažino netekusiais galios Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021-04-19 įsakymus Nr. 30-1025/21, 30-1024/21, kuriais vaikams nustatyta laikinoji globa.
7.2. Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai gali būti skundžiami dėl globos panaikinimo ir susijusių procedūrų – CPK nustatyta tvarka arba Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka dėl administracinės procedūros. Byloje yra duomenys, kad minėti įsakymai buvo apskųsti, tačiau Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022-02-17 nutartimi administracinėje byloje Nr. eI2-3250-809/2022 skundą atsisakyta priimti. Minėti įsakymai nebuvo panaikinti ir byloje nėra duomenų, kad nutarties priėmimo metu jie būtų panaikinti. Taip pat teismas pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-03-04 nutartis civilinėje byloje Nr. eS2-10568-842/2021 taip pat galėjo būti skundžiama CPK nustatyta tvarka, tačiau teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nebuvo apskųsta.
7.3. Teismas nurodė, kad 2019-12-30 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-803 patvirtintu vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 15 punkte numatyta, jog Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius, vertindami vaiko situaciją, užpildo Vaiko situacijos vertinimo anketą ir įvertina, ar yra pagrindas nustatyti vaiko apsaugos poreikį, t. y. galimus rizikos veiksnius, nurodytus Aprašo II skyriaus trečiajame skirsnyje, bei galimus apsaugos veiksnius, kurie sumažina arba gali sumažinti nustatytų rizikos veiksnių įtaką vaiko saugumui. Pažymėjo, kad Tarnybos sprendimas paimti vaikus iš nesaugios jiems aplinkos yra priimamas atsižvelgiant į įstatymų normas, o teismas iš esmės patvirtina, ar toks sprendimas buvo priimtas teisėtai.
7.4. Teismas padarė išvadą, kad tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-03-04 nutartis civilinėje byloje Nr. eS2-10568-842/2021, tiek Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus priimti 2022-02-10 įsakymai, tiek Tarnybos sprendimas grąžinti vaikus tėvui turi teisines pasekmes ir turi būti vykdomi. Byloje nėra duomenų, kad laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas apsunkins teismo sprendimo vykdymą ar padarys jį neįmanomu. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškovės prašymą atmetė kaip nepagrįstą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
8. Ieškovė B. Š. atskirajame skunde prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-03-04 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad:
8.1. Ieškovė šioje proceso stadijoje, t. y. nagrinėjant jos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neprašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-01-04 nutartį civilinėje byloje Nr. eS2-10568-842/2021. Patikslintame ieškinyje prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-03-04 nutartimi išduotą leidimą paimti iš tėvų B. Š. ir J. B. vaikus N. B. ir N. B.. Teismas netinkamai įvertino ginčo esmę.
8.2. Teismas nutarties dėstomojoje dalyje nurodo, kad yra priimtos dvi iki šiol galiojančios ir nenuginčytos nutartys: 2013-09-25 teismo nutartis (civilinė byla Nr. N2-35994-131/2013), kuria nustatyta N. B. gyvenamoji vieta su mama B. Š. ir priteistas vaikams išlaikymas iš J. B., ir 2021-03-04 nutartis (civilinėje byloje Nr. eS2-10568-842/2021), kuria buvo išduotas leidimas paimti vaikus iš tėvų. Teismas negalėjo teismo nutarčių ignoruoti ir jų nepaisyti. Teismas, matydamas, kad Tarnybos sprendimas prieštarauja teismo nutartims, privalėjo taikyti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – sustabdyti 2022-02-08 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus sprendimo vykdymą.
8.3. Teismas nutartyje iš viso nepasisakė dėl kai kurių įrodymų, pateiktų su prašymu (paaiškinimais), o būtent dėl audio įrašuose išsakytos pozicijos dėl jų perdavimo J. B. ir dėl jo psichinio smurto.
8.4. Teismas nutartyje nurodo, kad tiek teismo 2021-03-04 nutartis, tiek Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022-02-10 įsakymai turi teisines pasekmes ir turi būti vykdomi. Taip teigdamas teismas pats sau prieštarauja. Teismas nepagrįstai teigia, kad direktoriaus 2022-02-10 įsakymai turi didesnę teisinę galią nei teismo priimta nutartis.
9. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. Š. atsiliepime į atskirąjį skundą sutiko su ieškovės atskirajame skunde išdėstytais argumentais ir prašė jį tenkinti.
10. Atsakovas J. B. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė atskirąjį skundą atmesti – palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-03-04 nutartį. Nurodė, kad:
10.1. Tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-03-04 nutartis civilinėje byloje Nr. eS2-10568-842/2021, tiek Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius priimti 2022-02-10 įsakymai, tiek Tarnybos sprendimas grąžinti vaikus tėvui turi teisines pasekmes ir turi būti vykdomi. Byloje nėra duomenų, kad laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas apsunkins teismo sprendimo vykdymą ar padarys jį neįmanomu, todėl ieškovės prašymas yra teisiškai nepagrįstas ir negalėjo būti tenkinamas.
10.2. 2021-01-11 VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės rašte Nr. 1GD-484, prie kurio pridedamas medicinos dokumentų išrašas, nurodyta, kad ieškovei nustatyta diagnozė: apsinuodijimas raminamaisiais migdomaisiais vaistais. Taip pat nurodomi gretutiniai susirgimai: tyčinis apsinuodijimas, psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, ūminė intoksikacija, psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas. Rašte minima, kad pacientė atsisako gydymo ir stebėjimo paslaugų, atsisako skubios psichiatro konsultacijos, žada kreiptis į savo psichiatrą. Suicidinius ketinimus ir mintis neigia, apsinuodijimo medikamentais požymiai neišryškėję, vyrauja girtumas. 2021-01-18 rašte iš Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (Reg. Nr. 1GD-887), charakterizuojant motinos sugyventinį J.Ž., nurodoma jo galima priklausomybė narkotinėms medžiagoms. 2021-01-18 rašte iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato nurodoma informacija apie įvykius šeimoje, kai buvo kviečiama policija, be kita ko ir kita reikšminga informacija, patvirtinanti, jog mažamečiams vaikams yra nesaugu su savo motina.
10.3. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorė priėmė įsakymus pripažinti netekusius galios Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021-04-19 įsakymą Nr. 30-1025/21 ,,Dėl laikinosios globos N. B. nustatymo“, 2022-02-11 grąžinus N. B. tėvui J. B. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021-04-19 įsakymą Nr. 30-1024/21 ,,Dėl laikinosios globos N. B. nustatymo“ grąžinus N. B. tėvui J. B.. Šiuo metu vaikai gyvena su jų tėvu saugioje aplinkoje, lanko mokyklą ir ikimokyklinę įstaigą.
Apeliacinės instancijos teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
13. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestas.
Dėl atskirojo skundo argumentų
14. Apeliantė (ieškovė) atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria buvo atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti 2022-02-08 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus sprendimą perduoti vaikus N. ir N. B. atsakovui bei sprendimą dėl laikinosios globos pabaigos iki bus išnagrinėta ši civilinė byla. Nurodo, jog skundžiama teismo nutartis priimta neatsižvelgiant į įsiteisėjusius teismų procesinius sprendimus, kuriais buvo išspręsta vaikų gyvenamoji vieta ir leista paimti vaikus iš tėvų.
15. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Pagal to paties straipsnio 2 dalį laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 2 dalį teismas šeimos bylose, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti įvardintas laikinąsias apsaugos priemones tol, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šios laikinosios apsaugos priemonės skirtos apsaugoti vaikų interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, t. y. turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaikų teisės. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas byloje nėra savitikslis, toks prašymas turi būti motyvuotas ir pagrįstas, laikinosios apsaugos priemonės, taikomos nagrinėjant šeimos bylas, dažniausiai atlieka ginčo teisinių santykių sureguliavimo iki teismo sprendimo priėmimo funkciją ir skirtos visų pirma apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus.
16. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą, ir neturėtų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-292-330/2022).
17. Ieškovė atskirajame skunde nurodo, kad Tarnybos priimtas sprendimas prieštarauja teismo nutartims, todėl teismas privalėjo tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovė tiek prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tiek atskirajame skunde iš esmės kritikuoja Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priimtus sprendimus, esą jie prieštarauja Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-25 teismo nutarčiai (civilinėje byloje Nr. N2-35994-131/2013), kuria nustatyta N. B. gyvenamoji vieta su ieškove ir priteistas išlaikymas iš atsakovo J. B. ir 2021-03-04 nutarčiai (civilinėje byloje Nr. eS2-10568-842/2021), kuria buvo išduotas leidimas paimti vaikus iš tėvų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti argumentai negali būti pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl žemiau nurodytų motyvų.
18. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-03-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-10568-842/2021 teismas leido paimti nepilnamečius vaikus iš jų tėvų ieškovės B. Š. bei atsakovo J. B.. Teismo nutartyje nurodyta, kad:
18.1. Remiantis į bylą pateiktomis Anketomis, vaikams nustatyti šie rizikos veiksniai: vaikai patyrė psichologinį smurtą iš kartu su vaikų motina gyvenančio sugyventinio (būna piktas, rėkia ant visų, uždaro vaikus kambaryje ir neišleidžia bei kt.), vaikų motina negeba užtikrinti vaikams psichologiškai saugios aplinkos; vaikų atstovai pagal įstatymą yra apsvaigę nuo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių vaistų; vaikų gyvenamojoje vietoje lankosi pašaliniai asmenys, kurie galimai kelia grėsmę vaikų saugumui (patikrinimo metu namuose rastas asmuo tvirtino, kad čia dažnai renkasi asmenys, kurie vartoja narkotines medžiagas ir alkoholį, taip elgiasi ir vaikų motina, butas yra pasilinksminimų vieta).
18.2. Tarnybos specialistams dirbant su šeima nustatyta, kad vaikų motina B. Š. teikia ne visą informaciją apie šeimą, neigia ir nesiima spręsti žalingų alkoholio bei psichotropinių medžiagų vartojimo problemų, jai galimai trūksta žinių ir įgūdžių, kaip tinkamai atliepti vaikų poreikius, užtikrinti jų saugumą bei geriausius interesus. Vaikų motina neįsisąmonino sugyventinio daromo žalos jos vaikų fizinei ir emocinei būsenai. B. Š. nesutiko, kad vaikų laikinoji priežiūra būtų taikoma Vilniaus miesto krizių centre vaikams kartu su motina.
18.3. Vaikų tėvas J. B. 2021-02-03 Tarnybai pateikė paaiškinimą, kad dabar pasiimti ir auginti vaikų negali, kadangi gydosi, baigęs gydymą planuoja susirasti darbą, pagerinti gyvenimo sąlygas ir pats rūpintis vaikais. Sutinka, kad vaikus laikinai globotų B. Š. motina.
18.4. Konstatuota, kad suinteresuotas asmuo J. B. šiuo metu negali rūpintis vaikais, kadangi nurodo šiuo metu negebantis užtikrinti jiems tinkamų gyvenimo sąlygų, be to, planuojantis tęsti gydymą nuo priklausomybių. Vaikų motina B. Š. nesupranta atsakomybės už vaikus, nelinkusi pripažinti ir kovoti su turimomis priklausomybėmis, jos gyvenamojoje vietoje lankosi pašaliniai asmenys, kurie galimai svaiginasi psichotropinėmis medžiagomis mažamečių akivaizdoje, moteris neatsargiai/pavojingai vartoja vaistus. Vaikai, būdami su apsvaigusia motina jaučia nerimą ir baimę, taip pat bijo motinos sugyventinio.
18.5. Įvertinus su prašymu dėl leidimo paimti vaikus iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pateiktus duomenis, konstatuota, kad nagrinėjamu atveju yra CK 3.254 straipsnio 2 ir 3 punkte numatytos aplinkybės (tėvai dėl turimų priklausomybių, įgūdžių stokos negali pasirūpinti vaikais, tėvų valdžią naudoja netinkamai, kyla pavojus vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui), sudarančios pagrindą paimti vaikus iš jų tėvų, todėl pareiškėjai išduotinas leidimas paimti nepilnamečius vaikus N. B. ir N. B. iš jų tėvų J. B. ir B. Š. (VTAPĮ 42 straipsnio 2 dalis, CPK 582 straipsnis).
19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad vaiko laikinoji globa nustatoma esant CK 3.254 straipsnyje nurodytiems pagrindams. Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba, nustačiusi, kad vaiko tėvai ar turimas vienintelis iš jų yra dingę ar laikinai negali rūpintis vaiku dėl ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių, ar vaiku nesirūpina, nesidomi juo, netinkamai jį auklėja, naudoja smurtą ar kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir sveikatai, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš atstovų pagal įstatymą ir paėmusi vaiką kreiptis į teismą dėl teismo leidimo paimti vaiką išdavimo (CK 3.2541 straipsnis). Teismui išdavus leidimą paimti vaiką, valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba teikia savivaldybės administracijai nurodymą dėl laikinosios globos (rūpybos) nustatymo ir konkretaus laikinojo globėjo (rūpintojo) skyrimo (CK 3.250 straipsnio 3 dalis). <...> laikinieji globėjai, teikdami paslaugą vaikui, turi tinkamai įgyvendinti vaiko teises ir vykdyti įstatymo nustatytas pareigas, taip pat ir pareigą bendradarbiauti su pagalbą vaikui organizuojančiomis institucijomis, turi leisti Tarnybai laiku vykdyti vaiko globos priežiūrą. Tais atvejais, kai vaiko laikinasis globėjas negali užtikrinti geriausių vaiko interesų šeimoje, Tarnyba turi arba paimti vaiką iš laikinojo globėjo šeimos skubiai, jei vaikas yra jam nesaugioje aplinkoje esamuoju momentu, arba spręsti dėl vaiko globėjo pakeitimo ar nušalinimo nuo pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-04-01 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020).
20. Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad:
20.1. 2021-04-19 Vilniaus miesto savivaldybės administracija įsakymu Nr. 30-1025/21 nustatė likusiam be tėvų globos N. B. laikinąją globą nuo 2021-03-10 ir N. B. globėja skyrė E. Š., N. B. globos vietą nustatė globėjos gyvenamojoje vietoje (dokumento registracijos Nr. DOK-95639).
20.2. 2021-04-19 Vilniaus miesto savivaldybės administracija įsakymu Nr. 30-1024/21 nustatė likusiam be tėvų globos N. B. laikinąją globą nuo 2021-03-10 ir skyrė N. B. globėja E. Š., globos vietą nustatė globėjos gyvenamojoje vietoje (dokumento registracijos Nr. DOK-95639).
20.3. 2022-02-08 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius ieškovei pateikė raštą dėl laikinosios globos pabaigos, kuriame informavo, kad, vadovaudamasis Vaiko laikinosios globos (rūpybos) nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2002-04-18 įsakymu Nr. 28 ir 29 punktais, ir 2022-02-07 vaikų tėvo J. B. atvejo nagrinėjimo posėdžio metu nustačius, jog atsirado Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.255 straipsnyje nustatyti vaiko laikinosios globos pabaigos pagrindai, Skyrius drauge su atvejį koordinuojančiais specialistais priėmė sprendimą grąžinti mažamečius vaikus N. B., gim. 2011-10-24, ir N. B., gim. 2015-06-16, jų tėvui, todėl Skyrius 2022-02-08 pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nurodymą panaikinti vaikų laikinąją globą nuo 2022-02-11 (dokumento registracijos Nr. DOK-26661).
20.4. 2022-02-10 Vilniaus miesto savivaldybės administracija įsakymu Nr. 30-321/22 dėl administracijos direktoriaus 2021-04-19 įsakymo Nr. 30-1025/21 pripažino netekusiu galios Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021-04-19 įsakymą Nr. 30-1025/21 ,,Dėl laikinosios globos N. B. nustatymo“, 2022-02-11 grąžinus N. B. tėvui J. B.. Šiame įsakyme nurodyta, kad šis įsakymas gali būti skundžiamas dėl administracinės procedūros – Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka; dėl globos panaikinimo ir susijusių procedūrų – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (dokumento registracijos Nr. DOK-29612).
20.5. 2022-02-10 Vilniaus miesto savivaldybės administracija įsakymu Nr. 30-320/22 dėl administracijos direktoriaus 2021-04-19 įsakymo Nr. 30-1024/21 pripažino netekusiu galios Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021-04-19 įsakymą Nr. 30-1024/21 ,,Dėl laikinosios globos N. B. nustatymo“, 2022-02-11 grąžinus N. B. tėvui J. B.. Šiame įsakyme nurodyta, kad šis įsakymas gali būti skundžiamas dėl administracinės procedūros – Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka; dėl globos panaikinimo ir susijusių procedūrų – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (dokumento registracijos Nr. DOK-29612).
25. Pasisakant dėl atskirojo skundo argumentų pažymėtina, kad: i) byloje (skundžiama nutartimi) yra sprendžiami tik klausimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau pats šalių ginčas nėra sprendžiamas iš esmės. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją, o ginčas tarp šalių šioje proceso stadijoje nėra sprendžiamas iš esmės; ii) apeliacine tvarka siekiama įvertinti tik skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau pats klausimas nėra nagrinėjamas iš naujo. CPK įtvirtintinas ribotos apeliacijos modelis, kurio pagrindinė paskirtis pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 301, 338 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020); iii) sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra susijęs su nepilnamečių vaikų interesų užtikrinimu.
26. Nors teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad skundžiamoje nutartyje yra ne visai teisingai apibrėžtas ieškovės materialus reikalavimas, tačiau tokia aplinkybė nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos nutarties.
27. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas atsižvelgia į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio ir CK 3.3 straipsnio nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aptariamu aspektu:
27.1. Aplinkybės, kurios siejamos su nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymu, gali kisti (keistis), todėl tokie klausimai teismo gali būti svarstomi iš naujo, išimtinai atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus.
27.2. Byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurios, vertinant nepilnamečių vaikų interesus, sudarytų pagrindą taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
27.3. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis būtų užtikrinamas būsimo teismo sprendimo įvykdymas. Būtinybės užtikrinti būsimą teismo sprendimą ieškovė neįrodė.
28. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes nėra pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, kad būtina taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Vadovaujantis teisės aktais ir teismų praktika, teismui išdavus leidimą paimti vaiką, valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba teikia savivaldybės administracijai nurodymą dėl laikinosios globos (rūpybos) nustatymo ir konkretaus laikinojo globėjo (rūpintojo) skyrimo (CK 3.250 straipsnio 3 dalis). Būtent valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybai suteikta teisė spręsti dėl laikinojo globėjo vaikams paskyrimo, jo pakeitimo, o taip pat grąžinimo tėvams. Pažymėtina ir tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai gali būti skundžiami dėl globos panaikinimo ir susijusių procedūrų – CPK nustatyta tvarka arba Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka dėl administracinės procedūros. Jeigu ieškovė nesutinka su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais ir mano, kad įsakymai pažeidžia jos teises, ji turėjo teisę skųsti įsakymus nurodyta tvarka, tačiau nesutikimas su Tarnybos veiksmais ir nesutikimas su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įsakymais, vertinant aukščiau paminėtas aplinkybes, negali būti pagrindas šioje byloje taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
29. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, taip pat nenustatė.
30. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai, atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvai neturi esminės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai).
31. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Irmantas Šulcas