Civilinė byla Nr. e2-6094-862/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01835-2024-4

Procesinio sprendimo kategorijos 2.11; 3.2.6.1.

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė,

sekretoriaujant Vilmai Aleksandravičiūtei, dalyvaujant ieškovės likviduojamos dėl bankroto mažosios bendrijos (toliau – likviduojama dėl bankroto MB) „Ventekonas“ atstovui advokatui Nikui Borneikai, atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui V. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto MB „Ventekonas“ ieškinį dėl piniginių lėšų priteisimo, pareikštą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „EnergoLT“.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 4054,73 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2023-03-15 Kauno apygardos teismas priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. B2-854-413/2023, kuria, be kita ko, nutarė priimti MB „Airkon LT“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei. Papildomai nurodė, kad 2023-04-17 Kauno apygardos teismas nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. B2-854-413/2023, iškėlė bendrovei bankroto bylą, nemokumo administratoriumi paskyrė UAB „BFMG“. Ši teismo nutartis įsiteisėjo 2023-05-23. Paaiškino, kad ieškovės skolininkas UAB „EnergoLT“, atsakydamas į ieškovės raginimą dėl skolos padengimo, 2023-09-01 rašte nurodė, jog 2023-03-21, t. y. po to, kai Kauno apygardos teisme buvo priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo, atsakovė pateikė ieškovės skolininkui UAB „EnergoLT“ pranešimą, kuriuo nurodė ieškovei priklausančias pinigines lėšas išmokėti atsakovės naudai. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad vykdydama minėtą atsakovės nurodymą, UAB „EnergoLT“ 2023-03-22 atliko 4054,73 Eur dydžio ieškovei priklausančių lėšų išmokėjimą atsakovės naudai.

Atsakovė 2024-02-28 pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2023-03-21 duomenimis, ieškovės įsiskolinimas Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių fondų biudžetams pagal atsakovės apskaitomas prievoles sudarė 63010,10 Eur. Atsakovė 2023-03-21 raštu kreipėsi į ieškovės skolininką MB „EnergoLT“, prašydama ieškovei priklausančias išmokėti pinigines lėšas, neviršijant 63010,10 Eur sumos, pervesti į atsakovės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. UAB „EnergoLT“ 2023-03-22 atliko bankinį pavedimą, kuriuo atsakovei pervedė 4054,73 Eur. Kauno apygardos teismas 2023-04-17 nutartimi iškėlė ieškovei bankroto bylą. Nutartis įsiteisėjo 2023-05-23. Ta pačia nutartimi nemokumo administratoriumi paskyrė UAB „BMFG“. Kauno apygardos teismas 2023-08-29 nutartimi patvirtino ieškovės 65018,47 Eur finansinį reikalavimą. Paaiškino, kad atsakovės 2023-03-21 rašto ieškovės skolininkui MB „EnergoLT“ siuntimas, kuriuo prašoma ieškovei priklausančias išmokėti pinigines lėšas, neviršijant 63010,10 Eur sumos, pervesti į vieną iš nurodytų atsakovės biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nėra priverstinis išieškojimo veiksmas, nes šis veiksmas neatitinka įstatyme numatytų priverstinių mokestinės nepriemokos išieškojimo būdų. Nurodė, kad atsakovė nevykdė ieškovės turto realizavimo ir išieškojimo veiksmų. Atkreipė dėmesį, kad įstatyme nėra numatytas draudimas juridiniam asmeniui vykdyti prievoles, kai teismas priima pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo. Toks draudimas yra nustatytas tik nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos. UAB „EnergoLT“ 2023-03-22 atlikto bankinio pavedimo metu nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo net nebuvo priimta, todėl nebuvo draudžiama ieškovei vykdyti mokestines prievoles, tame tarpe ir tretiesiems asmenims mokėti mokesčius už šią bendriją. Paaiškino, kad ieškovė savo teiginius įrodinėja Kauno apygardos teismo 2023-03-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-854-413/2023, tačiau atsakovė šioje byloje nebuvo šalis, ir minėtos nutarties atsakovė negavo. Atsakovė nurodė, kad specialioje interneto svetainėje nėra duomenų, patvirtinančių, kad informacija apie teismo priimtą pareiškimą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo buvo išviešinta. Ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog informacija apie paskirtą teismo posėdžio dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo datą, laiką buvo paskelbta specialioje interneto svetainėje ar kitokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovė žinojo ar galėjo žinoti apie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimą.

Ieškovė dublike nurodė, kad nesutinka su atsakovės atsiliepime išdėstytais argumentais. Paaiškino, kad pareiškimo dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo priėmimu sukuriamos teisinės pasekmės, užtikrinančios visų nemokios bendrovės kreditorių lygias teises. Tai, kad atsakovė pateikė ieškovės debitoriui UAB „EnergoLT“ pranešimą dėl ieškovei priklausančių lėšų pervedimo atsakovės naudai yra ne kas kita kaip skolos išieškojimas – savo turimo reikalavimo patenkinimas, pasinaudojant savo kaip mokesčių administratoriaus, padėtimi. Iškėlus ieškovei bankroto bylą, įmonės turtas (taigi, ir debitoriniai įsiskolinimai) pereina nemokumo administratoriaus žinion. Jei atsakovė nebūtų pateikusi UAB „EnergoLT“ pranešimo dėl ieškovei priklausančių lėšų, neviršijant 63010,10 Eur, pervedimo atsakovės naudai, po bankroto bylos ieškovei iškėlimo nurodytos lėšos būtų išieškotos bankrutuojančios ieškovės naudai ir paskirstytos visiems ieškovės kreditoriams įstatyme nustatyta tvarka. Tokiu būdu nuosekliai ginamos visų kreditorių teises, ne tik tų, kurie anksčiau pradėjo išieškojimo veiksmus. Taigi, atsakovė gavusi iš trečiojo asmens UAB „EnergoLT“ pinigines lėšas, apėjo kitus bankrutuojančios bendrovės kreditorius, tokiu būdu pažeisdama lygiateisių kreditorių teises bei teisėtus interesus. Tokie veiksmai galiojančių teisės normų bei aktualiai formuojamos teismų praktikos pagrindu laikytini neteisėtais. Papildomai paaiškino, kad atsakovė atsiliepime kalba apie atvejus, kai juridinis asmuo neturi finansinių sunkumų, pradelstų įsipareigojimų kreditoriams ir pats atlieka mokėjimus, vykdydamas prievoles, tačiau, nagrinėjamu atveju, ne ieškovė atliko mokėjimą atsakovės naudai, tačiau atsakovė siekė išsiieškoti skolą (jos dalį) iš ieškovės per jos debitorių. Kadangi ieškovės finansinė situacija buvo sudėtinga ir lėšų banko sąskaitose neturėjo, atsakovė negalėjo skolos pasidengti atlikdama lėšų nurašymą nuo ieškovės banko sąskaitos, todėl dalį skolos išsiieškojo pateikiant pranešimą ieškovės debitoriui. Ieškovė nurodė, kad atsakovės skolos dengimas, pinigines lėšas išsiieškant iš ieškovės debitoriaus trečiojo asmens UAB „EnergoLT“, buvo atliktas tuo metu, kai ieškovė buvo nemoki ir turėjo kitų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams. Atkreipė dėmesį, kad ieškovės bankroto byloje yra patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai bendrai 358894,66 Eur sumai. Atitinkamai, atsakovės atlikto išieškojimo metu egzistavo kitų kreditorių, kurių teisės bei teisėti interesai buvo pažeisti, pradelsti įsipareigojimai. Pažymėjo, kad 2023-04-17 Kauno apygardos teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. eB2-854-413/2023, teismas nurodė, kad ieškovės finansinė būklė blogėjo nuo 2021 m., kadangi skolos jau viršijo turimo į balansą įrašyto turto vertę. Tiek 2021 m., tiek 2022 m. ieškovės veiklos metai buvo nuostolingi, atitinkamai, 2021 m. ieškovės nuostolis siekė 271982 Eur, o 2022 m. – 68739 Eur. Paaiškino, kad nagrinėjamu atveju, esminis momentas yra ne tai, kad trečiasis asmuo įvykdė prievolę už ieškovę, pinigines lėšas pervesdamas atsakovės naudai, tačiau tai, kad trečiasis asmuo prievolę atsakovės naudai įvykdė ne laisva valia ar ieškovės prašymu, bet pagal atsakovės reikalavimą tuo metu, kai ieškovė buvo nemoki, turėjo pradelstų įsipareigojimų kitiems kreditoriams ir, be kita ko, teisme jau buvo priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo. Būtent šios aplinkybės nagrinėjamą situaciją daro neteisėtą, pažeidžiančią kitų ieškovės kreditorių teises bei interesus. Papildomai nurodė, kad 2023-03-15 Kauno apygardos teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-854-413/2023 nurodoma, kad informacija apie paskirtą teismo posėdžio dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo datą ir laiką paskelbti specialioje interneto svetainėje. Apie itin blogą finansinę ieškovės padėtį bei nemokumą atsakovė žinojo ir turėjo žinoti, kadangi išieškoti iš ieškovės banko sąskaitos ne teismo tvarka nebuvo galimybės (būtent dėl šios priežasties buvo imtasi veiksmų gauti skolos padengimą iš ieškovės skolininko UAB „EnergoLT“). Atitinkamai, prieš pateikdama reikalavimą trečiajam asmeniui UAB „EnergoLT“ dėl jo žinioje esančių ieškovei priklausančių lėšų išmokėjimo, privalėjo pasidomėti, ar Kauno apygardos teisme nėra priimto pareiškimo dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo.

Atsakovė pateiktame triplike nurodė, kad atsakovė turi teisę atlikti išieškojimo veiksmus prieš trečiąjį asmenį tik tuo atveju, jeigu trečiasis asmuo laidavimu arba garantija yra užtikrinęs mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės įvykdymą. UAB „EnergoLt“ nėra užtikrinusi ieškovės mokestinės prievolės įvykdymą, todėl atsakovės 2023-03-21 raštas dėl ieškovei priklausančių lėšų pervedimo UAB „Energo LT“ nėra ir negali būti laikomas išieškojimo veiksmu. Paaiškino, kad UAB „EnergoLT“ pinigines lėšas atsakovei pervedė geranoriškai, laisva valia, o atsakovės 2023-03-21 raštas UAB „Energo LT“ nėra išieškojimo veiksmas. Nurodė, kad tik nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos yra draudžiama vykdyti juridinio asmens finansines prievoles, įskaitant ir trečiojo asmens už skolininką prievolių vykdymą. Vadinasi, skirtingai nei teigia ieškovė, draudimas vykdyti finansines prievoles nėra siejamas su faktine juridinio asmens nemokumo būsena atsiradusia praeityje, turimais finansiniais sunkumais, o yra taikomas tik įsiteisėjus nutarčiai pripažinti juridinį asmenį nemokiu. Paaiškino, kad UAB „EnergoLT“ 2023-03-22 atlikto bankinio pavedimo metu negaliojo draudimas vykdyti ieškovės finansines prievoles, įskaitant ir draudimą UAB „EnergoLT“ sumokėti mokestinę nepriemoką (dalinai) už ieškovę, nes tuo metu nebuvo priimta nutartis iškelti bankroto bylą ieškovei. Atsakovė nurodė, kad ieškovė nei ieškinyje, nei dublike nepateikia jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovė žinojo ar galėjo žinoti, jog teismas priėmė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančios Kauno apygardos teismo 2023-03-15 nutarties matyti, kad minėta nutartimi teismas priėmė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei. Byloje esantis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2023-03-21 raštas „Dėl MB „Ventekonas“ priklausančių išmokėti lėšų pervedimo“ patvirtina, kad atsakovė trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, ir ieškovei el. paštu išsiuntė prašymą išmokėti pinigines lėšas, neviršijančias 63010,10 Eur sumos, pervesti į vieną iš nurodytų atsakovės biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų. Iš byloje esančio AB „Swedbank“ banko 2023-03-22 mokėjimo nurodymo Nr. B139189 matyti, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, sumokėjo atsakovei 4054,73 Eur. Iš byloje esančios Kauno apygardos teismo 2023-04-17 nutarties matyti, kad teismas 2023-04-17 ieškovei iškėlė bankroto bylą, minėta nutartis įsiteisėjo 2023-05-23.

Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl to, ar atsakovės 2023-03-21 raštas „Dėl MB „Ventekonas“ priklausančių išmokėti lėšų pervedimo“ laikytinas kaip turto realizavimo ir (ar) išieškojimo veiksmas, pažeidžiantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau - JANĮ) 19 straipsnio 5 dalį.

JANĮ 19 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teismui priėmus pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo, jeigu dėl juridinio asmens buvo išduoti vykdomieji dokumentai arba nurodymai areštuoti, nurašyti lėšas arba nutraukti lėšų išmokėjimą iš juridinio asmens sąskaitos, juridinio asmens turtas pagal šiuos vykdomuosius dokumentus ir nurodymus gali būti areštuojamas, tačiau šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas, išskyrus šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį, kai teismas leido antstoliui baigti vykdyti turto pardavimą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Analogiška teisės norma buvo įtvirtinta Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) (neteko galios nuo 2020-01-01) 9 straipsnio 3 dalyje, todėl aktuali šios normos aiškinimo teismų praktika, galiojusi iki JANĮ priėmimo.

ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta imperatyvi taisyklė, kad, teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai, įmonės turtas (lėšos) pagal šiuos vykdomuosius dokumentus gali būti areštuojamas, tačiau šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas. Vienas pagrindinių įmonės bankroto instituto tikslų – įmonės kreditorių teisių ir teisėtų interesų apsauga. Bankrutuojančios įmonės statusas reiškia, kad įmonė yra nemoki, t. y. negali patenkinti visų kreditorių reikalavimų; bankroto procesą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatyta tokia bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka, kuri užtikrina teisingą jų interesų derinimą ir lygiateisiškumą - visi tos pačios eilės kreditoriai turi teisę į savo reikalavimų patenkinimą proporcingai pagal priklausančią kiekvienam kreditoriui sumą (Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-10-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1119/2013). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 2013-11-14 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2013 pažymėta, kad „nurodytame straipsnyje išdėstytų nuostatų paskirtis – galimos bankroto bylos procedūrų užtikrinimas, todėl jos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į bendruosius šių procedūrų principus bei tikslus. Bankroto proceso tikslas – tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu įmonei – skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo“.

Atsakovė triplike nurodo, kad teikdama trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, 2023-03-21 raštą „Dėl MB „Ventekonas“ priklausančių išmokėti lėšų pervedimo“ nepažeidė JANĮ 19 straipsnio 5 dalies, kadangi tik iškėlus bankroto bylą draudžiama bankrutuojančiam asmeniui bei trečiajam asmeniui už bankrutuojantį asmenį vykdyti finansinius įsipareigojimus. Atsakovė teigia, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, geranoriškai įvykdė dalį ieškovės prievolės vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.50 straipsniu, pagal kurį prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo (1 dalis). Teismas nesutinka su atsakovės argumentu, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovei 2023-03-22 sumokėdamas 4054,73 Eur sumą įvykdė prievolę vadovaudamasis CK 6.50 straipsniu. Tretieji asmenys negali įvykdyti viešosios piniginės prievolės už tokią prievolę turintį asmenį pagal privatinės teisės normas, nes prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai (CK 6.50 straipsnio 1 dalis), o įvykdę tokią prievolę tretieji asmenys negalėtų įgyti kreditoriaus teisių, susijusių su skolininku (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Dėl to MAĮ nustatyta, kad mokestį ir su juo susijusias sumas už mokesčių mokėtoją gali sumokėti tretieji asmenys tik centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka (MAĮ 83 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2023-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-928-912/2023). Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002-02-25 įsakymu Nr. 51 „Dėl mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos priėmimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos priėmimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 7 punkte nustatyta, kad mokestinės nepriemokos perėmimas įforminamas mokestinės nepriemokos perėmimo sutartimi tarp mokesčių mokėtojo ir trečiojo asmens. Nagrinėjamu atveju, atsakovė nepateikė teismui sutarties, iš kurios būtų galima spręsti, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, 4054,73 Eur sumą pervedė atsakovei vykdydamas mokestinę prievolę už ieškovę ar kitų įrodymų, kurie pagrįstų trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisę įvykdyti ieškovės prievolės atsakovei dalį (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, atsakovės argumentas, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, geranoriškai įvykdė dalį ieškovės prievolės vadovaujantis CK 6.50 straipsniu laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas.

Atsakovė atsiliepime ir triplike nurodo, kad atsakovės surašytas raštas negali būti laikomas išieškojimo ir turto realizavimo veiksmais, kadangi pagrindai, numatantys atsakovės teisę vykdyti išieškojimą įtvirtinti MAĮ 106 straipsnyje. Iš byloje esančio 2023-03-21 atsakovės rašto „Dėl MB „Ventekonas“ priklausančių išmokėti lėšų pervedimo“ matyti, kad atsakovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 101 straipsnio 6 dalimi ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 688 straipsniu, paprašė trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, išmokėti ieškovei priklausančias lėšas, neviršijančias 63010,10 Eur sumos, pervedant į atsakovės vieną iš nurodytų atsakovės biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų. MAĮ 101 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad mokesčių administratoriaus vykdomam turto areštui mutatis mutandis taikomos CPK XLVIII skyriaus 675 straipsnio 1, 2, 4 ir 5 dalyse, 677, 678, 679, 680, 683, 684 straipsniuose, 686 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei 688 straipsnyje nustatytos taisyklės. Šiuo atveju mokesčių administratoriaus pareigūnas turi visas teises ir pareigas dėl mokesčių mokėtojo ir trečiųjų asmenų, kaip ir CPK nustatyta tvarka turtą areštuojantis antstolis. CPK 688 straipsnyje yra reglamentuojamas išieškojimo nukreipimo į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis institutas.

Iš aukščiau nurodyto galima daryti išvadą, kad atsakovė minėtu raštu nurodė trečiajam asmeniu, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, turimą piniginę prievolę ieškovės naudai įvykdyti atsakovei, tokiu būdu sumažinant ieškovės turtą (turtinę teisę) 4054,73 Eur sumai. Sutiktina su ieškovės dublike nurodytais argumentais, kad toks atsakovės nurodymas trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, laikytinas išieškojimu ir pažeidė JANĮ 19 straipsnio 5 dalį, kadangi tokiu būdu atsakovė gavo savo reikalavimo dalies patenkinimą pirmiau už pirmos eilės kreditorius taip pažeidžiant kitų kreditorių teises bei teisėtus interesus.

Atsakovė atsiliepime ir triplike nurodo, kad ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovė žinojo ar galėjo žinoti, jog teismas priėmė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad pagal ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalį informaciją apie priimtą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pirmosios instancijos teismas pateikia viešai ir nedelsdamas, ji skelbiama viešai apygardos teismo internetiniame puslapyje, reikiamais atvejais gali būti išduodamas teismo atitinkamo procesinio dokumento nuorašas. Jeigu asmuo, kuriam pervestos lėšos, žinojo ar galėjo žinoti apie vykdymo sustabdymą dėl pareiškimo padavimo iškelti bankroto bylą, tai jis vertinamas kaip nesąžiningas lėšų įgijėjas ir iš jo gautos lėšos gali būti išieškotos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-09 nutartis Nr. 3K-3-485/2009).

Atsakovė kartu su atsiliepimu pateikė teismui ištraukas iš elektroninio tinklalapio pranesimai.teismai.lt/teismu_pranesimai/, kuriose matyti, kad 2024-02-27 su žodžiu tekste „Ventekonas“ nebuvo pranešimų apie teismų procesinius veiksmus, viešo paskelbimo apie teismo posėdžio datą, procesinių dokumentų įteikimą, teismų pranešimų apie nagrinėjamas civiline bylas. Teisėjų tarybos 2013-11-08 nutarimu Nr. 13P-144-(7.1.2) patvirtinto Dėl teismų pranešimų skelbimo specialiame interneto tinklalapyje tvarkos aprašo (galiojanti redakcija nuo 2022-01-01) (toliau – Aprašas) 9.3 papunktyje įtvirtinta, kad specialiame interneto tinklalapyje neaktualiais pripažįstami pranešimai dėl bylos nagrinėjimo iš esmės rašytinio proceso tvarka ir dėl kitų klausimų nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka kitą dieną po įvykusio teismo posėdžio. Aprašo 10 punkte įtvirtinta, kad neaktualiais pripažinti pranešimai specialiame interneto tinklalapyje skelbiami tris mėnesius nuo jų pripažinimo neaktualiais momento. Suėjus trijų mėnesių terminui, neaktualiais pripažinti pranešimai perkeliami į LITEKO duomenų bazės archyvą ir pašalinami iš specialaus interneto tinklalapio. Taigi, atsakovės pateiktos teismų pranešimų ištraukos neįrodo aplinkybės, jog nebuvo skelbiama apie civilinę bylą dėl nemokumo ieškovės atžvilgiu iškėlimo, kadangi toks pranešimas suėjus nurodytam terminui yra šalinamas iš teismų pranešimų sistemos. Atvirkščiai, Liteko duomenimis nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad Kauno apygardos teismas 2023-03-15 civilinėje byloje Nr. eB2-331-413/2024 (ankstesnis civilinės bylos Nr. B2-854-413/2023) paskelbė teismo pranešimą specialiame interneto tinklapyje dėl teismo posėdžio datos bylose, nagrinėjamose rašytinio proceso tvarka ir nurodė, kad „2023-04-15, 13:00 val. rašytinio proceso tvarka bus nagrinėjama civilinė byla Nr. B2-854-413/2023 pagal ieškovės MB „Airkon LT“ pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsakovei MB „Ventekonas“ <...>“.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad 2023-03-21 atsakovės rašto pateikimo trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, pateikimo metu buvo skelbiamas teismo pranešimas apie teisme nagrinėjamą civilinę bylą dėl ieškovei nemokumo bylos iškėlimo. Sutiktina su ieškovės dublike nurodytais argumentais, kad atsakovė yra juridinis asmuo, valstybinė įstaiga, nuolat vertinanti fizinių ir juridinių asmenų mokestinių nepriemokų klausimus ir neretai pati inicijuojanti juridinių asmenų nemokumo bylas, todėl atsakovei keltini aukštesni atsakingumo bei sąžiningumo reikalavimai, susiję su domėjimusi bendrovės finansine būkle ir atitinkamai nemokumo bylos inicijavimu. Atsakovė prieš priimant 2023-03-21 raštą „Dėl MB „Ventekonas“ priklausančių išmokėti lėšų pervedimo“ turėjo galimybę patikrinti teismų pranešimus apie nagrinėjamas bylas bei viešus paskelbimus apie teismo posėdžių datas, todėl darytina išvada, kad atsakovė turėjo žinoti apie teismo priimtą pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo ieškovės atžvilgiu.

Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad Kauno apygardos teismui priėmus pareiškimą dėl ieškovės nemokumo bylos iškėlimo atsakovė nukreipė išieškojimą į ieškovės pinigines lėšas, esančias pas trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, į tai, kad atsakovė turėjo žinoti apie priimtą pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo ieškovės atžvilgiu ieškovės reikalavimas dėl 4054,73 Eur piniginių lėšų priteisimo iš atsakovės laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi bei 6.210 straipsnio 1 dalimi iš atsakovės ieškovei priteistina 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (4054,73 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024-02-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CPK 96 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jei abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai nepriteistinos.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nagrinėjamoje civilinėje byloje nepatirta.

Vadovaudamasis CPK 270 straipsniu, teismas

       n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, 4054,73 Eur pinigines lėšas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (4054,73 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024-02-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovės likviduojamai dėl bankroto MB „Ventekonas“, juridinio asmens kodas 303213711, naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                     Rasita Kurakienė