Civilinė byla Nr. e2A-1083-945/2024

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02262-2024-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4;

2.6.1.5; 2.6.29.3; 3.3.1.21

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 12 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 12 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ ieškinį atsakovei V. M. dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Finansų bitė“ (toliau – ieškovė), patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė teismo priteisti iš atsakovės V. M. (toliau – atsakovė) 5 427,63 Eur negrąžintą kreditą, 310,30 Eur palūkanas už laikotarpį nuo 2023 m. spalio 6 d. iki 2024 m. vasario 1 d., 1 282,89 Eur administravimo mokestį, 40,64 Eur nuostolių atlyginimą (negautas pajamas, kurias sudaro paskolos sutartyje įtvirtintos 14 proc. metinės palūkanos, skaičiuojamos pagal paskolos sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio už laikotarpį nuo 2024 m. vasario 2 d. iki 2024 m. vasario 21 d.), 14 proc. dydžio nuostolių atlyginimą (negautas pajamas) už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2029 m. liepos 5 d.) nuo pagal paskolos sutartį tinkamu jos vykdymo atveju tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 2 333,78 Eur sumos, 456,13 Eur sutarties sudarymo mokestį, 20,33 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2.       Ieškovė nurodė, kad šalys 2023 m. gegužės 15 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 37929135 (toliau – paskolos sutartis), kurios pagrindu ieškovė suteikė atsakovei 6 065 Eur sumą (5 582,83 Eur paskola + 482,17 Eur paskolos sutarties sudarymo mokestis) 74 mėn. laikotarpiui. Sutarties sudarymo mokestį ieškovė be atskiro pavedimo įskaitė į savo sąskaitą, taip pat įskaitė 2 593,65 Eur atsakovės įsiskolinimo ieškovei pagal ankstesnę vartojimo kredito sutartį refinansavimui, pervedė 900,86 Eur atsakovės įsiskolinimą AS Inbank filialui, o atsakovei pervedė 2 088,32 Eur sumą. Atsakovei laiku nemokant įmokų pagal paskolos sutartį, ieškovė 2024 m. vasario 2 d. vienašališkai nutraukė paskolos sutartį.

3.       Atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2024 m. balandžio 12 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovės 5 427,63 Eur negrąžintą paskolą, 305,69 Eur mokėjimo palūkanas už laikotarpį nuo 2023 m. spalio 6 d. iki 2024 m. vasario 1 d., 146,02 Eur paskolos sutarties administravimo mokestį, 40,64 Eur nuostolių atlyginimą (negautas pajamas) už laikotarpį nuo 2024 m. vasario 2 d. iki 2024 m. vasario 21 d., 14 proc. dydžio nuostolių atlyginimą už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos (2024 m. vasario 21 d.) iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2029 m. liepos 5 d.), nuo pagal paskolos sutartį tinkamu jos vykdymo atveju tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 2 333,78 Eur sumos, 20,33 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5 940,31 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. kovo 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 651,72 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, atmetė kitą ieškinio dalį.

5.       Teismas konstatavo, kad paskolos sutarties pagrindu tarp šalių susiklostė prievoliniai vartojimo kredito teisiniai santykiai. Byloje nesant duomenų, kad atsakovė būtų grąžinusi suteiktą vartojimo kreditą, teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 5 427,63 Eur negrąžinto kredito sumą. Teismas nustatė, kad pagal tarp šalių sudarytos paskolos sutarties sąlygas kreditą, mokėjimo palūkanas atsakovė turėjo mokėti iki 2029 m. liepos 5 d. Paskolos sutartį nutraukus nuo 2024 m. vasario 2 d., ieškovė apskaičiavo iki paskolos sutarties nutraukimo dienos mokėtinas 305,69 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas. Teismo vertinimu, toks reikalavimas yra pagrįstas, todėl teismas jį patenkino. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalyje nustatytu teisiniu reglamentavimu ir atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, atmetė ieškovės reikalavimą dėl 4,61 Eur kompensacinių palūkanų priteisimo.

6.       Teismas pažymėjo, kad atsakovė 2023 m. gegužės 15 d. sudarė paskolos sutartį, sutikdama su paskolos sutarties specialiosiomis ir sutarties sudarymo metu galiojusiomis paskolos sutarties bendrosiomis sąlygomis (toliau – sutarties bendrosios sąlygos). Teismas nustatė, kad ieškovė 482,17 Eur sutarties sudarymo mokestį persivedė sau paskolos sutarties sudarymo pradžioje, o atsakovei pervedė tik paskolos sumą. Teismo vertinimu, prašomą priteisti sutarties sudarymo mokestį ieškovė jau faktiškai yra persivedusi iš atsakovės paskolos sutarties sudarymo pradžioje. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų grąžinusi investuotojams sutarties sudarymo mokestį, kaip tai numatyta sutarties bendrųjų sąlygų 4.7 punkte. Teismas padarė išvadą, kad ieškiniu faktiškai yra reiškiamas reikalavimas trečiųjų asmenų naudai, tačiau ieškovė yra suformulavusi reikalavimą 456,13 Eur sumą priteisti jai, o tokiu atveju ieškovei faktiškai būtų priteistas sutarties sudarymo mokestis, kurį ji jau turi savo dispozicijoje. Teismas sprendė, kad ieškovei pakartotinai priteistos sumos grąžinimas investuotojams liktų teisiškai neapibrėžtas, toks teismo sprendimas prieštarautų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo ir sąžiningumo principams, todėl atmetė ieškovės reikalavimą dėl 456,13 Eur sutarties sudarymo mokesčio priteisimo.

7.       Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovė sutarties bendrųjų sąlygų 1.2 punktu įsipareigojo kiekvieną mėnesį mokėti administracinį mokestį, tačiau to nepadarė, vertino, jog atsakovė netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, todėl ieškovė turi pagrindą reikalauti priteisti iš atsakovės administracinio mokesčio dalį, apskaičiuotą iki paskolos sutarties nutraukimo 2024 m. vasario 2 d. Kadangi atsakovė buvo atlikusi mokėjimus, iš kurių 118,03 Eur buvo skirta padengti administravimo mokesčiui, teismas už laikotarpį iki paskolos sutarties nutraukimo ieškovei iš atsakovės priteisė 146,02 Eur administravimo mokesčio. Kadangi administravimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti ieškovės nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, teismas netenkino ieškinio reikalavimo dalies dėl likusio 1 136,87 Eur administravimo mokesčio priteisimo. Ieškovei už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinus atsakovei pinigus ir dėl atsakovės neteisėtų veiksmų nutraukus paskolos sutartį, atsakovei nepateikus atsiliepimo, teismas konstatavo, jog ieškovės nuostolių faktas yra įrodytas, todėl iš atsakovės ieškovei priteisė 40,64 Eur nuostolius (negautas pajamas) už laikotarpį nuo 2024 m. vasario 2 d. iki 2024 m. vasario 21 d. ir 14 procentų dydžio nuostolių atlyginimą už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2029 m. liepos 5 d.), nuo pagal paskolos sutartį tinkamu jos vykdymo atveju tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 2 333,78 Eur sumos. Nustatęs, kad ieškovės prašomi priteisti delspinigiai buvo apskaičiuoti nuo nesumokėtos įmokos sumos iki paskolos sutarties nutraukimo dienos, neviršytas 180 kalendorinių dienų laikotarpis, teismas patenkino ieškovės reikalavimą dėl 20,33 Eur delspinigių priteisimo iš atsakovės.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8.       Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 12 d. sprendimo už akių dalį dėl sutarties sudarymo mokesčio ir priteisti ieškovei iš atsakovės 456,13 Eur sutarties sudarymo mokestį, taip pat priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas neteisingai interpretavo sutarties bendrųjų sąlygų 4.7 punktą. Sutarties sudarymo mokesčio paskirtis yra kompensuoti nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo. Aplinkybė, kad sutarties sudarymo mokesčio suma buvo išskaidyta visam paskolos terminui, nesuponuoja išvados, jog sutarties sudarymo mokestis sietinas su paskolos administravimu. Sutarties sudarymo mokestį paskolos gavėjas skolinasi iš investuotojų, t. y. skolintojų paskolintą sumą sudaro paskolos suma (bendra vartojimo kredito suma) ir sutarties sudarymo mokestis, kurį ieškovė atskaito iš paskolos gavėjo paskolos išmokėjimo metu. Sutarties sudarymo mokestis yra dalis operatoriui mokamo atlygio ir atitinka VKĮ 253 straipsnio 61 dalies reikalavimus. 

9.       Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl ginčo esmės ir bylos nagrinėjimo ribų

10.       Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad 2023 m. gegužės 15 d. paskolos sutarties Nr. 37929135 pagrindu šalis siejo vartojimo kredito teisiniai santykiai, kuriuose atsakovė yra skolininkė, o ieškovė – tarpusavio skolinimo platformos operatorė. Nėra ginčo ir dėl to, kad atsakovė tinkamai nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, dėl ko pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei iš atsakovės negrąžintą paskolos sumą, pradelstas mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, nuostolių dėl negautų pajamų (mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų forma) atlyginimą, netesybas ir procesines palūkanas.

11.       Kaip matyti iš su ieškiniu į bylą pateiktų paskolos sutarties bei įmokų grafiko, šalys taip pat susitarė dėl 482,17 Eur sutarties sudarymo mokesčio ir 1 400,92 Eur sutarties administravimo mokesčio. Ginčo dėl to, kad šios sumos vertintinos kaip ieškovės atlygis, byloje nekilo. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės likusias neapmokėtas šių mokesčių dalis – 456,13 Eur sutarties sudarymo mokesčio ir 1 282,89 Eur sutarties administravimo mokesčio.

12.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu už akių atmetė ieškinio reikalavimą dėl sutarties sudarymo mokesčio priteisimo, o reikalavimą priteisti sutarties administravimo mokestį tenkino iš dalies, priteisdamas ieškovei iš atsakovės 146,02 Eur sutarties administravimo mokesčio, apskaičiuoto už laikotarpį iki paskolos sutarties nutraukimo. Nors apeliacinį skundą ieškovė pateikė tik dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl sutarties sudarymo mokesčio priteisimo, Kauno apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 3 d. nutartimi pranešė šalims apie galimybę, vadovaujantis viešuoju interesu, išeiti už skundo ribų, kadangi byloje kyla poreikis apeliacinio skundo argumentus išanalizuoti viso platformos operatoriaus atlygio pagal vartojimo kredito sutartį, kurį apima ne tik sutarties sudarymo mokestis, bet ir sutarties administravimo mokestis, kontekste.

Dėl tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus atlygiui taikomų reikalavimų

13.       Kaip minėta nutarties 10 punkte, byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieškovė yra tarpusavio skolinimo platformos operatorė. Vadovaujantis VKĮ 253 straipsnio 6 dalimi, ne mažiau kaip 75 proc. tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio turi būti skaičiuojama proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų. Toks reglamentavimas tam tikrą tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus atlygio dalį (ne mažiau kaip 75 proc.) tiesiogiai proporcingai susieja su vartojimo kredito gavėjo vykdant paskolos sutartį grąžinama įmokų suma, kartu imperatyviai nustatydamas su įmokų grąžinimu nesusijusios atlygio dalies maksimalią ribą (iki 25 proc.), kurią draudžiama viršyti. Įstatyme taip pat įtvirtinta išimtis, kada toks ribojimas netaikomas – kai tarpusavio skolinimo platformos operatorius kiekvienam vartojimo kredito gavėjui suteikia ne mažiau kaip 12 proc. bendros vartojimo kredito sumos ir užtikrina, kad visu vartojimo kredito sutarties galiojimo laikotarpiu tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus pagal konkrečią vartojimo kredito sutartį vartojimo kredito gavėjui suteikta bendros vartojimo kredito sumos dalis sudarytų ne mažiau kaip 12 proc. negrąžintos bendros vartojimo kredito sumos (VKĮ 253 straipsnio 61 dalis). Tarpusavio skolinimo platformos operatorius, norėdamas pasinaudoti nurodyta išimtimi, turėtų vartojimo kredito dalį (ne mažesnę kaip 12 proc. bendros vartojimo kredito sumos) finansuoti savo lėšomis. Kitaip tariant, tarpusavio skolinimo platformos operatorius tokiu atveju veiktų ne tik kaip tam tikras tarpininkas tarp kreditoriaus ir skolininko, bet ir pats įgytų kreditoriaus statusą, kuris lemtų ir galimybes taikyti kitokią atlygio skaičiavimo tvarką.

14.       Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalimi, kuria atmestas ieškinio reikalavimas priteisti sutarties sudarymo mokestį, ieškovė būtent ir prašo taikyti VKĮ 253 straipsnio 61 dalyje įtvirtintą išimtį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokios savo pozicijos ieškovė nepagrindžia jokiais įrodymais. Nors ieškovė su ieškiniu ir 2024 m. kovo 12 d. prašymu pateikė skirtingų redakcijų sutarties bendrąsias sąlygas, nurodydama, kad ginčo sutarčiai turi būti taikoma naujesnė redakcija (pateikta 2024 m. kovo 12 d.), vien į šios redakcijos sąlygas įtraukta nuostata, jog ieškovė turi teisę investuoti į suteikiamas paslaugas, kartu su atkartota įstatyminės išimties formuluote, kad į kiekvieną paskolą investuojama ne mažiau kaip 12 proc. paskolos sumos, užtikrinant, jog visu sutarties galiojimo laikotarpiu ieškovės suteiktos paskolos dalis sudarytų ne mažiau kaip 12 proc. negrąžintos paskolos sumos (sutarties bendrųjų sąlygų 3.23 punktas), pati savaime negali būti aiškinama kaip patvirtinanti realų įstatymo reikalavimus atitinkančio investavimo faktą. Priešingai, ieškinyje ieškovė aiškiai nurodė veikianti kaip tarpininkė tarp platformoje užsiregistravusių skolintojų ir paskolų gavėjų, tiek paskolos suteikimui, tiek ir sutarties sudarymo mokesčiui naudojusi platformoje užsiregistravusių skolintojų lėšas. Nurodytos aplinkybės pripažįstamos pagrindu ieškovės argumentui dėl VKĮ 253 straipsnio 61 dalyje įtvirtintos išimties taikymo atmesti.

Dėl sutarties sudarymo mokesčio teisėtumo ir reikalavimo priteisti nesumokėtą jo dalį pagrįstumo

15.       Kaip minėta nutarties 13 punkte, įstatymas draudžia tarpusavio skolinimo platformos operatoriui nustatyti tokią savo atlygio skaičiavimo ir mokėjimo tvarką, pagal kurią didesnė nei 25 proc. atlygio dalis nebūtų siejama su kredito gavėjo vykdant sutartį grąžinta kredito dalimi. Nagrinėjamu atveju savo atlygį ieškovė suskaidė į dvi dalis: 482,17 Eur sutarties sudarymo mokestį, kurį nurodė taikanti už sutarties sudarymo metu teikiamas paslaugas, ir 1 400,92 Eur sutarties administravimo mokestį. Bendra ieškovės atlygio suma sudaro 1 883,09 Eur (482,17 Eur + 1 400,92 Eur), o iš šios sumos sutarties sudarymo mokestis sudaro 25,6 proc. (482,17 Eur ÷ 1 883,09 Eur × 100 proc.). Kitaip tariant, tiek ieškiniu, tiek apeliaciniu skundu ieškovė įrodinėja, kad jos atlygio dalis, sietina su sutarties sudarymo momentu, viršija įstatyme įtvirtintą maksimalią atlygio, kuris gali būti nesiejamas su paskolos davėjo vykdant sutartį grąžinta kredito suma, ribą, kas lemia tokio mokesčio neteisėtumą.

16.       Tokios išvados nepaneigia ir sutarties sudarymo mokesčio mokėjimo tvarka. Kaip minėta, ieškovė pateikė dviejų redakcijų sutarties bendrąsias sąlygas: su ieškiniu pateiktų ankstesnės redakcijos sąlygų 1.27, 10.4 punktuose nurodyta, kad sutarties sudarymo mokestis yra atskaitomas paskolos išmokėjimo metu; su 2024 m. kovo 12 d. prašymu pateiktų vėlesnės redakcijos sąlygų 1.29, 10.4 punktuose įtvirtinta nuostata, jog sutarties sudarymo mokesčio mokėjimo tvarka nurodyta paskolos mokėjimo grafike. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tiek ieškinyje, tiek ir apeliaciniame skunde ieškovė aiškiai nurodė sutarties sudarymo mokestį įsiskaičiusi būtent sutarties sudarymo metu. Akcentuotina ir tai, kad VKĮ 253 straipsnio 6 dalis didesnę nei 25 proc. tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus atlygio dalį sutarties sudarymo metu išskaityti draudė tiek iš paskolos gavėjo atsakovės), tiek ir iš skolintojams priklausančių sumų (platformos).

17.       Nors ieškovė akcentuoja, kad atsakovė sutarties sudarymo mokestį turi mokėti periodinėmis įmokomis viso sutarties galiojimo laikotarpiu, ji aiškiai nurodo, jog pats mokestis nėra susijęs su besitęsiančiu sutarties administravimu, kad tai tik atidėtas jau sutarties sudarymo metu atsiradusių išlaidų kompensavimas. Kitaip tariant, ieškovė pati sukūrė veiklos modelį, pagal kurį atsakovei skaičiuojamas neteisėtas sutarties sudarymo mokestis, kurį ieškovė sutarties sudarymo metu įsiskaitė iš skolintojų platformoje laikomų lėšų, suteikdama galimybę atsakovei šį mokestį padengti atidėtais mokėjimas. Viena vertus, skirtingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, vien aplinkybė, kad ieškovė šią sumą iš esmės išieško ne sau, o skolintojams, pati savaime nepaneigia aptariamo reikalavimo pagrįstumo, kadangi ieškovė skolintojų interesais veikia kaip platformos operatorė. Priešinga išvada užkirstų ieškovei galimybes reikšti ir kitus reikalavimus dėl sumų (pvz., paskolos ar mokestinių palūkanų), kurios išieškomos ne pačiai ieškovei, priteisimo, dėl kurių pagrįstumo teismui abejonių nekilo. Kita vertus, konstatavus, kad sutarties sudarymo mokesčio nustatymas prieštarauja įstatymui, darytina išvada, jog ieškovė pati turi grąžinti neteisėtai įsiskaitytą sumą, o jos reikalauti iš atsakovės neturi teisės.

18.        Nurodytos aplinkybės pripažintinos pagrindu pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento paskolos sutarties sąlygas dėl sutarties sudarymo mokesčio (CK 1.80 straipsnio 1 dalis), o taip pat atmesti apeliacinio skundo reikalavimus dėl šio mokesčio priteisimo. Be to, ieškovė iš atsakovės gautomis įmokomis yra padengusi šio neteisėto mokesčio dalį – 26,04 Eur (482,17 Eur – 456,13 Eur), kuri turi būti grąžinta atsakovei (ja mažinant kitas ieškovei iš atsakovės priteistas sumas).

Dėl reikalavimo priteisti sutarties administravimo mokestį pagrįstumo

19.       Kaip minėta nutarties 12 punkte, pirmosios instancijos teismas reikalavimą dėl sutarties administravimo mokesčio tenkino iš dalies, priteisdamas ieškovei iš atsakovės 146,02 Eur sumą, apskaičiuoto už laikotarpį iki paskolos sutarties nutraukimo. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo už akių turinio, pirmosios instancijos teismas rėmėsi besiformuojančia apygardų teismų praktika aptariamu klausimu, o ieškovė apeliaciniu skundu šios išvados neginčijo. Nepaisant to, išeidamas už skundo ribų, apeliacinės instancijos teismas pasisako ir dėl šios išvados pagrįstumo.

20.       Šioje nutartyje jau aptartoje VKĮ 253 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta imperatyvi taisyklė, pagal kurią tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus atlygis sietinas su paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintomis įmokomis. Nors dalį atlygio, neviršijančią 25 proc., ieškovė pagal įstatymą galėjo skaičiuoti kitokia tvarka, teisėto susitarimo dėl tokio atlygio ieškovė į sutartį neįtraukė, už sutarties sudarymą nusimatydama neteisėto dydžio atlygį (žr. nutarties 15–18 punktus). Kitą atlygio dalį, įvardintą kaip sutarties administravimo mokestį, ieškovė skaičiavo už viso sutarties galiojimo laikotarpiu teikiamas paslaugas, t. y. iš esmės laikydamasi VKĮ 253 straipsnio 6 dalies reikalavimų. Toks ieškovės sukurtas veiklos modelis reiškia, kad ji gali reikalauti iš atsakovės tik sutarties administravimo mokesčio dalies, proporcingos atsakovės vykdant sutartį sumokėtoms įmokoms. Gautais iš atsakovės mokėjimais ieškovė įskaitė 155,20 Eur (5 582,83 Eur – 5 427,63 Eur) arba 2,78 proc. (155,20 Eur ÷ 5 582,83 Eur × 100 proc.) paskolos sumos, todėl įgijo teisę į 38,95 Eur (1 400,92 Eur × 2,78 proc.) sutarties administravimo mokesčio. Kadangi gautomis įmokomis ieškovė įsiskaitė 118,03 Eur (1 400,92 Eur – 1 282,89 Eur) šio mokesčio, ieškovė ne tik neturi teisės į jokią papildomą šio mokesčio sumą, bet ir yra gavusi 79,08 Eur (118,03 Eur – 38,95 Eur) permoką, kuri turi būti grąžinta atsakovei (ja mažinant kitas ieškovei iš atsakovės priteistas sumas). Nurodyta aplinkybė kartu pripažintina pagrindu skundžiamo sprendimo už akių daliai dėl sutarties administravimo mokesčio priteisimo panaikinti.

Dėl procesinės bylos baigties

21.       Apibendrindamas nurodytų aplinkybių visumą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių pakeisti, pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento paskolos sutarties sąlygas dėl sutarties sudarymo mokesčio, panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovės priteistas 146,02 Eur sutarties administravimo mokestis ir, šį klausimą išsprendus iš esmės, reikalavimą atmesti visa apimtimi. Konstatavus 105,12 Eur (26,04 Eur sutarties sudarymo mokesčio + 79,08 Eur sutarties administravimo mokesčio) permokos faktą, vadovaujantis ieškovės pateiktų naujos redakcijos bendrųjų sutarties sąlygų 4.7 punkte pateikta įmokų paskirstymo tvarka, šia suma iki 200,57 Eur (305,69 Eur – 105,12 Eur) mažinama ieškovei iš atsakovės priteista mokėjimo palūkanų už laikotarpį nuo 2023 m. spalio 6 d. iki 2024 m. vasario 1 d. suma.

22.       Sumažinus ieškovei iš atsakovės priteisiamas sumas, iš naujo vertintinas ir ieškinio reikalavimas priteisti delspinigius, kuriuos, kaip matyti iš su ieškiniu pateiktos lentelės, ieškovė skaičiavo ir už vėluojamą sumokėti neteisėto sutarties sudarymo mokesčio dalį, ir už įsiskolinimą, susidariusį dėl neteisėtai panaudotos 105,12 Eur permokos. Dėl nurodytos priežasties už 119 d. laikotarpį nuo 2023 m. spalio 5 d. delspinigiai galėjo būti skaičiuojami tik už 25,45 Eur (137,08 Eur – 105,12 Eur permoka – 6,51 Eur sutarties sudarymo mokesčio) sumą ir negalėjo viršyti 1,51 Eur (25,45 Eur × 0,05 proc. × 119 d.). Už 88 d. laikotarpį nuo 2023 m. lapkričio 5 d. delspinigiai galėjo būti skaičiuojami tik už 134,21 Eur (140,72 Eur – 6,51 Eur sutarties sudarymo mokesčio) sumą ir negalėjo viršyti 5,90 Eur (134,21 Eur × 0,05 proc. × 88 d.). Už 58 d. laikotarpį nuo 2023 m. gruodžio 5 d. delspinigiai galėjo būti skaičiuojami tik už 134,21 Eur (140,72 Eur – 6,51 Eur sutarties sudarymo mokesčio) sumą ir negalėjo viršyti 3,89 Eur (134,21 Eur × 0,05 proc. × 58 d.). Už 27 d. laikotarpį nuo 2024 m. sausio 5 d. delspinigiai galėjo būti skaičiuojami tik už 134,21 Eur (140,72 Eur – 6,51 Eur sutarties sudarymo mokesčio) sumą ir negalėjo viršyti 1,81 Eur (134,21 Eur × 0,05 proc. × 27 d.). Dėl nurodytų priežasčių ieškovei iš atsakovės priteista delspinigių suma mažinama iki 13,11 Eur (1,51 Eur + 5,90 Eur + 3,89 Eur + 1,81 Eur).

23.       Tuo pačiu pagrindu iki 5 681,95 Eur (5 427,63 Eur paskolos + 200,57 Eur mokėjimo palūkanų už laikotarpį nuo 2023 m. spalio 6 d. iki 2024 m. vasario 1 d. + 40,64 Eur nuostolių atlyginimo už laikotarpį nuo 2024 m. vasario 2 d. iki 2024 m. vasario 21 d. + 13,11 Eur delspinigių) mažinama bendra ieškovei iš atsakovės priteista suma, už kurią skaičiuojamos procesinės palūkanos.

24.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė sumokėjo 222 Eur žyminio mokesčio ir turėjo 605 Eur atstovavimo išlaidų, bendra išlaidų suma – 827 Eur. Teismas akcentavo, kad bendra ieškovės pareikštų reikalavimų suma sudaro 7 537,92 Eur, ir atlygintiną išlaidų sumą apskaičiavo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (5 940,31 Eur). Šią dalį apeliacinės instancijos teismui sumažinus, atlygintina išlaidų dalis apskaičiuotina tokia tvarka: 5 681,95 Eur ÷ 7 537,92 Eur × 827 Eur = 623,38 Eur. Apeliacinį skundą atmetus netenkinamas atsakovės prašymas priteisti apeliaciniame procese turėtų išlaidų atlyginimą.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 12 d. sprendimą už akių pakeisti.

Pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2023 m. gegužės 15 d. paskolos sutarties Nr. 37929135 sąlygas dėl sutarties sudarymo mokesčio.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 12 d. sprendimo už akių dalį, kuria ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Finansų bitė“ iš atsakovės V. M. priteista 146,02 Eur sutarties administravimo mokesčio, klausimą išspręsti iš esmės, ieškinio reikalavimą dėl sutarties administravimo mokesčio priteisimo atmesti.

Ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Finansų bitė“ iš atsakovės V. M. priteistą mokėjimo palūkanų už laikotarpį nuo 2023 m. spalio 6 d. iki 2024 m. vasario 1 d. sumą sumažinti nuo 305,69 Eur iki 200,57 Eur.

Ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Finansų bitė“ iš atsakovės V. M. priteistą delspinigių sumą sumažinti nuo 20,33 Eur iki 13,11 Eur.

Bendrą ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Finansų bitė“ iš atsakovės V. M. priteistą sumą, už kurią skaičiuojamos procesinės palūkanos, sumažinti nuo 5 940,31 Eur iki 5 681,95 Eur.

Ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Finansų bitė“ iš atsakovės V. M. priteistą bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimo sumą sumažinti nuo 651,72 Eur iki 623,38 Eur.

Kitą Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 12 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas        Marius Bartninkas