Civilinė byla Nr. e2-158-558/2021
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02120-2020-8
Procesinių sprendimų kategorijos: 2.6.10.2.4.1.; 1.3.9.5.; 3.2.6.1; 3.2.6.5;
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. balandžio 19 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Daina Knezevičienė,
sekretoriaujant Gitanai Baležentienei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Victoria service“ atstovui Ž. T., advokatei I. A.
atsakovui K. J.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Victoria service“ ieškinį atsakovui K. J. dėl nuostolių atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovė UAB „Victoria service“galutinai sutikslinusi ieškinio reikalavimus kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė atnaujinti terminą 2020 m. liepos 7 d. Alytaus darbo ginčų komisijos sprendimui apskųsti, priteisti iš atsakovo ieškovei viso 3845,46 Eur, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad atsakovas, būdamas ieškovės darbuotoju, 2020 m. balandžio 27 d. komandiruotės metu apgadino ieškovei priklausantį vilkiką Mercedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Vilkikas buvo remontuojamas 7 dienas – nuo 2020 m. liepos 16 d. iki 2020 m. liepos 23 d. Negalėdama naudoti vilkiko remonto laiku, ieškovė prarado 2632,91 Eur pajamų. Taip pat, dėl šios transporto priemonės apgadinimo ieškovė neįvykdė UAB „Arseta“ užsakymo suteikti krovinio pervežimo paslaugą, dėl ko teko sumokėti sutartyje numatytą baudą – 544 Eur. Ieškovė kreipėsi į Alytaus darbo ginčų komisiją su prašymu priteisti iš atsakovo nuostolius, tačiau jos prašymas 2020 m. liepos 7 d. sprendimu buvo atmestas ieškovei nepateikus rašytinių įrodymų, patirtinančių jos patirtus nuostolius. Ieškovė su šiuo sprendimu nesutinka. Ieškovė praleido vieno mėnesio terminą sprendimui apskųsti dėl objektyvių priežasčių: ieškovės patirtų nuostolių dydis paaiškėjo tik 2020 m. rugpjūčio 3 d., kai buvo pateikta sąskaita už vilkiko remontą bei draudikas apmokėjo dalį išlaidų.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas Ž. T. ieškinį palaikė jame nurodytais motyvais, papildomai paaiškino, kad įvykio 2020 m. balandžio 27 d. metu buvo apgadintas vilkiko Mercedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stogas. Po apgadinimo vilkikas buvo ir toliau eksploatuojamas, kol laukė eilėje remontui atlikti, kadangi vilkiką remontavusi įmonė dėl užimtumo negalėjo jo suremontuoti iš karto. Įmonei nurodžius laiką remontui (2020 m. liepos 16 d.), UAB „Victoria service“ negalėjo jo panaudoti įsipareigojimams pagal sutartį su UAB „Arseta“ įvykdyti, todėl teko sumokėti sutartyje nustatytą baudą.
Advokatė I. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas, būdamas darbo santykiuose su ieškove, išvykęs į komandiruotę apgadino vilkiką ir dėl to atsirado žala, kurią privalo atlyginti DK 151 straipsnio pagrindu. Atsakovas pasirašė pareiginius vairuotojo-ekspeditoriaus nuostatus, žinojo, kad yra atsakingas už transporto priemonės saugumą, privalėjo elgtis, taip, kad darbdaviui nepadarytų žalos. Draudikas ieškovei atlygino tik dalį žalos už transporto priemonės remontą – liko neatlyginta 668,55 Eur suma. Taip pat atsakovui pagal DK152 straipsnį kyla pareiga atlyginti ieškovo negautas pajamas. Byloje įrodyta, kad remontuojamas vilkikas 7 dienas buvo prastovose, dėl ko ieškovė negavo 2632,91 Eur pajamų. Ieškovė taip pat patyrė nuostolių dėl remonto darbų negalėdama įvykdyti sutarties su UAB „Arseta“, kadangi nepristačius vilkiko kroviniui vežti, turėjo sumokėti baudą.
Atsakovas atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Nurodė, kad UAB „Victoria service“ dėl patirtų nuostolių turėtų kreiptis į draudimo kompaniją, o ne bandyti juos išieškoti iš atsakovo. UAB „Victoria service“ patys kalti dėl prastovų, nes ilgai vilkiko neremontavo.
Teismo posėdžio metu atsakovas K. J. papildomai paaiškino, kad pripažįsta kaltę dėl vilkiko apgadinimo, su taisyklėmis yra susipažinęs. Šiuo metu jis turi kitą darbą, vidutinis darbo užmokesti yra 600 – 700 Eur.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
Ieškinys tenkintinas iš dalies
Dėl tiesioginių nuostolių
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 6.353 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas. Jis reiškia, kad žalą būtina tiksliai įvertinti, jog nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tiesų prarado. Kad šis principas nebūtų pažeistas, nukentėjusysis privalo tiksliai įrodyti jam padarytos žalos dydį. Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Žala nėra preziumuojama, todėl jos dydį privalo įrodyti ieškovas. Žala įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais, jie kaip ir žala, skirstomi į tiesioginius (realiai patirtus) ir netiesioginius (negautos pajamos, prarastos galimybės vertė).
Bylos duomenimis (2020 m. rugpjūčio 31 d. pateiktas dokumentas elektroninėje byloje „Victoria Service priedai“) nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 20 d. ieškovė su atsakovu sudarė darbo sutartį, atsakovas įdarbintas vairuotoju ekspeditoriumi. Darbo sutartis pasibaigė 2020 m. gegužės 27 d. DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Atsakovas yra pasirašęs Vairuotojo-ekspeditoriaus pareiginius nuostatus, kurių 2.10. punkte numatyta pareiga užtikrinti transporto priemonės, pristatomų krovinių ir kito jam perduoto turto saugumą bei 4.1. - 4.5. numatyta atsakomybė už kelių taisyklių nesilaikymą. 2020 m. gegužės 6 d. paaiškinime atsakovas nurodė, kad 2020 m. balandžio 27 d. siauroje gatvėje atbulomis įvažiavęs į kiemą, kur turėjo iškrauti krovinį, išvažinėdamas kliudė medžio šaką ir tokiu būdu buvo apgadintas vilkiko stogas. Už padarytų apgadinimų taisymą UAB „Remanus“ 2020 m. liepos 7 d. pateikė PVM sąskaitą-Faktūrą REM-0017373 2123,56 Eur sumai. Ieškovė vilkiką remontavusiai UAB „Remanus“ 2020 m. liepos 7 d. pervedė 1427,80 Eur bei 2020 m. liepos 29 d. likusią sumą – 695,75 Eur. Kadangi vilkikas Mercedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonės draudimu, kuriame numatyta besąlyginė išskaita, AB „Lietuvos draudimas 2020 m. liepos 31 d. mokėjimo pavedimu ieškovei pervedė viso 1455,00 Eur draudimo išmoką. Ieškovė savo lėšomis padengė 668,56 Eur remonto išlaidų dalį.
Nors atsakovas nesutinka su aplinkybe, kad jam kyla pareiga atlyginti draudimo nedengiamas išlaidas už apgadintos transporto priemonės remontą, jokių savo atsakomybę paneigiančių duomenų teismui nepateikė. Byloje nustatyta, kad atsakovas, būdamas ieškovės darbuotoju, įsipareigojo atsakyti už jam patikėtos transporto priemonės bei jos krovinio saugumą, tačiau pažeidė savo pareigą elgtis atsargiai bei apgadino vairuojamą vilkiką. Savo kaltės dėl vilkiko apgadinimo atsakovas neneigia, ieškovės patirtų tiesioginių nuostolių dydžio teisme neginčijo. Kadangi dalį dėl neteisėtų atsakovo veiksmų atsiradusių nuostolių padengė draudimas, ieškovės tiesioginius nuostolius sudaro tik franšizė dėl vilkiko remonto - draudimo neatlyginama dalis, kuri yra lygi 668,55 Eur. Šią sumą ieškovė ir prašo priteisti iš atsakovo. Teismo vertinimu šis ieškovės reikalavimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas (DK 151 straipsnis). Taip pat pagrįstas ir tenkintinas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlime teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl negautų pajamų
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 24 d. nutarimas byloje Nr. 3K-P-346/2004; 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-62/2008).
Negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, sutrukdžiusių ieškovo veiklą, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Negautas pajamas, kaip nuostolius, apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir pajamos suprantant jas kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos. Negautos pajamos reiškia negautą pelną, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusiojo turtinė padėtis. Tai turi būti grynasis pelnas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Išskaičiavus sąnaudas iš visų pajamų (įplaukų), o iš šių - ir pelno mokestį pagal Pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kaip būtų pagerėjusi nukentėjusiojo asmens turtinė padėtis. Tokia nuostolių negautų pajamų forma dydžio nustatymo praktika yra formuojama kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2008 m. birželio 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-322/2008; 2008 m. birželio 17 d. nutartis byloje Nr. 3K-336/2008).
2021 m. vasario 16 d. UAB „Victoria service“ pažyma patvirtinta, kad vilkikas Mercedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo remontuojamas nuo 2020 m. liepos 16 d. iki 2020 m. liepos 23 d. (Victoria service priedai 2021 m. vasario 17 d. pateiktas dokumentas elektroninėje byloje), taigi byloje nustatyta, kad vilkikas nebuvo naudojamas ieškovės reikmėms 7 dienas. Nagrinėjamu atveju ieškovė įrodinėja negautų pajamų dydį teismui pateikdama UAB „Visctoria service“ pažymą, kurioje paskaičiuotos vidutinės vienos dienos vilkiko pajamos - 376,13 Eur. Pažymėtina, kad ieškovės nurodomoje sumoje įvardijamos tik bendros pajamos, tačiau nėra pateikiami jokie skaičiavimai, atspindintys ieškovės patiriamas išlaidas gabenant krovinius, mokamus mokesčius, pažymoje nėra išskirtas grynasis pelnas. Be to, teismui nepateikta jokios konkrečios informacijos apie būtent šio vilkiko įmonei nešamą pelną – pažymoje paskaičiuotos vidutinės visų įmonės turimų vilkikų teikiamos pajamos už tris mėnesius. Teismas neturi duomenų apie visų ieškovės turimų vilkikų dydį, paskirtį, kitas krovinių vežimui reikšmingas savybes, kurios leistų teigti, kad visi įmonės turimi vilkikai ieškovei neša tokias pačias pajamas kaip ir atsakovo apgadintas vilkikas ir vadovautis iš jų gaunamomis pajamomis nustatinėjant ieškovės prarastą dalį dėl vilkiko Mercedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) prastovos.
Taip pat iš ieškovės pateiktų įrodymų nėra pagrindo spręsti, kad per laikotarpį, kurį buvo remontuojamas atsakovo apgadintas vilkikas buvo užsakyti visų ieškovės turimų vilkikų visi galimi reisai. Byloje nėra pateikti jokie duomenys (ilgalaikės sutartys ir kit.), patvirtinantys, kad visi 8 vilkikai yra naudojami nepertraukiamai, be jokių prastovų, kas leistų pagrįstai manyti kad ieškovė realiai prarado konkrečią pelno sumą už visas 7 dienas, kai vilkikas buvo remontuojamas. Esant šioms aplinkybėms teismas konstatuoja, jog ieškovė neįrodė, kad būtent dėl sugadinto ir remontuoto vilkiko neteko dalies pajamų (pelno), o net jeigu tokių pajamų ir negavo, tai neįrodė jų dydžio ir priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (sugadinto vilkiko) ir patirtų neigiamų pasekmių (negauto pelno). Tai sudaro pagrindą atmesti ieškovės reikalavimą dėl negautų pajamų.
Dėl išmokos UAB „Arseta“
Kaip matyti iš 2020 m. liepos 15 d. sutarties krovinio pervežimui organizuoti ARS/20/07/15, kuria ieškovė įsipareigojo už 3000 Eur (neskaičiuojant PVM) 2020 m. liepos 17 d. – 2020 m. liepos 23 d. pervežti UAB „Arseta“ krovinį. Sutarties 3.3 punkte numatyta, kad nepateikus mašimos krovinio pervežimui, vežėjas sumoka 20 procentų nuo pervežimo kainos. 2020 m. rugsėjo 3 d. UAB „Arseta“ pateikė ieškovei PVM Sąskaitą-Faktūrą, Serija ARS Nr. 00088, 544,50 Eur sumai pagal sutarties ARS/20/07/15 3.3 punktą. 2020 m. lapkričio 3 d. mokėjimo nurodymu UAB „Victoria service“ pervedė UAB „Arseta“ 1633,50 Eur sumą, mokėjimo paskirtis - 88,92 (Victoria service priedai 2021 m. vasario 17 d. pateiktas dokumentas elektroninėje byloje).
Vertindamas šio ieškovės reikalavimo pagrįstumą, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad vilkiko apgadinimai netrukdė jo eksploatuoti. Vilkikas buvo suremontuotas praėjus dviems mėnesiams po apgadinimo, iki paskirto remonto laiko ieškovė naudojo jį savo reikmėms be jokių apribojimų. Ieškovės nurodomas teiginys, kad jai teko sumokėti neįvykdyto užsakymo baudą, nes negalėjo pateikti vilkiko užsakovui dėl remonto, teismo vertinimu yra nepagrįstas. Ieškovės pateikti duomenys patvirtina, kad sutartis su UAB „Arseta“ buvo sudaryta 2020 m. liepos 15 d. - kai vilkiką remontuojanti įmonė jau buvo pateikusi išankstinę sąskaitą už vilkiko remontą ir ieškovei turėjo būti žinoma, kad sutartyje numatomu laikotarpiu šis vilkikas bus remontuojamas, tačiau ji sąmoningai prisiėmė įsipareigojimus, kurių negalėjo įvykdyti. Be to, net ir tuo atveju, jei remonto data ieškovei buvo netikėta, sutarties tinkamas vykdymas neturėtų išeiti už darbdavio prisiimtos normalios komercinės ir gamybinės rizikos ribų. Įmonė, užsiimanti pervežimais, turi planuoti savo veiklą ir gautiną pelną įvertindama galimas rizikas ir turėdama rezervą tam atvejui, jeigu sugestų automobilis, susirgtų darbuotojas, įvyktų kiti nenumatyti įvykiai. Šiuo atveju ieškovė ne tik nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad vietoj remontuojamo vilkiko šio užsakymo įvykdyti negalėjo paskirti kito vilkiko, bet taip pat nepagrindė, kodėl, matydama, kad praras užsakymą ir turės sumokėti baudą, neatidėjo remonto darbų. Vilkiko apgadinimai netrukdė naudotis vilkiku, taigi ieškovė turėjo galimybę remonto darbus atidėti ir įvykdyti užsakymą.
Taip pat byloje nėra duomenų, leidžiančių pagrįstai tikėti, kad minėtai įmonei ieškovė iš tiesų sumokėjo sąskaitoje-faktūroje nurodytą sumą (544,50 Eur) – teismui pateiktas tik mokėjimo nurodymas 1633,50 Eur sumai, kuriama nurodoma mokėjimo paskirtis (88,92) niekaip nesietina su pareikšta pretenzija, apmokėjimo suma žymiai skiriasi nuo pagal sutartį mokėtinos baudos.
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes bei byloje esančius duomenis, teismas sprendžia, kad ieškovė tinkamai nepagrindė reikalavimo dėl išmokos UAB „Arseta“, todėl jis netenkintinas, ši suma iš atsakovo nepriteistina (CPK 178 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Ieškovė pateikė prašymą atlyginti 587,46 Eur byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 87,46 Eur žyminis mokestis ir banko komisiniai, 500,00 Eur už teisines paslaugas. Atsakovas teismui nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė pareiškė ieškinį 3845,46 Eur sumai. Ieškinį patenkinus iš dalies ir ieškovei priteisus 668,55 Eur, patenkinta 17,39 procentų reikalavimų, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 17,39 procentų jos patirtų bylinėjimosi išlaidų – 102,16 Eur (587,46 Eur x 17,39 proc.).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl valstybės naudai nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355, nauja redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d., TAR, 2020, Nr. 2020 00970).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265, 268-270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo K. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui UAB „Victoria service“, į. k. 120370435, 668,55 Eur nuostolius, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. rugsėjo 2 d. iki teismo sprendimo įvykdymo ir 102,16 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Daina Knezevičienė