Administracinė byla Nr. I-4740-535/2017

Proceso Nr. 3-61-3-02639-2017-3

Procesinio sprendimo kategorija 21.2, 55.1.3

 (S)

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, dalyvaujant pareiškėjui M. Š., jo atstovui advokatui J. U., atsakovės atstovei R. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl įsakymo panaikinimo,

n u s t a t ė:

Pareiškėjas M. Š. kreipėsi į teismą su skundu prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017-06-30 įsakymą Nr. AMP1-98 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriui M. Š.“ (t. 1, b. l. 1-6).

Pareiškėjas paaiškina, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Ministerija) ministro 2017-06-30 įsakymu Nr. AMP1-98 (toliau – Įsakymas) jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba už tai, kad jis, kaip Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Departamentas) direktorius aplaidžiai vykdė teisės aktų reikalavimus viešųjų pirkimų organizavimo, vykdymo srityje.

Su paskirta tarnybine nuobauda pareiškėjas nesutinka, teigia, kad įsakymas priimtas pažeidžiant materialines ir procesines teisės normas, reglamentuojančias tarnybinių nuobaudų skyrimą valstybės tarnautojams.

Įsakymu tarnybinė nuobauda buvo skirta praėjus daugiau kaip 6 mėnesiams nuo nusižengimų padarymo dienos, akivaizdžiai pažeidžiant Valstybės tarnybos įstatymo (toliau - VTĮ) 30 straipsnio    1 dalyje įtvirtintą terminą.

Paaiškina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūra pradėta gavus 2017-04-04 pažymą „Apie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos „Karštąja linija“ gauto anoniminio skundo tyrimą“, kurioje teigiama: ,,Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos korupcijos prevencijos „Karštąja linija“ 2017-01-27 gautas anoniminis skundas dėl galbūt neteisėtų Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau - Departamentas) direktoriaus M. Š. veiksmų, susijusių su viešaisiais pirkimais, vykdytais 2016 m. «....» Skunde keliami klausimai, „ar pasirašant sutartis nebuvo padaryta žala valstybei...“. Akivaizdu, kad informacija apie anoniminiame skunde nurodytus konkrečių viešųjų pirkimų galimus pažeidimus jau buvo gauta 2017-01-27 - anoniminio skundo gavimo dieną todėl negali būti vertinama, jog informacija apie galimo tarnybinio nusižengimo požymius gauta tarnybinio kompetentingos institucijos patikrinimo metu. Surašyta 2017-04-04 pažyma Nr. (49-l)-D15-308, kurios pagrindu pradėta tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūra, VTĮ 30 straipsnio 1 dalies taikymo prasme negali būti laikoma kompetentingos institucijos patikrinimu, kurios metu buvo nustatytas galimas tarnybinis pažeidimas, kaip pagrindas įsakymu skirti tarnybinę nuobaudą ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos, nes gavus anoniminį skundą, kuriame pateikiama informacija apie galbūt valstybės tarnautojo padarytus pažeidimus, pradėta Viešojo administravimo įstatymo reglamentuojama skundo nagrinėjimo procedūra. Jei nėra pagrindo taikyti įstatyme nustatytų išimčių, VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis 6 mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos, o jo praleidimas paskirtą nuobaudą savaime daro negaliojančia

Pareiškėjas nesutinka su atsakovės pozicija, kad nagrinėjamu atveju turi būti taikomas 3 metų senaties terminas tarnybinei nuobaudai skirti. Atkreipia dėmesį, jog net ir senaties terminą skaičiuojant remiantis atsakovės vertinimu, vis vien yra praleistas VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas 2 mėnesių senaties terminas tarnybinei nuobaudai skirti, skaičiuojamas nuo tarnybinio ar kito kompetentingos institucijos patikrinimo užbaigimo dienos. Pažyma, kurios pagrindu pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas surašyta 2017-04-04, taigi tarnybinė nuobauda galėjo būti skirta ne vėliau kaip iki 2017-06-04. Kadangi Įsakymas priimtas 2017-06-30, akivaizdu, jog šis 2 mėnesių senaties terminas yra praleistas.

Pareiškėjo teigimu, galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija (toliau – Komisija) sudaryta praleidus įtvirtintus terminus, t. y. tik 2017-04-12, nors informacija apie galimus tarnybinio nusižengimo požymius gauta 2017-01-27, gavus anoniminį skundą.

Pareiškėjo teigimu 2017-04-20 pranešimas apie pradėtą tarnybinio nusižengimo tyrimą (toliau – Pranešimas) nebuvo įteiktas per Taisyklių 7 p. nustatytą 5 darbo dienų terminą. Su 2017-04-20 Pranešimu jis supažindintas tik 2017-04-24. Šios teisės normos imperatyvios, alternatyvų nenumato ir įstaigos vadovui ir tiriantiems nusižengimą asmenims - privalomos, o jų pažeidimas lemia esminį teisės į gynybą realizavimo apsunkinimą.

Tam, kad valstybės tarnautojas galėtų būti pripažintas kaltu pažeidęs įstatymu nustatytą bendrąją pareigą ar blanketinę įstatymo normą, tarnybinio patikrinimo nustatyta veika (konkretus tarnybinis nusižengimas) tarnybinio patikrinimo išvadoje turi būti kvalifikuota ne tik pagal blanketinę normą, o ir pagal atitinkamo teisės akto konkrečią (pažeistą) normą. Įsakymo 1 ir 2 punktuose nurodyti kaltinimai grindžiami tik bendro pobūdžio Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VTĮ)                    3 straipsnio 1 ir 2 dalyse reglamentuotų viešųjų pirkimų lygiateisiškumo ir skaidrumo principų bei pirkimų tikslo - sudaryti sutartį, leidžiančią perkančiajai organizacijai įsigyti reikalingų prekių, paslaugų racionaliai naudojant tam skirtas lėšas pažeidimu. Mažos vertės supaprastintų viešųjų pirkimų vykdymo procedūras inter alia reikalavimus viešųjų pirkimų dokumentams detaliai reglamentuoja VPĮ, Departamento supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklės bei Vyriausybės ir Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – VPT) leidžiami poįstatyminiai teisės aktai.  Tačiau Įsakyme ir Motyvuotoje išvadoje (toliau – Išvada) nėra konstatuotų konkrečių teisės normų, nustatančių reikalavimus viešųjų pirkimų dokumentams, ar procedūroms pažeidimų.

Pareiškėjas kategoriškai nesutinka su kaltinimais dėl netinkamai parengtų pirkimo dokumentų autoremonto paslaugų pirkimui bei sanitarinio mazgo (tualeto patalpų), esančių A. Juozapavičiaus g. 9, Vilnius, remonto darbų pirkimui.

Autotransporto remonto paslaugos perkamos pagal poreikį, t. y. rengiant pirkimo dokumentus nėra žinomas nei tikslus autoremontu skaičiaus, jų sudėtingumas, taip pat ir nėra žinoma kokius konkrečius automobilius sutarties vykdymo metu bus poreikis remontuoti. Autoremonto viešojo pirkimo dokumentuose nėra nurodytas baigtinis automobilių markių sąrašas. Kvietime pateikti kainų pasiūlymus (toliau – Kvietimas) konkrečiai nurodytų modelių automobilių Departamente yra daugiausiai, todėl didžiausia ir pagrindinė dalis autotransporto remonto paslaugų susiję būtent su šiais automobiliais. Atkreipia dėmesys į tai, kad pasiūlymuose orientacinės darbų kainos, priklausomai nuo automobilio markės, nesiskiria, todėl nebuvo būtina vardinti visų turimų automobilių. Taip pat nepagrįsta išvada dėl paslaugų apimčių nenurodymo, nes vienu metu remontuoti įprastomis sąlygomis reikia ne daugiau kaip vieną automobilį (nebūtina sąlyga, kad autoservisas pajėgtų aptarnauti tuo pačiu metu visus turimus departamento automobilius, t. y. nurodyti jų skaičių). Kvietime nurodyti reikalavimai paslaugoms: „2.21. Paslaugų teikėjas turi gebėti savo jėgomis atlikti visų lengvųjų automobilių modelių techninę priežiūrų ir remontą (elektrinės dalies, važiuoklės, stabdžių sistemos, variklio, aušinimo ir vėdinimo, sankabos ir kt.). Kvietimo priede buvo nurodytos reikalingiausios ir dažniausiai Departamento praktikoje pasitaikančios remonto paslaugos. Autoservisuose remonto paslaugų kataloguose numatyta tūkstančiai remonto paslaugų variantų, todėl tiksliai ir konkrečiai išvardinti pirkimo dokumentuose visų galimų remonto paslaugų objektyviai nėra galimybės. Taip pat pažymėtina, jog pirkimo dokumentams keliami reikalavimai yra aiškiai ir detaliai reglamentuoti tiek VPĮ 24 straipsnyje, tiek Departamento supaprastintų pirkimų taisyklių IV skyriuje. Tiek Išvadoje, tiek Įsakyme nėra konstatuoti konkrečių teisės normų, reglamentuojančių reikalavimus viešųjų pirkimų dokumentams pažeidimų, konstatuoti pažeidimai neišnagrinėti individualiai, tik remiantis panašaus objekto pirkimų (automobilių remonto ir techninio aptarnavimo) VPT išvadomis, nurašyti tuose tyrimuose padaryti įvertinimai. Tačiau šiuose VPT vertintuose pirkimuose vertintos skirtingos aplinkybės, nagrinėjamas pirkimų atitikimas tos konkrečios įstaigos Supaprastintų pirkimų taisyklių nuostatoms, o Departamento Supaprastintų pirkimų taisyklės Išvadose net nebuvo paminėtos. Pažymi, kad VPT vertinimo išvadose, konstatuodama pažeidimus ir siūlydama nutraukti pirkimus, konstatavo ir eilę kitokių (kainodaros, pasiūlymų vertinimo, reikalavimų tiekėjų kvalifikacijai) pažeidimų, todėl pirkimų įvertinimas neigiamas. Tačiau konkrečiai imant motyvuotoje išvadoje nurodytoje VPT 2016-06-29 vertinimo išvadoje pirkimo sąlyga, kad „paslaugos turi būti atliekamos ir kitiems departamento automobiliams, neišvardintiems lentelėse, tomis pačiomis sąlygomis ir tais pačiais įkainiais“, kurią VPT įvertino kaip neaiškią ir neapibrėžtą VPT neįvertinta kaip pažeidimas, o tik kaip rekomendacinė pastaba, į kurią turi būti atsižvelgta, vykdant kitus pirkimus.

Pareiškėjas nesutinka su kaltinimais dėl neva neaiškių viešojo pirkimo dokumentų dėl sanitarinio mazgo remonto darbų pirkimo. Įsakymo 2 punkto išvada grindžiama tuo, kad pirkimo dokumentuose nurodyti tik bendri drabų pavadinimai ir nepateikti detalūs darbų aprašymai, nenustatyti numatomų įsigyti darbų kiekiai (apimtys), nenurodyti reikalavimai naudotinoms medžiagoms, gaminiams. Pažymi, kad prie pirkimo dokumentų buvo pridėtas planuojamų remontuoti patalpų planas, kuris sudarė galimybę tiekėjams - profesionaliems statybos sektoriaus rinkos dalyviams — statybos įmonėms, įsivertinti remonto darbų apimtis. Remonto darbų apimtis apibrėžta pirkimo dokumentuose, nurodytos ne tik remonto darbų grupės, bet ir nustatyti įrengimų poreikio konkrečios apimtys (šviestuvą praustuvą rankų džiovintuvų skaičius ir pan.) bei reikalavimai statybinėms medžiagoms ir gaminiams (keramikinių plytelių įrengimas, gipskartonio pertvaros su metaliniu karkasu ir 100 mm izoliacijos sluoksniu, gaminiai - veidrodžiai, praustuvai, šviestuvai ir kiti gaminiai turi būti nauji, sukomplektuoti, su visais būtinais priedais ir kt...). Taigi, tiekėjai turėjo visas galimybes apskaičiuoti reikiamų medžiagų įrenginių ir darbų apimtis, o perkančiosios organizacijos tikslas (įvertinant remontuojamą objektą) ir buvo pirkti remonto darbus pigiausiomis medžiagomis, šių pasiūlymų vertinimo kriterijus - mažiausia kaina, todėl išvada, kad nenurodžius reikalavimų medžiagoms, tikėtina, bus .panaudotos pigiausios medžiagos rinkoje, ir taip neužtikrintas pirkimų tikslas - nusipirkti ne tai, ko reikia, nepagrįsta.

Atsakovė rėmėsi VPT 2016-07-12 vertinimo išvada ir iš jos nurašė pažeidimo įvertinimą, tačiau, vėlgi, VPT vertintas pirkimas buvo vykdytas atviro konkurso būdu, pirkimo suma - 392 638 Eur, esminis šių pirkimų pažeidimas - per mažos kainos pagrindimo vertinimas, todėl medžiagų įvardijimas, konkurencinių sąlygų varžymas šiuose pirkimuose buvo lemiamas. Departamento pirkimo suma - 10 000 Eur, pirkimas buvo vykdomas apklausos būdu, kurio metu gali būti kviečiamas pateikti pasiūlymą ir vienas tiekėjas, todėl atsakovo išvada, kad buvo sudarytos sąlygos neskaidriai konkurencijai - nepagrįsta. Nurodytų trijų tiekėjų panašūs siūlymai nesudarė teisinio pagrindo nutraukti pirkimus. Visų keturių tiekėjų pasiūlymai buvo skirtingi, ir pasirinktas mažiausią kainą pasiūlęs tiekėjas. Jam nėra žinoma ir vertinimo metu nekilo abejonių, kad šios trys įmonės yra susijusios, to neįrodė ir atsakovas.

Neįrodytas ir nepagrįstas kaltinimas dėl racionalumo, t. y. aukščiau minėtų pirkimų atlikimo metu pirkimų tikslo - sudaryti sutartį, leidžiančią perkančiajai organizacijai įsigyti reikalingų prekių, paslaugų racionaliai naudojant tam skirtas lėšas pažeidimu. Nėra įrodyta, jog autoremonto paslaugos ar remonto darbai pirkti neracionaliomis, neprotingomis, ar ne rinkos kainomis.

Atsakovė Ministerija su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (t. 1, b. l. 14-24). Paaiškina, kad nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad įsakymas priimtas - tarnybinė nuobauda skirta – praleidus 6 mėnesių tarnybinės nuobaudos skyrimo terminą ir 2 mėnesių tarnybinės nuobaudos skyrimo terminą. Pareiškėjas klaidingai aiškina VTĮ nuostatas, jas taiko nenuosekliai aptardamas skirtingų procedūrų rezultatus įforminančius dokumentus (pažymą, motyvuotą išvadą, ginčijamą įsakymą). 

Nagrinėjamu atveju, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas gavus oficialią informaciją - pažymą, pastarosios pagrindu pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas. Tyrimas užbaigtas motyvuota išvada, nuo kurios surašymo dienos (2017-05-31) skaičiuojamas 2 mėnesių tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas. Taigi, tarnybinė nuobauda galėjo būti skirta ne vėliau kaip iki          2017-07-31 (bet ne vėliau nei praėjus trims metams nuo nusižengimo padarymo dienos), o ne iki 2017-06-04, kaip nurodo pareiškėjas. Apibendrinus - tarnybinės nuobaudos skyrimo terminai nepraleisti.

Nagrinėjamu atveju, gavus 2017-01-27 anoniminį skundą, atliktas preliminarus informacijos patikrinimas, pateikta kompetentingų specialistų pozicija (2017-04-04 Ministerijos Viešųjų pirkimų skyriaus raštas Nr. (20-1 )-D 15-3 06 „Dėl Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento viešųjų pirkimų įvertinimo“). Atlikus preliminarų informacijos patikrinimą, surašyta pažyma, kurios pagrindu, laikantis Taisyklėse įtvirtintų procedūrų ir terminų, vykdytas tarnybinio nusižengimo tyrimas. Taip pat mano, kad preliminarus informacijos patikrinimas nelaikytinas „tarnybiniu kompetentingos institucijos patikrinimu“ VTĮ 30 straipsnio 1 dalies prasme, kaip kad savo pastaboje nurodo pareiškėjas.

Atsakovės teigimu, anoniminis pranešimas nelaikytinas „oficialia informacija“, todėl 5 darbo dienų terminas skaičiuotinas nuo pažymos pateikimo dienos. Atsižvelgiant į tai, mano, kad 5 darbo dienų terminas, per kurį turi būti pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, nepraleistas.

Pažymi, kad Taisyklių 7 punkte įtvirtintas 5 darbo dienų terminas taikytinas tik pranešimo apie tarnybinį nusižengimą surašymui, o ne ir šio pranešimo įteikimui. Įpareigojimas pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą gautas 2017-04-12, pranešimo apie tarnybinį nusižengimą surašymo diena - 2017-04-20. Atsižvelgiant į tai, kad 2017-04-17 buvo nedarbo diena (Velykų antroji diena), 5 darbo dienų terminas praleistas nebuvo. Kita vertus, pagal Taisyklių reikalavimus parengtas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą Departamento Aplinkos ministerijos dokumentų valdymo informacinėje sistemoje užregistruotas Pranešimo surašymo dieną, t. y. 2017-04-20, Pranešimas Departamento elektroniniu paštu išsiųstas 2017-04-21, taigi jau šią dieną pareiškėjas turėjo galimybę susipažinti su Pranešimu. Pasirašytinai su Pranešimu pareiškėjas susipažino 2017-04-24 atvykęs į Ministeriją. Vertinant Pranešimo surašymo ir pateikimo pareiškėjui terminus ir aplinkybes svarbu atsižvelgti į tai, kad Pranešimu pareiškėjas ne tik informuojamas apie pradėtą tarnybinio nusižengimo tyrimą, bet, tuo pačiu, ir apie tyrimo sustabdymą tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagą perdavus VPT. Ši aplinkybė svarbi tuo aspektu, kad nuo Pranešimo įteikimo pasirašytinai dienos nebuvo pradėtas skaičiuoti 5 darbo dienų terminas valstybės tarnautojo, įtariamo padarius tarnybinį nusižengimą, paaiškinimų pateikimui, todėl pareiškėjo teisės pažeistos nebuvo.

Tiek Įsakyme, tiek motyvuotoje išvadoje nurodoma, jog pareiškėjas savo veiksmais ir neveikimu pažeidė ne tik VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus, bet ir specialiųjų teisės aktų - Biudžetinių įstaigų įstatymo, VPĮ - konkrečias nuostatas, Departamento direktoriaus veiklą reglamentuojančių teisės aktų - Departamento nuostatų, Departamento direktoriaus pareigybės aprašymo - nuostatas. Mano, kad kvalifikuojant pareiškėjo padarytus pažeidimus buvo laikomasi tarnybinių nuobaudų skyrimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, pažeidimai kvalifikuoti tinkamai ir pagrįstai.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo neteisėta veika nustatyta ištyrus du 2016 m. Departamente vykdytus viešuosius pirkimus: 1) „Autoremonto paslaugų pirkimas“ ir 2) „Sanitarinio mazgo (tualeto patalpų), esančių A. Juozapavičiaus g. 9, Vilniuje, remonto darbų pirkimas“. 

Pažymi, kad Komisija rėmėsi VPT išvadomis dėl analogiškų viešojo pirkimo elementų - pirkimų apimties, įkainių - aiškinimo įsigyjant transporto priemonių remonto, techninės priežiūros paslaugas. VPT išvadose pateikė principinę poziciją dėl pareigos nurodyti įsigyjamų paslaugų apimtį, kiekius ir įkainius, pareigos pateikti baigtinį objektų (transporto priemonių) sąrašą, su kuriais susijusios perkamos paslaugos. Komisija išsamiai įvertino su Departamento vykdytu mažos vertės pirkimu „Autoremonto paslaugų pirkimas“ susijusias faktines aplinkybes ir taikytinas teisės normas ir pripažino, kad Departamentas, parengdamas ir patvirtindamas neaiškius ir netikslius pirkimo dokumentus bei pirkdamas Techninio aptarnavimo, remonto, atsarginių detalių tiekimo sutartimi          Nr. VR-3.10-16-011 nenumatytas autotransporto paslaugas ir už jas mokėdamas pagal UAB (duomenys neskelbtini) pateiktas sąskaitas faktūras, pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytą skaidrumo principą ir VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje nustatytą pirkimų tikslą - vadovaujantis VPĮ reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Atsižvelgiant į tai, M. Š., būdamas perkančiosios organizacijos vadovu, patvirtindamas neaiškius ir netikslius pirkimo dokumentus, vėliau pagal sudarytą Techninio aptarnavimo, remonto, atsarginių detalių tiekimo sutartį Nr. VR-3.10-16-011 su UAB (duomenys neskelbtini) pasirašydamas apmokėjimo dokumentus už automobilių remonto paslaugas, nesant sudarytos autoremonto paslaugų sutarties dėl Departamento automobilių modelių: Subaru Forester, VW Caravelle, Saab 9-5, Mercedes Benz Vito, ISUZU D MAX, Subaru Legacy, Toyota Previa, Subaru Outback, Nisan Note, Mitsubishi L200, nesilaikė VPĮ 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų pareigų, pažeidė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus, Biudžetinių įstaigų įstatymo          9 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktus, Departamento nuostatų 17.1, 17.8, 17.10 punktus, Departamento direktoriaus pareigybės aprašymo 7.1, 7.8, 7.10 punktus.

Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija, įvertinusi pirkimo dokumentus, konstatavo, kad perkančiosios organizacijos nustatytos pirkimo sąlygos suteikė teisę pirkimo dalyviams patiems įsivertinti numatomus atlikti darbų kiekius, bei numatyti, kokias medžiagas naudos darbams, o tai suponuoja nelygiavertę konkurenciją ir neužtikrina racionalaus lėšų naudojimo, kadangi tikėtina, kad pigiausią pasiūlymą pateikęs tiekėjas darbus atliks panaudojęs pigiausias rinkoje esančias medžiagas. Atsižvelgiant į tai, M. Š., būdamas perkančiosios organizacijos vadovu, patvirtindamas neaiškius ir netikslius pirkimo dokumentus dėl sanitarinio mazgo (tualeto patalpų), esančių A. Juozapavičiaus g. 9, Vilniuje, remonto darbų, neužtikrino VPĮ 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų pareigų laikymosi, pažeidė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus, Biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktus, Departamento nuostatų 17.1, 17.8, 17.10 punktus, Departamento direktoriaus pareigybės aprašymo 7.1, 7.8, 7.10 punktus.

Atkreipia dėmesį, kad Ministerija, atsižvelgdama į 2017-04-04 pažymoje Nr. (49-l)-D15-308 „Apie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos „Karštąja linija“ gauto anoniminio skundo tyrimą“ pateiktą informaciją, 2017-04-12 raštu Nr. (49-l)-D8- 2856 pavedė Departamentui pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūras pareigūnams, atlikusiems pirkimų procedūras. Departamento pateiktais duomenimis (2017-05-10 raštas Nr. (38-2)-VR-1.7-3650), G. M. atžvilgiu baigtas patikrinimas ir patvirtinta motyvuota išvada, kurioje siūloma G. M. skirti drausminę nuobaudą - pastabą. Daro išvadą, kad pats Departamentas konstatavo, kad vykdant aptariamus viešuosius pirkimus buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai.

Komisija, išsamiai išanalizavusi su tarnybiniu nusižengimu susijusias faktines aplinkybes, taikytinas teisės normas, įrodė ir pagrįstai konstatavo M. Š. aplaidumą vykdant teisės aktų reikalavimus viešųjų pirkimų organizavimo, vykdymo srityje.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas prašė skundą tenkinti, atsakovės atstovė – atmesti kaip nepagrįstą.

Skundas netenkintinas. 

Byloje keliamas ginčas dėl aplinkos ministro Įsakymo, kuriuo pareiškėjui už padarytą tarnybinį nusižengimą paskirta nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad Ministerijos korupcijos prevencijos „Karštąja linija“ 2017-01-27 gautas anoniminis skundas dėl galbūt padarytų teisės aktų pažeidimų, vykdant viešuosius pirkimus Departamente (t. 1, b. l. 66) .

Ministerijos Viešųjų pirkimų skyrius 2017-04-04 raštu Nr. (20-1)-D 15-306 „Dėl Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento viešųjų pirkimų įvertinimo“ pateikė Ministerijos Kontrolės skyriui Departamento vykdytų kvestionuojamų viešųjų pirkimų vertinimą (t. 1, b. l. 61-64).

Aplinkos ministrui 2017-04-04 pateikta pažyma Nr. (49-l)-Dl 5-308 „Apie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos „Karštąja linija“ gauto anoniminio skundo tyrimą“, kurioje, be kita ko, pasiūlyta — pradėti Departamento direktoriui M. Š. tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrą (t. 1, b. l. 57-60).

Aplinkos ministras priėmė 2017-04-12 įsakymą Nr. Dl-301 „Dėl Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus M. Š. galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos sudarymo“ (t. 1, b. l. 52).

Aplinkos ministras 2017-04-20 priėmė įsakymą Nr. AMP1-61 „Dėl M. Š. galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo sustabdymo“ (t. 1, b. l. 51).

M. Š. 2017-04-20 pranešimu  Nr. (16-3)-D8-3038 „Apie tarnybinį nusižengimą“ buvo informuotas apie tarnybinį tyrimą, jam pateikta su atliekamu tarnybinio nusižengimo tyrimu susijusi informacija, taip pat informuotas apie tarnybinio nusižengimo tyrimo sustabdymą (2017-04-20 aplinkos ministro įsakymas Nr. AMP1-61) dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagos perdavimo VPT ir tyrimo tęsimą, atsiradus VTĮ įtvirtintiems pagrindams. Pareiškėjas su pranešimu susipažino pasirašytinai (t. 1, b. l. 46-48).

Ministerija 2017-04-21 raštu Nr. (20-l)-D8-3044 kreipėsi į VPT, nurodė, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija, įvertinusi pažymoje pateiktą informaciją, sprendė, jog Departamento direktoriaus M. Š. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 184 straipsnyje, požymių. Prašė VPT pagal kompetenciją įvertinti, ar Departamento vykdyti viešieji pirkimai nepažeidžia VPĮ ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų ir teisės aktų nustatyta tvarka priimti atitinkamus sprendimus dėl administracinės atsakomybės taikymo (t. 1, b. l. 44-45).

VPT 2017-05-10 raštu Nr. 4S-1464 informavo, kad viešieji pirkimai bei viešojo pirkimo-pardavimo sutartys vertinimui atrenkamos vadovaujantis 2016-01-11 Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. 1S-4 „Dėl viešųjų pirkimų bei viešojo pirkimo- pardavimo sutarčių atrinkimo vertinimui ir perkančiųjų organizacijų atrinkimo tikrinimui procedūrų tvarkos aprašo patvirtinimo“. Nurodė, kad vertinimui perduoti Departamento vykdyti viešieji pirkimai nebuvo atrinkti įvertinti. Atsižvelgiant į šį VPT atsakymą, tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo tęsiamas (t. 1, b. l. 42, 43).

M. Š. 2017-05-19 pranešimu Nr. (4-l)-D8-3730 buvo informuotas apie tęsiamą tarnybinio nusižengimo tyrimą ir apie teisę per 5 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos pateikti paaiškinimą dėl įtariamo tarnybinio nusižengimo (t. 1, b. l. 42).

M. Š. 2017-05-29 raštu Nr. (38-1 )-VR-l.7-4116 pateikė paaiškinimą „Dėl galimo tarnybinio nusižengimo“. Nurodė, kad nesutinka su pažymoje pateikta nuomone, tačiau papildomų pastabų, klausimų, susijusių su atliekamu tyrimu, nepateikė (t. 1, b. l. 41).

Komisija, atlikusi galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą, surašė 2017-05-31 išvadą Nr. (16-3)-D 15-452 „Dėl Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus M. Š. galimo tarnybinio nusižengimo“ (t. 1, b. l. 29-39), kurioje pasiūlė aplinkos ministrui pripažinti, kad Departamento direktorius M. Š. padarė tarnybinį nusižengimą ir skirti už jį tarnybinę nuobaudą - pastabą. Išvadoje nustatyta, kad mažos vertės pirkimas „Autoremonto paslaugų pirkimas“ sutartis sudaryta su UAB (duomenys neskelbtini), faktinė sutarties vertė – 16 594,59 Eur su PVM, kvietimas pateikti kainų pasiūlymus patvirtintas 2016-01-23, Techninio aptarnavimo, remonto, atsarginių detalių tiekimo sutartis Nr. VR-3.10-16-011 sudaryta 2016-02-22, PVM sąskaitos faktūros už autoremonto paslaugas UAB (duomenys neskelbtini) išrašė už laikotarpį nuo 2016-03-09 iki 2016-11-10. Taip pat nustatyta, kad Departamentui atlikus mažos vertės pirkimus ir sudarius 2016-02-22 Techninio aptarnavimo, remonto, atsarginių detalių tiekimo sutartį Nr. VR-3.10-16-011, jos 1 priede nurodyti Departamento turimi 4 markių automobiliai, kurių remonto paslaugos buvo perkamos, t. y. Suzuki grand Vitara 2.0, Kia Sportage 2.0, Škoda Fabia 1.4, VW Tiguan 2.0, tačiau pagal pepartamento pateiktas sąskaitas faktūras nustatyta, kad buvo nupirktos ir kitų, pirkimo dokumentuose ir Techninio aptarnavimo, remonto, atsarginių detalių tiekimo sutartyje Nr. VR- 3.10-16-011 nenurodytų automobilių markių (Subaru Forester, VW Caravelle, Saab 9-5, Mercedes Benz Vito, ISUZU D MAX, Subaru Legacy, Toyota Previa, Subaru Outback, Nisan Note, Mitsubishi L200) remonto paslaugos, kurių remonto faktinė vertė sudaro daugiau nei 8000,00 Eur su PVM iš 16594,59 Eur. Konstatuota, kad pirkimo dokumentų 2.21 punkte buvo nustatyta, jog paslaugų teikėjas turi gebėti savo jėgomis atlikti visų lengvųjų automobilių modelių techninę priežiūrą ir remontą paslaugų teikėjo detalėmis ir medžiagomis, tačiau toks nurodymas netikslus ir neaiškus, nes pirkimo dokumentuose nenustatytos visų kitų automobilių modelių techninės charakteristikos, kiekiai (apimtys), nebuvo prašoma pateikti paslaugų įkainių. Nustatyta, kad sąskaitas faktūras dėl Techninio aptarnavimo, remonto, atsarginių detalių tiekimo sutartyje Nr. VR-3.10-16-011 nenumatytų automobilių remonto, neatlikus atskirų pirkimo procedūrų ir nesudarius atskiros sutarties, pasirašė Departamento direktorius M. Š.. Išvadoje pripažinta, kad Departamentas, parengdamas ir patvirtindamas neaiškius ir netikslius pirkimo dokumentus (apklausos sąlygų rengėjas, pirkimo organizatorius - Departamento Administravimo ir teisės skyriaus vyr. specialistas G. M., apklausos sąlygas patvirtino Departamento direktorius M. Š.) bei pirkdamas Techninio aptarnavimo, remonto, atsarginių detalių tiekimo sutartimi Nr. VR-3.10-16-011 nenumatytas autotransporto paslaugas ir už jas mokėdamas pagal UAB (duomenys neskelbtini) pateiktas sąskaitas faktūras, pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytą skaidrumo principą ir VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje nustatytą pirkimų tikslą - vadovaujantis VPĮ reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas.Padarė išvadą, kad M. Š., būdamas perkančiosios organizacijos vadovu, patvirtindamas neaiškius ir netikslius pirkimo dokumentus, vėliau pagal sudarytą Techninio aptarnavimo, remonto, atsarginių detalių tiekimo sutartį Nr. VR-3.10-16-011 su UAB (duomenys neskelbtini) pasirašydamas apmokėjimo dokumentus už automobilių remonto paslaugas, nesant sudarytos autoremonto paslaugų sutarties dėl Vilniaus RAAD automobilių modelių: Subaru Forester, VW Caravelle, Saab 9-5, Mercedes Benz Vito, ISUZU D MAX, Subaru Legacy, Toyota Previa, Subaru Outback, Nisan Note, Mitsubishi L200, nesilaikė VPĮ 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų pareigų, pažeidė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus, Biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies     2 ir 6 punktus, Departamento nuostatų 17.1, 17.8, 17.10 punktus, Departamento direktoriaus pareigybės aprašymo 7.1, 7.8, 7.10 punktus.

Išvadoje nustatyta, kad Departamentas atliko pirkimą „Sanitarinio mazgo (tualeto patalpų), esančių A. Juozapavičiaus g. 9, Vilniuje, remonto darbų pirkimas“. Departamentas pirkimo dokumentuose nurodė planuojamų pirkti remonto darbų apimtis (7 darbų pozicijos) ir pateikė patalpų planą, tačiau šių pozicijų nedetalizavo, t. y. nurodė tik bendrus darbų pavadinimus (pvz., sienų iš keramikinių plytelių remontas) ir nepateikė detalių darbų aprašymų, nenustatė numatomų įsigyti darbų kiekiius (apimtys), nenurodė reikalavimų naudotinoms medžiagoms, gaminiams (pvz., durims, šviestuvams, keramikinėms plytelėms, praustuvams, unitazams). Tiekėjai turėjo patys įsivertinti numatomų atlikti darbų kiekius bei patys nusimatyti, kokias medžiagas naudos darbams, nes pagal patalpų planą buvo galima paskaičiuoti tik remontuotiną plotą. Išvadoje konstatuota, kad perkančiosios organizacijos nustatytos pirkimo sąlygos suteikė teisę pirkimo dalyviams patiems įsivertinti numatomus atlikti darbų kiekius, bei nusimatyti, kokias medžiagas naudos darbams, o tai suponuoja nelygiavertę konkurenciją ir neužtikrina racionalaus lėšų naudojimo, kadangi tikėtina, kad pigiausią pasiūlymą pateikęs tiekėjas darbus atliks panaudojęs pigiausias rinkoje esančias medžiagas. Padarė išvadą, kad M. Š., būdamas perkančiosios organizacijos vadovu, patvirtindamas neaiškius ir netikslius pirkimo dokumentus dėl sanitarinio mazgo (tualeto patalpų), esančių                    A. Juozapavičiaus g. 9, Vilniuje, remonto darbų, neužtikrino VPĮ 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų pareigų laikymosi, pažeidė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus, Biudžetinių įstaigų įstatymo        9 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktus, Departamento nuostatų 17.1, 17.8, 17.10 punktus, Departamento direktoriaus pareigybės aprašymo 7.1, 7.8, 7.10 punktus.

Aplinkos ministras 2017-06-30 įsakymu Nr. AMP1-98 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriui M. Š.“ pripažino, kad Departamento direktorius M. Š. padarė tarnybinį nusižengimą ir skyrė jam tarnybinę nuobaudą – pastabą (t. 1, b. l. 7-10).

Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros.

Pareiškėjas nesutinka su Įsakymu, teigia, kad tarnybinė nuobauda paskirta pažeidus VTĮ         30 str. 1 d. nustatytą terminą. 

Iš VTĮ 30 straipsnio 1 dalies dispozicijos matyti, kad šioje teisės normoje yra įtvirtinti du -     6 mėnesių ir 3 metų terminai tarnybinei nuobaudai skirti, kurie yra naikinamieji terminai, nes nėra numatyta galimybė šiuos terminus atnaujinti ar pratęsti, o pasibaigus šiems terminams yra nebegalima asmens traukti atsakomybėn už padarytus tarnybinius nusižengimus.

Tačiau šiems terminams taikyti yra numatytos skirtingos sąlygos. Draudimas skirti tarnybinę nuobaudą, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, yra įtvirtintas kaip bendro pobūdžio taisyklė, o draudimas skirti tarnybinę nuobaudą, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 3 metai, yra įtvirtintas, kaip išimtis iš minėtos bendros taisyklės, t. y., kaip speciali taisyklė bendrosios taisyklės atžvilgiu. Toks šių taisyklių tarpusavio sąveikos pobūdis lemia, kad draudimas skirti tarnybinę nuobaudą, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, taikomas visais tais atvejais, kurie nepatenka į draudimo skirti tarnybinę nuobaudą, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 3 metai, reguliavimo sferą. Ir priešingai, draudimas skirti tarnybinę nuobaudą, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 3 metai, taikomas tik tais atvejais, kurie yra numatyti tik šios taisyklės (teisės normos) dispozicijoje.

        Pagal VTĮ 30 straipsnio 1 dalį valstybės tarnautojo, padariusio tarnybinį nusižengimą, atžvilgiu gali būti taikomi ilgesnės trukmės – iki trejų metų, terminai tarnybinei nuobaudai skirti tik tais atvejais, kai „tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą, taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas, tiriamas tarnybinis nusižengimas šio straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais.

        Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad nagrinėjamu atveju, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas gavus oficialią informaciją – 2017-04-04 pažymą Nr. (49-l)-Dl 5-308, kurios pagrindu      2017-04-20 aplinkos ministro įsakymu Nr. AMP1-61 pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas. Tyrimas užbaigtas 2017-05-31 surašyta Išvada, nuo kurios surašymo dienos ir skaičiuojamas                  2 mėnesių tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas. Taigi, tarnybinė nuobauda galėjo būti skirta ne vėliau kaip iki 2017-07-31, o ne iki 2017-06-04, kaip nurodo pareiškėjas.

        Taigi, pareiškėjo argumentas, kad informacija apie galimus viešųjų pirkimų pažeidimus gauta 2017-01-27 ir nuo jos skaičiuojamas tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas, nepagrįstas ir atmestinas.

Teismas nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad buvo pažeistos tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžią reglamentuojančios teisės normos, nes gavus oficialią informaciją, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas per 5 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo. Pareiškėjo teigimu, informacija gauta 2017-01-27, o aplinkos ministro įsakymas Nr. Dl-301 dėl Komisijos sudarymo priimtas tik 2017-04-12. Kaip nustatyta anksčiau, anoniminis pranešimas nelaikytinas oficialia informacija, todėl 5 darbo dienų terminas skaičiuotinas nuo pažymos pateikimo dienos, taigi 5 darbo dienų terminas, per kurį turi būti pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, nepraleistas.

Taisyklių 7 p. nustatyta, kad už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (Taisyklių 5 ir 6punktuose nurodytais atvejais - komisija) per 5 darbo dienas nuo įpareigojimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą gavimo surašo pranešimą apie tarnybinį nusižengimą.

Nagrinėjamu atveju Komisija sudaryta 2017-04-12, Pranešimas, kadangi 2017-04-17 buvo nedarbo diena, t. y. Velykų antroji diena, surašytas 2017-04-20, t. y. nepraleidus Taisyklių 7 punkte nustatyto termino. Darytina išvada, kad Pranešimas surašytas ir įteiktas laiku.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad teismas nenustatė procedūrinių pažeidimų, todėl nėra pagrindo išvadai, kad jie lėmė neteisingų ir nepagrįstų išvadų priėmimą, todėl naikinti skundžiamą Įsakymą dėl procedūrinių pažeidimų nėra teisinio pagrindo.

Dėl tarnybinės nuobaudos

Pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo statusą, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus nustato VTĮ, kurio 28 straipsnyje nustatyta, kad tarnybinėn atsakomybėn valstybės tarnautojai traukiami už tarnybinius nusižengimus. Tarnybinio nusižengimo definicija įtvirtinta VTĮ 2 straipsnio 12 dalyje. Pagal minėtą teisės normą tarnybinis nusižengimas – tai valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Kaip minėta, tarnybinės atsakomybės taikymo procedūriniai klausimai sureglamentuoti Taisyklėse. Pagal Taisyklių 13 punktą nustačius, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, šis nusižengimas turi būti kvalifikuojamas (nurodomas atitinkamas VTĮ straipsnis, jo dalis ir punktas), nurodoma jo padarymo diena, jeigu ją įmanoma nustatyti, įvykdymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda.

Aptartų teisės normų analizė suponuoja išvadą, kad tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui, laikantis Taisyklėse numatytos procedūros, gali būti skiriama tik nustačius konkrečias valstybės tarnautojo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas. Pažymėtina, kad VTĮ įtvirtintos bendrosios valstybės tarnautojų pareigos, o atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigos nustatomos specialiaisiais įstatymais, detalizuojamos pareigybių aprašymuose, parengtuose ir patvirtintuose vadovaujantis VTĮ 8 straipsnio 7 dalimi bei Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos, patvirtintos Vyriausybės 2002-05-20 nutarimu Nr. 685 nuostatomis.

Taip pat akcentuotina, kad visos veikos, už kurias valstybės tarnautojui skiriama tarnybinė nuobauda, turi būti nustatytos ir atitinkamai kvalifikuotos tarnybinio nusižengimo tyrimo metu, o kilus ginčui dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos, teismas patikrina, ar nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai. Ginčo nagrinėjimo stadijoje pareikšto kaltinimo dėl tarnybinio nusižengimo ribos negali būti plečiamos, valstybės tarnautojui negalima pareikšti daugiau kaltinimų negu nustatyta atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą ir skiriant tarnybinę nuobaudą (žr. LVAT 2011-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-3235/2011, 2010-05-24 nutartis administracinėje byloje    Nr. A146-700/2010).

Tyrimo rezultatai, inter alia duomenys apie padarytą tarnybinį pažeidimą, jo kvalifikaciją, įforminami tarnybinio patikrinimo išvadoje, kuri pagal susiklosčiusią teismų praktiką yra jos pagrindu priimamo individualaus administracinio akto motyvuojamoji dalis. Todėl teismas, spręsdamas ginčijamo įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimą turi vertinti ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados – turinį (žr. LVAT 2010-06-29 sprendimas administracinėje byloje                         Nr. A143–956/2010, 2010-12-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1459/2010).

Įvertinus Išvadą ir Įsakymą matyti, kad pareiškėjo veika kvalifikuota pagal VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus, kurie nustato valstybės tarnautojų bendrąją pareiga laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų bei tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis. Pažymėtina, kad ši įstatymo norma gali būti pažeista valstybės tarnautojui padarant konkrečiai apibrėžtą tarnybinį nusižengimą, kuris tarnybinio patikrinimo motyvuotoje išvadoje kvalifikuojamas pagal atitinkamą (pažeisto) teisės akto normą (straipsnį, dalį, punktą). Išvadoje nurodyta, kad Departamento direktoriaus pareigas einantis M. Š. pažeidė Biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktus, Departamento nuostatų 17.1, 17.8, 17.10 punktus ir Departamento direktoriaus pareigybės aprašymo 7.1, 7.8, 7.10 punktų reikalavimus.

VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte nuostatyta, kad valstybės tarnautojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, 4 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojai privalo tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis.

Biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 2 punkte įstaigos vadovui nurodyta pareiga užtikrinti, kad būtų laikomasi įstatymų, kitų teisės aktų ir biudžetinės įstaigos nuostatų, 6 punkte - užtikrinti racionalų ir taupų lėšų bei turto naudojimą, veiksmingą biudžetinės įstaigos vidaus kontrolės sistemos sukūrimą, jos veikimą ir tobulinimą.

Departamento nuostatų, patvirtintų aplinkos ministro 2003-12-24 įsakymu Nr. 717, 17.1. punktuose nurodyta, kad direktorius organizuoja Departamento darbą, kad būtų įgyvendinami Departamento veiklos tikslai ir atliekamos nustatytos funkcijos, 17.8. punkte nurodyta, kad direktorius užtikrina, kad būtų laikomasi įstatymų, kitų teisės aktų, 17.10. punkte nurodyta, kad direktorius užtikrina racionalų ir taupų lėšų ir turto naudojimą, veiksmingą departamento vidaus kontrolės sistemos sukūrimą, jos veikimą ir tobulinimą.

Departamento direktoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto aplinkos ministro 2012-06-08 įsakymu Nr. D1-485, 7.1. punkte nustatyta, kad direktorius organizuoja departamento darbą, kad būtų įgyvendinami departamento tikslai ir atliekamos nustatytos funkcijos, 7.8 punkte nustatyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas užtikrina, kad būtų laikomasi įstatymų, kitų teisės aktų ir departamento nuostatų, 7.10 punkte - užtikrina racionalų ir taupų lėšų bei turto naudojimą, veiksmingą Departamento vidaus kontrolės sistemos sukūrimą, jos veikimą ir tobulinimą.

Teismo vertinimu, Išvada akivaizdžiai ir aiškiai tvirtina, kad Komisija surinko visus įrodymus, patvirtinančius pareiškėjo tiriamą pažeidimo faktą, argumentavo, kodėl, kokiais įrodymais, paaiškinimais, kitais duomenimis vadovaujantis ši Išvada yra grindžiama, nurodė, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (VTĮ 15 str. 1 d. 1 ir 4 p., Biudžetinių įstaigų įstatymo 9 str. 2 d. 2 ir 6 p., Departamento nuostatų 17.1, 17.8, 17.10 p. ir Departamento direktoriaus pareigybės aprašymo 7.1, 7.8, 7.10 p.), aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, kad buvo pažeisti vidiniuose teisės aktuose įtvirtinti reikalavimai, įvertinta pareiškėjo tarnybinė charakteristika, pateiktas pasiūlymas dėl patraukimo tarnybinėn atsakomybėn. Pareiškėjas, kaip Departamento direktorius, privalėjo organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jam skirtų įgaliojimų įvykdymą, t. y. būdamas perkančiosios organizacijos vadovu, patvirtinti aiškius ir tikslius pirkimo dokumentus, užtikrinti VPĮ 3 straipsnio   1 dalyje nustatytus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, bei VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą perkančiajai organizacijai užtikrinti viešųjų pirkimų tikslą, t. y. - vadovaujantis viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai <...> reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas.

Iš byloje esančios tarnybinio patikrinimo išvados ir kitų įrodymų, nustatyta, kad tarnybinio patikrinimo metu gautos informacijos dėl galimai padaryto pažeidimo patikrinimui buvo išsamiai patikrinti dokumentai, nustatyta reali esama padėtis, susijusi su autoremonto paslaugų ir sanitarinio mazgo remonto darbų pirkimais.

Teismas, atsižvelgdamas į teisės aktų normas reglamentuojančias ginčo santykius, byloje nustatytas aplinkybes bei įvertinęs tarnybinio nusižengimo pobūdį, padarymo priežastis, kaltės laipsnį, daro išvadą, kad pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba yra proporcinga ir adekvati padarytam tarnybiniam nusižengimui. M. Š., eidamas Departamento direktoriaus pareigas, savo neveikimu, kaip perkančiosios organizacijos vadovas, neužtikrino viešųjų pirkimų tikslų, t. y. patvirtino neaiškius ir netikslius pirkimo dokumentus ir sąlygas, t. y. 1) M. Š., būdamas perkančiosios organizacijos vadovu, patvirtindamas Autoremonto paslaugų pirkimo apklausos sąlygas (kvietimą pateikti kainų pasiūlymus), vėliau pagal sudarytą sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) pasirašydamas apmokėjimo dokumentus už automobilių remonto paslaugas, nesant sudarytos autoremonto paslaugų sutarties dėl Departamento automobilių modelių: Subaru Forester, VW Caravelle, Saab 9-5, Mercedes Benz Vito, ISUZU D MAX, Subaru Legacy, Toyota Previa, Subaru Outback, Nisan Note, Mitsubishi L200, - nesilaikė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyto skaidrumo principo, bei VPĮ 3 straipsnio                2 dalyje nustatytos pareigos perkančiajai organizacijai užtikrinti viešųjų pirkimų tikslą; 2) M. Š., būdamas perkančiosios organizacijos vadovu, pasirašydamas sanitarinio mazgo (tualeto patalpų), esančių A. Juozapavičiaus g. 9, Vilnius remonto darbų neaiškius ir netikslius pirkimo dokumentus, kuriuose nurodyta planuojamų pirkti remonto darbų apimtis (7 darbų pozicijos) ir pateikas patalpų planas, tačiau šios pozicijos nedetalizuotos, t.  y. nurodyti tik bendri darbų pavadinimai (pvz. sienų iš keramikinių plytelių remontas) ir nepateikti detalūs darbų aprašymai, nenustatyti numatomų įsigyti darbų kiekiai (apimtys), nenurodyti reikalavimai naudotinoms medžiagoms, gaminiams (pvz. durims, šviestuvams, keramikinėms plytelėms, praustuvams, unitazams), neužtikrino PTĮ 3straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiavertės konkurencijos, lygiateisiškumo, skaidrumo principų laikymosi.

Remdamasis tuo, kas buvo išdėstyta, teismas sprendžia, kad atliekant tarnybinį patikrinimą surinkti duomenys patvirtina Išvadoje suformuluotą teiginį, kad M. Š., kaip Departamento direktorius, veikdamas pagal Departamento nuostatus ir pareigybės aprašymą, būdamas asmeniškai atsakingas už Departamentui pavestų uždavinių ir funkcijų atlikimą, neužtikrino, kad pirkimo dokumentai būtų parengti aiškūs ir tikslūs, tuo pažeidė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 p. nuostatas, netinkamai atliko Departamento nuostatų 17.1, 17.8, 17.10 punktų ir Departamento direktoriaus pareigybės aprašymo 7.1, 7.8, 7.10 punktų reikalavimus, todėl savo veiksmais sukėlė neigiamas pasekmes.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad tarnybinio patikrinimo Išvadoje ir Įsakyme pareiškėjo veika kvalifikuota tinkamai, pareikštas kaltinimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo suformuluotas konkrečiai, pareiškėjo veiksmus susiejant su teisės aktų normomis, kurių, kaip įtvirtinančių imperatyvų elgsenos variantą atitinkamoje situacijoje, pareiškėjas privalėjo laikytis.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017-06-30 įsakymas Nr. AMP1-98 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriui M. Š.“, kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo jį panaikinti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 88 straipsnio 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo         84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo M. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja                                        Jūratė Gaidytė-Lavrinovič