Civilinė byla Nr. 2-99/2013

Procesinio sprendimo kategorija: 110.3.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. sausio 17 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Donato Šerno ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės „SEB lizingas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 31 d. nutarties, kuria pakeistos laikinosios apsaugos priemonės, taikytos civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės ,,SEB lizingas“ ieškinį atsakovams R. V. , M. V. , uždarajai akcinei bendrovei ,,Nona Lux“ dėl  skolos priteisimo bei atsakovų R. V. , M. V. priešieškinį ieškovui akcinei bendrovei „SEB lizingas“ dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas AB „SEB lizingas“ pareikštu atsakovams R. V. , M. V. ir UAB ,,Nona Lux“ ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų 137 156,26 Lt įsiskolinimo pagal 2007 m. lapkričio 30 d. išperkamosios nuomos sutartį Nr. 2007-110264 bei finansinio lizingo sutartį Nr. 2007-110666; priteisti iš atsakovo UAB „Nona Lux“ 935,92 Lt įsiskolinimo pagal 2007 m. rugpjūčio 14 d. finansinio lizingo sutartį Nr. 2007-080261 ir 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas; priteisti iš atsakovų R. V. ir M. V. 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovai R. V. ir M. V. pareikštu ieškovui priešieškiniu prašė pripažinti negaliojančiomis 2007 m. lapkričio 30 d. išperkamosios nuomos sutartį Nr. 2007-110264 ir 2007 m. lapkričio 30 d. laidavimo sutartį Nr. LS-2007-110264 nuo jų sudarymo momento; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. kovo 19 d. nutartimi ieškovo reikalavimų įvykdymo užtikrinimui areštavo atsakovams priklausantį turtą 137 156,26 Lt sumai bei papildomai areštavo atsakovo UAB „Nona Lux“ turtą 935,92 Lt sumai.

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 2 d. nutartimi sumažino Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 19 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių dydį ir ieškovo reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos 51 810,63 Lt sumai areštuojant solidarių atsakovų turtą, taip pat papildomai areštavo atsakovo UAB „Nona Lux“ turtą 935,92 Lt sumai.

Atsakovai pateikė teismui prašymą dėl arešto objekto pakeitimo, kuriuo prašė panaikinti areštą butui, esančiam (duomenys neskelbtini), ir parduotuvei, esančiai (duomenys neskelbtini), ir esamo reikalavimo sumai areštuoti jiems nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad teismui pakeitus turto arešto dydį yra areštuota daugiau turto negu būtina ieškovo reikalavimams užtikrinti. Be to, areštuotas turtas nuosavybės teise priklauso ne tik atsakovams, bet ir tretiesiems asmenims, kurie negali laisvai disponuoti jiems priklausančiu turtu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės 31 d. nutartimi tenkino atsakovų R. V. ir M. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir pakeitė Vilnaisu apygardos teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartį – panaikino atsakovams R. V. ir M. V. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), areštą bei ieškovo reikalavimų užtikrinimui 51 810,63 Lt sumai areštavo atsakovams R. V. ir M. V. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šiuo turtu disponuoti. Kitoje dalyje nutartį paliko nepakeistą.

Teismas, įvertinęs Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, padarė išvadą, kad prašomo areštuoti turto vertė pakankama, kad būtų užtikrintas galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas. Teismas sprendė, kad pakeitus laikinąsias apsaugos priemones ieškovo interesai nebus pažeisti kadangi teismui priėmus galimai ieškovui palankų sprendimą, šio sprendimo vykdymas bus užtikrintas areštavus kitą atsakovams priklausantį turtą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu apeliantas AB „SEB lizingas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 31 d. nutartį. Apeliantas atskirąjį skundą grindžia tuo, kad pakeitus laikinąsias apsaugos priemones ieškovo reikalavimų įvykdymas liko neužtikrintas. Naujai areštuotas butas yra įkeistas. Iš Paskolų rizikos duomenų bazės matyti, kad atsakovas R. V. turi hipotekos kreditą, kurio dydis 676 685,45 Lt. Manytina, kad šis kreditas yra užtikrintas skundžiama nutartimi areštuotu butu, kurio vertė yra 368 000 Lt. Iš to galima spręsti, kad atsakovo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui nepadengia įkeisto buto vertė. Todėl negalima daryti išvados, kad areštuoto įkeisto buto vertės pakaktų dar ir apelianto reikalavimams užtikrinti. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, šių aplinkybių neįvertino ir dėl jų nepasisakė.  

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovai R. V. ir M. V. prašo apelianto skundą atmesti ir palikti nepakeistą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsakovai atsiliepime nurodo, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra įkeistas atsakovų prievolei užtikrinti kaip papildomas turtas. Prievolės, kurios suma 676 138 Lt, užtikrinimui yra įkeistas kitam byloje dalyvaujančiam asmeniui priklausantis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelė bei atsakovams priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini). Pardavimo varžytinėse pirmoje eilėje yra nurodytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir automobilių stovėjimo aikštelė. Vertinant prievolės dydį – 676 138 Lt, ir įkeistų daiktų vertę – 775 000 Lt, akivaizdu, kad priėmus skundžiamą nutartį ieškovo reikalavimas yra visiškai užtikrintas. Atsakovai pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 19 d. nutartimi taikytas areštas taip buvo uždėtas įkeistam turtui (parduotuvei), tačiau apeliantas dėl to jokių pretenzijų nereiškė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pakeistos byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, privalo patikrinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis viešojo intereso, vadovautis ekonomiškumo, proporcingumo ir teisingumo principais (CPK 145 str. 2 d.). Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, būtina vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.

Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutas (CPK 148 str. 1 d.) atlieka tiek ieškovo, tiek atsakovo teisių apsaugos funkciją: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, ir priešingai, jei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantis atsakovo interesus, atsakovas gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą.

Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas atsakovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, nutartį iš esmės motyvavo tuo, kad prašomo areštuoti nekilnojamojo turto vertė yra pakankama ieškovo reikalavimų įvykdymo užtikrinimui. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šia teismo išvada.

Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2009 m. kovo 19 d. nutartimi atsakovų atžvilgiu taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo jiems nuosavybės teise priklausantį turtą 137 156,26 Lt sumos ribose. Teismas 2010 m. kovo 2 d. nutartimi sumažino laikinųjų apsaugos priemonių mastą iki 51 810,63 Lt sumos. Vykdant šias nutartis buvo aprašytas ir areštuotas nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir parduotuvė, esanti (duomenys neskelbtini). Minėtas nekilnojamasis turtas nuosavybės teise priklauso atsakovams ir nagrinėjamoje civilinėje byloje nedalyvaujantiems tretiesiems asmenims (atskirojo skundo medžiaga b. l. 45, 46). Taigi taikytos laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai varžė byloje nedalyvaujančių asmenų teises disponuoti šiuo turtu (CPK 145 str. 2 d.). Skundžiama nutartimi teismas byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones pakeitė areštuojant tik atsakovams nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis, atsižvelgdama į laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civiliniame procese tikslus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog areštuojamo objekto pakeitimas nepažeis ieškovo interesų ir užtikrins būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Skundžiama nutartimi areštuoto buto vidutinė rinkos vertė – 368 000 Lt (atskirojo skundo medžiaga b. l. 27), kurios apeliantas neginčija, yra visiškai pakankama atsakovams pareikšto 51 810,63 Lt dydžio reikalavimo užtikrinimui. Teisėjų kolegija pažymi, kad areštuoto turto įkeitimas nepaneigia jo realizavimo galimybės. Be to, atsakovų prievolės, kurios įvykdymas yra užtikrintas skundžiama nutartimi areštuoto buto įkeitimu, įvykdymo užtikrinimui taip pat yra įkeistas ir kitas nekilnojamasis turtas, o visų įkeistų daiktų vertė yra 600 000 Lt (atskirojo skundo medžiaga b. l. 43, 44). Taigi aplinkybė, jog areštuotas nekilnojamasis turtas yra įkeistas pagal kitas atsakovų prievoles, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog pakeitus arešto objektą ieškovo reikalavimų įvykdymas nagrinėjamoje byloje yra užtikrintas.

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Palikti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 31 d. nutartį nepakeistą.

Teisėjai                                                                                                 Algirdas Gailiūnas

                                                                                              Donatas Šernas

                                                                                                            Dalia Vasarienė