Civilinė byla Nr. 2A-1331-565/2019
Teisminio proceso Nr. 2-49-3-02088-2017-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3.; 2.3.2.8.; 2.3.2.10.; 2.3.5.2.1.; 3.3.1.20.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
lietuvos respublikos vardu
2019 m. vasario 21 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jadvygos Mardosevič ir Neringos Švedienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės R. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. patikslintą ieškinį atsakovei R. S. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir atsakovės R. S. priešieškinį ieškovui A. S. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, kompensacijos priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo UAB „SB lizingas“, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė: nutraukti (duomenys neskelbtini) ieškovo A. S. ir atsakovės R. S. sudarytą santuoką (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo nepilnamečio sūnaus P. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove R. S.; nustatyti ieškovo siūlomą bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką; priteisti iš ieškovo nepilnamečio sūnaus P. S. išlaikymui po 150,00 Eur periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo lėšų tvarkytoja paskiriant atsakovę; po santuokos nutraukimo ieškovui palikti pavardę S., o atsakovei – S.; santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą, t. y. automobilį BMW 330D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vidutinė rinkos vertė 3 400 Eur, priteisti atsakovei asmeninės nuosavybės teise, o ieškovui iš atsakovės priteisti 1700,00 Eur dydžio kompensaciją; ieškovo vardu 2017 m. balandžio 3 d. iš UAB ,,SB lizingas” paimtą 3 000 Eur vartojimo kreditą pripažinti asmenine ieškovo skola ir nustatyti ieškovui pareigą šį kreditą grąžinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
1.1. šalių santuoka yra iširusi, nuo 2017 m. pavasario ieškovas su atsakove kartu nebegyvena ir bendro ūkio nebeveda. Ieškovas siūlė atsakovei nutraukti santuoką bendru sutikimu, tačiau atsakovė kategoriškai nesutiko;
1.2. ieškovas su nepilnamečiu sūnumi sutaria gerai, sūnų iš darželio pasiima vidutiniškai kartą per savaitę bei kas antrą savaitgalį. Šiuo metu sūnus P. gyvena su motina, todėl atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus ieškovas sutinka, kad po santuokos nutraukimo nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove;
1.3. sūnaus išlaikymui prašė priteisti 150 Eur sumą, mokamą kiekvieną mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Toks išlaikymo dydis atspindi teisingą pusiausvyrą tarp nepilnamečio vaiko poreikių ir dabartinės ieškovo turtinės padėties bei neprieštarauja teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams. Pareigą išlaikyti nepilnametį sūnų ieškovas vykdo – kiekvieną mėnesį gera valia siunčia 150 Eur sumą sūnaus motinai. Be to, dalį laikio (apie 10 dienų per mėnesį) praleidžia su sūnumi ir tuo metu jį pilnai išlaiko, taip pat rūpinasi sūnaus kultūriniu ugdymu, kartu lanko įvairius renginius, esant vaiko poreikiams perka jam drabužius, avalynę, sumoka mokestį už sūnaus lankomą krepšinio būrelį ir pan.;
1.4. ieškovas su atsakove santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nekilnojamojo turto neįgijo. Santuokos metu buvo įsigytas tik automobilis BMW 330D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vidutinė rinkos vertė yra 3 400,00 Eur. Šiuo automobiliu faktiškai naudojasi atsakovė, todėl prašo automobilį priteisti atsakovei, o ieškovui iš atsakovės priteisti 1 700 Eur kompensaciją. Šalių asmeninės nuosavybės teise valdomas turtas, piniginės lėšos paliktinos kiekvienam asmeniškai, ieškovas pretenzijų į asmeninį atsakovės turtą nereiškia;
1.5. ieškovas pagal 2017 m. balandžio 03 d. vartojimo kredito sutartį Nr. C704890906 iš UAB „SB lizingas“ yra paėmęs 3 000 Eur vartojimo kreditą, todėl likusią nesumokėtą vartojimo kredito dalį ir palūkanas įsipareigoja sumokėti asmeniškai, kitų ieškovui žinomų kreditorių ir skolininkų nėra.
2. Atsakovė R. S. patikslintu priešieškiniu prašė: šalių santuoką nutraukti dėl ieškovo A. S. kaltės; priteisti iš ieškovo nepilnamečiui sūnui po 300 Eur išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės; priteisti 18 376,17 Eur kompensaciją, kurią sudaro atsakovės panaudotos asmeninės lėšos - 9 059,87 Eur, ir ½ dalis bendrų sutuoktinių lėšų, t. y. 9 316,30 Eur, panaudotų asmeniniams ieškovo poreikiams tenkinti; patvirtinti atsakovės siūlomą ieškovo ir šalių nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
2.1. šalių santuoka iširo tik dėl ieškovo kaltės. Atsakovas santuokos metu bendravo su kita moterimi, buvo ieškovei neištikimas. Ieškovas pirmenybę teikdavo savo asmeninių poreikių tenkinimui ir nuo 2015 m. sausio šeimos poreikiams teskyrė 150 Eur. Ieškovas iš bendrų šeimos pajamų savo asmeniniams poreikiams tenkinti mokėjo 2 774,36 Eur už studijas, todėl atsakovei priteistina ½ dalis šios sumos, t. y. 1 387,18 Eur. Pagal pateiktus ieškovo banko išrašus 2016 m. plastinėms operacijoms, kurios nebuvo būtinos sveikatai, ieškovas skyrė 1 800 Eur, todėl atsakovei priteistina ½ dalis šios sumos – 900 Eur. Ieškovas 2014 m. iš bendrų šeimos pajamų mokėjo komunalinius mokesčius už sesers A. S. butą – 2 734,90 Lt arba 792,08 Eur, todėl atsakovei priteistina ½ dalis šios sumos, t. y. 396,04 Eur. Ieškovas paėmė vartojimo kreditą ir nuo 2017-04-03 iki ieškinio pateikimo dienos, t. y. 2017-11-21, sumokėjo 7 mėnesių kredito grąžinimo įmokas, kurios buvo mokamos iš bendrų šeimos pajamų 869,89 Eur (7x124,27), todėl atsakovei priteistina ½ dalis šios sumos – 434,94 Eur. Ieškovas 2013 – 2016 m. pirko statybines medžiagas savo motinos sodybos renovacijai, pirko benzininę vejapjovę (2010-07-03 įsigijimo kvitas 1 096,29 Lt arba 317,50 Eur) už 1 825,60 Eur, taip pat mokėjo už sodybos draudimą – 250,68 Eur (62,67 Eur x 4 m), todėl atsakovei priteistina ½ dalis šios sumos t. y. 125,34 Eur. Ieškovas už sodyboje suvartotą elektros energiją, t. y. už 2014 – 2017 metus, sumokėjo 320 Eur (80x4), todėl atsakovei priteistina 160 Eur suma;
2.2. atsakovė sutinka, kad po santuokos nutraukimo atsakovei nuosavybės teise atitiktų automobilis BMV, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)
2.3. dėl nepilnamečio sūnaus bendravimo su ieškovu neprieštarauja, įsipareigoja ieškovui netrukdyti maksimaliai bendrauti su sūnumi, tačiau prašo nustatyti atsakovės siūlomą bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką. Nurodė, jog nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta su atsakove turėtų būti nustatyta tiek Lietuvoje, tiek užsienyje;
2.4. nepilnamečio sūnaus išlaikymui iš ieškovo prašo priteisti po 300 Eur išlaikymo. Nurodė, kad per metus sūnaus išlaikymui reikalinga 2 928 Eur suma, 1 mėnesio nepilnamečio sūnaus poreikiai sudaro 637,92 Eur: maistui namuose – 244,00 Eur; mokestis už darželį – 47,17 Eur; reikmenys į darželį – 15,00 Eur; sporto apranga ir krepšys aprangai – 6,03 Eur; vaistai / vitaminai – 18,00 Eur; higienos priemonės – 8,00 Eur; avalynė vasarinė (ortopedinės basutės, šlepetės) – 17,37 Eur; avalynė ortopedinė žieminė – 6,66 Eur; avalynė ortopedinė pavasariui / vasarai – 7,08 Eur; striukės (žieminė, vasarinė, rudeninė) – 25,83 Eur; viršutiniai drabužiai – 16,66 Eur; apatiniai drabužiai – 8,33 Eur; komunalinės paslaugos asmeniui – 75,00 Eur; buities apyvokos daiktai – 5,79 Eur; papildomos būtinos išlaidos laisvalaikiui ir pramogoms – 40,00 Eur; būreliai (krepšinis ir šokiai) – 50,00 Eur; vizitai pas odontologą su kelionės išlaidomis – 15,00 Eur; apranga šokiams ir sportui – 14,06 Eur; transporto išlaidos – 15,00 Eur; sveikatos draudimas –35,00 Eur.
3. Ieškovas su atsakovės priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad:
3.1. atsakovės reikalaujama išlaikymo suma yra per didelė, neparemta konkrečiais įrodymais arba prieštarauja pačios atsakovės pateiktiems įrodymams. Sūnus maždaug 1/3 laiko per mėnesį praleidžia su ieškovu, tuomet ieškovas juo rūpinasi, maitina, perka reikiamus daiktus. Bendra sūnaus išlaikymui reikalinga mėnesio suma yra 325 Eur per mėnesį arba 3 902 Eur per metus: maistui namuose ir maistui kai vaikas darželyje – 1159 Eur metams arba 96,58 Eur/mėn.; mokestis už darželį – 575 Eur metams arba 47,91 Eur/mėn.; reikmenys į darželį – 60 Eur metams arba 5 Eur/mėn.; sporto apranga ir krepšys sportinei aprangai – 72 Eur metams arba 6 Eur/mėn.; vaistai, vitaminai – 100 Eur metams arba 8,33 Eur/mėn.; higienos priemonės – 60 Eur metams arba 5 Eur/mėn.; avalynė – 184 Eur metams arba 15,33 Eur/mėn.; striukės – 200 Eur metams arba 16,67 Eur/mėn.; viršutiniai ir apatiniai drabužiai – 300 Eur metams arba 25,00 Eur/mėn.; komunalinės paslaugos – 440 Eur metams arba 36,67 Eur/mėn.; buities apyvokos daiktai – 46 Eur metams arba 3,83 Eur/mėn.; išlaidos laisvalaikiui – 240 Eur metams arba 20 Eur/mėn.; būreliai – 300 Eur metams 25 Eur/mėn.; odontologo paslaugos – 46 Eur metams arba 3,83 Eur/mėn.; apranga šokiams (avalynė) – 20 Eur metams arba 1,67 Eur/mėn.; transporto paslaugos – 100 Eur metams arba 8,33 Eur/mėn.;
3.2. atsakovės reikalavimas priteisti 18 376,17 Eur kompensaciją yra nepagrįstas, neparemtas įrodymais, dalis jo net negali būti nagrinėjama santuokos nutraukimo byloje, tai yra dėl 9 059,87 Eur kompensacijos už iki santuokos atsakovės panaudotų lėšų ieškovo motinos sodybos pagerinimui, nes šis reikalavimas neįeina į santuokoje įgyto turto padalijimo sąvoką. Ieškovo motina sodybą įsigijo 2010-05-04, kai ieškovas su atsakove dar gyveno Airijoje.
4. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nurodė, kad šalių nepilnamečio sūnaus P. S. gyvenamosios vietos nustatymas kartu su motina atitinka vaiko teises ir teisėtus interesus. Vaiko gyvenamąją vietą nustačius su motina iš ieškovo priteistinas išlaikymas sūnui. Konkretus išlaikymo dydis nustatytinas teismo posėdžio metu, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, bei teisingumo, ir sąžiningumo principais (CK 3.3, 1.5 straipsniai).
5. Trečiasis asmuo UAB „SB lizingas“ atsiliepimų byloje nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Ukmergės rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovui A. S. paliko pavardę – S., o atsakovei R. S. – S.; po santuokos nutraukimo nepilnamečio šalių sūnaus P. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatė su atsakove; nustatė ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką: 1) Ieškovas A. S. turi teisę kiekvieną mėnesio antrą bei ketvirtą savaitgalį, t. y. penktadienį nuo 16 val. iki sekmadienio 20 val. bendrauti su nepilnamečiu sūnumi P., pasiimant jį pas save į namus; 2) Ieškovas A. S. turi teisę bendrauti su nepilnamečiu sūnumi P. per savo gimtadienį ((duomenys neskelbtini)), senelės D. S. gimtadienį ((duomenys neskelbtini)) ir P. pusseserių R. L. ir K. L. gimtadienius ((duomenys neskelbtini)) bei dieną prieš arba dieną po sūnaus P. gimtadienio ((duomenys neskelbtini)) nuo 13 val. iki 20 val.; 3) Ieškovas A. S. turi teisę bendrauti su sūnumi P. kalendoriniais poriniais metais per Šv. Velykų šventes pirmą dieną ir per Šv. Kalėdų šventes antrą dieną nuo 10 val. iki 20 val., o kalendoriniais neporiniais metais per Šv. Velykų šventes antrą dieną ir per Šv. Kalėdų šventes pirmą dieną nuo 10 val. iki 20 val., vaiką pasiimant su savimi; 4) Ieškovas A. S. turi teisę kiekvieną savaitės trečiadienį pasiimti sūnų P. S. iš darželio pas save į namus ir kitą rytą nuvesti jį į darželį; 5) Ieškovas A. S., nepilnamečio P. vasaros atostogų metu, gali pasiimti sūnų pas save, bet ne ilgiau kaip trisdešimčiai kalendorinių dienų, tarp Šalių iš anksto, ne vėliau kaip prieš septynias kalendorines dienas, suderintu laiku. Nepilnamečiui sūnui P. S. pradėjus lankyti mokyklą sūnaus pavasario, rudens ir žiemos atostogų metu, gali pasiimti jį pas save, tarp Šalių iš anksto, ne vėliau kaip prieš septynias kalendorines dienas, suderintu laiku, atsižvelgiant į nepilnamečio sūnaus P. pageidavimus, ne mažiau kaip ½ dalį visų sūnaus atostogų trukmės. Šalių susitarimu nepilnamečio sūnaus P. buvimo pas ieškovą A. S. laikas per atostogas gali būti skaidomas; 6) Ieškovas A. S. įsipareigoja apie nustatyto grafiko pasikeitimus arba negalėdamas sūnaus pasiimti nustatytu laiku, ne vėliau kaip prieš vieną kalendorinę dieną apie tai informuoti atsakovę R. S. telefonu, SMS žinute arba elektroniniu laišku; 7) Šalys susitaria, kad atsiradus nenumatytoms aplinkybėms (vaiko ar tėvų ligos, tėvų ar vaiko užimtumas ir kitos svarbios priežastys), dėl kurių nepavyks laikytis šios sutarties numatytos bendravimo su nepilnamečiu sūnumi P. tvarkos, Šalys įsipareigoja geranoriškai susitarti dėl kito abiem Šalims tinkamo laiko, praleidžiamo su nepilnamečiu sūnumi P.; 8) Norėdamas pakeisti bendravimo grafiką ieškovas prieš 3 dienas turi gauti vaiko motinos sutikimą; 9) Atvežus vaiką į motinos namus SMS žinute ar telefono skambučiu informuoti motiną, kad ji pasiimtų vaiką iš kiemo; priteisė iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui P. S., kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 190,00 Eur per mėnesį, mokamą nuo 2018 m. lapkričio 12 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšomis išskirtinai nepilnamečio vaiko interesais paskiriant disponuoti atsakovę; automobilį BMV 330D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 3 400 Eur vidutinės rinkos vertės, priteisė atsakovei asmeninės nuosavybės teise; už santuokoje įgyto ir santuokos nutraukimo metu dalintino automobilio dalį ieškovui iš atsakovės priteisė 1 700,00 Eur kompensaciją; ieškovo vardu 2017 m. balandžio 3 d. iš UAB ,,SB lizingas” paimtą 3 000 Eur vartojimo kreditą pripažino asmenine ieškovo skola ir nustatė ieškovui pareigą kreditą grąžinti; atmetė patikslinto priešieškinio reikalavimą dėl 18 376,17 Eur kompensacijos priteisimo; priteisė iš atsakovės 531,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai; priteisė iš atsakovės 19,63 Eur pašto išlaidų valstybei. Teismas nustatė, kad:
6.1. sutuoktiniai kartu nebegyvena ir bendro ūkio neveda nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. Tiek ieškovas, tiek atsakovė kaltina vienas kitą neištikimybe, tačiau jokių tai įrodančių duomenų šalys nepateikė, šių aplinkybių tiesiogiai nepatvirtino ir liudytojai. Abu sutuoktiniai pažeidė lojalumo pareigą ir šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, todėl santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės;
6.2. atsakovė nesutiko su ieškovo patikslintu reikalavimu dėl kompensacijos priteisimo už atsakovei atitenkančio automobilio BMW 330D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dalį. Nurodė, kad ji pati į automobilį investavo 1 000,00 Eur (dažė kėbulą, keitė tepalus), paaiškino, kad remontą atliko giminaitis, o automobilio vertė prieš remontą buvo bent 1 000,00 Eur mažesnė ir yra 2 200,00 Eur. Kadangi iki to momento, kol ieškovas neprašė kompensacijos už automobilį, atsakovė neginčijo automobilio vertės, o prašydamas kompensacijos ieškovas sumažino automobilio vertę nuo 4 000 Eur iki 3 400 Eur, vertintina, jog automobilio vertė atitinka rinkos vertę. Atsakovė dokumentus pateikė tik 250 Eur remonto išlaidoms patvirtinti bei nuotraukas, todėl atsakovės argumentai atmestini, atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteistinas automobilis, o ieškovui iš atsakovės priteistina 1 700,00 Eur dydžio kompensacija už automobilio dalį;
6.3. iš standartinės informacijos apie vartojimo kreditą Nr. 3051222 nustatyta, kad ieškovas 2017 m. balandžio 3 d. paėmė 3 000,00 Eur vartojimo kreditą 36 mėn., kurį įsipareigojo grąžinti 36 įmokomis po 124,27 Eur, pradedant mokėti nuo 2017-05-03 iki 2020-04-03. Byloje nustatyta, kad šeimos poreikiams paskola naudojama nebuvo, ieškovas ją naudojo sveikatos gerinimui po to, kai stipriai susižeidė ranką 2017-01-19, todėl ieškovo A. S. vardu 2017 m. balandžio 3 d. paimtas 3 000 Eur vartojimo kreditas, paimtas iš UAB ,,SB lizingas“ pripažintinas asmenine ieškovo skola ir nustatytina pareiga ieškovui šį kreditą grąžinti;
6.4. iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad nepilnametis šalių sūnus nuo gimimo gyveno šeimoje, o nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. gyvena su atsakove ir tai atitinka jo interesus ir šalių valią. Nėra duomenų, kad gyvenimas su motina kenktų vaikui ar būtų jam nepriimtinas ir pavojingas. Atsakovė gyvena (duomenys neskelbtini). Atsakovė ketinimo vykti su sūnumi gyventi į užsienį nepareiškė, todėl įvertinus byloje esančius įrodymus, nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su atsakove Lietuvoje. Norint išvykti nuolat gyventi į užsienį išlieka poreikis gauti skyrium gyvenančio tėvo A. S. sutikimą;
6.5. atsižvelgiant į bendrą ekonominį lygį šalyje, į tai, kad vaikas auga, vertinant vaiko poreikius, teikiant pirmumą vaiko teisių ir interesų apsaugai, vertintina, kad ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma yra per didelė. 1/3 laiko šalių sūnus praleidžia su ieškovu ir tuo metu ieškovas sūnų pilnai išlaiko. Vertintina, jog 300 Eur suma per mėnesį yra minimaliai reikalinga vaiko išlaikymui, įskaitant būsto išlaikymą, maistą, vaiko sveikatos higienos priežiūros, kitų būtiniausių prekių išlaidas, vaiko mokymo ir lavinimo išlaidas. Tėvas arba motina, su kuriuo vaikai nuolat gyvena, patiria daugiau išlaidų, susijusių su vaiko išlaikymu, o kai kurių iš jų neįmanoma iš anksto numatyti. Ieškovas pagal gaunamą darbo užmokestį turi didesnes galimybes mokėti išlaikymą sūnui. Faktiškai su vaiko būreliams mokama suma, ieškovas moka 170 Eur periodinį išlaikymą sūnui kas mėnesį, todėl nepilnamečio vaiko išlaikymui priteistina po 190,00 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės;
6.6. tiek ieškovo patikslintu ieškiniu, tiek atsakovės patikslintu priešieškiniu prašoma nustatyti bendravimo tvarka yra tokia pati. Ginčo tarp šalių dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku P. S., nėra, bendravimo tvarka jau yra nusistovėjusi, teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones dėl bendravimo su nepilnamečiu tvarkos nustatymo, todėl šioje dalyje abiejų šalių reikalavimai dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu sūnumi tenkinami;
6.7. šeimos turto teisinis režimas pasibaigė (duomenys neskelbtini), sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium (CK 3.86 straipsnio 1 dalis). Nors atsakovė, pateikusi patikslintą priešieškinį teigia, kad ji panaudojo 9 059,87 Eur asmenines lėšas sodybos, kuri registruota ieškovo motinos D. S. vardu, remontui, statybinėms medžiagoms, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Atsakovė patikslintu ieškiniu taip pat prašė kompensacijos už tai, kad ieškovas 2014 – 2017 m. naudojo savo darbo užmokestį visų pirma savo asmeninėms reikmėms tenkinti, todėl ½ dalis šios sumos turi būti skirta atsakovei, t. y. 9 316,30 Eur (patikslintame priešieškinyje išskaidytos ½ dalies suma sudaro 5 664,01 Eur). Nustatyta, kad į ieškovo sąskaitą buvo pervedamos ne tik darbo užmokesčio pajamos, tačiau pinigų pervesdavo ir ieškovo motina D. S.: 2015 – 2017 m. detalėms, mokslams, gimtadieniui. Liudytoja D. S. teisme paliudijo, kad rėmė sūnų, duodavo jam pinigų, o prasidėjus ginčams, daugiau stengėsi daryti pavedimus į sąskaitą. Be to, nėra žinoma kokiems tikslams ieškovas leisdavo kitą dalį savo turimo darbo užmokesčio. Nors atsakovė nurodė, kad visą darbo užmokestį ji naudojo iškirtinai tik šeimos poreikių tenkinimui, tačiau nepateikė jokių tai įrodančių duomenų. Atsakovė byloje nurodė, kad žinojo apie ieškovui atliekamas gydomąsias procedūras ir dėl to neprieštaravo. Vertintina, jog šiais savo veiksmais ieškovas nesumažino turimos bendrosios jungtinės nuosavybės, todėl atsakovės reikalavimai dėl kompensacijos priteisimo atmestini;
6.8. patenkinus reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir ieškovui priteisus 1 700 Eur kompensaciją dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, ieškovui iš atsakovės priteistinas 151 Eur žyminis mokestis. Ieškovas patyrė 380 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Patenkinus patikslinto ieškinio pagrindinius reikalavimus visiškai, o išvestinius (išlaikymo) reikalavimus patenkinus didesnėje apimtyje, ieškovui iš atsakovės priteistinos 380 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis). Atsakovė patyrė 600 Eur bylinėjimosi išlaidų teisinei pagalbai apmokėti. Netenkinus patikslinto priešieškinio pagrindinių reikalavimų, t. y. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kompensacijos priteisimo ir iš dalies patenkinus išvestinį reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo atsakovei nepriteistinos. Iš atsakovės taip pat priteistinos teismo turėtos bylinėjimosi išlaidos 19,63 Eur (CK 93 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
7. Atsakovė R. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo: panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimą dalyje dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ir iš ieškovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui priteisti 300 Eur sumą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki jo pilnametystės, išlaikymą priteisti nuo ieškinio padavimo teismui dienos, tai yra nuo 2017 m. lapkričio 21 d.; panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimą dalyje dėl turto padalijimo ir pripažinti kad ½ dalis automobilio BMW 330D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ½ dalies automobilio vidutinę rinkos vertę (1 700,00 Eur) sumažinti 250,00 Eur suma ir priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 725,00 Eur kompensaciją; pripažinti, kad ieškovo gaunama alga yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir priteisti iš ieškovo atsakovės naudai: ½ dalį įmokų, t. y. 434,94 Eur, sumokėtų iš bendrų šeimos pinigų pagal 2017-04-03 vartojimo kredito sutartį Nr. 305122; priteisti ½ dalį įmokų už ieškovo sesers A. S. buto mokesčius, t. y. 396,04 Eur; priteisti ½ dalį įmokų už ieškovo grožio procedūras, t. y. 900,00 Eur; priteisti ½ dalį ieškovo sumokėtų įmokų už studijas, t. y. 372,18 Eur; priteisti ½ dalį ieškovo sumokėtos sumos už statybines medžiagas, t. y. 866,47 Eur; priteisti ½ dalį ieškovo sumokėtų lėšų už sodybos draudimą už 4 metus, t. y. 185,34 Eur; priteisti ½ dalį ieškovo sumokėtų lėšų už sodyboje sunaudotą elektros energiją, t. y. 160 Eur; iš viso iš ieškovo priteisti 3 314,97 Eur; paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, dalyje dėl išlaikymo priteisimo, pažeidė CPK 177 ir 185 straipsnių nuostatas. Teismas, vaikui priteisdamas tik 190 Eur išlaikymo sumą, nesivadovavo teismų praktika, kuria remiantis vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Nuo 2018 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga (MMA) Lietuvoje yra 400 Eur. Teismas neatsižvelgė į išvadą teikiančios Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovės 2018 m. spalio 23 d. teismo posėdžio metu išsakytas pastabas, jog atsakovės prašoma 300 Eur suma vaiko išlaikymui (maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui), atsižvelgiant į patiriamas išlaidas dėl vaiko sveikatos gerinimo, yra reali ir tenkintina;
7.2. atsakovė teismui pateikė faktinius įrodymus, patvirtinančius sūnaus išlaikymo išlaidas, t. y. mokėjimo kvitai už sveikatos draudimą, mokesčiai už vaiko darželį, vaiko gimtadienio švenčių 2015 m. ir 2016 m. organizavimą patvirtinantys kvitai, individualių ortopedinių batų užsakymo kvitas, odontologo paslaugų kvitai, mokėjimai už vaiko būrelius, kurie atlikti iš atsakovės banko sąskaitos, mokėjimai vykdant II lygio reabilitaciją „Palangos Gintaras” sanatorijoje. Ieškovas jokiais įrodymais nepaneigė atsakovės pateiktos vaiko išlaidų sąmatos, nepateikė pagrįstų skaičiavimų. Teismas nepasisakė, kodėl atmetė faktinius įrodymus dėl nepilnamečio vaiko poreikiams reikalingos išlaikymo sumos paskaičiavimo, kurie yra byloje. Teismas netinkamai taikė CK 3.192 straipsnį, šios normos nevertino sistemiškai su CK 3.27, 3.205 straipsniais, netinkamai nustatė vaiko poreikius ir tėvų pareigos juos išlaikyti proporcingumo principą;
7.3. teismo sprendime netinkamai įvertintos abiejų tėvų gaunamos pajamos. Iš pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas teismas nustatė, kad ieškovui 2017 m. sausio – rugpjūčio mėn. priskaičiuotas darbo užmokesčio vidurkis per mėnesį yra 903,88 Eur, o išmokėtos sumos vidurkis 693,04 Eur. Vidurkis apie ieškovo gaunamas pajamas už šį laikotarpį paskaičiuotas neteisingai, nes 2017 m. vasario mėnesį ieškovas nedirbo ir su darbu susijusių pajamų negavo, o gavo ligos išmoką iš SODROS, kuri šioje pažymoje neatsispindi. Pagal ieškovo pateiktą pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas 2017-10-15 Nr. 152, ieškovo 2017 m. sausio – rugpjūčio mėn. priskaičiuotas darbo užmokesčio vidurkis per mėnesį yra 1 033,07 Eur, o išmokėtos sumos vidurkis 786,33 Eur. Teismo sprendime nurodytas tik atsakovės priskaičiuotas darbo užmokesčio vidurkis per mėnesį pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus pažymą už 2017 m. sausio – spalio mėn. yra 737,83 Eur. Atsakovė pateikė teismui pažymą apie priskaičiuotą 2017 m. darbo užmokestį iš savo darbovietės, pagal kurią atsakovės 2017 m. sausio – gruodžio mėn. priskaičiuotas darbo užmokesčio vidurkis per mėnesį yra 758,44 Eur, o išmokėtos sumos vidurkis – 609,50 Eur. Ieškovo darbo užmokesčio pajamos yra 22,5 % didesnės nei atsakovės, tačiau teismas šių aplinkybių neįvertino, atsižvelgė į ieškovo interesus, o ne į nepilnamečio vaiko interesus;
7.4. perkant šeimos automobilį pusė automobilio vertės buvo apmokėta iš asmeninių atsakovės lėšų, t. y. pardavus jos iki santuokos turėtą asmenine nuosavybės teise valdytą automobilį, todėl bendra jungtine nuosavybe gali būti pripažinta tik ½ dalis automobilio BMW 330D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuri turėtų būti dalintina tarp abiejų sutuoktinių. ½ automobilio dalies vidutinė rinkos vertė 1 700 Eur. Ieškovui ir atsakovei negyvenant kartu, atsakovė 2018 m. vasarą atliko einamąjį mašinos remontą, kurio metu išleido 250 Eur asmeninių lėšų, todėl ½ dalis automobilio, kurio vidutinė rinkos vertė 1 700,00 Eur, turi būti sumažinta 250 Eur suma, ir tarp sutuoktinių turėtų būti dalijama 1 450,00 Eur suma. Atsakovė sutinka ieškovui sumokėti 725,00 Eur kompensaciją;
7.5. CK 3.98 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti kitam sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje nustatytų prievolių vykdymu išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti. Ieškovas atsakovei privalo sumokėti kompensaciją už asmeniams savo poreikiams panaudotas bendras sutuoktinių lėšas:
7.5.1. pagal teismui pateiktą 2017-04-03 ieškovo ir UAB ,,SB lizingas“ sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. 305122 ieškovas paėmė vartojimo kreditą teigdamas, kad jį panaudojo sveikatos gerinimui. Atsakovė teismo posėdžių metu patvirtino, kad vartojimo kreditas buvo paimtas be jos sutikimo ir panaudotas asmeniniams ieškovo poreikiams tenkinti. Ieškovas nepateikė teismui jokių dokumentų, įrodančių, kad šie pinigai buvo išleisti jo sveikatos gerinimui po patirtos rankos traumos. Nuo 2017-04-03 iki ieškinio pateikimo dienos, t. y. 2017-11-21, buvo sumokėtos 7 mėn. kredito grąžinimo įmokos, kurios buvo mokamos iš bendrų šeimos pajamų – 869,89 Eur (7x124,27), todėl teismas turėjo priteisti atsakovei ½ šių įmokų sumos, t. y. 434,94 Eur;
7.5.2. santuokos metu 2013 – 2014 metais ieškovas mokėjo mokesčius už sesers A. S. butą iš bendrų šeimos pajamų, t. y. 2 734,90 Lt arba 792,08 Eur. Šį faktą patvirtina teismui pateikti 2013 – 2014 m. ieškovo banko sąskaitos išrašai. Ieškovo seseriai nusprendus parduoti butą, t. y. dalyvauti Ukmergės rajono savivaldybės paskelbtame konkurse dėl socialinio būsto pirkimo, ji parašė įgaliojimą, kad ieškovas galėtų parduoti jos vardu registruotą butą. Iš ieškovo pateiktų banko sąskaitos išrašų matyti, jog 2013 m. gruodžio mėnesį buvo sumokėta įmoka į ieškovo sąskaitą už buto pardavimą – 25 000 Lt arba 7240,50 Eur, o 2014 m. per sausio mėnesį ieškovas išgrynino 17 520 Lt arba 5 074,14 Eur sumą. Per mėnesį buvo atlikta 18 pinigų išgryninimo operacijų. Ieškovas iš asmeninės sąskaitos išgryninęs už sesers buto pardavimą gautus pinigus, šiuos pinigus grąžino seseriai, taip sesuo išvengė buto pardavimo pajamų apmokestinimo. 2014 m. kovo mėnesį buvo atlikta 13 pinigų išgryninimo operacijų, kurių suma buvo 9 200 Lt arba 2 664,50 Eur, iš kurių likusi 7 480 Lt arba 2 166,36 Eur suma taip pat buvo grąžinta ieškovo seseriai. Atsakovės šeima niekada negavo pinigų už ieškovo sesers A. L. parduotą butą, todėl teismas turėjo tenkinti atsakovės prašymą priteisti iš ieškovo ½ įmokų už ieškovo sesers buto mokesčius, t. y. 396,04 Eur;
7.5.3. 2015 – 2016 m. ieškovas grožio klinikų paslaugoms išleido daugiau nei pusę savo gaunamo darbo užmokesčio. Atsakovė 2018-06-14 posėdžio metu prašė teismo išreikalauti iš grožio klinikų UAB ,,GK KLINIKA” ir UAB ,,ELDK” duomenis apie ieškovo vizitų skaičių ir atliktoms grožio procedūroms sumokėtas pinigų sumas. Ieškovas teismui pateikė tik ligos istorijos išrašą, kuriame nėra nurodytas tikslus vizitų skaičius ir sumokėta pinigų suma. Pateiktame ligos istorijos išraše nurodyta, kad ieškovui buvo atliekamos krūtinės ir nugaros randų šlifavimo lazeriu procedūros. Rando šlifavimas nėra sveikatos gerinimui būtina procedūra ir ji nėra kompensuojama iš Valstybinės ligonių kasos biudžeto. Pagal teismui pateiktus įrodymus, t. y. ieškovo banko sąskaitų išrašus, ieškovas 2016 m. grožio procedūroms, kurios nebuvo būtinos jo sveikatai, skyrė 1 800 Eur iš bendrų šeimos pajamų. Atsakovė neįtraukė į šią sumą ieškovo motinos apmokėtų procedūrų grožio klinikoje UAB ,,ELDK”. Pagal ieškovo pateiktus medicinos išrašų dokumentus UAB ,,ELDK” klinikoje ieškovas išleido 760,00 Eur (2x380). Ieškovo motina 2016-12-07 pervedė ieškovui 500,00 Eur. Teismas turėjo tenkinti atsakovės prašymą priteisti iš ieškovo ½ įmokų sumos, t. y. 900,00 Eur;
7.5.4. ieškovas, gyvendamas santuokoje, nuo 2015 m. rugsėjo 2 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2017-11-21) mokėjo už savo studijas. Pagal Studijų finansavimo sutartį, registracijos Nr. SFT-2015/5998 ir įmokų už studijas dokumentus, 70 % ieškovo studijų kainos mokėjo darbdavys ir 30 % studijų kainos mokėjo pats ieškovas. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad už studijas mokėjo pats ieškovas, o jo motina D. S. tik vieną kartą davė pinigų mokslams. Šį atsakovės teiginį įrodo ir ieškovo teismui pateiktuose D. S. mokėjimo kvituose įrašyta mokėjimo paskirtis: 2015-01-20 mokėjimo kvite nurodyta 300,00 Eur sumos paskirtis – „detalės“, 2016-12-07 mokėjimo kvite 500,00 Eur sumos paskirtis – „gydymas“ ir tik vienas mokėjimo kvitas 2015-09-25 – 220,00 Eur sumai buvo skirtas studijų apmokėjimui. Teismas turėjo įvertinti faktinius įrodymus, t. y. ieškovo kartu su 2017-10-21 ieškiniu pateiktus mokėjimų už studijas kvitus: (2014-08-11 (120 Lt arba 34,75 Eur); 2015-09-29 (202,44 Eur); 2016-02-25 (219,84 Eur); 2016-12-06 (169,11 Eur); 2017-03-10 (169,11 Eur); 2017-11-03 (169,11 Eur). Iš viso 934,36 Eur. Išskaičiavus ieškovo motinos mokėjimą patvirtinančią sumą - 220,00 Eur, už ieškovo studijas iš bendrų šeimos pajamų buvo sumokėta 744,36 Eur suma, todėl teismas turėjo priteisti atsakovei ½ ieškovo sumokėtų įmokų už studijas, t. y. 372,18 Eur;
7.5.5. pagal teismui pateiktus 2013 – 2016 metų ieškovo banko sąskaitos išrašus matyti, kad ieškovas 2014 – 2016 m. statybinių prekių parduotuvėse („Senukai“, „Bikuva“, ,,Moki veži“) pirko statybines medžiagas, kurios buvo naudojamos sodybos renovacijai. Iš viso: 1 732,93 Eur. Atsakovė prašė teismo priteisti ½ ieškovo sumokėtos sumos, t. y. 866,47 Eur. Ieškovas taip pat mokėjo ir už sodybos draudimą. Šį faktą patvirtina ieškovo pateikti 2013 – 2016 metų ieškovo banko sąskaitos išrašai. Sodybos draudimas metams kainavo 320 Lt arba 92,67 Eur, todėl atsakovė prašė priteisti ½ ieškovo sumokėtų lėšų už sodybos draudimą, t. y. 185,34 Eur (mokėta už 4 metus). Pagal teismui pateiktus 2013 – 2016 metų ieškovo banko sąskaitos išrašus matyti, kad ieškovas mokėjo UAB ,,Lesto“ už sodyboje sunaudotą elektros energiją. 2014 – 2015 metais įmokos sudarė 148,07 Eur, vidutiniškai 80,00 Eur per metus, taigi už 2014 – 2017 m. laikotarpį viso 320 Eur (80x4), todėl atsakovei priteistina ½ ieškovo sumokėtų lėšų už sodyboje sunaudotą elektros energiją;
7.6. atsakovė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria jai nebuvo priteistos bylinėjimosi išlaidos. Teismas, ieškovo elgesio bylos nagrinėjimo metu nepagrįstai nevertino kaip piktnaudžiavimo procesu. Ieškovas bylos nagrinėjimo teisme metu be jokio pagrindo rašė skundus Ukmergės rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos ir socialinės paramos skyriui, nepagrįstai kaltindamas atsakovę dėl vaiko nepriežiūros ir netinkamo bendravimo, taip siekdamas pažeminti ir paveikti, kad atsakovė sutiktų su ieškovo siūlomomis skyrybų sąlygomis. Atsakovė pateikdama teismui priešieškinį ir patikslintą priešieškinį sumokėjo 654 Eur žyminį mokestį ir patyrė 600 Eur bylinėjimosi išlaidas teisinei pagalbai apmokėti. Teismas priimdamas skundžiamą sprendimą neišsprendė atsakovės sumokėto žyminio mokesčio – 651 Eur grąžinimo klausimo.
8. Ieškovas A. S. prašo apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimo dalies atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo šiuos esminius argumentus:
8.1. atsakovė yra nesąžininga skaičiuodama nepilnamečio vaiko poreikiams išleidžiamas pinigų sumas. Teismui buvo pateikti įrodymai, kad atsakovė, pateikdama kai kuriuos išlaidų vaikui pagrindimo dokumentus, juos klastojo, bandė nepagrįstai padidinti vaiko išlaikymo išlaidų dydį. Teismo priteista 190 Eur suma yra pakankama nepilnamečio sūnaus išlaikymui ir atitinka CK 3.192 straipsnio reikalavimus. Šalių sūnui nėra pripažintas joks neįgalumas. Vaikas turi įgimtą pilnapėdystę. Ortopedinės avalynės įsigijimą, reabilitaciją dengia valstybinės ligonių kasos. Pasinaudodama vaiko problema atsakovė buvo pateikusi teismui išlaidas ortopedinei avalynei, kurių neturėjo. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad ortopedinė avalynė vaikui buvo išrašyta tik vieną kartą. Tuo metu, kai vaikas būna su ieškovu (1/3 laiko) vaikas nedėvi jokios ortopedinės avalynės, atsakovė jos neįduoda. Be to, atsakovė gauna 30 Eur valstybės mokamą išmoką vaikui, kuri nuo 2019 metų padidinta iki 50 Eur. Ieškovas šiuo metu vaiko išlaikymui moka 190 Eur, taip pat apmoka vaiko krepšinio būrelį – 17 Eur, taigi bendroje sumoje, kartu su valstybės mokama išmoka vaikui susidaro 257 Eur suma;
8.2. atsakovė nepagrįstai teigia, kad išvadą teikianti Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba yra nurodžiusi, jog atsakovės prašoma 300 Eur suma vaiko išlaikymui yra reali ir tenkintina, nes byloje pateiktoje išvadoje kalbama apie 150 Eur išlaikymo sumą. Nepagrįsti ir atsakovės argumentai, jog teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį laikoma viena minimali mėnesio alga. Lietuvos Aukščiausias teismas yra konstatavęs, kad minimali mėnesinė alga gali būti tiktai orientaciniu kriterijumi, o koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-259/2004; Nr. 3K-3-495/2009; Nr. 3K-3-276/2013; Nr. 3K-3-209-916/2016 ir kt.);
8.3. atsakovė klaidina apeliacinės instancijos teismą, nurodydama, kad teismo sprendime netinkamai įvertintos abiejų tėvų gaunamos pajamos. Teismas vadovavosi į bylą pateiktomis oficialiomis darbo užmokesčio pažymomis. Iš oficialių darbo užmokesčio pažymų teismas teisingai nustatė šalių pajamas, kurios yra panašios. Ieškovo materialinė padėtis šiuo metu yra blogesnė, nes ieškovas neturi gyvenamojo būsto, moka vartojimo kreditą, kurį buvo paėmęs odos ligos – aknės, ir sunkios rankos traumos gydymui bei mokslo išlaidoms;
8.4. atsakovė, skųsdama pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl turto (automobilio) padalijimo, reiškia naują reikalavimą, tai yra prašo pripažinti ½ dalį automobilio bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe. Iš apeliacinio skundo argumentų galima suprasti, kad kita ½ dalis automobilio pripažintina asmenine atsakovės nuosavybe, nes atsakovė prie šio automobilio įsigijimo prisidėjo 8 000 Lt arba 2 316,96 Eur suma. Ieškovas automobilio pirkimui taip pat panaudojo savo asmenines lėšas – 10 000 Lt arba 2 896,20 Eur. Tai patvirtina byloje esantys banko išrašai. Automobilis pirktas šalims gyvenant santuokoje šeimos poreikių tenkinimui. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nei viena iš šalių šio automobilio neprašė pripažinti daline asmenine nuosavybe. Šalims gyvenat skyrium bei vykstant teismo procesui automobiliu naudojosi tik atsakovė, todėl logiška, kad ji ir turėjo šį automobilį prižiūrėti, o esant reikalui ir remontuoti;
8.5. CK 3.98 straipsnio 3 dalyje nurodytas aplinkybes dėl sutuoktinio teisės į kompensaciją privalo įrodyti tas sutuoktinis, kuris reikalauja kompensacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2006). Atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimas priteisti iš ieškovo 18 376,19 Eur kompensaciją pirmosios instancijos teisme atmestas visiškai. Atsakovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti teismo sprendimą tik dėl dalies netenkintos kompensacijos sumos, t. y. 3 314,97 Eur. Tai reiškia, kad atsakovė kitoje sprendimo dalyje sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Apie skunde nurodomas išlaidas, dengiamas iš ieškovo darbo užmokesčio, atsakovė žinojo, taip pat žinojo, kad didžiąją dalį šių išlaidų padengė ieškovo motina D. S. ir tai patvirtina bankiniai pavedimai. Tiek mokslui skirtos išlaidos (prašoma 372,18 Eur kompensacija), tiek sveikatos tikslais ieškovo patirtos išlaidos (prašoma 900 Eur kompensacija) buvo patiriamos bendru sutarimu su atsakove. Vartojimo kreditas (prašoma 434,94 Eur kompensacija) buvo paimtas aukščiau nurodytais tikslais ir pripažintas ieškovo asmenine prievole. Dubliuoti kredito gražinimą ne tik bankui, bet ir atsakovei, nei juridine, nei logine prasme nepagrįsta. Išlaidos, kurias atsakovė nurodo kaip kompensaciją už statybines medžiagas (866,47 Eur) buvo skirtos jos asmeninės nuosavybės teise priklausančio garažo remontui ir tai patvirtina byloje esantys įrodymai. Išlaidos, kurias sudaro atsiskaitymai „Senukai“, „Moki veži“ ir kt. prekybos tinkluose, atsakovė nepagrįstai įvardija kaip statybines medžiagas. Šiose parduotuvėse buvo pirkta ir smulki buitinė įranga, namų apyvokos reikmenys, automobilio priežiūrai ir remontui skirtos prekės, vaiko žaislai ir pan. Visi šie daiktai liko atsakovės bute. Atsakovės prašoma 396,04 Eur kompensacija už ieškovo sesers A. S. buto mokesčius nepagrįsta. Ieškovo sesuo už parduotą butą gautus pinigus padovanojo ieškovui ir tai deklaravo (dokumentai pateikti teismui). Jokie mokesčiai nebuvo nuslėpti. Šie pinigai buvo panaudoti automobilio BMV pirkimui ir kitoms šeimos išlaidoms. Atsakovė patikslintame priešieškinyje prašė priteisti 125,34 Eur, t. y. ½ dalį nuo 250,68 Eur sumos, kompensaciją už ieškovo motinos sodybos draudimą. Apeliaciniame skunde, pažeisdama CPK normas, atsakovė didina prašomą priteisti sumą iki 185,34 Eur. Atsakovė reikalauja 160 Eur kompensacijos už 2014 – 2017 m. sunaudotą elektros energiją sodyboje. Už elektros energiją sodyboje ieškovas yra sumokėjęs du kartus ir sumokėti pinigai ieškovui buvo grąžinti, todėl kompensacijos atsakovė reikalauja nepagrįstai;
8.6. atsakovės argumentai dėl neteisingo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nepagrįsti. Atsakovė patikslintu priešieškiniu prašė priteisti 18 376,17 Eur kompensaciją ir už šį reikalavimą sumokėjo 654 Eur žyminį mokestį, pirmosios instancijos teismui šį reikalavimą pilnai atmetus, nėra pagrindo teigti, kad atsakovė turėjo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Argumentai, jog ieškovas piktnaudžiavo procesu taip pat nepagrįsti, priešingai pati atsakovė vilkino bylos nagrinėjimą, nesutiko šalių santuoką nutraukti bendru sutarimu ir reiškė ieškovui nepagrįstus reikalavimus.
9. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
10. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
11. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus, tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
12. Atsakovė R. S. apeliaciniu skundu ginčija šalių nepilnamečiam vaikui priteisto kasmėnesinio išlaikymo dydį, reikalaudama jį padidinti, nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl kompensacijos už santuokos nutraukimo metu dalintiną automobilį dydžio, taip pat įrodinėja teisę gauti kompensaciją pagal CK 3.98 straipsnį. Kitoje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas neginčijamas, todėl teisėjų kolegija bylą nagrinėja apeliacinio skundo ribose ir kitų skundžiamo teismo sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo netikrina bei dėl jų nepasisako.
13. Byloje nustatyta, kad ieškovo A. S. ir atsakovės R. S. santuoka buvo sudaryta Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (T. I., b. l. 9). Byloje esantis Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus išduotas gimimo liudijimas patvirtina, jog ieškovas A. S. ir atsakovė R. S. turi nepilnametį sūnų P. S., gimusį (duomenys neskelbtini) (T. I., b. l. 25). Santuokos metu šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nekilnojamojo turto neįgijo (T. I., b. l. 13). Santuokoje įgytas kilnojamasis turtas – automobilis BMW 330D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas ieškovo A. S. vardu (T. I., b. l. 14).
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo
14. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str. 1 d.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CPK 3.192 str. 2 d.).
15. Šalių nepilnametis sūnus P. yra gimęs (duomenys neskelbtini), šiuo metu jam yra suėję (duomenys neskelbtini) metai. Pagal bylos duomenis vaikui nustatyta įgimta pėdų deformacija, sistolinis ūžesys. Tačiau įrodymų apie reikalingas sistemingas ar dideles vienkartines išlaidas šių susirgimų gydymui byloje nėra. Iš paslaugų sutarčių GI Nr. 03736 ir GI Nr. 03972 matyti, kad pėdų deformacijos atstatomasis gydymas 2018 metais sanatorijoje „Palangos gintaras“ kainavo 33,80 Eur. Byloje yra duomenys tik apie 2016 metais vaikui pagamintą ortopedinę avalynę. Įrodymų apie specialios ortopedinės avalynės poreikį vėlesniais laikotarpiais byloje nėra.
16. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovės nurodyta 637,92 Eur per mėnesį išlaidų suma nepilnamečiam šalių sūnui išlaikyti nėra visiškai pagrįsta. Tokiomis laikytinos atsakovės nurodytos 8 Eur per dieną/244 Eur per mėnesį išlaidos maistui, 75 Eur per mėnesį sūnui tenkančios komunalinės išlaidos (sutiktina su ieškovu, kad atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto, kuriame ji gyvena su sūnumi, šildymo išlaidos neturėtų būti priskiriamos prie sūnaus išlaikymo išlaidų, nes šildymo išlaidas atsakovė, kaip buto savininkė, turi mokėti nepriklausomai nuo to, ar bute gyvenama, ir kiek asmenų bute gyvena), 18 Eur per mėnesį išlaidos vaistams ir vitaminams, 95,72 Eur per mėnesį/1 148,92 Eur per metus išlaidos higienos priemonėms, darbužiams, avalynei, indams, patalynei, rankšluosčiams), 40 Eur per mėnesį išlaidos laisvalaikiui ir pramogoms.
17. Pagal pirmosios instancijos teismo patvirtintą šalių bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką ieškovas su sūnumi per mėnesį praleidžia apie 8 dienas, taip pat 30 dienų vasaros atostogų metu. Iš ieškovo pateiktos bendravimo su sūnumi suvestinės 2017 m. lapkričio – 2018 m. sausio mėn. matyti, kad šalių sūnus realiai praleidžia pas ieškovą nurodytą dienų skaičių per mėnesį. Tuo metu ieškovas visiškai išlaiko sūnų. Ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovas jo buvimo su sūnumi metu apmoka sūnaus pramogas, perka sūnui avalynę, žaislus, drabužius. Ieškovas taip pat moka už vieną iš sūnaus lankomų – krepšinio, būrelį.
18. Pagal (duomenys neskelbtini) pažymą ieškovo pajamos 2016 m. rugsėjo – 2017 m. rugpjūčio mėn. buvo vidutiniškai po 730 Eur per mėnesį. Iš (duomenys neskelbtini) pažymos matyti, kad atsakovės pajamos 2017 metais buvo vidutiniškai po 610 Eur per mėnesį. Ieškovui nuosavybės teise priklauso 12554/25108 dalys žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio viso vidutinė rinkos vertė yra 15 704 Eur, ir 29989/59978 dalys žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio viso vidutinė rinkos vertė yra 3 760 Eur. Atsakovei nuosavybės teise priklauso garažas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 1 268 Eur, ir dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos kaina yra 3 468 Eur. Taigi, ieškovo ir atsakovės turtinė padėtis iš esmės nesiskiria.
19. Atsižvelgiant į nutarties 14-18 p. nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nepilnamečio P. S. išlaikymui iš ieškovo priteista 190 Eur per mėnesį suma yra proporcinga vaiko poreikiams, šalių turtinei padėčiai ir užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas.
Dėl santuokoje įgyto automobilio padalinimo
20. Pagal CPK 312 str. apeliaciniame skunde draudžiama kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Atsakovė pirmosios instancijos teisme nekėlė reikalavimo ½ dalį santuokos metu įgyto automobilio, BMW 330D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti asmenine atsakovės nuosavybe. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenagrinėja atsakovės apeliacinio skundo reikalavimo pripažinti, kad bendra jungtinė šalių nuosavybė yra tik ½ dalis automobilio, BMW 330D valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir dalinti tarp šalių tik šią automobilio dalį.
21. Nepagrįstas atsakovės apeliacinio skundo teiginys, kad automobilio, BMW 330D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertė turi būti mažinama 250 Eur, kuriuos atsakovė išleido šio automobilio einamajam remontui. Automobilio einamojo remonto išlaidos yra susijusios su įprastu automobilio/jo dalių/techninių skysčių dėvėjimusi/mažėjimu dėl automobilio naudojimo. Pagal bylos duomenis 2018 m. liepos mėn., kai buvo atliekamas automobilio einamasis remontas, automobiliu naudojosi atsakovė.
Dėl kompensacijos atsakovei
22. CK 3.3 str. 1 d. išvardyti šeimos santykių teisinio reglamentavimo principai, įtvirtintas sutuoktinių lygiateisiškumo principas. Jis detalizuojamas kituose CK trečiosios knygos straipsniuose. Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai, ir, atsižvelgiant į kiekvieno galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ir kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 str. 1 d.). CK 3.92 str. 1 d. įtvirtinta bendroji taisyklė, kad sutuoktiniai bendru sutarimu naudojasi, valdo ir disponuoja turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė. Ši nuostata kyla iš sutuoktinių lygiateisiškumo principo, kuris nesuteikia nė vienam sutuoktiniui daugiau teisių į bendrą turtą negu jų turi kitas. Lygiateisiškumas reikalauja, kad visi šeimos gyvenimo klausimai (šeimos lėšų naudojimas, šeimos namų ūkio tvarkymas, daiktų įsigijimas) būtų sprendžiami ne vienašališkai, o abipusiu sutuoktinių susitarimu. Lygiateisiškumas kartu reiškia ir pareigų bei atsakomybės už šeimos reikalų tvarkymą ir jos prievoles lygybę. Tais atvejais, kai vieno iš sutuoktinių veiksmai prieštarauja lygiateisiškumo principui, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs atitinkamų pasekmių atsiradimą. Pagal CK 3.98 str. 3 d. kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jei jis bendrą turtą naudojo tikslais, nesusijusiais su CK 3.109 str. numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti. CK 3.123 str. 4 d. nustatyta, kad vieno sutuoktinio dalis iš bendro turto gali būti sumažinta šeimos negautų pajamų suma, kurių šeima negavo dėl sutuoktinio aplaidumo arba kurias jis nuslėpė nuo šeimos ir naudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti.
23. Dalis apeliaciniu skundu prašomų atsakovei kompensuoti ieškovo padarytų išlaidų yra susijusios su gilių atrofinių ir hipertrofinių odos randų ant ieškovo nugaros, pečių, sprando, skruostų, atsiradusių po persirgtos acne anglobata, gydymu lazeriu (prašoma kompensuoti suma yra 900 Eur), su mokėjimu už ieškovo industrinių technologijų vadybos studijas Kauno technologijos universitete 2015 – 2018 m. (prašoma kompensuoti suma yra 744,36 Eur), su ieškovo vardu 2017 m. paimto vartojimo kredito daliniu grąžinimu (prašoma kompensuoti suma yra 434,94 Eur).
24. Ieškovo pateikti dokumentai patvirtina gilių odos randų ant ieškovo kūno buvimo faktą ir šių randų gydymą lazeriu 2016 – 2017 metais. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose pripažino, kad ieškovui šie randai trukdė gyventi visavertį gyvenimą (ieškovas kompleksuoja dėl išvaizdos, vengia vykti į užsienį, atostogauti prie jūros, ežerų, lankytis baseine). Iš 2015 m. Studijų finansavimo sutarties ir 2015 m. (duomenys neskelbtini) – ieškovo darbdavio, valdybos posėdžio protokolo, ieškovo paaiškinimų matyti, kad studijos yra susijusios su ieškovo kvalifikacijos tobulinimu, dalį šių studijų kainos dengė (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodė, kad 3 000 Eur vartojimo kreditas buvo naudojamas apmokėti už valstybės nekompensuojamas randų šalinimo procedūras, mokėti įmokas už studijas, kompensuoti gydymo išlaidas po 2016 m. pabaigoje įvykusios rankos traumos. Vartojimo kreditas ieškovui buvo suteiktas 2017 m. balandžio mėn., kai tęsėsi randų gydymas, studijos Kauno technologijos universitete, reabilitacija po 2016 metų pabaigoje patirtos rankos traumos. Įrodymų, kad kreditas buvo vartojamas kitiems tikslams, pav., žemės sklypo pirkimui, kaip teigia atsakovė, byloje nėra. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis ieškovas nuosavybės teises į dalis žemės ūkio paskirties žemės sklypų įgijo dovanojimo sutarčių pagrindu.
25. Nurodytiems tikslams panaudotos išlaidos yra susijusios su pagrįstu ieškovo poreikių tenkinimu ir nepažeidžia sutuoktinių lygiateisiškumo principo. Bendri šeimos poreikiai apima ir pagrįstus kiekvieno iš sutuoktinių asmeninius poreikius.
26. Atsakovė taip pat prašo kompensuoti ieškovo padarytas išlaidas statybinėms prekėms, kurios buvo naudojamos ieškovo motinos sodybos rekonstrukcijai (prašomų kompensuoti išlaidų dalis yra 866,47 Eur), išlaidas ieškovo motinos sodybos draudimui (prašomų kompensuoti išlaidų dalis yra 185,34 Eur), išlaidas apmokant ieškovo motinos sodyboje sunaudotą elektros energiją (prašomų kompensuoti išlaidų suma yra 160 Eur), išlaidas apmokant ieškovo seseriai priklausančio buto komunalines išlaidas (prašomų kompensuoti išlaidų suma yra 396,04 Eur.
27. Atsakovės pateiktos prekybos įmonių sąskaitos, kasos kvitai neįrodo, kad visos įsigytos prekės buvo skirtos ir buvo panaudotos būtent ieškovo motinos sodybos remontui. Ieškovas teikė į bylą įrodymus (nuotraukas), kad santuokos metu taip pat buvo remontuojamas atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis garažas, taip pat nurodė, kad dalis pagal atsakovės nurodytas sąskaitas ir kasos kvitus įsigytų prekių buvo naudojamos ir liko buvusioje šeimos gyvenamojoje patalpoje. Ieškovas taip pat nurodė, ką savo procesiniuose dokumentuose iš dalies patvirtino atsakovė, kad šalys bendru sutarimu tvarkė/remontavo ieškovo motinos sodybą, turėdami tikslą ten leisti laisvalaikį, ir šioje sodyboje leisdavo laisvalaikį. Taigi, ieškovo motinos sodyba buvo tvarkoma/remontuojama bendru šalių sutarimu, šeimos poreikiams tenkinti (laisvalaikiui leisti), todėl tam panaudotos atsakovės nurodytos išlaidos nevertintinos kaip ieškovo panaudotos be atsakovės sutikimo ir ne šeimos interesais. Tuo labiau, kad šios išlaidos nėra didelės. Tas pat pasakytina ir apie išlaidas už sodybos draudimą ir joje sunaudotą elektros energiją. Be to, byloje yra įrodymai tik apie dalį atsakovės nurodytų išlaidų už sodybos draudimą ir sodyboje sunaudotą elektros energiją.
28. Pagal bylos duomenis ieškovo sesuo 2014 m. sausio mėn. padovanojo ieškovui 25 000 Lt, gautus pardavus ieškovo seseriai nuosavybės teise priklausantį butą. Šie pinigai iš ieškovo sąskaitos buvo paimti grynais pinigais 2014 metų pradžioje. Ieškovas teigia, kad šie pinigai buvo naudojami šeimos poreikiams tenkinti. Tuo metu šalys gyveno kartu, jų tarpusavio santykiai buvo geri (ieškovas ieškinyje nurodė, kad šalių santykiai pablogėjo 2015 metų pabaigoje, tačiau šalys dar stengėsi išsaugoti santuoką, gyveno kartu iki 2017 m. pavasario). Įrodymų, kad ieškovas šiuos pinigus grąžino seseriai, kaip teigia atsakovė, byloje nėra. Bendro gyvenimo metu šalys bendru sutarimu remontavo ieškovo motinos sodybą, buvo remontuojamas atsakovei nuosavybės teise priklausantis garažas, tenkinami šeimos poreikiai. Nesant visų šalių atliktų išlaidų ir gautų pajamų balanso, nėra pagrindo teigti, kad visi šeimos poreikiai buvo tenkinami tik iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių lėšų, ir tam nebuvo naudojamos, pvz., ieškovui sesers padovanotos lėšos, kaip teigia ieškovas, taip pat, kad atsakovei nuosavybės teise priklausančio garažo remontui nebuvo naudojamos bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančios lėšos. Todėl tik ta aplinkybė, kad ieškovas santuokos metu mokėjo už sesers butui suteiktas komunalines išlaidas, nepatvirtina ieškovo pareigos kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą.
Dėl pirmosios instancijos teisme paskirstytų bylinėjimosi išlaidų
29. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu patenkino pagrindinius ieškinio reikalavimus ir atmetė pagrindiniu priešieškinio reikalavimus, todėl pagrįstai ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš atsakovės, o atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atsakovei nekompensavo (CPK 93 str. 1, 2 d.). Nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad ieškovas šioje byloje nesąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir atliko procesines pareigas (CPK 93 str. 4 d.). Priešingai, ieškovas su ieškiniu teikė įrodymus, kad siūlė atsakovei nutraukti santuoką bendru sutikimu ir sudaryti sutartį dėl santuokos nutraukimo iš esmės tomis pačiomis sąlygomis, kaip buvo nuspręstas skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu. Nėra pagrindo atsakovei grąžinti už priešieškinį sumokėto žyminio mokesčio, nes žyminiu mokesčiu apmokėti priešieškinio reikalavimai nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės ir priteisti iš ieškovo kompensaciją buvo atmesti (CPK 96 str. 2 d.).
30. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, atsakovės bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme atsakovei nekompensuojamos (CPK 96 str. 2 d.). Ieškovas duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjos Rūta Burdulienė
Jadvyga Mardosevič
Neringa Švedienė