Baudžiamoji byla Nr. 1S-365-383/2021
Teisminio proceso Nr. 1-54-1-00539-2014-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2.; 2.5.19.
(S)
Kauno apygardos teismas
N u T A R T i S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. birželio 1 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Jaliniausko, Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
sekretoriaujant Vidai Butiškienei,
nedalyvaujant prokurorei ir nuteistajam J. P.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Danos Rutkauskaitės skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. gegužės 18 d. nutarties, kuria patvirtintas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. balandžio 26 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam J. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
1. J. P. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 30 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 140 straipsnio 2 dalį, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, jam paskirta apėmimo būdu subendrinta galutinė 10 metų laisvės atėmimo bausmė.
2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2014 m. rugsėjo 8 d., bausmės pabaiga – 2024 m. rugsėjo 8 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dienai (2021 m. balandžio 22 d.) – 3 metai 4 mėnesiai 16 dienų.
3. Komisija 2021 m. balandžio 26 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė taikyti nuteistajam J. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Komisija nustatė, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką yra žema (24 balai), nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka atvirojoje kolonijoje, drausmine tvarka nebaustas, trylika kartų skatintas, dirba, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, jam nuo 2018 m. balandžio 17 d. suteikta teisė vykti be sargybos arba palydos už pataisos įstaigos ribų, jis dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, dengia finansinius įsipareigojimus. Komisija konstatavo, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Komisijos rekomendacijas, daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
4. Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutartimi patvirtintas Komisijos 2021 m. balandžio 26 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam J. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teismas, įvertinęs nuteistojo nustatytus riziką nusikalsti mažinančius veiksnius ir kitas jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, sprendė, kad J. P. yra pakankamai pakeitęs savo elgesį teigiama linkme, o nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos.
5. Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Dana Rutkauskaitė skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atsisakyti patvirtinti Komisijos 2021 m. balandžio 26 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam J. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
5.1. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas nuteistojo J. P. pakartotinio nusikalstamumo riziką, apsiribojo tuo, kad nuteistojo J. P. pakartotinio nusikalstamumo rizika pagal „OASys“ sistemą yra žema – 24 balai. Teismas neatsižvelgė į tai, kad 12 balų yra statiniai ir 12 dinaminiai, todėl nuteistasis ne tik gali, bet ir privalo šią riziką mažinti. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad nuo 2015 m. lapkričio 18 d. atlikto pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo (buvo nustatyti 29 balai), ši rizika per penkis su puse metų sumažėjo tik 5 balais. Šios aplinkybės rodo, jog nėra pakankamo pagrindo išvadai, kad padaryta abejonių nekelianti ir akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų pagrįstai teigti, kad lygtinai paleistas asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals.
5.2. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad pataisos įstaigoje yra gauti vykdomieji raštai dėl žalos atlyginimo, šiuo metu nuteistasis yra atlyginęs apie 1/3 dalį žalos, jo neatliktoji bausmės dalis yra gana didelė, palyginus su jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžiu. Pažymima, jog nuteistasis apgalvoja ne visas savo elgesio pasekmes.
5.3. Prokurorės nuomone, nepagrįsta teismo išvada, kad nuteistasis J. P. yra pakankamai pakeitęs savo elgesį teigiama linkme bei yra pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Skunde pažymima, jog vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, vadinasi, jis dėl padarytų nusikalstamų veikų turi patirti tam tikrus suvaržymus bei kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas.
6. Į teismo posėdį proceso dalyviai neatvyko, jiems apie posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta tinkamai, prašymų nėra gauta, prokurorės bei nuteistojo nedalyvavimas procese nestabdo skundo nagrinėjimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 6 dalis).
Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Danos Rutkauskaitės skundas tenkinamas.
7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
8. Teisėjų kolegija, įvertinusi prokurorės skundo argumentus, teismui pateiktą bylos medžiagą bei skundžiamos nutarties motyvus, konstatuoja, kad prokurorės skundas yra pagrįstas. Analizuojamu atveju apylinkės teismas, pritardamas Komisijos sprendimui taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tinkamai neįvertino visų pataisos procesui reikšmingų aplinkybių, išskirtinai atsižvelgė tik į teigiamai J. P. apibūdinančius duomenis, nevertindamas su nuteistojo pataisos procesu susijusių aplinkybių visumos, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad nuteistojo dedamos pastangos taisytis, keisti savo nuostatas ir elgesį jau yra pakankamos konstatuoti, jog jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką ir kad ši pažanga leidžia pagrįstai manyti, jog būdamas laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis J. P. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos (pusę paskirtos bausmės). Vis dėlto, kaip jau minėta, svarbu įvertinti ir tai, ar yra pagrindas manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką nustatyta, kad J. P. priklauso žemos rizikos grupei. Pagal Socialinio tyrimo išvadą nuteistojo J. P. nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 29 balų (pirminio vertinimo metu 2015 m. lapkričio 18 d.) iki 24 balų (2021 m. balandžio 16 d. vertinimo metu). Iš nustatytų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų 12 balų vertintini kaip statiniai ir 12 balų atitinka dinaminius veiksnius, kas leidžia daryti neginčijamą išvadą, jog nuteistajam koreguojant savo elgesį yra reali galimybė šiuos balus žymiai sumažinti. Svarbu pažymėti, jog per penkis su puse metų nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo tik penkiais balais, kas neleidžia spręsti, jog nuteistasis jau padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką.
10. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pokytis, atsižvelgiant į bausmės atlikimo trukmę bei tai, kad šiuo metu nuteistajam nustatomi dinaminiai veiksniai, t. y. tokie, kuriuos savo teigiamu elgesiu jis dar gali sumažinti, sudaro net 12 balų, yra akivaizdus patvirtinimas, kad viso bausmės atlikimo metu J. P. pakankamų pastangų mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nededa. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.
11. Nors nusikaltimo, už kurio padarymą asmuo atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, sunkumas bei pobūdis negali būti pripažįstami pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau tiek, kiek šios aplinkybės atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Šiuo atveju matyti, kad J. P. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, kurio metu buvo atimta žmogaus gyvybė. Atkreiptinas dėmesys, kad priešingai nei nurodoma Socialinio tyrimo išvadoje, teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis savo kaltę pripažino tik dėl nežymaus sugyventinės sveikatos sutrikdymo, tačiau nepripažino ją nužudęs. Vien aplinkybė, kad šiuo metu J. P. suvokia savo nusikaltimo aukai ir visuomenei pasekmes, nepatvirtina, kad jis iš esmės pakeitė savo gyvenimo būdą ir paisys visuomenėje nustatytų taisyklių. Be to, J. P. bausmės atlikimo metu 1 kartą pažeidė vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus. Nors nuobauda jam nebuvo skirta ir apsiribota svarstymu drausmės komisijoje, tačiau ši aplinkybė įvertintina nuteistojo asmenybę apibūdinančių ir elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visumoje bei leidžia spręsti, jog nuteistojo elgesio korekcija dar turi būti tęsiama.
12. Sutiktina su prokurore, kad šiuo atveju neatliktos bausmės dalis, kuri nors ir nėra savarankiškas pagrindas netaikyti lygtinio paleidimo, taip pat turi reikšmės vertinant nuteistojo pataisos procesą paskirtos bausmės tikslų ir paskirties kontekste. Teismo vertinimu, J. P. neatliktos bausmės dalis (3 metai 4 mėnesiai 16 dienų), kai nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Tuo labiau, kad šiuo metu nuteistasis neatlikęs net minimalios BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės. Nors atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nėra esminis faktorius, tiesiogiai įtakojantis teismo sprendimą, tačiau su tuo susijusių aplinkybių vertinimas kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu. Pažymėtina, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, o tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Nagrinėjamu atveju J. P. pažanga šiuo metu dar nesudaro pagrindo manyti, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Pataisos procesas yra ilgas ir sudėtingas, ir tam reikalingas laikas. Todėl ta aplinkybė, kad nuteistasis jau tikrai ilgą laiką atlikinėja bausmę yra suprantama, bet, įvertinus visumą aplinkybių, spręstina, kad šis procesas dar turi tęstis struktūruotoje aplinkoje.
13. Bylos duomenys patvirtina, kad yra nemažai teigiamai nuteistąjį J. P. charakterizuojančių aplinkybių – nuteistasis trylika kartų skatintas, dirba, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis atvirojoje kolonijoje, jam suteikta teisė vykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos ribų bei teisė trumpalaikių išvykų metu kartą per savaitę laisvu nuo darbo metu iki dviejų parų grįžti į namus, jis palaiko ryšius su artimaisiais, rodo motyvaciją siekti pozityvių asmenybės pokyčių, lygtinio paleidimo atveju turės gyvenamąją vietą, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, praeityje neteistas. Tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui nepakanka. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, net ir po ilgo laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpio nuteistajam vis dar nustatomi du kriminogeniniai veiksniai, t. y., mąstymas ir elgesys, emocinė gerovė. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, J. P. pripažįsta, kad yra tekę elgtis impulsyviai, priimti neatsakingus sprendimus, dėl ko teko gailėtis. Nusikaltimuose ir gyvenimo stiliuje nėra nuolatinių agresijos panaudojimo pavyzdžių, tačiau nuteistasis vieną ar daugiau kartų naudojo smurtą ar grasino smurtu siekdamas, kad kiti paklustų. Nuteistasis apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Apie savo tikslus kalba labai nekonkrečiai. Nuteistasis sugeba suprasti ir tam tikru laipsniu priimti kitų požiūrį, tačiau pagrinde kai jo prašoma tai padaryti. J. P. savivertės jausmas pažemintas, savęs apibūdinti negeba.
14. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas šių nuteistajam nustatomų jo riziką pakartotinai nusikalsti didinančių veiksnių visiškai neanalizavo, tik pažymėjo, jog egzistuoja J. P. riziką nusikalsti mažinantys veiksniai, tačiau nusikalstamą riziką didinantys ir mažinantys veiksniai nebuvo analizuojami kartu įvertinant jų reikšmę bei santykį. Aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, toks išimtinai teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių jam nustatomų kriminogeninių bei apsauginių veiksnių vertinimas, neatsižvelgiant į tai kokios J. P. savybės, jo elgesio ypatumai, kitos aplinkybės lėmė jų priskyrimą šiam nuteistajam, yra pernelyg formalus, neleidžiantis padaryti kiek įmanoma tikslesnės išvados apie jo pakartotinį nusikalstamumą lygtinio paleidimo taikymo atveju. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Todėl sprendžiant dėl nuteistojo daromos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką itin svarbus yra nuteistojo dedamų pastangų mažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką pakartotiniam nusikalstamumui vertinimas. Vis dėlto šiuo atveju, įvertinus prokurorės skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, nėra pagrindo teigti, jog nuteistojo pastangų šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.
15. Aukštesnės instancijos teismas taip pat pažymi, kad abejonių pakankama nuteistojo pažanga kelia ir alkoholio vartojimas. Nors ši problema, remiantis byloje esančios Socialinio tyrimo išvados duomenimis, jo pakartotinį nusikalstamą elgesį galintiems paskatinti veiksniams ir nepriskiriama, tačiau jos įvertinimas, sprendžiant J. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, išlieka aktualus. Nuteistasis nusikalstamas veikas, už kurių padarymą šiuo metu atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Iš bylos medžiagos matyti, jog J. P. būdamas laisvėje vartodavo alkoholį. Nors šiuo metu nuteistasis supranta ir pripažįsta alkoholio paveikto elgesio galimą žalą geriančiam asmeniui ir aplinkiniams, tačiau bausmės atlikimo metu tik nuo 2019 m. spalio 3 d. pradėjo lankyti AA grupes, o tai, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, leidžia abejoti, jog jis lygtinio paleidimo metu nepradės vėl vartoti alkoholio, kuris gali paskatinti jo nusikalstamą elgesį. Aplinkybė, kad J. P. nebaustas už alkoholio vartojimą pataisos namuose, neeliminuoja galimybės, jog išėjęs į laisvę jis vėl grįš prie šio žalingo įpročio. Šių duomenų visuma vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog lygtinio paleidimo atveju nuteistasis nevartos alkoholio ir savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad nei Komisija, nei apylinkės teismas tinkamai neįvertino visų lygtiniam paleidimui taikyti reikšmingų aplinkybių, o padaryta išvada, kad išėjęs į laisvę J. P. laikysis įstatymų ir nenusikals, prieštarauja nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog J. P. pažanga, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, jau yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui. Dėl to prokurorės skundas tenkinamas, o apylinkės teismo nutartis, kuria patvirtintas Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, naikinama kaip nepagrįsta.
17. Aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, nuteistasis atlikdamas bausmę pataisos namuose dar privalo panaikinti visus ar bent dalį jam nustatomų kriminogeninių veiksnių bei mažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kurią sudaro ir dinaminiai balai. Tai yra įmanoma J. P. giliau analizuojant savo netinkamą gyvenimo būdą, identifikuojant savo netinkamo elgesio priežastis ir pasekmes, savikritiškiau vertinant savo asmenybę. Kadangi nuteistojo nusikalstamas veikas įtakojo alkoholio vartojimas, pataisos proceso metu jis turi dėti maksimalias pastangas, siekdamas eliminuoti alkoholio vartojimo sukeliamą riziką jo teisėtam elgesiui.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Danos Rutkauskaitės skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. gegužės 18 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2021 m. balandžio 26 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam J. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.
Teisėjai Jūratė Jakubonienė
Algirdas Jaliniauskas
Valdas Vitunskas