Administracinė byla Nr. A-726-525/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01982-2014-0

Procesinio sprendimo kategorija 33.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. K. (M. K.) skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas M. K. su skundu, kurį patikslino kreipėsi į teismą, prašydamas:

1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2014 m. kovo 7 d. sprendimą Nr. KV-(10.6.1E)-262 nevertinti pareiškėjo paraiškos pagal priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ (toliau – ir Priemonė) dėl lėšų priemonei trūkumo;

2) panaikinti Agentūros 2014 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. KV-1083-(10.6.1E) dalį, kurioje pripažinta, kad pareiškėjo 2013 m. gruodžio 5 d. paramos paraiškos (registracijos Nr. 2NM-KV-13-2-008876-PR001) (toliau – ir Paraiška) pagal Priemonę žemės sklypai, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), neatitinka Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 3D-60, 4 punkte nurodytų reikalavimų;

3) įpareigoti Agentūrą vykdyti pareiškėjo 2013 m. gruodžio 5 d. paramos paraiškos (registracijos Nr. 2NM-KV-13-2-008876-PR001) pagal Priemonę  paramos gavimo procedūras, vadovaujantis Agentūros 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. S-KV-0115044 dėl paramos gavėjo patvirtinimo.

Pareiškėjas nurodė, kad Agentūra 2013 m. gruodžio 17 d., t. y. dar iki skundžiamų sprendimų priėmimo, nusprendė patvirtinti pareiškėją paramos gavėju pagal 2013 m. gruodžio 5 d. pateiktą paraišką paramai miško įveisimui gauti. Vėliau Agentūra nepagrįstai ir neteisėtai nusprendė nevertinti pareiškėjo pateiktos paraiškos tinkamumo gauti paramą. Agentūra klaidingai nusprendė, kad pareiškėjas neatitiko vieno iš prioritetinių vertinimo kriterijų (iki šiol nebuvo gauta Europos Sąjungos parama miškui įveisti). Nurodė, kad tiek paraiškos pateikimo metu, tiek ir paraiškos vertinimo metu tokios paramos pareiškėjas nebuvo gavęs. Be to, Agentūrai 2013 m. gruodžio 17 d. priėmus sprendimą pareiškėją patvirtinti paramos gavėju, pareiškėjas įgijo teisėtą lūkestį, nes teisės aktuose nėra nustatyta Agentūros teisė dėl lėšų trūkumo pakeisti savo sprendimą dėl paramos gavėjo patvirtinimo. Patikslintame skunde pareiškėjas paaiškino, kad 2013 m. gruodžio 4 d. įsigijo dalinai apleistus minėtus žemės sklypus. Juose nusprendė įveisti mišką, nes baiminosi, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) gali pritaikyti sankcijas už žemės nenaudojimą pagal jos tiesioginę (t. y. žemės ūkio) paskirtį. Nurodė, kad gyvulių nelaiko, todėl šienauti šiuose sklypuose pareiškėjui netikslinga, o vykdyti kitą žemės ūkio veiklą (pavyzdžiui, grūdinių kultūrų auginimą) didesnėje šių sklypų dalyje nėra galimybės. Minėti žemės sklypai nenaudojami žemės ūkio veiklai, yra blogos agrarinės būklės. Be to, ankstesniems šių sklypų savininkams buvo pritaikytos sankcijos už geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės reikalavimų nesilaikymą, nes žemė buvo dažnai apleista, laukai blogai nuganomi. Atsižvelgiant į visa tai, pareiškėjas manė, kad minėti žemės sklypai atitinka apleistos žemės sąvoką. Patikslintame skunde pareiškėjas taip pat nurodė, kad Agentūros 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimu iš esmės buvo patvirtintas paraiškos tinkamumas paramai gauti, todėl pareiškėjas įgijo teisėtą lūkestį ir reikalavimo teisę į paramos skyrimą pagal paraišką.

Agentūra atsiliepime prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad ginčo žemės sklypai Agentūros nebuvo tikrinti nei 2012 m., nei 2013 m. ir geros agrarinės bei aplinkosauginės būklės reikalavimų pažeidimų juose nebuvo nustatyta. Sankcija buvusiam savininkui buvo pritaikyta dėl to, kad jis nesilaikė reikalavimo turėti nustatytą skaičių gyvulių. Šis reikalavimas buvo susijęs su tuo, kad deklaruoti ganyklų pievų plotai sudarė tam tikrą procentą viso tiesioginėms išmokoms deklaruoto žemės ūkio naudmenų ploto. Šis reikalavimas (dėl gyvulių laikymo) nėra skirtas žemės ūkio naudmenoms.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino.

Teismas nustatė, kad ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl Agentūros Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Vilniaus paramos administravimo skyriaus (toliau – ir Paramos administravimo skyrius) 2014 m. kovo 7 d. sprendimo Nr. KV-(10.6.1E)-262 (toliau – ir Agentūros 2014 m. kovo 7 d. sprendimas) (I t., b. l. 15) ir 2014 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. KV-1083-(10.6.1E) (toliau – ir Agentūros 2014 m. spalio 27 d. sprendimas) (I t., b. l. 115) dalies, kurioje pripažinta, kad pareiškėjo žemės sklypai, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) neatitinka teisės aktuose įtvirtinto reikalavimo dėl apleistos žemės, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš bylos medžiagos nustatė, kad pareiškėjas Agentūros Paramos administravimo skyriui pateikė 2013 m. birželio 25 d. paramos paraišką (toliau – ir 2013 m. birželio 25 d. paraiška), siekdamas gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ (toliau – ir KPP priemonė) už miško įveisimą 4 žemės sklypuose (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) (I t., b. l. 25–33). Agentūros Paramos administravimo skyrius 2013 m. rugsėjo 24 d. priėmė sprendimą Nr. S-KV-0108515 (toliau – ir Agentūros 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimas), kuriuo informavo pareiškėją, kad pagal 2013 m. birželio 25 d. paraišką jis yra patvirtintas paramos gavėju ir, kad įvertinus paraišką yra nustatyta, jog pareiškėjui bus mokama parama miško įveisimui visuose pareiškėjo nurodytuose žemės sklypuose (I t., b. l. 35). 2014 m. sausio 6 d. sprendimu Nr. S-KV-0116582 Agentūra informavo pareiškėją apie jam pagal 2013 m. birželio 25 d. paraišką suteikiamos paramos dydį.

Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas Agentūros Paramos administravimo skyriui 2013 m. gruodžio 5 d. pateikė 2013 m. gruodžio 4 d. paramos paraišką pagal minėtą KKP Priemonę (reg. Nr. 2NM-KV-13-2-008876-PR001) (toliau – ir 2013 m. gruodžio 5 d. paraiška) (I t., b. l. 36–44). Šia paraiška pareiškėjas siekė gauti paramą už miško įveisimą 3 žemės sklypuose (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)).

Agentūros Paramos administravimo skyrius 2013 m. gruodžio 17 d. priėmė sprendimą Nr. S-KV-0115044 (toliau – ir Agentūros 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimas), kuriuo informavo pareiškėją, kad pagal 2013 m. gruodžio 5 d. paraišką jis yra patvirtintas paramos gavėju (I t., b. l. 7). Šiame sprendime buvo nurodyta, kad, Agentūra, įvertinusi minėtą paraišką, nustatė, kad pareiškėjui bus mokama parama už visus tris pareiškėjo žemės sklypus, kuriuose pareiškėjas ketino įveisti mišką. Po šio sprendimo priėmimo (2013 m. gruodžio 20 d.) Paramos administravimo skyriaus vyriausioji specialistė S. C. kreipėsi į pareiškėją (I t., b. l. 44–45), nurodydama, kad atliekant 2013 m. gruodžio 4 d. paraiškos vertinimą, nustatyta, jog pareiškėjas pagal tą pačią KPP Priemonę jau yra pateikęs 2013 m. birželio 25 d. paraišką ir, kad 2013 m. rugsėjo 24 d. buvo paruoštas pranešimas, kuriuo pareiškėjas buvo patvirtintas paramos gavėju pagal 2013 m. birželio 25 d. paraišką, t. y. buvo paruoštas Agentūros 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimas. Minėtame 2013 m. gruodžio 20 d. rašte vyriausioji specialistė nurodė, kad paruoštas Agentūros 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimas reiškia paramos gavimą ir paprašė patikslinti 2013 m. gruodžio 5 d. paraiškos duomenis, nes pareiškėjas šioje paraiškoje buvo klaidingai nurodęs, kad iki šiol nėra gavęs paramos miškui įveisti.

2013 m. gruodžio 30 d. Agentūros Paramos administravimo skyrius priėmė sprendimą Nr. KV-(10.6.1E)-1571 (toliau – ir Agentūros 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimas) (I t., b. l. 45–46), kuriuo informavo pareiškėją, kad bendra pagal KPP priemonę (II kvietimo teikti paraiškas metu) prašoma paramos suma viršijo skiriamą paramos sumą, todėl Agentūra atliko paraiškų pirmumo vertinimą, laikant, kad bus vertinamos tik tos paraiškos, kurios atitiks pirmumo kriterijus, nustatytus KPP priemonės įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 3D-60 (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės), 36.1–36.6 punktuose. Toks vertinimas buvo atliktas ir 2013 m. gruodžio 5 d. paraiškos atžvilgiu bei, nustačius, kad paraiška neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 36.1 punkte įtvirtinto kriterijaus (pareiškėjas iki šiol nėra gavęs Europos Sąjungos paramos miškui veisti) ir Įgyvendinimo taisyklių 36.5 punkte įtvirtinto kriterijaus (žemės sklypai, kuriuose planuojama veisti mišką, suformuoti žemės konsolidacijos projekte), buvo nuspręsta 2013 m. gruodžio 5 d. paraiškos nevertinti. 2014 m. sausio 15 d. pareiškėjas Agentūros 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimą apskundė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai (toliau – ir Ministerija) (I t., b. l. 59–61), kuri 2014 m. vasario 13 d. raštu kreipėsi į Agentūrą, prašydama peržiūrėti Agentūros 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimą (I t., b. l. 108–109). Minėtame rašte Ministerija atkreipė Agentūros dėmesį, kad pareiškėjas apie paramos skyrimą pagal 2013 m. birželio 25 d. paraišką buvo informuotas tik 2014 m. sausio 6 d., t. y. po to, kai buvo priimtas Ministerijai skundžiamas Agentūros 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimas. Ministerija pažymėjo, kad Agentūros 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies, nes Agentūros 2013 m. gruodžio 30 d. sprendime nėra nurodyta, kokiais faktais remdamasi Agentūra daro išvadą, kad pareiškėjo 2013 m. gruodžio 5 d. paraiška neatitinka pirmumo vertinimo kriterijų (Įgyvendinimo taisyklių 36.1 ir 36.5 punktų).

Atsižvelgiant į Ministerijos prašymą, buvo priimtas nagrinėjamoje byloje skundžiamas Agentūros 2014 m. kovo 7 d. sprendimas, kuriuo Agentūra dar kartą nurodė pareiškėjui, kad jo 2013 m. gruodžio 5 d. paraiška nebus vertinama, nes ji neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 36.1 ir 36.5 punktuose įtvirtintų pirmumo kriterijų. Skundžiamame Agentūros 2014 m. kovo 7 d. sprendime papildomai buvo nurodyta, kad pareiškėjas apie jo patvirtinimą paramos gavėju pagal 2013 m. birželio 25 d. paraišką buvo informuotas 2013 m. rugsėjo 24 d.

Nagrinėjamoje byloje iš dalies skundžiamu Agentūros 2014 m. spalio 27 d. sprendimu, pareiškėjas vėl buvo patvirtintas paramos gavėju pagal 2013 m. gruodžio 4 d. paraišką, tačiau šiame sprendime buvo nurodyta, kad, įvertinus minėtą paraišką, nustatyta, jog pareiškėjui bus mokama parama tik už vieną pareiškėjo žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Nurodyta, kad už kitus žemės sklypus – kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo sklypai) parama pareiškėjui nebus mokama, nes šie sklypai neatitinka Įgyvendinimo taisyklėse nustatytų tinkamumo gauti paramą reikalavimų (kriterijų) (Įgyvendinimo taisyklių 4 punkte pateiktos apleistos žemės sąvokos). Tokią savo išvadą Agentūra grindė tuo, kad ginčo sklypus 2012 ir 2013 metais tiesioginių išmokų paraiškose deklaravo kiti pareiškėjai. Pareiškėjas nesutiko ne tik su šia Agentūros 2014 m. spalio 27 d. sprendimo dalimi, bet ir su 2014 m. kovo 7 d. sprendimu, kuriuo buvo apskritai atsisakyta vertinti 2013 m. gruodžio 5 d. paraišką.

Atsižvelgęs į tai, kad pagal bylos duomenis Agentūros 2014 m. spalio 27 d. sprendimas yra priimtas vėliausiai ir būtent šis sprendimas pareiškėjui sukelia teisines pasekmes, padarė išvadą, kad pirmiausiai tikslinga vertinti šio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o vėliau spręsti dėl 2014 m. kovo 7 d. sprendimo vertinimo tikslingumo. Nusprendė, kad vertinant Agentūros 2014 m. spalio 27 d. sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, būtina iš pradžių nustatyti, ar Agentūra teisėtai ir pagrįstai, galiojant Agentūros 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimui, iš naujo vertino pareiškėjo 2013 m. gruodžio 5 d. paraišką dėl tinkamumo paramai gauti.

Nepaisant to, kad Agentūros 2014 m. spalio 27 d. sprendime nebuvo nurodyta, kad 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimas nebegalioja, tačiau vėlesnysis sprendimas pakeitė ankstesnįjį, de facto jį panaikino, pabloginant pareiškėjo padėtį toje dalyje, kurioje nuspręsta, kad ginčo sklypai yra netinkami paramai gauti.

Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika ir pažymėjo, kad Agentūros 2014 m. spalio 27 d. sprendime nenurodyta, kokios naujai paaiškėjusios reikšmingos faktinės aplinkybės, kurios Agentūros Paramos administravimo skyriui nebuvo ir negalėjo būti žinomos Agentūros 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimo priėmimo metu, lėmė 2014 m. spalio 27 d. sprendimo priėmimo būtinumą tinkamam paramos administravimui. Tokių aplinkybių Agentūra nenurodė nei atsiliepime, nei teismo posėdžio metu. Atsižvelgęs į tai, konstatavo, kad Agentūros 2014 m. spalio 27 d. sprendimas dalyje, kurioje pareiškėjui buvo nustatyta mažiau teisių nei 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimu yra neteisėtas iš esmės (t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės teisinės galios aktams), todėl naikintinas. Likusioje dalyje Agentūros 2014 m. spalio 27 d. sprendimas sutampa su Agentūros 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimu, todėl siekiant išvengti netikslingo kartojimosi ir galimo teisinio neaiškumo, Agentūros 2014 m. spalio 27 d. sprendimas naikintinas visas. Atsižvelgusi į tai, kas konstatuota, teisėjų kolegija nevertino, ar Agentūra teisėtai ir pagrįstai nustatė, kad ginčo laukai neatitinka Įgyvendinimo taisyklėse nustatytų tinkamumo gauti paramą reikalavimų (kriterijų), apleistos žemės sąvokos.

Teisėjų kolegijai padarius išvadą, kad Agentūros 2014 m. spalio 27 d. sprendimas naikintinas, nustatė, kad bylos duomenimis paskutiniu pareiškėjo atžvilgiu priimtu sprendimu būtų Agentūros 2014 m. kovo 7 d. sprendimas, todėl teisėjų kolegija vertino ir šį skundžiamą Agentūros sprendimą.

Vadovavosi Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 (toliau – ir Administravimo taisyklės) 62 punktu ir Įgyvendinimo taisyklių 36 punktu, kuriame nustatyta, kad prioritetų vertinimas gali būti neatliekamas tuo atveju, jei bendra apskaičiuota paramos suma yra mažesnė arba lygi kvietimo teikti Paramos paraiškas planuojamai skirti paramos sumai. Padarė išvadą, kad nesant šios sąlygos, Agentūra turėjo teisę ir pareigą, atlikusi 2013 m. gruodžio 5 d. paraiškos administracinės atitikties tikrinimą, pradėti pirmumo vertinimą. Teisėjų kolegija sutiko su tuo, kad pareiškėjas galėjo iš Agentūros 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimo turinio padaryti išvadą, kad jo 2013 m. gruodžio 5 d. paraiškos tinkamumas paramai gauti buvo įvertintas jau 2013 m. gruodžio 17 d. (pirmumo vertinimo neatliekant iš viso arba, padarius išvadą, kad pareiškėjo 2013 m. gruodžio 5 d. paraiška pirmumo kriterijus atitinka). Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad pagal individualaus teisės akto pavadinimą bei formą Agentūros 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimui yra tapatus Agentūros 2014 m. spalio 27 d. sprendimas, kuriame buvo konstatuota, kad ginčo laukai neatitinka Įgyvendinimo taisyklėse nustatytų tinkamumo gauti paramą reikalavimų (kriterijų), o tai reiškia, kad šis sprendimas yra iš esmės dėl tinkamumo skirti paramą. Tokio Agentūros 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimo teisinės reikšmės vertinimo (nurodyto pareiškėjo skunde ir patikslintame skunde), Agentūra neginčijo nei atsiliepime, nei teismo posėdžio metu, todėl darytina išvada, kad dėl to ginčo byloje nėra.

Padaręs išvadą, kad Agentūros 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimu pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas teigiamas sprendimas dėl tinkamumo skirti paramą, teismas konstatavo, kad Agentūra nepagrįstai ir neteisėtai netaikė Administravimo taisyklių 66 punkto, numatančio, kad tuo atveju, kai tinkamų finansuoti paramos paraiškų prašoma paramos suma viršija planuojamą skirti paramos sumą ir po paramos paraiškų priėmimo termino pabaigos nėra skiriama papildomų lėšų priemonei finansuoti, parama proporcingai mažinama visiems, tą patį prioritetinį kriterijų atitinkantiems tinkamiems gauti paramą pareiškėjams, todėl Agentūros 2013 m. kovo 7 d. sprendimas naikintinas kaip neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nevertino, ar Agentūra teisėtai ir pagrįstai nustatė, kad pareiškėjo 2013 m. gruodžio 5 d. paraiška neatitinka Įgyvendinimo taisyklėse įtvirtintų pirmumo kriterijų.

III.

Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 1–7), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Atkreipia dėmesį į tai, jog pagal KPP priemonę 2013 m. II kvietimo metu buvo pateiktos 195 paramos paraiškos, ir bendra pareiškėjų prašomos paramos suma (22 339 547,91 Lt) viršijo sumą, skirtą 2013 metais II kvietimo metu pateiktoms paraiškoms finansuoti (13 200 000,00 Lt). Todėl Agentūra privalėjo atlikti 2013 m. II kvietimo metu pateiktų paraiškų (tarp jų ir pareiškėjo) prioritetų vertinimą, vadovaudamasi KPP priemonės pirmumo vertinimo kriterijais, kurie įtvirtinti Įgyvendinimo taisyklių 36 punkte.

Remiasi Administravimo taisyklių 64 punktu, kuriame įtvirtinta, kad tuo atveju, kai administracinės atitikties reikalavimus atitinkančių paramos paraiškų prašomos paramos suma ženkliai viršija planuojamą paskirstyti paramos sumą, Agentūra sugrupuoja paramos paraiškas pagal pirmumo kriterijus, jeigu toks paramos paraiškų grupavimas yra numatytas Programoje ir (arba) priemonės įgyvendinimo taisyklėse.

Nurodo, kad šiuo atveju Agentūra visiškai teisėtai ir pagrįstai atliko 2013 m. II kvietimo metu pateiktų paraiškų (tarp jų ir pareiškėjo) prioritetų vertinimą, vadovaudamasi Įgyvendinimo ir Administravimo taisyklių nuostatomis, todėl pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad Agentūra turėjo teisę ir pareigą, atlikusi Paraiškos administracinės atitikties tikrinimą, pradėti pirmumo vertinimą, nes bendra apskaičiuota paramos suma buvo mažesnė arba lygi kvietimo teikti Paramos paraiškas planuojamai skirti paramos sumai yra nepagrįsta.

Nesutinka su teismo išvada, jog Agentūra nepagrįstai ir neteisėtai netaikė Administravimo taisyklių 66 punkto, numatančio kad, tuo atveju, kai tinkamų finansuoti paramos paraiškų prašoma paramos suma viršija planuojamą skirti paramos sumą ir po paramos paraiškų priėmimo termino pabaigos nėra skiriama papildomų lėšų priemonei finansuoti, parama proporcingai mažinama visiems, tą patį prioritetinį kriterijų atitinkantiems tinkamiems gauti paramą pareiškėjams, jeigu KPP priemonės įgyvendinimo taisyklėse nenustatyta kitaip.

Pažymi, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. liepos 7 d. įsakymu KPP priemonei buvo skirta papildomų lėšų, vadinasi, Agentūra neprivalėjo vadovautis Administravimo taisyklių 66 punkto nuostatomis, ir paramą proporcingai mažinti visiems tą patį prioritetinį kriterijų atitinkantiems tinkamiems gauti paramą pareiškėjams, nes jos taikomos tik tuo atveju, kai nėra skiriama papildomų lėšų priemonei finansuoti. Šiuo atveju papildomos lėšos priemonei finansuoti buvo skirtos.

Pabrėžia, kad Agentūros 2014 m. spalio 27 d. sprendimas buvo priimtas po to, kai Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. liepos 7 d. įsakymu KPP priemonei buvo skirta papildomų lėšų ir buvo atliktas ne tik 2013 m. II kvietimo metu pateiktų paraiškų (tarp jų ir pareiškėjo) prioritetų vertinimas, bet ir paraiškos pirmumo vertinimas, t. y. įvertinus pareiškėjo paraiškoje pateiktus duomenis bei nustačius, kad paraiškoje planuojami želdinti mišku sklypai, kurių kadastriniai numeriai yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), neatitiko „apleistos žemės“ kriterijų, įtvirtintų Įgyvendinimo taisyklėse.

Pažymi ir tai, kad Agentūra tiek 2014 m. spalio 27 d. sprendime, tiek 2014 m. gruodžio 17 d.  pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime Nr. BR6-1544 (7.8) aiškiai ir išsamiai nurodė visas faktines aplinkybes,  kodėl buvo priimtas 2014 m. spalio 27 d. sprendimas.

Dėl paminėtų priežasčių nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Agentūros 2014 m. spalio 27 d. sprendime nėra nurodytos naujai paaiškėjusios reikšmingos faktinės aplinkybės, kurios Agentūrai nebuvo ir negalėjo būti žinomos Agentūros 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimo priėmimo metu ir, kad tokių aplinkybių Agentūra nenurodė atsiliepime.

Agentūros nuomone, ji visiškai teisėtai ir pagrįstai vadovavosi Administravimo ir Įgyvendinimo taisyklių nuostatomis, kuriose įtvirtintas Priemonės paraiškų administravimo procesas, bei priėmė Agentūros 2014 m. spalio 27 d. sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pagrindo jį naikinti nėra.

Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėjas prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad apeliacinis skundas yra grindžiamas taip pačiais argumentais, kaip ir atsiliepimas į skundą bei jo patikslinimą. Pareiškėjo nuomone jokių argumentų, patvirtinančių, jog pirmos instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus ar netinkamai pritaikė materialinės teisės normas apeliantas nenurodė.

Sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir padarytomis išvadomis bei nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Agentūros 2014 m. kovo 7 d. sprendimo Nr. KV-(10.6.1E)-262, kuriame nuspręsta pareiškėjo 2013 m. gruodžio 5 d. paraiškos pagal Priemonę nevertinti dėl lėšų Priemonei trūkumo ir 2014 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. KV-1083-(10.6.1E) dalies, kurioje pripažinta, kad pareiškėjo žemės sklypai, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) neatitinka teisės aktuose įtvirtinto reikalavimo dėl apleistos žemės, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas taip pat prašo įpareigoti Agentūrą vykdyti jo 2013 m. gruodžio 5 d. paraiškos pagal Priemonę paramos gavimo procedūras, vadovaujantis Agentūros 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. S-KV-0115044 dėl paramos gavėjo patvirtinimo.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino, tačiau bylą patikrinusi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiu sprendimu nesutinka dėl žemiau išdėstytų argumentų.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas Agentūrai pateikė 2013 m. birželio 25 d. paramos paraišką, siekdamas gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ (Priemonė) už miško įveisimą keturiuose žemės sklypuose (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)).

Agentūra 2013 m. rugsėjo 24 d. priėmė sprendimą Nr. S-KV-0108515, kuriuo informavo pareiškėją, kad pagal 2013 m. birželio 25 d. paraišką jis yra patvirtintas paramos gavėju ir, kad įvertinus paraišką nustatyta, jog pareiškėjui bus mokama parama miško įveisimui visuose pareiškėjo nurodytuose žemės sklypuose.

2014 m. sausio 6 d. sprendimu Nr. S-KV-0116582 Agentūra informavo pareiškėją apie jam pagal 2013 m. birželio 25 d. paraišką suteikiamos paramos dydį.

Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjas Agentūrai 2013 m. gruodžio 5 d. pateikė 2013 m. gruodžio 4 d. paramos paraišką pagal tą pačią Priemonę, siekdamas gauti paramą už miško įveisimą kituose trijuose žemės sklypuose (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)).

Agentūra 2013 m. gruodžio 17 d. priėmė sprendimą Nr. S-KV-0115044, kuriuo informavo pareiškėją, kad pagal 2013 m. gruodžio 5 d. paraišką jis yra patvirtintas paramos gavėju. Sprendime buvo nurodyta, kad, Agentūra, įvertinusi minėtą paraišką, nustatė, kad pareiškėjui bus mokama parama už visus tris žemės sklypus, kuriuose pareiškėjas ketino įveisti mišką.

2013 m. gruodžio 30 d. Agentūra priėmė sprendimą Nr. KV-(10.6.1E)-1571, kuriuo informavo pareiškėją, kad bendra pagal Priemonę (II kvietimo teikti paraiškas metu) prašoma paramos suma viršijo skiriamą paramos sumą, todėl Agentūra atliko paraiškų pirmumo vertinimą, dėl lėšų stygiaus vertinamos tik tos paraiškos, kurios atitiks pirmumo kriterijus, nustatytus Įgyvendinimo taisyklių 36.1–36.6 punktuose. Įvertinus pareiškėjo 2013 m. gruodžio 5 d. paraišką bei nustačius, kad paraiška neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 36.1 ir 36.5 punktuose įtvirtintų kriterijų, buvo nuspręsta dėl lėšų stygiaus 2013 m. gruodžio 5 d. paraiškos nevertinti.

Pareiškėjas Agentūros 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimą apskundė Ministerijai, kuri 2014 m. vasario 13 d. raštu kreipėsi į Agentūra, prašydama peržiūrėti Agentūros 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimą ir priimti naują, objektyviais duomenimis ir teisės aktais pagrįstą sprendimą. Minėtame rašte Ministerija atkreipė Agentūros dėmesį, kad pareiškėjas apie paramos skyrimą pagal 2013 m. birželio 25 d. paraišką buvo informuotas tik 2014 m. sausio 6 d., t. y. po to, kai buvo priimtas Ministerijai skundžiamas Agentūros 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimas; pažymėjo, kad Agentūros 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies, nes sprendime nėra nurodyta, kokiais faktais remdamasi Agentūra daro išvadą, kad pareiškėjo 2013 m. gruodžio 5 d. paraiška neatitinka pirmumo vertinimo kriterijų (Įgyvendinimo taisyklių 36.1 ir 36.5 punktų).

Atsižvelgiant į tai, Agentūra 2014 m. kovo 7 d. priėmė sprendimą, kuriuo dar kartą nurodė pareiškėjui, kad jo 2013 m. gruodžio 5 d. paraiška nebus vertinama, nes neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 36.1 ir 36.5 punktuose įtvirtintų pirmumo kriterijų. Papildomai buvo nurodyta, kad pareiškėjas apie jo patvirtinimą paramos gavėju pagal 2013 m. birželio 25 d. paraišką buvo informuotas 2013 m. rugsėjo 24 d., 2013 m. spalio 28 d. suformuotas kasmetinis prašymas, 2014 m. sausio 6 d. išsiųstas pranešimas dėl suteikiamos paramos.

2014 m. spalio 27 d. Agentūros sprendimu pareiškėjas buvo patvirtintas paramos gavėju pagal 2013 m. gruodžio 5 d. paraišką, tačiau sprendime taip pat buvo nurodyta, kad, įvertinus minėtą paraišką, nustatyta, jog pareiškėjui bus mokama parama tik už vieną žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), o už kitus žemės sklypus – kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) parama nebus mokama, nes šie sklypai neatitinka Įgyvendinimo taisyklėse nustatytų tinkamumo gauti paramą reikalavimų (kriterijų) (Įgyvendinimo taisyklių 4 punkte pateiktos apleistos žemės sąvokos).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė šiuo atveju, aukščiau pateikta Agentūros priimtų sprendimų chronologija yra teisėta ir pagrįsta.

Ginčo teisiniams santykiams aktualios Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 3D-60 (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) ir Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 (toliau – ir Administravimo taisyklės) nuostatos.

Pagal Administravimo taisyklių 51 punktą, tinkamumo skirti paramą vertinimo metu yra nustatoma, ar paramos paraiška yra tinkama finansuoti pagal atitinkamą Programos priemonę, atsižvelgiant į bendruosius Programos ir Programos priemonės tinkamumo kriterijus. Reikalavimai paramos paraiškų tinkamumui (reikalavimai pareiškėjams ir partneriams, reikalavimai tinkamoms išlaidoms, reikalavimai paramos dydžiui, Programos priemonių paramos paraiškų tinkamumo ir pirmumo kriterijai ir (arba) kita) gali būti nustatomi Programos priemonės įgyvendinimo taisyklėse. Tinkamumo skirti paramą vertinimo metu gali būti atliekama patikra vietoje.

Taigi, 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimas dėl tinkamumo skirti paramą buvo priimtas nustačius, kad pareiškėjo 2013 m. gruodžio 5 d. paramos paraiška yra tinkama finansuoti pagal programos Priemonę, atsižvelgiant tik į bendruosius programos ir programos Priemonės tinkamumo kriterijus.

Tačiau kadangi pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos Priemonę 2013 m. II kvietimo metu buvo pateiktos 195 paramos paraiškos, ir bendra pareiškėjų prašomos paramos suma – 22 339 547,91 Lt beveik dvigubai viršijo sumą, skirtą 2013 metais II kvietimo metu pateiktoms paraiškoms finansuoti – 13 200 000,00 Lt, Agentūra, remdamasi Administravimo taisyklių 64 punktu (Tuo atveju, kai administracinės atitikties reikalavimus atitinkančių paramos paraiškų prašomos paramos suma ženkliai viršija planuojamą paskirstyti paramos sumą, Agentūra sugrupuoja paramos paraiškas pagal pirmumo kriterijus, jeigu toks paramos paraiškų grupavimas yra numatytas Programoje ir (arba) priemonės įgyvendinimo taisyklėse. Paramos paraiškų pirmumo vertinimo metu siekiama nustatyti, kurios Programos priemonės įgyvendinimo taisyklėse nustatytus pirmumo kriterijus atitinka pateiktos paramos paraiškos), teisėtai ir pagrįstai atliko paramos paraiškų pirmumo vertinimą.

Pirmosios instancijos teismo išvada, kad Administravimo taisyklių 62 punktas (Pirmumo vertinimas atliekamas tuo atveju, kai tai numatyta Programos priemonės įgyvendinimo taisyklėse, tačiau gali būti neatliekamas, jei bendra pareiškėjų prašomos paramos suma yra mažesnė arba lygi metinei planuojamai ir metinei likusiai skirti paramos sumai pagal Programos priemonę) ir Įgyvendinimo taisyklių 37 punktas (Prioritetų vertinimas gali būti neatliekamas tuo atveju, jei bendra apskaičiuota paramos suma yra mažesnė arba lygi kvietimo teikti Paramos paraiškas planuojamai skirti paramos sumai) suponuoja išvadą, kad nesant šios sąlygos, Agentūra turėjo teisę ir pareigą, atlikusi 2013 m. gruodžio 5 d. paraiškos administracinės atitikties tikrinimą, pradėti pirmumo vertinimą, taip pat patvirtina tai, kad paaiškėjus, jog bendra pareiškėjų prašomos paramos suma yra didesnė už skirtą paraiškoms finansuoti, Agentūra, prieš tai atlikusi tik tinkamumo skirti paramą vertinimą, privalėjo atlikti ir atliko paramos paraiškų pirmumo (prioritetų) vertinimą.

Pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas galėjo iš Agentūros 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimo turinio padaryti išvadą, kad jo 2013 m. gruodžio 5 d. paraiškos tinkamumas paramai gauti buvo įvertintas jau 2013 m. gruodžio 17 d. (pirmumo vertinimo neatliekant iš viso arba, padarius išvadą, kad pareiškėjo 2013 m. gruodžio 5 d. paraiška pirmumo kriterijus atitinka), nepagrįsta, nes pareiškėjas, teikdamas paraišką paramai gauti turi būti susipažinęs su tokius santykius reglamentuojančiais teisės aktais, tinkamumo skirti paramą, paramos paraiškų pirmumo vertinimo procedūra ir pan., ir negali tikėtis, jog jie bus netaikomi. Tai, kad yra susipažinęs su paramos lėšų teikimo tvarka ir taisyklėmis pareiškėjas patvirtino ir Pareiškėjo deklaracijoje (Paramos paraiškos formos V dalis).

Atlikusi visų 195 pagal Priemonę 2013 m. II kvietimo metu buvo pateiktų paramos paraiškų pirmumo vertinimą, Agentūra nustatė, kad pareiškėjo 2013 m. gruodžio 5 d. paraiška neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 36.1 ir 36.5 punktuose (pareiškėjas iki šiol nėra gavęs Europos Sąjungos paramos miškui veisti; žemės sklypai, kuriuose planuojama veisti mišką, suformuoti žemės konsolidacijos projekte), nustatytų pirmumo kriterijų, todėl paraiška negali būti vertinama.

Tai, kad pareiškėjo 2013 m. gruodžio 5 d. paraiška neatitinka minėtų pirmumo kriterijų Agentūra 2014 m. kovo 7 d. motyvavo tuo, kad Paraiškoje į klausimą „Ar esate gavęs Europos Bendrijos paramą miškui įveisti“ pareiškėjas nurodė „Ne“, tačiau 2013 m. birželio 25 d. buvo pateikta paramos paraiška pagal tą pačią Priemonę. 2013 m. rugsėjo 24 d. pareiškėjui buvo išsiųstas pranešimas dėl paramos gavėjo patvirtinimo, 2013 m. spalio 28 d. suformuotas kasmetinis prašymas, 2014 m. sausio 6 d. išsiųstas „Pranešimas dėl suteikiamos paramos“; o į paraiškos klausimą „Ar žemės sklypai, kuriuose planuojama veisti mišką, suformuoti konsolidacijos projekte“ pareiškėjas atsakė „Ne“.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. 3D-415 „Dėl žemės ūkio ministro 2013 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. 3D-328 „Dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir bendrojo finansavimo paramos lėšų, skirtų 2013 metų įsipareigojimams pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, veiklos sritis ir sektorius, paskirstymo sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ nurodant, kad, prisiimant įsipareigojimus pagal II krypties Priemonę, galima viršyti iš viso 17 848 729 Lt šio paskirstymo sąrašo 1 punkte Priemonei nurodytą sumą, Priemonei buvo skirta papildomų lėšų. Dėl to, t. y. atsiradus papildomų lėšų, Agentūra vertino pareiškėjo 2013 m. gruodžio 5 d. paraišką.

Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas šiuo aspektu, nurodė, kad Agentūros 2014 m. spalio 27 d. sprendime nenurodyta, kokios naujai paaiškėjusios reikšmingos faktinės aplinkybės, kurios Agentūrai nebuvo ir negalėjo būti žinomos 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimo priėmimo metu, lėmė 2014 m. spalio 27 d. sprendimo priėmimo būtinumą tinkamam paramos administravimui. Tokių aplinkybių Agentūra nenurodė nei atsiliepime, nei teismo posėdžio metu. Atsižvelgiant į tai, konstatuota, kad Agentūros 2014 m. spalio 27 d. sprendimas dalyje, kurioje pareiškėjui buvo nustatyta mažiau teisių nei 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimu yra neteisėtas iš esmės (t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės teisinės galios aktams), todėl naikintinas.

Tačiau, kaip minėta, pareiškėjo 2013 m. gruodžio 5 d. paraiškos vertinimas atliktas atsiradus naujai aplinkybei – skyrus papildomų lėšų. Vien tai, kad ši aplinkybė nebuvo nurodyta 2014 m. spalio 27 d. sprendime, nelemia šio sprendimo neteisėtumo, ypač atsižvelgiant į tai, kad ji pareiškėjui palanki (prieš tai, 2014 m. kovo 7 d. sprendimu Agentūra buvo nusprendusi pareiškėjo paraiškos išvis nevertinti dėl lėšų trūkumo).

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog Administravimo taisyklių 66 punktas numato, kad „Tuo atveju, kai tinkamų finansuoti paramos paraiškų prašoma paramos suma viršija planuojamą skirti paramos sumą ir po paramos paraiškų priėmimo termino pabaigos nėra skiriama papildomų lėšų priemonei finansuoti, parama proporcingai mažinama visiems, tą patį prioritetinį kriterijų atitinkantiems tinkamiems gauti paramą pareiškėjams, jeigu Programos priemonės įgyvendinimo taisyklėse nenustatyta kitaip.“ Šiuo atveju, minėta, papildomos lėšos Priemonei finansuoti buvo skirtos, tad pagrindo taikyti pastarąjį punktą nebuvo.

Paraiškos vertinimo metu nustatyta, jog 2013 m. gruodžio 5 d. paraiškoje planuojami želdinti mišku sklypai, kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), neatitinka „apleistos žemės“ kriterijaus, nors 2013 m. gruodžio 5 d. paraiškoje, dėl abiejų šių sklypų nurodyta, kad miškas veisiamas apleistoje teritorijoje.

Įgyvendinimo taisyklių 9 punktas numato, kad Pareiškėjo tinkamumas gauti paramą vertinamas pagal Paramos paraiškos pateikimo dieną pareiškėjo pateiktus ir atitinkamais dokumentais pagrįstus duomenis, taip pat viešuosiuose registruose esančius duomenis. Jei šie duomenys skiriasi, vadovaujamasi registruose esančiais duomenimis. Priemonės tinkamumo kriterijumi yra, be kita ko, kai miškas veisiamas apleistoje žemėje, pareiškėjas iš teritorinio žemėtvarkos skyriaus yra gavęs Leidimą įveisti mišką ne miško žemėje. Veisiamo miško plotas ne miško žemėje negali būti didesnis negu nurodytas leidime. Prie Leidimo įveisti mišką ne miško žemės sklype turi būti pridėtas žemės sklypo planas su pažymėtu žemės sklypu ar jo dalimi, kurioje leidžiama veisti mišką (9.3 p.)

Įgyvendinimo taisyklių 4 punktas numato, kad apleista žemė (pagal Priemonę) – žemės ūkio veiklai nenaudojamas blogos agrarinės būklės žemės ūkio paskirties žemės plotas, kuriame ketinama veisti mišką ir kuris tiesioginių išmokų paraiškoje nedeklaruotas arba jo deklaruota mažiau nei 90 proc. metais, einančiais prieš šios paraiškos pateikimą arba paramos paraiškos teikimo metais, arba kuris deklaruotas tiesioginių išmokų paraiškoje kaip žemė, už kurią nemokamos tiesioginės išmokos ir kuris gali būti savaime apaugęs mišku.

Tuo tarpu Agentūra nustatė, kad 2012 ir 2013 metais aptariamus sklypus kiti pareiškėjai tiesioginių išmokų paraiškose buvo deklaravę kaip daugiametes ganyklas-pievas (5 m. ir daugiau).

Atitinkamai šiems sklypams neatitinkant Įgyvendinimo taisyklėse nustatyto tinkamumo gauti paramą kriterijų, parama už juos negali būti mokama.

Vien tai, jog ankstesniam sklypų savininkui už 2012 m. ir 2013 m. buvo pritaikytos sankcijos, už Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės reikalavimų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymu 3D-327, nurodytų geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės reikalavimų nesilaikymą, nereiškia, jog žemė juose atitinka apleistos žemės kriterijų.

Skirtingai, nei teigiama atsiliepime į apeliacinį skundą, remiantis Įgyvendinimo taisyklių 4 punkte pateiktu apleistos žemės sąvokos apibrėžimu, Agentūra pagrįstai rėmėsi 2012 ir 2013 metų sklypų deklaravimo duomenimis.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pareiškėjo skundžiami Agentūros 2014 m. kovo 7 d. sprendimas Nr. KV-(10.6.1E)-262 ir 2014 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. KV-1083-(10.6.1E) dalis yra teisėti ir pagrįsti, juos naikinti nėra teisinio pagrindo. Atitinkamai nėra pagrindo ir trečiojo, išvestinio, skundo reikalavimo tenkinimui, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a

atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo M. K. (M. K.) skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.