Administracinė byla Nr. ATP-294-397/2012
Proceso Nr. 4-19-3-01170-2011-0
Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4.;
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. balandžio 25 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Z. V. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 5 d. nutarimo Z. V. administracinių teisės pažeidimų byloje, ir
n u s t a t ė :
Z. V. administracinių teisės pažeidimų protokolas surašytas dėl to, kad jis 2011-11-21 apie 16.30 val., 5,6 km. kelio Eržvilkas-Tauragė, Jurbarko raj., vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio. Eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis. Girtumas 1,46 promilės, tokiais veiksmais padarė pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d.
Jurbarko rajono apylinkės teismas 2012-03-05 nutarimu paskyrė Z. V. administracinę nuobaudą už pažeidimą numatytą ATPK 127 str. 3 d. – 4500 (keturių tūkstančių penkių šimtų) litų baudą su teisės vairuoto transporto priemonę atėmimu keturiems metams. Teismas nustatė, nors Z. V. neigia vairavęs transporto priemonę neblaivus, tačiau tai paneigia liudytojų E. B. ir T. M. parodymai. Kurie nurodo, kad tikrai buvo autoįvykis ir vairuotojo autoįvykio vietoje nebuvo. Nustatant girtumą Z. V. su girtumu sutiko. Kiti liudytojai, kurie yra pažeidėjo bendradarbiai nurodo, nejutę, kad jis yra išgėręs. Gydytojas nurodė, kad jam nekilo įtarimų dėl girtumo. Tyrimų neatliko. Teismas nurodė, kad netikėti policininkų parodymais nėra pagrindo. Jie nėra pažįstami, anksčiau konfliktų nebuvo. Liudytojo D. K. parodymai vertintini kaip pagalba Z. V. išvengti atsakomybės. Visi žino, kad ligoninėje negalima vartoti alkoholinių gėrimų. Pasiūlymas išgerti, kad nusiramintų ir geriau miegotų keistas, nes gulint ligoninėje raminamųjų gali paskirti gydytojas ir alkoholio vartojimas gali sukelti reakciją su kitais vaistais. Skiriasi net išgertų “skarbonkių” kiekis - liudytojas nurodo, kad Z. V. išgėrė dvi, pats Z. V. – vieną. Z. V. nurodo, kad buvo strese, tačiau sugebėjo daug kartų skambinti telefonu, (tik nesugebėjo paskambinti policijai), stiprus stresas negali tęstis kelias valandas. Vairuotojas privalo žinoti, kad po autoįvykio negali vartoti alkoholio ir tas draudimas yra neapribotas laiku. Teismas Z. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė. Anksčiau nebaustas administracine tvarka, todėl jam skirtina vidutinio dydžio administracinė nuobauda – bauda ir teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas.
Nesutikdamas su Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012-03-05 nutarimu, Z. V. skundžia jį apeliacine tvarka ir prašo nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Nurodo, kad surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą nebuvo jokių įrodymų, kad jis vairavo automobilį išgėręs. Teismas rėmėsi policijos pareigūnų parodymais, kurie girtumą nustatė praėjus beveik šešioms valandoms po autoįvykio. Kitų įrodymų teismas nesurinko ir netikrino.
Skundo autorius teigia, kad teisme apklaustas gydytojas T. B., kuris tuo metu dirbo ligoninėje ir apžiūrėjo po autoįvykio nurodė, kad nenustatė jokių neblaivumo požymių, o būklę aprašė pagal objektyvius požymius. Gydytojo parodymus patvirtina ir prie bylos prijungti medicininiai dokumentai. Apklausti liudytojais L. P., E. S., V. J. patvirtino, kad nejautė jokio alkoholio kvapo ir nepastebėjo jokių jo girtumo požymių.
Teismas visiškai nepagrįstai atmetė tą aplinkybę, kad po autoįvykio jis buvo sužalotas ir patyrė didžiulį stresą. Visiškai nepagrįstas teismo motyvas, kad „stiprus stresas negali tęstis kelias valandas“, tačiau specialistai tuo klausimu nebuvo apklausti ir kad aš buvau strese nebuvo paneigta bylos nagrinėjimo metu. Be to nepagrįstas ir kitas motyvas, kad „sugebėjo daug katu skambinti telefonu“, tačiau pažvelgus į teismo gautas išklotines (naudojuosi abonentu nr. 6111 14) matosi, kad 2011-11-21 skambino tik vieną kartą- 16:58, t.y. tuoj po autoįvykio, paskesni skambučiai padaryti pakeliui į ligoninę-18:15, ir ligoninėje 21:42). Teismas visiškai nemotyvuotai atmetė liudytojo D. K. parodymus, kad jis atnešė alaus ir ligoninėje jį pavaišino, ir juos įvertino kaip pagalbą.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliantui administracinė nuobauda paskirta pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį, kuri nustato, kad <...> KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių <...> sugadinimą (apgadinimą), kai jį padaro neblaivus (girtas) <...> asmuo, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo penkių tūkstančių iki penkių tūkstančių penkių šimtų litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be jo arba administracinį areštą nuo dešimties iki dvidešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu.
Nors apeliantas pažeidimo padarymo nepripažįsta, tačiau jo kaltė padarius jam inkriminuojamą administracinės teisės pažeidimą įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniu pranešimu dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo, asmens blaivumo testo parodymais, eismo įvykio vietos schema, Z. V. paaiškinimu, medicininiais dokumentais, pareigūnų E. B. ir T. M. parodymais kita bylos medžiaga. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių.
Byloje surinktų įrodymų pagrindu darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Z. V. vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,46 promilių girtumas), nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio, eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis Suzuki Jimmy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (deformuotas visas kėbulas, išlūžęvisi ratai). Tuo jis pažeidė KET 14 punktą ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje.
Iš bylos medžiagos matyti, jog Z. V. iš esmės pripažįsta ir neginčija fakto, kad pažeidė Kelių eismo taisykles ir apgadino turtą. Savo paaiškinime, surašytame administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo dieną, teigė, kad nesuvaldęs automobilio įvažiavo į pakelės griovį ir virto, dėl ko jį ištiko šokas. Po kiek laiko paskambino į darbą. Jautėsi patenkinamai, nuo apdaužyto kūno ir galvos skausmo. Į įvykio vietą atvyko bendradarbiai, buvo pranešta kelių policijai apie įvykį, o jį draugai nuvežė į Jurbarko ligoninės priėmimo skyrių. Atėjęs jo aplankyti žmonos pusseserės draugas D. K. atnešė alaus, kurį jis išgėrė. Po 22 val. atėję pareigūnai davė pūsti į alkotesterį ir nustatė jo neblaivumo laipsnį. Rytą, savijautai pagerėjus, buvo išrašytas iš ligoninės (b.l. 12). Teismo posėdžio metu Z. V. patvirtino savo parodymus ir teigė, kad nežinojo, kad ligoninėje negalima gerti alkoholio. Žinojo, jog Kelių eismo taisyklėse parašyta, kad iki aplinkybių išsiaiškinimo alkoholio vartoti negalima.
Remdamasis išrašu iš medicininių dokumentų, apeliantas teigia, kad buvo įvykio metu blaivus, jį apžiūrėjo gydytojas ir nenustatė jokių neblaivumo požymių, paaiškindamas, jog ligoninėje jį aplankė D. K. ir atnešė alaus, ir jis išgėrė 0,5 litro Amsterdam skardinę alaus. Policijos pareigūnai atvykę į ligoninę jam nustatė 1,46 ‰ alkoholio. Liudytojas T. M. teismo posėdyje parodė, kad vyko į ligoninę ir nustatė apeliantui blaivumą, nes kolega iš kitos pamainos nesuspėjo. Seselė nurodė, kurioje palatoje guli Z. V., jis palatoje gulėjo vienas ir jam buvo nustatytas neblaivumas. Jis su neblaivumu sutiko. Be to, iš byloje esančių eismo įvykio metu apgadinto automobilio Suzuki Jimmy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (deformuotas visas kėbulas, išlūžę visi ratai) matyti, jog automobilio apgadinimai yra pakankamai rimti, dėl ko Z. V. turėjo suprasti, kad dalyvavo eismo įvykyje, kurio aplinkybes turės aiškintis policijos pareigūnai.
Iš byloje esančio asmens blaivumo testo matyti, jog 2011 m. lapkričio 21 d., 22.18;03 val. alkoholio matavimo prietaisu Z. V. buvo nustatytas 1,46 promilių neblaivumas, su alkotesterio parodymais asmuo sutiko ir tai patvirtino parašu (b. l. 9). Kita vertus, tiek teisminio nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek apeliaciniame skunde teigiama, kad asmuo alkoholį vartojo jau po įvykio, argumentuojant tuo, jog asmuo apžiūrėtas gydytojo, girtumas nebuvo nustatytas, o alkoholį vartojo jau po įvykio.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens neblaivumo pažeidimo padarymo metu ir kritiškai vertina Z. V., parodymus, jog jis alkoholinius gėrimus vartojo po eismo įvykio ligoninėje, kuomet D. K. atnešė alaus ir jis išgėrė, kadangi jie paneigiami kitais byloje esančiais įrodymais. Policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose išsakyti paaiškinimai ir parodymai teisme patvirtina, jog eismo įvykio metu Z. V. buvo neblaivus, o jo iškelta versija apie į ligoninę atėjusį draugą, su kuriuo jis gėrė alkoholinius gėrimus, yra nepagrįsta jokiais kitais įrodymais, tik bylos baigtimi suinteresuoto asmens paaiškinimu. Z. V. teiginys, kad po įvykio ligoninėje vartojo alkoholinius gėrimus, nurodydamas, jog nežinojo, kad gydymosi įstaigose negalima vartoti alkoholinių gėrimų yra nepagrįstas. Teismas pabrėžia, kad KET 233 punktas numato pareigą su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams iškart po eismo įvykio nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad Z. V. suvokė, jog pažeidė Kelių eismo taisykles, konstatuotina, kad jam kilo pareiga laikytis KET 233 punkto reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas nerado pagrindo netikėti alkoholio matuoklio parodymais, nors alkoholio kiekis buvo nustatytas praėjus daugiau nei keturioms valandoms po įvykio, tačiau manytina jog uždelstas patikrinimo laikas nėra pagrindas manyti, kad Z. V. įvykio metu buvo blaivus.
Apeliacinio skundo argumentai ir Z. V. teiginiai, kad jis buvo apžiūrėtas gydytojo, kuris nenustatė jokių girtumo požymių, yra nepagrįsti. Abejonių nekyla, kad Z. V. kreipėsi po įvykio į VšĮ Jurbarko ligoninę dėl galvos plaukuotos dalies bei žąsto sumušimo. Jis buvo apžiūrėtas gydytojo. Tačiau byloje nustatyta, kad gydytojas apžiūrėjęs Z. V. jo būklę aprašė pagal objektyvius požymius. Byloje nėra duomenų, kad Z. V. būtų atlikti ambulatoriniai tyrimai (paimtas kraujas, paimtas kraujo mėginys alkoholio kiekiui kraujyje nustatyti), todėl ta aplinkybė, kad gydytojas objektyviai nenustatė Z. V. neblaivumo, nepaneigia fakto, kad eismo įvykį jis sukėlė apsvaigęs nuo alkoholio.
Iš pateiktų medicininių dokumentų (asmens ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelė Nr. 11-4384) matyti, kad Z. V. taikyta stebėjimo paslauga, skirtas gydymas analgetikai, infuroterapija. Rekomenduojamas rėžimas. Z. V. gimęs 1959-01-25, turintis vairuotojo stažą nuo 1985 m., jam būnant gydytojų priežiūroje ir vartojant analgetikus teigti, kad nežinojo, jog negalima vartoti alkoholio gydymosi įstaigose yra nepagrįsti. Ne tik gydymo įstaigose, bet ir vartojant vaistus (ypatingai analgetikus) alkoholio vartojimas yra griežtai draudžiamas.
Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, kad liudytojo D. K. parodymai, kad jis atėjo aplankyti apelianto ir atnešė alaus, kurį pastarasis išgėrė, vertintini pagalba Z. V. siekiant išvengti atsakomybės. Apelianto iškelta versija yra paneigta byloje surinktų parodymų visuma ir vertintina siekiu išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą.
Pabrėžtina, jog jokių aplinkybių, dėl kurių pareigūnai būtų suinteresuoti duoti klaidinančius parodymus, apeliantas nenurodė, tokių nenustatė ir teismas. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais teismas pagrįstai nesirėmė, nes jo nurodyta įvykio eiga prieštaravo kitiems bylose surinktiems įrodymams, kurių visumos pakako Z. V. kaltei dėl jam inkriminuoto pažeidimo konstatuoti.
Tad, atsižvelgiant į paminėtą ir įvertinant byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Z. V. pagrįstai pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 127 str. 3 d. ir jam paskirtoji administracinė nuobauda atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r ė :
Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 5 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Z. V. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.
Teisėjas Gytis Večerskas