Civilinė byla Nr. e2-1464-302/2020

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00055-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.5 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 29 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo R. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutarties, kuria sumažintas laikinųjų apsaugos priemonių mastas, civilinėje byloje pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vėjo technologijų projektai“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo G. G., ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vėjo technologijų projektai“ priešieškinį ieškovui R. K. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas R. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vėjo technologijų projektai“ 140 000 Eur skolą, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei UAB ,,Vėjo technologijų projektai“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – vertybinius popierius ir (ar) pinigines lėšas bei turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančioms pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, neperžengiant pareikšto reikalavimo ribų, t. y. 140 000 Eur.

3.       Šiaulių apygardos teismas 2020 m. kovo 24 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino ir areštavo 140 000 Eur sumai atsakovei UAB „Vėjo technologijų projektai“ priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, leidžiant šiuo turtu naudotis, bet uždraudžiant šį turtą išnuomoti, perduoti panaudai, parduoti ar kitaip perleisti nuosavybės teisę į jį bei įkeisti. Turto nesant, ar esant nepakankamai, už trūkstamą sumą areštavo atsakovei UAB „Vėjo technologijų projektai“ priklausančias pinigines lėšas, esančias bankų ar kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose, vertybinius popierius ir turtines teises, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, leidžiant atsiskaityti su ieškovu, taip pat mokėti įstatymų nustatytus mokesčius.

4.       Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 24 d. nutartis palikta nepakeista.

5.       Šiaulių apygardos teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartimi leista iš areštuotos atsakovės UAB „Vėjo technologijų projektai“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ sumokėti 2 674,58 Eur darbuotojams ir mokesčių administratoriams.

6.       Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 26 d. sprendimu ieškinys patenkintas ir iš atsakovės UAB „Vėjo technologijų projektai“ ieškovui R. K. priteista 140 000 Eur skolos, 6 proc. metinės procesinės palūkanos nuo priteistos 140 000 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-03-23) iki visiško sprendimo įvykdymo. Priešieškinis atmestas.

7.       Atsakovė UAB „Vėjo technologijų projektai“ pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto ir prašė panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 24 d. nutarties dalį dėl piniginių lėšų arešto arba leisti atsakovei netrukdomai naudotis 10 000 Eur suma per mėnesį.

8.       Nurodė, kad yra areštuotas visas atsakovės kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas bei piniginės lėšos, nors kilnojamojo ir nekilnojamojo turto vertė didesnė nei reikalavimas. Iki 2020 m. rugpjūčio 10 d. skolininkė UAB „Vėjo technologijų projektai“ galėjo disponuoti sąskaitoje esančiomis lėšomis, kadangi reikalavimo sumai pakako (ir iki šiol pakanka) nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, tačiau 2020 m. rugpjūčio 10 d. buvo areštuota skolininkės sąskaita 90 721 Eur sumai. Atsakovei taikomos laikinosios apsaugos priemonės negali trukdyti įmonės normalios ūkinės – komercinės veiklos. Juolab teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės negali būti nemokumo ar įmonės veiklos pabaigos priežastis. Atsakovei negalint atsiskaityti su kitais kreditoriais, jos finansinis įsiskolinimas gali didėti ir kartu gali mažėti galimybės ieškovui įvykdyti teismo sprendimą visa apimtimi.

9.       Atsakovė taip pat pažymėjo, kad skolininkės kilnojamojo ir nekilnojamojo turto pakanka ieškinio sumai užtikrinti, nes vien gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2019 m. rugsėjo 30 d. yra 137 000 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad teismas nepaliko galimybės atsakovei net mokėti atlyginimus darbuotojams bei mokėti hipoteka užtikrintą įsiskolinimą, atsakovės padėtis blogėja ir gali tapti nemokumo ir / ar įmonės veiklos pabaigos priežastis.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10.       Šiaulių apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi atsakovės prašymą tenkino iš dalies – leido atsakovei UAB „Vėjo technologijų projektai“ iš areštuotos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ netrukdomai naudoti gamybinei veiklai 5 000 Eur sumą per mėnesį.

11.       Teismas įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatavo, kad tenkinti atsakovės prašymą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 24 d. nutarties dalies panaikinimo nėra pagrindo, kadangi  minėtąja teismo nutartimi buvo nutarta pirmiausia areštuoti kilnojamąjį ir nekilnojamąjį atsakovės turtą, o tik jo nesant ar esant nepakankamai – atsakovei priklausančias pinigines lėšas ieškovo reikalavimo sumai užtikrinti, tad toks laikinųjų apsaugos priemonių taikymo eiliškumas nepažeidžia ekonomiškumo bei šalių interesų pusiausvyros principo.

12.       Atkreipė dėmesį, kad teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo nutarta leisti atsakovei atsiskaityti su ieškovu, taip pat mokėti įstatymų nustatytus mokesčius. Šiaulių apygardos teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartimi nutarta leisti iš areštuotos atsakovės UAB „Vėjo technologijų projektai“ sąskaitos sumokėti 2 674,58 Eur darbuotojams ir mokesčių administratoriams. Pažymėjo, kad atsakovė jokių rašytinių įrodymų dėl darbuotojams mokėtinų atlyginimų dydžių bei hipoteka užtikrinto įsiskolinimo mokėjimo kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto teismui nepateikė. Dėl to, atsižvelgdamas į atsakovės prašyme nurodytus argumentus bei ieškovo pateiktą poziciją, sprendė, kad yra tikslinga leisti atsakovei UAB „Vėjo technologijų projektai“ iš areštuotos sąskaitos netrukdomai naudoti gamybinei veiklai 5 000 Eur sumą per mėnesį.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13.       Ieškovas R. K. pateikė atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutarties ir prašo ją panaikinti bei prašymą atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:

13.1.                      vienintelis pačios atsakovės antstoliui nurodytas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), yra apsunkintas hipoteka, todėl iš esmės laikytinas nelikvidžiu, o jo areštas – neužtikrinančiu ieškovo (išieškotojo) interesų. Vykdydamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, konkretų areštuotiną turtą suranda bei aprašo vykdymą atliekantis antstolis. Antstolis nerado pakankamai likvidaus atsakovės nekilnojamojo ir kilnojamojo turto ir sekant teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatytu eiliškumu, antstoliui neliko nieko kita, kaip tik areštuoti atsakovei priklausančias pinigines lėšas, t. y. atsakovės piniginių lėšų, esančių banko sąskaitose, areštas, nagrinėjamoje situacijoje, yra vienintelis likvidus atsakovės turtas, kuris galėtų būti naudojamas ieškovo reikalavimo įvykdymui.

13.2.                      Jokių įrodymų, pagrindžiančių išlaidų dydžius atsakovė nepateikė, tačiau byloje yra duomenų, kad darbuotojų darbo užmokesčiui atsakovas patiria 2 674,58 Eur sąnaudų. Įmokos akcinei bendrovei „Šiaulių bankas“ dydis nepagrįstas jokiais konkrečiais byloje esančiais įrodymais, tačiau galima daryti prielaidą, kad įsipareigojimai bankui yra 900 Eur. Tokiu būdu, maksimali galima laisvai disponuoti suma atsakovei galėtų sudaryti nebent 3 574,58 Eur. Tuo tarpu teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, leido atsakovei naudoti 5 000 Eur gamybinei veiklai.

13.3.                      Skundžiama nutartimi nustatytas laisvų lėšų panaudojimo būdas – „gamybinei veiklai“ – yra neapibrėžtas, sudarantis prielaidas atsakovei piktnaudžiauti bei vengti atsiskaitymo su ieškovu, tokio piniginių lėšų panaudojimo būdo nebuvo nurodžiusi ir pati atsakovė. Ieškovo įsitikinimu, skundžiama nutartimi, be kita ko, buvo nepagrįstai išplėstas laisvai disponuojamų lėšų panaudojimo būdas, todėl kyla reali grėsmė, kad būsimas ieškovui palankus teismo sprendimas liks neįvykdytu.

13.4.                      Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 26 d. sprendimu ieškovo ieškinys buvo patenkintas visiškai. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė pripažino įsiskolinimą ieškovui 50 000 Eur sumoje, tačiau iki šios dienos neįvykdė net šios neginčijamos įsipareigojimų dalies. Tokie atsakovės veiksmai laikytini nesąžiningais ieškovo atžvilgiu bei leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad atsakovė ir ateityje vengs atsiskaitymo su ieškovu, o atlaisvintą turtą (pinigines lėšas) bandys paslėpti arba sunaudoti kitais tikslais.

13.5.                      Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 145 straipsnio 6 dalis numato, kad areštavus lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, leidžiama su jomis atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje. Teismas, leisdamas atlikti tam tikras operacijas, nurodo antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti. Taigi nurodytas teisinis reglamentavimas įtvirtina aiškų teismo ir antstolio funkcijų pasiskirstymą: teismas turi nurodyti operacijų, kurios gali būti atliekamos su areštuotomis lėšomis, sąrašą, o antstoliui pripažįstama diskrecijos teisė nustatyti konkrečią panaudotiną teismo leistoms operacijoms sumą. Skundžiama nutartimi nustatytas laisvai disponuojamų lėšų panaudojimo būdas („gamybinei veiklai“) yra nepagrįstas, kadangi nėra aišku, kokios konkrečios atsakovės atliekamos ūkinės operacijos patenka į šią sąvoką.

2.                      Atsakovė UAB „Vėjo technologijų projektai“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir Šiaulių apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos pagrindinius atsikirtimus:

14.1.                      atsakovė turi pakankamai nekilnojamojo turto ir jo pakaks ieškinio reikalavimams užtikrinti. Atsakovė pateikė antstoliui namo turto vertinimo ataskaitą, pagal kurią namo vertė yra 137 000 Eur. Be to, atsakovė yra užsakiusi atlikti turimų žemės sklypų vertinimą.

14.2.                      Taikomos laikinosios apsaugos priemonės negali trukdyti įmonės normalios ūkinės – komercinės veiklos. Šiuo atveju neleidžiant naudotis sąskaitoje esančiomis lėšomis ar jų dalimi, atsakovė negali vykdyti jokios veiklos ir turi stabdyti veiklą, o tai įmonę privestų prie nemokumo.

14.3.                      Atsakovė negali nurodyti tikslios mėnesio sumos, kurios reikia įmonės veiklai vykdyti, nes ji nuolat kinta.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3.                      Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

4.                      Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas atsakovės prašymas pakeisti laikinųjų apsaugos priemonių mastą, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

5.                      Pagal CPK 148 straipsnio 1 dalį teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutas atlieka tiek ieškovo, tiek atsakovo teisių apsaugos funkciją: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, ir priešingai, jei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys skolininko / atsakovo interesus, šis gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jau taikytų priemonių mastą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-701-464/2017).

6.                      CPK 145 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad areštavus lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, leidžiama su jomis atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje. Teismas, leisdamas atlikti tam tikras operacijas, nurodo antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti. Taigi, teismas gali sumažinti nustatytų apribojimų mastą atsižvelgiant ir į CPK 145 straipsnio 6 dalyje numatytą galimybę.

7.                      Nagrinėjamu atveju atsakovė, pateikdama pirmosios instancijos teismui prašymą pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 24 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, siekė, kad teismas jai leistų iš areštuotos sąskaitos, esančios AB „Swedbank“, netrukdomai naudotis 10 000 Eur suma per mėnesį, darbuotojų atlyginimams, hipoteka užtikrinto turto mokėjimams bei juridinio asmens veiklai vykdyti. Pirmosios instancijos teismas atsakovės prašymą tenkino iš dalies ir leido atsakovei naudoti gamybinei veiklai 5 000 Eur per mėnesį, motyvuodamas tuo, kad Šiaulių apygardos teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartimi atsakovei jau buvo leista iš areštuotos sąskaitos sumokėti 2 674,58 Eur darbuotojams ir mokesčių administratoriams, taip pat, jog atsakovė nepateikė įrodymų dėl darbuotojams mokėtinų atlyginimų dydžių bei hipoteka užtikrinto įsiskolinimo mokėjimo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.

8.                      Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio bei faktinio pagrindo iš dalies tenkinti atsakovės prašymo, o laisvai disponuojamų lėšų suma bei šios sumos panaudojimo būdas neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių tikslo bei neužtikrina išieškotojo interesų. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, inter alia atsakovės ir ieškovo argumentus bei jiems pagrįsti pateiktus įrodymus, atsižvelgęs į laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslus bei jų taikymo praktiką, iš esmės sutinka su atsakovės pozicija.

9.                      Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad įmonės ūkinė komercinė veikla negali nukentėti dėl pradėtų teisminių procesų, kai byloje yra pagrįstų duomenų, jog atsakovas yra ūkinę komercinę veiklą, generuojančią (ar realiai galinčią generuoti) pajamas, tebevykdantis asmuo, ir kurio minėtos veiklos vykdymą trikdo visam jo turtui bei piniginėms lėšoms vieno kreditoriaus naudai pritaikytas areštas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1661-516/2015; 2017 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1268-516/2017).

10.                      Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Taigi laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, negu būtina tikslui pasiekti. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1331-178/2017).

11.                      Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad atsakovei leidus per mėnesį disponuoti atitinkama suma, faktiškai buvo panaikintas laikinųjų apsaugos priemonių tikslas bei neužtikrinti išieškotojo interesai. Pažymėtina, kad leidimas atlikti mokėjimus sietinas tik su būtiniausiomis išlaidomis, siekiant užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą, o šių mokėjimų vykdymo teisėtumo kontrolė yra užtikrinama antstolio (CPK 145 straipsnio 6 dalis), kuri yra pakankama ieškovo interesų apsaugos priemonė. Kita vertus, analizuojamos konkrečios situacijos aplinkybės teikia pagrindą vertinimui, kad atsakovės prašymo nepatenkinimas jai galėtų padaryti daug didesnę žalą, nei ji galėtų kilti ieškovui. 

12.                      Kaip matyti iš atsakovės pateikto prašymo, ji prašydama leisti jai kiekvieną mėnesį naudotis 10 000 Eur suma, tvirtina, kad ši suma yra reikalinga mokėti darbuotojams atlyginimus, mokėti hipoteka užtikrintą įsiskolinimą bei naudoti ją įmonės veikloje. Nors nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė įrodymų, kuriais remiantis galima būtų daryti išvadą, kad ši suma realiai yra reikalinga tinkamam įmonės veiklos vykdymui, tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi nustatyta 5 000 Eur suma atitinka protingumo principą bei laikytina pagrįsta. Akivaizdu, kad įmonė vykdanti veiklą, negali nemokėti darbo užmokesčio savo darbuotojams, nes tai neatitiktų civiliniame procese vyraujančių principų bei pažeistų darbuotojų teisę į teisingą atlygį, o nevykdyma kitų turimų kreditorinių įsipareigojimų, tik dar labiau padidintų atsakovės įsiskolinimus, o tai pablogintų jos padėtį. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovės veikla yra susijusi su vėjo jėgainės, elektrinės statyba ir projektavimu. Iš šalių sudarytos sutarties 2.1 punkto matyti, kad atsakovė darbus vykdo savo jėgomis, darbo priemonėmis ir medžiagomis, kas leidžia daryti išvadą, jog jai yra būtina disponuoti lėšomis norint vykdyti veiklą, kitaip jos vykdymas tikėtina pasunkėtų, o tai akivaizdžiai sudarytų sąlygas įmonės finansinei padėčiai blogėti. Akivaizdu, kad ieškovas turi būti suinteresuotas, jog atsakovė ir toliau sėkmingai vykdytų veiklą bei galėtų įvykdyti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 26 d. sprendimą, kuriuo ieškinys buvo patenkintas visiškai. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nepakeitus laikinųjų apsaugos priemonių mąsto, tai sudarytų sąlygas pakenkti atsakovės finansinei padėčiai, kas lemtų ir pasekmes, kurios tikėtina atsispindėtų ir atsiskaitant su ieškovu.

13.                      Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad paaiškėjus naujoms aplinkybėms (pvz. atsakovei naudojant pinigines lėšas ne pagal paskirtį, o siekiant sumažinti savo turimą turtą, elgiantis nesąžiningai), ieškovas turi teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.

Dėl bylos procesinės baigties

14.                      Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti iš esmės teisėtą bei pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                         Romualda Janovičienė