Baudžiamoji byla Nr. e1-1047-610/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19786-2024-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1.;
1.1.8.7.9.; 1.1.7.2.3.;2.12.1
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. spalio 28 d.
Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Nerijus Brinevičius,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), laikomas neteistu, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK)140 straipsnio 2 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė:
kaltinamasis A. M. nežymiai sutrikdė sveikatą artimam giminaičiui, tai yra 2024 m. gegužės 25 d., apie 1 val., (duomenys neskelbtini) , sodybos kieme esančioje pavėsinėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, išgertuvių metu kilus konfliktui tyčia ranka smūgiavo savo broliui V. M.į veidą padarydamas jam kraujosruvą kairės akies srityje.
Kaltinamasis kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir parodė, kad 2024-05-24, apie 21 val., atvyko kartu su savo sugyventine pas savo mamą į svečius. Atvykus namuose buvo jo mama ir jos sugyventinis. Visi vartojo alkoholį, vėliau iš darbo grįžo jo brolis V. M., kuris prisijungė prie jų ir taip pat pradėjo vartoti alkoholį. Kiek atsimena bevartojant alkoholį jis susimušė su savo broliu, papildomos apklausos metu, papildė, kad brolis netinkamai elgėsi su jo sugyventine, tačiau tikslių konflikto aplinkybių dėl girtumo neprisimena, gailisi.
Be kaltinamojo parodymų jo kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pilnai įrodyta byloje esančiais duomenimis:
Nukentėjusysis V. M. parodė, kad 2024-05-24 buvo darbe. Namo iš darbo grįžo apie 22 val. ir pamatė, kad į svečius atvyko jo brolis A. su savo sugyventine. Jam grįžus namo jo mama su savo sugyventiniu ir jo brolis su savo sugyventine jau buvo pradėję vartoti alkoholį. Jis prisijungė ir kartu pradėjo gerti degtinę. Apie 23-00 val., tikslaus laiko pasakyti negali, jo brolis pradėjo kabinėtis prie jo, girtis savo išvaizda ir tyčiotis iš jo, o jis stengėsi jį raminti, nes jis visada išgėręs daug alkoholio taip elgiasi. Jam atsistojus brolio sugyventinė norėjo praeiti pro jį ir jis jai prislinko kėdę. Jai einant pro jį brolis pagalvojo, kad jis jai sugriebė už užpakalio, kilo konfliktas, kurio metu brolis jam trenkė į kairės veido pusės akies vietą.
Liudytoja L. K. parodė, kad 2024-05-24, apie 21 val., tikslaus laiko pasakyti negali, ji su sugyventiniu A. M. atvyko pas jo mamą į svečius, ten vartojo alkoholį. Bevartojant alkoholį namo grįžo A. brolis V. ir prisijungė prie jų. Bevartojant alkoholį ji atsistojo ir norėjau išeiti iš pavėsinės, einant pro V. jis palietė jos pilvą ir juokais pasakė, kad ji sustambėjo. Pajuokavus su V. ji nuėjo iki namų. Grįžtant link pavėsinės išgirdo, kad vyksta konfliktas.
Liudytoja R. S. parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini)kartu su sugyventiniu R. J. ir sūnumi V.. 2024-05-24, apie 21 val. į svečius iš Vilniaus atvyko kitas jos sūnus su savo sugyventine ir jie sėdo kieme esančioje pavėsinėje švęsti jų praėjusius gimtadienius. Gal po pusvalandžio į namus grįžo sūnus V., kuris taip pat sėdo kartu su visais gerti alkoholį, švęsti. Po to ji nuėjo kloti lovas, būdama kambaryje išgirdo iš kiemo sklindantį triukšmą ir bėgo pažiūrėti kas vyksta. Atbėgusi į pavėsinę pamatė, kad viskas išvartyta, V. stovėjo susiėmęs ranka už akies, o jos sugyventinis buvo prispaudęs ir laikė ant žemės gulintį A.
Liudytojas R. J. parodė, kad jis gyvena kartu su sugyventine R. S. ir jos sūnumi V. 2024-05-24, apie 21 val. į svečius iš Vilniaus atvyko sugyventinės sūnus A. su savo sugyventine L. ir jie visi sėdo kieme esančioje pavėsinėje švęsti jų atvykimą, gėrė alkoholį. Netrukus, gal po pusvalandžio į namus grįžo V., kuris sėdo kartu su visais gerti alkoholį, švęsti. Vėliau V. su A. pradėjo konfliktuoti žodžiu, kaip suprato, dėl to, kad V. palietė A. sugyventinę. Po to A. puolė V., jie pradėjo stumdytis, ar kuris kuriam smūgiavo nematė, nes buvo tamsu. Vėliau jis juos išskyrė.
BK 140 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę, tam, kas mušdamas ar kitaip sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Teismas sprendžia, jog nusikalstama veika įrodyta, kvalifikuota tinkamai, atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius. Įrodyta, kad kaltinamasis 2024 m. gegužės 25 d., apie 1 val., (duomenys neskelbtini), sodybos kieme esančioje pavėsinėje, išgertuvių metu kilus konfliktui tyčia ranka smūgiavo savo broliui V. M.į veidą padarydamas jam kraujosruvą kairės akies srityje, taip nežymiai sutrikdydamas brolio sveikatą.
Kaltinamasis neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi bei dydžiu.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad asmuo prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina, tai, kad nusikaltimą padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.
BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, t. y., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas nesunkus, baigtas, tyčinis nusikaltimas, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį- laikomas neteistu, dirbantis, administracine tvarka nebaustas.
Atsižvelgdamas į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokuroro siūlomą BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, nustatant įpareigojimus, galinčius keisti kaltinamojo elgesį.
Kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra kaltinamas, jo byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl taikytinas BK 64¹ straipsnis – šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė –rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nekeistina, pradėjus vykdyti teismo baudžiamąjį įsakymą– panaikintina (BPK 119 str., 139 str.).
Proceso išlaidų byloje nebuvo, nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a:
A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir už tai skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant 6 (šešis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje bei bausmės atlikimo metu uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant viso bausmės atlikimo metu dalyvauti elgesio pataisos programoje bei bausmės atlikimo metu uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024-05-25, 02.00 val., iki 2024-05-25, 16.20 val. t.y. 1 (vieną) dieną ir laikyti, kad 2 (dvi) laisvės apribojimo dienas A. M. jau atliko.
Pradėjus vykdyti bausmę, kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktus turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti- asmens kratos metu paimtą telefoną, telefono dėklą su viršeliu ir kelnių diržą grąžintus A. M., jam palikti visiškam disponavimui.
Išaiškinti kaltinamajam, kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Paaiškinti, kad teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu paskirta baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Teisėjas [pasirašyta elektroniniu parašu] Nerijus Brinevičius