Baudžiamoji byla Nr. 1S-818-290/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28651-2018-6
Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.2
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. spalio 25 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Rimo Švirino,
sekretoriaujant Rolandai Bučmienei,
dalyvaujant prokurorui Juozui Bagdonavičiui,
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo E. P. gynėjo advokato Gintaro Platūkio skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 17 d. nutarties, kuria kaltinamajam palikta galioti Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir nustatytas 2 mėnesių terminas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
1. E. P. kaltinamas tuo, kad 2018-06-16, apie 20 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,83 promilės girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įžūliu elgesiu, grasinimais, vartodamas necenzūrinius žodžius, rėkaudamas, priekabiaudamas prie kavinės lankytojų, mažamečių vaikų akivaizdoje, trukdydamas kavinės darbuotojams atlikti savo pareigas, tyčia kumščiu sudavė I. L. į veidą, sukeldamas jam fizinį skausmą, o kavinės lankytojams priėjus ir bandant sulaikyti jį nuo tolimesnių nusikalstamų veiksmų, įspyrė V. K. į koją bei sugriebęs ir suspaudęs jos kairę ranką, sukėlė jai fizinį skausmą, ir tokiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 284 straipsnyje.
2. E. P. pasislėpus nuo teismo, Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartimi kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – pakeista į suėmimą ir paskelbta jo paieška. 2018 m. spalio 16 d. 08.55 val. E. P. sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka. 2018 m. spalio 17 d. teismo nutartimi kaltinamajam E. P. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 (dviems) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2018 m. spalio 16 d.
3. Kaltinamojo gynėjas advokatas G. Platūkis skundžia šią 2018 m. spalio 17 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartį ir prašo ją panaikinti.
3.1. Skunde nurodo, kad 2018 m. spalio 17 d. teismo posėdžio metu E. P. paaiškino, kad jis nesislapstė, pats atvyko pas ikiteisminio tyrimo pareigūną kitoje baudžiamojoje byloje. Kaltinamasis nuo 2018 m. birželio mėnesio registruotas darbo biržoje, šiuo metu gyvena kolektyviniuose soduose (duomenys neskelbtini), o į adresą (duomenys neskelbtini) atvyksta nusiprausti ir rūbus persirengti. Apie teismo posėdžius jam nebuvo žinoma. E. P. neturi tyčios slapstytis nuo teismo, į teismo posėdžius neatvyko nežinodamas apie juos. Nėra aplinkybių, kurios liudytų, kad jis ateityje bėgs, slėpsis nuo teismo ir neatvyks į posėdžius.
3.2. Skunde pažymima, kad pagal EŽTT praktiką, slėpimosi pavojus neturėtų būti nustatomas vertinant vien tik gręsiančios bausmės griežtumą, turėtų būti atsižvelgiama ir į daugelį kitų svarbių faktorių, galinčių arba patvirtinti slėpimosi pavojų, arba parodyti, kad jis toks nedidelis, jog nepateisina suėmimo skyrimo. Sprendžiant šį klausimą būtina atkreipti dėmesį į asmens charakterį, jo moralę, turimą turtą, ryšius su valstybe, kurioje jis persekiojamas baudžiamąja tvarka ir jo tarptautinius kontaktus.
4. Teismo posėdyje advokatas prašė panaikinti nutartį, o prokuroras prašė skundą atmesti ir palikti nutartį nepakeistą.
5. Kaltinamojo E. P. gynėjo advokato Gintaro Platūkio skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
6. Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei visą pateiktą medžiagą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 17 d. nutartis yra teisėta, griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas palikta galioti pagrįstai, esant įstatyme numatytiems pagrindams ir sąlygoms.
7. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Šiuo aspektu, vertinant skundžiamos nutarties motyvus, konstatuotina, kad teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių manymą, jog kaltinamasis E. P. galimai padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Ši teismo išvada pagrįstai grindžiama nukentėjusiųjų I. L., V. K., A. K., liudytojų G. L., V. M., J. M., K. V.-A., L. D., I. S. parodymais, vaizdo įrašo apžiūra, pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu bei kita rašytine ikiteisminio tyrimo medžiaga. Kaip teisingai pažymėjo žemesniosios instancijos teismas, šioje proceso stadijoje nėra sprendžiamas kaltės klausimas, o vertinamas tik duomenų pakankamumas kaltinimui pagrįsti. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl paskiriant kardomąją priemonę ar tęsiant jos taikymo terminą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant teismo nuosprendį.
8. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog kaltinamajam buvo taikoma švelnesnė kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, tačiau ji neužtikrinto baudžiamojo proceso tikslų – neužtikrino kaltinamojo dalyvavimo procese, nes kaltinamasis kviečiamas į teismo posėdį neatvyko, atvesdinti jo nepavyko, savo neatvykimą pateisinančių priežasčių nenurodė.
9. Nors skunde teigiama, jog kaltinamasis į teismą neatvyko, nes jam nebuvo žinoma apie posėdžius, tačiau tai prieštarauja byloje esantiems duomenims. Kaltinamasis nurodė, kad niekur nesislapstė, pats atvyko pas ikiteisminio tyrimo pareigūną kitoje baudžiamojoje byloje, šiuo metu gyvena kolektyviniuose soduose (duomenys neskelbtini), o adresu (duomenys neskelbtini) atvyksta nusiprausti ir persirengti rūbus. Vis dėlto, bylos duomenys patvirtinta, kad teismo šaukimas, kviečiantis kaltinamąjį į 2018 m. rugsėjo 25 d. teisiamąjį posėdį, grįžo neįteiktas, kaltinamasis neatsiėmė šaukimo pašte. 2018 m. rugsėjo 24 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų posėdžio sekretorės tarnybiniame pranešime nurodoma, kad nebuvo galimybės telefonu susisiekti su kaltinamuoju. 2018 m. rugsėjo 25 d. buvo nutarta kaltinamąjį atvesdinti į kitą teisiamąjį posėdį, kuris turėjo vykti 2018 m. spalio 11 d., tačiau į šį posėdį kaltinamasis taip pat nebuvo atvesdintas. Iš (duomenys neskelbtini) apskrities VPK rašto teismui dėl E. P. atvesdinimo, matyti, jog kaltinamasis namuose, adresu (duomenys neskelbtini), nerastas, į paliktą šaukimą telefonu paskambinusi neprisistačiusi moteris paaiškino, kad jos sugyventinis nurodytu adresu negyvena apie dvi savaites, kadangi jie susipyko, kur jis galėtų būti, nežino. Neprisistačiusi kaimynė iš 7 buto paaiškino, kad E. P. nuolat girtauja, kad prieš savaitę ją sumušė ir nuo tada savo namuose nesirodo, kur jis gali būti, nežino. Telefonu su E. P. susisiekti nepavyko. Dėl šių priežasčių kaltinamasis į posėdį nebuvo atvesdintas. Skunde teigiama, kad kaltinamasis šiuo metu gyvena kitu adresu, o gyvenamosios vietos adresu atvyksta nusiprausti ir rūbus pasikeisti. Kaip jau minėta, kaltinamajam buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri įpareigoja kaltinamąjį neišvykti iš Lietuvos Respublikos, nepasišalinti iš savo gyvenamosios ar laikino buvimo vietos be ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro arba teismo leidimo. Pabrėžtina, kad kaltinamasis ne tik neatvyko į teisiamąjį posėdį be pateisinamos priežasties, bet ir pažeidė šios kardomosios priemonės sąlygas, kadangi išvyko iš savo gyvenamosios vietos, nepranešęs nei pareigūnams, nei teismui, nors tą daryti privalėjo. Tad, esant šioms aplinkybėms, apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog kaltinamasis vengė atvykti į teismą, taip trukdė baudžiamosios bylos nagrinėjimui, todėl pati griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas jam paskirta pagrįstai.
10. Vadovaujantis BPK 121 straipsnio 4 dalimi, prokuroras, teisėjas ar teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą, įtariamojo (kaltinamojo) asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į įtariamojo (kaltinamojo) amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės. Apylinkės teismas, spręsdamas dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ir termino nustatymo šių nuostatų nepažeidė, atsižvelgė į visas paminėtas aplinkybes ir tinkamai jas įvertino.
11. Sprendžiant skundžiamos nutarties teisėtumo, o tuo pačiu ir kaltinamojo gynėjo skundo pagrįstumo klausimą, pažymėtina, kad kardomosios priemonės pagal BPK 119 straipsnio nuostatas gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti išvardintų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Be šių, BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytų sąlygų, turi būti ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyse numatytų pagrindų.
12. Skiriant arba pratęsiant suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, būtina atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje išvardintas aplinkybes, t. y. kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. E. P. yra kaltinamas padaręs vieną nesunkų (BK 284 straipsnis) nusikaltimą, už kurį įstatymas numato kaip vieną iš bausmės rūšių - laivės atėmimą, kurio terminas yra didesnis nei 1 metai, dėl ko gali būti skiriama ir pratęsiama griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas (BPK 122 straipsnio 8 dalis). Kolegija, išanalizavusi baudžiamojoje byloje surinktus duomenis ir įvertinusi skunde dėstomus argumentus, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas, palikdamas galioti Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartimi E. P. kardomąją priemonę – suėmimą ir nustatydamas dviejų mėnesių terminą, pagrįstai nustatė, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tokiu būdu buvo konstatuota, kad kardomoji priemonė suėmimas skiriama BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu.
13. E. P. anksčiau teistas 5 kartus, nusikalstamą veiką, kuria yra kaltinamas, padarė neišnykus teistumui, byloje taikyta kita švelnesnė kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti nebuvo pakankama užtikrinti baudžiamojo proceso tikslus, nes kaltinamasis vengė atvykti į teismą ir pasislėpė nuo teismo. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, apylinkės teismas paskelbė kaltinamojo paiešką ir kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeitė į suėmimą. Atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis yra registruotas darbo biržoje, išsituokęs, taigi nėra saistomas tvirtais socialiniais ar šeiminiais ryšiais, pakeitė gyvenamąją vietą. Esant tokioms aplinkybėms, galima daryti pagrįstą išvadą, jog E. P., suvokdamas bausmės griežtumą ir neišvengiamumą, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo.
14. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kardomosios priemonės – suėmimo taikymas, neabejotinai suvaržo kaltinamojo teises, tačiau tik tiek, kiek to reikia užtikrinti netrukdomai proceso eigai. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgus į ankščiau nutartyje paminėtas aplinkybes – kaltinimų kiekį, pobūdį, gresiančią atsakomybę, į tai, kad kaltinamasis nesaistomas tvirtais socialiniais ir šeiminiais ryšiais, pažeidė anksčiau jam taikytą kardomąją priemonę ir vengė teismo, darytina išvada, kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai negali būti pasiekti taikant švelnesnes kardomąsias priemones. Kardomosios priemonės, kurios susietų kaltinamąjį su namų aplinka (namų areštas ar intensyvi priežiūra) nagrinėjamu atveju taip pat nebūtų veiksmingos, nes, kaip jau aptarta anksčiau, kaltinamojo buvimas namuose neužtikrino nei jo savarankiško atvykimo, nei priverstinio atvesdinimo į teismą. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog suėmimas yra adekvati priemonė kaltinamojo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui bei viešojo intereso ištirti visuomenei pavojingą nusikalstamą veiką ir nubausti kaltus asmenis užtikrinimui ir jos termino nustatymas 2 mėnesiams BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo nepažeis.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,
n u t a r ė :
kaltinamojo E. P. gynėjo advokato Gintaro Platūkio skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 17 d. nutartį palikti galioti.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai: Algirdas Jaliniauskas
Jurgis Kiškis
Rimas Švirinas