Civilinė byla Nr. 2-1495/2011

Procesinio sprendimo kategorija 113.6.1.5, 113.10

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. birželio 2 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens akcinės bendrovės ,,Swedbank“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1040-109/2011 pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Nuova 5“, dalyvaujant trečiajam asmeniui akcinei bendrovei ,,Swedbank“ dėl preliminarios sutarties pripažinimo galiojančia,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

Ieškovė R. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui RUAB ,,Nuova 5“ ir prašė 2007 m. spalio 1 d. preliminariąją būsimo buto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. SM-001, sudarytą tarp R. J. ir UAB „Nuova 5“ dėl 45,6 kv. m. ploto dviejų kambarių buto Baltų pr. 193-38, Kaune, bei dalies žemės sklypo, pripažinti galiojančia pirkimo-pardavimo sutartimi, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad CK 1.93 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu, o CK 6.309 straipsnio 3 dalis numato, kad kai pirkti ar parduoti daiktą įpareigojęs asmuo atsisako įforminti sutartį įstatymų nustatyta forma, kita šalis turi teisę teismo tvarka reikalauti patvirtinti sutarties sudarymą. Ieškovė negali įgyti nuosavybės teisių į turtą kitokia tvarka nei kreipiantis su ieškiniu į teismą.

Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo ,,Swedbank“ AB nurodė, kad tiek minėtas butas, tiek žemės sklypas, yra įkeisti bankui, įkeitimas įregistruotas Hipotekos registre, galiojantis ir nenuginčytas įstatymo nustatyta tvarka pagal UAB „Nuova 5“ įsipareigojimus bankui pagal kredito sutartį Nr. 07-081581- IN/07-081584-KL (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais).

Nagrinėjant bylą teisme, šalys pateikė teismui 2011 m. kovo 14 d. sudarytą taikos sutartį, kurią prašo patvirtinti ir civilinę bylą nutraukti.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2011 m. kovo 15 d. nutartimi patvirtino taikos sutartį, kuria atsakovas UAB „Nuova 5“ pripažino 2007 m. spalio 1 d. preliminariąją būsimo buto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. SM-001, sudarytą tarp R. J. ir UAB „Nuova 5,“ galiojančia pagrindine buto pirkimo-pardavimo sutartimi. Teismas sprendė, kad pateikta tvirtinti taikos sutartis išreiškia šalių valią taikiai išspręsti šioje byloje kilusį ginčą, neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, todėl tvirtintina.

III.               Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu trečiasis asmuo ,,Swedbank“ AB prašo panaikinti šią teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netvirtinti tarp ieškovo ir atsakovo pasirašytos taikos sutarties. Atskirajame skunde nurodomi tokie argumentai:

1. Teismas teismas turėjo atsisakyti tvirtinti ieškovės ir atsakovo sudarytą taikos sutartį, nes taikos sutartis, pažeidžia imperatyvias teisės teisės normas ir viešąjį interesą - atsakovas be trečiojo asmens raštiško sutikimo neturėjo teisės perleisti įkeisto ginčo buto ir įkeistos žemės sklypo dalies, esančių adresu Baltų pr. 193, Kaunas.
2. Tiek UAB „Nuova 5“, tiek ieškovė žinojo, kad atsižvelgiant į tai, jog namas, esantis Baltų pr. 193, Kaune, bei žemės sklypas, esantis tuo pačiu adresu, įkeistas bankui, pirkimo pardavimo sutarties sudarymui būtinas banko raštiškas leidimas. Taigi, šalys suprato ir išreiškė valią sudaryti ne pirkimo pardavimo sutartį o susitarti dėl pirkimo pardavimo sutarties sudarymo ateityje, tada ir tik tokiu atveju, jeigu įkaito turėtojas „Swedbank“, AB sutiks, kad ginčo turtas bankui priimtinomis sąlygomis būtų perleistas ieškovei. Ieškovė nepateikė į bylą įrodymo apie tai, kad bankas yra išdavęs raštišką sutikimą, kuriuo leidžiama parduoti įkeistą ginčo turtą ir sudaryti pirkimo - pardavimo sutartį.
3. Patvirtindamas taikos sutartį, nesant banko sutikimo dėl įkeisto turto savininko pasikeitimo, teismas pažeidė imperatyvią CK 4.170 straipsnio 3 dalies normą, kuri nustato, kad hipoteka neatima iš daikto savininko teisės valdyti, naudoti įkeistą daiktą bei juo disponuoti atsižvelgiant į hipotekos kreditoriaus teises.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė R. J. prašė skundo netrenkinti. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad draudžiama naikinti teismo nutartį ar sprendimą vien formaliais pagrindais, taigi, teisės normos turi būti taikomos atsižvelgiant į bylos aplinkybes, šalių padėtį ir galimą rezultatą, kuris būtų pasiektas panaikinus pirmos instancijos teismo nutartį. Buto ir žemės sklypo dalies įkeitimas trečiajam asmeniui yra atsakovo prievolės AB „Swedbnak“ įvykdymo užtikrinimas. Akivaizdu, kad ieškovei sumokėjus įsigijamo buto ir jam tenkančios žemės sklypo dalies kainą, o atsakovui šioje dalyje atsiskaičius su kreditoriumi, kreditoriaus reikalavimo teisė šioje dalyje pasibaigia, nes kreditoriaus reikalavimas patenkinamas ir jo užtikrinti nebereikia. Taigi, manytina, kad trečiajam asmeniui nebuvo jokio pagrindo nesutikti, kad atsakovas perleistų ginčo nekilnojamąjį turtą ieškovei, net jeigu ir būtų panaikinta pirmos intancijos teismo nutartis, atsakovas kreiptųsi į trečiąjį asmenį minėto rašytinio sutikimo, o tada šalys sudarytų pagrindinę sutartį, būtų pasiektas vienas ir tas pats teisinis rezultatas - ieškovė savo nuosavybėn įgytų butą ir jam tenkančią žemės sklypo dalį. Be to, net pasikeitus hipoteka įkeisto turto savininkui, nekilnojamojo turto hipoteka išlieka.

4. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

CPK 42 straipsnyje apibrėžtos šalių teisės ir pareigos. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys gali užbaigti bylą taikos sutartimi, 2 dalyje - kad teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Taigi įstatyme teismui nustatyta pareiga – prieš tvirtinant šalių sudarytą taikos sutartį patikrinti, ar ji neprieštarauja viešajam interesui (CPK 42 str. 2 d.). Taikos sutarties tvirtinimas ir bylos dėl šios priežasties nutraukimas yra tiesiogiai susijęs su dispozityvumo principo įgyvendinimu, kuris pasireiškia šalių galimybe disponuoti pareikštais materialinio teisinio pobūdžio reikalavimais (materialusis dispozityvumo principo aspektas) ir procesinėmis priemonėmis (procesinis dispozityvumo principo aspektas). Tačiau dispozityvumo principas nėra absoliutus. Šalies teisę procese pasirinkti veiklos modelį lemia materialiosios teisės normos. Materialiųjų teisinių santykių subjektai, neturėdami teisės visiškai laisvai disponuoti savo teisėmis ir pareigomis materialiojoje teisėje, negali turėti tokios teisės ir procese. Dispozityvumo principo materialiojoje privatinėje teisėje įgyvendinimo ribojimas pasireiškia draudimu įgyvendinti savo teises tokiais būdais ir priemonėmis, kurie pažeistų kitų asmenų teises ar darytų jiems žalą, imperatyviosios teisės normomis nustatytus draudimus, leistino elgesio ribas ir panašiai. Be to, tam tikri santykiai vienaip ar kitaip liečia kitų visuomenės narių ar visos visuomenės interesus. Tokie materialiniai santykiai, jų atsiradimas, raida ir pabaiga nėra vien tik privatus šalių reikalas. Kilus ginčui iš tokių materialinių santykių, byla taip pat nėra vien tik privati, nes jos baigtis vienaip ar kitaip paveiks ir visuomenės (viešąjį) interesą. Teismas neturi jokio pagrindo atsisakyti tvirtinti šalių taikos sutartį, jeigu materialiojoje teisėje tų šalių teisės nevaržomos ir tokia sutartis nepažeidžia trečiųjų asmenų interesų. Tačiau teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu materialioji teisė draudžia šalims nustatyti kitas ginčo sprendimo taisykles, t. y. jei tie veiksmai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 str. 2 d.). Tokia taikos sutartis reikštų materialiosios teisės pažeidimą, o teismas to negali įtvirtinti.

Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausiamas, ar šalių sudaryta ir apygardos teismo patvirtinta taikos sutartis nepažeidžia trečiojo asmens ,,Swedbank“ AB, kuris yra atsakovo hipotekos kreditorius, teisėtų interesų, kadangi taikos sutartimi ieškovei buvo perleistas turtas, esantis hipotekos sutarties, sudarytos tarp UAB „Nuova 5“ ir,,Swedbank“ AB, objektu.

Hipoteka – esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrinantis nekilnojamojo daikto įkeitimas, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 str.). Hipoteka neatima iš daikto savininko teisės valdyti, naudoti įkeistą daiktą bei juo disponuoti atsižvelgiant į hipotekos kreditoriaus teises (CK 4.170 str. 2 d.). Daikto įkeitimas netrukdo perleisti jo kito asmens nuosavybėn. Perleidžiant įkeistą daiktą nuosavybėn kitam asmeniui, hipoteka seka paskui daiktą (CK 4.171 str. 9 d.). Tai reiškia, kad hipotekos objekto savininkas turi teisę valdyti, naudoti įkeistą daiktą bei juo disponuoti, taip pat ir perleisti įkeistą daiktą nuosavybėn kitam asmeniui, tačiau ši jo teisė nėra absoliuti, ji yra apribota hipotekos kreditoriaus teisių (CK 4.170 str. 2 d.), kurios numatytos įstatyme (CK 4.189-4.193 str., CK 4.196 str.), taip pat nagrinėjamu atveju jos nustatomos ir hipotekos sutartyje.

Pagal UAB „Nuova 5“ ir apelianto sudarytos hipotekos sutarties sąlygas ir reikalavimus, nurodytus hipotekos lakštuose, įkeisto turto savininkas UAB „Nuova 5“ įsipareigojo neparduoti, nedovanoti ar kitaip neperleisti lakštu įkeičiamo objekto be raštiško kreditoriaus sutikimo (b. l. 64, 70). Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog apeliantas pagrįstai teigia, jog taikos sutartis pažeidžia trečiojo asmens kaip UAB „Nuova 5“ hipotekos kreditoriaus teises (CPK 42 str. 2 d.), o Vilniaus apygardos teismas, neįsitikinęs, jog trečiasis asmuo sutiko su įkeisto turto perleidimu ir skundžiama nutartimi patvirtindamas tarp ieškovės ir atsakovo sudarytą taikos sutartį, pažeidė imperatyvias teisės normas, reglamentuojančias hipotekos perleidimą.

Dėl nurodytų aplinkybių, skundžiama apygardos teismo nutartis panaikinama (CPK 42 str. 2 d., 338 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Teisėjai                                                                                    Kazys Kailiūnas

                                                                                    Nijolė Piškinaitė

                                                                                    Egidijus Žironas