Civilinė byla Nr. e2-321-819/2025
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14023-2023-6
Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. birželio 13 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir,
sekretoriaujant Linai Kelevišienei,
dalyvaujant ieškovės nemokumo administratorės atstovui V. G.,
atsakovui M. V.,
trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Asdona“ atstovei advokatei Kristinai Udrienei,
trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Departus Truck Service“ atstovui advokatui Muradui Bakanui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Europos finansų centras“ ieškinį atsakovui M. V. dėl žalos atlyginimo. Byloje trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, dalyvauja uždaroji akcinė bendrovė „Asdona“, uždaroji akcinė bendrovė „Departus Truck Service“.
Teismas
n u s t a t ė:
ieškovė pateiktu ieškiniu, jį patikslinusi, prašo priteisti ieškovės naudai iš atsakovo 39 459,49 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje ieškovė nurodo, kad 2023 m. rugpjūčio 10 d. Vilniaus apygardos teisme uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Europos finansų centras“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta J. Š. Teismo nutartis iškelti bankroto bylą UAB „Europos finansų centras“ įsiteisėjo 2023 m. rugsėjo 7 d. Pagal Juridinių asmenų registro duomenis M. V. buvo ieškovės vadovu nuo 2016 m. sausio 4 d. iki 2023 m. rugsėjo 7 d.
Nurodo, kad atsakovas nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. iš ieškovei priklausančios sąskaitos AB „Swedbank“ banke Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė į savo asmeninę sąskaitą bei išgrynino iš minėtos ieškovės banko sąskaitos 19 636 Eur sumą, o grąžino į ją 3 130 Eur. Laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. atsakovas iš sąskaitos AB „Swedbank“ banke Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė į savo asmeninę banko sąskaitą bei išgrynino iš minėtos ieškovės sąskaitos 11 053,49 Eur sumą, o grąžino į ją 490 Eur. Atsakovas nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. iš ieškovei priklausančios sąskaitos Luminor AS Lietuvos skyriuje Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė į savo asmeninę sąskaitą ir išgrynino 5 225 Eur sumą, nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. iš minėtos ieškovei priklausančios sąskaitos pervedė į savo asmeninę sąskaitą ir išgrynino 3 280 Eur sumą, o nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. pervedė į savo asmeninę sąskaitą ir išgrynino 3 885 Eur. Taigi, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. atsakovas iš ieškovės sąskaitos AB „Swedbank“ banke pervedė į savo sąskaitą ir išgrynino 30 689,49 Eur (19 636 Eur + 11 053 Eur) ir grąžino 3 620 Eur (490 Eur + 3 130 Eur), o laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. atsakovas iš ieškovės sąskaitos Luminor AS Lietuvos skyriuje pervedė į savo sąskaitą ir išgrynino 12 390 Eur. Iki šios dienos atsakovas ieškovei nepateikė dokumentų apie 39 459,49 Eur (30 689,49 Eur – 3 620 Eur + 12 390 Eur) panaudojimą teisės aktų nustatyta tvarka, kas reiškia, kad atsakovas be teisėto pagrindo pervedė į savo asmeninę sąskaitą ir išsigrynino 39 459,49 Eur sumą. Todėl ieškovė, remdamasi Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ), Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų teisės aktų nuostatomis, reiškia reikalavimą atsakovui dėl žalos atlyginimo.
Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą (toliau – ABĮ) uždarosios akcinės bendrovės direktorius yra vienasmenis valdymo organas, vadovaujantis administracijai, kuris organizuoja ir vykdo bendrovės ūkinę veiklą, atstovauja bendrovei santykiuose su trečiaisiais asmenimis, vykdo kitus nustatytus įgaliojimus. ABĮ 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Juridinio asmens valdymo organų pareigos ir esminiai jų veiklos principai įtvirtinti ir CK 2.87 straipsnyje, nustatant, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus juridiniam asmeniui, veikti išimtinai bendrovės interesais. Įstatyme nustatytos pareigos elgtis sąžiningai ir protingai nevykdymas reiškia asmens neteisėtus veiksmus, sukeliančius civilinę atsakomybę – juridinio asmens organas privalo juridiniam asmeniui padarytą žalą atlyginti visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (CK 2.87 straipsnio 7 dalis, 6.248 straipsnio 3 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką, sprendžiant dėl įmonės vadovo elgesio standarto ir nustatant, ar įmonės vadovas yra atlikęs neteisėtus veiksmus, teikiančius pagrindą civilinei atsakomybei atsirasti, svarbu žinoti tai, kad įmonę ir jos valdymo organus sieja fiduciariniai, t. y. tarpusavio pasitikėjimu grindžiami santykiai, todėl įmonės vadovas negali sudaryti sandorio ar atlikti kitų veiksmų, kurie pažeistų įmonės interesus. Faktui, kad įmonės vadovas atlieka neteisėtus veiksmus, konstatuoti, reikia nustatyti, kad jis pažeidžia savo kaip įmonės vadovo pareigas ar veikia priešingai įmonės interesams. Ieškovės teigimu, atsakovas kaip buvęs ieškovės vadovas iš ieškovės banko sąskaitos persivedęs į savo asmeninę banko sąskaitą bei išgryninęs 39 459,49 Eur sumą be teisėto pagrindo atliko neteisėtus veiksmus ir dėl šios priežasties jam kyla civilinė atsakomybė. Būtent dėl šių atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovė neteko 39 459,49 Eur sumos.
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka.
Nurodo, kad ieškovės atstovė peržengė savo įgaliojimus, patikslintu ieškiniu remdamasi 2016-2018 m. bankų sąskaitų išrašais. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 8 dalis suteikia bankroto administratorei teisę tikrinti tik tuos įmonės sandorius ir pinigines operacijas, kurios yra ne senesnės kaip 36 mėnesių laikotarpio, skaičiuojant iki bankroto bylos įmonei iškėlimo dienos. Nagrinėjamu atveju bankroto administratorė nurodo, kad atsakovas padarė neteisėtas pinigines operacijas laikotarpiu nuo 2016 iki 2018 metų. Tai yra bankroto administratorė pateikia į bylą įrodymus apie atsakovo padarytas pinigines operacijas to laikotarpio, kurio bankroto administratorė neturėjo teisės vertinti. Atsakovo teigimu, ieškovės pateikti įrodymai, kuriais ji remiasi siekdama prisiteisti žalos atlyginimą iš atsakovo, neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų įrodymams, nes jie gauti ne įstatymo nustatyta tvarka.
Pažymi, kad bet kuriuo atveju ieškovės nurodomi iš ieškovės banko sąskaitos į atsakovo banko sąskaitą pervesti pinigai buvo skirti išskirtinai tik įmonės veiklai vykdyti. Ieškovės atsakovui padaryti mokėjimai buvo avansas prekėms ir paslaugoms apmokėti įmonės reikmėms. Tai yra įmonė grąžino atsakovui mokėjimus už paslaugas, už kurias atsakovas apmokėjo grynais savo asmeniniais pinigais. Ginčijamos piniginės operacijos buvo daromos mažiausiai 5 metus iki ieškovės bankroto bylos iškėlimo, todėl atsakovui nesuprantama, kaip padaryti mokėjimo pavedimai galėjo sukelti ieškovei žalą. Ieškovė nenurodo, kaip padaryti mokėjimai sukėlė įmonei žalą ir kaip tai įtakojo įmonės bankrotą.
Pagal kasacinio teismo praktiką ne kiekvienas akcininko nesąžiningas veiksmas užtraukia jam atsakomybę pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, nes taikant civilinę atsakomybę juridinio asmens dalyviui, būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp nesąžiningų jo veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo įvykdyti prievolės. Visais atvejais sprendžiant dėl vadovo atsakomybės yra būtina nustatyti, ar/kada įmonės finansinė būklė tapo tokia neigiama, kad atsirado jos vadovo fiduciarinė pareiga kreditoriams. Taigi nemokumo atsiradimo momento nustatymas šiuo atveju yra kritiškai svarbus. Nagrinėjamu atveju ieškovės į bylą pateikti įrodymai nepatvirtina, kad 2016-2018 m. ieškovės į atsakovo sąskaitą už pačias ieškovei teiktas paslaugas atlikti mokėjimai buvo priežastis, dėl ko įmonė bankrutavo. Nesant priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos bei nenustačius pačios žalos fakto negali būti taikoma atsakomybė atsakovui.
Atsakovas prašo įvertinti ir tai, kad tik iniciavus ieškovės bankroto procesą bankroto administratorė siekė nubausti atsakovą, du kartus prašydamas skirti jam baudą už dokumentų neperdavimą, vėliau bandė atsistatydinti iš bankroto administratorės pareigų. Vilniaus apygardos teismas, nutartimis bankroto byloje spręsdamas šiuos prašymus, nurodė, kad pagrindo skirti atsakovui baudą nėra, nes atsakovas siekia bendradarbiauti su nemokumo administratore, yra perdavęs jai bendrovės dokumentus, jis neturi turto, kuris turėtų būti perduotas nemokumo administratorei. Tai liudija, kad pati bankroto administratorė netinkamai formuoja savo prašymus, prisideda prie išlaidų, kurias patiria atsakovas dėl jam teikiamos teisinės pagalbos. Todėl atsakovas prašo jo patirtas bylinėjimosi atlyginti lygiomis dalimis iš ieškovės ir bankroto administratorės.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Asdona“ pateikė atsiliepimą į pradinį ieškinį. Ieškovei pakeitus ieškinio pagrindą ir sumažinus ieškinio reikalavimus, trečiasis asmuo UAB „Asdona“ taip pat palaikė ieškovės poziciją byloje.
Atsiliepime trečiasis asmuo UAB „Asdona“ nurodo, kad yra ieškovės kreditorė, jos pareiškimu Vilniaus apygardos teisme ieškovei iškelta bankroto byla. Juridinių asmenų registro duomenys liudija, kad paskutinis ieškovės akcininkų susirinkimas iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo vyko 2014 m. gruodžio 12 d., o 2023 m. gegužės 15 d. Juridinių asmenų registro tvarkytojas priėmė sprendimą inicijuoti juridinio asmens likvidavimą CK 2.70 straipsnyje nustatyta tvarka. Remdamasis CK 2.70 straipsniu, trečiasis asmuo UAB „Asdona“ 2023 m. gegužės 24 d. ir padavė Vilniaus apygardos teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei. Pagal Juridinių asmenų registro duomenis atsakovas ieškovės direktoriumi buvo paskirtas 2016 m. sausio 4 d. ir vadovavo jai iki pat nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos 2023 m. rugsėjo 7 d. Bankroto byloje atsakovas dalyvavo aktyviai, teikė visus procesinius dokumentus, jų priedus. Juose atsakovas teigė, kad šiuo metu įmonė neturi jokių finansinių sunkumų, turi 76 649 Eur vertės turto, turi vadovą, yra veikianti, gauna pelno, todėl nėra jokio teisinio pagrindo kelti jai bankroto bylą. Atsikirsdamas į trečiojo asmens UAB „Asdona“ teiginius, kad ieškovė yra nemoki ir ilgą laiką neteikia atskaitomybės dokumentų, šiuo metu yra likviduojama, nurodė, kad šiuo metu atsakovas yra pateikęs finansinės atskaitomybės dokumentus už visus veiklos metus. Bankroto byloje atsakovas iš tiesų pateikė teismui finansinių ataskaitų rinkinius už 2017-2022 metus. Visos finansinės ataskaitos buvo parengtos ir pasirašytos vieną dieną 2023 m. liepos 12 d., po UAB „Asdona“ pareiškimo dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo. Tai, trečiojo asmens teigimu, rodo, kad ieškovės veikla nebuvo normali, skaidri ir sąžininga, finansinės ataskaitos buvo rengiamos taip, kad būtų išvengta bankroto. Po bankroto bylos ieškovei iškėlimo 2023 m. rugsėjo 8 d. atsakovas sudarė naujus ieškovės balansus, iš kurių matyti, kad ieškovė turto neturėjo niekada.
Pažymi, kad atsakovas į bylą teikė ieškovės banko sąskaitos išrašus už 2020 m. rugsėjo 7 d. -2023 m. rugsėjo 7 d. laikotarpį, tačiau jie yra neinformatyvūs, jais remtis dėl atsakovo elgesio pobūdžio negalima. Trečiojo asmens vertinimu, yra būtina patikrinti ilgesnį ieškovės veiklos laikotarpį nei 3 metai iki bankroto bylos iškėlimo, nes akivaizdu, kad per pastaruosius tris metus ieškovė veiklos faktiškai nevykdė.
Trečiasis asmuo UAB „Departus Truck Service“ taip pat pateikė atsiliepimą byloje, kuriuo sutiko su pradiniu ieškiniu, vėliau pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo ir su ieškiniu, ieškovei pakeitus ieškinio pagrindą ir sumažinus ieškinio reikalavimą, sutinkantis.
Atsiliepime trečiasis asmuo UAB „Departus Truck Service“ nurodo, kad jis Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartimi ieškovės bankroto byloje yra pripažintas ieškovės kreditoriumi 2 178 Eur sumai. Šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme vyksta civilinė byla Nr. e2-3915-1176/2023, kurioje UAB „Departus Truck Service“ siekia prisiteisti iš bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Europos finansų centras“ skolą ir bylinėjimosi išlaidas. Todėl UAB „Departus Truck Service“ kreditorinio reikalavimo suma ieškovei dar padidėtų.
Ieškovės atstovas ieškinį teismo posėdžio metu prašė tenkinti, pakartojo aplinkybes ir argumentus, nurodytus procesiniuose dokumentuose.
Atsakovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, prašė remtis aplinkybėmis ir argumentais, nurodytais atsiliepime.
Trečiojo asmens UAB „Asdona“ atstovė palaikė atsiliepime nurodytą poziciją.
Trečiojo asmens UAB „Departus Truck Service“ atstovas ieškinį prašė tenkinti.
Byloje dalyvaujančių asmenų pasisakymai fiksuoti teismo posėdžio protokole.
Ieškinys tenkinamas.
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2280-565/2023 iškėlė bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei „Europos finansų centras“, o jos nemokumo administratore paskyrė J. Š. Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėjo 2023 m. rugsėjo 7 d. Laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 4 d. iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo jos vadovu pagal Juridinių asmenų registro duomenis buvo atsakovas. Ginčo dėl šios aplinkybės byloje nėra. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. sausio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-811-565/2024 pripažino bankrutuojančią uždarąją akcinę bendrovę „Europos finansų centras“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, o 2024 m. balandžio 26 d. nutartimi patvirtino patikslinus uždarosios akcinės bendrovės „Europos finansų centras“ kreditorių reikalavimus bendrai 26 365,64 Eur sumai. Tarp šių kreditorių antroje eilėje yra UAB „Asdona“ su 9 422,86 Eur reikalavimu, taip pat UAB „Departus Truck Service“ su 14 939,95 Eur reikalavimu.
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. iš ieškovės turėtos sąskaitos AB „Swedbank“ banke Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė į atsakovo banko sąskaitą ir išsigrynino bendrai 30 689,49 Eur sumą, iš kurios per šį laikotarpį atgal į ieškovės sąskaitą grąžino 3 620 Eur. Laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. iš ieškovės turėtos sąskaitos Luminor AS Lietuvos filiale atsakovas pervedė į atsakovo banko sąskaitą ir išsigrynino 12 390 Eur sumą. Taigi, per laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. atsakovas iš ieškovės turėtų minėtų sąskaitų AB „Swedbank“ banke ir Luminor AS Lietuvos skyriuje bendrai paėmė ir atgal į minėtas sąskaitas negrąžino 39 459,49 Eur (30 689,49 Eur – 3 620 Eur + 12 390 Eur) sumą. Dėl šios aplinkybės ginčo tarp šalių nekilo. Atsakovas teismo posėdžio metu jos neneigė, ją pripažino.
Atsakovas nuo ieškovės ieškinio gynėsi tuo, kad nepaisant to, kad šios piniginės lėšos nebuvo atgal sugrąžintos į ieškovės minėtas sąskaitas AB „Swedbank“ banke ir Luminor AS Lietuvos skyriuje, jas atsakovas panaudojo ieškovės reikmėms. Iš į bylą pateiktų sąskaitų išrašų matyti, kad atsakovui pavedimais pervedant lėšas iš ieškovės sąskaitų į atsakovo sąskaitą visuomet buvo nurodoma ta pati paskirtis - avansas prekės ir paslaugoms apmokėti. Pagrįsdamas, kokioms konkrečioms prekės ir paslaugoms įsigyti atsakovas panaudojo paimtas pinigines lėšas, atsakovas į bylą pateikė ieškovei išrašytas PVM sąskaitas faktūras:
1. UAB „Euro skola“ 2017 m. sausio 17 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija EUS Nr. 1700004 1 650 Eur sumai ir jos apmokėjimą patvirtinantį 2017 m. sausio 17 d. kasos pajamų orderį serija KPO Nr. 1700001,
2. UAB „Socialinis projektas“ 2017 m. birželio 5 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija SOC Nr. 170005 4 598 Eur sumai ir jos apmokėjimą patvirtinančius 2017 m. birželio 5 d. kasos pajamų orderį serija KPO Nr. 1700002, 2017 m. birželio 26 d. kasos pajamų orderį serija KPO Nr. 1700003,
3. UAB „Socialinis projektas“ 2017 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija SOC Nr. 170009 1 452 Eur sumai ir jos apmokėjimą patvirtinantį 2017 m. liepos 31 d. kasos pajamų orderį serija KPO Nr. 1700005,
4. UAB „Socialinis projektas“ 2017 m. rugpjūčio 14 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija SOC Nr. 170010 1 452 Eur sumai ir 2017 m. rugpjūčio 14 d. jos apmokėjimą patvirtinantį kasos pajamų orderį serija KPO Nr. 1700008,
5. UAB „Socialinis projektas“ 2017 m. rugsėjo 11 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija SOC Nr. 1700012 3 872 Eur sumai ir jos apmokėjimą patvirtinantį 2017 m. rugsėjo 11 d. kasos pajamų orderį serija KPO Nr. 1700009,
6. UAB „Euro skola“ 2017 m. spalio 16 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija EUS Nr. 1700132 3 400 Eur sumai ir jos apmokėjimą patvirtinantį 2017 m. spalio 16 d. kasos pajamų orderį serija KPO Nr. 1700014,
7. UAB „Socialinis projektas“ 2017 m. lapkričio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą serija SOC Nr. 1700018 2 057 Eur sumai ir jos apmokėjimą patvirtinantį 2017 m. lapkričio 6 d. kasos pajamų orderį serija KPO Nr. 1700011,
8. UAB „Socialinis projektas“ 2017 m. gruodžio 4 d. PVM sąskaitą faktūrą serija SOC Nr. 1700022 3 993 Eur ir jos apmokėjimą patvirtinantį 2017 m. gruodžio 4 d. kasos pajamų orderį serija KPO Nr. 1700015,
9. UAB „Socialinis projektas“ 2017 m. gruodžio 15 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija SOC Nr. 1700026 1 936 Eur sumai ir jos apmokėjimą patvirtinantį 2017 m. gruodžio 15 d. kasos pajamų orderį serija KPO Nr. 1700016,
10. UAB „Vilniaus pramogų grupė“ 2016 m. gegužės 13 d. PVM sąskaitą faktūrą serija VPG Nr. 1600014 1 485 Eur sumai ir jos apmokėjimą patvirtinantį 2016 m. gegužės 13 d. kasos pajamų orderį serija KPO Nr. 1600014,
11. UAB „Euro skola“ 2016 m. rugpjūčio 23 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija EUS Nr. 1600034 2 010 Eur sumai ir jos apmokėjimą patvirtinantį 2016 m. rugpjūčio 23 d. kasos pajamų orderį serija KPO Nr. 1600015,
12. UAB „Euro skola“ 2016 m. lapkričio 7 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija EUS Nr. 1600058 1 950 Eur sumai ir jos apmokėjimą patvirtinantį 2016 m. lapkričio 7 d. kasos pajamų orderį serija KPO Nr. 1600058,
13. UAB „Euro skola“ 2018 m. sausio 15 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija EUS Nr. 1800003 1 520 sumai ir jos apmokėjimą patvirtinantį 2018 m. sausio 15 d. kasos pajamų orderį serija KPO Nr. 1800001,
14. UAB „Socialinis projektas“ 2018 m. vasario 12 d. PVM sąskaitą faktūrą serija SOC Nr. 1800006 4 658,50 Eur sumai ir jos apmokėjimą patvirtinantį 2018 m. vasario 12 d. kasos pajamų orderį serija KPO Nr. 1800003,
15. UAB „Euro skola“ 2018 m. kovo 5 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija EUS Nr. 1800014 4 040 Eur sumai ir jos apmokėjimą patvirtinantį 2018 m. kovo 5 d. kasos pajamų orderį serija KPO Nr. 1800008,
16. UAB „Socialinis projektas“ 2018 m. kovo 7 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija SOC Nr. 1800009 3 811,50 Eur sumai ir jos apmokėjimą patvirtinantį 2018 m. kovo 7 d. kasos pajamų orderį serija KPO Nr. 1800005,
17. UAB „Socialinis projektas“ 2018 m. balandžio 26 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija SOC Nr. 1800011 3 811,50 Eur ir jos apmokėjimą patvirtinantį 2018 m. balandžio 26 d. kasos pajamų orderį serija KPO Nr. 1800009,
18. UAB „Socialinis projektas“ 2018 m. gegužės 24 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija SOC Nr. 1800014 1 936 Eur sumai ir jos apmokėjimą patvirtinantį 2018 m. gegužės 24 d. kasos pajamų orderį serija KPO Nr. 1800011.
Dėl šių atsakovo į bylą pateiktų įrodymų įrodomosios reikšmės tarp šalių byloje kilo ginčas. Ieškovė, tretieji asmenys byloje teigė, kad pastarieji įrodymai nepakankami aplinkybei, kad 39 459,49 Eur sumą atsakovas panaudojo ieškovės reikmėms pagrįsti. Atsakovas gi su tokiu ieškovės, trečiųjų asmenų įrodymų vertinimu nesutiko. Todėl šiuo klausimu teismas sprendime pasisako plačiau.
Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. CK 2.87 straipsnyje įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, nepainioti juridinio asmens turto su savo turtu (1–6 dalys), ir kt. Šie veiklos principai įpareigoja bendrovės valdymo organus veikti išimtinai bendrovės interesais, t. y. užtikrinti stabilią, efektyvią, konkurencingą jos, kaip rinkos dalyvio, veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013). Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis fiduciarines ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).
Įstatyme ir teismų praktikoje pripažįstamos civilinės atsakomybės atsiradimui būtinosios sąlygos yra neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala (CK 6.246–6.249 straipsniai). Bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti taip pat būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (CPK 178 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009, 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-7-444/2009, 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011, 2012 m gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2012). Bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), kuri yra ne tik viena būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas byloje nagrinėjamus konkrečius bendrovės vadovo veiksmus (neveikimą) vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012).
Pagal Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymą į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad būtent vadovui tenka pareiga įrodyti, kad jo gautos iš įmonės lėšos buvo panaudotos bendrovės veikloje, kad už jas buvo įsigytos bendrovei reikalingos prekės ar paslaugos ar dėl jų bendrovė gavo kitokią adekvačią naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2013, 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2012, 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-199-1120/2020). Nustačius, kad lėšos buvo išimtos iš įmonės apskaitos, aplinkybė, jog įmonė patyrė turtinio pobūdžio praradimą, gali būti laikoma nustatyta ir tai gali būti traktuojama kaip bendrovės patirta žala dėl įmonės vadovo neteisėtų veiksmų. Pareiga įrodyti aplinkybę, kad lėšos panaudotos įmonės veiklos tikslais, tenka pinigus gavusiam asmeniui (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-586-381/2015). Taigi, būtent asmeniui, siekiančiam išvengti civilinės atsakomybės taikymo, tenka našta įrodyti, kad dėl tokio lėšų gavimo įmonė žalos nepatyrė arba patyrė mažiau žalos, nes lėšos įsigytų prekių, paslaugų ar kitokios naudos forma grįžo įmonei. Viena vertus, toks įrodinėjimo naštos paskirstymas grindžiamas bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis). Kita vertus, iš įmonės apskaitos išimtų lėšų panaudojimą kontroliuoja tas lėšas gavę asmenys, todėl jie turi didesnes galimybes įrodyti, jog lėšos panaudotos ne asmeninėms, o įmonės reikmėms. Be to, neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtą nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis, nei teisę sukuriančių aplinkybių. Reikalavimas įrodyti, kad atsakovas gavo turtą be teisinio pagrindo, dažniausiai reikštų reikalavimą įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes. Priešingai, jei lėšas gavęs asmuo mano, kad gavo turtą esant teisiniam pagrindui, jis turi būti pajėgus įrodyti konkretaus pagrindo buvimą. Dėl to būtent atsakovei tenka pareiga įrodyti, kad jos gautos iš įmonės lėšos buvo panaudotos bendrovės veikloje, kad už jas buvo įsigytos bendrovei reikalingos prekės ar paslaugos ar dėl jų bendrovė gavo kitokią adekvačią naudą. Pagaliau, esant abejonių dėl įmonės veikloje panaudotų lėšų apimties, ją gali nustatyti teismas, atsižvelgdamas į šalių pateiktus įrodymus ir tikėtiną įmonės gautos naudos vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2013; 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2012; 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013).
Nagrinėjamu atveju atsakovas 39 459,49 Eur panaudojimą ieškovės reikmėms grindžia iš esmės tik minėtais atsakovo į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais – UAB „Euro skola“, UAB „Socialinis projektas“, UAB „Vilniaus pramogų grupė“ išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis ir kasos pajamų orderiais. Teismas sutinka su atsakovu, kad aritmetiškai sudėjus visas minėtose PVM sąskaitose faktūrose nurodytas sumas jų bendra suma viršija ieškovės prašomą iš atsakovo priteisti sumą, tačiau to nepakanka teigti esant įrodyta, kad PVM sąskaitose faktūrose nurodytas paslaugas UAB „Euro skola“, UAB „Socialinis projektas“, UAB „Vilniaus pramogų grupė“ faktiškai suteikė ieškovei, o atsakovas už jas atsiskaitė panaudodamas ieškovės lėšas, kurias 2016-2018 m. pervedė į savo sąskaitą iš ieškovės vardu atidarytų sąskaitų AB „Swedbank“ banke ir Luminor AS Lietuvos skyriuje ir/ar jas iš jų išsigrynino.
Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas (toliau – ir PVMĮ) yra viešosios mokesčių teisės aktas, turintis specialią paskirtį – nustatantis apmokestinimą pridėtinės vertės mokesčiu (PVM), taip pat apmokestinamųjų asmenų, mokesčio mokėtojų ir kitų asmenų prievoles, susijusias su šio mokesčio mokėjimu. PVM sąskaita faktūra yra specialios formos buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo turi būti įforminamos ūkinės operacijos PVM apskaitos tikslais. PVM sąskaita faktūra yra dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, avanso sumokėjimas ir kuris atitinka visus šiame įstatyme tokiam dokumentui nustatytus reikalavimus. Pagal bendrąją taisyklę PVM sąskaitos faktūros paskirtis – įforminti įvykusį prekių pateikimą. Tačiau pats PVM sąskaitos faktūros įforminimas iš esmės yra reikšmingas tik apskaitos tikslais ir PVM sąskaita faktūra pati savaime nepatvirtina sutarties įvykdymo fakto (paslaugų suteikimo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-528-450/2020). Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė jokių kitų įrodymų, kurie leistų konstatuoti, kad tarp ieškovės ir atsakovo nurodytų PVM sąskaitas-faktūras išrašiusių bendrovių buvo susiformavę konkretūs sutartiniai santykiai, o jų pagrindu bendrovės ieškovei paslaugas faktiškai suteikė. Bendro pobūdžio atsakovo paaiškinimų apie tai, kad ieškovė, versdamasi skolų išieškojimo veikla, pirko dokumentų parengimo paslaugas, užsakinėjo reklamos paslaugas, interneto svetainės sukūrimo ir/administravimo paslaugas tokioms aplinkybėms nustatyti nepakanka.
Kita vertus, ką pagrįstai akcentavo tretieji asmenys bylos nagrinėjimo teisme metu, atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad jo nurodytos UAB „Euro skola“, UAB „Socialinis projektas“, UAB „Verslo pramogų grupė“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros buvo įtrauktos į ieškovės apskaitą, taip pat į ieškovės apskaitą buvo įtraukti atsakovo nurodyti kaip atlikti mokėjimai pagal jas. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, vykdydama 2025 m. vasario 27 d. teismo nutartį šioje byloje, pateikė į bylą ieškovės gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registro duomenis už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. Šiuose duomenyse atsakovo nurodytos UAB „Euro skola“, UAB „Socialinis projektas“, UAB „Verslo pramogų grupė“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros nėra nurodytos kaip ieškovės gautos ir apskaitytos. Be to, pastarosios PVM sąskaitos faktūros nėra apskaitytos ne tik ieškovės gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registre, bet ir UAB „Verslo pramogų grupė“ išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registre už laikotarpį nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d., taip pat UAB „Socialinis projektas“ išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registre už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 15 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. Pagal Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktus duomenis UAB „Euro skola“ (pavadinimas keitėsi į UAB „Verslo teisės sprendimai“) išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrų už 2017, 2018 metus, o UAB „Socialinis projektas“ išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrų už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 12 d. neteikė apskritai. Nurodytos aplinkybės vertintinos atsakovo nenaudai, nes jos patvirtina abejonių dėl paslaugų, nurodytų atsakovo į bylą pateiktose PVM sąskaitose faktūrose, suteikimo ieškovei fakto pagrįstumą.
Tokių abejonių pagrįstumą sustiprina ir tai, kad atsakovas nepateikė į bylą taip pat įrodymų, jog į bylą pateiktų UAB „Euro skola“, UAB „Socialinis projektas“, UAB „Verslo pramogų grupė“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų ir kasos pajamų orderių pagrindu jis pats kaip atskaitingas asmuo užpildė avanso apyskaitas. Iki 2022 m. gegužės 1 d. galiojusios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 „Dėl Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės įtvirtino atskaitingo asmens, gautais pinigais atsiskaičiusi su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pareigą pateikti vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kurie surašomi į avanso apyskaitas (9 punktas). Tai atskaitingas asmuo turėjo daryti ne rečiau kaip kartą per mėnesį.
Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017). Nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti. Tai atliekama įrodymų tyrimo ir vertinimo proceso metu. Teismo sprendimas remtis vienais įrodymais ir jų pagrindu konstatuoti buvus ar nebuvus tam tikras bylos aplinkybes, o kitus įrodymus atmesti ir jais nesivadovauti turi būti tinkamai motyvuotas. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-695/2019). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-701/2023).
Ištyręs byloje surinktų įrodymų visumą pagal aukščiau nurodytas įrodymų vertinimo taisykles teismas konstatuoja, kad atsakovas, būdamas ieškovės vadovu, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. gavo iš ieškovės 39 459,49 Eur dydžio piniginių lėšų sumą, kurią jis pats dalimis pervedė į savo sąskaitą iš ieškovės sąskaitų AB „Swedbank“ banke ir Luminor AS Lietuvos skyriuje ar išsigrynino kaip avansą prekėms ir paslaugoms įgyti. Atsakovas nepagrindė, kad iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo jis šias ieškovės lėšas panaudojo ieškovės reikmėms. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad šias pinigines lėšas iki bankroto bylos iškėlimo ar po to atsakovas ieškovei gražino. Tokie atsakovo veiksmai neatitiko atsakovui kaip ieškovės vadovui tekusių pareigų (CK 2.87 straipsnio 1-4 dalis, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Todėl konstatuotina, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ieškovė prarado 39 459,49 Eur pinigines lėšas, kas sudaro pagrindą šias pinigines lėšas priteisti iš atsakovo ieškovės naudai kaip ieškovės dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patirtą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis, 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.247 straipsnis, 6.248 straipsnio 1 dalis, 6.249 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis).
Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai, teismo vertinimu, esminės reikšmės ginčui teisingai išnagrinėti neturi, todėl plačiau dėl jų teismas nepasisako. Teismas tik trumpai pažymi dėl kelių aplinkybių, kurias atsiliepime akcentavo atsakovas.
Atsakovas atsiliepime nurodė, kad ieškovės nemokumo administratorė viršijo jai tekusius įgaliojimus, nes teikiamą ieškinį grindė ne sandoriais, sudarytais atsakovo per 36 mėnesius iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo, o sandoriais, sudarytais 2016-2018 metais. Tiek anksčiau galiojusio ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte, tiek šiuo metu galiojančio JANĮ 64 straipsnio 1 dalyje nustatyta administratoriaus pareiga ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie juridinio asmens sandorių sudarymą gavimo dienos patikrinti juridinio asmens sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 3 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir kreiptis į teismą dėl šiose normose nurodytų sandorių pripažinimo negaliojančiais ir (ar) bankroto pripažinimo tyčiniu. Taigi, šiuo teisiniu reguliavimu administratoriaus pareiga patikrinti juridinio asmens sudarytus sandorius apribota tokių sandorių sudarymo laikotarpiu, kuris turi būti ne trumpesnis nei 3 metai iki bankroto bylos iškėlimo dienos. JANĮ nenustato termino, nuo kada sudaryti sandoriai jau negali būti tikrinami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-318-1120/2025, Lietuvos Apeliacinio teismo 2025 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-81-450/2025).
Atsakovas atsiliepime prašė įvertinti ir tai, kad ieškovės nemokumo administratorė prašė Vilniaus apygardos teismą taikyti jam baudas už ieškovės dokumentų neperdavimą, tačiau šie ieškovės nemokumo administratorės prašymai buvo atmesti. Teismas sutinka su atsakovu, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. lapkričio 3 d. nutartimi, 2023 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2280-565/2023 atmetė ieškovo nemokumo administratorės prašymus skirti atsakovui baudą už ieškovės dokumentų ir turto neperdavimą ieškovės nemokumo administratorei, tačiau ši aplinkybė nekeičia teismo jau padarytos išvados, kad įrodyti 39 459,49 Eur sumos panaudojimą ieškovės reikmėms pareiga tenka atsakovui, o ne ieškovei. Nepaisant to, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. lapkričio 3 d. nutartimi, 2023 m. gruodžio 20 d. nutartimi atsakovui neskyrė baudų už ieškovės dokumentų ir turto neperdavimą ieškovės nemokumo administratorei, byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, jog atsakovas po bankroto bylos iškėlimo ieškovei perdavė ieškovės nemokumo administratorei konkrečius dokumentus, patvirtinančius, kad jo 2016-2018 metais iš ieškovės gauta 39 459,49 Eur suma buvo panaudota ieškovės reikmėms. Tokias aplinkybes patvirtinančius įrodymus pateikti pareiga teko atsakovui, nes jeigu jis tokius įrodymus turi, jis juos turėjo pateikti ne tik ieškovei, bet ir gindamasis nuo šio ieškinio, teismui šioje byloje.
Nagrinėjamu atveju ieškovės atstovas bylos nagrinėjimo teisme nurodė, kad net PVM sąskaitų faktūrų, kurias atsakovas pateikė į bylą kaip išrašytas ieškovei ir atsakovo už ieškovę apmokėtas, jis ieškovės nemokumo administratorei nepateikė. Pagal atsakovo paaiškinimus teismo posėdžio metu atsakovas žinojo ir žino, kad ieškovės buhalterinę apskaitą iki bankroto bylos jai iškėlimo tvarkė samdyta įmonė, žino konkrečius fizinius asmenis, kuriems jis dokumentus nešė, ar jų forminamus dokumentus matė. Nepaisant to, atsakovas šioje byloje, turėdamas pareigą įrodyti 39 459,49 Eur sumos panaudojimą ieškovės reikmėms, nesiėmė jokių priemonių tokiems duomenims iš pastarųjų trečiųjų asmenų gauti, apklausti byloje liudytojais tuos asmenis, kuriems jis pastarąsias sąskaitas teikė, o jie, jo teigimu, turėjo jas ir/ar jų apmokėjimus apskaityti ieškovės apskaitoje. Kaip matyti iš bylos medžiagos, didžiąją dalį piniginių lėšų atsakovas pervedė į jam priklausančią sąskaitą, tačiau ir jos duomenų, siekdamas pagrįsti savo poziciją byloje, atsakovas į bylą neteikė.
Pažymėtina, kad civiliniame procese bylos šaliai numatyta pareiga teikti įrodymus reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti yra kartu ir šalies teisė juos teikti (CPK 12, 13, 42, 178 straipsniai), nes įrodinėti ar neįrodinėti tam tikrą aplinkybę, teikti ar neteikti vienokius ar kitokius įrodymus jai pagrįsti sprendžia pati bylos šalis. Teismas tik vertina, ar pateiktų įrodymų pakanka vienai ar kitai bylai teisingai išnagrinėti aplinkybei nustatyti (CPK 185 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nusprendęs gintis nuo ieškinio tik jo pateiktais į bylą rašytiniais įrodymais – minėtomis UAB „Euro skola“, UAB „Socialinis projektas“, UAB „Verslo paslaugų grupė“ išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis ir jų apmokėjimą liudijančiais kasos pajamų orderiais, pats atsakovas turi prisiimti ir jam kylančias pasekmes (įrodinėta aplinkybė laikoma nenustatyta), teismui nustačius, kad šių įrodymų atsakovo įrodinėtoms aplinkybėms nustatyti nepakanka.
Ieškovė taip pat prašo jos naudai iš atsakovo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Todėl ieškovės reikalavimas tenkinamas ir ieškovės naudai iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 39 459,49 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2023 m. spalio 3 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).
Valstybė šioje byloje patyrė 23,65 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos priteisiamos valstybės naudai iš atsakovo, kurio atžvilgiu ieškinys patenkintas (CPK 96 straipsnis). Taip pat valstybės naudai iš atsakovo priteisiamas 817 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė, teikdama ieškinį, buvo atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 96 straipsnis). Ieškovė ir atsakovas nepateikė duomenų apie jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis asmuo UAB „Asdona“ nurodė patyręs 1 080 Eur (480 Eur + 600 Eur) advokato pagalbos išlaidų. Trečiasis asmuo UAB „Departus Truck Service“ nurodė patyręs 3 000 Eur advokato pagalbos išlaidų. Trečiųjų asmenų patirtos bylinėjimosi išlaidos pagrįstos į bylą pateiktais įrodymais, abejoti jų dydžio pagrįstumu, protingumu teismas neturi pagrindo. Kadangi tretieji asmens byloje įstojo ieškovės pusės, jų patirtas išlaidas pareiga atlyginti tenka atsakovui, kurio atžvilgiu ieškinys patenkintas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas
n u t a r i a:
ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Europos finansų centras“ ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Europos finansų centras“, juridinio asmens kodas 303491917, naudai iš atsakovo M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 39 459,49 Eur (trisdešimt devynis tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt devynis eurus 49 ct) žalos atlyginimo ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (39 459,49 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2023 m. spalio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovo M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 840,65 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt eurų 65 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Priteisti trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „Asdona“, juridinio asmens kodas 151329657, naudai iš atsakovo M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 080 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „Departus Truck Service“, juridinio asmens kodas 304035126, naudai iš atsakovo M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacinės instancijos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir