Baudžiamoji byla Nr. e1-686-308/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24688-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 

                                                                    1.1.7.2.2; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.12.1.4

                                                                                       (S)

                     ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

                  TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

                                                  LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                                  2022 m. liepos 20 d.

                                                                              Varėna

Alytaus 

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Alytus) prokurorės Algidos Banienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

 R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), laikomas neteistu,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

              R. A. 2022 m. liepos 4 d. apie 13 val. 35 min., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo R. Ž. vardu registruotą, bet P. Š. priklausančią motorinę transporto priemonę - motorolerį „Peugeot“, valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini),  būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, tai yra kai 13 val. 41 min. nustatytas 2,75 promilių neblaivumas.

         Tokiais veiksmais  R. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinimas  R. A. pagrįstas šiais įrodymais:

Įtariamojo R. A. parodymais, kad jis savo kaltę dėl jam pateikto įtarimo pripažįsta visiškai, psichiatro ir kitų priklausomybių ligų įskaitose neįrašytas, kuo įtariamas supranta, kaltę pripažįsta, gailisi. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), jo kaimynas yra  P. Š.. Jis apie 12.30-13 val. nuėjo pas P. Š. į namus ir paprašė jo paskolinti jam motorolerį „Peugeot“, valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini), nes norėjo nuvykti prie ežero.  P. Š. sutiko paskolinti motorolerį. Jam atrodo, kad  P. Š. nežino, kad jis nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemones.  P. Š. minėtą motorolerį nusipirko neseniai, jis ruošėsi jį išardyti detalėmis, todėl jam regis neturi jokių jo dokumentų. Kuomet  P. paskolino motorolerį „Peugeot“, valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini), tada jis nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), ten susitiko D. K.. Tada jis kartu su D. K. (duomenys neskelbtini)  vartojo alkoholį, išgėrė 4 butelius 1 litro talpos alaus. Tuomet sugalvojo, kad reikia važiuoti į ežerą išsimaudyti. Jis sėdo už vairo, o D. K. už jo. Jautėsi jau neblaivus, bet manė niekas jo ten nepagaus. Važiuojant 2022 m. liepos 4 d. apie 13 val. 35 min., (duomenys neskelbtini), jis važiuodamas prasilenkė su policijos ekipažu. Pareigūnai apsisuko, pasivijo juos ir sustabdė. Jis iš karto sustojo. Pareigūnas paprašė pateikti dokumentus, jis jiems nieko nepateikė, nes neturėjo. Tada jie paklausė, ar jis nėra vartojęs alkoholio, atsakė, kad vartojęs. Jam patikrino girtumą, pūtė du kartus, abu kartus įpūtė virš 2 promilių. Tuomet jam pareigūnai įteikė šaukimą atvykti į Lazdijų policijos komisariatą, o motorolerį išvežė į saugojimo aikštelę. Kiek žino minėtas motoroleris „Peugeot“, valstybinio numerio ženklai(duomenys neskelbtini) nėra nei draustas, nei jam atlikta techninė apžiūra, pareigūnai jam surašė už tai protokolą. Gailisi, kad taip pasielgė. Turto registruoto savo vardu neturi, gyvena pas draugę. Šiuo metu legaliai niekur nedirba, darbo biržoje yra registruotas, gauna pašalpą 120 eurų. Turi dukrą 7 metų, kuri gyvena kartu su juo ir drauge, išlaikymas jam nepriteistas. Teisės vairuoti transporto priemones niekada neturėjo ir nebuvo įgijęs (b. l. 87-90).

Kaltinamojo R. A. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą 2811 straipsnio 1 dalyje, be jo pačio prisipažinimo, nustatyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma:

Alytaus

Alytaus

Neblaivumo nustatymo aktu, kuriame nurodyta, kad 2022 m. liepos 4 d.  R. A., prietaisu ,,Drager 7510“, Nr. ARDN-0135, patikros sertifikato Nr. 1680159, pirmo tikrinio metu 13 val. 41 min. nustatytas 2,75 promilės, antro tikrinimo metu 13 val. 56 min. – 2,87 promilės neblaivumas (b. l. 44).

Liudytojo J. A. parodymais, kad jis dirba Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriuje vyriausiuoju patruliu. 2022 m. liepos 4 d. dirbo kartu su vyriausiąja patrule G. K., ekipaže Nr. (duomenys neskelbtini). Apie 13 val. 35 min. pastebėjo motorolerį, kurio vairuotojas nebuvo užsidėjęs šalmo, todėl jis jiems sukėlė įtarimą. Sustabdžius minėtą motorolerio vairuotoją jis priėjo prie jo ir paprašė vairuotojo pažymėjimo, bet vairuotojas jam nurodė, kad jo neturi ir niekada neturėjo, ir kad šiuo metu mokosi. Jam bendraujant su motorolerio vairuotoju nuo jo sklido alkoholio kvapas ir kalba buvo nerišli, todėl jis paklausė ar vairuotojas vartojęs alkoholio, jis atsakė kad yra vartojęs prieš 15 minučių stipresnio alaus. Todėl jis paprašė kolegės prieiti ir patikrinti minėto vairuotojo blaivumą. Pirmu pūtimu jam buvo nustatytas 2,75 promilių girtumas, vėliau po 15 minučių buvo atliktas antras pūtimas. Antru pūtimu vairuotojas įpūtė 2,87 promiles. Motorolerio vairuotojas jokio dokumento su savimi neturėjo, todėl patikrinus sistemoje paaiškėjo, kad motorolerio vairuotojas  R. A..  R. A. jiems aiškino, kad su iš draugo pasiskolintu motoroleriu vyko maudytis prie ežero (b. l. 53-56).

Liudytojo  P. Š. parodymais, kad  R. A. yra jo kaimynas, tik gyvena kitame kaime, tačiau atstumas nuo jų namų yra tik 100 metrų. Jis motorolerį „Peugeot“, valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) nusipirko gal prieš savaitę laiko, rado internete ,,skelbiu.lt“ portale skelbimą, kad parduodamas motoroleris detalėms. Jis turėjo namuose tokį patį motorolerį, tačiau jam reikėjo detalių, būtų jį sutvarkęs, padaręs vieną ir pardavęs. Paskambino nurodytu skelbime telefono numeriu, kurio dabar neatsimena, atsiliepė vyriškis, kurio nei vardo nei pavardės neklausė. Sakė, jis parduoda motorolerį „Peugeot“, valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini). Sakė, kad jo kaina 200 eurų. Po to dar jiedu susirašinėjo SMS žinutėmis. Susirašinėjimą SMS žinutėmis pateikia prie apklausos protokolo. Susitarė laiką ir jis nuvyko į Kauną, susitiko pardavėjo namuose, jo tikslaus adreso neatsimena, jam jį pasakė pokalbio telefonu metu. Jis jam padavė grynais 200 eurų. Pirkimo-pardavimo sutarties nesurašė, kai jis jį įsigijo, jis jau buvo išregistruotas, jam taip sakė jo savininkas buvęs. Žino, kad motoroleris „Peugeot“, valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini), buvo be techninės apžiūros ir nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, taip pat neįregistruotas nustatyta tvarka. Parsivežus jį į namus, jis pastatė motorolerį garaže. Po kelių dieną, 2022 m. liepos 4 d. apie 12 val., jam būnant kieme pas jį į namus atėjo R. A.. Jis paprašė duoti jam motorolerį, nes norėjo nuvažiuoti prie ežero išsimaudyti. Jis jam sakė, kad motoroleris yra be draudimo ir be techninės apžiūros, jis atsakė, kad nieko, kas čia jį pagaus. Jam atrodo, kad kai  R. pas jį atėjo, jis buvo blaivus, bent jau nepastebėjo, kad jis būtų neblaivus. Jis atėjo pas jį vienas. Jis paskolino jam motorolerį „Peugeot“, valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini), kad juo nuvažiuotų prie ežero. Po poros valandų sužinojo, kad jį sustabdė policijos pareigūnai.  Jam draugas parašė, kad matė jį su policijos pareigūnais. Jokių dokumentų motorolerio „Peugeot“, valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini), jis neturi. Buvęs savininkas sakė, kad jis buvo registruotas Lietuvoje, tačiau registracijos liudijimo nerado, sakė nežino kur padėjo, o jam jo nereikėjo, jis nesiruošė su juo važinėti. Tas vyriškis dar siūlė jam susirašyti pirkimo-paradavimo sutartį, bet jis sakė, kad jam jos nereikia, nes jis jo registruoti savo vardu nežadėjo, nes pirko jį tik dalims. Mano, kad motorolerio „Peugeot“, valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini), vertė yra 200 eurų. Jis tikrai yra jo, tik kad jis neturi jokių jo dokumentų (b. l. 61-64).

Įvykio vietos apžiūros protokolu ir jo priedas, kur nurodyta, kad buvo apžiūrima įvykio vieta – (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta (duomenys neskelbtini) ir kelio Nr. 2505 (Leipalingis-Kapčiamiestis-Kauknoris) sankirtos yra nutolusi 20 metrų atstumu. Įvykio vieta buvo filmuota mobiliaisiais vaizdo registratoriais Nr. B0F1EC5EC408 ir Nr. B0F1EC6089DA ir tarnybinių automobilių A3045 ir A1820 vaizdo stebėjimo kameromis (b. l. 13-15, 16-23).

VĮ ,,Regitra“ pažyma, kurioje nurodyta, kad mopedo ,,Peugeot“, valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), savininkas - valdytojas nuo 2018 m. rugpjūčio 16 d. yra V. S. (pranešta apie pardavimą). Nuo 2018 m. rugpjūčio 26 d. automatinis išregistravimas (b. l. 24).

Kaltinamajam  R. A. buvo pranešta apie prokuroro ketinimą kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir bausmės paskyrimo. Kaltinamasis su bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko, prašė leisti baudą sumokėti dalimis per 6 mėnesius.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

kaltinamojo  R. A. veika kvalifikuota pagal 2811 straipsnio 1 dalį teisingai, nes byloje yra įrodyta, kad jis vairavo kelių transporto priemonę – motorolerį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio ( R. A. nustatytas 2,75 promilių girtumas).

Kelių eismo taisyklių 14 punkte nurodyta, jog draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ir pan.

Teismas, vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, nustatė, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo R. A. nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, įrodo ne tik kaltinamojo prisipažinimas, bet ir kiti byloje surinkti įrodymai: policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys bei kita bylos medžiaga.

Kaltinamasis  R. A. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažįsta ir gailisi padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką. Už administracinius teisės pažeidimus per paskutinius 5 metus nebaustas,  nėra duomenų, kad jis įrašytas į psichiatrinio gydymo ar priklausomybės ligų įskaitą. Bylos duomenimis kaltinamasis nedirba, praeityje teistas, teistumas išnykęs, todėl laikomas neteistu.  

Į šias nustatytas aplinkybes, kaip tai numato BK 54 straipsnio 1, 2 dalis, atsižvelgiama skiriant bausmę. Už nesunkų nusikaltimą, vadovaujantis BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktu skiriama nuo 50 iki 2000 MGL dydžio bauda. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis yra pripažinęs savo kaltę, todėl taikytina BK 641 straipsnio 1 dalies norma ir skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Teismas, paskirdamas bausmę, nėra saistomas prokuroro prašoma skirti bausme, jos rūšimi ar dydžiu. Bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, bet ir nubausti jį už padarytą nusikaltimą, atimti bei apriboti jam galimybę daryti naujus nusikaltimus, paveikti nusikaltimą padariusį asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnis).

Kaltinamasis, gavęs pranešimą apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko, tik prašė leisti baudą sumokėti dalimis per 6 mėnesius.

Analizuojant bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio nuostatas, akcentuotina tai, kad teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai, baudos bausmės įvykdymo laikotarpį. Įstatymas imperatyviai nenurodo maksimalaus baudos bausmės įvykdymo laikotarpio, jį gali nustatyti teismas. Pažymėtina, jog sprendžiant dėl baudos bausmės vykdymo laikotarpio pratęsimo, visada būtina vadovautis bausmės paskirtimi ir tikslais, atsižvelgti į tai, kad bausmė turi ne tik bausti, bet ir turėti prevencinį, auklėjamąjį poveikį, kuris, vykdant bausmę savanoriškai, yra neabejotinai efektyvesnis nei šią bausmę vykdant priverstinai. Be to, teisingumas užtikrinamas tik tada, kai bausmė yra įvykdoma. Tačiau bausmė yra valstybės prievartos poveikio priemonė, skiriama už nusikalstamos veikos padarymą, todėl ji neabejotinai turi turėti taip pat ir neigiamą poveikį, nes priešingu atveju gali formuotis nebaudžiamumo pojūtis. Todėl sprendžiant, ar reikia nustatyti ilgesnį baudos bausmės įvykdymo laikotarpį, būtina atsižvelgti į minėtų aplinkybių balansą. Baudos bausmės sumokėjimo laikotarpis gali būti nustatomas ilgesnis tik jeigu nustatoma, jog savanoriškai sumokėti visą asmeniui skirtą baudą per įstatymo nustatytą 2 mėnesių laikotarpį yra neįmanoma. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis nedirba, turi mažametę dukrą, nekilnojamojo turto neturi, todėl  R. A. nustatytinas ilgesnis, t. y. 6 (šešių mėnesių) baudos sumokėjimo terminas (BPK 352 straipsnio 1 dalis, BVK 22 straipsnio 2 dalis).

Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), viena iš tokių priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, iš jų – teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padaro nusikalstamą veiką (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnio 1 dalis). Uždraudimas naudotis specialia teise galimas nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, kaltinamajam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis (įgyti) teise vairuoti transporto priemones – vieneriems metams 6 mėnesiams. Kaltinamajam nusikalstamos veikos padarymo metu nustatytas sunkus girtumo laipsnis  - 2,75 promilių neblaivumas, todėl asmeniui turi būti ribojama speciali teisė (teisė vairuoti transporto priemones) adekvačiai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, bausmės tikslams pasiekti.  Kaltininkas sąmoningais veiksmais pažeidė nustatytus teisės aktų reikalavimus, todėl jam kilsiantys visi nepatogumai ir suvaržymai dėl skiriamos bausmės yra proporcingi jo padarytiems neteisėtiems veiksmams. 

Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo, pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad  R. A. įvykio metu, būdamas neblaivus, vairavo motorolerį „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio savininkas yra P. Š.. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio reglamentavimu. BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodoma, kad daiktai grąžinami teisėtiems savininkams, o jeigu šie nenustatyti, - pereina į valstybės nuosavybę. BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad kai turtas priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Šiuo atveju teismas, ištyręs įrodymus, nustatė, kad turtas – motoroleris „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo nusikaltimo padarymo priemonė, priklauso P. Š. bei teismas laiko, kad teisinga būtų turto – motorolerio, kuris grąžintas teisėtam jo savininkui, nekonfiskuoti, tačiau iš kaltinamojo išieškoti valstybei konfiskuotino turto – motorolerio vertę atitinkančią pinigų sumą – 200,00 Eur, nurodytą prokurorės pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei liudytojo, motorolerio savininko P. Š. pateiktoje informacijoje. 

Byloje, esantys dokumentai patvirtina, kad motoroleris „Peugeot“ grąžintas savininkui P. Š.. Apie patirtas proceso išlaidas byloje duomenų nepateikta.

 R. A. laikinai sulaikytas nebuvo. 2022 m. liepos 5 d. nutarimu jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki teismo baudžiamasis įsakymas bus pradėtas vykdyti.

Kaltinamajam išaiškintina teisė reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, kaip tai numato BPK 422 straipsnio 1, 2 dalis.

Vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, BK 2811 straipsnio 1 dalimi, teismas

n u s p r e n d ž i a :

R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1, 2 dalimis skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti, kad  R. A. paskirta 40 MGL – 2000,00 Eur (dviejų tūkstančių eurų) dydžio bauda.

Nustatyti  R. A. 6 (šešių) mėnesių terminą, nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, savanoriškai sumokėti paskirtą baudą (per šį terminą bauda gali būti mokama ir dalimis). Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 6801, mokėjimo paskirtį – bauda.

Apie baudos (baudos dalies) sumokėjimą  R. A. nedelsiant privalo pateikti rašytinį įrodymą Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmams ( Aušros g. 15, Varėna, 111 kab., teismo raštinė).

Išaiškinti, kad jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį (baudžiamąjį įsakymą) priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą. Teismas baudą gali pakeisti kita bausme BK 47 straipsnyje numatytais atvejais. Bauda kita bausme pakeičiama BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti  R. A. naudotis (įgyti) specialia teise – teise vairuoti transporto priemones vienerius (1) metus šešis (6) mėnesius, skaičiuojant šį terminą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi, paskirti  R. A. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš R. A. valstybės naudai konfiskuotino turto – motorolerio „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią 200,00 Eur (dviejų šimtų eurų) sumą. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 6610, mokėjimo paskirtį – konfiskuotino turto vertė. Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui ši baudžiamojo poveikio priemonė vykdoma priverstinai, pateikiant ją vykdyti antstoliui (BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktas).

Teismo baudžiamąjį įsakymą pradėjus vykdyti panaikinti  R. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti. 

Išaiškinti  R. A., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei  R. A. šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Išnagrinėjęs bylą teisme ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Teisėjas                                                                                                                        Kęstutis Lukošiūnas

Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: