Civilinė byla Nr. e2-1574-943/2020

                Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00169-2020-8

        Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.2.1

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 16 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutarties, kuria ieškovo ieškinį atsakovams S. J., G. J., I. J., M. K. dėl santuokinio turto dalybų sutarties pripažinimo negaliojančia atsisakyta priimti, bylos nagrinėjime dalyvaujantis trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Žagarės regioninio parko direkcija,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, pateikė ieškinį atsakovams S. J., G. J., I. J., M. K., kuriuo prašoma:

1.1.                      pripažinti negaliojančia 2019 m. spalio 8 d. sutuoktinių S. J. ir G. J. turto pasidalijimo sutartį;

1.2.                      pripažinti negaliojančia 2020 m. gegužės 14 d. žemės sklypo ir sodo namelio pirkimo - pardavimo sutartį, sudarytą tarp G. J. ir I. J.;

1.3.                      pripažinti negaliojančia 2019 m. spalio 2 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp S. J. ir M. K.;

1.4.                      taikyti restituciją natūra:

1.4.1.                      įpareigoti G. J. asmenine nuosavybės teise jam atitekusį butą, esantį (duomenys neskelbtini), grąžinti S. J. ir laikyti šį turtą jos asmenine nuosavybe;

1.4.2.                      įpareigoti I. J. asmenine nuosavybės teise įgytą turtą: pastatą – sodo namelį ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini) grąžinti G. J. ir laikyti šį turtą sutuoktinių G. J. ir S. J. bendrąja jungtine nuosavybe;

1.4.3.                      įpareigoti G. J. asmeninės nuosavybės teise jam atitekusį, santuokos metu įgytą turtą automobilį Seat Leon, grąžinti bendraturtei S. J. ir laikyti šį turtą sutuoktinių S. J. ir G. J. bendrąja jungtine nuosavybe;

1.4.4.                      įpareigoti M. K. nuosavybės teise įgytą turtą automobilį Toyota Yaris grąžinti S. J.;

1.4.5.                      įpareigoti S. J. grąžinti G. J. 25 000 Eur;

1.4.6.                      įpareigoti S. J. M. K.grąžinti 3 800 Eur.

1.4.7.                      įpareigoti I. J. G. J. grąžinti 7 500 Eur.

1.5.                      Priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Šiaulių apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį.

3.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovo keliamas ginčas dėl santuokinio turto dalybų sutarties pripažinimo negaliojančia yra kilęs iš šeimos teisinių santykių, reguliuojamų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos šeimos teisės normomis. Ieškovo ieškinio reikalavimai atsakovams dėl sandorių negaliojimo ir restitucijos taikymo yra savarankiški ir gali būti nagrinėjami atskirai pagal bendrąsias teismingumo taisykles. Teismas įvertinęs, kad taikant CPK 85 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtintą taisyklę, kiekvienas iš reikalavimų atskirai galėtų būti atskiro ieškinio dalykas, sprendė, kad ieškinio suma nustatytina atskirai pagal kiekvieną ieškovo reikalavimą. Pažymėjo, kad savarankiškų reikalavimų sujungimas į vieną procesinį dokumentą – ieškinį, tokiu būdu ieškinio savarankiškų reikalavimų sumų aritmetinei sudėčiai net neviršijant 40 000 Eur sumos, nekeičia bylos teismingumo.

4.       Apibendrinęs nurodytą teisinį reglamentavimą ir nustatytas aplinkybes teismas konstatavo, kad šiuo atveju byla lieka teisminga apylinkės teismui, nes ginčas kilęs iš šeimos teisinių santykių, nei viena iš prašomų priteisti sumų bei bendra ieškinio suma neviršija 40 000 Eur ir tai nulemia bylos teismingumą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių ar Joniškio rūmams.

III. Atskirojo skundo argumentai

5.       Atskiruoju skundu ieškovas Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti ieškinio priėmimo klausimą.

6.       Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

6.1.        Teismas netinkamai nustatė turto vertę, kas lėmė neteisingo sprendimo priėmimą. Viso turto vertė, dėl kurio pateiktas ieškinys sudaro 43 800 Eur, o tai lemia bylos teismingumą apygardos teismui;

6.2.        Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovo reikalavimai atsakovams dėl sandorių negaliojimo yra savarankiški ir gali būti nagrinėjami atskirai pagal bendrąsias teismingumo taisykles.

6.3.        Analogiškas ieškovo ieškinys buvo priimtas ir išnagrinėtas apygardos teisme, todėl remiantis teismų formuojamu precedentu privalėjo vadovautis ir pirmosios instancijos teismas, priėmęs skundžiamą nutartį.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą apygardos teismui, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu ir patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau ir – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

8.       Apeliantas (ieškovas) po atskirojo skundo priėmimo ir perdavimo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, pateikė papildomus įrodymus – Valstybės įmonės „Registrų centras“ (toliau – VĮ „Registrų centras“) duomenis apie ginčijamu sutuoktinių turto pasidalijimo sandoriu perleistų nekilnojamojo turto objektų vidutinę rinkos vertę 2020 m. rugsėjo 17 d.

9.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustačius bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015, ir joje nurodytą praktiką).

10.       Atsižvelgus į tai, kad papildomai pateiktas įrodymas yra reikšmingas nustatant ieškiniu keliamo turtinio reikalavimo sumą, kuri apsprendžia bylos teismingumą, teismas, siekdamas visapusiškai įvertinti byloje kilusį ginčą, priima ir su kita bylos medžiaga vertina ieškovo papildomai pateiktą įrodymą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad priėmus įrodymus atsakovų teisės būti supažindintiems su šiais dokumentais ir išdėstyti savo nuomonę dėl jų nebus pažeistos, kadangi civilinėje byloje, kurioje kilo vertinamas ginčas, dar tik sprendžiamas ieškinio priėmimo klausimas.

Dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo

11.       CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatymų numatytos tvarkos. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iš esminių sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, ex officio įvertina, ar reikalavimas reiškiamas tam teismui ir ieškinys paduotas nepažeidžiant rūšinio teismingumo taisyklių.

12.       CPK IV skyriaus normos įtvirtina taisykles, pagal kurias nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. Vadovaujantis CPK 26 straipsniu, galioja bendroji taisyklė, kad visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus CPK numatytas išimtis. CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip 40 000 Eur, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo.

13.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavęs, kad ieškovo reiškiamas reikalavimas kyla iš šeimos teisinių santykių, o ieškiniu reiškiami reikalavimai (nei kartu, nei atskirai), neviršija 40 000 Eur sumos ir gali būti nagrinėjami atskirai pagal bendrąsias teismingumo taisykles, ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą Šiaulių apygardos teismui CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu pagrindu.

14.       Skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apeliacine tvarka įvertinęs teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai identifikavo teisinių santykių, iš kurių kyla ginčas byloje, prigimtį ir dėl to klaidingai sprendė dėl ieškinio teismingumo apylinkės teismui.

15.       Nustatyta, kad ieškiniu reikalaujama CK 6.66 straipsnio pagrindu pripažinti negaliojančiomis transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp S. J. ir M. K., sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų S. J. ir G. J., bei vėliau G. J. ir I. J. sudarytą žemės sklypo su sodo nameliu pirkimo – pardavimo sutartį ir taikyti restituciją, įpareigojant sandorio šalis grąžinti sutartimis gautą turtą natūra.

16.       Šeimos teisiniai santykiai – tai civiliniai teisiniai santykiai, susiklostantys tarp šeimos narių ir kitų asmenų, kuriuos sieja giminystės ar kitokie ryšiai. Šeimos teisės normos reglamentuoja turtinius ir asmeninius neturtinius fizinių asmenų santykius, atsirandančius santuokos, bendro gyvenimo nesudarius santuokos (partnerystės), kraujo giminystės, įvaikinimo, globos ir rūpybos, vaikų auklėjimo pagrindu. Taigi civilinės bylos priskyrimą šeimos bylų kategorijai lemia civilinių teisinių santykių, iš kurių yra kilęs šalių ginčas, atsiradimo pagrindas, t. y. šių santykių prigimtis. Kaip matyti iš nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio reikalavimų, byloje ginčas kilo ne dėl šeimos turto padalinimo, o dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais prokurorui pareiškus ieškinį viešajam interesui ginti. Nors sutuoktinių turto pasidalijimo sutartimi buvo padalintas sutuoktiniams priklausęs turtas, tačiau ieškinys grindžiamas bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais ir siekiama sugrąžinti turtą buvusiai turto savininkei, kad į grąžintą turtą būtų galima nukreipti išieškojimą išieškant neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Todėl pripažintina, kad tarp šalių ginčas pagal ieškinyje suformuluotą pagrindą ir dalyką pirmosios instancijos teismo negalėjo būti priskirtas bylų, kylančių iš šeimos teisinių santykių, kategorijai.

17.       Sprendžiant dėl bylos rūšinio teismingumo reikšminga ir ieškinio suma, nuo kurios priklauso civilinės bylos teismingumas apylinkės ar apygardos teismui (CPK 26–27 straipsniai). Ieškiniu pripažinus sandorius negaliojančiais prašoma taikyti restituciją bei įpareigoti bylos šalis ginčijamais sandoriais gautą turtą grąžinti natūra, t. y. yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, todėl nustatant teismingumą vertinama pareikšto ieškinio suma. 

18.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad kiekvieno iš ieškinyje pareikštų reikalavimų suma turi būti vertinama atskirai/atsietai nuo kitų reikalavimų. Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl nurodytos priežasties (t. y. kiekvieno reikalavimo vertinimas kaip neviršijančio 40 000 Eur) ieškinys savaime yra neteismingas apygardos teismui ir turi būti nagrinėjamas apylinkės teisme, teisiškai nepagrįsta.

19.       Ieškinio suma nustatoma pagal CPK 85 straipsnyje įtvirtintas taisykles. Šios teisės normos 1 dalies 10 punkte nustatyta, kad jeigu ieškinį sudaro keli savarankiški reikalavimai, ieškinio suma, kartu lemianti ir tokio sudėtinio reikalavimo teismingumą, nustatoma pagal bendrą visų šių savarankiškų reikalavimų sumą. Taigi, įstatymų leidėjas nei šioje normoje, nei CPK 27 straipsnio 1 punkte nenustatė jokių kitų papildomų sąlygų ginčo teismingumui įvertinti. Kitoks analizuojamos įstatymo normos aiškinimas prieštarautų tiek CPK 136 straipsnio 1 dalyje numatytai ieškovo teisei sujungti į vieną ieškinį kelis tarpusavyje susijusius reikalavimus, tiek ir dispozityvumo principui, užtikrinančiam, kad šalys ir kiti proceso dalyviai laisvai disponuotų jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis), taigi, ir nuspręstų, ar savarankiški, bet tarpusavyje susiję reikalavimai turi būti nagrinėjami vienoje ar keliose bylose. 

20.       Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tarpusavio sąsajų buvimas, leidžiantis pagal CPK 136 straipsnio 1 dalį sujungti į vieną ieškinį kelis reikalavimus, neinicijuojant kelių skirtingų procesų, gali būti konstatuotas ir tuomet, kai savarankiški reikalavimai atsiranda iš teisinių santykių, siejančių tas pačias šalis, nepriklausomai nuo šių teisinių santykių pobūdžio skirtingumo ar atsiradimo pagrindo (reiškiami turtiniai ir neturtiniai reikalavimai, arba reikalavimai, kildinami iš delikto ir iš prievolinių teisinių santykių ir pan.), taip pat nepriklausomai nuo to, kad skyrium nagrinėjami reikalavimai turėtų būti reiškiami skirtingiems teismams pagal rūšinį teismingumą. Pastaroji situacija yra tiesiogiai sureguliuota įstatyme, nurodant, kad jeigu vienas iš reikalavimų teismingas apygardos teismui, tai ieškinys dėl visų reikalavimų nagrinėjamas apygardos teisme (CPK 33 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-311-464/2018). Be to, Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kai tos pačios šalys vienu metu arba per trumpą laiko tarpą sudaro kelis sandorius (sutartis), susijusius su tuo pačiu sutarčių dalyku, šie sandoriai (sutartys) aiškintini ne izoliuotai, o kartu, nes tik taip gali būti atskleista tikroji šalių valia, išreikšta susitarimų visetu. Tokiu atveju teismas turi tirti ir vertinti šalių elgesį ir ketinimus kuriant įvairialypius sutartinius santykius, kokių tikslų jos siekė sudarydamos kelias sutartis ir kokius veiksmus atliko vykdydamos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405-687/2016). Šis tikslas – koncentruotai įvertinti sandorių teisėtumą, nebūtų pasiektas ieškovui reiškiant atskirus reikalavimus dėl kiekvieno iš sandorių pripažinimo negaliojančiu nurodytais pagrindais.

21.       Minėta, kad bylos teismingumą lemia ieškinio – vieno ar kelių susijusių jo reikalavimų – suma. Nagrinėjamu atveju apeliantas reiškia reikalavimą atsakovams, kurių bendra suma sudaro 41 890 Eur (suma nustatyta remiantis ieškinio padavimo metu byloje esančia informacija, vadovaujantis papildomai pateiktais VĮ „Registrų centras“ duomenis apie ginčo turto vertę buvusią ieškinio priėmimo metu, nustatyta, kad ji sudarė 43 800 Eur, t. y. bet kokiu atveju ieškinio suma lėmė jo teismingumą apygardos teismui), todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad byla teisminga apylinkės teismui, yra nepagrįsta.

Dėl procesinės bylos baigties

22.       Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai kvalifikavo teisnius santykius iš kurių kilo ginčas, netinkamai taikė ieškinio teismingumą reglamentuojančias proceso teisės normas ir nepagrįstai atsisakė priimti apelianto ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktą, todėl skundžiama nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja                                                                      Egidija Tamošiūnienė