Civilinė byla Nr. e2-101-904/2016

                                                                                    Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01001-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

3.2.6.

KLAIPĖDOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 21 d.

Gargždai

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Mantas Ūsas, sekretoriaujant Neringai Dužinienei, dalyvaujant vertėjai Valentinai Jalovajai, ieškovei S. K., jos atstovui advokatui Laimonui Straukai, atsakovei T. L., jos atstovui advokatui Vidmantui Žylei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. K., atstovaujamos atstovo advokato Laimono Straukos, ieškinį atsakovams T. L. ir I. L. dėl skolos priteisimo ir

n u s t a t ė:

ieškovė ieškiniu pareiškė reikalavimą priteisti solidariai iš atsakovų 25000,00 Lt (7240,50 Eur) skolą ir bylinėjimosi išlaidas ieškovei. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2008-04-17 pasirašytu pakvitavimu atsakovas iš A. D. pasiskolino 5000,00 Lt, 2008-10-30 pasirašytu pakvitavimu atsakovas iš A. D. pasiskolino 20000,00 Lt ir iki A. D. mirties (mirė 2013-08-20) su juo neatsiskaitė, liko jam skolingas 25000,00 Lt, todėl ši skola priteistina įstatyminei įpėdinei – ieškovei. Ieškovė nurodo, kad I. L. pinigus skolinosi savo šeimos poreikių tenkinimui, todėl už skolą turi atsakyti solidariai abu sutuoktiniai.

2015-05-13 teismo nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovams I. L. ir T. L. priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, o jo nesant – piniginių lėšų areštas, neviršijant 7240,50 Eur reikalavimo sumos (turto arešto akto identifikavimo kodas 2015022598).

Atsakovė T. L., atstovaujama advokato Vidmanto Žylės, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Nurodė šiuo nesutikimo motyvus: reikalavimas pareikštas ne tam asmeniui, kadangi paskolos teisiniuose santykiuose su kreditoriumi A. D. dalyvavo sutuoktinis I. L., juos siejo bendras verslas, kurio peripetijos atsakovei nėra žinomos, todėl teiginys, jog lėšas I. L. skolinosi šeimos poreikių tenkinimui, nėra pagrįstas. Be to, ieškovė 2014 metais kreipėsi su pareiškimu į teismą dėl skolos išieškojimo tik iš I. L..

Ieškovė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, paaiškino, kad sutuoktinis su atsakovu buvo draugai, vienas kitam padėdavo, paskolindavo vienas kitam pinigų. Pinigus nusprendė paskolinti ieškovės vyras, tačiau apie tai žinojusi ir ieškovė, pinigai buvo paskolinti per du kartus, vieną kartą 5000,00 Lt, kitą kartą 20000 Lt, iš viso paskolinta 25000 Lt. Abu paskolos rašteliai surašyti ir pasirašyti I. L.. Dėl 5000 Lt paskolos sutartis buvo sudaryta abiejų vyrų, sudarant šią sutartį ieškovė nedalyvavo. Dėl 20000 Lt sudarant sutartį dalyvavo ne tik vyrai, bet ir ieškovė bei atsakovė, pinigai buvo perduoti ieškovės ir jos vyro namuose. Atsakovas pinigus skolinosi namo statybai, skolų rašteliuose pinigų grąžinimo terminas nebuvo nurodytas, nes ieškovės vyras pasitikėjo atsakovu, pinigų grąžinti atsakovas nebuvo skubinamas, pradėta raginti po 5 metų. Po vyro mirties ieškovė buvo nuvykusi į atsakovų namus, bet atsakovė su ieškove nesileido į kalbas, į telefono skambučius neatsako. 2013 metais ieškovės vyras buvo nuvykęs pas I. L. ir prašė grąžinti skolą, atsakovas žadėjo skolą grąžinti. Ieškovė pažymėjo, kad skolos sutarčių sudarymo metu jos vyras plaukdavo į jūrą, daugiau jokios veiklos nevykdė, iš pinigų skolinimo jokios naudos neturėjo, pats pinigus iš atsakovo kažkada skolinos laivo remontui, atsakovas, kaip specialistas, patardavo dėl laivo remonto.

Ieškovės atstovas advokatas Laimonas Strauka teismo posėdžio metu ieškovės poziciją palaikė, prašė ieškinį tenkinti visiškai, kadangi pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina dėl paskolos sutarties sudarymo. Atsakomybė grąžinti skolą kyla abiems sutuoktiniams, tai patvirtino pati atsakovė, nurodydama, jog pinigai buvo panaudoti bendrai įmonės veiklai, gautos lėšos iš įmonės veiklos buvo naudojamos šeimos poreikių tenkinimui.

Atsakovės atstovas advokatas Vidmantas Žylė teismo posėdžio metu palaikė atsakovės poziciją, nesutiko, kad skola būtų priteista iš abiejų atsakovų, kadangi skolos rašteliai pasirašyti tik atsakovo, paskolinti pinigai nebuvo panaudoti šeimos poreikių tenkinimui.

Atsakovė teismo posėdžio metu pripažino, kad atsakovas, kuris yra jos sutuoktinis, iš ieškovės vyro yra pasiskolinęs 25000 Lt ir nėra jų gražinęs, atsakovė sutiko, kad pinigai turi būti grąžinti, tačiau nesutiko, kad tai yra solidari sutuoktinių prievolė, atsakovės teigimu, vyras pasirašė skolos raštelius, jis ir privalo skolą grąžinti. Atsakovė paaiškino, kad jos ir vyro santykiai yra geri, šiuo metu jis yra išplaukęs į jūrą, grįš tik balandžio mėnesį, apie šią nagrinėjamą bylą žino, yra informuotas tinkamai. Ieškovės ir atsakovės vyrai buvo draugai, abu dirbo jūroje, vienas kitam padėdavo, vienas kitam paskolindavo pinigų. Ieškovė pažymėjo, kad namo statybai atsakovams pinigų skolintis tikrai nereikėjo, namas buvo nupirktas beveik pastatytas, be to, 2006 metais atsakovai paėmė paskolą, o 2007 metais name pradėjo gyventi. Atsakovui pasirašant paskolos raštelius su ieškovės vyru, atsakovė nedalyvavo, atsakovė net nėra buvusi ieškovės namuose, su ieškove susipažino tik po sutarčių sudarymo, apie vyro pinigų pasiskolinimą ji sužinojusi maždaug po metų. Atsakovė patvirtino, kad pinigų skolinimosi metu atsakovė turėjo įmonę UAB „Artijas“, atsakovė buvo įmonės direktorė, atsakovas įmonėje nedirbo, akcijų neturėjo, tačiau vyras kartu su ieškovės vyru ketino vystyti įmonės veiklą, pirkti įmonei vilkikus, todėl atsakovas pinigus iš ieškovės vyro skolinosi būtent vilkikų pirkimui. Vilkikai buvo įsigyti kito asmens vardu, lizingo būdu, paskolintus pinigus vyras sumokėjo SEB lizingas vilkikų išpirkimui, dokumentuose mokėtoja buvo nurodyta atsakovė. Įmonė veiklą vykdė tik iki ekonominės krizės, iš įmonės veiklos buvo gaunamos nedidelės pajamos, kurios, kaip patvirtino atsakovė, buvo naudojamos šeimos poreikių tenkinimui, šiuo metu įmonė veiklos nevykdo, vienas vilkikas yra parduotas, kitas – sudaužytas.

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių įrodymų nustatytos faktinės bylos aplinkybės: 2008-04-17 I. L. pasirašė pakvitavimą, kuris patvirtina, kad I. L. pasiskolino iš D. A. 5000 Lt (1 t., b.l. 31). 2008-10-30 I. L. ir A. D. pasirašė pakvitavimą, kuris patvirtina, kad O. L. pasiskolino iš A. D. 20000 Lt (1 t., b. l.29). 2013-08-20 A. D. mirė (1 t., b. l. 32). Po A. D. mirties palikimą priėmė jo sutuoktinė S. K., tai patvirtina Klaipėdos miesto 5-ojo notaro biuro notarės R. K. pažyma, Testamentų registro išrašas, paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas (1 t., b. l. 36, 121, 125) Santuoka tarp A. D. ir S. K. įregistruota 1979-04-17 (1 t., b. l. 34). Santuoka tarp atsakovų I. L. ir T. L. įregistruota 1996-07-24 (1 t., b. l. 88). Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovų vardu įregistruotas žemės sklypas ir gyvenamas namas, esantys (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 12). Juridinių asmenų registro išrašo duomenimis 2008-01-22 buvo įregistruota UAB (duomenys neskelbtini), kurios vienintelė akcininkė ir vadovas – T. L., veiklos rūšys – prekyba, gamyba, paslaugos ir kita įstatymų nedraudžiama ūkinė-komercinė veikla (1 t. b. l. 14-15).

Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Esminės paskolos sutarties sąlygos yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Esant šioms sąlygoms, laikoma, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai. Paskolos sutartis yra realinė – ji laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnis), bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino.

Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, 2008 metų balandžio mėnesį atsakovas I. L. pasirašė du pakvitavimus, kuriuose parašais patvirtino, jog iš A. D. pasiskolino 25000,00 Lt. Aplinkybių, kad A. D. pinigus perdavė I. L., o I. L. pinigus gavo ir įsipareigojo grąžinti A. D., šalys neginčija. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas pripažinti, kad tarp A. D. ir I. L. buvo sudarytos paskolos sutartys, kurių pagrindu A. D. (paskolos davėjui) atsirado prievolė atsakovui perduoti 25000 Lt (7240,50 Eur) pinigų sumą, o atsakovui (paskolos gavėjui) atsirado prievolė tokią pat pinigų sumą grąžinti sutartyje numatytu terminu. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas gautus pinigus būtų grąžinęs paskolos davėjui. Aplinkybę, kad paskola nėra grąžinta paskolos davėjui, pripažįsta ir pati atsakovė. Iš atsakovo pasirašytų pakvitavimų matyti, kad šalys nenumatė skolos grąžinimo termino. Pažymėtina, kad CK 6.873 straipsnio 2 dalis numato, kad, jeigu paskolos grąžinimo terminas sutartyje nenustatytas arba paskola turi būti grąžinama pagal pareikalavimą, tai paskolos sumą paskolos gavėjas privalo grąžinti per 30 dienų nuo tos dienos, kai paskolos davėjas pareiškė reikalavimą įvykdyti sutartį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė 2014-07-10 kreipėsi į teismą su reikalavimu išieškoti skolą iš atsakovo, tačiau ieškinys ir jo priedai atsakovui buvo įteikti 2015-06-29 (atsakovei įteikti šiek tiek anksčiau), laikytina, kad apie pareikštą reikalavimą grąžinti skolą abu atsakovai sužinojo 2015-06-29. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad paskolos grąžinimo terminas yra suėjęs, kas leidžia konstatuoti, jog atsakovas pažeidė prievolės įvykdymo terminą, todėl atsakovui yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę, jis turi pareigą atlyginti prievolės pažeidimu padarytus nuostolius, t.y. grąžinti 7240,50 Eur paskolą (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1, 2 dalys). Atsižvelgiant į tai, kad mirusio paskolos davėjo A. D. palikimą priėmė jo sutuoktinė S. K. (ieškovė), laikytina, kad ji yra paskolos davėjo teisių ir pareigų perėmėja, todėl skola turi būti grąžinama ieškovei (CK 5.1 str. 2 d., 5.50 str. 2 d., 5.53 str. 1 d., 6.128 str. 1 d.).

Byloje kilo ginčas dėl to, ar paskolą turi grąžinti abu sutuoktiniai, ar vienas atsakovas. Teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija (bylos Nr. 3K-P-186/2010) pasisakė, kad CK 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija netaikoma vieno iš sutuoktinių vardu sudarytai paskolos sutarčiai. Kito sutuoktinio sutikimo prezumpcija nustatyta kreditoriaus interesais, kad šis, sudarydamas sandorius su sutuoktiniu, neturėtų tikrinti, ar kitas sutuoktinis sutinka su sandorio sudarymu. Dėl to ši prezumpcija taikoma tik kito sutuoktinio sutikimui ir nereiškia prezumpcijos, kad toks sandoris sudaromas šeimos interesais, t. y., kad iš tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės CK 3.109 straipsnio prasme. Pagal savo prigimtį paskolos sutartis nepriskiriama prie sandorių, kuriais yra įgyvendinamos paskolos gavėjo kaip bendro turto savininko teisės, todėl įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad tuo atveju, kai sutuoktinis kaip paskolos gavėjas sudaro paskolos sutartį, kitas sutuoktinis išreikštų savo sutikimą žodžiu ar raštu. Vadinasi, CK 3.92 straipsnio 3 dalies nuostatos paskolos sutarties sudarymo atvejais netaikomos, todėl, siekiant, kad iš vieno sutuoktinio vardu sudarytos paskolos sutarties kilusios turtinės prievolės būtų pripažintos bendromis sutuoktinių turtinėmis prievolėmis, turi būti nustatyti šeimos interesai kaip prievolės bendrumo pagrindas (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, santuoka tarp atsakovų I. L. ir T. L. buvo įregistruota 1996 metais, o ginčo paskolos sutartys sudarytos 2008 metais. Taigi, atsakovas pinigus skolinosi santuokos metu. Nors atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji apie paskolintus pinigus sužinojusi tik maždaug praėjus metams po paskolų sutarčių sudarymo, tačiau atsakovė patvirtino, kad visi sutuoktinio pasiskolinti pinigai buvo panaudoti 2008 metais įregistruotos įmonės UAB (duomenys neskelbtini), kurios vienintelė akcininkė ir vadovė buvo atsakovė, veiklai vykdyti, t.y. minėtai įmonei buvo nupirkti du vilkikai. Atsakovės paaiškinimu, UAB (duomenys neskelbtini) veiklą vykdė iki šalies ekonomikos krizinio laikotarpio, iš įmonės veiklos buvo gaunamos pajamos, kurias sutuoktiniai naudojo šeimos poreikių tenkinimui. Įvertinus šias aplinkybes, pripažintina, kad atsakovo pasiskolinti pinigai iš A. D. buvo panaudoti bendriems atsakovų šeimos poreikiams tenkinti, kas sudaro pagrindą prievolę grąžinti skolą pagal sudarytas ginčo paskolos sutartis pripažinti solidariąja abiejų atsakovų prievole (CK 3.109 atr. 1 d. 5 p., 3 d.). Esant tokioms aplinkybėms, 7240,50 Eur skola priteistina solidariai iš abiejų atsakovų ieškovės naudai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovų ieškovei priteistinos šios pagrįstos bylinėjimosi išlaidos: 163,00 Eur žyminis mokestis, 58,00 Eur už advokato teisinę pagalbą ir 196,50 Eur už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos 259-260 straipsniais, teismas,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti solidariai iš atsakovų I. L., a.k. (duomenys neskelbtini) ir T. L., a.k. (duomenys neskelbtini) 7240,50 Eu (septynis tūkstančius du šimtus keturiasdešimt Eur 50 ct) paskolos ir 417,50 Eur (keturis šimtus septyniolika Eur 50 ct) bylinėjimosi išlaidų (163,00 Eur žyminis mokestis, 58,00 Eur už advokato teisinę pagalbą ir 196,50 Eur už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą) ieškovei S. K., a.k. (duomenys neskelbtini)

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-05-13 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovams I. L. ir T. L. priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, o jo nesant – piniginių lėšų areštą panaikinti atsakovams visiškai įvykdžius teismo sprendimą (turto arešto akto identifikavimo kodas 2015022598).

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą. 

Teisėjas                                                                                                                                            Mantas Ūsas