Civilinė byla Nr. 3K-3-45-421/2022
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04721-2020-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.8.1; 3.5.6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. balandžio 14 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė), Andžej Maciejevski ir Donato Šerno (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Panevėžio statybos trestas“ kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal akcinės bendrovės „Panevėžio statybos trestas“ skundą dėl antstolio S. R. veiksmų, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių palūkanų, mokėtinų dėl nesumokėtos baudos, skirtos už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme įtvirtintus konkurencijos teisės pažeidimus, skaičiavimo tvarką ir pagrindus, aiškinimo ir taikymo.
2. Pareiškėja AB „Panevėžio statybos trestas“ kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti antstolio S. R. 2020 m. birželio 11 d. patvarkymo Nr. S-20-17054, 2020 m. birželio 12 d. patvarkymo Nr. S-20-102-17225, 2020 m. birželio 12 d. patvarkymo Nr. 20-102-17214, 2020 m. birželio 16 d. (pastaba – iš bylos medžiagos matyti, jog ginčijamo akto data yra 2020 m. birželio 18 d.) patvarkymo Nr. S-20-102-17969 bei 2020 m. birželio 30 d. patvarkymo Nr. S-20-102-18809 dalis dėl palūkanų apskaičiavimo ir vykdymo išlaidų – atlygio antstoliui nustatymo.
3. Pareiškėja paaiškino, kad Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 25-11(2017) „Dėl UAB „IRDAIVA“ ir AB „PST“ veiksmų bendrai dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose pastatų atnaujinimo ir modernizavimo darbams pirkti atitikties Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“ (toliau – nutarimas) skyrė pareiškėjai AB „Panevėžio statybos trestas“ 8 513 500 Eur baudą ir nurodė, jog skirta piniginė bauda turi būti sumokama per tris mėnesius nuo nutarimo paskelbimo, per nurodytą laiką nesumokėjus baudos skaičiuojamos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.210 straipsnio 2 dalyje nurodytos palūkanos, taip pat nurodė, jog skundo padavimas dėl Konkurencijos tarybos nutarimo sustabdo baudos ir palūkanų priverstinį išieškojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, tačiau nesustabdo palūkanų skaičiavimo. Pareiškėja 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimą skirti baudą skundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, 2018 m. gegužės 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1443-1063/2018 skundas buvo atmestas, minėtas sprendimas įsiteisėjo 2020 m. birželio 3 d., Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-161-552/2020 palikus nepakeistą. Taigi šis Konkurencijos tarybos nutarimas įsiteisėjo 2020 m. birželio 3 d.
4. Pareiškėja teigė, kad antstolis neatsižvelgė į tai, jog Konkurencijos įstatymo 39 straipsnio 2 dalis nustato, o Konkurencijos tarybos 2020 m. birželio 9 d. nutarime nurodyta, jog palūkanos yra skaičiuojamos kiekvieną dieną ir baigiamos skaičiuoti tą dieną, kai bauda sumokama į valstybės biudžetą, bet ne ilgiau kaip 180 dienų. Pareiškėjos teigimu, antstolis be teisinio pagrindo palūkanas skaičiavo už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 22 d. iki 2020 m. birželio 9 d. ir apskaičiavo išieškomų palūkanų dydį – 1 133 272,46 Eur, t. y. palūkanas skaičiavo už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Įstatyme įtvirtintos palūkanos turi būti skaičiuojamos taip, kaip nustatyta įstatyme, o jos baigiamos skaičiuoti tą dieną, kai bauda sumokama į valstybės biudžetą, bet ne ilgiau kaip už 180 dienų, pareiškėjos atveju tai sudarytų 251 906,30 Eur.
5. Pareiškėja pažymėjo, jog Konkurencijos tarybos 2020 m. birželio 9 d. nutarimas nėra vykdomasis dokumentas, Konkurencijos taryba, pateikdama nutarimą kaip vykdomąjį dokumentą, nesilaikė Konkurencijos įstatymo nuostatų dėl palūkanų skaičiavimo tvarkos. Konkurencijos tarybos 2020 m. birželio 9 d. lydraštyje nurodyta, jog AB „Panevėžio statybos trestas“ mokėtina palūkanų suma sudaro 1 133 272,46 Eur už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 22 d. iki 2020 m. birželio 9 d. Konkurencijos tarybos lydraštis negali būti laikomas vykdomuoju dokumentu, tokiu nelaikytinas ir Konkurencijos tarybos 2020 m. birželio 10 d. elektroninis laiškas, kuriame nurodyta, jog palūkanos bus skaičiuojamos dar 180 dienų po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties įsiteisėjimo iki 2020 m. lapkričio 30 d. Pareiškėjos vertinimu, pateikti palūkanų skaičiavimo laikotarpiai ir jų dydžiai neatitinka Konkurencijos įstatymo 39 straipsnio 2 dalies, Konkurencijos tarybos nutarimų motyvuojamųjų dalių ir pažeidžia skolininko turtinius interesus. Be to, antstolis, priėmęs 2020 m. birželio 11 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą ir 2020 m. birželio 12 d. patvarkymą dėl priverstinio vykdymo veiksmų, jau 2020 m. birželio 12 d. priėmė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo.
6. Antstolis S. R. 2020 m. rugsėjo 8 d. patvarkymu pareiškėjos AB „Panevėžio statybos trestas“ skundą atsisakė tenkinti, pažymėjęs, jog Konkurencijos tarybos atstovė elektroniniu paštu antstoliui 2020 m. birželio 10 d. patikslino, kad Konkurencijos tarybos nutarimas buvo paskelbtas 2017 m. gruodžio 21 d., palūkanos pradėtos skaičiuoti praėjus trims mėnesiams po šios datos, t. y. 2018 m. kovo 22 d. Baudos ir palūkanų priverstinis išieškojimas bylinėjimosi teisme laikotarpiu yra stabdomas, palūkanų skaičiavimas pratęsiamas 180 dienų – tiek, kiek laiko, suėjus trijų mėnesių terminui, buvo sustabdytas baudos ir palūkanų priverstinis išieškojimas. Palūkanos buvo skaičiuojamos visą bylinėjimosi teisme laikotarpį ir dar bus skaičiuojamos 180 dienų po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties įsiteisėjimo, t. y. iki 2020 m. lapkričio 30 d. Tačiau palūkanos pradėtos skaičiuoti 2018 m. kovo 22 d. ir bus baigiamos skaičiuoti 2020 m. lapkričio 30 d. arba tą dieną, kai bus sumokėta visa bauda ir palūkanos. Vadovaujantis 2020 m. birželio 9 d. nutarimą Nr. 1S-65 priėmusios ir pateikusios Konkurencijos tarybos pateiktais duomenimis, elektroniniais paaiškinimais, antstolis 2020 m. birželio 18 d. patvarkymu Nr. S-20-102-17969 patikslino, kad palūkanos buvo skaičiuojamos visą bylinėjimosi teisme laikotarpį ir dar bus skaičiuojamos 180 dienų po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties įsiteisėjimo, t. y. iki 2020 m. lapkričio 30 d., ir tą dieną būtų 1 385 178,76 Eur.
7. Antstolis 2020 m. liepos 29 d. taip pat kreipėsi į Konkurencijos tarybą su prašymu dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo ir 2020 m. rugpjūčio 5 d. gavo išsamų Konkurencijos tarybos išaiškinimą, kuriame nurodyta, kad maksimalus laikotarpis, už kurį turi būti skaičiuojamos palūkanos, yra nuo 2018 m. kovo 22 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. Bendra palūkanų suma – 1 376 116,56 Eur.
8. Antstolis taip pat paaiškino, kad 2020 m. birželio 12 d. buvo parengtas vykdymo išlaidų apskaičiavimas, nuo išieškomos sumos 9 646 772,46 Eur (8 513 500,00 Eur baudos ir 1 133272,46 Eur palūkanų) apskaičiuotas atlygis – 385 870,90 Eur, vykdymo išlaidos neišieškotos. Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 (toliau – ir Sprendimų vykdymo instrukcija), 164 punktas nustato, kad kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos. Sprendimų vykdymo instrukcijos 109, 109.16 punktuose nustatyta, kad atlygis antstoliui yra 4 procentai nuo išieškotos sumos, bet ne mažiau kaip 1740 Eur. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 132 punktą, kai vykdomajame dokumente yra nurodytos palūkanos, kurios turi būti išieškotos iš skolininko už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis), palūkanų suma neįskaičiuojama į išieškotiną sumą, nustatant mokėtinas administravimo išlaidas, tačiau palūkanų suma įskaičiuojama į bendrą išieškotiną ir išieškotas sumas, nustatant atlygio antstoliui dydį. Todėl, galutinai nustačius išieškomų palūkanų skaičiavimo tvarką, patvirtinus jų dydį, bus perskaičiuotos visos vykdymo išlaidos atitinkamai pagal išieškomą sumą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
9. Panevėžio apylinkės teismas 2021 m. sausio 13 d. nutartimi skundą atmetė.
10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog antstolis S. R. vykdo išieškojimą pagal Konkurencijos tarybos 2020 m. birželio 9 d. nutarimą dėl AB „Panevėžio statybos trestas“ Konkurencijos tarybos 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimu skirtos 8 513 500 Eur baudos ir šešių procentų dydžio metinių palūkanų už kiekvieną dieną priverstinio išieškojimo, nutarimas 2020 m. birželio 11 d. patvarkymu Nr. S-20-102-17/054 priimtas vykdyti antstolio kontoroje. Pareiškėjai 8 513 500 Eur baudą Konkurencijos taryba skyrė 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimu, ji skirta vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 39 straipsnio 1 dalimi ir ją AB „Panevėžio statybos trestas“ turėjo sumokėti per tris mėnesius nuo nutarimo paskelbimo Konkurencijos tarybos interneto svetainėje www.kt.gov.lt 2017 m. gruodžio 21 d. Terminas baudai sumokėti baigėsi 2018 m. kovo 21 d. Pareiškėjai nevykdant 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimo, t. y. nesumokėjus skirtos baudos, Konkurencijos taryba priėmė 2020 m. birželio 9 d. nutarimą kreiptis į antstolį dėl skirtos baudos išieškojimo vykdymo priverstine tvarka.
11. Teismas pažymėjo, jog pagal Konkurencijos įstatymo 39 straipsnio 6 dalį būtent Konkurencijos tarybos sprendimas dėl priverstinio baudos ir palūkanų išieškojimo, o ne dėl baudos skyrimo yra vykdomasis dokumentas, kuris pateikiamas vykdyti antstoliui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka. Teismo vertinimu, 2020 m. birželio 9 d. nutarimas yra vykdomasis dokumentas tiek pagal CPK 584 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 587 straipsnio 1 ir 10 punktuose, tiek pagal Konkurencijos įstatymo 39 straipsnio 6 dalyje nustatytus reikalavimus, todėl antstolio turėjo būti priimtas ir priverstinai vykdomas, antstoliui nenustačius kliūčių priimti ir vykdyti vykdomąjį dokumentą. Be to, priverstinio išieškojimo procesas pradėtas ir vykdomasis dokumentas išduotas, t. y. priimtas 2020 m. birželio 9 d. nutarimas, pareiškėjai nevykdant prievolės sumokėti Konkurencijos tarybos skirtą baudą.
12. Teismas pažymėjo, jog palūkanų skaičiavimo tvarką reglamentuoja Konkurencijos įstatymas bei CK. Konkurencijos įstatymo 39 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, ūkio subjektui ar viešojo administravimo subjektui nesumokėjus baudos per Konkurencijos įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, t. y. per tris mėnesius nuo nutarimo paskelbimo, skaičiuojamos CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyto dydžio palūkanos; palūkanos skaičiuojamos kiekvieną dieną ir baigiamos skaičiuoti tą dieną, kai bauda sumokama į valstybės biudžetą, bet ne ilgiau kaip 180 dienų. Pareiškėja nuo 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimo dėl baudos skyrimo paskelbimo dienos (2017 m. gruodžio 21 d.) skirtos baudos per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą nesumokėjo. Todėl Konkurencijos taryba 2020 m. birželio 9 d. nutarė pateikti antstoliui vykdyti 8 513 500 Eur baudos išieškojimą iš pareiškėjos, kartu išieškant ir CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatytas 6 procentų dydžio palūkanas.
13. Teismas pažymėjo, kad šių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, jos skaičiuojamos, iki bauda sumokama į valstybės biudžetą, taigi vykdomajame dokumente palūkanų dydis ir negali būti nurodomas konkrečia pinigų suma, kadangi nėra aiškus prievolės įvykdymo terminas, apskaičiuoti palūkanas nuo išieškomos sumos iki visiško prievolės įvykdymo turi pareigą išieškojimą vykdantis antstolis. Pareiškėja baudą sumokėti turėjo iki 2018 m. kovo 21 d., kadangi šios prievolės neįvykdė, 2018 m. kovo 22 d. buvo pradėtos skaičiuoti palūkanos. Konkurencijos taryba, pateikdama 2020 m. birželio 9 d. nutarimą vykdyti, apskaičiavo iki dokumento pateikimo dienos susidariusias palūkanas, kurių suma yra 1 133 272,46 Eur, ir šią sumą nurodė lydraštyje prie siunčiamo vykdomojo dokumento.
14. Teismas pabrėžė, jog palūkanos apskaičiuotos vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 39 straipsnio 2 dalimi bei CK 6.210 straipsnio 2 dalimi. Pagal Konkurencijos įstatymo 33 straipsnio 3 dalį baudos ir palūkanų priverstinis išieškojimas sustabdomas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, jeigu Konkurencijos tarybos nutarimas apskundžiamas teismui. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja turėjo visas galimybes įvertinti Konkurencijos tarybos nutarimo skirti baudą teisėtumą ir pagrįstumą bei pasirinkti atitinkamą savo elgesio modelį, t. y. nustatytais terminais sumokėti baudą, dėl ko papildoma prievolė mokėti palūkanas nebūtų atsiradusi, arba nutarimą ginčyti, kartu savaime stabdant baudos ir palūkanų priverstinį išieškojimą, ir, nustatytu terminu nesumokėjus baudos, prisiimti riziką mokėti nustatyto dydžio palūkanas ginčo pralaimėjimo atveju. Priešingu atveju būtų iš esmės paneigti Konkurencijos įstatymo 33 straipsnio 3 dalies ir 39 straipsnio 2 dalies tikslai, sudaryta paskata piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis.
15. Teismas nustatė, jog pareiškėja 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimą skirti baudą skundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, 2018 m. gegužės 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1443-1063/2018 skundas atmestas, minėtas sprendimas įsiteisėjo 2020 m. birželio 3 d., kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jį paliko nepakeistą. Todėl administracinės bylos nagrinėjimo laikotarpiu baudos ir palūkanų išieškojimas buvo sustabdytas, tačiau nesustabdytas palūkanų skaičiavimas. Palūkanos, pareiškėjai nesumokėjus baudos, gali būti skaičiuojamos ne daugiau nei 180 dienų nuo 2020 m. birželio 3 d., kai įsiteisėjo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-1443-1063/2018.
16. Teismas taip pat pažymėjo, jog pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 109 punktą atlygis antstoliui sudaro 4 procentus nuo išieškotos sumos. Nustatant atlygio antstoliui dydį, palūkanų suma įskaičiuojama į bendrą išieškotiną sumą, nuo kurios skaičiuojamas atlygis (Sprendimų vykdymo instrukcijos 132 punktas). Antstolis S. R. savo atlygį apskaičiavo atsižvelgdamas į išieškotinos baudos (8 513 500 Eur) ir palūkanų (1 133 272,46 Eur) dydžius. Vadovaujantis CPK 611 straipsnio 1 dalimi, vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos. Pareiškėja per nustatytą terminą Konkurencijos tarybos skirtos baudos nesumokėjo, todėl antstolis, pradėjęs priverstinius vykdymo veiksmus, vykdomojoje byloje įgijo teisę ir į antstolio atlyginimą už vykdomojo dokumento vykdymą. Teismas atkreipė dėmesį, kad vykdymo išlaidas antstolis turi apskaičiuoti priėmęs vykdomąjį dokumentą vykdyti (Sprendimų vykdymo instrukcijos 9 punktas).
17. Teismas, įvertinęs visas nustatytas aplinkybes, nusprendė, jog pareiškėjos teiginiai dėl antstolio S. R. veiksmų neteisėtumo vykdomojoje byloje Nr. 0102/20/00638 yra nepagrįsti.
18. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjos atskirąjį skundą, 2021 m. balandžio 20 d. nutartimi Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartį paliko nepakeistą.
19. Kolegija pažymėjo, jog pagal Konkurencijos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. vasario 1 d., Nr. 2017-01075) 39 straipsnio 6 dalies nuostatas Konkurencijos tarybos sprendimas dėl priverstinio baudos ir palūkanų išieškojimo yra vykdomasis dokumentas, pateikiamas vykdyti antstoliui CPK nustatyta tvarka ne vėliau kaip per vienus metus nuo Konkurencijos tarybos nutarimo, kuriuo ūkio subjektui ar viešojo administravimo subjektui skirta bauda, priėmimo dienos, tačiau šis terminas pratęsiamas tiek laiko, kiek buvo atidėtas baudos mokėjimas ir sustabdytas baudos ir palūkanų priverstinis išieškojimas. Konkurencijos tarybos 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimo priėmimo metu galiojusios Konkurencijos įstatymo redakcijos 33 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad skundo padavimas dėl Konkurencijos tarybos nutarimo, kuriuo ūkio subjektui ar viešojo administravimo subjektui paskirta bauda, sustabdo baudos ir palūkanų priverstinį išieškojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Dėl nutarimo buvo paduotas skundas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, taigi priverstinis nutarimo vykdymas nebuvo galimas, antstolis tuo metu nebūtų galėjęs priimti vykdyti Konkurencijos tarybos nutarimo dėl priverstinio baudos ir palūkanų išieškojimo (CPK 651 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Konkurencijos tarybos sprendimas buvo apskųstas teismui ir įsiteisėjo tik 2020 m. birželio 3 d., todėl iki pat šios datos buvo automatiškai sustabdytas baudos ir palūkanų priverstinis išieškojimas pagal Konkurencijos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. vasario 1 d., Nr. 2017-01075) 33 straipsnio 3 dalies ir 39 straipsnio 6 dalies nuostatas, o vienerių metų terminas Konkurencijos tarybai pateikti antstoliui sprendimą dėl priverstinio baudos ir palūkanų išieškojimo ne vėliau kaip per vienus metus prasitęsė iki to laiko, kol buvo sustabdytas baudos ir palūkanų priverstinis išieškojimas, t. y. iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 3 d. nutarties priėmimo.
20. Nors pareiškėja teigė, kad ji geranoriškai moka baudą, todėl antstolis neturėjo atlikti jokių priverstinio išieškojimo veiksmų, tačiau kolegija vertino, jog AB „Panevėžio statybos trestas“ Konkurencijos tarybos 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimu skirtos baudos nesumokėjo iki įstatyme nustatyto termino, t. y. iki 2018 m. kovo 21 d., todėl antstolis turėjo teisėtą pagrindą užvesti vykdomąją bylą ir pradėti vykdymo veiksmus, be to, pirma įmoka pareiškėjos buvo atlikta, kaip ji pati teigia, tik po dviejų mėnesių nuo vykdomosios bylos užvedimo.
21. Kolegija taip pat sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolio apskaičiuotos palūkanos yra teisingos ir apskaičiuotos remiantis Konkurencijos įstatymo nuostatomis. Pagal nuo 2014 m. sausio 8 d. įsigaliojusius Konkurencijos įstatymo (TAR, 2014, Nr. 2014-00064), pakeitimus (kurie galiojo nutarimo priėmimo metu) skundo padavimas dėl Konkurencijos tarybos nutarimo, kuriuo ūkio subjektui ar viešojo administravimo subjektui paskirta bauda, sustabdo baudos ir palūkanų priverstinį išieškojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (Konkurencijos įstatymo 33 straipsnio 3 dalis). Įstatyme tuo metu buvo iš esmės pakeistas ir 39 straipsnis, reglamentuojantis ūkio subjektams ir viešojo administravimo subjektams paskirtų sankcijų vykdymą. Šiuo įstatymo pakeitimo projektu buvo siekiama išlaikyti ūkio subjektų ir valstybės interesų pusiausvyrą. Įtvirtinus normą, kad skundo padavimas sustabdo baudos ir palūkanų priverstinį išieškojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, tam, kad ūkio subjektai nepiktnaudžiautų procesinėmis teisėmis skundžiant jų atžvilgiu priimtus nutarimus dėl baudų skyrimo, taip ilgą laiką išvengiant baudos mokėjimo, buvo įtvirtina palūkanų skaičiavimo nuostata. Tuo atveju, jei Konkurencijos tarybos nutarimas buvo apskųstas teismui, bet ūkio subjektas sumokėjo baudą per nustatytą terminą, ūkio subjektui jokios palūkanos nebuvo skaičiuojamos, o jei teismas būtų nusprendęs sumažinti arba padidinti baudą, atitinkamai jam būtų grąžinama permoka arba tik priskaičiuota nepriemoka. Jei, nutarimą apskundus teismui, ūkio subjektas nesumokėjo baudos per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą, baudą jis turėtų sumokėti įsiteisėjus teismo sprendimui dėl nutarimo, t. y. ūkio subjektas galėjo laukti, kol baigsis visas teisminis procesas ir tik tada sumokėti baudą, tai iš esmės įvyko ir šio ginčo atveju. Tačiau tokiu atveju viso teisminio proceso metu už kiekvieną dieną yra skaičiuojamos 6 proc. dydžio metinės palūkanos, taip pat ir pasibaigus teisminiam procesui palūkanos skaičiuojamos iki 180 dienų, jei ūkio subjektas ir pasibaigus teisminiam procesui delsia sumokėti baudą. Kolegija nusprendė, kad kol nutarimas apskųstas teismui ir nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo, išlaikoma ūkio subjekto ir valstybės interesų pusiausvyra ir bauda bei palūkanos (nors ir skaičiuojamos toliau) iš ūkio subjekto negali būti priverstinai išieškomos.
22. Kolegija, vertindama pareiškėjos argumentus, jog yra negalima tokia situacija, kai priverstinis vykdymas sustabdomas, bet palūkanų skaičiavimas lieka nesustabdytas, pažymėjo, jog, remiantis ginčui aktualios redakcijos Konkurencijos įstatymo 33 straipsniu, dėl Konkurencijos tarybos nutarimo apskundimo teismui buvo sustabdomas tik baudos ir palūkanų priverstinis išieškojimas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme neįtvirtinta, kad administracinio sprendimo apskundimas teismui sustabdo administracinio sprendimo vykdymą. Todėl administracinis sprendimas – Konkurencijos tarybos nutarimas, kurio galiojimas nebuvo sustabdytas, turėjo būti vykdomas. Byloje nebuvo duomenų, kad administracinėje byloje, kurioje buvo skundžiamas nutarimas, buvo taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, buvo sustabdytas skundžiamo akto galiojimas. Nuosekliai aiškinant ginčui aktualios redakcijos Konkurencijos įstatymo nuostatas buvo matyti, kad reikalavimas sumokėti skirtą baudą ūkio subjektui išliko galiojantis ir nebuvo sustabdomas net ir apskundus Konkurencijos tarybos nutarimą, nes sustabdomas tik baudos ir palūkanų priverstinis išieškojimas. Įstatyme nurodyta, kada neskaičiuojamos palūkanos, t. y. Konkurencijos įstatymo 39 straipsnio 4 dalyje nustatytu baudos ar jos dalies mokėjimo atidėjimo laikotarpiu – kai yra motyvuotas ūkio subjekto prašymas, ir Konkurencijos taryba baudos ar jos dalies mokėjimą atideda iki šešių mėnesių. Šiuo atveju nutarimas, net ir apskųstas teismui, liko galioti, t. y. pareiškėjos pareiga sumokėti jai paskirtą baudą nebuvo sustabdyta, tik buvo sustabdytas priverstinis baudos ir palūkanų išieškojimas, o pareiškėjai baudos mokėjimas nebuvo atidėtas, viso teisminio proceso metu pareiškėjai liko pareiga sumokėti baudą, kartu tęsėsi ir palūkanų skaičiavimas.
23. Kolegija pažymėjo, kad Konkurencijos tarybos 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimas Nr. 2S-11(2017) yra galiojantis, peržiūrėtas dviejų instancijų teismuose. Skųsdama nutarimą pareiškėja rezoliucinės dalies, kurioje nurodyta palūkanų skaičiavimo tvarka, t. y. kad skundo padavimas dėl Konkurencijos tarybos nutarimo sustabdo baudos ir palūkanų priverstinį išieškojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, tačiau nesustabdo palūkanų skaičiavimo, nekvestionavo.
24. Pirmiau minėtų argumentų pagrindu kolegija nusprendė, jog antstolis S. R., priimdamas skundžiamus patvarkymus, veikė teisėtai ir pagrįstai nurodė juose išieškotinų palūkanų sumą.
25. Kolegija taip pat pažymėjo, kad nors kaip vieną iš vykdomojo dokumento trūkumų pareiškėja nurodo konkrečios palūkanų sumos nenurodymą vykdomajame dokumente, t. y. Konkurencijos tarybos 2020 m. birželio 9 d. nutarime, tačiau nurodytų palūkanų skaičiavimo terminas vykdomojo dokumento pateikimo antstoliui metu dar nebuvo suėjęs, todėl, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiga apskaičiuoti išieškotinas palūkanas tokiu atveju tenka antstoliui.
26. Nors pareiškėja teigė, kad antstolis nepagrįstai vadovaujasi ne vykdytinais dokumentais, bet Konkurencijos tarybos paaiškinimais ir lydraščiais, taip nurodydamas neteisingą išieškotiną palūkanų sumą, tačiau iš byloje esančių duomenų buvo nustatyta, jog byla yra užvesta pagal Konkurencijos tarybos 2020 m. birželio 9 d. nutarimą, kuris pagal Konkurencijos įstatymą yra vykdytinas dokumentas. Byloje buvo konstatuota, kad antstolio palūkanų skaičiavimas yra teisingas, todėl argumentai, kad antstolis, skaičiuodamas palūkanas, nepagrįstai vadovaujasi Konkurencijos tarybos išaiškinimais, neturėjo teisinės reikšmės.
27. Kolegija, vertindama pareiškėjos teiginius, jog antstolis neturėjo teisės į atlygio antstoliui sumą įskaičiuoti palūkanų sumą, nes šioje byloje vyksta ginčas dėl palūkanų dydžio, pažymėjo, jog CPK 611 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad vykdymo išlaidų skaičiavimus antstolis išsiunčia skolininkui kartu su procesiniais dokumentais, kuriais išieškomos pinigų sumos, o Sprendimų vykdymo instrukcijos 9 punktas įtvirtina, kad, nenustatęs kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, antstolis parengia patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir užveda vykdomąją bylą, o patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir vykdymo išlaidų apskaičiavimas siunčiami skolininkui. Toks vykdymo išlaidų apskaičiavimas yra pirminis ir antstolis, siųsdamas patvarkymą skolininkui, privalo nurodyti apskaičiuotas vykdymo išlaidas. Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėja šioje byloje vykdymo išlaidų apskaičiavimą skundė tik dėl netinkamai apskaičiuotos išieškotinos sumos dėl palūkanų dydžio, kolegija, pripažinusi, kad antstolis teisėtai ir pagrįstai ginčijamuose patvarkymuose apskaičiavo išieškotinas palūkanas, atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjos argumentus dėl netinkamai apskaičiuotų vykdymo išlaidų.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
28. Pareiškėja kasaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 20 d. nutartį, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
28.1. Pareiškėja nesutiko su Konkurencijos tarybos 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimu ir teismuose jį ginčijo visa apimtimi, nes palūkanos negali būti vertinamos atskirai nuo baudos. Pareiškėja nesutiko su skirta bauda, todėl nesutiko ir su palūkanomis. Konkurencijos tarybos 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas buvo nagrinėjamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme bei Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, pareiškėja inicijavo teisminio proceso atnaujinimą byloje, remdamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 2 dalies 8, 10 ir 12 punktuose nurodytais pagrindais. Pareiškėja, nesutikdama su Konkurencijos tarybos nutarimu, nuosekliai jį ginčijo pateikdama argumentus dėl nepagrįstai skirtos baudos, tačiau administracinėje byloje nebuvo nagrinėjama palūkanų skaičiavimo tvarka ir terminai. Ginčas kilo Konkurencijos tarybai pateikus vykdomąjį dokumentą ir raštus (lydraštį) dėl palūkanų dydžio nustatymo.
28.2. Konkurencijos tarybos 2020 m. birželio 9 d. nutarimo rezoliucinėje dalyje (vykdomajame dokumente) nurodoma, jog antstoliui pateikiama vykdyti pareiškėjai priverstinai paskirta 8 513 500 Eur bauda ir 6 procentų dydžio metinės palūkanos už kiekvieną dieną. Šio nutarimo motyvuojamojoje dalyje išdėstyta, kaip turi būti vykdomas nutarimas, nuo kada ir kaip skaičiuojamos palūkanos. Paties nutarimo motyvuojamojoje dalyje yra išdėstomos Konkurencijos įstatymo nuostatos dėl palūkanų skaičiavimo, taip pat nurodoma, jog, ūkio subjektui nesumokėjus baudos per nustatytą trijų mėnesių terminą, skaičiuojamos CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyto dydžio palūkanos. Palūkanos pradedamos skaičiuoti kiekvieną dieną ir baigiamos skaičiuoti tą dieną, kai bauda sumokama į valstybės biudžetą, bet ne ilgiau kaip 180 dienų (Konkurencijos įstatymo 39 straipsnio 2 dalis). Konkurencijos tarybos nutarimo rezoliucinėje dalyje nenurodoma, jog turi būti skaičiuojamos palūkanos už laikotarpį, kol vyko bylos nagrinėjimas, o tik apsiribojama nuostata, jog palūkanos skaičiuojamos už kiekvieną priverstinio išieškojimo dieną. Todėl laikytina, kad Konkurencijos taryba nepagrįstai palūkanas apskaičiavo už visą bylos nagrinėjimo teisme laikotarpį, t. y. nuo 2018 m. kovo 22 d. iki 2020 m. birželio 9 d., nors remiantis vykdomuoju dokumentu jos turėjo būti skaičiuojamos tik už kiekvieną dieną priverstinį išieškojimą į valstybės biudžetą. Tokie Konkurencijos tarybos veiksmai laikytini neteisėtais, nes priverstiniam vykdymui antstoliui pateiktame lydraštyje buvo nurodytas laikotarpis, už kurį turi būti skaičiuojamos palūkanos, kai dar nebuvo pradėtas priverstinis baudos išieškojimas. Priverstinis išieškojimas prasidėjo tik priėmus Konkurencijos tarybai 2020 m. birželio 9 d. nutarimą ir nuo tos datos pradedamos skaičiuoti palūkanos už kiekvieną priverstinio išieškojimo dieną, bet ne daugiau kaip už 180 dienų.
28.3. Konkurencijos tarybos lydraštis negali būti laikomas vykdomuoju dokumentu CPK 587 straipsnio 10 punkto prasme, nes jis neatitinka vykdomojo dokumento formos ir turinio reikalavimų, t. y. jis neatitiko Konkurencijos tarybos 2020 m. birželio 9 d. nutarimo rezoliucinės dalies. Konkurencijos taryba papildomai neteisėtai pateikė 2020 m. birželio 10 d. elektroninį laišką, kuriuo nurodė, jog palūkanos dar bus skaičiuojamos 180 dienų po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties įsiteisėjimo. Šis nurodymas taip pat nelaikytinas vykdomuoju dokumentu CPK 587 straipsnio 10 punkto prasme. Teismai nevertino, ar nebuvo akivaizdžių teisinių kliūčių antstoliui juos priimti priverstiniam vykdymui (CPK 587 straipsnio 10 punktas, 651 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Teismas neatsakė į klausimą, ar minėtu būdu Konkurencijos tarybai apskaičiavus palūkanas ir jau pradėjus vykdymo procesą yra tinkamai užtikrinama teisė skolininkui ginčyti palūkanų skaičiavimo tvarką bei jų dydį ir taip ginti savo pažeistas teises vykdymo procese (CPK 2 straipsnis, 643 straipsnis) bei pasisakyti dėl pateikiamų vykdomųjų dokumentų ar jų priedų teisėtumo.
28.4. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į Konkurencijos tarybos nutarimo, kaip vykdomojo dokumento, rezoliucinę dalį, analizavo jo motyvuojamąją dalį, kuri neatitiko rezoliucinės dalies. Teisminis procesas administracinėje byloje dėl Konkurencijos tarybos nutarimo baigėsi 2020 m. birželio 3 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi. Tuo metu galiojo Konkurencijos įstatymo 33 ir 39 straipsnių pakeitimai (2019 m. birželio 13 d. įstatymo Nr. XIII-2219 redakcija, įsigaliojusi nuo 2019 m. liepos 2 d.). Šios įstatymo redakcijos 33 straipsnio 3 dalis nustatė iš esmės tą pačią procesinę taisyklę, kuri galiojo iki 2014 m. sausio 8 d., t. y. kad skundo padavimas dėl Konkurencijos tarybos nutarimo, kuriuo ūkio subjektui ar viešojo administravimo subjektui paskirta bauda, nesustabdo Konkurencijos tarybos nutarimo vykdymo, jeigu teismas nenusprendžia kitaip. Be to, buvo nustatyta dar viena išimtis – Konkurencijos taryba, vadovaudamasi šio įstatymo 39 straipsnio 7 dalimi, priima sprendimą nesikreipti į antstolį dėl baudos priverstinio išieškojimo bylinėjimosi teisme laikotarpiu, kai ūkio ar viešojo administravimo subjektas pateikia Konkurencijos tarybai finansų įstaigos suteikiamą finansinę garantiją ir (arba) draudimo įmonės laidavimo draudimą, kurie padengtų paskirtos baudos sumą. Bylos nagrinėjimo metu galiojusios Konkurencijos įstatymo redakcijos 39 straipsnio 2 dalyje neliko nuostatų, įtvirtinančių 180 dienų termino pratęsimą baudos ir palūkanų priverstinio išieškojimo termino sustabdymo laikotarpiui. Šią nuostatą pakeitė nurodytos procesinės normos papildymas, kad palūkanos neskaičiuojamos ir šio straipsnio 7 dalyje nustatytu atveju, kai Konkurencijos taryba priima sprendimą nesikreipti į antstolį dėl baudos priverstinio išieškojimo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas į tai neatsižvelgė, klaidingai nustatė palūkanų skaičiavimo tvarką ir dydį.
28.5. Įstatymų leidėjas galiojančioje Konkurencijos įstatymo 39 straipsnio 2 dalyje nustatė maksimalų 180 dienų terminą, už kurį gali būti skaičiuojamos palūkanos, nenustatydamas papildomų sąlygų ar išimčių, kada palūkanos gali būti apskaičiuotos už ilgesnį nei 180 dienų laikotarpį. Nuoroda į CK 6.210 straipsnio 2 dalį taip pat neleidžia plačiai aiškinti Konkurencijos įstatymo 39 straipsnio 2 dalies nuostatų, nes joje nurodytas tik skaičiuojamų palūkanų dydis, bet ne skaičiavimo tvarka ar terminai.
28.6. Įstatymų leidėjas Konkurencijos įstatymo procesinių normų (39 straipsnio 2 dalis) pakeitimais, įsigaliojusiais nuo 2014 m. sausio 8 d., (2013 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XII-743 redakcija) nustatydamas palūkanų skaičiavimą tuo atveju, jei ūkio subjektas nesumoka Konkurencijos tarybos skirtos baudos per nustatytą trijų mėnesių terminą, nes nutarimą skirti baudą apskundžia teismui, nenustatė, kad įstatymo norma, nustatanti palūkanų skaičiavimą ir priverstinį išieškojimą, turi atgalinio veikimo galią. Konkurencijos įstatyme nustatytos palūkanos skaičiuojamos nuo Konkurencijos tarybos nutarimu paskirtos už šio įstatymo pažeidimą baudos. Teismas, nuspręsdamas, kad pareiškėjos ginčijami antstolio priimti potvarkiai dėl palūkanų priverstinio ieškojimo vykdymo yra pagrįsti, neatsižvelgė į tai, kad už dalį laikotarpio (2013 m.), už kurį (2013–2015 m.) Konkurencijos taryba nustatė Konkurencijos įstatymo pažeidimą ir skyrė pareiškėjai baudą, palūkanų skaičiavimas iš viso nebuvo nustatytas.
28.7. Galimai pažeistų teisių gynyba negali būti vertinama kaip piktnaudžiavimas teise, nes tai prieštarautų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, neatitiktų teisės į teisminę gynybą paskirties ir tikslų. Bylą nagrinėję teismai neišsiaiškino, ar Konkurencijos įstatyme nustatytas palūkanų skaičiavimas tuo atveju, jei asmuo siekia pasinaudoti konstitucine teise į teisminę gynybą, gali būti laikomas proporcingumo principą atitinkančia priemone. Palūkanų skaičiavimą nustato išimtinai tik Konkurencijos įstatymas (nuo 2014 m. sausio 8 d.), tačiau kiti pagal Konkurencijos įstatymo reguliuojamą sritį artimi įstatymai (pvz., Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymas, Lietuvos Respublikos reklamos įstatymas, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas) palūkanų skaičiavimo neįtvirtina. Taigi teiginys, jog kreipimasis į teismą ginčijant Konkurencijos tarybos nutarimą yra paskata piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir pareiškėja turėjo prisiimti riziką, jog nesumokėjus baudos bus skaičiuojamos palūkanos, turi būti vertinamas kaip prieštaraujantis konstituciniam teisės į teisminę gynybą principui.
28.8. Pareiškėjai taikius neproporcingai didelę ekonominę sankciją – 8 513 500 Eur baudą, nuo šios sumos Konkurencijos taryba nepagrįstai skaičiavo palūkanas už beveik trejus metus, o ne maksimalų 180 dienų laikotarpį, kaip nustato Konkurencijos įstatymas. Konkurencijos tarybos apskaičiuota palūkanų suma savo dydžiu laikytina nauja ekonomine sankcija. CK 6.210 straipsnyje nurodyta, kad palūkanos mokamos kreditoriui už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis, tačiau jokiomis kreditoriaus lėšomis pareiškėja nesinaudoja. Be to, vien Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme administracinė byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka iš esmės teismui neatliekant jokių procesinių veiksmų beveik dvejus metus, o tai nulėmė, kad per šį laikotarpį palūkanos išaugo. Bylos nagrinėjimo trukmė užsitęsė dėl nuo pareiškėjos valios nepriklausančių aplinkybių, todėl visos abejonės dėl pernelyg ilgos proceso trukmės turi būti aiškinamos pareiškėjos naudai.
28.9. Įstatymų leidėjas Konkurencijos įstatymo 39 straipsnio 6 dalyje vienerių metų laikotarpį priverstinio išieškojimo procedūrai inicijuoti susiejo su Konkurencijos tarybos nutarimo priėmimo diena, o ne apeliacinės instancijos teismo nutarties įsigaliojimo diena. Tačiau administracinę bylą nagrinėjęs teismas neatsižvelgė į Konkurencijos įstatymo 39 straipsnio 6 dalyje nustatyto naikinamojo termino pažeidimą. Pareiškėjos teigimu, suėjus vienerių metų terminui nuo nutarimo priėmimo dienos, Konkurencijos taryba praranda teisę kreiptis į antstolį dėl priverstinio išieškojimo. Vienintelė galimybė vienerių metų terminą pratęsti – prašyti teismo stabdyti nutarimo vykdymo terminą bylinėjimosi teisme laikotarpiui, tačiau tokia galimybe Konkurencijos taryba nepasinaudojo.
28.10. Vykdymo išlaidų skaičiavimas visa apimtimi yra pareiškėjos ginčijamas civilinėje byloje Nr. 2YT-8648-452/2020 dėl teismo antstolio veiksmų ir yra prašoma panaikinti antstolio S. R. 2020 m. birželio 12 d. patvarkymą Nr. 20-102-17214.
29. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu į kasacinį skundą prašo
teismo nuožiūra spręsti dėl Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. sausio 13 d. nutarties, Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 20 d. nutarties panaikinimo. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais: 28.0. Atsižvelgiant į Konkurencijos įstatymo 33 straipsnio 3 dalies (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. vasario 1 d.), 39 straipsnio nuostatas, skundo padavimas dėl Konkurencijos tarybos nutarimo, kuriuo už Konkurencijos įstatymo pažeidimą ūkio subjektui paskirta bauda, sustabdo baudos ir palūkanų priverstinį išieškojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, tačiau nesustabdo palūkanų skaičiavimo. Konkurencijos tarybos sprendimas buvo apskųstas teismui ir įsiteisėjo 2020 m. birželio 3 d., todėl iki šios datos buvo automatiškai sustabdytas baudos ir palūkanų priverstinis išieškojimas, bet nesustabdytas palūkanų skaičiavimas. Konkurencijos tarybos 2020 m. birželio 9 d. nutarimas yra vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnio 1 dalis).
30. Suinteresuotas asmuo Konkurencijos taryba atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti kasacinį skundą kaip nepagrįstą, Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartį, Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistas. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
30.1. Kasaciniame teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 3K-3-330-XX/2021 pagal AB „Panevėžio statybos trestas“ kasacinį skundą, kurioje didelė keliamų argumentų dalis sutampa su argumentais, pateiktais šiame kasaciniame skunde.
30.2. Nagrinėjamu atveju taikytinos Konkurencijos tarybos nutarimų vykdymą reglamentuojančios Konkurencijos įstatymo 33, 39 straipsnių nuostatos, galiojusios baudos skyrimo momentu (Konkurencijos įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. ir nesikeitusi iki 2019 m. liepos 2 d.). Nuo 2019 m. liepos 2 d. įsigaliojęs reglamentavimas, pakeitęs iki tol galiojusią Konkurencijos tarybos nutarimų vykdymo tvarką, taikomas Konkurencijos tarybos nutarimų vykdymui, kai skundas dėl Konkurencijos tarybos nutarimo paduotas po šių pakeitimų įsigaliojimo (Konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 33, 39 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 41 straipsniu įstatymo 4 straipsnis). Pareiškėjos skundas dėl Konkurencijos tarybos 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimo paduotas 2018 m. sausio 10 d., t. y. iki 2019 m. liepos 2 d
., todėl taikoma Konkurencijos įstatymo 33, 39 straipsnių redakcija, galiojusi baudos skyrimo momentu (Konkurencijos įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.) ir nesikeitusi iki 2019 m. liepos 2 d. 30.3. Konkurencijos taryba nutarimą paskelbė 2017 m. gruodžio 21 d., todėl pareiškėja skirtą baudą privalėjo sumokėti iki 2018 m. kovo 21 d. Konkurencijos įstatymo 39 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog ūkio subjektui ar viešojo administravimo subjektui nesumokėjus baudos per Konkurencijos įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, t. y. per tris mėnesius nuo nutarimo paskelbimo, skaičiuojamos CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyto dydžio palūkanos. Palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai sueina Konkurencijos įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas. Palūkanos yra skaičiuojamos kiekvieną dieną ir baigiamos skaičiuoti tą dieną, kai bauda sumokama į valstybės biudžetą, bet ne ilgiau kaip 180 dienų. Šis 180 dienų terminas pratęsiamas tiek, kiek laiko, suėjus Konkurencijos įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui, buvo sustabdytas baudos ir palūkanų priverstinis išieškojimas. Baudos ir palūkanų priverstinio išieškojimo sustabdymo terminą reglamentuoja Konkurencijos įstatymo 33 straipsnio 3 dalis, pagal kurią baudos ir palūkanų priverstinis išieškojimas sustabdomas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, jeigu Konkurencijos tarybos nutarimas apskundžiamas teismui. Taigi, jeigu Konkurencijos tarybos nutarimas, kuriuo skiriama bauda, apskundžiamas teismui ir ūkio ar viešojo administravimo subjektas nėra sumokėjęs baudos, visu bylinėjimosi teisme laikotarpiu, kurio metu į valstybės biudžetą bauda nebuvo sumokėta ir subjektas turėjo galimybę šiais pinigais naudotis, yra skaičiuojamos palūkanos. Palūkanos po galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo skaičiuojamos dar papildomai ne daugiau nei 180 dienų, jeigu subjektas greičiau nesumoka baudos į valstybės biudžetą. Po 2019 m. liepos 2 d. įsigalioję Konkurencijos įstatymo 33 ir 39 straipsnių nuostatų pakeitimai nustato iš esmės analogiškas palūkanų skaičiavimo taisykles. Taigi 2018 m. kovo 22 d. pradėtų skaičiuoti palūkanų išieškojimas (tačiau ne jų skaičiavimas) buvo sustabdytas iki 2020 m. birželio 3 d., kai buvo priimta galutinė ir neskundžiama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis. Prie laikotarpio, kuris pradedamas skaičiuoti nuo 2018 m. kovo 22 d., neviršijančio 180 dienų, pridedamas visas teisminio proceso laikotarpis nuo 2018 m. kovo 22 d. iki 2020 m. birželio 3 d. ir dar terminas pratęsiamas 180 dienų po teismų proceso pabaigos. Maksimalus laikotarpis, už kurį gali būti skaičiuojamos palūkanos, yra nuo 2018 m. kovo 22 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d.
30.4. Vykdomojo dokumento rezoliucinė dalis negali būti aiškinama atsietai nuo motyvuojamosios dalies. Tai yra vientisas vykdomasis dokumentas, kurio motyvuojamojoje dalyje pateiktas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis apskaičiuojamos palūkanos: palūkanos skaičiuojamos taip, kaip įtvirtinta Konkurencijos įstatymo 39 straipsnio 2 dalyje. Pareiškėja ydingai interpretuoja vykdomojo dokumento rezoliucinės dalies nuostatą, nesiedama jos su motyvuojamąja dalimi ar su Konkurencijos įstatyme nustatyta palūkanų skaičiavimo tvarka.
Konkurencijos tarybos elektroninis laiškas, lydraštis nėra vykdomieji dokumentai – tai yra papildoma informacinio pobūdžio informacija. Pareiškėjos atžvilgiu vykdomo priverstinio išieškojimo pagrindas yra vykdomasis dokumentas, kuriame pateikta informacija, Konkurencijos įstatyme nustatyta vykdymo tvarka yra būtinos ir pakankamos išieškojimui vykdyti. 30.5. Kasaciniame skunde yra painiojamos įvairios Konkurencijos įstatymo redakcijos. Šiuo atveju taikomos Konkurencijos tarybos nutarimų vykdymo nuostatos, galiojusios iki 2019 m. liepos 2 d., nes skundą dėl nutarimo pareiškėja pateikė iki nutarimų vykdymo tvarką pakeitusių nuostatų įsigaliojimo. Nuo nutarimo priėmimo iki 2019 m. liepos 2 d. nutarimų vykdymo tvarka ūkio subjektams nesikeitė.
30.6. Konkurencijos taryba nepraleido naikinamojo termino vykdomajam dokumentui perduoti. Atsižvelgiant į Konkurencijos įstatymo 39 straipsnio 6 dalį darytina išvada, jog Konkurencijos įstatymas yra įtvirtinęs baudos, palūkanų priverstinio išieškojimo sustabdymą vykstant bylinėjimuisi teisme, o tai savaime lemia termino kreiptis į antstolį pratęsimą. Tai reiškia, jog, pasibaigus teismų procesui, vienerių metų termino skaičiavimas „atsinaujina“ ir sueina tą dieną, kai, susumavus laikotarpį nuo Konkurencijos tarybos nutarimo paskelbimo iki Konkurencijos tarybos nutarimo apskundimo, taip pat laikotarpį po galutinio teismo sprendimo, bendrai išeina vieneri metai. Konkurencijos taryba į antstolį kreipėsi nepraleidusi vienerių metų termino (Konkurencijos įstatymo 33 straipsnio 3 dalis). Kitoks šių nuostatų aiškinimas prieštarautų Konkurencijos įstatymo nuostatoms, CPK 651 straipsnio 2 dalies 7 punktui.
30.7. Pareiškėjos teiginiai, jog teismai neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimus, kuriuose pasisakyta apie teisę į teisminę gynybą, yra nepagrįsti, nes teismai pasisakė apie pareiškėjos galimus pasirinkti elgesio modelius, be kita ko, ir teisę apskųsti Konkurencijos tarybos nutarimą įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjos iš konteksto išimti teiginiai apie piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis yra subjektyvūs vertinimai, neatitinkantys teismų sprendimų esmės.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų ir teismo teisės vertinti antstolio veiksmus apskaičiuojant palūkanas pagal Konkurencijos įstatymo nuostatas
31. Bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas apibrėžia CPK 353 straipsnis. Pagal šio straipsnio pirmąją dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Toks bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų (ir kartu kasacinio proceso paskirties) apibrėžimas reiškia, kad kasacinis teismas sprendžia išimtinai teisės klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-684/2021, 19 punktas).
32. Neišvengiama, jog minėti kasaciniam teismui suteikti įgaliojimai yra neatsiejami nuo paties teisminio nagrinėjimo dalyko, kuris nustatomas atsižvelgiant į byloje reiškiamą reikalavimą bei jį pagrindžiančias aplinkybes. Šių aplinkybių kontekste teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2013).
33. Nagrinėjamu atveju pareiškėja AB „Panevėžio statybos trestas“ kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti antstolio S. R. 2020 m. birželio 11 d. patvarkymo Nr. S-20-17054, 2020 m. birželio 12 d. patvarkymo Nr. S-20-102-17225, 2020 m. birželio 12 d. patvarkymo Nr. 20-102-17214, 2020 m. birželio 18 d. patvarkymo Nr. S-20-102-17969 bei 2020 m. birželio 30 d. patvarkymo Nr. S-20-102-18809 dalis dėl palūkanų apskaičiavimo ir vykdymo išlaidų – atlygio antstoliui nustatymo.
34. Šie patvarkymai buvo priimti remiantis Konkurencijos tarybos 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 25-11(2017), kuriuo pareiškėja buvo pripažinta pažeidusia Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio nuostatas ir jai skirta 8 513 500 Eur bauda. Šiame nutarime, be kita ko, buvo nurodyta, jog skirta piniginė bauda turi būti sumokama per tris mėnesius nuo nutarimo paskelbimo, per nurodytą laiką nesumokėjus baudos, skaičiuojamos CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nurodytos palūkanos, be to, buvo pažymėta, jog skundo padavimas dėl Konkurencijos tarybos nutarimo sustabdo baudos ir palūkanų priverstinį išieškojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, tačiau nesustabdo palūkanų skaičiavimo.
35. Teismų nustatyta, jog pareiškėja Konkurencijos tarybos 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimą ginčijo Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1443-1063/2018 atmetė skundą. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo, kai jį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. birželio 3 d. nutartimi paliko nepakeistą.
36. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas minėtas faktines aplinkybes, be kita ko, pažymėjo, jog skųsdama Konkurencijos tarybos 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimą pareiškėja rezoliucinės dalies, kurioje nurodyta palūkanų skaičiavimo tvarka, t. y. kad skundo padavimas dėl Konkurencijos tarybos nutarimo sustabdo baudos ir palūkanų priverstinį išieškojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, tačiau nesustabdo palūkanų skaičiavimo, nekvestionavo.
37. Teisėjų kolegija pažymi, jog minėtoje administracinėje byloje pareiškėja ginčijo Konkurencijos tarybos nustatytą Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimą ir atitinkamai jai skirtą baudą. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas klausimas dėl konkrečių palūkanų, apskaičiuotų dėl laiku nesumokėtos baudos pagrįstumo bei teisėtumo. Savo esme nagrinėjimo dalykai minėtoje administracinėje byloje ir šioje byloje skiriasi, todėl negalima daryti išvados, jog klausimas dėl palūkanų skaičiavimo principų jau yra išnagrinėtas.
38. Šias pirmiau nurodytas išvadas patvirtina ir kitų teismų vertinimai. Antstolis S. R. kreipėsi į administracinį teismą su prašymu išaiškinti Konkurencijos tarybos 2020 m. birželio 9 d. nutarimo Nr. 1S-65 „Dėl akcinei bendrovei „Panevėžio statybos trestas“ paskirtos baudos ir palūkanų priverstinio išieškojimo“ vykdymo tvarką, o būtent – kaip skaičiuojamos palūkanos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. lapkričio 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-652-575/2020 nurodė, jog administracinės bylos Nr. eI-1443-1063/2018 nagrinėjimo dalykas buvo Konkurencijos tarybos 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 2S-11(2017) teisėtumas ir pagrįstumas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad nei bylą nagrinėjant pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme nebuvo sprendžiami klausimai dėl palūkanų, skaičiuojamų ūkio subjektams nesumokėjus paskirtos baudos, apskaičiavimo ir priteisimo. Be to, nagrinėjant administracinę bylą Nr. eI-1443-1063/2018 pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, nebuvo priimtas sprendimas dėl konkrečių palūkanų, apskaičiuotų pareiškėjai nesumokėjus skirtos baudos, priteisimo.
39. Dėl pirmiau minėtų priežasčių teisėjų kolegija nusprendžia, jog nurodytoje administracinėje byloje nebuvo nagrinėjami šiuo atveju ginčijami antstolio veiksmai, be kita ko, apskaičiavus konkrečią mokėtiną palūkanų sumą dėl laiku nesumokėtos baudos už konkurencijos teisės pažeidimus. Nurodytoje byloje nebuvo keliamas klausimas dėl konkrečių palūkanų skaičiavimo tvarkos ir terminų, todėl teisėjų kolegija nemato teisinių kliūčių iš esmės pasisakyti dėl kasaciniame skunde keliamų klausimų.
40. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog nagrinėjamu atveju nėra nustatyta pagrindų peržengti kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį ribas (CPK 353 straipsnis). Kasacinio nagrinėjimo dalykas yra kasaciniame skunde nurodyti motyvuoti kasacijos pagrindai. Neperžengdama pateikto kasacinio skundo argumentų ribų teisėjų kolegija pasisako dėl teismų šioje byloje priimtų sprendimų teisėtumo, vadovaudamasi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis.
Dėl antstolio veikimo principų vykdymo procese ir Konkurencijos įstatymo, nustatančio baudos skyrimo tvarką ir ypatumus, raidos
41. Nagrinėjamoje byloje kyla klausimas dėl vykdymo proceso ypatumų vykdant Konkurencijos tarybos remiantis Konkurencijos įstatymu paskirtos baudos išieškojimą, todėl būtina atsižvelgti į antstolio veiklą reglamentuojančius teisės aktus bei Konkurencijos įstatymo tikslus.
42. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007).
43. Antstolis kaip viešosios teisės subjektas privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus. Antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus, vadovaujasi vykdomuoju dokumentu (CPK 586 straipsnis). Taigi jis vykdo vykdomąjį dokumentą taip, kaip jį išdavė tokius įgaliojimus turtintis subjektas. Vis dėlto antstolis, net ir siekdamas būti rūpestingas ir aktyvus vykdymo procese bei maksimaliai užtikrinti vykdymo proceso dalyvių interesus, neturi teisės veikti ultra vires ir atlikti tokių veiksmų, kurie keistų vykdomąjį dokumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122-684/2022, 42 punktas).
44. 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos Reglamentu (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (toliau – Reglamentas Nr. 1/2003) numatoma Komisijos, valstybių narių konkurencijos institucijų bendradarbiavimu paremta Sąjungos konkurencijos taisyklių įgyvendinimo sistema. Pagal minimo reglamento 35 straipsnio 1 dalį valstybės narės privalo paskirti nacionalines konkurencijos institucijas, kurios veiksmingai užtikrintų, kad būtų laikomasi jo nuostatų. Konkurencijos teisės reikalavimų laikymąsi užtikrina ir Komisijos bei valstybių narių konkurencijos institucijų galimybė skirti, be kita ko, vienkartines ir periodines baudas (Reglamento Nr. 1/2003 5, 23, 24 straipsniai). Vėliau buvo priimta 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1, kuria siekiama įgalinti valstybių narių konkurencijos institucijas, kad jos būtų veiksmingesnės vykdymo užtikrintojos, ir kuria užtikrinamas tinkamas vidaus rinkos veikimas.
45. Nacionalinės konkurencijos teisės nuostatas, kuriomis, be kita ko, siekiama užtikrinti konkurencijos teisės veiksmingumą, įtvirtina Konkurencijos įstatymas, kurio tikslas saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę Lietuvos Respublikoje (Konkurencijos įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Šios nutarties 33 punkte nurodyto reikalavimo pobūdis ir esmė, kasaciniame skunde pateikti argumentai lemia, jog šiuo atveju, siekiant įvertinti ginčijamų aktų teisėtumą, pagrįstumą, visų pirma būtina atsižvelgti į CPK, Konkurencijos įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą, jo raidą, turi būti nustatyti aktualaus teisinio reguliavimo tikslai ir paskirtis.
46. Konkurencijos įstatymo (aktualių nuostatų redakcija, galiojusi nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2019 m. liepos 2 d., t. y. tuo metu, kai buvo priimtas Konkurencijos tarybos 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimas Nr. 25-11(2017), kuriuo buvo skirta pareiškėjos ginčyta bauda ir 2018 m. sausio 10 d. pateiktas dėl jo skundas) 35 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog Konkurencijos taryba, nustačiusi, kad ūkio subjektai ar viešojo administravimo subjektai atliko šio įstatymo draudžiamus veiksmus ar padarė kitus šio įstatymo pažeidimus, vadovaudamasi objektyvumo ir proporcingumo principais, turi teisę, be kita ko, skirti ūkio subjektams ir viešojo administravimo subjektams šiame įstatyme nustatytas pinigines baudas. Šio įstatymo 36, 37 straipsniai detalizuoja baudos skyrimo, jos dydžio nustatymo principus.
47. Ūkio subjektai, taip pat kiti asmenys, manantys, kad buvo pažeistos jų Konkurencijos įstatymu ginamos teisės, turi teisę Konkurencijos tarybos nutarimus, kuriais užkertama tolesnė šio įstatymo pažeidimo tyrimo eiga ar kuriais baigiamas pranešimo apie koncentraciją nagrinėjimas, apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Šio įstatymo 30 straipsnyje nustatytus Konkurencijos tarybos nutarimus, išskyrus šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą Konkurencijos tarybos nutarimą, turi teisę apskųsti procedūros dalyviai ir kiti suinteresuoti asmenys, nurodyti šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje (Konkurencijos įstatymo 33 straipsnio 1 dalis).
48. Skundas paduodamas raštu ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo Konkurencijos tarybos nutarimo įteikimo dienos arba, jeigu nutarimas turi būti paskelbtas Konkurencijos tarybos interneto svetainėje, – nuo nutarimo paskelbimo dienos (Konkurencijos įstatymo 33 straipsnio 2 dalis).
49. Skundo padavimas dėl Konkurencijos tarybos nutarimo, kuriuo ūkio subjektui ar viešojo administravimo subjektui paskirta bauda, sustabdo baudos ir palūkanų priverstinį išieškojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (Konkurencijos įstatymo 33 straipsnio 3 dalis).
50. Konkurencijos įstatymo 39 straipsnio 1 dalis nustato, jog ūkio subjektas ar viešojo administravimo subjektas Konkurencijos tarybos paskirtą baudą privalo sumokėti į valstybės biudžetą ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo nutarimo paskelbimo Konkurencijos tarybos interneto svetainėje dienos.
51. To paties straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog, ūkio subjektui ar viešojo administravimo subjektui nesumokėjus baudos per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, skaičiuojamos CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyto dydžio palūkanos. Palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai sueina šio straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas. Palūkanos yra skaičiuojamos kiekvieną dieną ir baigiamos skaičiuoti tą dieną, kai bauda sumokama į valstybės biudžetą, bet ne ilgiau kaip 180 dienų. Šis 180 dienų terminas pratęsiamas tiek, kiek laiko, suėjus šio straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui, buvo sustabdytas baudos ir palūkanų priverstinis išieškojimas. Palūkanos neskaičiuojamos šio straipsnio 4 dalyje nustatytu baudos ar jos dalies mokėjimo atidėjimo laikotarpiu (Konkurencijos įstatymo 39 straipsnio 2 dalis).
52. Jeigu ūkio subjektas ar viešojo administravimo subjektas sumoka baudą, o įsiteisėjusiu teismo sprendimu ūkio subjektui ar viešojo administravimo subjektui Konkurencijos tarybos paskirta bauda sumažinama arba panaikinama, permokėta piniginė suma įskaitoma arba grąžinama ūkio subjektui ar viešojo administravimo subjektui mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta mokesčių permokų įskaitymo arba grąžinimo tvarka (Konkurencijos įstatymo 39 straipsnio 3 dalis).
53. Ūkio subjekto ar viešojo administravimo subjekto nesumokėta bauda ir palūkanos išieškomi į valstybės biudžetą. Konkurencijos tarybos sprendimas dėl priverstinio baudos ir palūkanų išieškojimo yra vykdomasis dokumentas, kuris pateikiamas vykdyti antstoliui CPK nustatyta tvarka ne vėliau kaip per vienus metus nuo Konkurencijos tarybos nutarimo, kuriuo ūkio subjektui ar viešojo administravimo subjektui skirta bauda, priėmimo dienos. Šis terminas pratęsiamas tiek laiko, kiek buvo atidėtas baudos mokėjimas ir sustabdytas baudos ir palūkanų priverstinis išieškojimas (Konkurencijos įstatymo 39 straipsnio 6 dalis).
54. 2019 m. birželio 13 d. buvo priimtas Konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 33, 39 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 41 straipsniu įstatymas Nr. XIII-2219, kuriuo buvo pakeista Konkurencijos įstatymo 33 straipsnio 3 dalis nustatant, jog skundo padavimas dėl Konkurencijos tarybos nutarimo, kuriuo ūkio subjektui ar viešojo administravimo subjektui paskirta bauda, nesustabdo Konkurencijos tarybos nutarimo vykdymo, išskyrus atvejus, kai Konkurencijos taryba, vadovaudamasi šio įstatymo 39 straipsnio 7 dalimi, priima sprendimą nesikreipti į antstolį dėl baudos priverstinio išieškojimo arba jeigu teismas nusprendžia kitaip.
55. Minėtu pakeitimu taip pat buvo pakeistas Konkurencijos įstatymo 39 straipsnis. Konkurencijos įstatymo 39 straipsnio 2 dalis buvo pakeista nustatant, jog, ūkio subjektui ar viešojo administravimo subjektui nesumokėjus baudos per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, skaičiuojamos CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyto dydžio palūkanos. Palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai sueina šio straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas. Palūkanos yra skaičiuojamos kiekvieną dieną ir baigiamos skaičiuoti tą dieną, kai bauda sumokama į valstybės biudžetą, bet ne ilgiau kaip 180 dienų. Palūkanos neskaičiuojamos šio straipsnio 4 dalyje nustatytu baudos ar jos dalies mokėjimo atidėjimo laikotarpiu ir šio straipsnio 7 dalyje nustatytu atveju, kai Konkurencijos taryba priima sprendimą nesikreipti į antstolį dėl baudos priverstinio išieškojimo.
56. Pagal minėto įstatymo 39 straipsnio 6 dalies pakeitimą ūkio subjekto ar viešojo administravimo subjekto nesumokėta bauda ir palūkanos išieškomi į valstybės biudžetą. Konkurencijos tarybos sprendimas dėl priverstinio baudos ir palūkanų išieškojimo yra vykdomasis dokumentas, pateikiamas vykdyti antstoliui CPK nustatyta tvarka ne vėliau kaip per vienus metus nuo Konkurencijos tarybos nutarimo, kuriuo ūkio subjektui ar viešojo administravimo subjektui skirta bauda, priėmimo dienos. Šis terminas pratęsiamas bylinėjimosi teisme laikotarpiui, jeigu baudos ir palūkanų priverstinis išieškojimas buvo sustabdytas, vadovaujantis šio straipsnio 7 dalimi, arba teismui laikinai sustabdžius Konkurencijos tarybos nutarimo vykdymą.
57. Konkurencijos įstatymas taip pat buvo pakeistas, nustatant, jog Konkurencijos taryba priima sprendimą nesikreipti į antstolį dėl priverstinio baudos išieškojimo bylinėjimosi teisme laikotarpiu, kai Konkurencijos tarybos nutarimas, kuriuo paskirta bauda, apskundžiamas teismui ir ūkio ar viešojo administravimo subjektas pateikia Konkurencijos tarybai finansų įstaigos suteikiamą finansinę garantiją ir (arba) draudimo įmonės laidavimo draudimą, kurie padengtų paskirtos baudos sumą (Konkurencijos įstatymo 39 straipsnio 7 dalis).
58. Minėti Konkurencijos įstatymo pakeitimai įsigaliojo 2019 m. liepos 2 d., tačiau įstatymo leidėjas įtvirtino, jog šio įstatymo nuostatos taikomos Konkurencijos tarybos nutarimų vykdymui, kai skundas dėl Konkurencijos tarybos nutarimo paduotas po šio įstatymo įsigaliojimo (minėto Konkurencijos įstatymo pakeitimo įstatymo 4 straipsnis).
59. Kaip matyti, šiais Konkurencijos įstatymo pakeitimais buvo pakeista palūkanų skaičiavimo tvarka, taip pat nurodyti papildomi atvejai, kai palūkanos dėl laiku nesumokėtos baudos nėra skaičiuojamos. Šis naujai nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškinamas sistemiškai, jo prasmės atskleidimui taip pat yra reikšmingi įstatymo leidėjo ketinimai, nustatomi, inter alia (be kita ko), naudojant ir įstatymo travaux préparatoires (parengiamoji medžiaga). Minėtų pakeitimų aiškinamajame rašte pažymima, jog siūlomi pakeitimai būtų analogiški Europos Komisijos taikomai procedūrai. Šiais pakeitimais užtikrinama, kad baudos už konkurencijos teisės pažeidimus būtų sumokamos į valstybės biudžetą, o ūkio ar viešojo administravimo subjektai turėtų galimybę įvertinti jiems palankiausią baudos mokėjimo būdą – sumokėti baudą per tris mėnesius nuo Konkurencijos tarybos nutarimo, kuriuo paskirta bauda, paskelbimo ar nemokėti baudos visą bylinėjimosi laikotarpį, pateikiant banko garantiją (žr. Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo Nr. X-1409 13 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo Nr. VIII-1871 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 33 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 papildymo 161 straipsniu įstatymo projekto aiškinamąjį raštą). Taigi, nepaisant minėtos teisinio reguliavimo raidos, įstatymų leidėjas ir toliau nustatė palūkanų, mokėtinų dėl laiku nesumokėtos Konkurencijos tarybos baudos, institutą, be kita ko, sietiną su paskata greičiau sumokėti skirtą baudą.
60. Kaip minėta, minėtų pakeitimų pereinamosios nuostatos įtvirtina, kad nuo 2019 m. liepos 2 d. įsigalioję Konkurencijos įstatymo pakeitimai yra taikomi Konkurencijos tarybos nutarimų vykdymui, kai skundas dėl Konkurencijos tarybos nutarimo paduotas po šio įstatymo įsigaliojimo (minėto Konkurencijos įstatymo pakeitimo 4 straipsnis). Šiuo atveju skundas dėl Konkurencijos tarybos nutarimo, kuriuo pareiškėjai skirta bauda, pateiktas 2018 m. sausio 9 d. Atsižvelgiant į minėtas Konkurencijos įstatymo pakeitimų įsigaliojimo pereinamąsias nuostatas, tai, kad teisines pasekmes savo esme sukuria ir baudą, dėl kurios nesumokėjimo skaičiuojamos palūkanos, nustatė Konkurencijos tarybos 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimas Nr. 25-11(2017), spręstina, jog ginčui spręsti yra taikytinos aktualios Konkurencijos įstatymo nuostatos, galiojusios nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2019 m. liepos 2 d., t. y. tuo metu, kai buvo priimtas Konkurencijos tarybos 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimas Nr. 25-11(2017) ir dėl jo pateiktas skundas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
61. Dėl pirmiau minėtų priežasčių spręstina, jog ginčą nagrinėję teismai taikė aktualias Konkurencijos įstatymo nuostatas. Kasacinio skundo argumentai, susiję su nuo 2019 m. liepos 2 d. įsigaliojusiais Konkurencijos įstatymo aktualių straipsnių pakeitimais, tuo, kad teismai nepagrįstai neatsižvelgė ir nesilaikė šio naujai įsigaliojusio teisinio reguliavimo, laikytini nepagrįstais.
Dėl Konkurencijos įstatymo 39 straipsnio 6 dalyje nustatyto termino praleidimo
62. Kasaciniame skunde argumentuojama, jog įstatymų leidėjas Konkurencijos įstatymo 39 straipsnio 6 dalyje vienerių metų laikotarpį priverstinio išieškojimo procedūrai inicijuoti susiejo su Konkurencijos tarybos nutarimo priėmimo diena, o ne apeliacinės instancijos teismo nutarties įsigaliojimo diena, tačiau administracinę bylą nagrinėjęs teismas neatsižvelgė į Konkurencijos įstatymo 39 straipsnio 6 dalyje nustatyto naikinamojo termino pažeidimą. Pareiškėjos teigimu, suėjus vienerių metų terminui nuo nutarimo priėmimo dienos, Konkurencijos taryba prarado teisę kreiptis į antstolį dėl priverstinio išieškojimo.
63. Vertindama nurodytus argumentus teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 587 straipsnio nuostatos aiškiai apibrėžia vykdomuosius dokumentus, prie kurių, be kita ko, yra priskiriami ir kiti institucijų ir pareigūnų sprendimai, kurių vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai (CPK 587 straipsnio 10 punktas, 584 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
64. Konkurencijos įstatymo 39 straipsnio 6 dalis nustato, jog Konkurencijos tarybos sprendimas dėl priverstinio baudos ir palūkanų išieškojimo yra vykdomasis dokumentas, kuris pateikiamas vykdyti antstoliui CPK nustatyta tvarka ne vėliau kaip per vienus metus nuo Konkurencijos tarybos nutarimo, kuriuo ūkio subjektui ar viešojo administravimo subjektui skirta bauda, priėmimo dienos. Šis terminas pratęsiamas tiek laiko, kiek buvo atidėtas baudos mokėjimas ir sustabdytas baudos ir palūkanų priverstinis išieškojimas (Konkurencijos įstatymo 39 straipsnio 6 dalis).
65. Pagal Konkurencijos įstatymo 39 straipsnio 6 dalį būtent Konkurencijos tarybos sprendimas dėl priverstinio baudos ir palūkanų išieškojimo, o ne dėl baudos skyrimo yra vykdomasis dokumentas, kuris pateikiamas vykdyti antstoliui CPK nustatyta tvarka. Konkurencijos tarybos 2020 m. birželio 9 d. nutarimas yra vykdomasis dokumentas tiek pagal CPK 584 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 587 straipsnio 10 punkte, tiek pagal Konkurencijos įstatymo 39 straipsnio 6 dalyje nustatytus reikalavimus, todėl antstolio turėjo būti priimtas ir priverstinai vykdomas, antstoliui nenustačius kliūčių priimti ir vykdyti vykdomąjį dokumentą.
66. Minėta Konkurencijos įstatymo 39 straipsnio 6 dalis taip pat nustato bendrąjį terminą, per kurį turi būti pateikiamas Konkurencijos tarybos sprendimas dėl priverstinio baudos ir palūkanų išieškojimo antstoliui vykdyti CPK nustatyta tvarka, t. y. ne vėliau kaip per vienus metus nuo Konkurencijos tarybos nutarimo, kuriuo ūkio subjektui ar viešojo administravimo subjektui skirta bauda, priėmimo dienos. Tačiau šis terminas pratęsiamas tiek laiko, kiek buvo atidėtas baudos mokėjimas ir sustabdytas baudos ir palūkanų priverstinis išieškojimas (Konkurencijos įstatymo 39 straipsnio 6 dalis). Taigi tuo atveju, kai buvo sustabdytas baudos ir palūkanų priverstinis ieškojimas pateikus skundą dėl Konkurencijos tarybos nutarimo, kuriuo ūkio subjektui ar viešojo administravimo subjektui paskirta bauda, šis terminas yra pratęsiamas (Konkurencijos įstatymo 33 straipsnio 3 dalis).
67. Kaip minėta, pareiškėja kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, ginčydama Konkurencijos tarybos 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimą skirti baudą. Galutinis teismo sprendimas įsiteisėjo 2020 m. birželio 3 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus nutartį Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 14 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundas buvo atmestas, palikti nepakeistą. Teismų nustatyta, jog antstolis, gavęs Konkurencijos tarybos 2020 m. birželio 9 d. nutarimą „Dėl akcinei bendrovei „Panevėžio statybos trestas“ paskirtos baudos ir palūkanų priverstinio išieškojimo“, jau 2020 m. birželio 11 d. patvarkymu Nr. S-20-102-17/054 priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti antstolio kontoroje.
68. Atsižvelgus į teismų nustatytas šios nutarties 67 punkte nurodytas faktines aplinkybes negalima daryti išvados, kad Konkurencijos įstatymo 39 straipsnio 6 dalyje nustatytas terminas buvo praleistas. Dėl pirmiau minėtų priežasčių spręstina, kad ginčą nagrinėję teismai pagrįstai konstatavo, jog antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus, nepažeidė Konkurencijos įstatymo 39 straipsnio 6 dalyje nustatyto termino.
Dėl palūkanų, nustatytų Konkurencijos įstatymo 39 straipsnio 2 dalyje, skaičiavimo principų
69. Kasacinėje byloje taip pat yra keliamas klausimas, kaip turi būti aiškinama ir taikoma Konkurencijos įstatymo 39 straipsnio 2 dalies nuostata, įtvirtinanti palūkanų dėl nesumokėtos baudos skaičiavimą, t. y. už kokį periodą ir kaip turi būti skaičiuojamos palūkanos.
70. Kasaciniame skunde, viena vertus, pažymima, jog Konkurencijos taryba nustatė Konkurencijos įstatymo pažeidimą ir skyrė pareiškėjai baudą už laikotarpius, kai palūkanų skaičiavimas iš viso nebuvo nustatytas, kita vertus, teigiama, jog palūkanos gali būti skaičiuojamos tik už 180 dienų.
71. Vertindama nurodytus argumentus teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog pagal Konkurencijos įstatymo 39 straipsnio 2 dalies nuostatas palūkanos yra skaičiuojamos dėl prievolės sumokėti Konkurencijos įstatyme nustatytą baudą laiku neįvykdymo. Todėl tai, kad Konkurencijos tarybos vertintų pažeidimų laikotarpiu už laiku nesumokėtas baudas nebuvo nustatytos palūkanos, nėra aktualu.
72. Antra, kaip minėta, pareiškėjos teigimu, antstolis be teisinio pagrindo palūkanas skaičiavo už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 22 d. iki 2020 m. birželio 9 d. ir apskaičiavo 1 133 272,46 Eur sumos išieškomas palūkanas, t. y. palūkanas skaičiavo už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį.
73. Teismai nusprendė, jog aiškinant ginčui aktualios redakcijos Konkurencijos įstatymo nuostatas matyti, kad reikalavimas sumokėti skirtą baudą ūkio subjektui išliko galiojantis ir nebuvo sustabdomas net ir apskundus Konkurencijos tarybos nutarimą, nes sustabdomas tik baudos ir palūkanų priverstinis išieškojimas. Šiuo atveju nutarimas, net ir apskųstas teismui, liko galioti. Viso teisminio proceso metu pareiškėjai liko pareiga sumokėti baudą, kartu tęsėsi ir palūkanų skaičiavimas. Teismai, atsižvelgdami į faktines aplinkybes, nusprendė, kad antstolis tinkamai apskaičiavo pareiškėjos mokėtinas palūkanas.
74. Vertindama pateiktus teismų išaiškinimus ir proceso šalių pateiktus argumentus teisėjų kolegija pažymi, jog minėta Konkurencijos įstatymo 39 straipsnio 2 dalis eksplicitiškai nustato, jog, ūkio subjektui ar viešojo administravimo subjektui nesumokėjus baudos per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, skaičiuojamos CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyto dydžio palūkanos. Palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai sueina šio straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas. Palūkanos yra skaičiuojamos kiekvieną dieną ir baigiamos skaičiuoti tą dieną, kai bauda sumokama į valstybės biudžetą, bet ne ilgiau kaip 180 dienų. Šis 180 dienų terminas pratęsiamas tiek, kiek laiko, suėjus šio straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui, buvo sustabdytas baudos ir palūkanų priverstinis išieškojimas. Palūkanos neskaičiuojamos šio straipsnio 4 dalyje nustatytu baudos ar jos dalies mokėjimo atidėjimo laikotarpiu (Konkurencijos įstatymo 39 straipsnio 2 dalis).
75. Lingvistiškai aiškinant Konkurencijos įstatymo 33 straipsnio 3 dalį, 39 straipsnio 1 ir 2 dalis, darytina išvada, jog, viena vertus, Konkurencijos įstatymas įtvirtina maksimalų 180 dienų terminą, už kurį yra skaičiuojamos palūkanos dėl skirtos ir laiku nesumokėtos baudos. Ši norma pagal savo pobūdį yra imperatyvi, įtvirtinanti, jog visais atvejais palūkanos yra skaičiuojamos ne ilgiau kaip 180 dienų. Kita vertus – šis terminas yra pratęsiamas tiek, kiek laiko, suėjus šio straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui, buvo sustabdytas baudos ir palūkanų priverstinis išieškojimas (Konkurencijos įstatymo 39 straipsnio 2 dalis), t. y. kai yra ginčijama bauda kreipusis į teismą teisminės gynybos (Konkurencijos įstatymo 33 straipsnio 3 dalis). Taigi lingvistiškai itin formaliai skaitant nurodytas nuostatas dėl palūkanų skaičiavimo tvarkos ir principų galima padaryti išvadą, jog subjekto, kuris pasinaudoja teise į teisminę gynybą, padėtis tampa blogesnė nei tuo atveju, jeigu jis nuspręstų į teismą nesikreipti.
76. Dėl šių priežasčių teisinis reguliavimas turi būti aiškinimas sistemiškai, vadovaujantis Konkurencijos įstatymo tikslais bei atsižvelgiant teisės į teisminę gynybą užtikrinimo kontekstą. Šiuo atveju manytina, jog visais atvejais taikytinas maksimalus 180 dienų terminas, už kurį yra skaičiuojamos palūkanos. Savaime ši nuostata aiškiai nediferencijuoja terminų ir nenurodo priežasčių, kodėl minėtais atvejais maksimalus terminas, skaičiuojant palūkanas dėl laiku nesumokėtos baudos, turėtų skirtis. Todėl šiuo konkrečiu atveju teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas subjekto, besinaudojančio teise į teisminę gynybą, nenaudai.
77. Toks vertinimas, viena vertus, dera su teisės į teisminę gynybą efektyviu užtikrinimu. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis įtvirtina, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą (Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimas, 2011 m. birželio 9 d. nutarimas). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) taip pat yra nurodęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis įtvirtina „teisę į teismą“, kurios dalis – teisė kreiptis į teismą, t. y. inicijuoti teisminį procesą, sudaro tik vieną aspektą (žr., pvz., 1975 m. sausio 21 d. sprendimo Golder prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 4451/70, 34–36 punktus). Teisė į teismą turi būti reali ir veiksminga (1995 m. gruodžio 4 d. sprendimas byloje Bellet prieš Prancūziją, peticijos Nr. 23805/94, 36 punktas). EŽTT savo praktikoje yra atsižvelgęs į atvejus, kai pareiškėjai turėjo galimybę inicijuoti teisminį procesą, tačiau yra pažymėjęs, jog Konvencija yra skirta veiksmingoms ir praktiškai naudojamoms, o ne teorinėms ar iliuzinėms teisėms užtikrinti. Teismas atsižvelgia į pareiškėjų teiginius, kad kreiptis į teismą siekiant apginti savo teises yra beprasmiška, jei galiausiai jie atsiduria blogesnėje padėtyje nei prieš bylinėjimąsi (EŽTT 2020 m. vasario 18 d. sprendimas byloje Černius ir Rinkevičius prieš Lietuvą, peticijos Nr. 73579/17 ir 14620/18, 68 punktas). Šiuo atveju, subjektui pasinaudojus teise į teisminę gynybą dėl skirtos baudos, pratęsiamas laikotarpis, į kurį atsižvelgus skaičiuotinos palūkanos. Šis laikotarpis neišvengiamai priklausytų ir nuo teisminio proceso trukmės, kuriai jis ne visais atvejais gali padaryti įtaką. Tai gali lemti teisės į teisminę gynybą realizavimo apsunkinimą ir (ar) atgrasinti asmenis nuo kreipimosi į teismą dėl galimai pažeistų teisių gynybos. Kita vertus, pagal šios nutarties 76 punkte pateiktą aiškinimą, taip pat yra užtikrinamas ir minėtas Konkurencijos įstatymu siekiamas tikslas saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę Lietuvos Respublikoje (Konkurencijos įstatymo 1 straipsnio 1 dalis), užtikrinti veiksmingą konkurencijos taisyklių taikymą.
78. Taigi šios nutarties 76 punkte pateiktu teisės aiškinimu yra užtikrinama šių dviejų pirmiau minėtų tikslų pusiausvyra. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nusprendžia, jog ginčą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė aktualias Konkurencijos įstatymo nuostatas.
79. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad iš priimtų procesinių sprendimų taip pat matyti, jog teismai nevertino, kad 2020 m. birželio 11 d. patvarkyme priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti nurodyta 1 133 272,46 Eur palūkanų suma, tuo tarpu patvarkyme Nr. S-20-102-17969 dėl mokėjimo grafiko pateikimo nurodoma, jog palūkanos buvo skaičiuotos visą bylinėjimosi teisme laikotarpį ir bus skaičiuojamos 180 dienų po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties įsiteisėjimo, t. y. iki 2020 m. lapkričio 30 d., ir jos šią dieną bus 1 385 178,76 Eur. Šiuo atveju teismai taip pat neįvertino šių aspektų ir nepasisakė dėl antstolio nurodytų konkrečių palūkanų skaičiavimo.
80. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė Konkurencijos įstatymo normas, reglamentuojančias palūkanų, mokėtinų dėl nesumokėtos baudos už konkurencijos teises pažeidimus, skaičiavimo tvarką. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas nagrinėja teisės klausimus ir pateikia teisės taikymo išaiškinimus, o faktinių aplinkybių nustatymas, jų vertinimas priklauso pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencijai, kai yra įvertintos visos reikšmingos faktinės aplinkybės bei šalims yra suteikiamos visos CPK nustatytos procesinės galimybės teikti argumentus, pagrindžiančius jų poziciją, taip sudarant sąlygas įgyvendinti teisę į veiksmingą teisminę gynybą. Remdamasi šiame procesiniame sprendime nurodytais argumentais, teisėjų kolegija nusprendžia panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą grąžinti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turi įvertinti ir pasisakyti dėl konkrečių palūkanų skaičiavimo bei dėl vykdymo išlaidų, be kita ko, atsižvelgdamas į šioje teismo nutartyje pateiktus išaiškinimus.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
81. Kasaciniam teismui nutarus perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, šalių kasaciniame teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 98 straipsniai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Andžej Maciejevski
Donatas Šernas