Civilinė byla Nr. e2S-1844-555/2019

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13134-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.18.1.1.2; 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.2.6;

3.1.18.3; 3.3.2.4

                                                   (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 28 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Univesa“ ir uždarosios akcinės bendrovės „PREKYBOS MIESTELIS URMAS“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-21447-955/2019 ieškovės akcinės bendrovės „NUOVA“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Univesa“, uždarajai akcinei bendrovei „PREKYBOS MIESTELIS URMAS“ dėl servitutų nustatymo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė AB „NUOVA“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti šiuos servitutus:

1.1.                      žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini):

1.1.1.                      kelio servitutą (tarnaujantis daiktas) – teise? važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku. Servitutas tarnauja žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini);

1.1.2.                      statiniu? servitutą (tarnaujantis daiktas). Servitutas suteikia teise? uždrausti tarnaujančiojo daikto savininkui be viešpataujančiojo daikto savininko (naudotojo) sutikimo statyti statinius ir (arba) bet kokio kito tipo užtvarus, trukdančius / ribojančius transporto priemonių? ir (arba) pėsčiųjų eismą?. Servitutas tarnauja žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini);

1.1.3.                      servitutus nustatyti pagal G. P. parengtą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planą (M1:2000), skirtą servitutų nustatymui;

1.2.                      žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini):

1.2.1.                      kelio servitutą (tarnaujantis daiktas) – teise? važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku. Servitutas tarnauja žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini);

1.2.2.                      statiniu? servitutą (tarnaujantis daiktas). Servitutas suteikia teise? uždrausti tarnaujančiojo daikto savininkui be viešpataujančiojo daikto savininko (naudotojo) sutikimo statyti statinius ir (arba) bet kokio kito tipo užtvarus, trukdančius / ribojančius transporto priemonių? ir (arba) pėsčiųjų eismą?. Servitutas tarnauja žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini);

1.2.3.                      servitutus nustatyti pagal G. P. parengtą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planą (M1:2000), skirtą servitutų nustatymui.

2.       Ieškinio reikalavimams užtikrini ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones:

2.1.                      leisti ieškovei atlikti metalinės segmentinės tvoros su metaliniais stulpais, esančios ties žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendra riba, bei ties žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendra riba, demontavimo darbus. Demontuojamos metalinės segmentinės tvoros su metaliniais stulpais buvimo vieta pažymėta raudona – mėlyna punktyrine linija 2019 m. liepos 31 d. G. P. konsultacinės išvados 20 pav.;

2.2.                      uždrausti atsakovėms ties žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendra riba, bei ties žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendra riba statyti krovininius automobilius ar bet kokio kito pobūdžio užtvaras, kurios galėtų trukdyti / riboti pėsčiųjų ir transporto priemonių eismą žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini);

2.3.                      nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymą pavesti ieškovės pasirinktam antstoliui.

3.       Ieškovė nurodė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ateityje gali kilti žala, nes ieškovei priklausantys pastatas ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), negali būti naudojami pagal paskirtį, t. y. nenustačius kelio ir statinių servitutų, kilus gaisrui, dėl esančių ribojimų, kyla grėsmė pastato ir jame esančių žmonių saugumui. Nustačius prašomus servitutus, atsakovių teisės pažeistos nebūtų. Priešingai, būtų užkirstas kelias atsakovėms nesąžiningai piktnaudžiauti jų turimomis teisėmis, siekiant apriboti ieškovės galimybes naudotis pastatu ir / ar žemės sklypu. Servitutų nustatymas atitiktų ir ilgametę bei nusistovėjusią žemės sklypo, pastato ir šalia esančių žemės sklypų naudojimosi praktiką. Atsakovės ties šalių žemės sklypo riba pastatė metalinę tvorą, tokiu būdu ieškovė negali naudotis tiek jai priklausančiu pastatu pagal paskirtį, tiek žemės sklypu, esančiais (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju jeigu metalinė segmentinė tvora su metaliniais strypais nebus pašalinta nuo žemės sklypo ribos, egzistuoja didelė ir reali grėsmė, kad ieškovė patirs žalą ne tik dėl to, kad visą bylinėjimosi laikotarpį negalės naudotis pastatu ir žemės sklypu, tačiau taip pat egzistuoja ir grėsmė, kad, kilus gaisrui, dėl tvoros sukuriamų barjerų, jis negalėtų būti laiku užgesintas, o prašomų servitutų nustatymas ateityje netektų prasmės. Ieškovė taip pat nurodė, kad pati tvora neatlieka jokios įprastinės funkcijos, bet yra pastatyta išskirtinai piktnaudžiaujant teise, tikslu įgyvendinant atsakovių siekį riboti ieškovės galimybes naudotis pastatu ir žemės sklypu, tokiu būdu įgyjant derybinį pranašumą prieš ieškovę dėl naujos nuomos sutarties ir / arba pastato pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų. Be to, atsakovės iniciatyva šalia ieškovei priklausančio pastato, buvo pradėti statyti krovininiai automobiliai. Tokiu būdu buvo sudarytos kliūtys pirkėjams patekti į ieškovei priklausantį pastatą, kadangi automobiliai statomi ant pėsčiųjų perėjos, krovininiai automobiliai statomi šalia pastate esančių kavinės langų ir pan.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkintas iš dalies – ieškovės AB „NUOVA“ ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikytos laikinosios apsaugos priemonės:

4.1.                      leista ieškovei atlikti metalinės segmentinės tvoros su metaliniais stulpais, esančios ties žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendra riba, bei ties žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendra riba, demontavimo darbus. Demontuojamos metalinės segmentinės tvoros su metaliniais stulpais buvimo vieta pažymėta raudona – mėlyna punktyrine linija 2019 m. liepos 31 d. G. P. konsultacinės išvados 20 pav.;

4.2.                      uždrausta atsakovėms atlikti bet kokius veiksmus ties žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendra riba, bei ties žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendra riba, ribojančius ar kitaip apsunkinančius ieškovės (kaip savininkės) teises valdyti, naudotis, disponuoti jai priklausančiu turtu, tame tarpe ir visus kitus veiksmus, kurie galėtų trukdyti / riboti pėsčiųjų ir transporto priemonių eismą žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).

5.       Teismas, atlikęs ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimą, duomenų dėl ieškinio atsakovių atžvilgiu akivaizdaus nepagrįstumo nenustatė. Teismas nurodė, kad ieškovė savo reikalavimą pagrindė ieškinyje išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, taip pat pateikė šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, todėl sprendė, kad, įvertinus bylos medžiagą, ieškovės ieškinys yra galimai pagrįstas.

6.       Teismas nustatė, kad ieškovės reikalavimai, priėmus ieškovei galimai palankų sprendimą, nebus patenkinti ir jų įvykdymas šioje byloje taps galimai neįmanomas, tai yra netaikius laikinųjų apsaugos priemonių – nesustabdžius atsakovių veiksmų, susijusių su ieškovės teisių ribojimu patekti į jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, pastatas dėl įvairių veiksmų gali netekti tiesioginės naudojimo paskirties (sunykti, sudegti, prarasti komercinį pobūdį ir pan.), ko pasėkoje nebeliks prasmės nustatinėti ieškovės prašomus servitutus. Teismas, sprendė, kad netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, yra reali grėsmė dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo.

7.       Dėl ieškovės prašymo uždrausti atsakovėms ties žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendra riba, bei ties žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendra riba statyti krovininius automobilius teismas nurodė, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra galimybės tiksliai identifikuoti, jog statomi automobiliai nuosavybės teise priklauso būtent atsakovėms, todėl šioje dalyje prašymą tenkino iš dalies, modifikuojant draudimų pobūdį.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai  

8.       Atskiruoju skundu atsakovės UAB „Univesa“ ir UAB „PREKYBOS MIESTELIS URMAS“ prašo panaikinti Kauno apylinkė teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                      Ieškovė neįrodė, kad šiuo atveju tūrėtų būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės, nepateikė įrodymų dėl realių apsunkinimų naudotis ginčo pastatu, nors tokią pareigą turėjo būtent ji. Byloje pateikta tik subjektyvaus pobūdžio ieškovės pasvarstymai apie galimą tvoros įtaką pastato naudojimui ar saugumui.

8.2.                      Tvoros buvimas visiškai kitame, atsakovių teisėtai valdomame sklype, niekaip neįtakoja ieškovės galimybės naudotis ginčo pastatu, nes jis turi daug įėjimų, turi rampas, kuriomis galima laisvai patekti į pastatą. Be to, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo motyvavimas išskirtine force majeure tariama rizika – gaisru yra akivaizdžiai nepagrįstas, ypač įvertinant tai, kad jei iš tiesų kiltų gaisras, tai tvora netrukdo pravažiuoti automobiliams, yra segmentinė ir gali būti greitai išrinkta. Kita vertus, esant reikalui, gaisrinės mašinos net ir stovint tvorai gali be jokių problemų privažiuoti prie pastato iš šiaurinės pusės, nes tarp ten įrengtos 3 metrų pločio rampos ir tvoros, yra tarpas kurio plotis yra apie 6 metrus.

8.3.                      Tenkinus ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, iš esmės buvo patenkinti ieškovės ieškinio reikalavimai, nors tai yra imperatyviai draudžiama. Šiuo atveju nėra jokios rizikos, kad tenkinus ieškinį, nebūtų galima įgyvendinti ieškinio reikalavimų, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių – servitutai gali būti nustatyti bet kada.

8.4.                      Ieškovė taip pat nepateikė duomenų, kurie tikėtinai pagrįstų atsakovių nesąžiningumą. Jokių akivaizdžių aplinkybių, patvirtinančių galimą atsakovių nesąžiningumą, nenustatė ir teismas.

8.5.                      Nepateikus jokių įrodymų apie tai, kad atsakovės vengs vykdyti galimai ieškovei palankų teismo sprendimą ir / ar atlieka arba atliks veiksmus, kuriais būtų sumažintos galimybės įvykdyti teismo sprendimą, šiuo atveju negali būti suteikiama ieškovei pranašumo ar besąlyginio ribojimų antrajai ginčo šaliai disponuoti turtu nustatymo. Šiuo atveju laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos tinkamai neįvertinus visų jų taikymo sąlygų, t. y., ar atsakovės gali siekti išvengti teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įvykdymo.

8.6.                      Pirmosios instancijos teismas, pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, ignoravo keliamo reikalavimo išskirtinumą ir specifiką, t. y. kilus ginčui dėl tvoros pastatymo ne ant ieškovės ar bendrai abiejų šalių naudojamo žemės sklypo, o išimtinai ant atsakovių valdomo žemės sklypo, bet kokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, ypač tik susipažinus su vienašališkai parengtu ieškinio tekstu, turėtų būti išskirtinis.

8.7.                      Pareikšti ieškinio reikalavimai dėl servituto nustatymo yra nepagrįsti, ieškovė ieškinyje deklaratyviai teigia, kad prašomi nustatyti servitutai faktiškai buvo nusistovėję daugiau nei dvidešimt metų. Be to, ieškovė tik dabar pareiškė, kad be servitutų ginčo pastas ir žemės sklypas negali būti naudojami pagal paskirtį, o tokie jos teiginiai yra nepagrįsti. Ieškovės pretenzijos dėl neva esamo trukdymo jos ūkinei veiklai yra paremtos, siekiant suvaržyti atsakovės UAB „Univesa“ teises naudotis jai nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais, o ne paginti ieškovo pažeidžiamą teisę.

9.       Ieškovė AB „NUOVA“ pateikė atsiliepimą į atsakovių atskirąjį skundą, kuriuo prašo atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

9.1.                      Kilusio ginčo faktines aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad demontuota ginčo tvora atsakovių buvo pastatyta išimtinai piktnaudžiaujant teise ir tyčia siekiant apriboti ieškovės (ir pastate esančių patalpų nuomininkų) galimybę naudotis ginčo pastatu ir žemės sklypu. Dar daugiau, šie atsakovių veiksmai buvo atlikti atsakovėms turint siekį pigiai išsinuomoti ginčo pastatą iš ieškovės arba pigiai jį nupirkti. Šiuo atveju turėtų būti įvertintas ir pačių atsakovių piktnaudžiavimas teise bei tas faktas, kad ginčo tvora jokios kitos funkcijos, kaip tik trukdymas ieškovei (ar ginčo pastate esančių patalpų nuomininkams) naudotis ginčo pastatu ir / ar žemės sklypu, neatliko, t. y. ginčo tvora nebuvo skirta atsakovių turtui apsaugoti ar pašalinių asmenų patekimui į atsakovių valdomus žemės sklypus užkirsti ir pan.

9.2.                      Aplinkybę, kad ginčo tvorą atsakovės sumontavo išskirtinai nesąžiningais ir piktnaudžiavimo teise tikslais savaime patvirtina tas faktas, jog atskirajame skunde atsakovės nenurodė: kuri iš jų pastatė ginčo tvorą; kokiu tikslu ši tvora buvo pastatyta, t. y. atskirajame skunde nėra jokių motyvų dėl to, kodėl gi atsakovėms ginčo tvora apskritai būtų reikalinga ir, kokią funkciją ji atliko.

9.3.                      Atsakovėms pastačius ginčo tvorą, ginčo pastate esančių patalpų nuomininkai ėmė masiškai nutraukinėti su ieškove sudarytas patalpų nuomos sutartis. Be to, ginčo tvora turėjo ir esminės neigiamos įtakos ginčo pastato gaisriniam saugumui, t. y. ji iš esmės trukdo prie ginčo pastato privažiuoti gaisro gesinimo technikai ir pan. Būtent dėl to egzistavo išskirtinės aplinkybės, dėl kurių pirmosios instancijos teismas dar laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje turėjo teisę leisti ieškovei demontuoti ginčo tvorą.

9.4.                      Tiek į bylą kartu su ieškiniu, tiek ir vėliau pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovės reikalavimai atsakovėms yra prima facie pagrįsti: ginčo pastatas ir žemės sklypas negali būti naudojami pagal paskirtį, jeigu nebus nustatyti kelio ir statinių servitutai, be to, esant gaisrui, būtent dėl ribojamo patekimo į ginčo žemės sklypą ir pastatą kyla grėsmė ginčo pastato ir jame esančių žmonių saugumui; atsakovių teisės, nustačius prašomus servitutus, pažeistos nebus, priešingai, atsakovės negalės nesąžiningai piktnaudžiauti jų turimomis teisėmis siekiant apriboti ieškovės galimybes naudotis ginčo pastatu ir / ar žemės sklypu; kelio ir statinių servitutų nustatymas atitiktų ir ilgametę bei nusistovėjusią ginčo žemės sklypo, pastato ir šalia esančių žemės sklypų naudojimosi praktiką, o tai reiškia, kad ir atsakovių teisės nebūtų neproporcingai pažeistos; atsakovėms sumontavus ginčo tvorą, buvo panaikinta ilgainiui naudota pėsčiųjų perėja, apie devyniasdešimt automobilių stovėjimo vietų ir taip apribotas patekimas į ginčo pastatą bei žemės sklypą.

9.5.                      Nors atsakovės prašo panaikinti skundžiamą nutartį pilna apimtimi, atskirajame skunde iš esmės pasisakoma tik dėl tos šios nutarties dalies, kuria ieškovei buvo leista demontuoti ginčo tvorą, tačiau dėl kitų atsakovėms taikytų draudimų atsakovės beveik nepasisakė.

         Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

11.       Atsakovės pateikė teismui prašymą prijungti prie bylos naujus rašytinius įrodymus – UAB „Gaisrinės saugos ekspertai“ Gaisrinės saugos eksperto E. T. 2019 m. rugpjūčio 21 d. Ekspertinio vertinimo akto Nr. 08-21/01 kopiją, UAB „Gaisrinės saugos ekspertai“ Gaisrinės saugos eksperto E. T. 2019 m. rugsėjo 13 d. Ekspertinio vertinimo akto Nr. 09-13/01 kopiją, antstolio R. S. 2019 m. rugsėjo 26 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 70/19/81 ir jo priedų kopijas.

12.       Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pažymėtina, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme turi atitikti įstatyme nustatytą reglamentavimą, o prašymas juos priimti ir ištirti turi būti išimtinai argumentuotas (CPK 306 straipsnio 3 dalis, 314 straipsnis, CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs, kad teikiami rašytiniai įrodymai yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamu klausimu, juos prijungia prie bylos.

Dėl ginčo esmės

13.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinio reikalavimų užtikrinimui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei AB „NUOVA“ nuosavybės teise priklauso pastatas-sandėlis su prekybinėmis, administracinių paslaugų ir vaistinės patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame yra minėtas pastatas, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir yra išnuomotas ieškovei (nuomos terminas – nuo 1994 m. spalio 20 d. iki 2093 m. spalio 20 d.). Šiame pastate šiuo metu veikia prekybinės patalpos, turinčios pavadinimą „Žalioji galerija“. Greta ieškovei priklausančio pastato ir šalia esančio žemės sklypo yra žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurie kartu su juose esančiais pastatais ir statiniais priklauso atsakovei UAB „Univesa“ ir yra nuomojami atsakovei UAB „PREKYBOS MIESTELIS URMAS“. Atsakovė UAB „Univesa“ yra atsakovės UAB „PREKYBOS MIESTELIS URMAS“ akcininkė. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti servitutą atsakovių UAB „Univesa“ ir UAB „PREKYBOS MIESTELIS URMAS“ valdomiems žemės sklypams, esantiems (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pagal parengtą servituto nustatymo planą. Ieškiniu ieškovė įrodinėja, kad atsakovės sąmoningai trukdo naudotis jai nuosavybes teise priklausančiu pastatu bei šalia jo esančiu žemės sklypu, t. y. iš pradžių ant žemės sklypo ribos statydavo krovininį transportą, vėliau sumontavo vientisą metalinę tvorą (neturinčią vartų, vartelių, praėjimų ir pan.). Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

15.       Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovės ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones: leido ieškovei atlikti metalinės segmentinės tvoros su metaliniais stulpais esančios ties ginčo žemės sklypų bendra riba demontavimo darbus; taip pat uždraudė atsakovėms atlikti bet kokius veiksmus ties ginčo žemės sklypų bendromis ribomis, ribojančius ar kitaip apsunkinančius ieškovės (kaip savininkės) teises valdyti, naudotis, disponuoti jai priklausančiu turtu, tame tarpe ir visus kitus veiksmus, kurie galėtų trukdyti / riboti pėsčiųjų ir transporto priemonių eismą žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Apeliantės (atsakovės), nesutikdamos su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.

16.       CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Laikinosios apsaugos priemonės yra kompleksas teismo taikomų po vieną ar kelias priemonių dėl atsakovui priklausančio turto nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą bei kartu išvengti teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba neįmanomumo. Laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Šiomis priemonėmis užtikrinami byloje pareikšti materialinio teisinio pobūdžio reikalavimai, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos procesiniais tikslais suvaržomos konkrečių asmenų materialinės teisės.

17.       Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga, leidžianti taikyti laikinąsias apsaugos priemones – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-09-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014).

18.       Apeliantės atskirajame skunde, kaip vieną iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų nebuvimą, nurodo aplinkybę, kad ieškovės ieškinio reikalavimai dėl servituto nustatymo yra nepagrįsti, t. y. kvestionuoja ieškinio preliminarų pagrįstumą (lot. prima facie).

19.       Spręsdamas dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausia turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina ir tai, kad laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės priemonės, padedančios geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybą, bet nėra materialiojo teisinio pobūdžio teisinės gynybos priemonės.

20.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo atliekamas preliminarus (lot. prima facie) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas teismo dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015, 2015 m. sausio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017).

21.       Nagrinėjamu atveju, kaip tą pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, preliminariai įvertinus ieškovės išdėstytas faktines aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, jog ieškinio reikalavimai akivaizdžiai nepagrįsti ar ieškovė pasirinko neleistiną ir aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą. Papildomai teismas pažymi, kad preliminarus ieškinio reikalavimų pagrįstumo įvertinimas nėra ginčo išsprendimas iš esmės, nes ieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimas bus galutinai išspręstas tik bylą išnagrinėjus iš esmės, įvertinus abiejų šalių pateiktų įrodymų visumą, be to, akcentuotina, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi prejudicinės (lot. res judicata) galios (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-306-236/2016).

22.       Apeliantės atskirajame skunde taip pat nurodo, kad ieškovė neįrodė šiuo atveju poreikio ieškinio reikalavimams užtikrinti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. nepateikė jokių įrodymų dėl esančių realių apsunkinimų naudotis jai priklausančiu pastatu. Apeliantės teigia, kad, pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, tokiu būdu ginčas dėl servituto nustatymo būtų išspręstas iš esmės.

23.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad sprendimo vykdymą įstatymų leidėjas susieja su pareikštais, priimtais nagrinėti ir teismo sprendimu išspręstais ieškovo ar kitų dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimais, tačiau laikinosios apsaugos priemonės pagal siekiamą tikslą gali būti skirstomos į galutinio sprendimo įvykdymą užtikrinančias priemones, prevencines priemones bei įrodymus užtikrinančias priemones. Vienos tokių prevencinių laikinųjų apsaugos priemonių yra draudimas atsakovui dalyvauti tam tikruose sandoriuose arba imtis tam tikrų veiksmų (CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punktas) arba įpareigojimas atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti (CPK 145 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Prevencinių laikinųjų apsaugos priemonių pagrindinis tikslas – užkirsti kelią tolimesniam asmens teisių pažeidimui bei žalos padidėjimui, o tai taip pat ir naujo teisinio ginčo tarp bylos šalių kilimui.

24.       Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovių atskirojo skundo argumentu, jog ieškovės prašomos taikyti laikinąsias apsaugos priemonės yra ginčo išsprendimas iš esmės. Šiuo atveju pripažintina, kad skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra prevencinė priemonė, užkertanti kelią žalai atsirasti ar padidėti, o ieškinio reikalavimo sutapimas su ginčijama laikinųjų apsaugos priemonių rūšimi ad hoc nekliudo taikyti tą laikinąją apsaugos priemonę, nes ji padės įgyvendinti laikinųjų apsaugos priemonių tikslus, bus laikino pobūdžio (taikoma tol, kol byla bus baigta nagrinėti iš esmės), be to, negalės turėti jokios įtakos galutiniam teismo sprendimui (Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 17 d. nutartis c. b. Nr. 2S-534-360/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nutartis c. b. Nr. 2-908/2008).

25.       Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nepasisako dėl ginčo esmės ir dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, o sprendžia tik dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negali būti vertinamas kaip išankstinės teismo nuomonės dėl ginčo išsakymas. Kadangi sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo klausimą byla nėra nagrinėjama iš esmės, todėl tiek apeliančių atskirajame skunde, tiek ieškovės atsiliepime į jį nurodyti su ieškinio pagrįstumu susiję argumentai dėl faktinio ieškovei nuosavybes teise priklausančio pastato naudojimo galimybės ir kitų bylos nagrinėjimo metu nustatinėtinų aplinkybių vertintini pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėjant iš esmės, o ne sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės. 

26.       Ieškovė prašymą, dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki bus išnagrinėtas ginčas dėl servituto nustatymo, grindžia ta aplinkybė, jog dėl atsakovių neteisėtų ir nesąžiningų veiksmų, t. y. trukdant naudotis jai nuosavybes teise priklausančiu pastatu ir / ar šalia jo esančiu valstybei priklausančiu žemės sklypu, yra ne tik sukeliama reali žala (apribota ieškovės galimybė pastatą naudoti pagal jo paskirtį), bet ir sudaroma grėsmė tokiai žalai kilti ateityje (gaisro kilimo atveju, nesant galimybės privažiuoti prie ieškovei nuosavybes teise priklausančio pastato, sudaroma reali grėsmė pastato žūčiai). Pažymėtina, kad ieškovės nurodyti argumentai dėl galimybės naudotis jai priklausančiu pastatu ir šalia esančiu žemės sklypu paremti iš esmės ta aplinkybe, jog atsakovės ties ginčo žemės sklypų riba yra sumontavusios metalinę segmentinę tvorą su metaliniais stulpais. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju, siekiant užtikrinant būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ieškovės ieškinio reikalavimas užtikrinti laikinąsias apsaugos priemonės (CPK 185 straipsnis).

27.       Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovei nuosavybės teise priklausantis pastatas iki 2019 m. kovo 31 d. buvo išnuomotas atsakovei UAB „Univesa“, pastarajai nuo 2008 m. liepos 10 d. perėmus iš buvusios nuomininkės visas teises ir pareigas pagal 2004 m. vasario 18 d. negyvenamojo pastato nuomos sutartį ir jos priedus. Nutrūkus nuomos teisiniams santykiams, pastatą perėmė ieškovė ir toliau jame savarankiškai vykdo prekybinę veiklą. Bylos duomenys taip pat patvirtina, to neneigia ir atsakovės, kad metalinė segmentinė tvora su metaliniais stulpais, esanti ties žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bendra riba, bei ties žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bendra riba, sumontuota tik po to, kai tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Univesa“ pasibaigė nuomos teisiniai santykiai, t. y. iki tol šioje ginčo vietoje tvoros nebuvo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad po ginčo tvoros sumontavimo, ieškovės nuomininkai pradėjo reikšti jai pretenzijas, dalis nuomininkų išvis nutraukė nuomos sutartis. Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, jog atsakovių sumontuota tvora buvo vientisa, t. y. joje nebuvo sumontuoti varteliai ar paliktas praėjimas. Pastebima ir tai, kad ginčo tvora buvo sumontuota ištisai ieškovei priklausančio pastato šiaurinės ir vakarinės pusės, vakarinėje pusėje – tvora ribojasi su minėto pastato stogo atramomis. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovei priklausantis pastatas yra greta kitų pastatų, kuriuose taip pat yra vykdoma prekybinė veikla ir, kurie, kaip patvirtina bylos duomenys, sudaro prekybinį kompleksą, t. y. šioje teritorijoje nuolatinai susidaro nemažas automobilių ir žmonių srautas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma šioje proceso stadijoje tikėtinai labiau leidžia daryti išvadą, kad tokiais atsakovių veiksmais (greta ieškovei priklausančio pastato sumontavus tvorą), yra ribojama ne tik galimybė ieškovei (ir jos nuomininkams) naudoti pastatą ir šalia esantį žemės sklypą pagal jo tiesioginę paskirtį, vykdant prekybinę veiklą, bet ir apsunkinama privažiavimo prie ieškovei priklausančio pastato galimybė.

28.       Kaip jau minėta šios nutarties motyvų 25 punkte, teismas, spręsdamas šį byloje tik tarpinio pobūdžio procesinį klausimą, nesprendžia ir net neturi teisės spręsti dėl šalių argumentų, susijusių su ginčo esme. Taigi, ir nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, plačiau nepasisakoma, ar gaisro atveju sumontuota ginčo tvora nėra kliūtis jame esantiems asmenims palikti statinį ir / ar gaisrininkams patekti prie jo. Juo labiau, kad dėl šių aplinkybių tarp šalių yra kilęs ginčas (tiek ieškovė, tiek apeliantės teikia atitinkamas įrodinėjimo priemones). Taigi, atsižvelgiant į ieškovės reiškiamus materialiuosius teisinius reikalavimus, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju taikymas procesinių priemonių, užtikrinančių padėties, esančios byloje jos nagrinėjimo metu, stabilumą ir išsaugojimą, yra būtinas.

29.       Remiantis CPK 145 straipsnio 2 dalimi laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo ir proporcingumo principais. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti. Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos ar parenkamos taip, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Konkrečių priemonių taikymo tikslingumą ir galimumą lemia bylos priskyrimas tam tikrai kategorijai.

30.       Nagrinėjamo klausimo kontekste negalima sutikti su atskirųjų skundų argumentais, jog pirmosios instancijos teismas taikė apribojimus nesant įrodymų apie tai, kad atsakovės vengs vykdyti galimai ieškovei palankų teismo sprendimą bei, kad teismo pritaikyti draudimai pernelyg varžo atsakovės UAB „Univesa“ teises naudotis jai nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju iš esmės yra susijęs su priešingos materialiojo teisinio santykio šalies tam tikrais nepatogumais ar ribojimais (šiuo atveju atsakovių). Byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – tai ne absoliutus draudimas atsakovėms naudotis joms priklausančia nuosavybe, o tik tam tikri laikini ribojimai (iki bus išnagrinėtas tarp šalių kilęs ginčas), užtikrinantys ieškovei galimybe be kliūčių naudotis jai priklausančiu statiniu ir šalia jo esančiu žemės sklypu.

31.       Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad laikinosios apsaugos priemonės paprastai taikomos atsakovui. Tai susiję su tuo, kad materialiniai teisiniai reikalavimai yra pareiškiami atsakovui ir jam tenka pareiga vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Kadangi pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi iš esmės išsprendė ir įrengtos kliūties (tvoros) pašalinimo įvykdymo tvarką, o į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad ši nutarties dalis yra įvykdyta, t. y. tvora šiuo metu yra demontuota, todėl apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas būtinumą tarp šalių sureguliuoti teisinę situaciją, plačiau dėl teismo procesinio sprendimo ieškovei pačiai leisti atlikti demontavimo darbus nepasisako.

32.       Į esminius atskirųjų skundų argumentus atsakyta, o kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

33.       Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atsakovių atskirasis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartis paliekam nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

34.       Netenkinus atsakovių atskirojo skundo, apeliacinės instancijos teismas šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų ir teismo procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia, kadangi šias išlaidas paskirstys pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjęs iš esmės (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,

n u t a r i a : 

Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                        Egidijus Tamašauskas