Administracinė byla Nr. I-548-583/2010 m.                                                                

Proceso Nr. 3-63-3-00370-2010-8 (S)

Procesinio sprendimo kategorija  24; 63.3.1; 73

KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2010 m. gegužės 25 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, susipažinęs su pareiškėjo V. M. skundu atsakovui R. V., Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui dėl 2010 m. gegužės 6 d. rašto Nr.(3.3)-SR-1557 panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir rašytinio proceso tvarka spręsdamas skundo priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

            pareiškėjas V.M. skundu nurodo, kad 2005-04-28 su atsakovu Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – ir Tarnyba) sudarė Nuolatinės antrinės teisinės pagalbos teikimo sutartį Nr.2, kurios 1.1 punktu įsipareigojo pagal Tarnybos sprendimus nuolat teikti antrinę teisinę pagalbą civilinės teisės srityje, o šios sutarties 2.1.2 punkte numatyta, kad jis turi teisę kartą per 12 mėnesių gauti 28 kalendorines dienas atostogų, kurių metu mokamas užmokestis kaip ir už tą laikotarpį, kai advokatas teikė antrinę teisinę pagalbą. Toliau šiame sutarties punkte nurodoma, kad advokatui atostogos suteikiamos su tarnyba iš anksto suderintu laiku ir tik, jeigu yra kitas advokatas, nuolat teikiantis antrinę teisinę pagalbą, kuris pavaduos advokatą, tačiau šis atostogų suteikimo bei pavaduojančio advokato paskyrimo klausimas neišspręstas.  Per visą darbo laikotarpį, atostogų metu prireikus dalyvaudavo posėdžiuose, skubiais atvejais ruošdavo procesinius dokumentus, o už atostogų metu dirbtas dienas Tarnybai neprieštaraujant, nedirbdavo kitu laikotarpiu. Apie tai, kad atostogų (2009-07-01 – 2009-07-16) metu dirbo 2 dienas ir jis prasitęsė atostogas, raštu informavo Tarnybą ir jokių priekaištų nesulaukė. Taip pat ir 2009-10-01 – 2009-10-15 atostogų metu dirbo 5 dienas, o tarnybą informavo, kad prasitęs atostogas kitu laiku. 2010-03-31 Tarnybai pateikė pranešimą, jog nori pasinaudoti likusiomis dienomis kasmetinių atostogų, tačiau vėl realiai pasinaudojo tik 3 dienomis. 2010-05-06 gavo raštą, kuriuo Tarnybos direktorius R.V. konstatavo, kad pareiškėjas išeidamas atostogų neperdavė pavaduojančiam advokatui savo reikalų, neatsišaukdamas iš atostogų bei kasmetinių atostogų metu teikdamas antrinės teisinės paslaugas netinkamais vykdė sudarytos sutarties sąlygas bei įspėjo apie galimą sutarties nutraukimą. Pareiškėjas teigia, jog Tarnyba privalo reguliuoti advokato darbo krūvį, suteikiant apmokamas atostogas, paskirti kitą, nuolat teikianti antrinę teisinę pagalbą advokatą, kuris privalėtų pavaduoti atostogų metu, tačiau šių įsipareigojimų nevykdė. Tokie atsakovo veiksmai - 2010-05-06 raštas Nr. (3.3)-SR-1557, su tokiu sutarties sąlygų vykdymo vertinimu yra neteisėti ir nepagrįsti. 

            Pareiškėjas taip pat nurodo, kad Tarnyba įpareigotina teisiškai tinkamu būdu sureguliuoti atostogų advokatams suteikimo tvarką, nes netgi jei advokatams nebus suteikiamos kasmetinės atostogos, teisė gauti laiką darbingumui atstatyti advokatams vis tiek išliks, todėl išliks ir problema, kas ir kokiu būdu privalo pakeisti advokatą jo atostogų metu. 

            Šių ir skunde išsamiau išdėstytų motyvų pagrindu pareiškėjas teismo prašo:

1. panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriaus R. V. 2010-05-06 raštą Nr. (3.3.)-SR-1557 „Dėl infor­macijos pateikimo", kuriuo konstatuojama, jog V.M. netinkamai vykdo sutarties, sudarytos 2005- 04-28 tarp Klaipėdos VGTP tarnybos ir V.M., 2.2.2. punktą ir įspėjamas dėl galimo šios sutarties vienašališko nutraukimo;

2. įpareigoti Klaipėdos VGTP tarnybos direktorių R. V. priimti individualų teisės aktą - nustatyti advokatams, sudariusiems sutartis dėl Nuolatinio antrinės teisinės pagal­bos teikimo, atostogų (apmokamų ar neapmokamų) suteikimo, savo įsipareigojimų pagal sutartį atostogų metu vykdymo, tvarką ir sąlygas.

Pareiškėjo skundą atsisakytina priimti vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu.  

ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje. Šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytos bylos, priskirtos administracinių teismų kompetencijai, tarp jų – dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Individualaus administracinio akto turinio bendruosius reikalavimus nustato Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis, pagal kurį individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis (8 straipsnio 1 dalis); individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (8 straipsnio 2 dalis); turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu (8 straipsnio 3 dalis). Apibendrinant pabrėžtina, kad teisės aktas – tai valstybės institucijų, įstaigų, tarnybų, pareigūnų tam tikra tvarka priimtas oficialus rašytinis dokumentas, kuriame suformuluojama privaloma elgesio taisyklė, nustatanti visuomeninio santykio dalyviams teises ir pareigas.

Kaip matyti iš pareiškėjo ginčijamo 2010 m. gegužės 6 d. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos rašto Nr. (3.3)-SR-1557 turinio, šiame rašte nėra suformuota jokių privalomojo elgesio taisyklių individualiai neapibrėžtai asmenų grupei, konkrečiam subjektui ar apibrėžtai subjektų grupei, nėra nustatyta kam nors privalomų vykdyti pareigų ar suteikta teisių. Advokatui V. M. teikiamame rašte yra pateikiama informacija, kuri taip įvardijama ir pačiame rašte, dėl 2005 m. balandžio 28 d. Nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo sutarties sąlygų vykdymo ir pareiškėjas informuojamas dėl galimų tarnybos veiksmų jam netinkamai vykdant sutarties sąlygas. Taigi iš rašto turinio matyti, kad atsakovas jokių privalomo pobūdžio sprendimų pareiškėjo atžvilgiu ginčijamame rašte neįtvirtino, raštas taip pat neatitinka ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nurodytų būtinųjų individualaus administracinio akto turinio bendrųjų reikalavimų. Taigi, 2010 m. gegužės 6 d. raštas Nr. (3.3)-SR-1557 negali būti laikomas individualiu ar norminiu teisės aktu, nes pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių. Bylos nagrinėjimo dalyku negali būti atsakovo išdėstyta pozicija dėl sutarties sąlygų laikymosi, kol atsakovas konkrečiu administraciniu aktu nepakeitė teisinių santykių susijusių su pareiškėjo teisių ir pareigų turiniu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (ABTĮ 13 straipsnis) dėl ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies ir 15 straipsnio aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra išaiškinęs, kad ginčo administracinėje byloje objektu gali būti administracinis aktas, kuris nustato suinteresuotam asmeniui atitinkamas teises ir pareigas, sukelia konkrečias teisines pasekmes. Tuo atveju, jei skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. AS¹⁴⁶–201/2009, Nr. AS⁴³⁸-135/2009, AS⁵⁰²–466/2009, AS⁵⁵⁶-615/2009, AS¹⁴³-290/2010). Įvertinus šias aplinkybes, cituojamą pareiškėjo skundo reikalavimą atsisakytina priimti ABTĮ  37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.  

Pareiškėjas ginčydamas ir prašydamas panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriaus pasirašytą 2010 m. gegužės 6 d. raštą Nr. (3.3.)-SR-1557 „Dėl infor­macijos pateikimo" reiškia ir išvestinį reikalavimą – įpareigoti Klaipėdos VGTP tarnybos direktorių R. V. priimti individualų teisės aktą - nustatyti advokatams, sudariusiems sutartis dėl Nuolatinio antrinės teisinės pagal­bos teikimo, atostogų (apmokamų ar neapmokamų) suteikimo, savo įsipareigojimų pagal sutartį atostogų metu vykdymo, tvarką ir sąlygas (taip skunde). Šis reikalavimas kaip jau minėta yra išvestinis reikalavimas ir negali būti savarankišku skundo nagrinėjimo dalyku.

Be to vertinant ar reiškiamas reikalavimas gali būti savarankišku skundo nagrinėjimo dalyku būtina pažymėti, kad Konstitucinis Teismas savo aktuose ne kartą yra konstatavęs ir tai, jog konstitucinis valdžių padalijimo principas reiškia, kad įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir teisminė valdžios yra atskirtos, pakankamai savarankiškos; tarp jų turi būti pusiausvyra; kiekviena valdžios institucija turi jos paskirtį atitinkančią kompetenciją, kurios konkretus turinys priklauso nuo to, kokiai valstybės valdžiai ši institucija priklauso, nuo jos vietos tarp kitų valstybės valdžios institucijų bei įgaliojimų santykio su kitų valstybės valdžios institucijų įgaliojimais; Konstitucijoje tiesiogiai nustačius tam tikros valstybės valdžios institucijos įgaliojimus, viena valstybės valdžios institucija negali iš kitos perimti tokių įgaliojimų, jų  perduoti kitai valstybės valdžios institucijai ar atsisakyti; tokie įgaliojimai negali  būti pakeisti ar apriboti įstatymu (Konstitucinio  Teismo inter  alia  2002  m. sausio 14 d., 2002 m. kovo 5 d.,  2002   m. balandžio  23 d., 2002 m. liepos 11 d., 2002 m. gruodžio 24   d., 2004 m. gegužės 13 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. birželio 6 d., 2009 m. kovo 2 d. nutarimai).

Įvertinus keliamo klausimo dėl įpareigojimo atsakovą priimti individualų aktą prigimtį, akivaizdu, kad tai yra susiję su antrinės teisinės pagalbos teikimo administravimu ir ši kompetencija tiesiogiai yra priskirta Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai. Todėl pirmiausia dėl pareiškėjo keliamo klausimo reglamentavimo būtinybės ir individualaus ar norminio administracinio akto priėmimo, pareiškėjas tokį reikalavimą turėtų pareikšti atsakovui, o tik po kai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pasisakys dėl šio teisinio reglamentavimo, atitinkamai ginčyti atsakovo aktą ar veiksmus.  

Kaip jau minėta šioje nutartyje, cituojant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies ir 15 straipsnio nuostatas, ginčo administracinėje byloje objektu gali būti administracinis aktas, kuris nustato suinteresuotam asmeniui atitinkamas teises ir pareigas, sukelia konkrečias teisines pasekmes. Iš skundo turinio akivaizdu, kad pareiškėjas nesikreipė į pareiškėją dėl individualaus administracinio ar norminio akto priėmimo nustatant advokatams, sudariusiems sutartis dėl Nuolatinio antrinės teisinės pagal­bos teikimo sutartis, atostogų (apmokamų ar neapmokamų) suteikimo, įsipareigojimų pagal sutartį atostogų metu vykdymo, tvarką ir sąlygas. Todėl nėra kilęs ir pats ginčas nagrinėtinas teisme, nes ginčas galimas tik pareiškėjui kreipusis dėl klausimo išsprendimo ir atsakovui atitinkamu administraciniu aktu  išsprendus (neišsprendus per įstatymo nustatytą terminą) pareikštą prašymą. Būtent šis atsakovo priimtas aktas (arba neveikimas) gali būti skundo nagrinėjimo dalyku.   

Konstatavus, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl atsakovo akto ir veiksmų, kurie, kaip buvo aptarta anksčiau, negali būti skundo nagrinėjimo dalyku ir yra nenagrinėtini teismų, pareiškėjo skundą atsisakytina priimti vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu.

Atsisakius priimti skundą kaip nenagrinėtiną teismų, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimas nesprendžiamas, nes reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas galimas tik priėmus skundą nagrinėti (ABTĮ 71 straipsnio 3 dalis).   

Atsisakius priimti skundą, pareiškėjai grąžintinas sumokėtas 100 litų žyminis mokestis (ABTĮ 42 straipsnio 1 dalie 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 105 - 106 straipsniais,

n u t a r ė:

pareiškėjo V. M. skundą atsakovui R. V., Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui dėl 2010 m. gegužės 6 d. rašto Nr. (3.3)-SR- 1557 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, atsisakyti priimti. 

            Pareiškėjui V. M. grąžinti 2010 m. gegužės 18 d. mokėjimo nurodymu AB SEB banko H.Manto skyriuje sumokėtą 100 (vieną šimtą) litų žyminį mokestį.

Įsiteisėjus teismo nutarčiai, skundą su priedais grąžinti pareiškėjui.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.

Teisėjas                                                                                                            Remigijus Arminas