Civilinė byla Nr. e2-1932-527/2020

Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00855-2019-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.2.6.12.2.

 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. birželio 26 d.

Jonava

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolita Cirulienė  

        teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens UAB „Teisininkas LT“ (buvusi M. S. teisinė įmonė) prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams UAB ,,Jonavos vandenys“, Jonavos rajono savivaldybės administracijai ir MB ,,P. projektai“ dėl Jonavos rajono savivaldybės administracijos 2018 m. lapkričio 19 d. išduoto leidimo Nr. LSNS-25-181119-00073, 2018 m. lapkričio 20 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą–paskirties pakeitimą Nr. 7 galiojimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo (tretieji asmenys: K. P., UAB „Teisininkas LT“ (buvusi M. S. teisinė įmonė), Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir ADB „Compensa Viena Insurance Group“). 

        Teismas

nustatė:

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose (toliau – Teismas) nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-16103-527/2019 (toliau ir – Byla) ieškovė (toliau ir – Inspekcija) 2019 m. gegužės 27 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė: 1.1. Panaikinti Jonavos rajono savivaldybės administracijos 2018 m. lapkričio 19 d. išduoto leidimo statyti naują (-us) statinį (-ius) Nr. LSNS-25-181119-00073 galiojimą; 1.2. Įpareigoti atsakovą UAB „Jonavos vandenys“ per 6 mėnesius išardyti 85,89 m ilgio vandentiekio tinklus, unikalus Nr. 4400-5047-3959, Darbininkų g. 4, Jonavoje pastatytus Jonavos rajono savivaldybės administracijos 2018 m. lapkričio 19 d. išduoto leidimo statyti naują (-us) statinį (-ius) Nr. LSNS-25-181119-00073 pagrindu ir sutvarkyti statybvietę kaltų asmenų: UAB „Jonavos vandenys“, Jonavos rajono savivaldybės administracijos, ir MB „P. projektai“ lėšomis, o jei šio įsipareigojimo UAB „Jonavos vandenys“ teismo nustatytu terminu neįvykdys, suteikti teisę Inspekcijai, kodas 288600210, atlikti šiuos veiksmus išieškant patirtas išlaidas iš UAB „Jonavos vandenys“, Jonavos rajono savivaldybės administracijos ir MB „P. projektai; 1.3. Panaikinti UAB „Jonavos vandenys“ 2018 m. lapkričio 20 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 7 galiojimą ir įpareigoti UAB „Jonavos vandenys“ per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išregistruoti 2018 m. lapkričio 20 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 7 galiojimą pagrindu įregistruotus Nekilnojamojo turto registro duomenis viešajame registre; 1.4. Pranešti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui apie iškeltą civilinę bylą ir įsiteisėjusį teismo sprendimą.

Atsakovė Jonavos rajono savivaldybės administracija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 1623 straipsniu, 164 straipsnio 4 punktu, prašė sustabdyti civilinę bylą iki bus išnagrinėta Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-556-254/2019.

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau ir – NŽT) atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį tenkinti.

Trečiasis asmuo M. S. teisinė įmonė atsiliepime su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti visa apimtimi ir jam iš atsakovų UAB „Jonavos vandenys“, Jonavos rajono savivaldybės administracijos ir MB „P. projektai“ priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas UAB „Jonavos vandenys“ atsiliepime su ieškiniu nesutiko ir prašė: 1) bylą nutraukti, nes ieškovo ieškinys dėl statybos leidimo panaikinimo pareikštas praleidus administracinių bylų teisenos terminą; 2) netenkinus šio prašymo, ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; 3) netenkinus šių prašymų, įpareigoti atsakovę Jonavos rajono savivaldybės administraciją per 6 mėnesių terminą pagal atsakovo UAB „Jonavos vandenys" tinkamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus, išduoti naują statybą leidžiantį dokumentą; 4) priteisti iš ieškovo atsakovui UAB „Jonavos vandenys“ išlaidas advokato pagalbai apmokėti (išlaidų dydį pagrindžiančius dokumentus pateiksime atskiru raštu).

Atsakovas MB „P. projektai“ atsiliepime į ieškinį prašė: nutraukti civilinę bylą Nr. e2-16103-527/2019 ABTĮ 103 straipsnio 8 punkto pagrindu; tuo atveju, jeigu nebūtų tenkintas 1 punkto prašymas – atmesti ieškovės ieškinį kaip nepagrįstą; priteisti iš ieškovės MB „P. projektai“ naudai visas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė Jonavos rajono savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį dalyje dėl Statybos leidimo panaikinimo atmesti tuo pagrindu, kad ieškovė praleido dviejų mėnesių terminą kreiptis į teismą; jeigu nebūtų tenkintas šis prašymas – ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; priteisti jai iš ieškovės išlaidas advokato ir/arba advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (išlaidų dydį pagrindžiantys dokumentai bus pateikti atskiru prašymu).

2020 m. gegužės 6 d. teisme gautas atsakovo UAB ,,Jonavos vandenys“ 2020 m. gegužės 5 d. prašymas, kuriame nurodyta, kad, jam iš M. S. teisinės įmonės įsigijus vandentiekio tinklus ir juos įsiregistravus savo vardu, nebeliko ieškovės ginamo viešojo intereso, dėl ko byla turėtų būti nutraukta arba ieškinys atmestas.

2020 m. gegužės 22 d. teisme gautas ieškovės pareiškimas dėl ieškinio atsiėmimo, kuriame ieškovė nurodo, kad 2020 m. gegužės 15 d. statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo termino laikymosi patikrinimo aktu nustatė, kad statybos leidimas buvo išduotas neteisėtai, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad Valstybės įmonės (toliau ir – VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis M. S. teisinė įmonė (dabartinis pavadinimas – UAB „Teisininkas LT“) nuosavybės teises į ginčo tinklus 2020 m. balandžio 17 d. perleido atsakovui UAB ,,Jonavos vandenys“ ir nuo 2020 m. balandžio 17 d. tinklų statytojas ir savininkas yra vienas ir tas pats asmuo, ieškovei neliko faktinio pagrindo palaikyti ieškinio, išnyko aplinkybės, dėl kurių ieškovė prašo priimti jos pareiškimą dėl ieškinio atsiėmimo (CPK 139 straipsnio 1 dalis). CPK 94 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010). Ieškovė, atlikdama įstatymų įtvirtintą pareigą, vykdyti statybos valstybinę priežiūrą, pagrįstai ir teisėtai kreipėsi su ieškiniu dėl Jonavos rajono savivaldybės administracijos 2018 m. lapkričio 19 d. išduoto leidimo Nr. LSNS-25-181119-00073, 2018 m. lapkričio 20 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą–paskirties pakeitimą Nr. 7 galiojimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo. Pažymėtina, kad įmonės tinklų, kurių savininko sutikimą prieš išduodat Statybos leidimą turėjo gauti statytojas UAB „Jonavos vandenys“, savininke ji tapo tik nuo 2020 m. balandžio 17 d., t. y. tiek po Statybos leidimo išdavimo, tiek po Deklaracijos surašymo bei įregistravimo VĮ Registrų centre, tiek po to, kai pagal Inspekcijos ieškinį buvo užvesta byla, todėl Inspekcijos procesinis elgesys, pateikiant ieškinį teismui, patvirtina, jog Inspekcija teisėtai ir pagrįstai, vykdydama teisės aktuose įtvirtintą funkciją vykdyti statybos valstybinę priežiūrą, laikantis teisės aktų nustatytų terminų kreipėsi į teismą, todėl bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės nepriteistinos.

2020 m. gegužės 22 d. teisme gauti atsakovų Jonavos rajono savivaldybės administracijos, UAB „Jonavos vandenys“ ir MB ,,P. projektai“ bei trečiojo asmens K. P. atstovės advokatės A. M. sutikimas su ieškinio atsiėmimu.

Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino ir ieškinį paliko nenagrinėtą.

2020 m. gegužės 29 d. teisme gautas trečiojo asmens UAB „Teisininkas LT“ (buvusi M. S. teisinė įmonė) atskirasis skundas, kuriame prašoma ,,Panaikinti priimtą Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai nutartį iš 2020-05-25 dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, civilinė byla Nr. e2-1932-527/2020 ir išspręsti bylinėjimosi išlaidų priteisimą proceso šalims pačiam Jonavos rūmų teismui, o nesutikus su trečiojo asmens UAB „Teisininkas LT“ pateiktu atskiruoju skundu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, perduoti civilinę bylą nagrinėti Kauno apygardos teismui.“ Trečiojo asmens teigimu, teismas akivaizdžiai pažeidė trečiojo asmens UAB „Teisininkas LT“ teises į patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimą bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) normas, o priimta nutartimi padarė didžiulius materialinius nuostolius trečiojo asmens atžvilgiu, todėl 2020 m. gegužės 25 d. teismo nutartis dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo naikintina.

2020 m. birželio 1 d. teisme gautas trečiojo asmens UAB „Teisininkas LT“ (buvusi M. S. teisinė įmonė) 2020 m. gegužės 29 d. prašymas paskirstyti patirtų bylinėjimosi išlaidų priklausomumą, civilinė byla Nr. e2-1932-527/2020. Prašyme nurodyta, jog teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutarties dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų pasisakė tik valstybės naudai, o trečiojo asmens UAB „Teisininkas LT“ atžvilgiu, atsakovų atžvilgiu nepasisakė, patirtų šalių bylinėjimosi išlaidų nepaskirstė.

Teismas 2020 m. birželio 1 d. nutartimi trečiajam asmeniui UAB „Teisininkas LT“ nustatė 8 dienų terminą atskirojo skundo ir prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų trūkumams pašalinti. Teismo nuomone, atskirojo skundo reikalavimas ,,Panaikinti priimtą Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai nutartį iš 2020-05-25 dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, civilinė byla Nr. e2-1932-527/2020 ir išspręsti bylinėjimosi išlaidų priteisimą proceso šalims“, o taip pat ir 2020 m. gegužės 29 d. prašymo reikalavimas ,,paskirstyti patirtų bylinėjimosi išlaidų priklausomumą“ yra nekonkretūs ir net labai neaiškūs, kadangi: 1) neaišku, kurią nutarties, kuria nebuvo spręstas jokių bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas, dalį prašoma naikinti; 2) neaišku, iš ko konkrečiai ir kokio dydžio bei kokiomis proporcijomis prašoma priteisti trečiojo asmens turėtas bylinėjimosi išlaidas; 3) neaišku, ar prašoma išspręsti ir atsakovų turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą; 4) neaišku, ar 2020 m. gegužės 29 d. prašymu nėra reiškiamas prašymas priimti papildomą nutartį dėl trečiojo asmens nepaskirstytų bylinėjimosi išlaidų? Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad trečiasis asmuo UAB „Teisininkas LT“ (buvusi M. S. teisinė įmonė) civilinėje byloje dalyvavo ieškovo pusėje (prašė ieškinį tenkinti ir bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovų), į tai, jog trečiojo asmens M. S. teisinė įmonės 2020 m. liepos 5 d. atsiliepime pateiktas prašymas trečiojo asmens M. S. teisinės įmonės (dabartinis pavadinimas UAB „Teisininkas LT“) naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas buvo pareikštas su prašymu ieškinį tenkinti visa apimtimi, į tai, kad civilinė byla užbaigta ieškovei atsiėmus ieškinį (kam pritarė visi atsakovai), į tai, kad ieškovė prašė neskirstyti bylinėjimosi išlaidų priteisimo dalyvaujantiems byloje asmenims (nes, ieškovės teigimu, ieškinys buvo paduotas pagrįstai), konstatuoja, jog trečiojo asmens atskirojo skundo nekonkretūs ir net labai neaiškūs reikalavimai yra ydingai suformuluoti ir su trūkumais, kuriems pašalinti nustatytas 8 dienų terminas pateikti patikslintam atskirajam skundui ir / arba prašymui dėl papildomos nutarties bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimu priėmimo, kur būtų aiškiai pasisakyta dėl to: 1) kokią konkrečią 2020 m. gegužės 25 d. nutarties, kuria nebuvo spręstas jokių bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas, dalį prašoma naikinti; 2) iš ko konkrečiai ir kokio dydžio bei kokiomis proporcijomis prašoma priteisti trečiojo asmens turėtas bylinėjimosi išlaidas; 3) ar prašoma ir kokiu pagrindu bei kaip (jei prašoma) išspręsti ir atsakovų turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą; 4) ar 2020 m. gegužės 29 d. prašymu nėra reiškiamas prašymas priimti papildomą nutartį dėl trečiojo asmens nepaskirstytų bylinėjimosi išlaidų ? (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Be to, trečiajam asmeniui taip pat nustatytas terminas nurodyti argumentus dėl (ne)tinkamo šalių (trečiojo asmens ir atsakovų) procesinio elgesio byloje bei nurodyti priežastis, dėl kurių susidarė trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos, atskirai pasisakant ir dėl aplinkybių, trukdžiusi išspręsti ginčo tinklų perleidimą UAB ,,Jonavos vandenims“ iki ieškinio byloje pareiškimo, kas aktualu taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, numatančią, jog kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

2020 m. birželio 8 d. teisme registruotas trečiojo asmens UAB „Teisininkas LT“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame prašoma priimti nutartį dėl bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens UAB „Teisininkas LT“ atžvilgiu priteisimo ir palikti nenagrinėtą 2020 m. gegužės 29 d. atskirąjį skundą. Prašyme nurodyta, jog trečiasis asmuo pritaria ieškovės pozicijai, kad visi ieškinyje išvardinti pažeidimai yra kildinami tik iš atsakovų pusės ir tik dėl jų kaltės, todėl atsakovai UAB „Jonavos vandenys“ ir Jonavos savivaldybė privalo atlyginti trečiojo asmens turėtas 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai Jonavos savivaldybės administracija bei UAB „Jonavos vandenys“ norėdamos kilusį ginčą dėl ieškovės reikalavimo įvykdymo (civilinė byla Nr. e2-1932-527/2020) ir trečiojo asmens UAB „Teisininkas LT“ reikalaujamų tinklų nuomos kainos ir termino nustatymo (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-243-254/2020), nutarė ginčus išspręsti taikiai. Pritariant UAB „Jonavos vandenys“, Jonavos savivaldybės, UAB „Teisininkas LT“ atstovų susitarimui, atsakovas UAB „Jonavos vandenys“ nupirko nuotekų tinklus, vandens tinklus, lietaus nuotekų tinklus iš UAB „Teisininkas LT“, tačiau, jeigu nebūtų neteisėtų atliktų atsakovų veiksmų, tai nebūtų pateiktas ir ieškovės ieškinys ginant pažeistas Statybos įstatymo nuostatas. Teismas, gavęs ieškovo prašymą nutraukti civilinės bylos nagrinėjimą, įpareigojo atsakovus pateikti atsiliepimus į ieškovo prašymą. Visi atsakovai sutiko, kad ieškovas atsiimtų ieškinį. CPK 94 straipsnio 1 dalis traktuoja, kad civilinę bylą baigiant nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas privalo paskirstyti šalių bylinėjimosi išlaidas, tačiau šiuo atveju teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirstė. Kadangi atsakovai savo veiksmais pažeidė LR Statybos įstatymą, o ieškovė privalėjo pagal savo vykdomas funkcijas apginti pažeistą įstatymą, tai visos patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos iš kaltų asmenų, tai yra atsakovų. Trečiojo asmens UAB „Teisininkas LT“ teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įtvirtina CPK 47 straipsnio 2 dalis ir reglamentuoja ir CPK 79–100 straipsniai. UAB „Teisininkas LT“, kad kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, civiliniame procese dalyvavo ieškovo iniciatyva, tam, jog galėtų išdėstyti savo poziciją. Kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo nutartyse yra pasisakęs, kad ginčo šalims susitarus užbaigti bylą taikiai, nė viena iš šalių nelaikoma pralaimėjusia ar laimėjusia, todėl negalima padaryti išvados, kad teismo procesinis sprendimas buvo priimtas kurios nors iš šalių naudai, todėl bylinėjimosi išlaidos paskirstomos CPK 94 straipsnyje numatyta tvarka. Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje nepriteisė trečiojo asmens UAB „Teisininkas LT“ turėtų bylinėjimosi išlaidų iš atsakovų, todėl teismas turėtų priimti papildomą nutartį dėl trečiojo asmens nepaskirstytų bylinėjimosi išlaidų.

Teismas 2020 m. birželio 8 d. nutartimi nutarė:

1. Trečiojo asmens UAB „Teisininkas LT“ 2020 m. gegužės 29 d. atskirąjį skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

2. Priėmus trečiojo asmens UAB „Teisininkas LT“ 2020 m. birželio 8 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nustatyti ieškovei, atsakovams bei tretiesiems asmenims K. P., NŽT ir ADB „Compensa Viena Insurance Group“ 7 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos atsiliepimams į trečiojo asmens UAB „Teisininkas LT“ 2020 m. birželio 8 d. prašymą pateikti, nurodant ar papildomos nutarties priėmimo klausimą neprašoma spręsti žodinio proceso tvarka.

2020 m. birželio 16 d. teisme gautas ieškovės atsiliepimas į trečiojo asmens prašymą, kuriuo ieškovė prašo bylinėjimosi išlaidas priteisti tik iš atsakovų, bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais pagal byloje esančią medžiagą spręsti trečiojo asmens 2020 m. birželio 8 d. prašymo pagrįstumo klausimą teisės aktų nustatyta tvarka. Ieškovė nurodė, kad bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidų, susidariusių palikus ieškinį nenagrinėtą, atlyginimą reglamentuoja CPK 94 ir 98 straipsniai. Vadovaujantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Prielaidos klausimui dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo spręsti yra atitinkamo prašymo bei išlaidų realumą ir dydį patvirtinančių įrodymų pateikimas. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

Inspekcija, atlikdama įstatymų įtvirtintą pareigą, vykdyti statybos valstybinę priežiūrą, pagrįstai ir teisėtai kreipėsi su ieškiniu dėl Statybos leidimo, Deklaracijos galiojimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo. Pažymėtina, kad įmonės tinklų, kurių savininko sutikimą prieš išduodat Statybos leidimą turėjo gauti statytojas UAB „Jonavos vandenys“, savininke ji tapo tik nuo 2020 m. balandžio 17 d., t. y. tiek po Statybos leidimo išdavimo, tiek po Deklaracijos surašymo bei įregistravimo VĮ Registrų centre, tiek po to, kai pagal Inspekcijos ieškinį buvo užvesta byla, todėl Inspekcijos procesinis elgesys pateikiant ieškinį Teismui patvirtina, jog Inspekcija teisėtai ir pagrįstai, vykdydama teisės aktuose įtvirtintą funkciją vykdyti statybos valstybinę priežiūrą, laikantis teisės aktų nustatytų terminų kreipėsi į teismą, todėl Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi bylinėjimosi išlaidų iš Inspekcijos nepriteisė.

CPK 98 straipsnio 2 dalyje nuodyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisto užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos), 2 punktas numato, jog, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas turi atsižvelgti į: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo pateikė 2019 m. birželio 28 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 4 ir advokato M. G. kontoros 2019 m. birželio 29 d. pinigų priėmimo kvitą serija LAT Nr. 1024119, kuriais grindžia trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje. Teismas, vertindamas trečiojo asmens 2020 m. birželio 8 d. prašymo pagrįstumą, turėtų atsižvelgti, ar šis prašymas atitinka minėtų teisės normų reikalavimus.

2020 m. birželio 17 d. teisme registruotas atsakovo UAB „Jonavos vandenys“ atsiliepimas į trečiojo asmens prašymą, kuriuo prašoma trečiojo asmens prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atmesti dėl šių argumentų.

Pirma. Trečiasis asmuo 2020 m. birželio 8 d. prašyme laikosi pozicijos, kad bylinėjimosi išlaidos (1 500 Eur) jam turėtų būti priteistos ne iš ieškinį atsiėmusios ieškovės, bet iš atsakovų. Su tokiu vertinimu nesutinkama, kadangi Inspekcija iš viso neturėjo kreiptis su ieškiniu į teismą, paneigdama viešąjį interesą, o gindama išimtinai trečiojo asmens privatų interesą privesti UAB „Jonavos vandenys“ ir (ar) Jonavos rajono savivaldybę išpirkti inžinerinius tinklus, todėl bylinėjimosi išlaidos, jei jos ir būtų priteistinos, turėtų būti priteistos iš ieškovės, tačiau trečiasis asmuo to neprašo, todėl jo 2020 m. birželio 8 d. prašymas atmestinas.

Antra. 2020 m. kovo 12 d. taikos sutarties, sudarytos Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-243-254/2020, 6 punktu M. S. teisinė įmonė patvirtino, kad, gavusi šios Taikos sutarties 3 punkte nurodytą pardavimo kainą, neturės UAB „Jonavos vandenys“ ir Jonavos rajono savivaldybei jokių pretenzijų, susijusių su Inžineriniais tinklais. Iš to manytina, kad pardavimo kaina, kurią UAB „Jonavos vandenys“ yra sumokėjęs už taikos sutartyje nurodytus inžinerinius tinklus, padengė visas trečiojo asmens išlaidas, susijusias su Inžineriniais tinklais, įskaitant šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Trečia. Trečiasis asmuo 2020 m. birželio 8 d. prašyme nurodo, kad jis, samdydamas advokatą dėl konsultacijų ir atsiliepimo paruošimo teismui, turėjo 1 500 Eur išlaidas. Pastebėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad išlaidos už kliento konsultavimą paprastai yra įskaičiuojami į procesinio dokumento parengimo laiką (žr., pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-440-258/2019). Be to, trečiojo asmens pateikti įrodymai apie advokatui M. G. sumokėtas lėšas nepagrindžia, kad išlaidos buvo patirtos vien tik už atsiliepimo į ieškinį parengimą, kadangi tiek atstovavimo sutartyje, tiek kvite nurodomos ne tik dokumento surašymo, konsultavimo, bet ir atstovavimo paslaugos. Tuo tarpu advokatas M. G. nedalyvavo nei viename teismo posėdyje, jis net nebuvo prisijungęs prie elektroninės bylos kortelės, taigi, byloje atstovavimo paslaugų iki pat ieškinio palikimo nenagrinėtu advokatas nesuteikė. Be to, pastebėtina, kad atsiliepimas į ieškinį, išskyrus atsiliepimo pirmas keturias pastraipas, ir 5 dalį bei rezoliucinę dalį, kas iš esmės yra tik techninio pobūdžio darbas, visas likęs atsiliepimas tėra tik dalinai perrašytas Inspekcijos ieškinio variantas. Taigi, tokiu būdu vien tik perrašant ieškinio argumentus, atsiliepimo į ieškinį parengimas turėjo užimti labai nedaug advokato darbo laiko sąnaudų. Šį teiginį taip pat pagrindžia tai, kad advokatas net nebuvo prisijungęs prie elektroninės bylos kortelės, taigi, jis jokių bylos dokumentų neanalizavo. Dėl to, net jeigu Teismas spręstų, kad yra pagrindas bylinėjimosi išlaidų priteisimui trečiajam asmeniui (su kuo UAB „Jonavos vandenys“ nesutinka), prašomas priteisti išlaidų dydis turėtų būti esmingai sumažintas.

2020 m. birželio 17 d. teisme registruotas atsakovės Jonavos rajono savivaldybės administracijos atsiliepimas į trečiojo asmens prašymą, kuriuo prašoma trečiojo asmens prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atmesti. Atsiliepime atsakovė nurodo, kad CPK 94 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Taigi sprendžiant trečiojo asmens prašymą itin svarbu įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovų, tiek pačio trečiojo asmens procesinį elgesį byloje.

Pirma, įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-243-254/2020 tarp M. S. teisinės įmonės, UAB „Jonavos vandenys“ ir Jonavos rajono savivaldybės administracijos buvo patvirtinta taikos sutartis, vadovaujantis kuria atsakovė UAB „Jonavos vandenys“ įgijo iš M. S. teisinės įmonės nuosavybės teisę į ginčo inžinerinius tinklus. Pažymėtina, kad vadovaujantis taikos sutarties 6 punkto nuostata UAB „Teisininkas LT“ (buvusi M. S. teisinė įmonė) patvirtino, kad, gavęs šios Taikos sutarties 3 punkte nurodytą pardavimo kainą, neturės UAB „Jonavos vandenys“ ir Jonavos rajono savivaldybės administracijai jokių pretenzijų, susijusių su Inžineriniais tinklais. Taigi šis trečiojo asmens prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo vertintinas kaip Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-243-254/2020 patvirtintos taikos sutarties sąlygų ignoravimas.

Antra, primintina, kad 2020 m. gegužės 8 d. prašymu trečiasis asmuo UAB „Teisininkas LT“ teismo prašė civilinę bylą nagrinėti nedalyvaujant UAB „Teisininkas LT“, nurodė, kad dėl gauto 2020 m. gegužės 5 d. UAB Jonavos vandenys“ prašymo nepasisako, paliko teismui spręsti šį prašymą savo nuožiūra. Taip pat trečiasis asmuo UAB „Teisininkas LT“ apskritai neišreiškė savo pozicijos dėl ieškovo pareikšto prašymo palikti ieškinį nenagrinėtą. Tai iš esmės patvirtina, kad trečiasis asmuo UAB „Teisininkas LT“ taikiai išsprendus ginčą civilinėje byloje Nr. 2-243-254/2020 nebebuvo suinteresuotas šios bylos baigtimi.

Trečia, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d.. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010). Kadangi trečiasis asmuo palaikė ieškinį, ginčo atveju reikia vertinti ne tik tai, ar ieškovė turėjo teisę pareikšti ieškinį, bet svarbu įvertinti ir kieno pažeistus interesus siekė ginti ieškovė pareikšdama ieškinį. Atsakovės nuomone, ieškiniu ieškovė neįrodo pažeistos subjektinės teisės, kurią turėtų ginti teismas. Primintina, kad ieškinyje nurodyta, kad CPK 49 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įstatymų numatytais atvejais valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti. Ginčo atveju akivaizdu, kad Inspekcija gynė privataus subjekto teisę, o ne viešąjį interesą, kadangi jokių neteisėtos statybos aplinkybių nenustatyta, išskyrus tai, kad statybos leidimas gautas nesant M. S. įmonės rašytinio pritarimo dėl projektuojamo statinio patekimo į apsaugos zoną. Plačiau pasisakyta atsakovės 2019 m. liepos 8 d. atsiliepimo 2.3 dalyje, todėl papildomai nekartojama.

Ketvirta, vertinant šalių procesinį elgesį turėtų būti įvertinta ir tai, kad ieškinys teisme pareikštas tik 2019 m. gegužės 27 d., todėl jeigu byla būtų nagrinėjama iš esmės, teismas būtų turėjęs spręsti, ar atmesti ieškinį dalyje dėl Jonavos rajono savivaldybės administracijos 2018 m. lapkričio 19 d. išduoto leidimo Nr. LSNS-25-181119-00073 panaikinimo tuo pagrindu, kad ieškovė praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą kreiptis į teismą. Primintina, kad Inspekcija, kuriai įstatymu pavesta atlikti statybą leidžiančių dokumentų išdavimo teisėtumo tikrinimą, apie nurodomą pažeidimą, išduodant statybos leidimą ginčo vandentiekio tinklų statybai, kuriuo grindžiamas ieškinys, žinojo (turėjo žinoti) vėliausiai 2018 m. gruodžio 11 d., kada išnagrinėjo M. S. teisinės įmonės 2018 m. spalio 23 d. ir 2018 m. lapkričio 20 d. skundus ir pateikė Inspekcijos 2018 m. gruodžio 11 d. raštą Nr. (15.2)-2D-17940. Taigi dviejų mėnesių apskundimo terminas turėjo būti skaičiuojamas nuo 2018 m. gruodžio 11 d., kai ieškovei tapo žinoma apie ginčijamą leidimą, ir baigėsi 2019 m. vasario 11 d. (paskutinė dieną apskųsti statybos leidimą). Kadangi ieškovė teismui reikalavimą pripažinti 2018 m. lapkričio 19 d. statybos leidimą negaliojančiu pateikė 2019 m. gegužės 27 d., turi būti pripažinta, kad ieškovė praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą administracinio akto apskundimui.

Penkta, UAB „Teisininkas LT“ byloje dalyvavo kaip trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, todėl kartu su 2019 m. liepos 5 d. atsiliepimu į ieškinį pateikti duomenys dėl 1 500 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų vertintini itin kritiškai. Tuo labiau, kad trečiasis asmuo palaikė ieškovės ieškinį ir savo atsiliepime iš esmės atkartojo ieškovės poziciją. Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisto užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos), 2 punktas numato, jog, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas turi atsižvelgti į: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes. Taigi, vadovaujantis Rekomendacijomis, įvertinus tai, kad trečiajam asmeniui byloje nebuvo pareikšti jokie reikalavimai, trečiojo asmens atstovas net nebuvo prisijungęs prie EPP sistemos, nedalyvavo parengiamajame teismo posėdyje, turėtų būti pripažinta, kad 1 500 Eur suma už atsiliepimo parengimą pernelyg didelė ir nepriteistina.

2020 m. birželio 18 d. teisme gautas atsakovo MB „P. projektai“ atsiliepimas į prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriuo prašoma trečiojo asmens prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atmesti. Atsiliepime nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos, jei jos ir būtų priteistinos, turėtų būti priteistos iš ieškovės, tačiau trečiasis asmuo to neprašo, nes ieškovė pateikė teismui ieškinį ginant privataus trečiojo asmens S. teisinės įmonės pažeistus interesus, nors, vadovaujantis CPK 49 straipsnio 2 dalimi, įstatymų numatytais atvejais valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti. Ginčo atveju akivaizdu, kad ieškovė gynė privataus subjekto teisę, o ne viešąjį interesą, kaip tai numato teisės aktai. Taip pat ieškovė pažeistas teises teisme gynė praleidus nustatytą terminą kreiptis į teismą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalis) dėl Statybos leidimo panaikinimo. Taip pat paminėtina, kad atsakovai UAB „Jonavos vandenys“ ir Jonavos rajono savivaldybė pilnai padengė visas trečiojo asmens patirtas išlaidas, susijusias su inžineriniais tinklais, ir tai patvirtina 2020 m. kovo 12 d. sudaryta taikos sutartis, Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-243-254/2020, kurios 6 punktu trečiasis asmuo M. S. teisinė įmonė patvirtino, kad, gavusi šios sutarties 3 punkte nurodytą pardavimo kainą, neturės UAB „Jonavos vandenys“ ir Jonavos rajono savivaldybei jokių pretenzijų (atsakovams), susijusių su inžineriniais tinklais. Taigi galima daryti išvadą, kad atsakovai UAB „Jonavos vandenys“ ir Jonavos rajono savivaldybei visiškai padengė visas trečiojo asmens patirtas išlaidas, susijusias su inžineriniais tinklais, įskaitant šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas MB „P. projektai“ atlikto vandentiekio tinklų Darbininkų g. Jonavos mieste projektą, kuris atitiko teisės aktų keliamus reikalavimus ir užsakovo pateiktą užduotį. Vienintelis ieškovės nustatytas pažeidimas buvo mažareikšmis – nebuvo gautas trečiojo asmens sutikimas, tačiau ši pareiga numatyta Statytojui, o ne projektuotojui (žr. atsiliepimo 9 p.). Atsakovas MB „P. projektai“ savo veiksmais nepažeidė teisės aktų reikalavimų, taigi bylinėjimosi išlaidos, jei jos ir būtų priteistinos, neturėtų būti priteistos iš jo. Be to, trečiojo asmens turėtos 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidos dėl procesinio dokumento parengimo yra labai didelės. Be to, nurodytos išlaidos ne tik už atsiliepimo į ieškinį parengimą, bet ir už konsultavimą bei atstovavimo paslaugas, tačiau advokatas M. G. nedalyvavo nei viename teismo posėdyje, taigi byloje atstovavimo paslaugų neteikė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsiliepimas į ieškinį tėra tik dalinai perrašytas Inspekcijos ieškinio variantas. Atsiliepimo į ieškinį parengimas vien tik perrašant ieškinio argumentus turėjo užimti nedaug advokato darbo laiko sąnaudų, todėl už tokį darbą nėra pagrįsta priteisti iš atsakovų trečiajam asmeniui 1 500 Eur. Taip pat paminėtina, kad byloje nebuvo sprendžiami nauji teisės klausimai ar sudėtingas teisinis ginčas, dėl ko galima būtų teigti, kad advokatui parengti atsiliepimą reikėjo specialių žinių, analizuoti teismų praktiką dėl sprendžiamų klausimų naujumo ir pan. Atsakovo vertinimu, trečiojo asmens prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos ženkliai yra per didelės ir neproporcingos, todėl jeigu teismas spręstų, kad yra pagrindas priteisti bylinėjimosi išlaidas trečiajam asmeniui (su kuo UAB „P. projektai“ nesutinka), prašomas priteisti išlaidų dydis turėtų būti ženkliai mažinamas atsakovų naudai.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Priimtina papildoma nutartis.

Kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu gali priimti papildomą sprendimą, jeigu, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio ar neišsprendė bylinėjimosi išlaidų, jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo (CPK 277 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Papildomas sprendimas yra procesinė priemonė, skirta pašalinti sprendimo, kuriuo baigtas bylos nagrinėjimas, trūkumus ir netikslumus. Tokį CPK normų aiškinimą ir taikymą pripažįsta ir teisės doktrina.

Nors šiuo atveju byloje, baigtoje nagrinėti teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi, kaip baigiamasis procesinis dokumentas buvo priimtas ne teismo sprendimas, o nutartis, kurioje liko neišspręstas trečiojo asmens turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, o CPK nėra numatytas papildomos nutarties priėmimas, t. y. nėra įstatymo, reglamentuojančio atitinkamą procesinį teisinį santykį, teismas, vadovaudamasis CPK 3 straipsnio 6 dalimi, taiko įstatymo analogiją, ir šioje byloje, galutinėje 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje nesant išspręstam trečiojo asmens turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimui, priima papildomą nutartį. 

Iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo (šiuo atveju – nutarties) priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos (CPK 277 straipsnio 2 dalis). Teismo sprendimas (šiuo atveju – nutartis) šioje byloje yra priimtas 2020 m. gegužės 25 d., todėl spręstina, jog 2020 m. birželio 8 d. teisme registruotu trečiojo asmens UAB „Teisininkas LT“ prašymu klausimas dėl papildomo sprendimo (šiuo atveju – papildomos nutarties) priėmimo iškeltas nepažeidžiant įstatyme numatyto dvidešimties dienų termino.

CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Nustatyta, jog ieškovė, gavusi M. S. teisinės įmonės (dabartinis pavadinimas UAB „Teisininkas LT“) 2018 m. lapkričio 20 d. skundą dėl UAB „Jonavos vandenys“ neteisėtų veiksmų prisijungiant prie M. S. teisinei įmonei (dabartinis pavadinimas UAB „Teisininkas LT“) priklausančių vandentiekio tinklų bei šio skundo pagrindu atlikusi patikrinimą ir nustačiusi galimus pažeidimus, 2019 m. gegužės 27 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 2018 m. lapkričio 19 d. statybos leidimo ir 2018 m. lapkričio 20 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo panaikinimo ir dėl jo pagrindu pastatytų vandentiekio tinklų išardymo. M. S. teisinė įmonė (dabartinis pavadinimas UAB „Teisininkas LT“, kuri ieškinyje buvo nurodyta trečiuoju asmeniu, 2019 m. liepos 5 d. teismui pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydama ieškovės ieškinį tenkinti visa apimtimi, o iš atsakovų trečiajam asmeniui priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal į bylą pateiktus dokumentus. Kaip atsiliepimo priedas Nr. 7 buvo pateikta kopija 2019 m. birželio 25 d. Atstovavimo sutarties, kurioje nurodoma, kad M. S. teisinė įmonė advokatui M. G. paveda atstovauti ,,suruošiant dokumentus, pasirašant juos Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose ir kitose institucijose“. Kaip atsiliepimo priedas Nr. 6 buvo pateikta kopija 2019 m. birželio 28 d. sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 4, kurioje nurodoma, kad advokatas M. G. M. S. teisinei įmonei išrašė 1 500 Eur sąskaitą „už juridines paslaugas civilinėje byloje Nr. e2-16103-527/2019“, o kaip atsiliepimo priedas Nr. 8 buvo pateikta kopija 2019 m. birželio 28 d. Pinigų priėmimo kvito Serija LAT Nr. 1024119 dėl 1 500 Eur sumokėjimo advokatui M. G.. Daugiau jokių rašytinių prašymų dėl šių išlaidų priteisimo (su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu) iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos trečiasis asmuo į bylą neteikė.

Liteko ir nagrinėjamos civilinės bylos duomenys patvirtina, jog trečiojo asmens atsiliepimą elektroniniu parašu pasirašė ir į sistemą įkėlė ne advokatas, o trečiojo asmens savininkas M. S.. Be to, teismui atlikus visų civilinėje byloje Nr. e2-1932-527/2020 šalių pateiktų dokumentų analizę nustatyta, kad ir visus kitus trečiojo asmens M. S. teisinės įmonės dokumentus elektroniniu parašu pasirašė ir į sistemą įkėlė taip pat trečiojo asmens UAB „Teisininkas LT“ (buvęs pavadinimas – M. S. teisinė įmonė), savininkas M. S., o ne advokatas M. G.. Pažymėtina ir tai, jog trečiojo asmens atsiliepime net nebuvo nurodyta, jog bylą trečiasis asmuo ves per atstovą – advokatą M. G., dėl ko šis advokatas nebuvo nurodytas tarp byloje Nr. e2-1932-527/2020 dalyvaujančių asmenų, o, be to, šiam advokatui net nebuvo suteiktas šios bylos matomumas, ko, beje, advokatas teismo šioje byloje net neprašė.

Kadangi trečiasis asmuo atstovavimo sutartimi advokatui M. G. pavedė tik atstovauti jį suruošiant dokumentus, pasirašant juos Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose (bet ne, pavyzdžiui, teikti konsultacijas ir / ar dalyvauti nagrinėti bylą), o byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, jog advokatas M. G. trečiojo asmens vardu būtų suruošęs (parengęs, parašęs) ir pasirašęs bent vieną į bylą pateiktą procesinį dokumentą, teismo nuomone, nėra jokio pagrindo išvadai, jog šis advokatas 2019 m. birželio 25 d. Atstovavimo sutarties pagrindu šioje byloje būtų suteikęs trečiajam asmeniui juridines paslaugas suruošiant dokumentus ir juos pasirašant, tik į kurių priteisimą galėtų pretenduoti CPK 98 straipsnio pagrindu. Tai, kad trečiojo asmens atsiliepime net nebuvo nurodyta, jog bylą trečiasis asmuo ves per atstovą – advokatą M. G., dėl ko šis advokatas nebuvo nurodytas tarp byloje Nr. e2-1932-527/2020 dalyvaujančių asmenų, o, be to, tai, jog šiam advokatui net nebuvo suteiktas šios bylos matomumas, ko, beje, advokatas teismo šioje byloje net neprašė, tai, kad šis advokatas nebuvo prisijungęs prie elektroninės bylos kortelės ir nedalyvavo nei viename teismo posėdyje, kas reiškia, jog jis nedalyvavo nagrinėjant bylą, teismo nuomone, tik patvirtina trečiojo asmens prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo esant nepagrįstą ir neįrodytą.

Be to, CPK 98 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta, jog dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Teismo nuomone, šiuo atveju iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos trečiasis asmuo nepateikė šių prašomų priteisti išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo, o be to, į bylą pateiktos išlaidų dydį turėjusios patvirtinti 2019 m. birželio 28 d. sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 4 ir 2019 m. birželio 28 d. Pinigų priėmimo kvito Serija LAT Nr. 1024119 kopijos nėra patvirtintos įstatymo nustatyta tvarka. Be to, netgi tuo atveju, jei šios kopijos būtų nustatyta tvarka patvirtintos, jose nurodyta informacija negalėtų būti vertinama kaip tinkamas prašomų priteisti išlaidų apskaičiavimas ir pagrindimas, kadangi iš pateiktų kopijų neįmanoma nustatyti iš ko (t. y. kokių konkrečių advokato atliktų veiksmų ir jiems atlikti sugaišto laiko) susideda prašoma priteisti 1 500 Eur suma, nurodyta kaip sumokėta advokatui ,,už juridines paslaugas civilinėje byloje Nr. e2-16103-527/2019“, tuo labiau, kad juridinės paslaugos gali apimti ir teisines konsultacijos, ir juridinio asmens atstovavimą visame civilinės bylos nagrinėjime, dalyvaujant teismo posėdžiuose.

Kita vertus, pažymėtina ir tai, jog, kaip matyti iš 2020 m. kovo 12 d. taikos sutarties, sudarytos Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-243-254/2020 ir patvirtintos 2020 m. kovo 16 d. Kauno apygardos teismo nutartimi, 6 punkte M. S. teisinė įmonė patvirtino, kad, gavusi šios Taikos sutarties 3 punkte nurodytą pardavimo kainą, neturės UAB „Jonavos vandenys“ ir Jonavos rajono savivaldybei jokių pretenzijų, susijusių su Inžineriniais tinklais. Toks šalių susitarimas, teismo nuomone, duoda pagrindą išvadai, jog pardavimo kaina, kurią UAB „Jonavos vandenys“ yra sumokėjęs už Taikos sutartyje nurodytus Inžinerinius tinklus, padengė (turėjo padengti) ir trečiojo asmens išlaidas, susijusias su Inžineriniais tinklais, įskaitant ir šioje byloje, kuri taip pat susijusi su tais pačiais su Inžineriniais tinklais, galimai trečiojo asmens turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias, kaip matyti iš trečiojo 2020 m. birželio 8 d. teisme registruoto trečiojo asmens prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, privalo atlyginti atsakovai UAB „Jonavos vandenys“ ir Jonavos savivaldybė.  

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas trečiojo asmens prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmeta kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98, 263–270 straipsniais, 277 straipsniu,

nutaria:

Civilinėje byloje Nr. e2-1932-527/2020, baigtoje nagrinėti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi, priimti papildomą nutartį.

Atmesti trečiojo asmens UAB „Teisininkas LT“ (buvusi M. S. teisinė įmonė) (juridinio asmens kodas 302429542) prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Nutarties patvirtintas kopijas siųsti dalyvaujantiems byloje asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo patvirtintos kopijos gavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėja                                                                                              Jolita Cirulienė