Baudžiamoji byla Nr. 1S-322-876/2023

Teisminio proceso Nr. 1-50-1-00168-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19

 (S)

nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo Ž. J. skundą dėl Alytaus  apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2023 m. balandžio 13 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo Ž. J. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Alytaus kalėjime (toliau – Komisija) 2023 m. kovo 13 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. 

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ž. J. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, BK 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 1 punktą, galutine subendrinta 8 metų laisvės atėmimo bausme.

2.       Nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2020 m. balandžio 27 d., bausmės pabaiga – 2027 m. lapkričio 3 d. (užskaityti 5 mėnesiai 24 dienos). 

3.       Komisijos 2023 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta nuteistajam Ž. J. netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnį, rekomenduojant nuteistajam tęsti darbinę veiklą, vykdyti socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse ir nustatė pakartotinę šio klausimo svarstymo datą – 2023 m. rugsėjo 13 d. Komisija nutarime nurodė, kad nuteistasis Komisijai pristatomas pirmą kartą. Svarstymo metu jis buvo  atlikęs 1/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, jo daromi nusikaltimai sunkėjo. Dabartinis nusikaltimas yra sunkesnis palyginus su ankstesniais ir yra nuteistajam būdingo nusikaltimų modelio dalis. Nors nuteistasis atlikdamas bausmę Alytaus kalėjime mokėsi, įgijo keletą specialybių, tačiau pirminio vertinimo metu reiškė abejones dėl darbo laisvės atėmimo įstaigoje. Iki suėmimo nuteistasis dirbo, pinigų pakakdavo kasdienėms išlaidoms apmokėti, tačiau pastarasis nusikaltimas padarytas dėl finansinių motyvų, siekiant materialinės naudos, todėl, Komisijos vertinimu, šis kriminogeninis veiksnys gali būti susijęs su nuteistojo nusikalstamu elgesiu. Nuteistojo nusikaltimas įvykdytas veikiant organizuotoje grupėje. Ankstesni nusikaltimai taip pat įvykdyti veikiant bendrininkų grupėje. Nors nuteistasis dabar teigia, kad kaltę pripažįsta, tačiau teisme kaltės nepripažino. Nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumai ir bendravimas su nusikalsti linkusiais asmenimis turėjo įtakos nusikalstamam elgesiui ir yra vertinamas kaip kriminogeninis veiksnys. Nuteistasis kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų nereiškia, tačiau praeityje palaikė ryšį su asmenimis, kurie užsiėmė nusikalstamumu ir tai parodo dviprasmiškas nuostatas į kriminalinį elgesį. Nuteistasis praeityje į paskirtos priežiūros reikalavimus žvelgė atsainiai, įvykdė naują nusikaltimą, todėl buvo siųstas bausmę atlikti į įkalinimo įstaigą. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, nekinta. Nors yra apsauginiai veiksniai tokie kaip: turi nuolatinę gyvenamąją vietą, stiprūs ir palaikantys socialiniai ryšiai su artimaisiais, priklausomybių neturėjimas, tačiau išlieka kriminogeniniai dinaminiai veiksniai tokie kaip: gyvenimo stilius ir draugai, nuostatos. Komisija sprendė, jog šiuo metu dar negalima konstatuoti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žymiai mažėja. Visos išvardintos aplinkybės neleidžia konstatuoti akivaizdžios pažangos nuteistojo elgesyje bei mąstyme siekiant mažinti kriminogeninius veiksnius ir tai nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis Ž. J., lygtinai paleistas į laisvę, nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų.

4.       Nesutikdamas su šiuo nutarimu, nuteistasis pateikė skundą teismui. Alytaus apylinkės teismo 2023 m. balandžio 13 d. nutartimi skundas atmestas. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas, pritardamas Komisijos nutarimo argumentams, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju dar nėra jokio pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus Ž. J. iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals.

5.       Nuteistasis Ž. J. skundu prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. balandžio 13 d. nutartį bei Komisijos 2023 m. kovo 13 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir priimti naują sprendimą – taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą.

5.1.                      Skunde aukštesnės instancijos teismui nuteistasis nurodo, jog 2003 m. rugsėjo 24 d. Ministrų Komiteto priimtoje rekomendacijoje REC(2003)22 valstybėms narėms „Dėl lygtinio paleidimo (parolio)“ teigiama, kad lygtinis paleidimas yra viena iš efektyviausių ir konstruktyviausių priemonių, užkertančių kelią pakartotinam pažeidimui bei skatinančių reintegraciją, suteikiant kaliniui planuojamą, remiamą ir prižiūrimą įsiliejimą į visuomenę. Ž. J. įsitikinimu, ši rekomendacija nustato, jog Europos Sąjungos narės įstatymų leidyboje, politikoje bei praktikoje dėl lygtinio paleidimo turi vadovautis dvejais principais. Pirma, kriterijai, kuriuos kaliniai turi atitikti, kad būtų paleisti, turi būti aiškūs ir tikslūs ir antra, lygtinio paleidimo suteikimo kriterijai turi būti taikomi taip, kad leidimas paleidimas būtų suteikiamas visiems kaliniams, kurie laikomi atitinkančiais reikalavimus bei įstatymus gerbiantys piliečiai. Nuteistasis skunde taip pat akcentuoja, jog lygtinis paleidimas pagal minėtas rekomendacijas turi būti laikomas elgesio su nuteistaisiais norma.

5.2.                      Nuteistasis nurodo, jog skundžiama Alytaus apylinkės teismo nutartis yra paremta deklaratyvaus pobūdžio argumentais bei joje nepagrįstai nurodyta, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne visais atvejais. Skundo autoriaus įsitikinimu, apylinkės teismo teisėja skundžiamoje nutartyje vadovavosi kitais principais nei rekomenduojama 2003 m. rugsėjo 24 d. Ministrų Komiteto priimtoje rekomendacijoje REC(2003)22 valstybėms narėms „Dėl lygtinio paleidimo (parolio)“.

5.3.                      Skunde teigiama, jog skundžiama nutartis naikintina vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 3 straipsnio 4 dalies pagrindu, kuriame įtvirtinta, jog jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis nustato kitokias taisykles, negu išdėstytos šiame kodekse, taikomos tarptautinės sutarties taisyklės. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog BVK ir kitų bausmių vykdymą reglamentuojančių įstatymų kolizijos atveju taikomos BVK nuostatos. Bausmių vykdymą reglamentuojančių įstatymų kolizijos atveju taikomas švelnesnę nuteistojo teisinę padėtį nustatantis įstatymas. Nuteistojo įsitikinimu, apylinkės teismas turėjo remtis 2003 m. rugsėjo 24 d. Ministrų Komiteto priimtoje rekomendacijose REC(2003)22 valstybėms narėms „Dėl lygtinio paleidimo (parolio)“ nurodytais principais.

5.4.                      Skunde Ž. J. taip pat atkreipia dėmesį, jog pirmos instancijos teismas turi būti subjektyviai ir objektyviai nešališkas. Skunde nurodyta, jog Alytaus apylinkės teismo teisėja A. J. priima visus sprendimus dėl lygtinio paleidimo taikymo/netaikymo asmenimis, kurie bausmę atlikinėja Alytaus kalėjime. Nuteistojo įsitikinimu, visuose ankščiau minėtos teisėjos sprendimuose nurodyti tokie patys argumentai, keičiasi tik asmens duomenys. Tokiu būdu yra formuojama ydinga teisinė praktika, kadangi vadovaujamasi tais pačiais argumentais, jog lygtinis paleidimas yra išimtinė teisė. Skunde apygardos teismui nuteistasis kelia klausimą, ar Alytaus apylinkės teismo teisėja A. J. yra vienintelė nagrinėjanti bylas dėl lygtinio paleidimo.

5.5.                      Nuteistasis Ž. J. skunde taip pat nurodo, jog Komisijos posėdyje sprendžiant jo klausimą dėl lygtinio paleidimo vietoje septynių dalyvavo tik keturi asmenys. Be to, jie visi buvo Komisijos nariai, kurie yra valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, paskirti laisvės atėmimo vietos įstaigos pareigūnai. Tokia Komisijos sudėtis, nuteistojo įsitikinimu, pažeidė BVK 84 straipsnyje įtvirtintas nuostatas. Skunde taip pat pažymima, kad Komisija nutarime rėmėsi tik statiniais (nekintančiais) kriminogeniniais  veiksniais, tai yra nuteistojo praeitimi.

5.6.                      Skunde nuteistasis teigia, jog taisosi, savo kaltę pripažįsta, elgesio rizikos balai yra mažėjantys. Namuose Ž. J. laukia žmona ir du vaikai, kuriems jo labai trūksta bei yra sunku. Laisvėje nuteistojo taip pat laukia tėvai ir sesuo. Jis teigia, jog yra visiškai supratęs savo klaidas ir nori kuo greičiau grįžti į visuomenę bei pas šeimą.

6.       Atsiliepimų į skundą negauta.

Nuteistojo Ž. J. skundas atmetamas

7.       Aukštesniojo teismo vertinimu, tiek Komisija, tiek apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimus argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. Daryti priešingas išvadas, nei padarė Komisija ir pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo.

8.       BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi.

9.       Byloje esantys duomenys patvirtina, jog Ž. J. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai), tačiau šių kriterijų Ž. J. šiuo metu vis dar neatitinka – jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir, kaip teisingai konstatavo apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

10.       Nuteistasis skunde nurodo, jog Komisija 2023 m. kovo 13 d. nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) rėmėsi tik statiniais (nekintančiais) kriminogeniniais veiksniais, tai yra jo praeitimi. Aukštesnės instancijos teismas nesutinka su šiuo skundo argumentu ir pažymi, jog nutarime yra įvertintos visos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes sprendžiant jo taikymo klausimą iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį, o tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. 

11.       Analizuojant, ar nuteistasis atitinka materialųjį lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagrindą, pažymėtina, kad 2023 m. vasario 10 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Socialinio tyrimo išvada) nurodyta, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką buvo vertinta tris kartus (2020 m. birželio 8 d., 2022 m. liepos 8 d. bei 2022 m. gruodžio 22 d). Visų vertinimų metų Ž. J. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nors vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika savaime neeliminuoja galimybės taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, kaip minėta, esant ne žemai (šiuo atveju esant vidutinei) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, turi būti nustatyta akivaizdi pažanga šią riziką mažinant, kuri šiuo atveju nenustatyta.  

12.       Įvertinus nuteistojo Ž. J. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, kurie akcentuojami ir skunde, aukštesnės instancijos teismui nekyla. Nuteistasis atlikdamas bausmę Alytaus kalėjime 2021 m. įgijo baldžiaus specialybę, 2022 m. įgijo šaltkalvio specialybę. Nors pirminio vertinimo metu reiškė abejones dėl darbo pataisos įstaigoje, nes jo nuomone darbas yra apmokamas per mažai, tačiau 2021 m. balandžio 22 d. parašė prašymą dirbti suvirintoju, bet dėl darbo stygiaus nebuvo priimtas. 2022 m. dalyvavo užimtume darbine veikla (duomenys neskelbtini) mokant atlyginimą, taip pat nuo 2022 m. liepos 12 d. iki dabar dalyvauja užimtume darbine veikla mokant atlyginimą gaminant žvakes ir muilus. 2023 m. vasario 1 d. nuteistasis pateikė prašymą dėl Alytaus kalėjime langų gamybos firmoje, tačiau neįdarbintas, nuo 2022 m. rugpjūčio 17 d. pataisos įstaigoje užsiima individualia veikla. Pataisos įstaigoje gautas 2022 m. gruodžio 10 d. (duomenys neskelbtini) raštas, jog nuteistąjį paleidus į laisvę, su Ž. J. įmonė planuoja pasirašyti darbo sutartį – projektų skaičiavimų vadovo pareigoms. Alytaus kalėjime vykdomųjų raštų nuteistojo vardu nėra gauta. Socialinius ryšius palaiko su žmona, vaikais ir tėvais, gyvenančiais Panevėžyje, taip pat su seserimi, kuri gyvena Danijoje. Žmona nuteistąjį lanko ilgalaikių pasimatymų metu. Problemų su narkotinių medžiagų ar alkoholio vartojimu pas nuteistąjį nenustatyta. Tarpasmeniniai nuteistojo įgūdžiai išugdyti tinkamai – pokalbio metu jis taktiškas, palaikantis akių kontaktą, mintis dėsto aiškiai, logiškai ir nuosekliai. 2021 m. vasario – balandžio mėnesiais lankė ir sėkmingai baigė (duomenys neskelbtini). Ž. J. dalyvavo ir 2021 m. vasario 24 d. baigė elgesio korekcijos programą (duomenys neskelbtini), 2022 m. pabaigoje lankė ir baigė programą (duomenys neskelbtini), aktyviai  dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse bei pats organizuoja įvairius turnyrus (užimtumą) kitiems nuteistiesiems. Taip pat pažymėtina, kad nuteistasis nuo 2022 m. sausio 6 d. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Už nepriekaištingą elgesį, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose Ž. J. du kartus skatintas. Aukštesnės instancijos teismas sutinka, kad paminėti duomenys teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau pažymi, kad tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra vienintelis vertintinas kriterijus. Tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga. Jei nuteistasis nesilaikytų vidaus tvarkos taisyklių, gali būti perkeltas bausmę atlikti į drausmės grupę, netektų turimų lengvatų ir pan., todėl tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra naudingas pačiam nuteistajam, nes suteikia švelnesnių kalinimo sąlygų galimybes.

13.       Nors su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu susiję aspektai yra svarbūs vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, tačiau negali būti ignoruojami ir duomenys, atskleidžiantys nuteistojo asmenybės pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad vien šios aplinkybės, vertinant jas visų nustatytų aplinkybių kontekste, nesudaro pagrindo nuteistajam Ž. J. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nors nuteistojo elgesyje, atliekant laisvės atėmimo bausmę, pastebima ir teigiamų aspektų, tačiau Socialinio tyrimo išvada bei kiti pateikti duomenys patvirtina, jog dar yra nemažai koreguotinų sričių. Taip pat aukštesnės instancijos teismas, atsakant į nuteistojo skundo argumentą, jog palaiko tvirtus santykius su šeima, atkreipia dėmesį, jog šios aplinkybės egzistavo ir nuteistajam inkriminuotų nusikaltimų padarymo metu, tačiau tai jo nuo nusikaltimų padarymo nesustabdė, kas leidžia pagrįstai abejoti, kad minėtos aplinkybės yra tokios reikšmingos, jog gali paneigti aukščiau aptartus duomenis ir leistų daryti išvadą, jog laisvėje Ž. J. laikysis įstatymų ir nebenusikals.

14.       Nors nagrinėjamu atveju minėti duomenys leidžia įžvelgti minėtus teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, tačiau byloje gausu ir neigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių. O būtent, aplinkybę, kad nuteistasis nedaro akivaizdžios pažangos mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, patvirtina ir Socialinio tyrimo išvadoje išdėstyti duomenys apie jam išskiriamus kriminogeninius veiksnius. Nustatytas nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantis statinis (nekintantis) kriminogeninis veiksnys: kriminalinė istorija (teistas tris kartus, nusikaltimai sunkėja) bei dinaminiai (galintys kisti): gyvenimo stilius ir draugai (du iš trijų nusikaltimų padaryti veikiant grupėje), nuostatos (praeityje, nevykdė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų; bausmės atlikimo metu nenuosekliai laikėsi įstaigoje nustatytų vidaus tvarkos taisyklių). Nuteistasis šiuo metu atlieka jam paskirtą aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę už dviejų nusikaltimų padarymą (apysunkio ir labai sunkaus). Ž. J. veikdamas organizuotoje grupėje neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, turint tikslą jas platinti, bei kontrabandos būdu gabeno per Lietuvos Respublikos sieną. Nuteistasis teistas tris kartus, jo daromi nusikaltimai sunkėjo. Sutiktina su skunde pateikiamu vertinimu, jog statiniai kriminogeniniai veiksniai nesumažės, tačiau šie duomenys vertinami nuteistojo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, o būtent iš pateiktų teismui duomenų matyti, kad ir laisvės atėmimo įstaigoje nuteistasis nesielgė nepriekaištingai. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu vieną kartą už pareigūnų nurodymų nevykdymą baustas drausmine tvarka (nuobauda negaliojanti). Šie duomenys rodo, kad nuteistasis net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje nesugeba ilgesnį laiką laikytis nustatytų taisyklių, todėl tvirtinti, kad pasikartojantis nuteistojo neteisėtas elgesys (nusikalstamumas ir taisyklių nesilaikymas laisvės atėmimo vietoje) šiuo metu jau yra pakitęs tiek, kad toliau jo elgesį galima būtų koreguoti neizoliavus jo nuo visuomenės, nėra pagrindo.

15.       Aukštesnysis teismas pažymi, jog minimoje Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijoje Nr. (2003) 22 „Dėl lygtinio paleidimo (parolio)“ rekomenduojama valstybėms narėms taikyti lygtinį paleidimą visiems laisvės atėmimo bausme nuteistiems asmenims, taip siekiant sumažinti žalingą įkalinimo poveikį ir skatinti kalinių įsiliejimą į visuomenę sąlygomis, padedančiomis garantuoti laisvėje esančios visuomenės saugumą. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog minėtos rekomendacijos, skirtingai nei kiti Europos Sąjungos teisės aktai, adresatams jokio teisinio poveikio nedaro, t. y. jos nėra privalomos, o tik rekomendacinio pobūdžio. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą vadovaujamasi valstybėje galiojančiais teisės aktais, šiuo atveju – BVK ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (toliau – BPK). Skundžiamoje nutartyje, priešingai, negu tvirtinama skunde, apylinkės teismas argumentuotai nurodė, kokių lygtinio paleidimo kriterijų nuteistasis neatitinka ir išdėstė aiškius atsisakymo tvirtinti Komisijos nutarimą motyvus.

16.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įvertinus pateiktą medžiagą byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų apylinkės teismo šališkumą, neobjektyvumą, išankstinį nusistatymą, be to, byloje nėra pateikta šiuos nuteistojo Ž. J. teiginius pagrindžiančių dokumentų. Jokių kitų, objektyviais duomenimis grindžiamų aplinkybių, leidžiančių pagrįstai abejoti apylinkės teismo nešališkumu, nuteistasis skunde nenurodė. Vien tik tai, kad teismas medžiagą apibūdinančią nuteistąjį įvertino ne taip, kaip pageidavo nuteistasis, bei priėmė sprendimą atmesti jo skundą, negali būti pagrindas spręsti dėl teismo šališkumo.

17.       Dėl Komisijos nutarimą priėmusios Komisijos teisėtumo. Nesutiktina su skundo argumentais, jog Komisija, priėmusi nutarimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo instituto, neatitiko įstatymo reikalavimų, nes buvo sudaryta tik iš keturių asmenų, vietoje septynių. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. V-107 patvirtintų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų (toliau – Nuostatos) 6 punkte numatyta, kad Komisijos sudaromos dviejų metų laikotarpiui iš septynių narių. Nuostatų 21 punkte įtvirtinta, jog Komisijos posėdžiuose turi dalyvauti visi jos nariai. Kai Komisijos posėdyje dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors jos narys, komisija gali dirbti, jeigu posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė komisijos narių, tarp jų komisijos pirmininkas ar komisijos pirmininko pavaduotojas. Nagrinėjamu atveju Komisijos 2023 m. kovo 13 d. nutarimas buvo priimtas dalyvaujant keturiems Komisijos nariams, tarp kurių buvo ir Komisijos pirmininko pavaduotojas, todėl Nuostatų 21 punkto reikalavimų, priimant skundžiamą nutarimą, buvo laikomasi. Skunde taip pat nurodoma, kad viršytas nustatytas reikalavimas, jog Komisijos nariais paskirti laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnai, valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, negali sudaryti daugiau kaip penkiasdešimt procentų visų komisijos narių. Atsakant į šį argumentą, pažymėtina, kad Nuostatų 7 punktas numato, kad į komisijos narius skiriami Kalėjimų departamento, pataisos įstaigų darbuotojai, probuotojai, ne mažiau kaip du asociacijų, religinių bendruomenių ar religinių bendrijų atstovai ir (ar) savanoriai, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys. Nagrinėjamu atveju Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu buvo sudaryta teisėtos sudėties komisija, laikantis Nuostatų 7 punkto (b. l. 7). Tuo tarpu pažymima, jog Nuostatų 7 punkto reglamentavimas yra įgyvendinamas sudarant Komisijos sudėtį ir nėra siejamas su Komisijos nutarimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos priėmimu, t. y. Nuostatų 21 punktas leidžia Komisijai svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, posėdyje dalyvaujant daugiau kaip pusei komisijos narių, tarp jų komisijos pirmininkui ar komisijos pirmininko pavaduotojui. Kitų privalomai dalyvaujančių konkrečiame Komisijos posėdyje narių nėra nurodoma.

18.       Apygardos teismas pažymi, kad laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų ir ribojimų teigiamas poveikis nuteistojo elgesio korekcijai neturi kelti jokių abejonių, tačiau aptartos aplinkybės ir faktai kelia pagrįstas abejones dėl laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų pakankamo ir ilgalaikio poveikio nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams bei nuteistojo pasiruošimo laikytis įstatymų reikalavimų ir daugiau nebenusikalsti. Nors ir neabejotina, jog visais atvejais taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos siekiama jo tinkamos resocializacijos ir reintegracijos į visuomenę, tačiau toks sprendimas turi būti priimamas tik tinkamai įvertinus asmens, kurį ketinama paleisti į laisvę, asmenybę, jo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje bei jo elgesio korekciją, kuri turi sudaryti neabejotiną pagrindą manyti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

19.       Analizuojamu atveju Ž. J. lygtinio paleidimo sąlygų neatitinka – jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vidutinė, akivaizdi pažanga mažinant šią riziką nenustatyta, todėl tiek Komisija, tiek apylinkės teismas neturėjo pagrindo priimti sprendimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Aukštesniojo teismo nuomone, nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, įvertinant ankstesnį patyrimą bei įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. balandžio 13 d. nutartis paliekama nepakeista.

Teismas, vadovaudamasis BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

n u t a r i a :

nuteistojo Ž. J. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. balandžio 13 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja                                                                                     Judita Sungailaitė