Administracinė byla Nr. ATP-802-579/2012

Proceso Nr. 4-05-3-04086-2012-5

      Procesinio sprendimo kategorija 79.1; 45.4.4; 45.4.5

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 1 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Evaldas Gražys, sekretoriaujant Gintarei Veželytei – Putnikienei, dalyvaujant nubaustajai O. E. D., jos atstovei advokatei Brigitai Pauliukevičienei, nukentėjusiajam P. K., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo skyriaus specialistui G. P., žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutarimo O. E. D. administracinio teisės pažeidimo byloje,

n u s t a t ė :

O. E. D. 2012-06-22 administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad ji 2012-06-21, 16.10 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį nesiėmė visų atsargumo priemonių, išlipusi iš automobilio nepasirūpino, kad šis neriedėtų, dėl ko pariedėjęs automobilis atsitrenkė į stovintį kitą automobilį, buvo apgadinti abu automobiliai. Nesant įvykio vietoje nukentėjusio asmens, ji apie įvykį policijai nepranešė ir iš įvykio vietos nuvažiavo, tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 9, 152, 234 punktus ir padarydama administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu O. E. D. už ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą nubausta administracine nuobauda – 100 Lt (vieno šimto litų) bauda, o dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo administracinė teisena jos atžvilgiu nutraukta, nenustačius šio pažeidimo sudėties.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba skundžia Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutarimą, prašo jį panaikinti ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje patraukiant O. E. D. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 str. 1 d. Skunde nurodoma, kad O. E. D. matė, kaip jos automobilis atsirėmė į kitą automobilį, ji apžiūrėjo abi mašinas ir, kaip pati teigė savo paaiškinime (b.1.6), nežinodama kur kreiptis, pasišalino. Pažeidėjos teiginys apie tai, kad ji paliko savo telefono numerį ir uždėjo ant nukentėjusio asmens automobilio prieštarauja surinktiems byloje įrodymams ir nukentėjusiojo asmens parodymams teisme. Todėl teigti, kad pažeidėja, nuvažiuodama iš eismo įvykio vietos, apie įvykį pranešė, negalima. Manytina, kad ji savo veiksmais pažeidė KET 234 punkto reikalavimus, kuriuose rašoma, kad „Jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai“. O. E. D. šios pareigos neįvykdė, todėl ji padarė veiką, už kurią numatyta atsakomybė pagal ATPK 130 str. 1 d. Kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (nutartis administracinėje byloje Nr. N-575-2179/2009), pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį numatyta KET. Todėl pažeidėja privalėjo pasilikti eismo įvykio vietoje ir nedelsdama pranešti apie eismo įvykį policijai.

O. E. D. atstovės advokatės Brigitos Pauliukevičienės atsiliepime į apeliacinį skundą prašoma skundą atmesti ir palikti galioti teismo nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad O. E. D. teisme paaiškino dėl įvykio ir nurodė, kad ji padarė viską, ką galėjo, t. y., paliko telefono numerį, laukė vairuotojo, tačiau skubėjo į laidotuves. Vėliau pati vairuotoja susisiekė su nukentėjusiu asmeniu, išsiaiškino dėl galimai jam padarytos žalos ir ją atlygino. Pažymėtina, kad išsiaiškinti visas įvykio galimybes teismo posėdyje turėjo ir apeliantas, tačiau į teismo posėdžius neatvyko. Mano, kad apeliantas skundą surašė formaliai, nesigilindamas į iš tiesų įvykusias aplinkybes, neįvertino, kad galimai administracinį pažeidimą padaręs asmuo nevengė atsakomybės, žalą atlygino bei pati susisiekė su nukentėjusiuoju, o pastarasis patvirtino jos nurodytas aplinkybes.

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinis skundas atmestinas.

Ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto  ATPK 127 str. 2 d., fakto nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius šį pažeidimą. Apeliaciniame skunde ginčijamas administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas dalyje dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo, tad byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai tarp jų, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kai išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, patikrinus bylą įrodymų vertinimo aspektu, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl nutarimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad bylos duomenimis įrodyta, jog O. E. D. apgadino P. K. automobilį „Mitsubishi Colt“,  valstybinis numeris  (duomenys neskelbtini) tačiau nenustatyta, jog ji iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti: kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs, bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010). Kelių eismo taisyklių 234 p. nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Nustatyti O. E. D. veiksmai – nepranešė policijos pareigūnams ir nuvažiavo iš įvykio vietos – formaliai atitinka ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo objektyviuosius požymius, tačiau šio nusižengimo padarymo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia. Todėl asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Remiantis teismų praktika, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012-06-19 nutartis byloje Nr. 2AT-11-2012).

Nagrinėjamoje byloje nesurinkta duomenų, patvirtinančių, kad O. E. D., supratusi, kad sukėlė eismo įvykį, sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos, žinodama, kad elgiasi neteisėtai ar tikėdamasi apsunkinti eismo įvykio aplinkybių atskleidimą. Iš bylos medžiagos matyti, jog eismo įvykio metu padaryti automobilių apgadinimai yra nežymūs. Pažeidėja nurodė, kad po įvykio apžiūrėjusi automobilius, pažeidimų apskritai nepastebėjo. O kitą dieną įvykio, paaiškėjus, jog žala vis dėlto buvo padaryta, susitarė su apgadintos transporto priemonės vairuotoju dėl padarytos žalos atlyginimo, ją atlygino ir nukentėjusys pažeidėjai jokių pretenzijų neturi. Ji pati kreipėsi į policiją, vos tik sužinojo, kad įvykis buvo užregistruotas. Pažymėtina, kad O. E. D. neneigė vairavusi transporto priemonę, neneigė, kad iš tiesų nurodytoje vietoje įvyko kontaktas tarp dviejų automobilių, tačiau nesuprato, jog buvo apgadintas automobilis „Mitsubishi Colt“. Duomenų paneigiančių tokį jos aiškinimą byloje nėra surinkta, o kito automobilio, „Mitsubishi Colt“, apgadinimai iš tiesų yra labai nežymūs, todėl E. O. D. jų tikrai galėjo nepastebėti. Remiantis surinktų įrodymų visuma, darytina išvada, kad O. E. D. veiksmuose nėra ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, nes nenustatyta jos tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos.

Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų sudėtis. Kaltu dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti, o nesant galimybės to padaryti – administracinio teisės pažeidimo byla privalo būti nutraukta ATPK 250 str. 1 p. pagrindu.

Apeliaciniu skunde nenurodyta jokių naujų aplinkybių, teisminio nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme taip pat nenustatyta jokių kitų aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog O. E. D. tyčia pasišalino iš įvykio vietos ir taip padarė ATPK 130 str. 1 d. numatytą teisės pažeidimą.

              Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir įvertinant byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir, nenustatęs ATPK 130 str. 1 d. nurodyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, priėmė teisingą procesinį sprendimą – nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną O. E. D. atžvilgiu dėl šio pažeidimo padarymo. Apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r ė :

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinio skundo netenkinti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas                                                                                                               Evaldas Gražys