Administracinio nusižengimo byla Nr. II-138-664/2021

Teisminio proceso Nr.4-16-3-00053-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.8.2.; 21.8.4

 (S)

 

 

 

UTENOS APYLINKĖS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2021 m. spalio 15 d.

Ignalina

 

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėja Irena Vapsvienė,

sekretoriaujant Jolantai Zabolevičienei,

dalyvaujant skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje padavusiam asmeniui D. A.,

atstovui advokatui G. M.,

institucijos, kurios pareigūnas atliko tyrimą – Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui A. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo D. A. skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo specialisto L. B. 2021 m. gegužės 21 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

 

Teismas

 

nustatė:

 

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Utenos valdybos Utenos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyr. specialistas S. L. 2021 m. gegužės 8 d. D. A. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) už tai, kad jis, 2021 m. gegužės 8 d. apie 8 val. 30 min., Ignalinos rajono savivaldybės teritorijoje, Dūkšto ežere, kartu su K. K. iš medinės valties žvejojo draudžiamu būdu ir draudžiamais žvejybos įrankiais tinkliniais ne mėgėjų žvejybos įrankiais – šešiomis ežerinėmis gaudyklėmis, neteisėtai sugavo 14 ungurių (15,7 kg.), tuo pažeisdamas Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių patvirtintų Lietuvos Respublikos apsaugos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu D1-14 „“Dėl Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių patvirtinimo“ (toliau- Taisyklės) 9, 9.1, 10, 10.2 punktų reikalavimus ir atitinkamai padarydamas 6720 Eur (14x480 Eur) žalą gamtai.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis specialistas L. B. 2021 m. gegužės 21 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) D. A. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą numatytą Administracinių nusižengimų kodekso 291 straipsnio 4 dalyje ir paskyrė administracinę nuobaudą – 250 Eur baudą su daiktų - šešių vienetų ežerinių gaudyklių (rudo kaprono metaliniais lankais, dvejais maišais ir jungiamąja dalimi), medinės valties (rudos/juodos spalvos su žaliais irklais) konfiksavimu. Nutarime nurodyta, jog D. A., 2021 m. gegužės 8 d. apie 8 val. 30 min., Ignalinos rajono savivaldybės teritorijoje, Dūkšto ežere (geografinės koordinatės:55.577383, 26.288647, 55.577859, 26.287423, 55.577541, 26.287295 ir 55.583937, 26.294387, 55.583532, 26.294116), kartu su K. K. iš medinės valties žvejojo draudžiamu būdu ir draudžiamais žvejybos įrankiais tinkliniais ne mėgėjų žvejybos įrankiais – šešiomis ežerinėmis gaudyklėmis, neteisėtai sugavo 14 ungurių (15,7 kg.), tuo pažeisdamas Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių patvirtintų Lietuvos Respublikos apsaugos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu D1-14 „“Dėl Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių patvirtinimo (toliau- Taisyklės) 9, 9.1, 10, 10.2 punktų reikalavimus ir atitinkamai padarydamas žalą gamtai. Nustatyta D. A. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, jog asmuo pakartotinai padarė tame pačiame straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą (ANK 36 straipsnio 1 d. 12 p.), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

D. A. pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti 2021 m. gegužės 21 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo specialisto L. B. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, kadangi nurodytos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės, iškraipytos, atskiri faktai nutylėti ir sprendimas priimtas remiantis tik vieno suinteresuoto pareigūno prielaidomis. Be to, administracinio nusižengimo bylos dokumentai neatitinka jiems ANK keliamų reikalavimų ir turi suklastotų dokumentų požymių. O būtent:

1. UAB (duomenys neskelbtini) (kurios atsakingas asmuo yra K. K.) ir K. K. atskirai, 2017 m. kovo 24 d. Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau ŽŪM) protokolu Nr. J1-7 ir 2021 m. balandžio 8 d. Aplinkos apsaugos agentūros yra išduoti verslinės žvejybos leidimai 2021-2026 m. vykdyti ungurių žvejybą teritorijoje tarp Luodžio Ežero ir Luodyščio, prekiauti gyvūnais ir jų gaminiais;

 2. Tiek D. A., tiek K. K. yra gerai pažįstami su vyr. specialistu S. L. ir gerai žino, jog neigiamą nuomonę apie pramoninę žvejybą ir gamtos išteklių santykį ir apie šią veiklą vykdančius asmenis. Mano, jog protokolą pareigūnas surašė vedamas vidinio pykčio ir pasinaudodamas tarnybine padėtimi, nes į protokolą surašė aplinkybes, kurios yra subjektyvios ir neatitinka tiesos, siekdamas ir turėdamas vieną tikslą - nubausti D. A. ir K. K.;

3. 2021 m. gegužės 7 d. apie 23-24 val. pareigūnas S. L. buvo netoli D. A. sodybos ir sekė jį visą naktį, nors, kaip nurodo D. A., jo manymu, tai nebuvo susiję su darbu, nes tuo metu S. L. nevykdė jokių jam pavestų užduočių, neturėjo jokių pavedimų ar įgalinimų. Visą laiką buvo vienas, taip pažeisdamas vidines Aplinkos apsaugos ministro darbo instrukcijas. Konkrečiu atveju Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos gyvosios gamtos apsaugos kontrolę vykdančių pareigūnų inspekcinės veiklos reidų organizavimo instrukciją (2020-08-12 įsakymu Nr. AD1-236 ir 2021-01-014 Nr. AD1-9 pakeitimas). Instrukcijoje nurodyta:“ Reide turi dalyvauti ne mažiau kaip du pareigūnai arba vienas pareigūnas kartu su aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančiu pareigūnu, neetatiniu aplinkos apsaugos inspektoriumi, policijos pareigūnu, valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnu, muitinės pareigūnu, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnu, miškų tarnybos pareigūnai, saugomų teritorijų tarnybos pareigūnu ar savivaldybės atstovu. Minėta instrukcija reikalauja, kad būtent reidų vykdymas būtų užregistruotas atitinkamuose žurnaluose, paskirtas vadovaujantis asmuo. Apie daromą arba ketinamą vykdyti gyvosios gamtos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeirimą, privalo apie tai informuoti pranešti Departamento Pranešimų priėmimo tarnybai. Nesant šių dokumentų akivaizdu, kad  S. L. veikė ne kaip pareigūnas, o savo asmeniniais interesais, kas suponuoja jo šališkumą. Pareigūnas S. L. atliko sekimą neturėdamas tam leidimo, neinformuodamas savo viršininkų nustatyta tvarka, nedarbo metu.

4. Nei administracinio nusižengimo protokole (toliau – ANP), nei 2021-05-08 apžiūros akte nėra nurodytas procesinių dokumentų surašymo laikas, kokia technika naudojantis darytas vaizdo ar garso įrašas. ANP nurodoma, jog iš D. A. paimtos 6 gaudyklės, 14 ungurių ir valtis, tačiau šie daiktai jau buvo paimti ankščiau, pokalbio ir paėmimo daiktų vietos yra skirtingos. Gaudyklių nematė net akyse. Akte nurodoma, jog dalyvavo surašant pareigūnas E. K., nors pastarasis atvyko tik 13 val. 33 min., o iki nurodyto laiko jo nebuvo, akte nėra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parašo. AN byloje nėra žuvies svėrimo ir apžiūros aktų, nėra aišku kaip ir kada buvo išimtos šešios gaudyklės. 2021-05-08 E. K. tarnybiniame pranešime nurodoma jo surašymo vieta yra Dūkšto ežero pakrantė nors ten pareigūnai neturėjo nei kompiuterio nei spausdintuvo, reiškia jo surašymo vieta nurodyta neteisinga. 2021-05-11 neteisėto žvejybos aplinkybių fiksavimo schema sudaryta tik praėjus trims dienoms po įvykio. Schemoje nurodyta vieta iš kurios pareigūnas S. L. stebėjo daroma administracinį nusižengimą yra meldais apaugusi pakrantė, todėl stebėdamas D. A. ir K. K. judančius ežeru, pareigūnas turėjo judėti miško takeliu (keliauti pakrante galimybių nėra), iš kurio ežeras nėra matyti. Tai sustiprina abejones pareigūno parodymais ir rodo jo šališkumą. Pareigūnas neinformavo asmenų, jog daromas įrašas, kuris gali būti panaudotas nagrinėjant administracinę bylą. Dalis garso įrašo yra padaryta diena prieš, o stenograma yra pateikta tendencingai, nutylint apie visą pokalbio turinį.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas D. A. pateiktame skunde nurodė, jog 2021 m. gegužės 7 d. vakare su žmona buvo suplanavę 2021 m. gegužės 8 d. iš ryto vykti žiūrėti ralio varžybų. 2021 m. gegužės 8 d. prieš 8 val. atvyko K. K. į namus ir paprašė jį nuplukdyti su valtimi prie Dūkšto ežero ištakos, kur varžoje yra suleisti ir laikomi jo unguriai. Tai yra normali praktika, nes siekiant ilgiau išlaikyti ungurius gyvus jie laikomi vandenyje, kur pagaunami, t.y. nekeičiant ekologinės jų natūralios aplinkos.

D. A. nurodo paaiškinęs K. K., kad su žmona susitarė vykti stebėti varžybų, bet K. K. labai prašė. Nurodė, kad yra pirkėjai. D. A. nurodo negalėjęs atsisakyti, nes kartkartėmis padėdavo K. K. žvejyboje. Žmona R. užpyko ir į varžybas išvažiavo viena. D. A. su K. K. nuvyko prie ežero ir valtimi išplaukė link Dūkšto ištakos. Plaukė pagal meldus, ne kartą stabtelėdavo apžiūrėti meldus. Nuplaukę prie upės ištakos (apie 1,63 km.), D. A., paprašytas K. K. išlipo iš valties, paėjo kelis metrus K. K. nurodyta kryptimi, paėmė tinklą su ten laikytais unguriais ir atnešęs įdėjo į valtį. Grįždami nusprendė apiplaukti tolimąją salą ir grįžti per kitą ežero pusę. Plaukdami matė keliose vietose žuvų gaudykles, buvo prie jų priplaukę. Visos buvo tuščios, o kai kurios jų buvo suplyšusios. Šių gaudyklių nekėlė ir netikrino, apžiūrėjo tik vizualiai. Paprasčiausiai buvo įdomu iš profesionalios pusės, nes neteisėtas gaudymas kenkia pramoninei žvejybai, mažina pagautos žuvies skaičių. Grįžo apie 11 val. 50 min. ir ungurius įdėjo į automobilio bagažinę. Tuomet prie automobilio priėjo Aplinkos apsaugos pareigūnas S. L.. Jis liepė atidaryti bagažinę ir parodyti sudėtas žuvis (ungurius). Visą laiką aikštelėje buvo tik D. A., K. K. ir pareigūnas S. L.. Pareigūnas E. K. atvyko praėjus 1 val. 30 min. Nuo pat bendravimo su pareigūnu S. L. pradžios K. K. aiškino, jog jis turi leidimus gaudyti ungurius, unguriai priklauso jam ir jie pagauti pramoniniu būdu teisėtai upėje ir per ežerą atplukdyti į krantą. Pareigūnai S. L. ir E. K. skaičiavo ir svėrė žuvį, rašė kažkokius popierius. Vėliau K. K. su S. L. nuvyko patikrinti įrašų žvejybos knygose, tas knygas pristatė S. L.. Tada D. A. kartu su K. K. išvyko, apie jokio protokolo surašymą jiems su K. K. nebuvo kalbama. Tos pačios dienios vakare D. A. nurodo namuose išgėręs apie 0,5 litro degtinės ir apie 22-23 val. su žmona r. ėjo išsimaudyti. Prie ežero sutiko S. L., kuris matydamas, jog D. A. yra išgėręs, visaip provokavo jį (vadino profesionaliausiu žveju, familiariai kreipėsi vardu ir t.t.) „nuoširdžiam pokalbiui“ . Apie tai, jog tuo metu daro garso įrašą D. A. neinformavo. Vėliau nusprendė rašyti kažkokį tai protokolą ir davė jam bei žmonai pasirašyti. D. A. nurodo, jog jis buvo girtas, tad ką pasirašė nematė. Jokie daiktai tuo metu iš jo paimami nebuvo.

Pastebi, jog ungurių žvejyba yra vykdoma išskirtinai nakties metu arba 4-7 val., o ne 9-11 val. dienos, o pats plaukimas pro tas vietas, kur galimai buvo pastatytos gaudyklės, neužtraukia atsakomybės ir negali būti vertinamas kaip pažeidimas. D. A. nurodo, jog jis asmeniškai jokios žvejybos nevykdė, tik paprašytas K. K. turima valtimi nuplukdė jį pasiimti teisėtai, turint leidimus, pagautų kitoje vietoje ungurių pasiimti. Pareigūnas S. L. savaip interpretuoja faktines aplinkybes, pamiršdamas asmenį teisinančias aplinkybes.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas D. A. papildė ir patikslino pateiktame skunde pateiktas aplinkybes ir paaiškino, jog

Administracinėn atsakomybėn traukiamas          D. A. parodė, jog kaltės nepripažįsta. Gegužės 8 d. ryte pas jį į sodybą, kuri yra apie 600 m. nuo poilsiavietės, esančios prie Dūkšto ežero, atvyko K. K., kuris paprašė nuplaukti iki upės ir paimti jo legaliai pagautus ungurius. K. K. prireikė ungurių, nes atsirado pirkėjas. Kartais jam padėdavo žvejoti, statyti bučius gaudyti unguriams, todėl jam negalėjo atsakyti. D. A. nurodo paėmęs varikliuką, akumuliatorių su K. K. nuvažiavo iki poilsiavietės ir D. A. turima neregistruota medine valtimi nuplaukė iki K. K. nurodytos vietos, kuri yra ties upės žiotimis. Unguriai buvo padėti žvejybiniame siete, kur laikoma žuvis. Arčiau priplaukti prie ungurių vietos galimybės nebuvo, kadangi buvo 20-30 m pločio apaugęs nendrynas, kur lengviau nueiti negu prisistumti su valtimi. Ungurius ežere K. laikė, kad jie būtų gyvi. Žvejybos vietoje – upelyje ungurių nelaiko. K. jam nesakė kodėl nelaiko. K. K. paprašytas išlipo iš valties ir dar 10-5 m. pabridęs paėmė visus ungurius, kurie buvo siete. Sietas nebuvo pritvirtintas, jis buvo padėtas ant kranto. Paėmęs ungurius atnešė ir įdėjo į valtį. Tada sugalvojo dar apiplaukti pasižiūrėti ar ežere nėra draudžiamos įrangos, kadangi K. K. verčiasi versline žvejyba, o nelegalios gaudyklės kenkia jo verslui. Plaukdami aplink ežerą pamatė keletą gaudyklių, kurių nelietė. Buvo užsikabinęs įrankis už variklio, todėl su irklu atkabino. Įrankių su rankomis nekėlė ir nežiūrėjo.

Užtruko apiplaukdami pakrantes apie dvi valandas, nes nusėdo varikliukas ir užkilo vėjas, buvo didelės bangos. Grįžo į krantą iš kur ir išplaukė. D. A. paėmė iš valties sietą su unguriais ir atnešęs įdėjo į automobilio bagažinę. Tuomet atbėgo aplinkos apsaugos inspektorius S. L., kuris nurodė, kad unguriai pagauti brakonieriaujant. Buvo apie 10-11 val. Daugiau pareigūnų nebuvo. Pareigūnas neturėjo filmavimo kameros, žiūrono, binoklį (optinius prietaisus). Įvykio vietoje E. K. atvyko, kai S. L. paskambino į Uteną ir iškvietė pareigūną, maždaug po 1,5 val. Tai buvo apie 13 val. Pareigūnas E. K. su savimi nieko neatsivežė. Atvažiavo su priekaba. Nei priekaboje, nei bagažinėje, nei salono viduje nieko nebuvo, D. A. nurodo nematęs. Kompiuterio pareigūnai nenaudojo, visi dokumentai buvo pildomi ranka. Apžiūros protokolas buvo rašomas apie 13 val. kai buvo E. K.. Nematė su kokiu prietaisu S. L. tikrino ežere. Atvažiavus E. K., K. K. ir pareigūnas S. L. vyko tikrinti žurnalų. Grįžus su žurnalais, buvo sveriami, skaičiuojami unguriai, tikrinama su žurnale esančia informacija ar atitinka svoris.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas D. A. nurodo, jog pareigūnas nurodė, jog matė juos neteisėtai gaudant ungurius Dūkšto ežere gaudyklėmis ir siūlė kartu plaukti surinkti įrankius. Kadangi tai buvo ne jų įrankiai, todėl kartu plaukti atsisakė. D. A. neprašė palaukti, kad inspektoriui sugrįžus, jis galėtų surašyti protokolą, inspektorius prašė palaukti tik K. K.. K. neturėjo laiko, todėl išvažiavo.

Po bendravimo su aplinkos apsaugos inspektoriumi S. L. grįžęs namo susinervinęs išgėrė alkoholio. Po pietų, vakare, po 20-21 val. su žmona nuėjome maudytis. Prie jo priėjo S. L., kuris surašė jam protokolą, pasinaudojęs D. A. girtumu, nepasakė kad daro įrašą, nebent D. A. to neatsimena, nurodo pasirašęs protokolą. Nurodo, jog buvo girtas ir nieko nepamena, nesuprato, ko iš jo norėjo pareigūnas. Vėliau jau, kai perskaitė, suprato, kad protokolas neatitinka tikrovės, D. A. nurodo, kad kalbėdamas su inspektoriumi painiojosi. Turėjo galvoje, kad ant upės visą laiką žvejoja, o inspektorius kalbėjo apie ežerą. Namo grįžo 23.30 val. vakare.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas D. A. nurodo, jog gaudyklės iš jo asmeniškai nebuvo išimtos. 23 val. valtis nebuvo išimta. Žuvis dar 13 val. liko pas pareigūnus.

Taip pat D. A. nurodė, jog atstumas iki upės žiočių (įplaukos) nuo tos vietos kur išplaukė yra virš 1 km. Vizualiai tokio atstumo matyti valtį ar žmogų neįmanoma, nes užstoja miškas. Kadangi jis su K. K. plaukdami apiplaukė salą, tai atstumas iki salos yra didesnis (apie 1,7-1,8 km). Nuo upės žiočių (įplaukos) neįmanoma nustatyti ar medinė ar guminė valtis, kas dedasi už salos neįmanoma matyti, nes užstoja sala.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. A. nurodė, jog aplinkos apsaugos inspektorių S. L. pažįsta kaip pareigūną, nes vasarą buvo nubaustas už karšių gaudymą. Daugiau su juo susidurti neteko, pareigūnų nedraugiškų nėra. Santykiai normalūs, asmeninių nesutarimų su pareigūnu neturėjęs. Visgi mano, jog S. L. ir E. K. šališki jo atžvilgiu, nes jį persekioja. Gegužės 7 d. buvo atvažiavusi mašina prie D. A. sodybos, matė tamsoje, mano, jog tai buvo S. L., tačiau buvo tamsu, to patvirtinti negali.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. A. nurodė, jog su K. K. Dūkšto ežere ungurių negaudė, tik padėjo juos parplukdyti nuo upės žiočių (įplaukos).

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas S. L. nurodė, jog jis dirba Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Utenos valdybos Utenos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyr. specialistu. Paaiškino, jog tiek administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį K. K., tiek D. A. pažįsta iš darbinės veiklos, jokių asmeninio pobūdžio santykių su jais nepalaiko, nėra susipykęs. Žino, jog K. K. dirba žveju UAB (duomenys neskelbtini), kuriai išduotas verslinės žvejybos leidimas gaudyti ungurius vidaus vandens telkiniuose, o būtent prie upės Šventoji, ištekančios iš Luodžio ežero į Luodykščio ežerą aiškiai apibrėžtų koordinačių vietoje bei Šventosios upėje, ištekančioje iš Dūkšto ežero prie ištakų. Tuo tarpu D. A. ne kartą yra surašęs administracinio nusižengimo protokolus už neteisėtą žvejybą, paskutinį kartą berods praeitais metais.

Liudytojas S. L. paaiškino, jog jau kurį laiką apžiūrint priskirtus plotus, buvo randami akivaizdūs nelegaliai vykdomų žvejybų pėdsakai, tai rodė tiek prie Dūkšto ežero esančioje poilsiavietėje rastų žuvų ir jų liekanų pėdsakai, tiek kartas nuo karto Dūkšto ežere randamos ir paimamos neteisėtos žvejybos priemonės. Oficialiai organizuojami reidai jokių rezultatų nedavė.

2021 m. gegužės 8 d. pagal iš anksto patvirtintą darbo grafiką turėjo pradėti dirbti nuo 11 val. 15 min. iki 22 val. 00 min., kartu su E. K.. Iš anksto pasirengęs tarnybai (tarnybos pradžia numatyta 11:15 min.) 2021-05-08 anksti ryte, prieš 8 val. ryto, asmeniniu automobiliu atvyko į poilsiavietę prie Dūkšto ežero, Ignalinos rajone. Automobilį paliko tolėliau nuo poilsiavietės. Neužilgo, prieš aštuntą valandą ryto, į poilsiavietę, esančią Dūkšto ežero pietinėje pakrantėje automobiliu VW GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atvyko K. K. kartu su D. A.. Šie asmenys susėdo į poilsiavietėje pastatytą medinę, įjungė atsineštą iš automobilio varikliuką ir nuplaukė į ežerą. S. L. nurodo, jog šis asmenų veiksmas jam sukėlė įtarimą, atsižvelgus į tai, jog D. A. yra ne kartą baustas už neteisėtą žvejybą, todėl nusprendė juos stebėti. Stebėjimą vykdė turimais žiūronais. Kadangi tarnybinės veikiančios fiksavimo kameros neturėjo, o turimo tarnybinio mobilaus telefono raiška esant dideliam atstumui yra prasta, užfiksuoti asmenų plaukimą ežeru negalėjo, todėl stebėjo juos žiūronų pagalba. Matė, jog asmenys tikrina ežerines gaudykles, t.y. D. A. protarpiais išlipdamas ir įlipdamas iš valties, braidydamas vandenyje kilnojo tinklinius įrankius, metalinius lankus, matė kaip atrišo maišus unguriams. Buvo matyti veiksmai, kurie aiškiai suprantami kaip ežerinių gaudyklių tikrinimas. Suprato, kad iš maišų dedamas laimikis į kitą tinklą, vėliau dedamas į valtį. D. lipdavo vėl į valtį, ją irkluodavo, plaukdavo ir keletą kartų tame taške (schemoje pažymėta taškais B ir C) darė tokius veiksmus. Liudytojas nurodo, jog jam nekilo abejonių, kad vyksta ežerinių gaudyklių tikrinimas, vyksta žvejyba. Baigę žvejybą minėtame iškyšulyje, jie pasirinko šiaurės rytų kryptį ir pradėjo plaukti link didžiosios salos. Tokiu būdu suprasdamas, kad mažoji sala gali trukdyti matomumą, S. L. nurodo pakrante ėjęs nuo schemoje pažymėto taško 1 iki taško 2, kad niekada plaukiančio K. K. ir D. A. neišleistų iš akiračio. Jiems nuplaukus iki didžiosios salos S. L. juos nepertraukiamai stebėjo būdamas taške Nr. 2. Stebint per žiūronus aiškiai buvo matyti asmenų atlikti tie patys veiksmai su gaudyklėmis, tai yra jų kilnojimas ir tikrinimas (schemoje pažymėtuose taškuose D ir E). Kai buvo baigtas darbas prie didžiosios salos, asmenys pradėjo plaukti pietryčių kryptimi į ežero įlanką. S. L. nurodo, jog užplaukus į ežero įlanką, toliau ką darė minėti asmenys nesimatė, todėl S. L. grįžo į didžiąją poilsiavietę kur buvo paliktas asmenų automobilis. Laukė prie automobilio atokiau turėdamas tikslą stebėti jų veiksmus: ką jie daro, ką neša, turi ar neturi kokius daiktus. Berods 11 val. 16 min. asmenys grįžo iš rytinės ežero pusės. Jie grįžo prie palikto automobilio. D. A. iš valties atnešė ir į automobilio bagažinę įdėjo tinklinę, kurioje buvo sudėtos žuvys. Laimikis pargabentas iš žvejybos, kurią S. L. stebėjo Dūkšto ežere. Kadangi pagal laiką ir nustatytą darbo grafiką, jau buvo prasidėjęs darbas, S. L. nurodo priėjęs prie asmenų ir prisistatęs. Tiek D. A., tiek K. K. jį pažino. Pareigūnui pradėjus pokalbį apie neteisėtu būdu sužvejotas žuvis, K. K. teigė, kad žuvis jis sužvejojo upeliuose ir šis išplaukimas buvo tam, kad šias žuvis pasiimtų. Būtent schemoje taškas 3 nurodyta vieta (Šventosios upės, ištekančios iš Dūkšto ežero žiotys), kur, pasak K. K., jis nuplaukė su D. A. pasiimti jo ten iš anksto paliktus, teisėtai žvejyboje upeliuose sužvejotus ungurius. K. K. nurodė, jog ungurių plaukiodami ežeru negaudė, o matė neleistinai pastatytas gaudykles, buvo prie jų priplaukę, tačiau jos buvo tuščios, jų netikrino ir netraukė.

Liudytojas S. L. nurodo, jog šie administracinėn atsakomybėn trauktinų asmenų paaiškinimai neatitinka tikrovės. Paaiškino, jog stebėjo K. K. ir D. A. plaukiojimą ežeru, nepertraukiamai stebėjo ir savo akimis matė jų žvejybos eigą schemoje pažymėtuose taškuose A,B,C,D,E, ir tvirtina, jog taške Nr. 3, pagal išsidėstymą esančiame tarp taškų A,B,C ir taškų D ir E , asmenys neplaukė, t.y. net neartėjo link Šventosios upės. Liudytojas nurodo, jog  per visą šį laiką (pasiplaukiojimas truko apie tris valandas) prie upelio, ištekančio iš Dūkšto ežero (Šventosios upės ištakų), kuriame K. K. turi leidimą žvejoti migruojančius ungurius, valtis priartėjusi nebuvo ir K. K. su D. A. iš ten nieko nepaėmė ir negalėjo paimti. Be to, patikrinus vietas, pro kurias minėti asmenys plaukė valtimi (schemoje taškai A,B,C,D,E), buvo sustoję (D. A. buvo išlipęs iš valties, tikrino ir iš gaudyklių traukė ungurius) buvo rastos ir paimtos ežerinės gaudyklės. Viskas užfiksuota tiek procesiniuose dokumentuose, tiek vaizdo ir garso įrašuose. Tokie asmenų paaiškinimai neatitiko tikrovės. Kadangi jau buvo po 11 val. 15 min., t.y. prasidėjusi tarnyba, S. L. informavo vyr. specialistą E. K., kuris buvos pasirengęs išvykti iš darbovietės (Utenos mieste), kad atvyktų prie Dūkšto ežero Didžiosios poilsiavietės, kur užfiksavo pažeidimą ir sulaikė asmenis. Buvo laukiama, kada atvyks inspektorius E. K. su įranga, t.y. valtimi reikalinga ištraukti iš ežero įrankius, kur naudojo asmenys ežere. Kol vyko minėtas pareigūnas, bendravo su K. K. ir D. A.. K. K. skambino ir konsultavosi su Utenos gyvosios gamtos inspekcijos viršininku A. V.. Teigė, jog teisėtai sugautos žuvys iš dviejų vietų, kuriose jis turi leidimą verslinei žvejybai, kurios buvo saugomos vienoje vietoje - Šventosios upės žiotyse. Šio plaukimo tikslas buvo jas paimti. Nurodė, jog visos žuvys surašytos į žurnalus. Laukiant E. K. buvo pradėtas rašyti apžiūros aktas. Atvykus E. K., jis liko su D. A., o S. L. ir K. K. tarnybiniu automobiliu vyko paimti ir patikrinti žvejybos žurnalų. Vienas žurnalas buvo (duomenys neskelbtini) pas žveją, kitas prie Luodžio ežero. Paėmę žurnalus grįžo atgal prie Dūkštos ežero didžiosios poilsiavietės. Patikrino žurnalus, tęsė apžiūros akto rašymą, jame paminėdamas visas faktines aplinkybes. Pildant apžiūros aktą, sveriant žuvis dalyvavo tiek K. K., tiek D. A., šie asmenys buvo supažindinami su akto turiniu, tikslinamos visos aplinkybės. D. A. ir K. K. kelis kartus patvirtino, kad faktinės aplinkybės surašytos tinkamai, tačiau šio akto asmenys nepasirašė, nes nesutiko, kad jie žvejojo šiame ežere. Tačiau D. A. patvirtino, kad jie ežere keletą gaudyklių rado, jas ištraukė, išmetė į krūmus. K. K. stabdė jį nuo tokių paaiškinimų, primindamas D., kad tai buvo gal kita diena. Šios aplinkybės išdėstytos stenogramoje, vaizdo ir garso įraše. Vėliau liko tik plaukti prie gaudyklių. Pasiūlius asmenims (D. A. ir K. K.) plaukti kartu patikrinti ar tose vietose, kur S. L. matė juos neteisėtai žvejojant yra neleistinų žvejybos įrankių taip pat parodyti, kurioje vietoje žiotyse (kaip nurodė K. K.) buvo varža (maišas su žuvimi), t.y. kur buvo laikoma žuvis - K. K. ir D. A. atsisakė tai daryti. Asmenims nepageidavus dalyvauti, buvo pasiūlyta laukti krante, tačiau jie laukti nenorėjo. Buvo paaiškinta, kad ištraukus įrankius bus rašomas administracinis nusižengimo protokolas, jie turi dalyvauti. K. K. ir D. A. paaiškino, kad jeigu bus ištraukti įrankiai, jiems pranešti telefonu, tuomet jie 15 min bėgyje prisistatys, nes bus netoli. Palikę savo kontaktinius duomenis jie išvyko.

S. L. nurodo, jog jam vienam (E. K. likus saugoti daiktus krante) nuplaukus su tarnybine valtimi į iškišulį, kur pirmiausiai matė asmenis, tikrinančius ežerines gaudykles (taškai A,B,C), surado 3 gaudykles. Viską fiksavo vaizdo priemone – telefonu. Fiksavo koordinates, rašė į aktą. Plaukė į vietą prie Didžiosios salos (taškai D, E), kur taip pat surado įrankius, atliko analogiškus veiksmus. Nutarė nuplaukti į Dūkšto ežero įlanką, kurioje S. L. jau nebematė ką asmenys veikė, patikrinęs pakrantės įlankoje, joje rado 16 tokių pačių draudžiamų naudoti žvejybos įrankių, ežerinių gaudyklių, kurias taip pat ištraukė. S. L. nurodo, jog darė prielaidą, jog pakrantės įlankoje rastos 16 vnt. gaudyklės yra bešeimininkės, kadangi nematė, kad minėti asmenys naudojosi šiomis gaudyklėmis (jas kilojo ir tikrino). Įrankių traukimas užtruko, vėliau grįžo į pradinę vietą. Kol buvo traukiami įrankiai D. A. ir K. K. susisiekė telefonu su E. K., kurie nurodė, kad neturės galimybės atvykti, pakeisdami savo planus. S. L. nurodo paprašęs K. parašyti tarnybinį apie minėtą pranešimą, kuris patvirtintų kaip atsisakymą dalyvauti protokolo surašyme. Tarnybinis pranešimas buvo surašytas ir atspausdintas įvykio vietoje.

Kadangi pažeidėjų naudojama valtis turėjo būti paimta, E. K. vyko į Uteną paimti spec. priekabos. E. K. išvykus į Uteną spec. priekabos valčiai išgabenti, S. L. liko įvykio vietoje jos saugoti. Vakarop pamatė į poilsiavietę ateinantį D. A., kurio paprašė dalyvauti protokolo surašyme. D. A. sutiko. Liudytojas nurodo, jog informavo, kad bus daromas garso įrašas, pagarsino D. A. jo turimas teises, taip pat surašyto administracinio nusižengimo protokolo turinį. D. A. pokalbio metu nurodė visas įvykio aplinkybes, t.y. patvirtino, kad tą dieną išplaukė tikrinti ungurines gaudykles, prie upės ištakų nebuvo nuplaukę. Patvirtino, kad įrankiai priklauso jiems, kuriuose rado keletą ungurių. Pradžioje D. A. sakė, kad jų buvo 2 gaudyklės, vėliau patvirtino, kad 12 gaudyklių priklauso jiems. Nurodė, kad jį mokė nieko nepasirašyti, nieko nesakyti. Kelis kartus prašė nerašyti protokolo. Pokalbio pabaigoje A. nurodė, jog namuose grįžęs išgėrė apie 100 gramų degtinės. Kaip nurodo S. L. asmuo kalbėjo aiškiai, rišliai dėstė mintis, pokalbis vyko apie valandą laiko, dalyje pokalbio dalyvavo ir A. žmona (tikslinant gyvenamąją vietą kur siųsti šaukimą ir kitus dokumentus). Visos minėtos aplinkybės įrašytos garso įraše, stenogramoje.

Atsakydamas į pateiktus klausimus liudytojas S. L. nurodė, jog 2021-05-08 ryte asmeniniu automobiliu Volvo buvo atvykęs vienas, kadangi turėjo nepatikrintos informacijos dėl brakonieriavimo. Tai nebuvo tarnybos laikas. Su savimi turėjo: žiūronus, lietpaltį ir tarnybinį telefoną. Oficialus darbo laikas prasidėjo: 11 val. 15 min., kaip tik K. K. ir D. A. atplaukė į krantą, todėl pradėjo filmuoti pažeidėjus. Turimo telefono techninės galimybės yra minimalios, todėl stebėjo pažeidimą per žiūronus. Kadangi neturėjo tinkamų priemonių didesniu atstumu (apie 600 m) įrangos fiksuoti, todėl vykdė nepertraukiamą stebėjimą. Dėl techninių galimybių nefilmavo, todėl akylai stebėjo, ežeras 500 ha, todėl nekokybiškas filmavimas nereikalingas, betikslis. Kontūrai, prisirišimai, kryptis, distancijos ilgis, augmenija (įvairūs faktoriai), leidžia nustatyti vietą. Naudojo savo asmeninį žiūroną TENO 7NN50. Liudytojas nurodo, jog D. A. ir K. K. plaukiant valtimi palei pietvakarinį ežero krantą, ties kyšuliu, D. A. išlipdamas iš valties patikrino tris ten pastatytas ežerines gaudykles (koordinatės nurodytos byloje esančiuose dokumentuose), tada pasuko link netoli šiaurės-vakarų iškyšulio esančio salos, kur nendrynuose patikrino dar tris ežerines gaudykles (koordinatės nurodytos protokoluose), pietryčių kryptimi perplaukė ežerą ir įplaukė į įlanką ežero pietinėje pakrantėje, vėliau plaukdami palei pietinį iškyšulį, apie 11 val. 15 min. grįžo į krantą prie palikto automobilio. D. A. iš valties iki automobilio atnešė ir į automobilio bagažinę įdėjo tinklinį maišą su 14 sugautų ungurių.

Protokoluose, akte nurodytas tarnybinio telefonu modelis, kuriuo įrašytos faktinės aplinkybės. Žiūronų neįrašė kaip savaime suprantamą dalyką, nuolat naudojama fiksuojant pažeidimus. Apžiūros akto pradžia ir pabaiga nenurodyta, nes tokia patvirtinta akto forma. Vaizdo medžiaga papildo aktą dėl kitų aplinkybių kurios nenurodytos akte ar protokoluose. Apžiūros aktas surašytas gegužės 8 d., schema sudaryta po 4 d., kadangi ji yra kaip priedas prie apžiūros akto kaip vizualizacija. Apžiūros akte nėra nurodytos stebėjimo vietos, nuo vienos vietos iki kitos. Gaudyklių apžiūra rodo, kad nesant dumblui ant sienelių, patvirtinama, kad buvo išimtos gaudyklės ir iškratytos (be ungurių). Tarnybinis E. K. pranešimas buvo surašytas ant kranto tarnybiniu kompiuteriu ir spausdintuvu, ant A4 formato ruloninio popieriaus. Schemoje pažymėtos vietos D ir E. Šiuos taškus iš 1 link taško 2 judėdamas vizualiai stebėjo. Kai asmenys buvo prie Didžiosios salos, jie buvo gerai matomi. Iškėlimo gaudyklių faktai fiksuoti vaizdo įrašais, o E nefiksuota, nes dvi gaudyklės buvo surištos į vieną liniją, todėl skaitoma kaip viena. Išimtos 6 pažeidėjų ir 16 bešeimininkės gaudyklės. Tas gaudykles (viso 6 vnt.), kurias rado taškuose, kuriuose matė kaip K. K. ir D. A. kilnoja, tikrina ir priskyrė kaip pažeidėjų. Nematė, kad asmenys būtų tikrinę kitas 16 gaudyklių, rastų Dūkšto ežero įlankoje, todėl jas priskyrė kaip bešeimininkes.

Taip pat paaiškino, jog į bylą pateiktas 2021 m. birželio 16 d. antstolio L. J. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad iš prie apžiūros akto pridėtoje schemoje pažymėtų taškų Nr. 1 ir Nr. 2 nesumato taško Nr. 3, matomumą užstoja augalija ir be optinių prietaisų to padaryti neįmanoma, taip pat nuoroda, jog pakrante iš taško 1 į tašką 2 praeiti neįmanoma, nes pakrantė pelkėta, apaugusi krūmais ir meldais, neatitinka realios tikrovės. Liudytojas nurodo, jog apgailestauja, kad į faktinių aplinkybių konstatavimą jis nebuvo pakviestas, kitu atveju jis būtų parodęs antstoliui esamą brastą, kuria lengvai galima pereiti iš taško 1 į tašką 2 ir atgal. Taip pat apeiti pusę ežero brendant pakrante. Toje vietoje yra ir bebro namas, ant kurio palypėjus vaizdas dar geresnis. Matomumas su žiūronais buvo puikus. Taip pat nurodo, jog būtina atkreipti dėmesį į tai, jog faktinės aplinkybės konstatavimas atliktas 2021-06-16, tuo tarpu įvykis buvo 2021-05-08, kuomet augalija buvo visai kitokia, tai, kad ežeras puikiai matosi, krantai nėra apaugę, akivaizdžiai matoma filmuotoje medžiagoje. Be to, iš antstolio pateiktų nuotraukų, visiškai neaišku iš kokio kampo antstolio buvo stebimas Dūkšto ežeras.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas E. K. nurodė, jog jis dirba Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Utenos valdybos Utenos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyr. specialistu, dirba jau ne vieneri metai. Paaiškino, jog tiek administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį K. K., tiek D. A. pažįsta iš darbinės veiklos, jokių asmeninio pobūdžio santykių su jais nepalaiko, nėra susipykęs, santykiai dalykiniai, t.y. jokių asmeniškumų ar nusistatymų nėra. K. K. pažįsta, kaip asmenį eilę metų užsiimantį versline žvejyba, su juo teko bendrauti ženklinant įrankius, dėl pildomų ataskaitų ir kt. klausimais, o su D. A. teko bendrauti jį sulaikant administracinio nusižengimo bylose dėl neteisėtos žvejybos, pirmas jo susitikimas buvo prieš kokius 10 metų, sulaikinėjo (duomenys neskelbtini) ežere su unguriais ir dar pora epizodų buvo. Pažintis yra grynai darbinė, jokių asmeniškumų, kerštavimo, nusistatymų prieš jį nėra.

2021 m. gegužės 8 d. pagal iš anksto patvirtintą grafiką jo darbo laikas turėjo prasidėti 11 val. 15 min. Pamainos vyresniuoju buvo paskirtas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Utenos valdybos Utenos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyr. specialistas S. L.. Minėtą dieną į darbą atvyko ankščiau, kadangi S. L. paprašė, esant poreikiui, būti pasiruošusiam išvykti iš karto po jo skambučio. Kur reikės vykti nenurodė, liudytojas mano, jog ne todėl, jog nepasitiki, o todėl, jog paprasčiausiai iš anksto neturėjo jokių tikslių duomenų. Po 11 val. 15 min., t.y. jau prasidėjus jų darbo pamainai, paskambino S. L. ir nurodė, atvykti į didžiąją poilsiavietę esančią prie Dūkšto ežero, Ignalinos rajone, nurodė, jog čia sulaikė asmenis Dūkšto ežere vykdžiusius neteisėtą žvejybą draudžiamais įrankiais. Liudytojas nurodo, jog iš karto tarnybiniu automobiliu ir prie jo pritvirtinta priekaba su tarnybine valtimi išvyko iš Utenos miesto. Kelyje užtruko apie 1 valandą. Atvykus į nurodytą vietą ant kranto pamatė vyr. specialistą S. L., K. K. ir D. A.. Šie asmenys buvo prie automobilio, prie kurio buvo sietas su unguriais. Liudytojas nurodo, jog K. K. paaiškinimai, jog šie unguriai yra pagauti dviejuose skirtinguose vietose vykdant verslinę žvejybą, o po to atgabenti ir suleisti Šventosios upės ir Dūkšto ežero žiotyse, o šiuo plaukimu buvo tik paimti ir ištraukti, skambėjo keistai ir nelogiškai. Siekiant ištirti visas aplinkybes, S. L. su K. K. tarnybiniu automobiliu išvyko surinkti verslinės žvejybos žurnalus, kurie pasak K. K. buvo palikti pas jo žvejus, o E. K. ir D. A. liko įvykio vietoje. Jiems būnant poilsiavietėje D. A. bandė kalbėti ir teisintis, aiškinti, jog tai teisėtai pagauti unguriai, tačiau liudytojas nurodo pasiūlęs jam palaukti kol grįš K. K. su S. L. ir tuomet tęsti pokalbį. K. K. ir S. L. grįžus su verslinės žvejybos žurnalais, buvo vykdoma jų apžiūra, atliekamas ungurių svėrimas, pildomas apžiūros aktas. Šiame procese dalyvavo ir K. K. bei D. A.. S. L. atlikus minėtus veiksmus, asmenys buvo informuoti, jog dabar bus plaukiama ir tikrinamos vietos, kuriose S. L. fiksavo juos Dūkšto ežere tikrinant draudžiamus įrankius - ežerines gaudykles. K. K. ir D. A. buvo pasiūlyta plaukti kartu patikrinti ar minėtose vietose yra gaudyklės, taip pat pasiūlyta plaukti parodyti vietą, kur, pasak K. K. jis laikė ungurius. D. A. sutiko plaukti, tačiau K. K. pasakius, jog niekas niekur neplauks- taip pat atsisakė. Asmenims nurodžius, jog grįžus bus rašomi administracinio nusižengimo protokolai ir paklausus ar jie dalyvaus surašant protokolus, K. K. ir D. A. nurodė, jog šis procesas užtruks, todėl jie nelauks ir išvyksta, taip pat geranoriškai sutiko, jog grįžus pareigūnui jie iš karto sugrįš, paliko savo mobilaus ryšio telefono numerius, prašė paskambinti ir žadėjo iš karto atvykti. K. K. ir D. A. išvykus S. L. sėdo į tarnybinę valtį ir nuplaukė Dūkšto ežere link kairiau esančio iškyšulio, vietos, kurios prie apžiūros akto pridėtoje schemoje pažymėtos taškais A,B,C. Liudytojas nurodo, jog aiškiai ir puikiai be jokių žiūronų matė, kaip šiose vietose S. L. traukė iš ežero gaudykles. Vėliau S. L. plaukė link salos. Schemoje pažymėta kryptimi link taškų D ir E. Nuo poilsiavietės, kur buvo E. K. likęs saugoti daiktus, S. L. jis nebematė, užstojo sala. Toliau pakrante nėjo ir nestebėjo, kadangi turėjo saugoti ant kranto paliktus daiktus (medinę valtį, žuvį, tarnybinį transportą su priekaba ir kt.). Grįžęs S. L. iškrovė šešias rastas ežerines gaudykles, vėliau vėl išplaukė ir grįžo dar su 16 vienetų gaudyklių.

S. L. dar būnant ežere E. K. apie 14 val. 50 min. paskambino K. K., o 15 val. 40 min. ir D. A., kurie nurodė, kad dėl asmeninių priežasčių nebeatvyks ir administracinių nusižengimų protokolų surašyme nedalyvaus. Apie tai liudytojas telefonu informavo S. L., kuris paprašė surašyti dėl šio fakto tarnybinį pranešimą. Liudytojas E. K. nurodo, jog turimu tarnybiniu kompiuteriu įvykio vietoje surašė tarnybinį pranešimą ir jį atspausdino vietoje turimu spausdintuvu. Grįžus S. L. šį tarnybinį pranešimą jam pateikė. S. L. iš Dūkšto ežero ištrauktas gaudykles suskaičiavo, surūšiavo, viską pasikrovė į priekabą ir išvažiavo į Uteną. S. L. pasiliko stovyklavietėje. Liudytojas E. K. nurodo, jog nuvažiavęs į Uteną, atkabino valtį su daiktais, prisikabino specialią žemą priekabą valtims vežioti ir vėl atvažiavo į stovyklavietę, buvo jau tamsu. S. L. pasakė, kad buvo atėjęs D. A. ir jam surašė protokolą, pabendravo, pasišnekėjo, nes D. bendraujantis, ramus žmogus. Tuomet pasikrovė iš pažeidėjų paimtą valtį ir atvažiavo į Uteną. Nuo poilsiavietės pavažiavus kokius 300 m S. L. išlipo pasiimti savo mašinos, kuri buvo palikta kiek tolėliau nuo poilsiavietės. 

Taip pat liudytojas E. K. nurodė, jog Dūkšto ežere vykdoma neteisėta žvejyba pareigūnai žinojo jau ne vienerius metus, tačiau kai atvažiuodavo į poilsiavietę, viskas būdavo jau post factum, įtaria, jog

pažeidėjai gal žino pareigūnų darbo grafiką. Liudytojas nurodo, jog į minėtą poilsiavietę buvo nuvažiavęs prieš savaitę iš ryto, buvo šviežios žymės, kad ką tik išvažiuota. Pernai taip pat, valtis tik ką grįžusi, karšių nerštas, pažeidėjai net valties neslepia.

Atsakydamas į klausimus liudytojas nurodė, jog matė, kad S. L. tikrai turėjo žiūronus ir apsiaustą. Žiūronai buvo tarnybiniai. Kada S. L. atvyko į minėtą vietą prie Dūkšto ežero nežino, jo neinformavo. Darbe pašnekėdavo, kad Dūkštą reikia bandyt ,,imt” ne darbo metu. Ar S. L. informavo vadovus, apie tai nieko nežino, jis pats niekam nepranešinėjo. S. L. buvo reido vadovas ir laukė jo nurodymų. Reidas prasidėjo 11 val. 15 min., bet pagal Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 str. 9 ar 10 d. pareigūnas turi teisę pradėti eiti pareigas anksčiau.

Atsakydamas į klausimus liudytojas E. K. nurodė, jog nesutinka su byloje pateiktame antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole suformuluotomis išvadomis. Nurodė, jog kaip pareigūnas gali užtikrinti, jog apžiūros akto schemoje iš nurodyto taško 1 į tašką 2 galima praeiti pakrante labai paprastai, nurodo, jog prieš dvi savaites asmeniškai ėjo šia pakrante. Paaiškino, jog ten yra dvi aikštelės, tarp aikštelių pakrante galima vaikščioti be problemų, anksčiau net žvejai atvažiuodavo ir visa pakrante eidavo iki žvejybos vietos. Taip pat nurodė, jog iš taško 1, nuo kranto puikiai matosi schemoje pažymėti taškai A,B ir C, tai jis gali patvirtinti, nes pats būdamas krante be jokių žiūronų stebėjo ir aiškiai matė S. L. minėtuose taškuose traukiantį iš vandens ežerines gaudykles.Taip pat paneigė ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole išdėstytus faktus, jog pakrantė yra labai apaugusi augmenija ir nieko nesimato. Liudytojas paaiškino, jog įvykis buvo 2021 m. gegužės 8 d., o antstolis vietą tyrė birželio viduryje, kai augmenija visiškai pakitusi. Liudytojas nurodo, jog antstoliui buvo sudėtinga vertinti pakrantę jos nežinant. 2021 m. gegužės 8 d. pakrantė nebuvo apžėlusi nei meldais, nei kita augmenija.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, kuriuo atžvilgiu tyrimas išskirtas į atskirą tyrimą K. K. nurodė, jog verslinę ungurių žvejybą vykdo virš 10 metų, yra daug kartų tikrintas, nė karto nebuvo nustatyti pažeidimai jo verslinėje žvejyboje, yra nuoširdžiai nustebęs kaip tokie dalykai įvyko. Baigęs verslinę žvejybą gegužės 8 d. ryte, važiavo pas D. A.. Kai paliko žuvis Dūkšto ežere, jam paskambino pažįstamas, kuris paprašė gyvos žuvies, kadangi jis ruošėsi važiuoti į Panevėžį, pasakė, kad gerai. Tam, kad būtų greičiau, žinojo, kad D. A. turi valtį, nežino ar ji jam priklauso, bet kartais D. ja naudodavosi, tai paprašė, kad jis padėtų nuplaukti, paimti žuvis ir tuo pačiu apžvelgti krantus, nes jis yra suinteresuotas kuo daugiau pagauti. Gaudymo sezonas yra trumpas, jis už tai moka pinigus, vyksta aukcionai ir būtų labai blogai, jeigu kitas kažkas prieš jį gaudytų žuvis. Nukentėtų jo hobis, verslas. D. ruošėsi važiuoti žiūrėti ralio, bet kai jis paprašė, D. sutiko. Nuvažiavo prie ežero, pamiršo elektrinį varikliuką, grįžo, pasiėmė ir išplaukė. Plaukė neskubėdami, žvalgydamasi po pakrantes, kuriose vietose konkrečiai pasakyti negali, bet keliose vietose buvo pastebėję, kad yra nelegalios ungurinės gaudyklės. Buvo trumpai sustoję prie gaudyklių, bet jų rankomis nelietė, praplaukė, pasižiūrėjo. Plaukiant ir į priekį, ir atgal, jis stebėjo ežerą, tiksliai nežino kada buvo stabtelėję. Nuplaukė, pasiėmė žuvis ir kadangi jau D. žmona buvo išvažiavusi į ralį, tai D. laiku nespėjo grįžti, tai jis dar Dano paprašė, kad paplaukti daugiau vietų apžiūrėti. Nusėdo akumuliatorius, todėl užtruko ilgiau. Pakilo vėjas, teko irtis irklais, valtis ten prastos kokybės, vienas sėmė, kitas yrėsi. Išlipus į krantą D., berods, atnešė, jo teisėtu būdu sugautas žuvis padėjo į mašiną ir tada kažkuriuo momentu pribėgo S. L., pradėjo reikalauti dokumentų. Kadangi jis tų dokumentų su savimi visą laiką nesivežioja, nes ne kiekvieną dieną vykdo verslinę žvejybą, yra leidimai duoti žmonėms, jo darbas yra (duomenys neskelbtini) ir už jo ribų, priklauso nuo objektų, tai jis dažniausiai atvyksta savaitgaliais žvejoti, o kitas dienas jo verslinę žvejybą su įtrauktais asmenimis vykdo kiti įgalioti žmonės pagal leidimą. Kai pareikalavo pateikti tuos dokumentus, jis jų neturėjo, bet paaiškino, kad galima nuvažiuoti ir paimti žurnalus iš žvejų. S. L. nurodė, jog dabar važiuoti negali, nes turi sulaukti atvykstant kolegos E. K.. Pastarasis atvažiavo po 1,5 val., atsibodo jau ir laukti, tada kartu su S. L. atsisėdo į automobilį ir nuvažiavo pasiimti žurnalų į dvi vietas, kadangi žurnalai buvo skirtingose vietose. Žurnaluose buvo leidimų kopijos ir per pusę valandos susirinko žurnalus ir galėjo pareigūnas padaryti įrašus. Nežiūrint į įrašus esančius žurnaluose, S. L. pasakė, kad žuvys yra neteisėtai sugautos. Pasvėrus žuvis, svoris truputį neatitiko, o neatitiko todėl, kad jis porą ungurių davė žvejams už pagalbą, visą laiką atsiskaito žuvimi, nes tokių žuvų parduotuvėje nenusipirksi. Tada S. L. pradėjo rašyti protokolus, kadangi jis nesutiko su surašytais faktais, jis atsisakė pasirašyti. Pareigūnai klausė, ar jie matė gaudyklių, atsakė, kad matė, siūlė K. K. plaukti kartu su jais, tačiau K. K. plaukti kartu atsisakė, kadangi gaudyklės ne jo. Kad nereikėtų laukti ant kranto kol pareigūnai plaukios ir tikrins vietas, jis sutiko iš karto atvažiuoti kai tik jam paskambins, davė savo mobilaus ryšio telefono numerį ir jie su D. A. išvažiavo. Vėliau, pasikeitus planams jis išvažiavo į (duomenys neskelbtini), todėl paskambino pareigūnui E. K. ir pasakė, kad nebeatvažiuos

K. K. nurodo, jog iš esmės jis nesutiko su protokolu, pareigūnai davė pasirašyti kažką vietoje, perskaitė, bet dar parašė, kad jis vykdė neteisėtą žvejybą, su tuo faktu nesutiko ir atsisakė pasirašyti. Aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnus S. L. ir E. K. pažįsta jau seniai, teko bendrauti tik darbiniais klausimais, susipykę nebuvo. Mano, jog minėti pareigūnai yra šališki jo atžvilgiu, gal turi kokių asmeninių sumetimų, kadangi: neatsižvelgė į faktus, ignoravo jo duotus paaiškinimus ir vis tiek surašė administracinio nusižengimo protokolą, be to AAD perdavė antstoliams vykdyti priverstinį išieškojimą baudos pagal šį jam surašytą nutarimą, nors jis pateikė skundą. Įtaria, kad pareigūnas S. L. vykdo kažkokį užsakymą, kadangi aktas jo manymu buvo surašytas vienpusiškai, pareigūnas neklausė jo paaiškinimų, pateikta medžiaga tik jo nufilmuoti unguriai ant kranto, jis iš pat pradžių sakė, kad unguriai yra jo ir sugauti teisėtai. Pareigūnas S. L. deklaruoja, kad labai gamtą myli, gal galvoja, kad jis (K. K.) yra gamtos priešas, bet verslinė žvejyba vykdoma legaliai, pinigus gauna valstybė.

Kartu su juo iš gegužės 7 d. į gegužės 8 dieną Šventosios upėje žvejojo P. V. ir G. D.. Baigus žvejybą šiems asmenims davė po vieną ungurį už pagalbą ir jie išvažiavo, o pats K. K. gegužės 8 d. ryte šiuos Šventosios upėje pagautus ungurius paliko ežere tam, kad jos išliktų gyvybingos. Žurnaluose užfiksuota, kad iš Šventosios ištraukti unguriai 5.50 val., tai jie buvo žiotyse padėti apie 7 val., kitoje žvejybos vietoje unguriai buvo pagauti pagal žurnalą 5.15 val. K. K. nurodo turėjęs 45 min. nuvykti iki tos vietos, ten atstumas apie 2 km, ištraukti ungurius ir pasverti, įrašyti į žurnalą, laiko pakanka. K. K. paaiškino, jog jeigu jis būtų padėjęs ungurius atviroje žvejybos vietoje, ten yra visokių vaikštančių, kartais dingsta iš laikinos bazės daiktai, tai neras ir žuvų, jas reikėjo panešti truputėlį toliau ir padėti į meldyną, paslėpti. Nuo žvejybos vietos tai buvo iki 20 m atstumu. Nuo tos žvejybos vietos iki ežero yra meldai, per kuriuos jie reguliariai praeina, pasižiūri vagą ir ten vaikščioti pripratę. Laikyti žuvis ežere nedraudžiama, nėra nurodyta kur jas laikyti. Žuvų iškrovimo vieta yra nurodyta ištakose. Jis paaiškina kaip viskas vyksta: išsitraukia ungurinę gaudyklę, išsiima žuvis, susideda į varžą (tinklinį maišą), jas pasveria, užpildo žurnalą ir tik tada jas deda kur jam atrodo tinkama, ar į ežerą, ar neša į savo transportą, viskas fiksuojama vietoje, iškart sveriama, kad nebūtų jokių nesusipratimų. Jis pateikė žurnalą, svoriai sutapo, nesupranta abejonių. Paaiškino, kad svoriai jau buvo užfiksuoti ir įrašyti, ir buvo iškrauti toje vietoje, kur jam leidžiama, tai toliau nemato problemų, o jeigu vežant tas pačias žuvis sustabdys policija, tai jį vėl nubaus? Jis viską atliko pagal leidimus, kurie jam leidžia išsikrauti, o toliau kur jis žuvis transportavo ar paliko, mano, kad čia jo asmeninis reikalas. Kadangi paprašė pagalbos išimti žuvis, tai D. A. buvo apsirengęs neperšlampamą aprangą, tai jis ištraukė į valtį. D. nežinojo kur tos žuvys yra, jis turėjo parodyti. Nepriplaukė iki pat tos vietos, bet jis parodė kryptį, D. teko išlipti iš valties, gal kelis žingsnius teko dar paeiti, negali tiksliai atsakyti dėl to, kad žvejoja, neišsimiega. Vieną kartą padeda žuvis vienur, kitą kartą kitur, susipainioja tos dienos ir būna, kad kitą kartą pats ieško tų žuvų, galvoja, kad dingo, o jos yra vietoje. Tiksliai valandos neatsimena kada paskambino asmuo, kuris paprašė įsigyti žuvų, bet per tą laiką kai jos jau buvo atneštos ir padėtos, tai po to, nes priešingu atveju tai jis būtų visas iškart su savimi pasiėmęs, kad dar kartą nebegrįžti. Dabar nesinaudoja tuo pačiu telefonu kaip ir tą dieną, kai jam skambino tas asmuo, turi kelis telefono numerius. Neatsakys kokiu telefonu naudojosi tą dieną. S. L. jam siūlė plaukti iki tos vietos, kur buvo paliktos žuvys, sakė, kad plaukiam, bet kadangi jis jau buvo pasiėmęs tas žuvis su varža (tinkliniu maišu), tai atsakė, kad laiko gaišti neverta, nes ten nieko nebėra. Atsisakė plaukti su S. L., kadangi juos pralaikė S. L. be pagrindo pusę dienos, gal ir daugiau, tai jis jau norėjo ir miegoti, ir valgyti, ir dar buvo susitaręs su šeima grįžti į namus, nematė prasmės vėl plaukioti per ežerą, kažkokius dalykus atlikinėti.

Atsakydamas į klausimus K. K. nurodė, jog paimti žuvies su D. A. išplaukė gal 8. 30 val., niekas į laikrodį nežiūrėjo, pas jį atvyko apie 8 val. Pakeliui pas A. jokių transporto priemonių nematė. Kai atvyko į vietą, žmonių tikrai nebuvo, o automobilių irgi nebuvo. Kai jie pavargę atsiyrė, D. A. paėmė žuvis, jis atidarė mašinos bagažinę ir ramiai įdėjo žuvis, uždarė bagažinę. T. D. dar nuėjo atnešti varikliuko, irklų, jis irgi ruošėsi eiti ir po kokių 5 sekundžių atbėgo S. L.. S. L. žiūronų tikrai neturėjo, gailisi, kad nenufotografavo, L. turėjo tik telefoną priešais ir bandė filmuoti. Jam įstrigo vaizdas kai L. prie automobilio su telefonu. Paprašius atidaryti bagažinę, jie paklausė kokiu pagrindu, S. L. pradėjo reikalauti pateikti dokumentus. Negirdėjo ar jis prisistatė. Ginkluotas kažkoks iš miško iššoko. Kai priėjo arčiau prie automobilio, jį pažino. Prie automobilio L. tikrai prisistatė kaip pareigūnas ir iš aprangos matėsi, ne pirmą dieną mato aplinkos apsaugos pareigūnus, buvo visi ženklai, kurie byloja, kad jis aplinkos apsaugos pareigūnas. Jis nieko nepaaiškino, pradėjo reikalauti dokumentų, atidaryti bagažinę ir pradėjo aiškinti, kad jie brakonieriai. Jis iš pat pradžių sakė, kad tai jo sužvejota žuvis, sužvejota teisėtai ir sužvejota keliuose ežeruose. Išimant gaudykles jis nedalyvavo, vienareikšmiškai atsisakė, nes tai ne jo ir buvo sugaišta daugiau nei pusė dienos, buvo pavargęs ir toliau tame spektaklyje nedalyvaus. S. L. reikalavo, kad atidarytu bagažinę, kadangi K. K. nurodo nenorėjęs veltis į konfliktus, tai tą žuvį jie ir iškėlė, ir ji buvo iškart paimta. K. K. nurodo, jog unguriai ne D. A., o jo ; antra, iš tos vietos, iš kurios jie išplaukė, tos vietos, kur padėti unguriai paprasta akimi matyti negalima. Yra susipažinęs iš kurių vietų buvo stebėta, tai pasakys, kad tikrai ne. Atstumas gali būti 1,5 km ir daugiau nuo tos vietos, kur stebėjo, tai neturint žiūronų, erelio akis. Iš išplaukimo vietos matyti kas dedasi už salos, manytų, kad galima matyti su palydovo pagalba.

Taip pat K. K. nurodė, jog apie aptiktas gaudykles pranešti ruošėsi, bet kadangi išlipus įvyko tas konfliktas, oficialiai nesuspėjo. Nepranešė, nes norėjo įsitikinti ar yra jų daugiau.

Taip pat nurodė, jog asmuo (vardu A.), kuriam K. K. skambino iš karto po to, kai aplinkos apsaugos inspektorius S. L. nurodė, jog bus rašomas administracinio nusižengimo protokolas už žvejojimą neleistinoje vietoje ir draudžiamu būdu, yra pareigūnų S. L. ir E. K. viršininkas, Utenos gyvosios gamtos inspekcijos viršininkas A. V.. Skambino siekdamas išsiaiškinti ir paaiškinti situaciją.

Teismo posėdyje liudytoja apklausta R. A. parodė, jog ji yra D. A., kuris administracinio nusižengimo byloje yra patrauktas administracinėn atsakomybėn, žmona. Nurodė, jog sutinka duoti parodymus.

2021 m. gegužės 7 d. vakare su šeima planavo 2021 m. gegužės 8 d, ryte vykti į Uteną stebėti automobilių ralio, tačiau 2021 m. gegužės 8 d. ryte apie 8 val. ar tai 8 val. 30 min. į namus atvažiavo iš matymo pažįstamas K. K., kuris paprašė vyro plaukti su juo žuvų. Liudytoja nurodo, jog ji K. K. ir D. A. pokalbio negirdėjo, tik išėjusi į kiemą kažką girdėjo, kad K. prašė paplukdyti pasiimti žuvies (ungurių). Vyras D. A. atėjęs pasakė, kad, kad ralin jis nevažiuos, nes K. K. prašė. Liudytoja nurodo, jog dėl to net susipyko su vyru ir į ralį išvažiavo viena su dukra, o vyras išvažiavo su K. K.. Namo po ralio grįžo apie 14 val. 30 min. rado vyrą D. A. jau išgėrusį. Liudytoja nurodo, jog būdamas namuose vyras išgėrė pusę butelio degtinės, o po to vėl gėrė iki vakaro.

Buvo apgirtęs, aiškino kažką nerišliai, kad juos su K. K. dėl žuvų sulaikė aplinkos apsaugos inspektoriai. Liudytoja nurodo, jog vakare, norėdama, kad vyras prasiblaivytų, nes kitą dieną reikėjo vairuoti, pasiūlė jam nueiti iki Dūkšto ežero poilsiavietės išsimaudyti. Vyras D. A. sutiko. Pasiėmę šunį jie kartu su dukra apie 19 val. 30 min.-20 val. 30 min. visi nuėjo link Dūkto ežero. Netoli poilsiavietės pamatė prie automobilio stovintį vyrą. Vyras juos pamatęs ėmė eiti link jų, o D. A. nusuko ir nuėjo link šio vyro, priėję vienas prie kito jie pradėjo kalbėtis. Liudytoja nurodo, jog iš pradžių pagalvojo, jog vyras susitiko draugą ir nuėjo viena link ežero. Po 20-30 min. ji priėjo prie kalbančių vyrų ir tada iš pokalbio nuotrupų suprato, jog vyras, su kuriuo bendravo D. A., tai - aplinkos apsaugos inspektorius ir jam (vyrui) rašomas protokolas dėl ryte buvusių įvykių, kuomet juos sulaikė su žuvimi. Nurodo, jog priėjo jau praėjus 30 min. ir pokalbio pradžios ji negirdėjo, apie ką buvo kalbama nežino.

Liudytoja nurodo, jog jos vyras D. A. buvo išgėręs, grįžęs namo ir kitą rytą neatsiminė apie ką jis kalbėjo su aplinkos apsaugos inspektoriumi.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas L. B. parodė, jog jis dirba Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyr. specialistu. Šioje administracinėje byloje priėmė nutarimą skirti administracinę baudą D. A. už nusižengimą pagal Administracinių nusižengimų kodekso 291 str. 4 d. Rėmėsi bylos medžiagoje pateikta įrodymų visuma. Iki nutarimo surašymo atidžiai susipažino su rašytine bylos medžiaga, taip pat su pateiktais vaizdo, garso įrašais, schema ir kitais rašytiniais dokumentais. Nagrinėjant bylą asmenys dalyvavo, nutarimas kaip veiksmas buvo atliktas D. A. nedalyvaujant. Asmuo buvo pateikęs paaiškinimą, jog K. K. prašymu jis tik padėjo pargabenti iki kranto, kuriuos K. K. buvo teisėtai sugavęs kitoje vietoje pagal jam išduotus leidimus žvejoti migruojančius ungurius. Nutarimas asmeniui buvo išsiųstas.

Atsakydamas į klausimus liudytojas L. B. nurodė, jog susipažinus su bylos medžiaga, nematė poreikio liudytojais apklausti nei S. L., nei E. K.. Jokie įtarimai, kad liudytojas S. L. ne darbo metu neteisėtai atlieka profesinius veiksmus ir gali būti šališkas, jam nekilo. Administracinių bylų nagrinėjimo skyriui nėra deleguota veiklos organizavimo funkcija, todėl jo pareiga susipažįstant su medžiaga ir nagrinėjant administracinę bylą, yra užtikrinti traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens teises, sudaryti galimybę tomis teisėmis pasinaudoti, jas priminti ir atitinkamai išklausyti jo versijas, paaiškinimus, priimti prašymus, jeigu tokie būtų. Surinkti kaltinimus ir teisinančius įrodymus, jeigu tokie būtų, yra jo pareiga, bet D. A. išdėstytoje įvykių versijoje, nieko tokio naujo nebuvo pateikta, kas galėtų sukelti bent abejonių.

 Administracinėn atsakomybėn traukiamo D. A. pateikta versija diametraliai skyrėsi nuo S. L. stebėjimo duomenų ir visos stebėjimo eigos aprašymo bei sulaikymo aplinkybių, visų byloje esančių įrodymų visumai. Tai, jog S. L. stebėjo administracinėn atsakomybėn patrauktus asmenis ne darbo metu, nepaneigia pažeidimo fakto. Be to, stebėti kas vyksta viešoje vietoje, atvirose teritorijose niekas nedraudžia, o visi procesiniai veiksmai, kurie atlikti forminant įvykį (nusižengimą), vyko pareigūno S. L. darbo metu.

Liudytojas L. B. nurodo, jog jis turi 24 metus darbo stažo, tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai jo neįtikino, jokio pagrindo abejoti pareigūnų S. L. ir E. K. surinktais įrodymais, pateiktų duomenų pagrįstumu neturėjo. Šių įrodymų pagrindu 2021 m. gegužės 21 d. surašė nutarimą administracinio nusižengimo byloje, D. A. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą numatytą Administracinių nusižengimų kodekso 291 straipsnio 4 dalyje ir paskyrė administracinę nuobaudą – 250 Eur baudą. Baudos dydis buvo parinktas atsižvelgus ir į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, t.y. jog tame pačiame straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Taip pat buvo konfiskuotos neteisėtos žvejybos įrankiai ir priemonės: šešios ežerinės gaudyklės, medinė valtis.

Atsakydamas į klausimus liudytojas L. B. paaiškino, jog priverstinis išieškojimas 210 Eur baudos iš K. K. pagal 2021 m. gegužės 21 d. surašytą nutarimą, buvo vykdomas ne dėl priešiškumo prieš minėtą asmenį, o dėl žmogiškosios klaidos. Liudytojas nurodo, jog po 2021-05-21 nutarimo surašymo nuo 2021-06-11 atostogavo, iki išėjimo atostogų jokie skundai nebuvo gauti, o jį pavadavęs ir skundą gavęs pareigūnas paprasčiausias į administracinių nusižengimų registrą neįrašė duomenų, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo apskundė minėtą nutarimą, todėl sistema išsiuntė išieškojimo duomenis antstoliui. Šiuo metu ši klaida taisoma.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas A. V. parodė, kad jis dirba Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Utenos valdybos Utenos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininku. Pareigūnai S. L. ir E. K. yra jo pavaldiniai. Administracinėn atsakomybėn traukiamą D. A. pažįsta tiek, kiek tai susiję su tarnybinėmis pareigomis, teko šiam asmeniui rašyti administracinį protokolą už pažeidimus, susijusius su žvejyba, bet tai buvo senokai, nei pyksta, nei kerštauja.

Liudytojas paaiškino, kad jo žiniomis S. L. 2021-05-08 dirbo nuo 11.15 val. iki 22 val. Iki 11.15 val. buvo nedarbo laikas, o liudytojas neturi pareigos domėtis ką pavaldiniai veikia laisvalaikiu. 2021-05-08 buvo organizuotas reidas darbo metu, S. L. buvo paskirtas reido vadovu, kadangi jis buvo vadovas, jis pasirinko ir turėjo teisę pasirinkti koks tai bus reidas, kokiu tikslu, nebuvo konkrečios užduoties kažką daryti, pas juos taip aptarta, kad reido vadovai priima sprendimus, nebent yra kažkokių duomenų, tada dalinasi, stebi, seka, dengia vieni kitus. Jis pasirinko individualiai.

Taip pat nurodė, jog Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas nedraudžia aplinkos apsaugos inspektoriui laisvu nuo darbo metu vykdyti kontrolę ir stebėti, fiksuoti ir t. t. Pareigūnams fiksuoti pažeidimus nedarbo metu niekas nedraudžia, tokia praktika pasitaiko. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas suteikia jam tą statusą ir nedarbo laiku pareigūnas netampa ne pareigūnu, jis tą statusą visada turi. Niekas pareigūnui nedraudžia ir rašyti protokolą, tas pats yra ir policijoje, jeigu mato, kad pažeidė žmogus kelių eismo taisykles, tai pareigūnas ir liudytojas, ir protokolą surašo, tai čia lygiai tas pats.

 Liudytojas patvirtino, jog apie tai, kad 2021 m. gegužės 8 d. su unguriais, įtariamai vykdę Dūkšto ežere nelegalią žvejybą ežerinėmis gaudyklėmis pirmiausiai buvo informuotas K. K. skambučiu į asmeninį mobilaus ryšio telefoną. Liudytojas nurodo, jog K. K. skambino siekdamas išsiaiškinti ir paaiškinti situaciją. K. K. nurodė, jog jis kartu su D. A. randasi prie Dūkšto ežero, o prie jų priėjęs aplinkos apsaugos inspektorius S. L. nurodė, jog bus rašomas administracinio nusižengimo protokolas už žvejojimą neleistinoje vietoje ir draudžiamu būdu. Aiškino, jog unguriai yra pagauti ne Dūkšto ežere, o verslinės žvejybos pasekoje, o jie tik plaukė Dūkšto ežeru jų pasiimti, prašė paskambinti ir tai patvirtinti pareigūnui S. L.. Liudytojas A. V. nurodo, jog K. K. paaiškinęs, kad neketina skambinti S. L. ir jam duoti nurodymų ar kitaip tarpininkauti, siūlė visas aplinkybes išsiaiškinti vietoje. Liudytojas paaiškino, jog ne visi žvejai turi jo asmeninį telefoną, tačiau kai kuriems jį yra davęs, nes jie praneša apie matomas nelegalias žvejybas ir kitus daromus pažeidimus.

Liudytojas A. V. nurodė, jog žino tą poilsiavietę prie Dūkšto ežero. Nurodo, jog jam teko apeiti ne vieną ežerą, įsivaizduoja tą poilsiavietę daugmaž. Jis nelabai žino nuo kokio taško iki kokio taško ėjo pareigūnas S. L., bet praeiti apsiavusiam turbūt galima. Prie upelio yra didesnis raistas, o prie šitos poilsiavietės prieiti galima.

A. V. paaiškino, jog negali išvardinti kokios techninės priemonės pareigūnams S. L. ir E. K. yra išduotos, bet visi pareigūnai turi tarnybinius telefonus, ir tarnybinius ginklus, spec. priemones, fiksavimo kameras, žiūronus, prožektorius. Visos priemonės yra išduotos vieną kartą ir už jas pareigūnas yra asmeniškai atsakingas ir jas turi su savimi, nėra taip, kad ateina, pasiima, pasideda. S. L. turi žiūronus ir tarnybinį telefoną, kamerą. Liudytojo S. L. nurodymas, kad jo kamera yra sugedusi, tiesa, kadangi tarnyba turi problemų su kameromis, turi kelias veikiančias, kitos sugedusios arba pasenę. Ginklas yra pareigūnui priskiriamas įsakymu ir jis turi teisę jį laikyti namuose.

Institucijos, kurios pareigūnas atliko tyrimą – Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus atsiliepimu siūlo skundą atmesti, nes D. A. nubaustas pagrįstai, surinkus pakankamai duomenų, kad jis 2021 m. gegužės 8 d. apie 8 val. 30 min., Ignalinos rajono savivaldybės teritorijoje, Dūkšto ežere, kartu su K. K. iš medinės valties žvejojo draudžiamu būdu ir draudžiamais žvejybos įrankiais tinkliniais ne mėgėjų žvejybos įrankiais – šešiomis ežerinėmis gaudyklėmis, neteisėtai sugavo 14 ungurių (15,7 kg.), tuo pažeisdamas Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių patvirtintų Lietuvos Respublikos apsaugos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu D1-14 „“Dėl Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių patvirtinimo“ (toliau- Taisyklės) 9, 9.1, 10, 10.2 punktų reikalavimus ir atitinkamai padarydamas žalą gamtai. Administracinio nusižengimo faktą patvirtina tiesioginiai įrodymai, patvirtina tiesiogiai jį matęs, tyrimą atlikęs ir užfiksavęs pareigūnas S. L., kurio objektyvumu ir nešališkumu nėra pagrindo abejoti. Skundo argumentai, jog Departamento Utenos valdybos Utenos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyr. specialistas S. L., atlikęs administracinio nusižengimo tyrimą ir surašęs administracinio nusižengimo protokolą, yra šališkas ir piktnaudžiauja tarnyba siekdamas pareiškėją patraukti administracinėn atsakomybėn, nepagrįstas jokiais faktiniais duomenimis, pagrindo konstatuoti šias aplinkybes nėra, o šie argumentai traktuotini tik kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės dėl neteisėtos žvejybos. 

Teismo posėdžio metu institucijos, kurios pareigūnas atliko tyrimą – Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus atstovas A. J. papildomai nurodė, jog pažeidimo faktas yra įrodytas, pareigūnas matė, stebėjo ir užfiksavo neteisėtos žvejybos faktą. Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir jo pakviesto liudytojo K. K. pozicija yra gynybinė, pagrindo netikėti pareigūnu, mačiusiu padarytą pažeidimą, nėra. Atstovas nurodė, jog tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. A., tiek kartu su juo sulaikyto K. K. parodymai nebuvo nuoseklūs: garso ir vaizdo įrašuose užfiksuota kaip K. K., atsakinėdamas į pareigūno S. L. klausimus „mėtosi“ iš pradžių nurodo, jog unguriai yra kelių dienų laimikis, vėliau-vienos dienos, po to ir vėl kelių dienų; pamačius, jog nesutapo žurnaluose nurodytas pagautų ungurių svoris ir išimtų ungurių svoris, nurodė, jog du ungurius atidavė žvejams ir pan. Garo įrašuose aiškiai girdisi kaip K. K. pertraukinėja D. A. ir nurodo „nekalbėti nesąmonių“, kai pastarasis aiškino, jog plaukiant pakėlė kelias gaudykles ir jas numetė į šoną ir pan.

Atstovas nurodo, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas, jog minėta žuvis yra paimta iš Šventosios upės ištakose iš Dūkšto ežero, neatitinka byloje surinktų faktinių duomenų. Šie paaiškinimai prieštarauja byloje surinktai medžiagai, pareigūnų paaiškinimams, liudijantiems, jog asmenys vykdė neteisėtą žvejybą Dūkšto ežere, aiškiai apžiūros akte ir prie jos pridėtoje schemoje koordinatėmis apibrėžtose vietose, o į Šventosios upės asmenys nebuvo nuplaukę. Iš teismui pateikto garso įrašo girdėti, kaip D. A., administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu nurodo pareigūnui S. L. apie tai, jog Dūkšto ežere jų gaudyklių buvo 12 (ne šešios rastos S. L.), taip pat nurodo, jog link Šventosios upės žiočių jie tą dieną neplaukė. Vėliau asmuo pakeitė parodymus, aiškino, kad nieko jie netikrino, dokumentų nepasirašys, nes jam liepta nieko nekalbėti ir nepasirašyti.

Pareigūnų žodžius apie neteisėtai vykdytą žvejybą patvirtina ir faktas, jog tose vietose, kuriose buvo fiksuoti pažeidimai, buvo rastos ir paimtos ežerinės gaudyklės, taip pat patvirtina ir kita byloje surinkta medžiaga, pateikti garso ir vaizdo įrašai. Taip pat atstovas nurodo, jog į bylą pateikto antstolio juridinio fakto konstatavimo protokole pateiktos išvados yra objektyviai nepagrįstos, kadangi administracinio nusižengimo metu 2021-05-08 nebuvo sulapojusi augmenija, kaip ji atvaizduota antstolio protokole ir fotonuotraukose, darytose 2021-06-16. Be to, pareigūnai dirba ne vienerius metus, pakrantes išbraidžiotos ne kartą, jie nurodo, jog praėjimas galimas, netikėti jais nėra jokio pagrindo. Prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nutarimas paliekamas nepakeistas o skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Skundžiamu 2021 m. gegužės 21 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) D. A. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą numatytą Administracinių nusižengimų kodekso 291 straipsnio 4 dalyje ir jam paskirta administracinė nuobauda – 250 Eur bauda su daiktų - šešių vienetų ežerinių gaudyklių (rudo kaprono metaliniais lankais, dvejais maišais ir jungiamąja dalimi), medinės valties (rudos/juodos spalvos su žaliais irklais) konfiskavimu. Nutarime nurodyta, jog D. A., 2021 m. gegužės 8 d. apie 8 val. 30 min., Ignalinos rajono savivaldybės teritorijoje, Dūkšto ežere (geografinės koordinatės:55.577383, 26.288647, 55.577859, 26.287423, 55.577541, 26.287295 ir 55.583937, 26.294387, 55.583532, 26.294116), kartu su K. K. iš medinės valties žvejojo draudžiamu būdu ir draudžiamais žvejybos įrankiais tinkliniais ne mėgėjų žvejybos įrankiais – šešiomis ežerinėmis gaudyklėmis, neteisėtai sugavo 14 ungurių (15,7 kg.), tuo pažeisdamas Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių patvirtintų Lietuvos Respublikos apsaugos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu D1-14 „“Dėl Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių patvirtinimo (toliau- Taisyklės) 9, 9.1, 10, 10.2 punktų reikalavimus ir atitinkamai padarydamas žalą gamtai. Nustatyta D. A. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, jog asmuo pakartotinai padarė tame pačiame straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą (ANK 36 straipsnio 1 d. 12 p.), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Tai yra D. A. veika yra kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 291 straipsnio 4 dalį, kuris numato, kad Mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimas, padarytas panaudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamu būdu (išskyrus elektros energiją ir ultragarsą), užtraukia baudą nuo 120 iki 300 Eur. Ši teisės norma yra blanketinė ir nukreipia į kitą teisės aktą – Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisykles (toliau – taisyklės), patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-01-04 įsakymu Nr. D1-14 (aktuali šių taisyklių redakcija, galiojanti nuo 2021-05-07).

2013 m. sausio 4 d. įsakymu D1-14 „“Dėl Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių patvirtinimo (toliau- Taisyklės) 9, 9.1 p.p. apibrėžia draudžiamus žvejybos būdus (draudžiama žvejoti /.../ naudojant ne mėgėjų žvejybos įrankius ar juos išimant iš vandens telkinių, nesilaikant 9.3 papunkčio reikalavimų, vietose, kuriose žvejoti draudžiama ar tuo metu draudžiama, įrankiais ar masalais, kuriais tuo metu toje vietoje žvejoti draudžiama ar nustatyta tvarka neįgijus teisės žvejoti tokiais įrankiais ir masalais, pažeidžiant Taisyklių 11.1, 11.2 ir 11.4 papunkčių reikalavimus, žvejoti /.../ natūralios kilmės masalais, bučiukais ar samteliais vėžiams gaudyti kitų rūšių žuvis nei siauražnypliai, žymėtieji ir rainuotieji vėžiai), o 10,10.2 p.p. įtvirtinta, jog draudimą žvejoti draudžiamais žvejybos įrankiais ar būdais.

Administracinio nusižengimo byloje pateikti ir teismo išanalizuoti rašytiniai įrodymai: 2021 m. gegužės 8 d. D. A. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksuota, kad D. A.,  2021 m. gegužės 8 d. apie 8 val. 30 min., Ignalinos rajono savivaldybės teritorijoje, Dūkšto ežere, kartu su K. K. iš medinės valties žvejojo draudžiamu būdu ir draudžiamais žvejybos įrankiais tinkliniais ne mėgėjų žvejybos įrankiais – šešiomis ežerinėmis gaudyklėmis, neteisėtai sugavo 14 ungurių (15,7 kg.), tuo pažeisdamas Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių patvirtintų Lietuvos Respublikos apsaugos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu D1-14 „“Dėl Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių patvirtinimo“ (toliau- Taisyklės) 9, 9.1, 10, 10.2 punktų reikalavimus ir atitinkamai padarydamas 6720 Eur (14x480 Eur) žalą gamtai. Protokolas surašytas dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, iš kurio paimta: šešios ežerinės gaudyklės (rudo kaprono metaliniais lankais, dvejais maišais ir jungiamąja dalimi), 14 vienetų ungurių, medinė valtis (rudos/juodos spalvos su žaliais irklais); 2021 m. gegužės 8 d. apžiūros aktas, kuriame nurodytos 2021-05-08 įvykio vietoje - Dūkšto ežero pakrantėje esančioje pagrindinėje poilsiavietėje (geografinės koordinatės 55.571961, 26.292823) fiksuotos neteisėtos žvejybos aplinkybės, joje dalyvavę asmenys, pažeidimo fiksavimo eiga ir asmenų paaiškinimai; prie apžiūros akto pateikti garso ir vaizdo įrašai (2 CD diskai: I laikmenoje 9 vaizdo-garso įrašai ir 1 garso įrašas, II laikmenoje - 9 vaizdo-garso įrašai); vaizdo ir garso įrašų stenograma (9 lapai); 2021-05-11 neteisėtos žvejybos Dūkšto ežere aplinkybių fiksavimo schema (2 lapai); fotolentelės; 2021 m. gegužės 8 d. daiktų, kurių savininkas nežinomas, paėmimo protokolas Nr. 68, kuriame užfiksuota, kad Dūkšto ežere rasto neteisėtai pastatytos 16 vnt. ežerinių gaudyklių, kurios pripažintos bešeimininkėmis; 2021 m. gegužės 9 d. greitai gendančio turto aprašymas (vertinimas) prie AN protokolo ROIK: 21133142006 ir 2021 m. gegužės 9 d. turto pripažinimo atliekomis aktas, kuriuose užfiksuota, jog išimta žuvis (14 vnt. ungurių), kaip greitai gendantis turtas pripažintas atliekomis; K. K. išduotas žvejo verslininko bilieto Nr. 002874 nuorašas; verslinės žvejybos leidimai, t.y. UAB „Regiva“ (kurios atsakingas asmuo yra K. K.) ir K. K. atskirai, 2017 m. kovo 24 d. Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau ŽŪM) protokolu Nr. J1-7 ir 2021 m. balandžio 8 d. Aplinkos apsaugos agentūros yra išduoti verslinės žvejybos leidimai: vykdyti ungurių žvejybą Šventosios upėje, ištekančioje iš Dūkšto ežero prie ištakų (2017-2021) ir 2021-2026 m. vykdyti ungurių žvejybą teritorijoje tarp Luodžio ežero ir Luodykščio, prekiauti gyvūnais ir jų gaminiais; 2021 m. gegužės 12 d. Žalos aplinkai paskaičiavimu, kuriame nurodyta, jog padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo bazinis įkainis yra 480 Eur už vieną ungurį viso apskaičiuota žala – 6720 Eur; 2021 m. gegužės 8 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Utenos valdybos Utenos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyr. specialisto E. K. tarnybinis pranešimas apie K. K. ir D. A. pranešimus apie atsisakymą dalyvauti administracinių nusižengimų protokolų surašymo metu; administracinių nusižengimų registro išrašo apie D. A. padarytus administraciniu nusižengimus duomenys, patvirtinantys, jog D. A. pagal ANK 291 straipsnio 4 dalį baustas 2020-06-26 nutarimu); 2021 m. gegužės 21 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-(duomenys neskelbtini) ir 2021 m. gegužės 21d. D. A. paaiškinimas; 2021-06-14 administracinėn atsakomybėn patraukto D. A. skundas dėl administracinės nuobaudos skyrimo; 2021-06-08 advokato G. M. prašymas dėl faktinių aplinkybių konstatavimo; Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atsiliepimas į skundą; 2021 m. birželio 16 d. antstolio L. J. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 53/21/07 su priedais (fotolentelėmis ir schema); Utenos valdybos Utenos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos padalinio 2021 m. gegužės mėnesio darbo grafikas, kuriame užfiksuota, jog pareigūnų S. L. ir E. K. 2021-05-08 darbo pradžia: 11 val. 15 min., darbo pabaiga: 22 val. 00 min.; Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. spalio 4 d. raštas Nr. (3.8)-AD5-19172 su priedais (Pranešimų priėmimo tarnybos elektroninio laiško nuorašas ir Reidų registravimo žurnalo išrašas), kuriame užfiksuota, kad 2021-05-08 iš anksto pagal darbo grafiką nuo 11 val. 15 min. buvo numatyta vykdyti aplinkosauginę akciją “Ungurys”, šio reido vadovu buvo paskirtas vyr. specialistas S. L., reidą vykdęs su vyresniuoju specialistu E. K.; taip pat teismo posėdyje apklaustų: administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. A., asmens, kurio atžvilgiu administracinis tyrimas išskirtas į atskirą tyrimą K. K., liudytojų S. L., E. K., A. V., L. B., R. A. parodymai.

ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes, privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

Dėl pareigūnų šališkumo.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas D. A. skunde nurodo, jog yra gerai pažįstami su vyr. specialistu S. L. ir gerai žino, jo neigiamą nuomonę apie pramoninę žvejybą ir gamtos išteklių santykį ir apie šią veiklą vykdančius asmenis. Mano, jog protokolą pareigūnas surašė vedamas vidinio pykčio ir pasinaudodamas tarnybine padėtimi, nes į protokolą surašė aplinkybes, kurios yra subjektyvios ir neatitinka tiesos, siekdamas ir turėdamas vieną tikslą - nubausti D. A. ir K. K.. Be to, 2021 m. gegužės 7 d. apie 23-24 val. pareigūnas S. L. buvo netoli D. A. sodybos ir, kaip mano D. A., sekė jį visą naktį, nors, kaip nurodo D. A., jo manymu, tai nebuvo susiję su darbu, nes tuo metu S. L. nevykdė jokių jam pavestų užduočių, neturėjo jokių pavedimų ar įgalinimų. Visą laiką buvo vienas, taip pažeisdamas vidines Aplinkos apsaugos ministro darbo instrukcijas. Konkrečiu atveju Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos gyvosios gamtos apsaugos kontrolę vykdančių pareigūnų inspekcinės veiklos reidų organizavimo instrukciją (2020-08-12 įsakymu Nr. AD1-236 ir 2021-01-014 Nr. AD1-9 pakeitimas). Instrukcijoje nurodyta:“ Reide turi dalyvauti ne mažiau kaip du pareigūnai arba vienas pareigūnas kartu su aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančiu pareigūnu, neetatiniu aplinkos apsaugos inspektoriumi, policijos pareigūnu, valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnu, muitinės pareigūnu, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnu, miškų tarnybos pareigūnai, saugomų teritorijų tarnybos pareigūnu ar savivaldybės atstovu. Minėta instrukcija reikalauja, kad būtent reidų vykdymas būtų užregistruotas atitinkamuose žurnaluose, paskirtas vadovaujantis asmuo. Apie daromą arba ketinamą vykdyti gyvosios gamtos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, privalo apie tai informuoti pranešti Departamento Pranešimų priėmimo tarnybai. Nesant šių dokumentų akivaizdu, kad S. L. veikė ne kaip pareigūnas, o savo asmeniniais interesais, kas suponuoja jo šališkumą. Pareigūnas S. L. atliko sekimą neturėdamas tam leidimo, neinformuodamas savo viršininkų nustatyta tvarka, nedarbo metu.

Be to, minėtos instrukcijos 26 str. numato privalomą pareigūno elgesį, t.y. reido metu įtariamus asmenis stebėti ir techninėmis priemonėmis fiksuoti galimą pažeidimą, tuo tarpu S. L. vaizdo įrašus pateikė tik nuo 11 val. 50 min., jokių įrašų nuo 8 val. 30 min. iki 11 val. 50 min. į bylą nėra pateikta. Daroma prielaida, jog tai padaryta tyčia, nes šie įrodymai išteisintų administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį. Skunde nurodoma, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo abejoja prie apžiūros akto pridėta schema, nes ji sudaryta tik po trijų dienų, o byloje esantis pareigūno E. K. tarnybinis pranešimas negalėjo būti surašytas įvykio vietoje, nes pareigūnai neturėjo nei kompiuterio, nei spausdintuvo. Tai suponuoja, jog pateikti dokumentai yra niekiniai.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais (ANK 569 straipsnio 1 dalis). ANK nėra pateikiamas baigtinis įrodymų sąrašas, t. y. įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys. ANK nenustatytas draudimas aplinkos apsaugos pareigūnams, siekiant įrodyti žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, atlikti tokius veiksmus, kokie buvo atlikti nagrinėjamu atveju, t. y. asmenų stebėjimas naudojant žiūronus.

Pareigūnas paaiškino, jog ne kartą minėtoje poilsiavietėje fiksavo vykdytų brakonieriavimo požymius, tačiau darbo laiku vykdomi iš anksto nustatyti reidai jokių rezultatų nedavė, todėl nusprendė savo poilsio metu, iki tarnybos pradžios patikrinti Dūkšto ežero pakrantę ar nėra vykdoma neteisėta žvejyba. Neteisėtą žvejybą vykdžiusius asmenis stebėjo nuo 8 val. 30 min. iki 11 val. 16 min., turimais žiūronais, kadangi pagal iš anksto patvirtintą darbo grafiką tarnyba tądien prasidėjo nuo 11 val. 15 min. asmenims atplaukus ir išlipus krante priėjo ir prisistatė kaip aplinkos apsaugos pareigūnas. Teismui pateiktame 2021 m. gegužės mėnesio Utenos valdybos Utenos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos padalinio grafike įtvirtinta, jog pareigūnų S. L. ir E. K. 2021 m. gegužės 8 d. darbo pradžia : 11 val. 15 min., o pabaiga: 22 val. 00 min. Daroma pažeidimą stebėjo turimais žiūronais, nedarė vaizdo įrašo, nes neturėjo veikiančios kameros, o turimo mobilaus ryšio telefono raiška labai prasta.

Vadovaujantis 2014 m. gegužės 15 d. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybės kontrolės įstatymo Nr. XII-884 12 straipsnio nuostatomis, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai ne darbo metu turi šio straipsnio 1 dalies 2 ir 15 punktuose nustatytas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teises (6 dalis). Tai yra: tikrinti dokumentus, liudijančius gamtos išteklių įsigijimo teisėtumą bei gamtos išteklius – ar jų kiekis, rūšis, kokybė ir kt. atitinka dokumentuose nurodytus duomenis (1 dalies 2 p.); gavę pranešimą apie aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, imtis visų priemonių, kad pažeidimas būtų išaiškintas ir nustatyti pažeidėjai, o jei patys to padaryti negali, informuoti kompetentingą valstybės instituciją, kad ši imtųsi priemonių pažeidimui išaiškinti ir pažeidėjui nustatyti (1 dalies 15 p.). Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas, ne darbo metu gavęs informacijos apie daromą aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimą, turi teisę, o tuo laiku, kai privalo būti pasirengęs priimti pranešimus ir pradėti vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, – pareigą pradėti vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę (12 straipsnio 9 dalis).

Taigi, teisės akte numatyta, jog aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai ne darbo metu turi teisę tikrinti dokumentus, liudijančius gamtos išteklių įsigijimo teisėtumą, bei gamtos išteklius – ar jų kiekis, rūšis, kokybė ir kt. atitinka dokumentuose nurodytus duomenis, bei, gavę pranešimą apie aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, imtis visų priemonių, kad pažeidimas būtų išaiškintas ir nustatyti pažeidėjai, todėl teismas daro pagrįstą išvadą, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginys apie pareigūno S. L. ne darbo metu atliktų veiksmų ir surašytų dokumentų neteisėtumą, akivaizdų S. L. šališkumą ir nusiteikimą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu, ir jo šališkumą, atmestinas kaip nepagrįstas. Aplinkybė, jog patikrinimą atlikęs pareigūnas nefiksavo nusižengimo savo darytomis fotonuotraukomis, nefilmavo, o stebėjo žiūronų pagalba, vėliau viską aprašydamas apžiūros akte - apspręsta objektyviai pagrįsta aplinkybe, t.y. tam būtinų ir tinkamų priemonių neturėjimu. O administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir jo atstovo pastaba, jog pareigūnas galimai pažeisdamas Instrukcijos nuostatas apie pažeidimo faktą iš karto telefonu nepranešė Departamento Pranešimų priėmimo tarnybai, nepaneigia ir nedaro mažiau reikšmingais pareigūno paaiškinimų ir rašytinėje bylos medžiagoje užfiksuotų pažeidimo fakto duomenų.

 Remiantis Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. spalio 4 d. rašte Nr. (3.8)-AD5-19172 su priedais (Pranešimų priėmimo tarnybos elektroninio laiško nuorašas ir Reidų registravimo žurnalo išrašas) nurodyta, kad,2021-05-08 iš anksto pagal darbo grafiką nuo 11 val. 15 min. buvo numatyta vykdyti aplinkosauginę akciją “Ungurys”, šio reido vadovu buvo paskirtas vyr. specialistas S. L., reidą vykdęs su vyresniuoju specialistu E. K.. 2021-05-08 22 val. 00 min. vyr. specialistas S. L. informavo Departamento Pranešimų priėmimo tarnybą, jog pasibaigus darbo laikui pagal grafiką, tęsia darbą prie Dūkšto ežero dėl netesėtos žvejybos. Be to, pasibaigus reidui, vyr. specialistas S. L. savo tiesioginiam vadovui pateikė reido ataskaitą, pagal kurią Departamento Utenos valdybos Utenos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas A. V. vykdytą reidą užregistravo Departamento Reidų registravimo žurnale, įrašo Nr. 4941.

Teismas pasikartoja, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodytos pareigūnų šališkumo aplinkybės nėra pagrįstos, o šališkumo pasireiškimo požymiai, paremti asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn subjektyviu vertinimu ir objektyviai nepagrįsti. Be to, teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas D. A. nurodė, jog aplinkos apsaugos inspektorių S. L. pažįsta kaip pareigūną, nes vasarą buvo nubaustas už karšių gaudymą; daugiau su juo susidurti neteko, santykiai normalūs, asmeninių nesutarimų su pareigūnu neturėjęs.

Teismas nenustatė jokių pagrindų dėl kurių minėti pareigūnai būtų suinteresuoti nurodyti melagingas aplinkybes ar nepagrįstai apkalbėti D. A. ir K. K., jų nurodytos įvykio aplinkybės yra nuoseklios, tarpusavyje neprieštaraujančios. Šiuo atveju aplinkos apsaugos pareigūnai S. L. ir E. K. vykdė savo tarnybines pareigas ir buvo suinteresuoti tik užfiksuoti ir nutraukti daromą nusižengimą.

Asmens teiginiai, jog pareigūnas S. L. veikė asmeniniais interesais, būdamas šališkas D. A. atžvilgiu, o surašyti dokumentai yra niekiniai, atmestini kaip nepagrįsti.

Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir jo atstovo cituotos Aplinkos apsaugos departamento prie AM Gyvosios gamtos apsaugos kontrolę vykdančių pareigūnų inspekcinės veiklos reidų organizavimo instrukcijos 9.3. punkte įtvirtinta, jog asmenys, pastebėję vandens telkinyje nepažymėtus, kaip nustatyta Žvejybos įrankių ženklinimo tvarkoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. D1-383 „Dėl Plombos aprašymo patvirtinimo bei Žvejybos įrankių ženklinimo tvarkos nustatymo“ (toliau – Žvejybos įrankių ženklinimo taisyklės), draudžiamus žvejybos įrankius, neišimdami jų iš vandens, privalo pranešti apie tai AAD telefonu 8(5) 273 2995 arba bendruoju pagalbos centro numeriu 112. Nors tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas D. A., tiek K. K. nurodo minėtą dieną Dūkšto ežere matė ne vieną neteisėtą žvejybos priemonę – ežerinę gaudyklę, tačiau apie jas nepranešė, o ši aplinkybė tik sustiprina teismo įsitikinimą, jog D. A. administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir vietoje žvejojo panaudojant draudžiamus žvejybos įrankius.

Be to, pareigūnui S. L. prisistačius į krantą grįžusiems D. A. ir K. K. bei panešus apie fiksuotą neteisėtos žvejybos faktą, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. A., tiek K. K. pirmiausia rūpėjo ne išsiaiškinti įvykio aplinkybes, o gauti informacija apie tai, su kuo juos stebėjo pareigūnas ir susisiekti konsultacijai su Utenos gyvosios gamtos inspekcijos viršininku A. V.. Būtent K. K. bendravimas asmeniniu telefonu su Utenos gyvosios gamtos inspekcijos viršininku A. V. yra vienintelė abejonę dėl šališkumo šioje byloje galinti sukelti aplinkybė, tačiau atsižvelgus į tai, jog A. V. šioje byloje jokių procesinių veiksmų neatliko, teismas plačiau apie tai nepasisako.

Dėl neteisėtos žvejybos.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. A. neigia savo kaltę, nurodo, jog administracinio nusižengimo nepadarė, t.y. nurodytu laiku Dūkšto ežere iš medinės valties kartu su K. K. draudžiamu būdu ir draudžiamais žvejybos įrankiais tinkliniais ne mėgėjų žvejybos įrankiais – ežerinėmis gaudyklėmis nežvejojo, o rasti 14 ungurių yra pagauti teisėtai, iš 2021-05-07 į 2021-05-08 vykdant verslinę ungurių žvejybą nurodytose K. K. leidimais suteiktose vietose Dūkšto ir Luodžio upeliuose, tik buvo laikomi Šventosios upės, ištekančios iš Dūkšto ežero žiotyse, apytiksliai administracinio nusižengimo byloje esančioje schemoje pažymėtoje vietoje Nr. 3, kur jos buvo paliktos paties K. K. 2021-05-08 ryte. Taigi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesutiko su tuo, kad pas jįs su K. K. rastus 14 ungurių pagavo Dūkšto ežere žvejodamas draudžiamu būdu ir draudžiamais žvejybos įrankiais tinkliniais ne mėgėjų žvejybos įrankiais – ežerinėmis gaudyklėmis ir įrodinėjo, kad ta žuvis buvo pagauta ankščiau (iš 2021-05-07 į 2021-05-08 kitoje vietoje vykdant verslinę žvejybą (Dūkšto ir Luodžio upeliuose), vėliau atgabenta ir laikoma Šventosios upės ištakose (šventosios upės, ištekančios iš Dūkšto ežero žiotyse). O nutarime nurodytu laiku (2021-05-08 apie 8 val. 30 min.) su K. K. Dūkšto ežeru buvo plaukiama jas pasiimti bei tuo pačiu nuspręsta apiplaukti pakrantes pažiūrėti ar nėra nelegaliai pastatytų gaudyklių, trukdančių verslinei žvejybai.

1Neginčijamai nustatyta, kad D. A. ir K. K. 2021 m. gegužės 8 d. apie 8 val. 30 min., D. A. priklausančia medine valtimi plaukiojo Dūkšto ežere. Išplaukę iš poilsiavietės (apibrėžtos geografinėmis koordinatėmis 55.571961, 26.292823), esančios Ignalinos rajono savivaldybės teritorijoje apie 8 val. 30 min., pirma plaukdami link kairėje pusėje (žiūrint nuo poilsiavietės) esančio iškyšulio (taškai A,B,C), o grįždami į poilsiavietę apie 11 val. 16 min.dešiniąja pakrante (žiūrint į ežero pusę nuo poilsiavietės) apiplaukę pietryčių kryptimi esančią Dūkšto ežero įlanką. Iš karto atplaukus D. A. iš valties atnešė ir į automobilio bagažinę įdėjo tinklinį maišą su 14 vienetų ungurių (15,7 kg.). Teismo posėdžio metu apklausti administracinėn atsakomybėn patrauktas D. A. ir K. K. patvirtino, jog plaukė pareigūno S. L. prie apžiūros akto pridėtoje schemoje nurodyta kryptimi ir maršrutu, tačiau teigia, jog po iškyšulio, t.y. taškų A,B,C nuplaukė link schemoje pažymėto taško Nr. 3, kur buvo palikti unguriai, juos paėmė, o vėliau plaukė links didžiosios salos (schemoje taškai D ir E), vėliau pietryčių kryptimi į ežero įlanką ir pakrante grįžo į krantą.

3 Teismo posėdžio metu liudytojas S. L. nurodė, jog nuo kranto per žiūronus stebėjo ir matė, kaip D. A. ir K. K. medine valtimi plaukdami Dūkšto ežeru prie apžiūros akto pateiktoje schemoje pažymėta kryptimi ir trajektorija, Dūkšto ežere schemoje pažymėtose taškuose A, B, C bei D ir E stojo, D. A. išlipdavo iš valties, tikrino, t.y. traukė ir kilnojo ežerinės gaudykles, kurias iškratę ir palikdami tose pačiose vietose plaukė toliau. Asmenys nebuvo nuplaukę ar nors priartėję prie Šventosios upės, ištekančios iš Dūkšto ežero žiočių (link schemoje pažymėto taško Nr. 3 ). Nuplaukus tarnybine valtimi minėtose taškuose A,B,C, D,E buvo rastos ir ištrauktos ežerinės gaudyklės. Apie tai, jog minėtuose taškuose buvo rastos ir ištrauktos šešios ežerinės gaudyklės patvirtino ir pareigūnas E. K.. Administracinėn atsakomybėn traukiamam D. A. ir K. K. buvo pasiūlyta plaukti patikrinti šias vietas kartu (tai nurodo pareigūnai, patvirtina tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas D. A. ir K. K., tai užfiksuota ir teismui pateiktame vaizdo įraše), tačiau pastarieji atsisakė, iš įvykio vietos išvyko, informavo, jog į administracinio nusižengimo protokolų surašymą neatvyks. Visos šios faktinės aplinkybės užfiksuotos ir byloje esančiuose rašytiniuose įrodymuose: 2021 m. apžiūros akte, byloje pateiktose garso ir vaizdo įrašuose, 2021-05-11 neteisėtos žvejybos Dūkšto ežere aplinkybių fiksavimo schemoje, fotolentelėse, 2021 m. gegužės 8 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Utenos valdybos Utenos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyr. specialisto E. K. tarnybiniame pranešime.

Teismas, išnagrinėjęs administracinės bylos medžiagą, daro išvadą, jog liudytojų Utenos valdybos Utenos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos specialistų S. L. ir E. K., liudytojų L. B., A. V. parodymai yra nuoseklūs, atitinka nustatytai loginei įvykių sekai, nurodyti faktai pagal jų išdėstymo sąlygas yra logiški bei tarpusavyje sutampa. Aptartus liudytojų (pareigūnų) parodymus iš esmės atkartoja ir 2021 m. apžiūros akte, prie bylos pateiktose garso ir vaizdo įrašuose, 2021-05-11 neteisėtos žvejybos Dūkšto ežere aplinkybių fiksavimo schemoje, fotolentelėse, 2021 m. gegužės 8 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Utenos valdybos Utenos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyr. specialisto E. K. tarnybiniame pranešime, Utenos valdybos Utenos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos padalinio 2021 m. gegužės mėnesio minėtų pareigūnų darbo grafike, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. spalio 4 d. rašte Nr. (3.8)-AD5-19172 apie vykdytą reidą ir pateiktus pranešimus išdėstytos (užfiksuotos) aplinkybės. Būtent šių liudytojų parodymų ir bylos medžiagos viseto suformuota konkreti bei nuosekli įvykių seka. Byloje nenustatytos objektyvios aplinkybės (jų nenurodė nei pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nei jo atstovas), leidžiančios pagrįstai manyti, kad šių liudytojų ir D. A. santykiai yra priešiški, kad jie turi pagrindo nepagrįstai šį asmenį kaltinti ir apkalbėti. Liudytojų parodymai nėra prielaidos ar spėliojimai, o objektyvūs įrodymai, nustatant pažeidimo subjektą bei sprendžiant jo kaltės klausimą, netikėti ar abejoti liudytojais nėra pagrindo.

Pažymėtina, jog teismui pateikti dokumentai: išrašas iš 2017 m. kovo 24 d. Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau ŽŪM) protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo priedas Nr. 3, kuriuose užfiksuota, kad yra išduotas verslinės žvejybos leidimas K. K. vykdyti ungurių žvejybą Ignalinos rajone Šventosios upėje, ištekančioje iš Dūkšto ežero į Luodžio ežerą prie ištakų (2017-2021). 2021 m. balandžio 8 d. Aplinkos apsaugos agentūros verslinės žvejybos leidime vidaus vandens telkiniuose Nr. 2011166 nurodyta, jog UAB (duomenys neskelbtini) (kurios atsakingas asmuo yra K. K.) ir K. K. atskirai suteiktas leidimas 2021-2026 m. laikotarpyje vykdyti ungurių žvejybą Šventojoje upėje (Anykščių rajono savivaldybėje, Ignalinos rajono savivaldybėje, Jonavos rajono savivaldybėje, Rokiškio rajono savivaldybėje, Ukmergės rajono savivaldybėje, Utenos rajon o savivaldybėje, Zarasų rajono savivaldybėje), iš Luodžio ežero į Luodykščio ežerą. Taip pat minėtame leidime apibrėžta žuvų iškrovimo vieta: prie upės Šventoji ištekančios iš Luodžio ežero į Luodykščio ežerą geografinėse koordinatėse 55.59254 26.247434, adresu: Salako seniūnija, Zarasų rajonas. Taip pat apžiūros akte užfiksuotuose verslinės žvejybos žurnalų Nr. 000753 ir Nr. 000723 išrašuose (nuorašuose) esantys įrašai, taip pat K. K. duoti paaiškinimai patvirtina, jog 2021 m. gegužės mėnesį iš 7 į 8 d. K. K. vykdė verslinę žvejybą ir jos metu pagavo viso 19 kilogramų ungurių: pagal žvejybos žurnalą Nr. 000753 Ignalinos rajone esančiame vandens telkinyje - Šventosios upėje, ištekančioje iš Dūkšto ežero, pagauta 11 kg. Ungurių, o pagal žvejybos žurnalą Nr. Nr. 000723 Zarasų rajone vandens telkinyje - Šventosios upėje, ištekančioje iš Luodžio ežero į Luodykščio ežerą, pagauta 8 kg. ungurių. Minėtuose dokumentuose nėra duomenų apie pagautų ungurių skaičių (vienetais), taip pat žvejyboje dalyvavusius kitus asmenis.

Kaip matyti iš pateiktų dokumentų analizės K. K. iš 2021-05-07 į 2021-05-08 vykdė verslinę žvejybą vienu metu dvejuose vietose: vandens telkiniuose, esančiuose Ignalinos rajone (remiantis žvejybos žurnalo duomenimis žvejyba vykdyta Šventosios upėje, ištekančioje iš Dūkšto ežero, žvejyba baigta 2021-05-08 05 val. 15 min.) ir  Zarasų rajone (remiantis žvejybos žurnalo duomenimis žvejyba vykdyta Zarasų rajone Šventosios upėje, ištekančioje iš Luodžio ežero į Luodykščio ežerą, baigta 2021-05-08 05 val. 50 min.).

Teismui pateikti aukščiau išvardinti dokumentai  ir juose įtvirtinti duomenys (leidimai, suteikiantys asmeniui vykdyti verslinę žvejybą, duomenys apie vykdytą verslinę žvejybą tam skirtose vandens telkiniuose)  nepatvirtina D. A. teiginių, jog 14 vnt. (15.7 kg.) ungurių, kurie 2021 m. gegužės 8 d. paimti iš D. A. po to, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo iš medinės valties, kuria iš Dūkšto ežero atplaukė kartu su K. K., atnešė ir įdėjo į automobilio bagažinę, yra K. K. pagauti vykdant verslinę žvejybą vandens telkiniuose, esančiuose Ignalinos rajone ir Zarasų rajone. Taip pat niekaip nepaneigia liudytojais apklaustų S. L., E. K., L. B. parodymuose, rašytiniuose įrodymuose (apžiūros akte, fotolentelėse, schemoje, svėrimo akte ir kt.) bei vaizdo ir garso įrašuose užfiksuotų 2021 m. gegužės 8 d. nuo 8 val. 30 min. K. K. ir D. A. vykdytos neteisėtos žvejybos Dūkšto ežere aplinkybių.

Atkreiptinas dėmesys, jog K. K. (administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, kuriuo atžvilgiu tyrimas išskirtas į atskirą tyrimą ) paaiškinimai, kad 2021-05-08 ryte iš dviejų žvejybos vietų: Ignalinos rajone Dūkšto upelyje ir Zarasų rajone Luodžio upėje pagautus ungurius K. K. atgabeno ir paliko su vykdyta versline žvejyba visiškai nesusijusioje vietoje - Šventosios upės, ištekančios iš Dūkšto ežero žiotyse, o 2021-05-08 su D. A. Dūkšto ežere nežvejojo, o plaukė jų pasiimti (t.y., kad 2021-05-08 Dūkšto ežero poilsiavietėje pas juos su D. A. rasti ir išimti 14 unguriai (15,7 kg) yra pagauti 2021-05-07 – 2021-05-08 vykdytos verslinės žvejybos pasėkoje), teismui kelia pagrįstų abejonių. Pirma, žvejybos žurnaluose skiltyse nurodytas ne apytikslis, o tikslus pagautų ungurių svoris, tai yra viso 19 kg., administracinio nusižengimo bylos medžiagoje (apžiūros akte, administracinio nusižengimo protokole, nutarime ir kt.) konstatuota, jog sulaikymo metu pas D. A. ir K. K. rasta ir paimta 14 vnt. ungurių, kurių svoris- 15,7 kg.(asmenys patikslintame svėrime dalyvavo, prieštaravimų nepateikė), net ir minusavus du ungurius, kuriuos K. K. nurodo davęs jam padėjusiems žvejoti žvejams (kaip užfiksuota apžiūros akte K. K. nurodė, jog atiduoti du unguriai viso svėrė apie du kilogramus) – svoris nesutampa (15,7kg. :14 vnt.= 1,14 kg. x 16 vnt.=17,94 kg.). Antra, akivaizdu, jog pagauti unguriai (atsižvelgus į jų kiekį, šios žuvies specifiką) gabenami (brendant ar vežant) galėjo būti tik sudėti į maišą (pvz. tinklinį maišą), o iš skirtingų žvejojimo vietų, skirtingų rajonų gabenami unguriai (vieni brendant, kiti vėliau – atvežus automobiliu), greičiausiai būtų atgabenti skirtingose maišuose, tuo tarpu bylos medžiagoje užfiksuota, jog visi unguriai buvo sudėti viename tinkliniame maiše (nei K. K., nei D. A. nenurodė, jog unguriai būtų buvę perkraunami į vieną maišą). Trečia, K. K. nurodo, jog taip pasielgti paskatino noras išlaikyti žuvį gyvą ir paslėpti ją tik jam vienam žinomoje vietoje, siekiant apsisaugoti nuo galimos vagystės. Tačiau vėliau, K. K. teigimu valandos bėgyje paskambinus pirkėjui, K. K. turimu automobiliu negrįžo jų pasiimti iš tik jam žinomos saugios vietos (kas šiuo atveju būtų logiškiausia), o nuvyko pas pažįstamą D. A. paprašyti, kad pastarasis jį valtimi Dūkšto ežeru nuplukdytų paimti minėtų ungurių. Galbūt, tai galima būtų pagrįsti K. K. paaiškinimu, jog pagalbos į D. A. kreipėsi todėl, jog buvo labai pavargęs po naktinės žvejybos ir norėjo kuo greičiau pasiimti žuvį (perduoti pirkėjui), tačiau ir šiam paaiškinimui akivaizdžiai prieštarauja nustatyta faktinė aplinkybė, jog K. K. su D. A. Dūkšto ežeru plaukiojo beveik 3 valandas (paties K. K. prašymu apiplaukdami ežero pakrantes). Be to, šie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, kurio atžvilgiu tyrimas išskirtas į atskirą tyrimą paaiškinimai ne tik teismui kelia pagrįstų abejonių, tačiau ir prieštarauja byloje surinktiems ir teisme patikrintiems įrodymams: liudytojo S. L. parodymams kuris teigia, jog D. A. ir K. K. link Šventosios upės žiočių (schemoje Nr. 3) nuplaukę nebuvo, o minėti unguriai buvo pagauti Dūkšto ežere ežerinėmis gaudyklėmis, kurios atlikus apžiūrą buvo rastos ir išimtos; apžiūros akte ir jo prieduose bei kitoje bylos medžiagoje užfiksuotiems ir teismo posėdyje patikrintiems duomenims.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo D. A. žodžius, jog draudžiamu būdu ir draudžiamais žvejybos įrankiais tinkliniais ne mėgėjų žvejybos įrankiais – ežerinėmis gaudyklėmis Dūkšto ežere nežvejojo, o rasti 14 ungurių paimti Šventosios upės, ištekančios iš Dūkšto ežero žiočių (schemoje pažymėtoje vietoje Nr. 3) patvirtina tik teismo posėdyje apklaustas K. K., kurio parodymus teismas vertina kritiškai, kadangi jis yra faktinis administracinio nusižengimo bendrininkas ir jis asmeniškai suinteresuotas duoti parodymus, naudingus D. A. ir jam pačiam. Nagrinėjamos bylos kontekste aktualūs ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) sprendimuose pateikti išaiškinimai dėl bendrakaltinamųjų ar kitų kaltinamųjų parodymų vertinimo ir įrodomosios reikšmės. EŽTT sprendimuose pažymima, kad vertinant tokius parodymus gali būti reikalaujama griežtesnio patikrinimo (jie turėtų būti tikrinami atidžiau), nes bendrininkų padėtis duodant parodymus skiriasi nuo paprastų liudytojų. Jie duoda parodymus neprisiekę, taigi jokie jų teiginiai dėl faktinių aplinkybių tikrumo negali sukelti atsakomybės už melagingus parodymus dėl tyčinio netikrų parodymų davimo (pvz., 2008 m. liepos 24 d. sprendimas byloje V. R. prieš Rusiją, peticijos Nr. 41461/02, § 102; 2010 m. sausio 14 d. sprendimas byloje Melnikov prieš Rusiją, peticijos Nr. 23610/03, § 75, Pichugin prieš Rusiją, peticijos Nr. 38623/03, § 199). Kasacinio teismo praktikoje taipogi nurodoma, kad, vertindami bendrakaltinamųjų, kitų kaltinamųjų, liudytojų, kurie ikiteisminio tyrimo metu buvo įtariamaisiais ir pan. parodymus, teismai turi skirti didesnį dėmesį jų savarankiškumui, objektyvumui, taigi – patikimumui (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-2-699/2016, 2K-276-976/2015 ir kt.). D. A. ir K. K. parodymus paneigia liudytojas S. L., kuris tiesiogiai matė tai, kaip minėti asmenys tikrina ežerines gaudykles. Liudytojais apklaustų APP pareigūnų S. L. ir E. K. parodymai iš esmės sutampa dėl esminių aplinkybių ir papildo vieni kitus. Apžiūros akte, pateiktose fotonuotraukose, sudarytoje schemoje užfiksuota, jog patikrinus minėtas vietas (apibrėžtas koordinatėmis) buvo rastos ir išimtos šešios ežerinės gaudyklės. Šį faktą patvirtina ir liudytojas E. K.. Pareigūnų parodymais teismas neturi pagrindo netikėti. Teismas nenustatė jokių pagrindų dėl kurių minėti pareigūnai būtų suinteresuoti nurodyti melagingas aplinkybes ar nepagrįstai apkalbėti D. A., jų nurodytos įvykio aplinkybės yra nuoseklios, tarpusavyje neprieštaraujančios.

Be to administracinėn atsakomybėn traukiamo D. A. skunde išdėstytus ir teismo posėdyje duotus parodymus iš dalies paneigia ir paties D. A. parodymai, kuriuos asmuo davė pareigūnui S. L. surašant administracinio nusižengimo protokolą. Prie bylos pateiktame garso įraše (1 CD disko įrašas Nr. 10 ) aiškiai girdėti, kaip D. A. administracinį protokolą surašančiam pareigūnui kelis kartus pripažino, jog nutarime nurodytu laiku Dūkšto ežere žvejojo ežerinėmis gaudyklėmis, nurodė kokiais išoriniais požymiais jų ežerinės gaudyklės skyrėsi nuo kitų S. L. rastų (pripažintų bešeimininkėmis) ežerinių gaudyklių, vėliau nurodė, jog kaltės nepripažins ir nieko nepasirašys, nes „jam taip liepta“. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas D. A. nurodo šiais parodymais vadovautis negalima, nes juos davė būdamas girtas (D. A. ir jo žmona R. A. nurodo, jog iki vakaro D. A. išgėrė butelį degtinės), tačiau teismui, perklausius apie valandą laiko (53 min.) trunkantį pokalbį, nekyla jokių abejonių, jog asmuo suprato atliekamų veiksmų esmę (prašo pareigūno nerašyti protokolo, nurodo suprantantis kad teks bylinėtis teisme arba apmokėti padarytą žalą gamtai, nurodo, jog nepasirašys dokumentų, nes jam taip liepta daryti ir t.t.). Asmuo nurodo tikslias detales, jo kalba rišli, aiški, logiška, asmuo supranta pareigūno užduodamus klausimus, jam išaiškinamas teises ir pareigas (tikslinasi kokiu adresu jam bus siunčiami dokumentai), domisi žmonos ar pastaroji nesušalo belaukdama, o 42 min. pokalbio minutę nurodo protokolą rašančiam pareigūnui, jog iš ryto išgėręs tik 100 gramų. Pokalbio metu D. A. nurodytos įvykio faktinės aplinkybės atitinka ir neprieštarauja byloje surinktiems ir teismo posėdžio metu patikrintiems įrodymams. Administracinėn atsakomybėn traukiamo D. A., K. K. ir liudytoja apklaustos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens žmonos R. A. teiginiai, jog D. A. minėto pokalbio metu buvo visiškai girtas ir nepamena ką kalbėjo - vertintini kritiškai, šių asmenų parodymai laikytini šališkais, vertintini kaip gerai apgalvota gynybos versija. Dėl šių aplinkybių teismas atmeta šių asmenų parodymus kaip prieštaraujančius byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms bei kitų bylos įrodymų visetui ir jais nesiremia priimdamas procesinį sprendimą dėl skundžiamo nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo. 

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodo, jog S. L. apžiūros akte ir prie jo pridėtoje schemoje užfiksuotas aplinkybes paneigia 2021 m. birželio 16 d. antstolio L. J. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 53/21/07 užfiksuotos išvados, jog iš taško 1 ir 2, vietos pažymėtos tašku 3 nesimato; pakrante tiesiai iš taško 1į tašką 2 praeiti neįmanoma, kadangi ežero pakrantė pelkėta, apaugusi krūmais ir meldais; iš taško 1 taškų D ir E matomumą užstoja sala, o iš taško 2 matomumą riboja augančios nendrės.

Teismas kritiškai vertina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens  pateiktą 2021 m. birželio 16 d. antstolio L. J. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 53/21/07 ir jo priedus. Pirma, nors protokole konstatuota, jog iš taškų 1 ir 2, vietos pažymėtos tašku 3 nesimato, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog pareigūno S. L. parodymuose ir apžiūros akte bei schemoje nėra teigiama ar konstatuojama, jog D. A. ir K. K. plaukė į vietą pažymėtą tašku 3 (tai teigia pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo); be to, prie faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo pateiktoje schemoje vieta Nr. 3 net nepažymėta. Antra, protokole konstatuojama, jog iš taško 1 taškų D ir E matomumą užstoja sala, tačiau tiek pareigūno S. L. paaiškinimuose, tiek procesiniuose dokumentuose užfiksuota, jog neteisėtą žvejybą vykdomą taškuose D ir E buvo fiksuojama iš taško 2, o ne iš taško 1. Taip pat teismas pritaria pareigūnų bei institucijos, kurios pareigūnas atliko tyrimą pateiktoms pastaboms, jog nusižengimas fiksuotas 2021 m. gegužės 8  d., tuo tarpu faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas surašytas po daugiau nei mėnesio - 2021 m. birželio 16 d., kuomet augalija ir matomumas iš esmės skirtingas. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog byloje esančiuose vaizdo įrašuose (II CD disko 4-8 įrašai) akivaizdžiai matyti, jog pakrantė nėra apaugusi, o matomumas geras.

Nors antstolis faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nuodo, jog pakrante tiesiai iš taško 1 į tašką 2 praeiti neįmanoma, kadangi ežero pakrantė pelkėta, apaugusi krūmais ir meldais, tačiau byloje apklausti daugiau nei 10 metų darbo stažo turintys aplinkos apsaugos pareigūnai teigia, jog praėjimas pakrante yra įmanomas. Šiuo atveju teismas vertina, kad aplinkos apsaugos inspektorius, o ne antstolis kuris tik gali vertinti bendrą matomą vaizdą, turi pakankamai žinių ir darbo patirties, todėl teismas neturi pagrindo abejoti byloje apklaustais pareigūnais, tvirtinančiais jog minėta pakrantė yra praeinama. Teismas neturi pagrindo netikėti specialistų paaiškinimais ir rašytinėje bylos medžiagoje užfiksuotomis faktinėmis aplinkybėmis.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad skundžiamas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. gegužės 21 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-2142-2021 (ROIK:21133142006) yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir pritaikius teisės aktų nuostatas, tinkamai kvalifikavus D. A.padarytą administracinį nusižengimą, todėl naikinti nutarimą skirti administracinę nuobaudą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997-12-19 sprendimą byloje Helle prieš Suomiją ir kt.). Kiti skundo argumentai, teismo nuomone, nėra esminiai sprendžiant šią administracinio nusižengimo bylą ir niekaip nekeičia skundžiamame nutarime padarytos išvados dėl D. A.padaryto administracinio nusižengimo, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo bei protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų (teisės pažeidimų) bylose  2AT-58-697/2017, 2AT-38-895/2019).

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 291 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog Mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimas, padarytas panaudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamu būdu (išskyrus elektros energiją ir ultragarsą), užtraukia baudą nuo 120 iki 300 Eur. O ANK 291 straipsnio 8 dalyje numatyta, jog už nusižengimo, numatyto ANK 291 straipsnio 4 dalyje, padarymą privaloma skirti ir administracinio nusižengimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimą. 

Remiantis bylos medžiaga nustatyta, jog buvo panaudoti tokie nusižengimo padarymo įrankiai bei priemonės: šešios ežerinės gaudyklės (rudo kaprono metaliniais lankais, dvejais maišais ir jungiamąja dalimi) ir medinė valtis (rudos/juodos spalvos su žaliais irklais).

Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. A. skundžiamu 2021 m. gegužės 21 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 291 straipsnio 4 dalyje, atsižvelgus į nustatytą vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę (ANK 36 straipsnio 1 d. 12 p. - asmuo pakartotinai padarė tame pačiame straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą), į tai, jog atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, paskirta administracinė nuobauda – 250 Eur bauda su daiktų - šešių vienetų ežerinių gaudyklių (rudo kaprono metaliniais lankais, dvejais maišais ir jungiamąja dalimi), medinės valties (rudos/juodos spalvos su žaliais irklais) konfiskavimu.

Nuobauda (bauda) paskirta sankcijos ribose (įvertinus atsakomybę sunkinančią aplinkybę), asmuo paskirtos administracinės nuobaudos - baudos dydžio neginčija, todėl teismas plačiau apie ją nepasisako.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio, 639-641 straipsniais, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 5 ir 6 dalimis,

 

nutaria:

 

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo specialisto L. B. 2021 m. gegužės 21 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo D. A. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 291 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą buvo paskirta 250 Eur bauda su daiktų – (šešių vienetų ežerinių gaudyklių ir medinės valties konfiskavimu) palikti nepakeistą ir D. A. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismą.

 

 

Teisėja                Irena Vapsvienė