Civilinė byla Nr. 2YT-13402-637/2016

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-10841-2017-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.2.3.2; 3.2.7.1; 3.4.5.11; 3.5.1

(S)

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2017 m. rugpjūčio 30 d.

Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Audra Ežerskė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. P. skundą dėl antstolio Jono Petriko veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Jonas Petrikas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Teismas

nustatė:

pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 4 d. skundu prašo:

panaikinti 2017 m. liepos 10 d. antstolio Jono Petriko patvarkymą Nr. S17-23284 dėl atsisakymo sustabdyti vykdymo veiksmus;

panaikinti 2017 m. liepos 11 d. antstolio Jono Petriko patvarkymą Nr. S17-23443 dėl įpareigojimo pateikti duomenis apie pareiškėjo turtinę padėtį;

panaikinti 2017 m. liepos 11 d. antstolio Jono Petriko turto arešto aktą Nr. S17-23444 dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), vykdomojoje byloje Nr. 0172/17/00866.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad antstolis neteisėtai neatsižvelgė į tai, kad 2012 m. sausio 8 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas sprendimu tenkino pareiškėjo reikalavimą įpareigoti UAB „Ajuta“ sumokėti Norvegijos Karalystės mokesčių surinkimo tarnybai 11 687,51 Lt (3 384,94 Eur) mokestinę nepriemoką už pareiškėjo darbą komandiruotės Norvegijos Karalystės metu bei į tai, kad Vilniaus apygardos administraciniam teismui paduotas skundas dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2012 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. (23.25-08)-328-1005 dėl mokestinės nepriemokos panaikinimo. Taip pat nurodė, kad nesutinka su antstolio Jono Petriko 2017 m. liepos 11 d. turto arešto aktu Nr. S17-23444 dėl buto arešto, kadangi yra dirbantis ir gaunantis darbo užmokestį, todėl turi būti išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba nekilnojamojo turto ir tik penktąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena.

Suinteresuotas asmuo antstolis Jonas Petrikas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 2 dalyje numatytais terminais išnagrinėjo pareiškėjo skundą, jo netenkino ir skundą kartu su vykdomąja byla Nr. 0172/17/00866 perdavė nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į skundą. Prašo dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo spręsti teismui.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

skundas atmestinas.

Vykdomosios bylos Nr. 0172/17/00866 duomenimis nustatyta, kad antstolis Jonas Petrikas vykdo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2012 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. (23.25-08)-328-1005 išieškoti pagal užsienio valstybės prašymą, kuriame nurodyta, jog nusprendžiama  Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka išieškoti iš mokesčių mokėtojo A. P. 11 687,51 Lt sumą (v. b. l. 2). Antstolis Jonas Petrikas 2017 m. birželio 19 d. surašė patvarkymą Nr. S-17-172-5235 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (v. b. l. 4), 2017 m. birželio 20 d. raginimą Nr. S17-21312 įvykdyti sprendimą (v. b. l. 5). Skolininkas A. P. 2017 m. liepos 3 d. antstoliui Jonui Petrikui pateikė 2017 m. birželio 29 d. prašymą „Dėl vykdymo veiksmų atidėjimo (sustabdymo)“ (v. b. l. 44-45). Antstolis Jonas Petrikas 2017 m. liepos 10 d. surašė patvarkymą Nr. S17-23284 „Dėl atsisakymo sustabdyti vykdomąją bylą“. Antstolis Jonas Petrikas 2017 m. liepos 11 d. surašė patvarkymą Nr. S17-23443 „Dėl įpareigojimo raštu pateikti duomenis (dokumentus) apie turtinę padėtį bei nurodyti tikslią turto buvimo vietą“. Antstolis Jonas Petrikas 2017 m. liepos 10 d. surašė turto arešto aktą Nr. S17-23444, kuriuo areštavo skolininkui A. P. ir jo sutuoktinei R. P. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise registruotą butą, esantį (duomenys neskelbtini).

Dėl 2017 m. liepos 10 d. antstolio Jono Petriko patvarkymo Nr. S17-23284 dėl atsisakymo sustabdyti vykdymo veiksmus

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 626 straipsnyje numatyti atvejai, kada antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą, o būtent: skolininkui ar išieškotojui mirus, taip pat reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, kuris yra skolininkas ar išieškotojas, jeigu atsižvelgiant į teisinius santykius yra galimas teisių ir pareigų perėmimas; skolininkui netekus veiksnumo; iškėlus skolininkui bankroto ar restruktūrizavimo bylą; kai skolininkui komerciniam bankui Lietuvos bankas paskiria laikinąjį administratorių; gavęs išieškotojo ir skolininko sudarytą taikos sutartį; kai atnaujinamas apeliacinio skundo padavimo terminas, jeigu pagrindas vykdomajam raštui išduoti buvo apskųstasis sprendimas (išskyrus skubiai vykdytinus sprendimus).  To paties straipsnio 2 dalyje išvardinti atvejai, kada yra stabdomi turto realizavimo veiksmai ir lėšų išmokėjimas - kai fiziniam ar juridiniam asmeniui laikinai apribojamos nuosavybės teisės į realizuotiną turtą ar šis turtas areštuojamas, jei šios teisės apribojamos ar turtas areštuojamas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka; kai turtas areštuotas siekiant užtikrinti pirmesnės negu išieškotojo eilės kreditoriaus reikalavimus; kai teismas nutartimi sustabdo areštuoto turto realizavimą; kai įkaito turėtojas ar hipotekos kreditorius neprisijungia prie išieškojimo, jeigu išieškoma atitinkamai iš įkeisto turto ar hipoteka įkeisto turto. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 627 straipsnis numato atvejus, kada antstolis turi teisę visiškai ar iš dalies stabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus, o būtent: kai raštu prašo išieškotojas; skolininkui sunkiai susirgus, jeigu liga nėra chroniška, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos; kai skolininkas gydosi ligoninėje; kai paskelbta skolininko paieška (šio Kodekso 620 straipsnis); kai yra iškeldinimo byla, jei skolininkas ar jo šeimos narys suserga, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos, jeigu liga ne chroniška; teismui išreikalavus vykdomąją bylą; kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo nuostatomis skolininkui ar išieškotojui yra atliekami finansų sektoriaus subjekto pertvarkymo veiksmai. Pareiškėjo skunde nurodyti pagrindai nepatenka į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 626 ir 627 straipsniuose reglamentuotus atvejus, kada antstolis privalo ar turi diskrecijos teisę sustabdyti vykdymo veiksmus.

Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad antstoliui nebuvo teisinio pagrindo sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0172/17/00866.

Teismas pažymi, kad teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tačiau teismas 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi netenkino pareiškėjo A. P. prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti dalyje dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2012 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. (23.25-08)-328-1005 panaikinimo ir skundą šioje dalyje atsisakė priimti bei atsisakė priimti pareiškėjo skundą dalyje dėl įpareigojimo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento nepriemokų išieškojimo organizavimo skyriui tęsti išieškojimą ir jį nukreipti į UAB „Ajuta“ kaip nenagrinėtiną teismų šio įstatymo nustatyta tvarka. Minėta nutartis neįsiteisėjusi, byla su atskiruoju skundu 2017 m. rugpjūčio 22 d. išsiųsta Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui.

Teismas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi išaiškino, kad prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo administraciniame ginče turi teikti teismui, nagrinėjančiam administracinę bylą.

Dėl 2017 m. liepos 11 d. antstolio Jono Petriko patvarkymo Nr. S17-23443 dėl įpareigojimo pateikti duomenis apie pareiškėjo turtinę padėtį ir 2017 m. liepos 11 d. antstolio Jono Petriko turto arešto akto Nr. S17-23444 dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini)

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 585 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 645 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo antstolio reikalavimu raštu pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose. Minėtos teisė normos yra imperatyvios, todėl antstolis, surašydamas patvarkymą dėl įpareigojimo pateikti duomenis apie pareiškėjo turtinę padėtį, veikė teisėtai, o skolininkas privalo vykdyti antstolio nurodymus ir pateikti antstoliui reikiamą informaciją.

Pažymėtina, jog antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, savo veikloje privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių vykdymo procesą bei vadovautis Sprendimų vykdymo instrukcija (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 583 straipsnio 1 dalis). Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Byloje nėra jokių duomenų, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2012 m. gegužės 28 d. sprendimas Nr. (23.25-08)-328-1005, kurio pagrindu pradėti vykdymo veiksmai, būtų panaikintas, todėl teismas sutinka su antstolio argumentu, kad pagal teisinį reglamentavimą jis privalėjo atlikti pareiškėjo skundžiamus vykdymo veiksmus.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 663 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija du tūkstančius trisdešimt eurų. Antstolis nepažeidė įtvirtinto reikalavimo dėl išieškomos sumos, kuriai esant leidžiama nukreipti išieškojimą į gyvenamąjį būstą. Pareiškėjo nurodymas, kad antstolis netinkamai aiškina išieškojimo iš skolininko turto CPK nustatytas taisykles – nepagrįstas. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad skolininkas pateikė antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius (CPK 663 straipsnio 1 dalis). Vykdomojoje byloje yra paties antstolio gauti SODRA duomenys apie skolininko draudžiamąsias pajamas (vykdomoji byla, b.l. 16), iš kurių matyti, kad 3384,94 Eur išieškojimui per 6 mėnesius šios sumos nepakanka. Be to pažymėtina, kad pasirinkti iš kokio turto išieškoti teisė suteikta išieškotojui (CPK 662 straipsnis). Taip pat, kaip teisingai nurodė antstolis, turto areštas nėra tapatus turto realizavimui.

Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog antstolis Jonas Petrikas, atlikdamas vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje, taip pat netenkindamas prašymo sustabdyti vykdomosios bylos vykdymą, nepažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso VI dalyje esančių nuostatų, pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, jog antstolis atliko neteisėtus veiksmus, todėl tenkinti skundą nėra teisinio pagrindo, skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 513 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

pareiškėjo A. P. skundą dėl antstolio Jono Petriko veiksmų atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0172/17/00866 grąžinti antstoliui Jonui Petrikui.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirtąjį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                                       Audra Ežerskė