Civilinės bylos Nr. 2-2019/2014
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00947-2013-2
Procesinio sprendimo kategorija: 126.5
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. gruodžio 31 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Jarackaitės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Višinskienės ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. nutarties, kuria nepatenkinta dalis nurodyto pareiškėjo prašymo dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Talka 1“ bankroto byloje Nr. B2-1081-343/2014,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kauno apygardos teismas 2014 m. sausio 21 d. nutartimi iškėlė atsakovo UAB ,,Talka 1“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė Antaną Sadauską, nustatė 45 dienų laikotarpį nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos kreditorių finansinių reikalavimų pareiškimui BUAB ,,Talka 1“ bankroto byloje (I b. t., 158 – 160 l.).
BUAB ,,Talka 1“ administratorius 2014 m. liepos 1 d. pateikė Kauno apygardos teismui tvirtinimui sąrašą kreditorių reikalavimų, tarp jų pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau - VMI) 333 383,75 Lt dydžio finansinį reikalavimą, nurodęs, kad finansiniai reikalavimai buvo pateikti laiku, dėl jų nėra ginčų, bei prašė patvirtinti juos ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 10 punkto ir 26 straipsnio 1 dalies pagrindais (II b. t., 77 – 78 l.).
Kauno apygardos teismas 2014 m. liepos 3 d. nutartimi buvo patvirtinęs administratoriaus pateiktus atsakovo kreditorių finansinius reikalavimus, tarp jų VMI 333 383,75 Lt dydžio finansinį reikalavimą bei kreditoriaus L. K. 23 990,63 Lt dydžio finansinį reikalavimą (II b. t., 95 – 96 l.).
Atsakovo kreditorius L. K. 2014 m. liepos 30 d. atskiruoju skundu dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 3 d. nutarties prašė pakeisti šią apygardos teismo nutartį, panaikinant nutarties dalį dėl patvirtinto VMI finansinio reikalavimo (II b. t., 99 – 101 l.). Nurodė, kad finansinis reikalavimas patvirtintas, pažeidžiant ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalį, 11 straipsnio 3 dalies 10 punktą, kadangi neatitinka BUAB ,,Talka 1“ apskaitos dokumentų, o VMI sprendimas dėl mokestinės prievolės apskaičiavimo apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, taigi nėra įsiteisėjęs, todėl administratorius, juos teikdamas tvirtinti, pažeidė kitų kreditorių bei bankrutuojančios įmonės interesus (ĮBĮ 13 str. 3 d. 14 p.). Kreditoriaus teigimu, tvirtintinas tik 372,92 Lt dydžio VMI finansinis reikalavimas, reiškiamas pagal vykdomuosius dokumentus, tačiau ir šis finansinis reikalavimas negali būti tvirtinamas, kreditoriui nepateikus administratoriui vykdomųjų dokumentų.
Atsakovo bankroto administratorius atsiliepimu į kreditoriaus L. K. atskirąjį skundą prašė panaikinti teisme ginčijamos sumos – 333 010,83 Lt dydžio VMI finansinį reikalavimą, kadangi paaiškėjo, jog VMI sprendimas yra neįsiteisėjęs ir ginčijamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme (II b. t., 115 l.).
Kauno apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 3 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas VMI finansinis reikalavimas (II b. t., 116 – 117 l.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartimi iš dalies patenkino pareiškėjo VMI prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB ,,Talka 1“ bankroto byloje, patvirtindamas 372,92 Lt dydžio finansinį reikalavimą ir netenkindamas prašymo tvirtinti 333 010,83 Lt VMI finansinį reikalavimą, be to, įpareigodamas ginčo šalis, pasibaigus mokestiniam ginčui, apie tai pranešti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui (II b. t., 116 – 117, 153 - 155 l.).
Teismas nurodė, kad bylos šalių mokestinis ginčas dėl VMI 333 010,83 Lt dydžio finansinio reikalavimo nagrinėjamas teisme administracinės teisenos tvarka ir nėra užbaigtas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, taigi iki nebus išnagrinėtas šis mokestinis ginčas, nėra pagrindo tvirtinti nurodyto dydžio VMI finansinį reikalavimą. Teismo teigimu, remiantis teismų praktika, VMI reiškiamas finansinis reikalavimas, sudarytas iš ginčijamų mokestinių nepriemokų ir baudų, negali būti grindžiamas ginčijamais dokumentais kol teismas neišspręs ginčo dėl mokestinių nepriemokų bei baudų paskaičiavimo pagrįstumo.
Teismo teigimu, nesant šalių ginčo dėl kitos prašomo tvirtinti finansinio reikalavimo dalies – 372,92 Lt skolos, pagrįstos byloje pateiktu vykdomuoju raštu, tvirtintinas šis VMI finansinis reikalavimas.
Teismas pažymėjo, kad išsprendus mokestinį ginčą ir tuo patvirtinus UAB „Talka1“ įsiskolinimą, gali būti sprendžiamas VMI finansinio reikalavimo patikslinimo klausimas.
III. Atskirojo skundo argumentai
Pareiškėjas VMI atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti 333 383,75 Lt dydžio finansinį reikalavimą BUAB ,,Talka 1“ bankroto byloje (II b. t., 157 – 159 l.).
VMI nurodo, kad tokio dydžio finansinis reikalavimas BUAB ,,Talka 1“ bankroto byloje jau buvo patvirtintas Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartimi, administratorius jo neginčijo.
Pareiškėjo teigimu, remiantis VMI viršininko 2005 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. VA-67 patvirtintų ,,Mokesčių mokėtojų skolingumo nustatymo taisyklių“ (toliau - Taisyklės) 15 punktu ir Taisyklių 1 priede patvirtintu ,,Mokesčių mokėtojų skolingumo nustatymo klasifikatoriumi“ (toliau - Klasifikatorius), mokesčių mokėtojas bankroto atveju laikomas skolingu valstybės (savivaldybių) biudžetams ir valstybės pinigų fondams net ir vykstant mokestiniam ginčui; be to, analogiška nuostata yra įtvirtinta VMI viršininko 2005 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. V-178 (pakeistas 2010 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. V-286) patvirtintų taisyklių ,,Dėl bankrutuojančio (restruktūrizuojamo) mokesčių mokėtojo (juridinio asmens) neįvykdytų mokestinių prievolių nustatymo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“ 12.3 punkte, nurodančiame, kad bankroto atveju finansinį reikalavimą sudaro patikrinimo metu papildomai apskaičiuotos deklaruojamų ir (ar) nedeklaruojamų mokesčių sumos. Pasak pareiškėjo, ĮBĮ 3 straipsnio 1 punktas numato, kad tais atvejais, kai yra nesumokėtų mokesčių bei kitų privalomųjų įmokų, finansinius reikalavimus gali pareikšti institucija, įpareigota surinkti tas įmokas, ir įstatyme nėra numatyta, kad finansinis reikalavimas dėl nesumokėtų mokesčių ar kitų įmokų gali būti pareiškiamas tik įsiteisėjus juos patvirtinančiam kompetentingos institucijos ar teismo sprendimui, taigi ginčijamas 333 010,83 Lt dydžio finansinis reikalavimas, paremtas mokestinio patikrinimo duomenimis, turi būti patvirtintas BUAB ,,Talka 1“ bankroto byloje.
Atsakovo BUAB ,,Talka 1“ administratorius atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti (II b. t., 168 l.). Nurodo, kad mokestinis ginčas tarp bylos šalių apeliacine tvarka bus nagrinėjamas Vyriausiajame administraciniame teisme, todėl skundžiama Kauno apygardos teismo nutartimi pagrįstai netvirtinta dalis VMI finansinio reikalavimo. Administratoriaus teigimu, teikiant teismui tvirtinti VMI finansinius reikalavimus pirmą kartą, nebuvo žinoma apie mokestinį ginčą, vykstantį tarp bylos šalių.
Kreditoriaus L. K. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti (II b. t., 170 - 172 l.). Nurodo, kad bankroto administratorius, pirmą kartą teikdamas teismui tvirtinti VMI finansinį reikalavimą, klaidingai taikė Taisyklių nuostatas ir neatsižvelgė į ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalį bei į tai, kad finansinių reikalavimų tvirtinimas vyksta pagal ĮBĮ, o ne pagal Taisyklių nuostatas.
Be to, kreditoriaus teigimu, VMI finansinis reikalavimas nėra įtrauktas į BUAB ,,Talka 1“ apskaitos dokumentus, o nesant įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl mokestinio ginčo, nėra pagrindo teigti, kad BUAB ,,Talka 1“ turi nesumokėtų mokesčių ar privalomųjų įmokų, taigi nėra pagrindo VMI finansinio reikalavimo tvirtinimui.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nenustatyta absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 338 str.).
CPK 1 straipsnyje nustatyta, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, o ĮBĮ 1 straipsnio 1 dalis numato, jog šis įstatymas reglamentuoja įmonių bankroto procesą, be to, kitų įstatymų nuostatos taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja Įmonių bankroto įstatymo nuostatoms (ĮBĮ 1 str. 3 d.). Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 263 straipsnio 2 dalį, teismas pagrindžia sprendimą tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje.
Pagal ĮBĮ 3 straipsnio 1 punktą, bankrutuojančios įmonės kreditoriais laikomi fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus, tarp jų mokesčių, valstybinio socialinio draudimo įmokų bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų nemokėjimo atveju – valstybės institucijos, įpareigotos juos surinkti.
ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkto nuostatomis, teismas, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, nustato terminą, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos. Be to, pagal ĮBĮ 21 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą, iškėlus teisme bankroto bylą, kreditoriai per teismo nustatytą laiką turi teisę perduoti administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikti juos pagrindžiančius dokumentus, o ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 10 punktas numato, kad bankroto administratorius pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal bankrutuojančios įmonės apskaitos dokumentus, sudaro įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir pateikia jį teismui tvirtinti, ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus.
Be to, ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis nustato, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas; kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi, kol teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos.
Teismų praktikoje, aiškinant ĮBĮ bei CPK normas dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo, yra pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012). Be to, pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, kilus teisme ginčui dėl bankrutuojančios įmonės mokestinių nepriemokų bei baudų paskaičiavimo pagrįstumo ar teisėtumo ir šio ginčo neišsprendus, mokesčių inspekcijos pateiktas finansinis reikalavimas, susidedantis iš tokių ginčijamų nepriemokų bei baudų, negali būti laikomas pagrįstu (Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. sausio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-27/2006).
Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiškėjo VMI prašymo dalies ir netvirtindamas jo 333 010,83 Lt dydžio finansinio reikalavimo, padarė teisingas išvadas, kurias tinkamai motyvavo skundžiamoje nutartyje.
Bylos duomenimis, BUAB ,,Talka 1“ administratorius, 2014 m. liepos 1 d. teikdamas teismui tvirtinti kreditorių reikalavimus, buvo nurodęs, kad VMI finansinio reikalavimo dydis yra 333 383,75 Lt, grįsdamas jį VMI 2014-05-23 raštu Nr. (23.28-08-1)-RNA-19218 ,,Dėl finansinio reikalavimo pateikimo“, kurio duomenimis, atsakovo BUAB ,,Talka1“ mokestinė nepriemoka yra 333 010,83 Lt dydžio, o suma, mokėtina pagal teismo vykdomuosius dokumentus – 372,92 Lt (II b. t., 77 - 79 l.), tačiau apygardos teismui iš naujo nagrinėjant klausimą dėl pareiškėjo VMI nurodyto dydžio finansinio reikalavimo, nurodė, kad paaiškėjo, jog VMI sprendimas dėl 333 010,83 Lt dydžio mokestinės nepriemokos yra neįsiteisėjęs ir ginčijamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme, ką pripažino ir pareiškėjas VMI (II b. t., 115 l., 157 - 159 l.).
Apygardos teismas, nustatęs, kad teisme administracinės teisenos tvarka yra nagrinėjamas bylos šalių mokestinis ginčas dėl VMI 333 010,83 Lt dydžio finansinio reikalavimo, kuris nėra užbaigtas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, padarė teisingą išvadą, jog nėra pagrindo tvirtinti 333 010,83 Lt dydžio VMI finansinio reikalavimo iki nebus išnagrinėtas šis mokestinis ginčas.
Nagrinėjamu atveju apygardos teismas neturėjo pagrindo teigti, kad VMI turi 333 010,83 Lt dydžio reikalavimo teisę į BUAB ,,Talka 1“, ir tvirtinti šį pareiškėjo pareikštą tvirtinti nurodyto dydžio ginčo finansinį reikalavimą, kadangi nagrinėjamoje bankroto byloje jis nėra tinkamai pagrįstas, kuris šiuo atveju turi būti nustatomas administracinio teismo byloje priimtu sprendimu, o byloje nėra duomenų, kad nurodyto dydžio VMI finansinis reikalavimas būtų patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu (CPK 178 str., 185 str.).
Nepaneigia apygardos teismo nutarties išvadų pareiškėjo VMI argumentas, kad bankroto atveju mokesčių mokėtojas laikomas skolingu valstybės (savivaldybių) biudžetams ir valstybės pinigingų fondams jeigu vyksta mokestinis ginčas ar nepasibaigusi procedūra dėl mokestinio patikrinimo metu papildomai priskaičiuotų sumų patvirtinimo, kadangi, sprendžiant klausimą dėl kreditoriaus konkretaus finansinio reikalavimo dydžio patvirtinimo bankroto byloje, vadovaujamasi aukščiau nurodytomis CPK ir ĮBĮ nuostatomis bei įrodymais, tarp jų patvirtinančiais finansinio reikalavimo pagrįstumą ir atitikimą bankrutuojančios įmonės apskaitos duomenims. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nėra tokių įrodymų; juolab kad minėta, jog tarp bylos šalių kitame (administraciniame) teisme nagrinėjamas mokestinis ginčas dėl nurodyto 333 010,83 Lt dydžio VMI finansinio reikalavimo pagrįstumo.
Nesudaro pagrindo panaikinti apygardos teismo nutartį ir apelianto nurodoma aplinkybė, kad bankroto administratorius, pirmą kartą teikdamas tvirtinti atsakovo kreditorių finansinius reikalavimus, neginčijo VMI pareikšto finansinio reikalavimo dydžio, kadangi kreditorių sąrašas ir jų finansinių reikalavimų dydis yra tvirtinami (be to, gali būti patikslinami) teismo procesiniu sprendimu, įvertinus konkretaus nagrinėjamo reikalavimo aplinkybes pagal dalyvaujančių byloje asmenų pateiktus įrodymus (CPK 176 str. 1 d., 178 str.; ĮBĮ 11 str. 3 d. 10 p., 26 str. 1 d.).
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė aukščiau paminėtas teisės normas, reglamentuojančias kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimą bankroto byloje. Juolab kad apygardos teismas teisingai nurodė, jog VMI finansinis reikalavimas gali būti tikslinamas, išsprendus VMI ir BUAB ,,Talka 1“ mokestinį ginčą (ĮBĮ 10 str. 9 d., 26 str. 1 d.; CPK 185 str.).
Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti skundžiamą apygardos teismo nutartį (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartį.
Teisėjai Audronė Jarackaitė
Dalia Višinskienė
Egidijus Žironas