Civilinė byla Nr. e2-535-494/2023

                                                                                          Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03622-2020-9

                                                Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.6; 2.6.39.2.6.1;

                                                                                                                                        3.2.6.1; 3.2.6.6.3

(S)

 

 

 

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                                   2023 m. gruodžio 20 d.

                                                                             Vilnius

 

     Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Dalia Zeniauskaitė,

sekretoriaujant Julijai Benienei,

dalyvaujant ieškovo atstovei I. S.,

atsakovo atstovams direktoriui Ž. D., advokatui Evaldui Skurvydui,

trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „DEPO DIY LT“ atstovui G. Ž.,

ekspertui Vladimirui Kateščenko,

viešame teismo posėdyje žodinio/ nuotolinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ERGO Insurance SE veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą patikslintą  ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Fornesa“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys „HI-TECH ELEKTRIC‘, „DEPO DIY LT“, MB „Riterių maistas“ ir

 

 

n u s t a t ė :

 

     1.Ieškovas ERGO Insurance SE patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Fornesa“ 17 373,35 Eur žalos atlyginimą, 536,15 Eur kompensacinių palūkanų, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

   1.1 Patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2019-05-29 su ieškovu ERGO Insurance SE, veikiančiu per Lietuvos filialą, buvo sudaryta savanoriška transporto priemonių draudimo sutartis, kuria buvo apdrausta priekaba MARTZ, v/n (duomenys neskelbtini). Draudimo sutartis sudaryta laikotarpiui nuo 2019-05-29 iki 2020-05-29, draudimo sutarties sudarymą patvirtina draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini).

   2020-02-05 draudėjo UAB „UAB HI-TECH ELECTRIC“ atstovas V. B. ieškovui pranešė, jog (duomenys neskelbtini), užsidegė ir sudegė apdraustas turtas - priekaba MARTZ , v/n (duomenys neskelbtini). Į įvykio vietą buvo iškviesta priešgaisrinio gelbėjimo tarnyba, kuri gaisrą likvidavo. Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Trakų priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba 2020-02-05 pažymoje, pateikė informaciją, jog labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis - elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai. Atlikus transporto priemonei padarytos žalos įvertinimo veiksmus, buvo nustatyta, jog nuostoliai sudaro 16.926,00 EUR. Nustatant nuostolio dydį ieškovas vadovavosi Atsakovo sudarytu komerciniu pasiūlymu ir vykdydamas draudimo sutarties sąlygas bei remdamasis draudėjo prašymu, pritaikęs draudimo sutartimi numatytą išskaitą - 200,00 EUR, išmokėjo 16.726,00 EUR dydžio draudimo išmoką ir 6.263 str., 6.327 str., 6.333 str., 6.1015 str. pagrindu dėl išmokėtos draudimo išmokos įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį.

     Bylos duomenys patvirtina, jog pagal 2019-05-21 išduotą PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), Atsakovas trečiajam asmeniui - UAB „UAB HI-TECH ELECTRIC“ - pardavė visiškai naują priekabą MARTZ, kurioje Atsakovas pagal 2019 m. sausio 30 d. sudarytą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) atliko visus priekabos įrengimo ir pritaikymo maisto gaminimui ir prekybai darbus, t.y. Atsakovas UAB „Fornesa“ yra ne tik priekabos MARTZ pardavėjas trečiajam asmeniui UAB „UAB HI-TECH ELECTRIC“, bet ir rangovas atlikęs parduotos priekabos modernizavimo darbus: visų įrengimų bei elektros prietaisų sumontavimą (tame tarpe ir momentinį vandens šildytuvą (patvirtina Atsakovo 2020 m. gegužės 13 d. raštas) bei elektros instaliacijos įrengimą. Atsakovo atstovas teismo posėdyje patvirtino, jog Atsakovas įsigyja tik priekabos karkasą, o toliau visos priekabos nuo jos sienų iki detalaus priekabos įrengimo, įrangos bei instaliacijos sumontavimo atlieka pats Atsakovas.

     Taip pat 2019 m. sausio 30 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sutartis patvirtina, jog Atsakovas pagal sudarytą sutartį Atsakovas atliktiems darbams suteikė 12 (dvylikos) mėn. garantinį laikotarpį, o naujai sumontuojamai įrangai suteikė gamintojo nustatytą garantinį laikotarpį. Dėl aplinkybės, kad parduotos priekabos atliktiems darbams ir sumontuotai įrangai galiojo garantinis laikotarpis tarp šalių ginčo nėra.

Taigi, Atsakovas trečiajam asmeniui UAB „HI-TECH ELECTRIC“ 2019-05-21 pardavė visiškai naują priekabą MARTZ su Atsakovo atliktais priekabos įrengimo/modernizavimo darbais 05-21, o gaisras įvyko - 2020-02-05, t.y. praėjus vos 8 mėnesiams nuo pardavimo.

     1.2. Ieškovas, dėl priekabos MARTZ , v/n (duomenys neskelbtini) gaisro, siekdamas nustatyti gaisro kilimo židinį ir gaisro kilimo priežastį, kreipėsi į ekspertus turinčius specialių žinių - UAB „Gaisriniai projektai“, į/k 304041905, (duomenys neskelbtini). Tyrimą atlikęs ekspertas

03-23 sudegusį automobilį apžiūrėjo. Apžiūra atlikta atsakovo UAB „Fornesa“ teritorijoje. Atlikus minėtą tyrimą buvo gauta Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje specialistas į klausimą - „1. Kur yra gaisro židinys?“ - nurodė: “Gaisro židinio vieta yra virš kriauklės, momentinio vandens šildytuvo įrengimo, vietoje“, į klausimą Nr. 2. „Kokia gaisro kilimo priežastis?“ - nurodė: „Gaisras kilo dėl momentinio vandens šildytuvo avarinio darbo režimo.“ Taip pat gaisro tyrimą atlikęs ir betarpiškai sudegusią priekabą apžiūrėjęs ekspertas nurodė: „Dėl kokios ar kokių priežasčių tai įvyko pagal objekto apžiūros rezultatus nustatyti negalima. Gaisro židinio vietoje labai stipriai sudegė pats momentinis vandens šildytuvas ir todėl nustatyti avarinio darbo režimo atsiradimo galimą priežastį neįmanoma“.

       1.3.Taip pat, teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas M. L. nurodė: „jei elektros instaliacija yra tinkamai įrengta - turi suveikti automatiniai išjungėjai (“saugikliai“); jei elektros grandinė tinkamai sujungta - turėjo atjungti automatiniai jungikliai“. Atitinkamai Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64 patvirtintų „Bendrosios gaisrinės saugos taisyklių“ 135 p. nurodyta, jog „Visi elektros įrenginiai turi būti apsaugoti nuo trumpojo laidų jungimo ir kitų avarinių režimų, galinčių sukelti gaisrą“. Taigi, tiek gaisro tyrimą atlikęs ekspertas nurodė, jog gaisro kilimui kelią turėjo užkirsti elektros instaliacijoje įrengti automatiniai išjungėjai (“saugikliai“), tiek teisinis reguliavimas įpareigoja, kad visi elektros įrenginiai turi būti apsaugoti nuo trumpojo laidų jungimo ir kitų avarinių režimų, galinčių sukelti gaisrą, tačiau Atsakovo įrengtoje priekaboje tokia apsauga nesuveikė, įvyko gaisras ir parduotas daiktas žuvo.

Byloje pateiktas „Elektrotechnikos išdėstymo planas“ nepatvirtina, jog tai yra sudegusios priekabos MARTZ, v/n (duomenys neskelbtini) elektrotechnikos išdėstymo planas (nėra jokio identifikavimo), taip pat dokumentas nėra pasirašytas jį sudariusio asmens; schemoje nenurodyti kliento užsisakytos įrangos parametrai ir nėra jokios informacijos ar schema sudaryta ir suderinama su pagal individualų parinktos įrangos galingumą; schemoje nenurodyta parinktų kabelių markė, nurodomas tik laidininko tipas (varis) ir skerspjūvis (nuo 1,5 mm2 iki 2,5 mm2); Nėra duomenų ar po darbų atlikimo buvo patikrinta elektros įrenginių techninė būklė ir išduotas varžų matavimą patvirtinantis aktas. Atitinkamai nėra pagrindo šio plano sieti su priekaba MARTZ, v/n (duomenys neskelbtini) bei vertinti kaip atitinkantį/suderintą su konkrečiai priekaboje įrengta įranga (elektros prietaisais).

     1.4. Apibendrinant - Atsakovas pardavė objektą - priekabą MARTZ, v/n (duomenys neskelbtini), skirtą maisto gamybai ir prekybai; prieš pardavimą Atsakovas pagal sudarytą sutartį atliko visus priekabos modernizavimo darbus ir suteikė garantiją tiek atliktiems darbams (tame tarpe elektros instaliacijai), tiek sumontuotai įrangai; Atsakovo parduota transporto priemonė sudegė vos po 8 mėn. po pardavimo; Atsakovo suteikta garantija galiojo įvykusio gaisro metu; byloje pateikta gaisrinio tyrimo eksperto išvada, kad gaisro priežastis - avarinis momentinio vandens maišytuvo režimas; gaisro židinio vietoje labai stipriai sudegė pats momentinis vandens šildytuvas ir todėl nustatyti avarinio darbo režimo atsiradimo galimą priežastį neįmanoma; byloje apklaustas ekspertas patvirtino, kad gaisro neužkardė/savo funkcijos neatliko Atsakovo įrengtos elektros instaliacijos automatiniai išjungėjai, todėl momentinio vandens maišytuvo veikimas avariniu režimu, elektros instaliacijos automatinių išjungėjų nesuveikimas yra Atsakovo parduotos priekabos gedimas (paslėptas trūkumas), todėl Atsakovas yra atsakingas už atsiradusią žalą.

      1.5.Dėl netinkamo eksploatavimo aplinkybės

     Atsakovas nuo pareikšto ieškinio ginasi įrodinėdamas netinkamą prietaiso eksploatavimą.

      Remiantis Atsakovo pateiktais dokumentais ir Atsakovo prašymu, trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, į bylą įtrauktas UAB „DEPO DIY LT“. Tretysis asmuo UAB „DEPO DIY LT“ pateikė detalius paaiškinimus bei eilę įrodymų, jog pagal Atsakovo pateiktą 2019-04-17 trečiojo asmens PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) esantį brūkšninį kodą - pabaiga - 0472- parduodamas maišytuvas yra visai kitokios konstrukcijos nei gaisro vietoje rastas maišytuvas, taip pat sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nėra maišytuvo RX001, nurodoma markė - Rubineta. Taip pat tretysis asmuo pažymėjo, jog UAB „DEPO DIY LT“ - parduodamos prekės nėra skirtos pramoniniams/komerciniam naudojimui ar pardavimui - prekės yra skirtos mažmeniniam vartotojui naudoti išimtinai namų ūkio tikslais.

       Atsižvelgiant į tai, jog Atsakovas teigia, kad parduotoje priekaboje sumontavo iš trečiojo asmens pirktą momentinį vandens maišytuvą, byloje yra pateiktas trečiojo asmens UAB „DEPO DIY LT“ tiekėjo Topway Imp. & Exp. Corp. atsakymas, kokios galimos pasekmės, jei maišytuvas įjungiamas į elektros tinklą, esant 0 ir žemesnei temperatūrai. Gamintojas nurodė: i) jei maišytuve yra vandens - ledas perplėš maišytuvo korpusą; 2) jei maišytuvo korpuse yra mažai vandens arba jo visiškai nėra - maišytuvo saugiklis perdegs; maišytuvas nebeveiks, tačiau taip galima išvengti gaisro pavojaus. Gamintojas patvirtino, jog abiem atvejais maišytuvas bus sugadintas, tačiau nepatvirtino, jog dėl to gali kilti gaisras, priešingai - suveikia maišytuvo sistemoje įtaisytas saugiklis, taip išvengiama gaisro kilimo pavojaus.

Ieškovas vertina, jog Atsakovas neįrodęs kokį konkrečiai sumontavo modernizuotoje priekaboje momentinį vandens maišytuvą, negali remtis Atsakovo pateikta naudojimosi instrukcija įrodinėdamas netinkamo eksploatavimo aplinkybę.

      1.6.Taip pat, Ieškovas, įvertinęs Atsakovo byloje pateiktas nežinomo skaitmeninio valdymo elektrinio maišytuvo naudotojo vadovą, teigia, kad naudotojo vadovas nepagrindžia priežastinio ryšio:

nėra jokių identifikuojančių požymių kokios modelio/markės momentiniam vandens maišytuvui yra skirtas naudotojo vadovas; dokumente nėra jokių gaisrinės saugos reikalavimų; nėra jokių gaisrinės saugo rekomendacijų; sąlyga - „jei maišytuve užšąla vanduo, jungtis prie elektros tinklo draudžiama“ - nurodo tam tikrą draudimą veiksmų sekai - t.y. pirma maišytuve jau turi būti užšalęs vanduo, tuomet draudžiama jungtis prie elektros tinklo; tačiau net jei būtų tokia veiksmų seka - instrukcija nenurodo, jog dėl to kyla ar gali kilti gaisras; naudojimo vadove nėra nurodyta - kad, kai maišytuve nėra vandens - negalima jo jungti prie elektros tinklo; naudojimo vadove nėra jokių nuorodų/instrukcijų kaip, kokiu būdu tinkamai pašalinti maišytuve esantį vandenį; naudojimo vadovas nurodo, kad naudojant el. maišytuvą, negalima naudoti kitų galingų elektros prietaisų (indukcinės krosnys, elektrinis virdulys ir kt.), tačiau iš bylos duomenų žinoma (Atsakovo atstovų paaiškinimai bei techninės specifikacijos dokumentai) - priekaboje buvo įrengta ir naudojama daug kitų, galingų elektros prietaisų: konvekcinė krosnis, šaldytuvai, šaldikliai ir kiti elektros įrenginiai.

       Akivaizdu, net jei daryti prielaidą, kad tai galėtų būti priekaboje įrengto maišytuvo naudojimo instrukcija - Atsakovas įrengdamas priekabą - pats nesilaikė naudojimo instrukcijos ir jau atlikdamas priekabos įrengimą užprogramavo galimus gedimus ar net gaisro kilimą.

       1.7.Ieškovas vertina, jog nėra pagrindo vadovautis Atsakovo pateiktu naudotojo vadovu vertinant ar buvo padaryti eksploatavimo taisyklių pažeidimai, taip pat nėra pagrindo vertinti, kad esant išleistam vandeniui iš momentinio vandens maišytuvo ir pajungus į elektros tinklą - yra pagrindas gaisrui kilti; apklaustas gamintojas patvirtino, jog esant tokioms sąlygoms - suveikia maišytuvo sistemoje įtaisytas saugiklis, taip išvengiama gaisro kilimo pavojaus.

       Taigi, nėra pagrindo teigti, kad Atsakovas įrodė naudojimo taisyklių pažeidimą, taip pat, kad parduoto daikto eksploatavimas buvo kilusio gaisro priežastis (priežastinis ryšys).

       1.8.Dėl apeliacinėje instancijoje prijungto įrodymo 2022 m. balandžio 14 d. Objekto tyrimo išvada (duomenys neskelbtini). Pateiktoje išvadoje objekto tyrimą ir gaisro analizę atlikęs UAB „Nepriklausomas gaisrų tyrimas“ nurodo, jog tyrimui informaciją pateikė UAB „Fornesa“, tyrimo objektas - maisto vagonėlis įrengtas automobilio priekaboje MARTZ, v/n (duomenys neskelbtini).

      Visų prima pažymėtina, jog nėra žinoma, kokią, kokios apimties medžiagą naudojo ir /ar tyrė tyrimą atlikęs specialistas. Pateiktoje išvadoje nagrinėjami klausimai: 1) Kur yra gaisro židinio zona? 2) Kokia kilusio gaisro priežastis? Atsakant į pirmą klausimą - Tyrimo išvadoje sutinkama su Ieškovu, kad gaisro židinio vieta - virš kriauklės, momentinio vandens šildytuvo įrengimo, vietoje. Antras klausimas - Kokia kilusio gaisro priežastis? - pripažįstama, jog Ieškovo ekspertas pagrįstai atmetė gaisro kilimo versijas dėl savaiminio medžiagų užsiliepsnojimo ir dėl pašalinio atviros ugnies šaltinio poveikio ir nurodo, jog tiria dvi gaisro kilimo elektrotechnines priežastis: gedimą elektros instaliacijoje ir vandens šildytuvo gedimą.

Pirmos versijos tyrimas apsiriboja išvardinimu vagonėlio elektros instaliacijos schemos sudedamųjų dalių, elektros linijos laidų/kalbelių skerspjūvio bei parinktų automatinių jungiklių įvardinimu bei pripažįstama, jog avarinio darbo režimo metu automatiniai jungikliai (1P, C, 16A) turi apsaugoti elektros instaliaciją bei užtikrinti normalų darbą. Tačiau tyrėjas niekaip neidentifikuoja ir nepasisako, kodėl, pagal tyrėją tinkamai įrengti ir turintys užtikrinti normalų darbą automatiniai jungikliai neatliko savo „darbo“ - neišjungė elektros tiekimo grandinės ir taip neužkardė gaisro kilimo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog tyrime naudojama „Principinė elektros schema (UAB Fornesa) - šis dokumentas nėra pasirašytas jį sudariusio asmens; schemoje nenurodyti kliento užsisakytos įrangos parametrai ir nėra jokios informacijos ar schema sudaryta/atitinka pagal individualų parinktos įrangos galingumą; schemoje nenurodyta parinktų kabelių markė, nurodomas tik laidininko tipas (varis) ir skerspjūvis (nuo 1,5 mm2 iki 2,5 mm2); Nėra duomenų ar po darbų atlikimo buvo patikrinta elektros įrenginių techninė būklė ir išduotas varžų matavimą patvirtinantis aktas; - ko pasėkoje nėra pagrindo vertinti, kad pateiktame tyrime atliktas išsamus, visapusiškas elektros instaliacijos įrengimo/atitinkamumo sumontuotai įrangai tyrimas bei neišanalizuota, kodėl automatiniai jungikliai neatliko savo „darbo“ - neišjungė elektros tiekimo grandinės ir taip neužkardė gaisro kilimo.

       Antra versija - vandens šildytuvo gedimas - visų pirma nėra aišku kokį vandens šildytuvą tiria specialistas, nes byloje nėra nustatytas konkretus vandens šildytuvo/maišytuvo modelis, kokia yra tiriamo maišytuvo konstrukcija? Tiriant vandens šildytuvo gedimo versiją, nurodoma, jog medžiagos surinktoje informacijoje teigiama, kad oro temperatūra gaisro kilimo metu buvo „minusinė“, ir daroma išvada, kad buvo vandens užšalimo pavojus. Kyla pagrįstas klausimas, kokią medžiagą tyrė specialistas, ir kodėl tyrė tik Atsakovui tinkamą/naudingą versiją - neva maišytuve (kaip galima suprasti iš tyrime nagrinėjamų variantų) buvo vandens. Byloje nustatytos priešingos faktinės aplinkybės - gaisro kilimo metu priekaboje veikla nebuvo vykdoma, momentiniame vandens maišytuve nebuvo vandens - tačiau ši versija nėra tirta ir tokiu aspektu specialisto tyrime nėra pasisakoma, ko pasėkoje akivaizdu, jog tyrimas atliktas neišsamiai, šališkai ir neobjektyviai, todėl nėra pagrindo ja vadovautis. Taip pat visiškai nepasisakoma apie gamintojo nurodomą maišytuvo sistemoje įtaisytą saugiklį, kurio pagalba išvengiama gaisro kilimo pavojaus.

      Ieškovas už specialisto atliktą tyrimą ir pateiktą išvadą sumokėjo ir to pasėkoje patyrė išlaidas 647,35 EUR (šeši šimtus keturiasdešimt septynis EUR 00 ct). Remiantis LR CK 6.249 str. šios ieškovo patirtos išlaidos, laikytinos tiesioginiais nuostoliais, kurie taip pat priteistini iš atsakovo.

       Ieškovas ERGO Insurance SE, veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą 2020-06­02 kreipėsi į atsakovą su reikalavimu atlyginti padarytą žalą, tačiau Atsakovas 2020-07-20 pateikė Ieškovui atsisakymą atlyginti žalą ir iki šio ieškinio pareiškimo momento prievolė nėra įvykdyta.

      1.9.Reikalavimo teisinis pagrindas

      LR CK 6.263 str. 1 d. nustatyta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę. LR CK 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), 1 d. nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. LR CK šeštosios knygos XXIII skyriaus antrasis skirsnis reglamentuoja bendrąsias pardavėjo teises ir pareigas.

      Pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, - įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Pardavėjas pagal sutartį ir įstatymą atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 str. 3 d.). Pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris atsiranda po šio straipsnio 3 dalyje nurodyto momento ir kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės pažeidimo pasekmė, įskaitant garantijos, kad tam tikrą laiką prekės bus tinkamos naudoti pagal jų įprastą ar specialiai nurodytą paskirtį arba išlaikys aptartas savybes ar charakteristikas, pažeidimą. Pagal CK 6.327 straipsnio 4 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės, įskaitant tinkamumą naudoti, pažeidimo pasekmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje D. C. v. UAB „Sklypas“, byla Nr. 3K-3- 499/2009).

      Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, pardavėjo prievolė patvirtinti daikto kokybę yra garantija pagal įstatymą, todėl pasižymi didžiausiu vykdymo intensyvumu (CK 6.317 straipsnio 2 dalis).

Perduodamo daikto kokybės reikalavimai reglamentuojami CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. CK 6.333 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daikto perdavimo pirkėjui, ir jis nėra atsakingas už trūkumų atsiradimą. Pagal šią įstatymo normą pardavėjas garantiniu laikotarpiu yra atsakingas už parduoto daikto kokybę, jeigu neįrodo, kad pirkėjo nurodyti trūkumai atsirado po daikto perdavimo pirkėjui dėl šio, kitų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos poveikio. Taigi pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį pirkėjui pateikiant ieškinį pakanka nurodyti nupirkto daikto trūkumą.

        Kaip ir nurodėme, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad „pirkėjui pakanka nurodyti nupirkto daikto trūkumo faktą, o pardavėjui tenka pareiga įrodyti, kad jis nėra atsakingas už pirkėjo nurodytą trūkumą, kuris atsirado per parduoto daikto kokybės garantijos terminą „(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartis, priimta c.b. Nr. 3K-3-133/2010; 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta c.b. Nr. 3K-3-455/2010). Be to, „pardavėjui neigiant savo atsakomybę dėl netinkamos parduotų daiktų kokybės, CK 6.333 str. 3 d. įtvirtinta jo pareiga įrodyti ne tik daikto naudojimo ar saugojimo taisyklių pažeidimo, trečiųjų asmenų veiksmų arba nenugalimos jėgos veikimo faktus, bet ir tai, kad jo parduotų daiktų trūkumai atsirado būtent dėl išvardytų veiksnių, t. y. būtina įrodyti priežastinį ryšį“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21d. nutartis, priimta c.b. Nr. 3K-3-545-916/2015).

    1.10.Atsakovo parduota transporto priemonė sudegė vos po 8 mėn. po pardavimo. Remiantis CK 6.317 straipsnio 1 dalimi, pardavėjas privalo pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, o pagal to paties straipsnio 2 dalį pardavėjo garantija (patvirtinimas) dėl daiktų nuosavybės teisės ir jų kokybės yra, nepaisant to, ar tokia garantija pirkimo-pardavimo sutartyje numatyta, ar ne (garantija pagal įstatymą). Jeigu dėl paslėpto trūkumo, buvusio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu, nupirktas daiktas žūva, tai pardavėjas privalo pirkėjui atlyginti nuostolius.

      Atsakovas pardavė objektą visiškai naują priekabą MARTZ, v/n (duomenys neskelbtini), skirtą maisto gamybai ir prekybai; prieš pardavimą Atsakovas pagal sudarytą sutartį atliko visus priekabos modernizavimo/įrengimo darbus ir suteikė garantiją tiek atliktiems darbams (tame tarpe elektros instaliacijai), tiek sumontuotai įrangai/elektros prietaisams; Atsakovo parduota transporto priemonė sudegė vos po 8 mėn. po pardavimo; Atsakovo suteikta garantija galiojo įvykusio gaisro metu; byloje pateikta gaisrinio tyrimo eksperto išvada, kad gaisro priežastis - avarinis momentinio vandens maišytuvo darbo režimas; ekspertas betarpiškai apsilankęs įvykio vietoje, nurodė, jog gaisro židinio vietoje labai stipriai sudegė pats momentinis vandens šildytuvas ir todėl nustatyti avarinio darbo režimo atsiradimo galimą priežastį neįmanoma; byloje apklaustas ekspertas patvirtino, kad gaisro neužkardė/savo funkcijos neatliko Atsakovo įrengtos elektros instaliacijos automatiniai išjungėjai, todėl momentinio vandens maišytuvo veikimas avariniu režimu, elektros instaliacijos automatinių išjungėjų nesuveikimas yra Atsakovo parduotos priekabos gedimas (paslėptas trūkumas); eksploatavimo taisyklių pažeidimas ir eksploatavimo taisyklių pažeidimo priežastinis ryšys neįrodyti, todėl Atsakovas yra atsakingas už atsiradusią žalą, kurią pagal draudimo sutarties sąlygas atlygino ieškovas ir LR CK 6.263 str., 6.327 str., 6.333 str., 6.1015 str. pagrindu įgijo reikalavimo teisę į atsakovą.

       Ieškovas ERGO Insurance SE, veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą 2020-06­02 kreipėsi į atsakovą su reikalavimu atlyginti padarytą žalą, tačiau Atsakovas 2020-07-20 pateikė Ieškovui atsisakymą atlyginti žalą ir iki šio ieškinio pareiškimo momento prievolė nėra įvykdyta.

     1.11. Dėl kompensacinių palūkanų

     LR CK 6.210 str. nurodyta: kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (LR CK 6.261 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje, įstatymų leidėjas preziumuoja, kad nuostolių atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (LR CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003; taip pat žr. 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005).

     Šiuo atžvilgiu palūkanos yra aprioriniai nuostoliai, nes nereikalaujama įrodyti nei jų patyrimo (atsiradimo) fakto, nei realios atsiradimo ateityje rizikos. Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos. Kompensuojamosios palūkanos gali būti mokamos ir esant deliktinei civilinei atsakomybei. Jeigu dėl delikto atsiradusi žala atlyginama pinigais, o ne natūra, tai atsiradusi prievolė yra piniginė. Tai reiškia, kad jai būdingi visi piniginių prievolių požymiai, taigi, ir palūkanos (LR CK 6.37 straipsnis), todėl delikto atveju mokamos kompensuojamosios palūkanos, atlyginančios nukentėjusiojo turtinius praradimus dėl laiku negaunamo žalos atlyginimo.

      Kompensuojamųjų palūkanų, įtvirtintų LR CK 6.261 straipsnyje, skaičiavimo pradžia gali būti nustatyta įstatymu arba sutartimi (LR CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę, kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (LR CK 6.261 straipsnis). Kompensuojamosios palūkanos iš delikto atsiradusiai piniginei prievolei skaičiuotinos nuo žalos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau, - nuo žalos atsiradimo dienos (LR CK 6.288 straipsnio 1 dalis). Prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas (LR CK 6.53 straipsnio 2 dalis).

      Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad skolininko prievolė mokėti kreditoriui kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas tampa vykdytina tik po pareikalavimo ją vykdyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 4d. priimtą nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3- 124/2013). Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

     Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 % dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

     Remiantis CK 6.261 straipsniu, bei aptarta Kasacinio teismo praktika darytina išvada, kad iš atsakovo turėtų būti priteista ieškovei 536,15 EUR palūkanų. Tai pagrindžia pateikiamas palūkanų skaičiavimas:

Apdraustos priekabos MARTZ, v/n (duomenys neskelbtini) žalos dydis sudaro 16.726,00 EUR, todėl palūkanų dydis sudaro šią sumą 536,15 EUR (16.726,00 EUR [žala] * 0,06 [palūkanų dydis] / 365 [dienų skaičius metuose] * 195 [pradelstų dienų skaičius]) kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (nuo 2020-06-02 Pranešimo atsakovui) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos (iki 2020-12-14).

      2.Teismo posėdžio metu ERGO Insurance SE Lietuvos filialo atstovė, palaikydama patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai parodė, kad atsakovas netinkamo vandens maišytuvo eksploatavimo neįrodė. Atsakovas teigė, kad vandens maišytuvą RX001 įsigijo iš trečiojo asmens Depo, teikė PVM sąskaitą faktūrą, bet tretysis asmuo pateikė įrodymus, kad atsakovo teikiami įrodymai nepatvirtina šio maišytuvo įsigijimo, PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta vandens maišytuvo markė yra Rubinete. Atsakovo pateikta vandens šildytuvo instrukcija neidentifikuoja kokio maišytuvo instrukcija tai yra. Instrukcijoje nenurodyta, kad jei maišytuve nėra vandens, jo negalima eksploatuoti. Instrukcija nėra išsami, todėl apkaltinti naudotojo netinkamu eksploatavimu. Atsakovas teigia, kad specialistas netyrė koks maišytuvas buvo, kitoje vietoje teigia, kad nesvarbu koks maišytuvas buvo. Yra pateiktas gamyklos atsakymas, gamintojas dėl maišytuvo nurodė, kad jeigu maišytuve yra vandens, ledas suplėšys korpusą ir antras atvejis, kad jei nebus vandens ar bus mažai vandens, tai suveiks įtaisytas saugiklis. Būtent saugikliai turi užkardyti gaisro kilimą. Trečiojo asmens V. B. parodymai, kad vanduo buvo naudojamas tiks vasaros metu, jam buvo žinoma, kad negalima maišytuvą eksploatuoti jei jame užšalęs vanduo, kad vanduo buvo išleistas iš maišytuvo, kad maišytuve nebuvo vandens, paneigia atsakovo poziciją. Dėl atsakovo pateikto specialisto tyrimo, tai nėra aišku kokią medžiagą nagrinėjo specialistas, jo apklausa neįtikino, kad tyrimas atliktas išsamiai. Jo tyrimo antra versija nėra siejama su konkrečiu maišytuvu, jo konstrukcija. Išklausius eksperto susidarė nuomonę, kad ekspertas nežino visų bylos aplinkybių, jo tyrimas labai abstraktus. Gaisro priežastis yra momentinio vandens šildytuvo avarinis darbo režimas, t.y. tokia būsena, kai įrenginys pradeda veikti jam nebūdingomis sąlygomis, ir iš to kyla gaisras. Gaisro priežasčių negalima nustatyti, tai patvirtino specialistas M. L. Atsakovas neužkardė gaisro, nes neatjungė elektros instaliacijos. Atsakovo kaltė, kad jis sukonstravo ir įrengė priekabą, elektros instaliaciją. Nustatyti gaisro kilimo priežasties negalima, bet kadangi yra suteikta garantija, atsakovas turi atsakyti. Negali detalizuoti kuo pasireiškia atsakovo neteisėta veikla.

      3.Atsakovas UAB „Fornesa“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodė, kad pradiniame ieškinyje (kuris buvo patikslintas 2021-06-08) ieškovas teigė, kad „Jeigu dėl paslėpto trūkumo, buvusio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu, nupirktas daiktas žūva, tai pardavėjas privalo pirkėjui atlyginti nuostolius. Aukščiau nurodytas, specialisto turinčio specialių ekspertinių žinių, atliktas tyrimas ir gautos išvados leidžia pagrįstai teigti, jog apdrausto turto sunaikinimą lėmusio gaisro kilimo priežastis yra atsakovo perduoto daikto - priekabos MARTZ trūkumas (paslėptas trūkumas) - elektrinio momentinio vandens šildytuvo gedimas “ (žr. 2021-06-08 patikslinto ieškinio 3 psl. 3 pastraipą). Taigi pirmą kartą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovas teigė, kad gaisro priežastis buvo paslėptas priekabos trūkumas - elektrinio momentinio vandens šildytuvo gedimas.

      Tuo tarpu 2023-02-01 patikslintame ieškinyje ieškovas iš esmės pakeitė savo poziciją ir ieškinio faktinį pagrindą, nes teigia, kad „gaisro neužkardė / savo funkcijos neatliko atsakovo įrengtos elektros instaliacijos automatiniai išjungėjai, todėl momentinio vandens šildytuvo veikimas avariniu režimu, elektros instaliacijos automatinių išjungėjų nesuveikimas yra atsakovo perduotos priekabos gedimas (paslėptas trūkumas)“ (žr. 2023-02-01 patikslinto ieškinio 3 psl. 2 pastraipą). Taigi antrą kartą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovas jau teigia, kad gaisro kilimo priežastis yra netinkamai priekaboje įrengta elektros instaliacija.

      Atsakovas nesutinka su ieškovo patikslintu ieškiniu dėl toliau šiame atsiliepime nurodytų faktinių ir teisinių argumentų.

     3.1. Dėl ieškovo nepateisinamo neapdairumo, nerūpestingumo, neatsakingumo.

      Bylos įrodymai patvirtina, kad ieškovas, prieš išmokėdamas draudimo išmoką, elgėsi nepateisinamai neapdairiai, nesiėmė priemonių nustatyti tikrąją gaisro priežastį, iš vis nevertino ir nenustatinėjo, kokia yra gaisro priežastis, taip pat nevertino, ar momentinis vandens šildytuvas buvo tinkamai eksploatuojamas ir ar jo eksploatacijos pažeidimai galėjo būti gaisro priežastimi. Ieškovas net nesiaiškino gaisro priežasties, nes specialisto M. L. buvo prašoma nustatyti tik gaisro židinio vietą (tai patvirtina toliau šiame atsiliepime aptarti M. L. paaiškinimai, duoti 2021-11-23 teismo posėdžio metu), bet ne konkrečią gaisro priežastį. Ieškovas, net nenustatęs gaisro priežasties, neįvertinęs ir nenustatęs, ar priekabos savininkas tinkamai eksploatavo priekabą ir joje sumontuotą momentinį vandens šildytuvą, išmokėjo draudimo išmoką. Toks draudimo bendrovės elgesys yra neatsakingas, neapdairus ir nepateisinamas. Ieškovas tik bylos nagrinėjimo metu pradėjo aiškintis gaisro priežastį, nors tai turėjo padaryti prieš draudimo išmokos išmokėjimą. Tačiau praėjus tiek daug laiko jau yra apsunkintas gaisro priežasties nustatymas, nes atliktas priekabos remontas.

      Taigi išimtinai tik dėl ieškovo kaltės, jo nepateisinamo neapdairumo, neatidumo nerūpestingumo nebuvo tinkamai apžiūrėta priekaba ir nenustatyta gaisro priežastis prieš išmokant draudimo išmoką trečiajam asmeniui UAB „HI-TECH ELECTRIC“. Todėl ieškovas neturi teisės į žalos atlyginimą ir turi prisiimti iš savo neatsakingų ir neapdairių veiksmų kylančias pasekmes.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad draudikas turėtų vengti situacijų, kai draudimo išmoka mokama dėl draudimo sutartimi neprisiimtos rizikos arba ji nemažinama esant tam teisiniam pagrindui, arba išmokama, nors yra teisinis pagrindas jos nemokėti. Tokių nesant pareigos išmokų atveju draudikas neįgyja reikalavimo teisės į kaltą asmenį. Vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą. Turi būti nustatyta, kad įvyko draudžiamasis įvykis ir kad draudimo išmokos dydis atitinka padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-690-415/2015).

      3.2.Dėl gaisro priežasties ir atsakovo tariamų neteisėtų veiksmų.

      CK 6.1015 straipsnis numato, jog draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. LR CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Taigi, subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos teisės normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009).

     Draudikui perėmus nukentėjusiojo asmens reikalavimo teisę (išmokėjus jam draudimo išmoką) ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp šio asmens ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, kuriems taikomos bendrosios civilinės atsakomybės taisyklės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad draudikui nepakanka įrodyti vien draudimo išmokos fakto, bet būtina įrodyti ir kitas deliktinės atsakomybės sąlygas, kad atitinkamas draudimo išmokos dydis yra priežastiniu ryšiu susijęs su žalą padariusio asmens veiksmais. Priešingu atveju draudiko reikalavimas negali būti tenkinamas. Išmokėdamas draudimo išmoką, draudikas prisiima riziką dėl galimybės išmokėtas sumas išieškoti iš atsakingo už žalą asmens. Dėl to, siekdamas patirti mažiau nuostolių savo profesinėje veikloje, draudikas turi elgtis apdairiai ir rūpestingai, išmokėdamas draudimo išmoką įsitikinti, kad įvyko draudžiamasis įvykis, nustatyti realų patirtos žalos dydį, žalos kilmę ir tiek draudėjo, tiek trečiųjų asmenų atžvilgiu elgtis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 78/2010; 2013-03-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2013).

     Taigi, civilinė atsakomybė yra galima tik esant visoms būtinoms sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai ir priežastiniams ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (šiuo atveju skolininko kaltė, vadovaujantis LR CK 6.248 str. 1 d., preziumuojama). Minėtas civilinės atsakomybės sąlygas, reikšdamas ieškinį dėl skolos priteisimo, privalėjo įrodyti ieškovas (LR CPK 178 str.).

     3.3.Byloje yra kilęs ginčas dėl atsakovo įrengtoje priekaboje MARTZ, v.n. (duomenys neskelbtini), 2020-02-05 kilusio gaisro, kurio metu buvo apgadinta priekaba ir pagal draudimo sutartį išmokėta draudimo išmoka. Gaisras kilo priekaboje sumontuoto momentinio šildytuvo vietoje. Ieškovas, kaip draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką draudėjui UAB HI-TECH ELECTRIC, regreso tvarka prašo iš atsakovo priteisti žalą, lygią išmokėtai draudimo išmokai. Byloje nėra ginčo, kad gaisro židinio vieta yra prie kriauklės, kur buvo įrengtas momentinis vandens šildytuvas. Tačiau esminis klausimas šioje byloje kyla dėl gaisro priežasties, t. y. dėl kokių konkrečių priežasčių kilo gaisras, ar priekaba tinkamai buvo eksploatuojama.

Vien tai, kad gamintojo pagamintoje priekaboje kilo gaisras savaime nereiškia, kad gamintojas už tai yra atsakingas ir turi atlyginti žalą. Draudimo bendrovė turi procesinę pareigą įrodyti, ką konkrečiai netinkamai atliko priekabos gamintojas įrengdamas priekabą ir tai pagrįsti priežastiniu ryšiu su gaisru (CPK 178 str.).

        Kaip jau minėta, bylą pirmą kartą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovas teigė, kad gaisro priežastis buvo paslėptas priekabos trūkumas - elektrinio momentinio vandens šildytuvo gedimas.

Byloje kilo ginčas, koks konkretus momentinio vandens šildytuvo modelis ir kokio tiekėjo (gamintojo) buvo sumontuotas priekaboje. Tačiau tai iš esmės neturi įtakos gaisro priežasties nustatymui, nes visų tokio tipo maišytuvų veikimo principas yra labai panašus, ką pagrįstai pažymėjo paties ieškovo pasitelktas specialistas M. L. 2021-11-23 teismo posėdžio metu jis paaiškino, kad iš esmės neturi reikšmės, kokio konkretaus gamintojo momentinis šildytuvas buvo sumontuotas, nes visų tokio tipo maišytuvų, turinčių pakaitinimo spiralę, veikimo principas yra toks pats (garso įrašas nuo 4 min. iki 4. Min. 40 s.). Byloje nėra ginčo dėl to, kad visų tokio tipo maišytuvų veikimo principas yra toks pats ar panašus, nes ieškovas to neneigia ir kitaip neįrodinėja. Tačiau, jeigu pirmosios instancijos teismas nuspręstų, kad visgi bylos išsprendimui turi įtaką kokio konkretaus gamintojo maišytuvas buvo sumontuotas priekaboje, tokiu atveju toliau aptarta ieškovo pateikta specialisto išvada (kurios pagrindu pareikštas ieškinys), kaip įrodymu, apskritai negalima vadovautis, nes specialisto išvadoje nurodyta, kad buvo sumontuotas momentinis vandens šildytuvas „Jilaiou“, turintis avarinio darbo režimą, tuo tarpu faktiškai buvo sumontuotas visai kitas modelis - momentinis vandens šildytuvas RX001.

       3.4.Bylos įrodymai patvirtina, kad priekaboje buvo sumontuotas momentinis vandens šildytuvas RX001, o konkrečiai: i) priekabos savininko UAB HI-TECH ELECTRIC direktoriaus V. B. rašytinis paaiškinimas, kuriame patvirtinama, kad „kartu su priekabos ir viduje sumontuotos įrangos dokumentais man buvo paduotas ir sumontuoto momentinio vandens šildytuvo RX001 vartotojo instrukcija“ (šis paaiškinimas į bylą pateiktas 2021-05-26, dokumento registracijos Nr. DOK-32380); ii) atsakovo sunaudotų medžiagų nurašymo aktas, kuriame nurodyta, kad priekabos gamybai panaudotas momentinis vandens šildytuvas RX001 (šis įrodymas į bylą pateiktas 2021-06-08, dokumento registracijos Nr. DOK-35092); iii) atsakovo direktoriaus paaiškinimai (duoti bylą pirmą kartą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme), kad būtent šio modelio šildytuvas priekaboje buvo sumontuotas. Byloje iš esmės ginčas yra tik dėl to, ar šis maišytuvas įsigytas iš trečiojo asmens UAB “DEPO DIY LT”, ar iš kito tiekėjo (apie šį ginčo aspektą pasisakysime kitose šio atsiliepimo dalyse). Tačiau tai, kas yra šio maišytuvo tiekėjas nėra teisiškai reikšminga aplinkybė vertinant momentinio vandens šildytuvo RX001 veikimo principus ir galimas gaisro priežastis.

       3.5.Pirmą kartą šią nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovo neteisėtus veiksmus ieškovas įrodinėjo remiantis ieškovo užsakymu 2020-03-26 UAB “Gaisriniai projektai” direktoriaus M. L. parengta Specialisto išvada dėl kilusio gaisro tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Specialisto išvada) ir M. L. 2021-11-23 teismo posėdžio metu teiktas paaiškinimais. Tačiau šie įrodymai yra nepakankami daryti išvadai, kad atsakovas netinkamai įrengė momentinį vandens šildytuvą ir tai sukėlė gaisrą ar kad atliko kokius kitus neteisėtus veiksmus, nes:

     Pirma, prieš pasisakant dėl Specialisto išvados ir M. L. paaiškinimų įrodomosios vertės, būtina pažymėti, kad jis nėra ekspertas ar specialistas, turintis teisę ir kvalifikaciją nustatyti gaisro kilimo priežastis. Prie specialisto išvados pridėtas M. L. aukštojo mokslo diplomas, iš kurio matyti, kad jam yra suteikta gaisrinės saugos inžinieriaus kvalifikacija. Nėra jokių įrodymų, kad tokia kvalifikacija leidžia nustatinėti gaisro kilimo priežastis. Į atsakovo atstovo klausimą, jeigu būtų tyrimo užduotis nustatyti ne gaisro židinio vietą, o gaisro priežastį, ar būtų galės tai nustatyti, M. L. atsakė, kad nebūtų galėjęs nustatyti, nes jis tokių tyrimų neatlieka, tam reikia samdyti ekspertus (2021-11-23 teismo posėdžio garso įrašas nuo 12 min. 25 s. iki 13 min. 01 s.). Iš esmės M. L. pagal savo kvalifikaciją yra kompetentingas nustatyti ir faktiškai nustatė tik gaisro židinio vietą, tačiau ne gaisro priežastį. Todėl Specialisto išvada ir M. L. paaiškinimai gali patvirtinti tik gaisro židinio vietą, bet ne gaisro priežastį. Specialisto išvadoje nėra nustatyta jokių atsakovo pažeidimų, įrengiant priekabą, kurie galėjo sukelti gaisrą. Tokių pažeidimų M. L. taip pat nenurodė ir teismo posėdžio metu. Todėl nei Specialisto išvada, nei M. L. paaiškinimai negali įrodyti atsakovo neteisėtų veiksmų, nes šiuose įrodymuose nėra jokios reikšmingos informacijos atsakovo veiksmų ne/teisėtumo vertinimui.

       Antra, specialistas M. L. nustatė tik gaisro židinio vietą, t. y. kad gaisras kilo virš kriauklės, momentinio vandens šildytuvo įrengimo vietoje, ir tikėtiną gaisro priežastį - gaisras kilo dėl momentinio vandens šildytuvo avarinio darbo režimo. Specialisto išvados 9 lape specialistas nurodė, kad „momentinio vandens šildytuvo avarinis darbo režimas - tai tokia būsena, kai eksploatacijos metu dėl atsiradusio gedimo, pakitusių parametrų, atsiradusių pažeidimų ar kitų faktorių iš normalaus darbo režimo būsenos pareinama į avarinio darbo režimą. Momentinis vandens šildytuvo avarinis darbo režimas galėjo atsirasti dėl elektros instaliacijos laidų kibirkščiavimo, per aukštos elektros tinklo įtapos, elektros tinklų perkrovos, elektros srovės netekėjimo į įžemintas metalines statinio konstrukcijas, didelės pereinamosios varžos, trumpojo jungimo ir pan.“. Vėliau Specialisto išvados 10 lape specialistas lakoniškai nurodė, kad „pagal nustatytas gaisro kilimo aplinkybes akivaizdu, kad momentinis vandens šildytuvas iš normalaus darbo režimo perėjo į avarinį darbo režimą. Dėl kokios ar kokių priežasčių tai įvyko pagal objekto apžiūros rezultatus nustatyti nesalima. Gaisro židinio vietoje labai stipriai sudegė pats momentinis vandens šildytuvas ir todėl nustatyti avarinio darbo režimo atsiradimo galimą priežastį neįmanoma“. Tačiau iš Specialisto išvados turinio matyti, kad specialistas iš vis nevertino ir nenustatinėjo aplinkybių, kurios, pasak paties specialisto, galėjo sąlygoti gaisrą, t. y. nevertino elektros instaliacijos, nenustatinėjo, ar nebuvo elektros tinklų perkrovos ar trumpo jungimo, taip pat apskritai nevertino bei nenustatinėjo, ar momentinis vandens šildytuvas buvo tinkamai eksploatuojamas laikantis gamintojo instrukcijos. Tai, kad stipriai sudegė pats momentinis vandens šildytuvas, niekaip negalėjo sutrukdyti specialistui ištirti ir įvertinti aukščiau nurodytas aplinkybes (priežastis), t. y. ištirti ir įvertinti šildytuvo eksploatavimo aplinkybes, elektros įtampos tiekimo į automobilio priekabą aplinkybes (elektros schemą, galimą elektros tinklų perkrovą, trumpą sujungimą ir pan.). Todėl Specialisto išvada niekaip neįrodo, kad atsakovas netinkamai sumontavo momentinį vandens šildytuvą, buvusį gaisro židiniu, ar kad atsakovas priekaboje netinkamai atliko elektros instaliacijos darbus.

        Trečia, 2021-11-23 teismo posėdžio metu atsakant i atsakovo atstovo klausimą, ar tyrimo metu buvo nustatyta, kad atsakovas netinkamai sumontavo momentini vandens šildytuvą, M. L. atsakė, kad nenustatyta priežasčių, kad maišytuvas netinkamai buvo sumontuotas, nes tyrimo tikslas buvo tik nustatyti gaisro židinio vietą, o elektros grandinė nebuvo tirta, laidai nebuvo paimti ir tirti, konkrečios gaisro priežastys nebuvo nustatinėjamos (garso įrašas nuo 5 min. 50 s. iki 6 min. 27 s., nuo 14 min. 25 s. iki 14 m. 45 s.). Atsakant į atsakovo atstovo klausimus dėl gaisro priežasčių, M. L. nurodė, kad gaisro židinio vieta yra virš kriauklės, kur buvo maišytuvo vieta, o viena iš priežasčių, sąlygojusių gaisrą, yra tai, kad elektros energija buvo tiekiama į priekabą, o maišytuvo elektros laidas buvo pajungtas į elektros lizdą (garso įrašas nuo 6 min. 28 s. iki 7 min. 55 s.), ir dar kartą pakartojo, kad priežastys, ar maišytuvas buvo tinkamai eksploatuojamas, nebuvo nustatinėjamos (garso įrašas nuo 8 min. 55 s. iki 9 min. 20 s., nuo 9 min. 25 s. iki 10 min. 23 s.). Į atsakovo atstovo klausimą, ar iš Specialisto išvados galima nustatyti, kas yra kaltas dėl gaisro - priekabos gamintojas ar savininkas (eksploatuotojas), M. L. atsakė, kad to negalima nustatyti, nes tai nebuvo tyrimo tikslas ir nebuvo nustatinėjama, dabar jis negali atsakyti, nes nenorėtų spėlioti (garo įrašas nuo 10 min. 23 s. iki 11 min. 01 s.). Į atsakovo atstovo klausimą, jeigu būtų tyrimo užduotis nustatyti ne gaisro židinio vietą, o gaisro priežastį, ar būtų galės tai nustatyti, M. L. atsakė, kad nebūtų galėjęs nustatyti, nes jis tokių tyrimų neatlieka, tam reikia samdyti ekspertus (garso įrašas nuo 12 min. 25 s. iki 13 min. 01 s.). Į ieškovo atstovės klausimą, ar gaisro priežastimi galėjo būti elektros instaliacija ir jos trūkumai, M. L. atsakė, kad negali atsakyti, nes tai nebuvo tirta (garso įrašas nuo 15 min. 45 s. iki 17 min. 01 s.). Į atsakovo atstovo pakartotinius klausimus, ar buvo tirta elektros grandinė (instaliacija), ar buvo nustatinėjama, kad užsidegus maišytuvui atsijungė elektra dėl sumontuoto automato, ar teoriškai gali būti, kad pirma dėl tam tikrų priežasčių užsidegė maišytuvas, o po to atsijungė elektra, M. L. pakartojo, kad tai nebuvo tiriama (nuo 23 min. 7 s. iki 24 min. 15 s.), taip pat nurodė, kad tyrimo metu nebuvo aiškintasi, ar iš maišytuvo buvo išleistas vanduo (24 min. 20 s. iki 24 min. 49 s.).

      3.6.Bylosi įrodymai leidžia teigti, kad gaisro priežastimi buvo ne momentinio vandens šildytuvo gedimas (jo paslėptas defektas), o netinkamas jo eksploatavimas, nes:

      Pirma, byloje nėra ginčo, kad kartu su priekabos dokumentais jos savininkui UAB HI-TECH ELECTRIC direktoriui V. B. buvo perduota priekaboje sumontuota vandens šildytuvo RX001 naudojimo instrukcija, nes šią aplinkybę priekabos savininkas UAB HI-TECH ELECTRIC direktorius V. B. patvirtino savo rašytiniame paaiškinime, kuriame nurodė, kad „kartu su priekabos ir viduje sumontuotos įrangos dokumentais man buvo paduotas ir sumontuoto momentinio vandens šildytuvo RX001 vartotojo instrukcija“ (šis paaiškinimas į bylą pateiktas 2021-05-26, dokumento registracijos Nr. DOK-32380); Be to, 2021-10-05 teismo posėdžio V. B. taip pat pripažino, kad momentinio vandens šildytuvo instrukciją gavo (garso įrašas nuo 1 val. 25 min. 10 s. iki 18 s.).

       Antra, momentinio vandens šildytuvo RX001 naudojimo instrukcijoje nurodoma, jog griežtai draudžiama jungti prietaisą į elektros tinklą, jei vanduo krane užšąla (instrukcijapateikta į bylą su atsakovo 2021-03-10pareiškimu dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo). Be to, ant paties momentinio vandens šildytuvo yra lipdukas, kuriame, be kitų įspėjamųjų įrašų, yra nurodyta, kad “produktas negali būti naudojamas lauke ar kitose vietose, kur žemesnė nei 0 °C temperatūra”.

       Trečia, pagal bylos įrodymus matyti, kad priekaboje gaisras kilo 2020-02-05 apie 8 val. objekte adresu (duomenys neskelbtini). Taigi gaisras kilo ne priekabos eksploatavimo metu, o paryčiais, kai priekaba nebuvo eksploatuojama. Prieš kylant gaisrui elektros tiekimas į automobilio priekabą buvo pajungtas ir elektra buvo tiekiama, o elektra buvo atjungta tik kilus gaisrui (tai nustatyta Specialisto išvados 3 lape, be to, tai patvirtino objekto savininkas savo 2020-02-05 pranešime apie draudiminį įvykį ir 2020-02-23 rašytiniame paaiškinime dėl kilusio gaisro aplinkybių). Automobilio priekaboje šildymo sistema nebuvo įrengta (aplinkybė dėl neįrengtos šildymo sistemos yra nustatyta Specialisto išvados 3 lape). 2020 m. vasario mėnesį Lietuvoje buvo fiksuota žemiausia tų metų žiemos oro temperatūra (-        8,9 laipsniai). Pažyma apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (5.58-10)-B8-1484 patvirtina, kad 2020-02-05 d. 7 - 8 val. ryte buvo nuo -6,2 iki - 6,4 laipsnių šalčio, t. y. buvo neigiama temperatūra (ši pažymą į bylą pateikta 2021-05-26, dokumento registracijos Nr. DOK-32380).

        Ketvirta, 2021-10-05 teismo posėdžio metu apklaustas trečiojo asmens UAB HI-TECH ELECTRIC direktorius V. B. paaiškino (joparodymai 2021-10-05 garso įraše nuo 1 val. 18 min.), kad gaisro metu priekaba buvo išnuomota MB „Riterių maistas“, kuri priekaboje užsiėmė verslu - pusfabrikačių gamyba, elektros srovė visą laiką buvo pajungtą į priekabą (garso įrašas nuo 1 val. 24 min. 20 s. iki 30 s.), pripažino, kad momentinio vandens šildytuvo instrukciją buvo gavęs (garso įrašas nuo 1 val. 25 min. 10 s. iki 18 s.), jis taip pat aiškino, kad maišytuvas buvo paliktas įjungtas į elektros tinklą, tik tariamai 2021-10-04 d. vakare maišytuvas buvo atjungtas nuo vandens tiekimo (garso įrašas nuo 1 val. 25 min. 19 s. iki 59 s.), žinojo, kad užšalęs maišytuvas negali būti jungiamas į elektros tinklą (garso įrašas nuo 1 val. 25 min. 59 s. iki 26 min. 22 s.), į ieškovo atstovės klausimą, kaip suprasti vandens atjungimą, V. B. paaiškino, kad atjungė maišytuvą nuo hidroforo (garso įrašas nuo 1 val. 27 min. 11 s. iki 28 min. 20 s.), atsakovo atstovui uždavus patikslinančius klausimus dėl vandens atjungimo ir atjungimo iš elektros lizdo, V. B. dar kartą patvirtino, kad maišytuvas nebuvo atjungtas nuo elektros lizdo, taip pat paaiškino, kad iš maišytuvo išeinančią vandens žarną atjungė nuo hidroforo ir žarna kabojo, taip pat pripažino, kad iš pačio maišytuvo vandens neišleido (neatsuko šone esančio dangtelio skirtą vandens iš maišytuvo išleidimui) (garso įrašas nuo 1 val. 33 min. 33 s. iki 34 min. 27 s.).

V. B., kaip suinteresuoto bylos baigtimi asmens, paaiškinimus, kad tariamai 2021-10-04 d. vakare maišytuvas buvo atjungtas nuo vandens tiekimo, reikia vertinti kritiškai, nes, pirma, to nepatvirtina jokie bylos rašytiniai įrodymai, antra, tokios aplinkybės jis nebuvo nurodęs nė viename iš savo rašytinių paaiškinimų, teiktų draudimo bendrovei po kilusio gaisro, t. y. nei 2020-02-05 pranešime apie draudiminį įvykį, nei 2020-02-23 rašytiniame paaiškinime dėl kilusio gaisro aplinkybių, nei jokiame kitame dokumente. Todėl tokius V. B. paaiškinimus reikia vertinti kritiškai, nes tuo siekiama išvengti galimos atsakomybės už netinkamą maišytuvo eksploataciją.

        Kita vertus, V. B. pripažino, kad iš pačio momentinio vandens šildytuvo vandens neišleido (neatsuko šone esančio dangtelį skirtą vandens iš maišytuvo išleidimui). Taigi šildytuvas buvo paliktas per naktį įjungtas į elektros lizdą esant priekaboje neigiamai temperatūrai ir esant vandens pačiame šildytuve. Teismo posėdžio metu V. B., atsakydamas į trečiojo asmens UAB „DEPO DIY LT“ klausimus, negalėjo atsakyti ir paaiškinti, kodėl per naktį paliko momentinį vandens šildytuvą įjungtą į elektros lizdą (2021-10-05 teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 34 min. 40 s.).

        Penkta, kadangi bylą pirmą kartą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovo prašymą dėl ekspertizės skyrimo, gaisro priežasčiai nustatyti atsakovas užsakė specialisto išvadą pas teismo ekspertą Vladimirą Kateščenko, kuris parengė Objekto tyrimo išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Ekspertinė išvada).

       3.7. Ekspertas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė, kad: 19.9.1. Pirma, priekaboje elektros instaliacija įrengta tinkamai, t. y. elektros schemoje elektros kabelis (ilgai leistina srovė 25 A) yra tinkamai apsaugotas automatiniu jungikliu (1P, C, 16A) ir parinktas teisingai. Todėl ekspertas atmetė kaip gaisro priežastį versiją, kad netinkamai buvo pasirinktas vandens šildytuvo maitinimo laidas ir automatinis jungiklis.   Antra, nustatė, kad labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – vandens šildytuvo gedimas įvykęs dėl eksploatavimo minusinėje aplinkos temperatūroje.   Apeliacinės instancijos teismas prijungė prie bylos Ekspertinę išvadą.

        Ieškovas savo patikslintame ieškinyje nurodė, kad Ekspertine išvada negalima remtis, nes joje nenurodyta kokią medžiagą naudojo ir tyrė tyrimą atlikęs specialistas, be to, ekspertas niekaip neidentifikuoja ir nepasisako, kodėl, pagal ekspertą tinkamai įrengti ir turintis užtikrinti normalų darbą automatiniai jungikliai neatliko savo „darbo“ – neišjungė elektros tiekimo grandinės ir taip neužkardė kelio gaisrui.   Tokie ieškovo argumentai yra visiškai nepagrįsti ir niekaip nepaneigia Ekspertinės išvados pagrįstumo ir įrodomosios reikšmės. Nėra jokio pagrindo nesivadovauti Ekspertine išvada kaip rašytiniu įrodymu. Ekspertinės išvados tiriamoje dalyje nurodyta, kad ekspertui susipažinimui su bylos medžiaga buvo pateikta atitinkama nuoroda. Tai dropbox nuoroda, kurioje buvo įkelta ši byla elektroniniu formatu. Taigi ekspertas vertino visą šios civilinės bylos medžiagą. Kaip matyti, jam pateikta medžiaga buvo pakankamos apimties tyrimui atlikti ir išvadoms pateikti.

      Ekspertas parengtoje Specialisto išvadoje aiškiai nurodė priežastis, kodėl galėjo būti neišsijungti automatiniai jungikliai. Specialisto išvados 4 psl. nurodyta: „Kaip žinoma, vandens tūris užšalimo metu didėja, ir iškyla pavojus vandens šildytuvo sugadinimui, dėl hermetiškumo praradinimo. Galimi keli variantai, kad toks gedimas gali sukelti užsidegimą. Pavyzdžiui, patekęs ant elektrinio šildymo elemento pajungimo kontaktų vanduo gali sukelti / imituoti nemetalinį vietinį lankinį ar izoliacijos pramušimą, kuriam esant apsaugos aparatas (automatinis jungiklis) neatjungs elektros srovės, nes tokiu atveju atsiradusi srovė gali neviršyti kritinės ir ji bus skaičiuojama, kad įjungta maksimali leistina apkrova. Taip pat galimas variantas, kad užšalus vandeniui ir įsijungus šildymo elementui, dėl drėgmės patekimo, gali įvykti šildymo elemento perkaitimas ir vandens šildytuvo plastmasinių detalių užsidegimas“. Todėl, priešingai nei ieškovas teigia patikslintame priežastyje, Ekspertas nurodė ir pakomentavo priežastis, kodėl galėjo nesuveikti automatinis jungiklis.

      3.8.Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-690/2017). Teismas, nagrinėdamas bylą, įvertina įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daro išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-690/2015). Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Vertinant keletą įrodymų, reikšmės turi ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija vadovautis, o kurią atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018).

      Todėl, įvertintus aukščiau nurodytus argumentus ir bylos įrodymus pagal įrodymų pakankamumo principą ir kitas įrodymų vertinimo taisykles, darytina išvada, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis yra ta, kad esant neigiamai temperatūrai nešildomoje priekaboje, pažeidžiant gamintojo eksploatavimo instrukciją ir nustatytus draudimus, per naktį momentinis vandens šildytuvas buvo paliktas įjungtas į elektros lizdą ir labiausiai tikėtina, kad šildytuvas nebuvo atjungtas nuo vandens arba iš šildytuvo nepilnai buvo išleistas vanduo. Taigi gaisrą sukėlė netinkamas šildytuvo eksploatavimas pažeidžiant gamintojo instrukcijas.

        Šioje vietoje būtina pažymėti, kad dėl ieškovo kaltės ir nepateisinamo aplaidumo nei neapdairumo, pasireiškiančio tuo, kad gaisro priežastis nebuvo nustatyta prieš išmokant draudimo išmoką iki priekabos remonto, jau yra apsunkintas gaisro priežasties nustatymas. Tačiau visos su tuo susijusios neigiamos pasekmės turi tekti būtent ieškovui, kuris atsakingas už netinkamą savo elgesį ir sukeltus apsunkinimus nustatant gaisro priežastį.   Todėl darytina išvada, kad ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų bei teisiškai reikšmingo priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos, kuria sukėlė priekabos gaisras. Todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovo ieškinio.

       3.9.Dėl ieškovo naujos versijos apie priekaboje netinkamai įrengtą elektros instaliaciją.

       Panevėžio apygardos teismas 2022-10-20 nutartimi, grąžindamas šią bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, sukritikavo ir iš esmės paneigė ieškovo versiją, kad gaisrą sukėlė momentinio vandens šildytuvo gedimas (tariamas paslėptas trūkumas). Nurodytos 2022-10-20 teismo nutarties 35 punkte nurodė: „nagrinėjamu atveju ieškovas, kaip draudikas, turėdamas įstatymo suteiktą teisę reikalauti žalos atlygimo, ieškinio, pareikšto atsakovei, kaip daikto, kuriam galioja garantija, pardavėjai, teisiniu pagrindu nurodė minėtus civilinio kodekso straipsnius, reglamentuojančius pardavėjo atsakomybę už perduoto daikto trūkumus esant garantiniam laikotarpiui, o faktiniu ieškinio pagrindu nurodydamas aplinkybes, susijusias su įvykusio gaisro priežastimi – kaip nurodė ieškovas, elektrinio momentinio vandens šildytuvo trūkumą, tačiau nenurodė koks konkretus daikto trūkumas sukėlė gaisrą. Nors ieškinyje nurodoma, kad gaisrą sukėlė momentinio vandens šildytuvo avarinis darbo režimas, nagrinėjant bylą teisme ir apklausiant ieškovo pasamdytą specialistą, kuris surašė išvadą dėl gaisro židinio ir gaisro priežasčių, buvo išsiaiškinta, kad avarinis darbo režimas yra tik elektros prietaiso būsena, į kurią pereina iš esmės visi elektros prietaisai, kai yra veikiami tam tikrų darbui neįprastų aplinkybių, ir kurią gali sukelti įvairios priežastys. Kokios buvo priežastys, t. y. koks momentinio vandens šildytuvo trūkumas sukėlė jo avarinį darbo režimą, ieškovas ieškinyje nekonkretizavo. Tačiau nepaisant to, kad toks buvo ieškinio faktinis pagrindas, skundžiame sprendime apie galimus (ne/įrodytus) momentinio vandens šildytuvo trūkumus nepasisakyta“.

      Taigi, vadovaujantis nurodytais apeliacinės instancijos teismo pateiktais išaiškinimais, grąžinus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, ieškovas turėjo nurodyti ir įrodyti, koks konkretus momentinio vandens šildytuvo trūkumas sukėlė gaisrą. Tačiau ieškovas, suprasdamas, kad nesugebės įrodyti konkretaus momentinio vandens šildytuvo trūkumo, galėjusio sukelti gaisrą, iš esmės pakeitė savo poziciją bei faktinį ieškinio pagrindą, ir sukūrė naują versiją dėl gaisro priežasties – ėmė teigti, kad gaisro kilimo priežastis yra netinkamai priekaboje įrengta elektros instaliacija, o tokią savo poziciją grindžia 2021-11-23 teismo posėdžio metu specialisto M. L. pateiktais paaiškinimais.

     3.9. Šiame atsiliepime jau buvo aprašyti M. L. teikti paaiškinimai, kurių esmė yra ta, kad, rengiant Specialisto išvadą, jam nebuvo užduotas klausimas, kokia yra gaisro priežastis, jis neturi patirties ir kvalifikacijos gaisro priežasčiai nustatyti, jis netyrė gaisro priežasčių, nesiaiškino ar elektros instaliacijoje nėra jokių pakitimų, ar ji įrengta tinkamai. Tačiau tuo pačiu jis nurodė savo pamąstymus, kad jei elektros instaliacija būtų buvusi tvarkinga, t. y. sudėti automatiniai saugikliai, gaisras, tikėtina, nebūtų kilęs. Panevėžio apygardos teismo 2022-10-20 nutarties 36, 37 punktuose M. L. teiginiai dėl elektros instaliacijos buvo įvertinti kaip pamąstymai, samprotavimai. Tai iš esmės yra niekuo nepagrįstos prielaidos. Vien šių M. L. pamąstymų (samprotavimo) pagrindu (pamąstymai pateikti klausimais, kuriais M. L. net neturi kvalifikacijos ir patirties) ieškovas teigia, kad priekaboje elektros instaliacija buvo netinkama, nes neužkirto kelio gaisrui.

      Tokia ieškovo pozicija yra nepagrįsta, deklaratyvi ir neįrodyta (CPK 178 str.). Ją paneigia jau aptarta Ekspertinė išvada, kurioje nustatyta, kad labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – vandens šildytuvo gedimas įvykęs dėl eksploatavimo minusinėje aplinkos temperatūroje, taip pat paaiškinta dėl kokių galimų priežasčių, įvykus vandens šildytuvo gedimui, galėjo nesuveikti automatinis jungiklis (tai detaliai jau buvo aprašyta šio atsiliepimo 19.13 punkte). Ekspertinėje išvadoje nustatyta, kad priekaboje elektros instaliacija buvo įrengta tinkamai ir atmesta versija, kad gaisrą sukėlė netinkamai priekaboje įrengta elektros instaliacija. Be to, ieškovo pozicija, kad tariamai priekaboje buvo netinkamai įrengta elektros instaliacija, yra nepagrįsta ir abstrakti, nes nėra nurodyti konkretūs atsakovo elektros instaliacijos pažeidimai, priežastiniu ryšiu susiję su gaisru, t. y. nėra nurodyta ir neįrodyta, kokie konkretūs elektros instaliacijos pažeidimai sukėlė gaisrą. Neužtenka abstrakčiai teigti, kad tariamai buvo netinkamai atlikta priekabos elektros instaliacija, nenurodant konkrečių pažeidimų, t. y. nenurodant, kokių konkrečių teisės aktų, reglamentų ir standartų reikalavimų nebuvo laikomasi priekaboje atliekant elektros instaliacijos darbus. Pažymėtina, kad prieš išmokant draudimo išmoką nebuvo užfiksuota priekabos elektros instaliacijos būklė, nevertina, ar nebuvo pažeista elektros instaliacija ir pan. Pažymėtina ir tai, kad byloje yra duomenys apie kitus gaisrus, kuriuos esant neigiamai temperatūrai sukėlė į elektros lizdą įjungti momentiniai vandens šildytuvai, kas leidžia teigti, kad tai yra dažna gaisro priežastimi (pateikta į bylą 2022-02-04, dokumento registracijos Nr. DOK-7685).

    3.10.Dėl palūkanų priteisimo.

     Ieškovas nepagrįstai iš atsakovo prašo priteisti 536,15 Eur kompensuojamąsias palūkanas, nes atsakovo prievolė nebuvo patvirtinta teismo sprendimu ir nebuvo pradelsta. Todėl kompensuojamosios palūkanos iki kreipimosi į teismą negali būti skaičiuojamos. Pagal kasacinio teismo praktiką tam, kad būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį, turi būti visos trys sąlygos: 1) neįvykdyta prievolė turi būti piniginė; 2) turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas; 3) įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2006; 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015). Taigi, iki tol, kol draudimo bendrovės reikalavimas nėra patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, CK 6.210 str. prasme atsakovo prievolė nėra pradelsta ir kompensuojamosios palūkanos negali būti skaičiuojamos. Ieškinio tenkino atveju, ieškovas įgyja teisę tik į procesines palūkanas nuo ieškinio pareiškimo pagal CK 6.37 str. 2 d. nuostatas.

    3.11.Dėl trečiojo asmens UAB „DEPO DIY LT“.

     Bylos įrodymai patvirtina, kad automobilio priekaboje, kurioje kilo gaisras, buvo sumontuotas vandens maišytuvas su momentiniu šildytuvu, kurį atsakovas pirko iš UAB „Depo DIY LT“ pagal 2019-04-17 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini). Nors UAB „Depo DIY LT“ ginčija šį faktą, atsakovas su tuo nesutinka. Todėl, jeigu byloje būtų nustatyta, kad momentinis vandens šildytuvas buvo nekokybiškas ir tai sukėlė gaisrą, kiltų tiekėjo UAB „Depo DIY LT“ atsakomybės klausimas. Tačiau bylos įrodymai leidžia teigti, kad ieškovė neįrodė, jog momentinis vandens šildytuvas buvo nekokybiškas ir jog tai buvo gaisro priežastimi. Pažymėtina, kad UAB „Depo DIY LT“ ginčija ne faktą, kad priekaboje buvo sumontuotas momentinis vandens šildytuvas RX001, o tik faktą, kad priekaboje sumontuoto konkretaus šildytuvo tiekėjas yra UAB „Depo DIY LT“. Kaip jau minėta, ginčo dėl to, kad priekaboje buvo sumontuotas būtent momentinis vandens šildytuvas RX001, nėra ir negali būti, nes tai įrodo šie bylos įrodymai: i) priekabos savininko UAB HI-TECH ELECTRIC direktoriaus V. B. rašytinis paaiškinimas, kuriame patvirtinama, kad „kartu su priekabos ir viduje sumontuotos įrangos dokumentais man buvo paduotas ir sumontuoto momentinio vandens šildytuvo RX001 vartotojo instrukcija“ (šis paaiškinimas į bylą pateiktas 2021-05-26, dokumento registracijos Nr. DOK-32380); ii) atsakovo sunaudotų medžiagų nurašymo aktas, kuriame nurodyta, kad priekabos gamybai panaudotas momentinis vandens šildytuvas RX001 (šis įrodymas į bylą pateiktas 2021-06-08, dokumento registracijos Nr. DOK-35092); iii) atsakovo direktoriaus paaiškinimai (duoti bylą pirmą kartą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme), kad būtent šio modelio šildytuvas priekaboje buvo sumontuotas. Byloje nėra jokių kitų patikimų ir leistinų įrodymų, kad priekaboje buvo sumontuotas kito modelio momentinis vandens šildytuvas.

      4.Atsakovo UAB „Fornesa“ atstovas advokatas Evaldas Skurvydas prašė ieškinį atmesti atsiliepime nurodytais argumentais. Parodė, kad ieškovo atstovės nurodyti argumentai niekuo nepagrįsti. Parodė, kad įvyko draudiminis įvykis, pavedama S. L. nustatyti priežastis, kuris nekompetetingas. Jis tik nustatė gaisro kilimo vietą, bet nenustatė gaisro kilimo priežasties, jis atsakė, kad neturi kompetencijos to padaryti. Ieškovo pozicija grindžiama tik jo pamąstymais. Ieškinys dėl žalos, todėl turi įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, žalą ir kaltę. Kalbama apie viską abstrakčiai.   Kokie gi yra atsakovo neteisėti veiksmai ieškovas negali įvardinti, net nenurodė kokia yra gaisro kilimo priežastis. Ieškovas teigia, kad yra elektros instaliacijos pažeidimai, kokie tie pažeidimai, kaip jie susiję su gaisru nenurodė. Byloje yra eksperto išvada, ja nesivadovauti nėra pagrindo, gaisro priežastis yra, kad maišytuvas negali būti eksploatuojamas esant neigiamai temperatūrai. Prieš išmokant draudimą, bendrovė nesiaiškino kas su susiję su vandens maišytuvo eksploatacija. Dėl maišytuvo modelio, kad atsakovo pozicija nėra nuosekli, nes M. L. atlikdamas tyrimą vertino kitą maišytuvo modelį. Tiek M. L., tiek ekspertas paaiškino, kad visų maišytuvų veikimo principas toks pats, kad negalima jo eksploatuoti esant minusinei temperatūrai. Šiai bylai svarbu kaip veikia maišytuvas, bet ne koks maišytuvas buvo. Gaisro priežastis, nes priekabos naudotoja paliko maišytuvą įjungtą į elektros lizdą, kuriame buvo vandens. Ieškovas neįrodinėja, kad maišytuvas turėjo defektų. RX001 maišytuvas buvo pirktas Depo.

      5.Pirmą kartą nagrinėjant bylą atsakovo UAB „Fornesa“ atstovas direktorius Ž. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad montavo būtent tokį šildytuvą, koks nurodomas fotonuotraukose. Priekaba buvo pagaminta maisto gamybai, poreikius nustato pats užsakovas. Priekaboje buvo įrenti darbo stalai, kepimo, virimo įranga, apšvietimas, konvekcinė krosnis, sumontuota elektros instaliacija (ją sumontavo atsakovės elektrikai). Vanduo tiekiamas iš 25 litrų bakelio. Priekabos instaliacijos planas yra standartinis, tačiau visi įvadai ir rozetės derinamos su klientu, vertina galingumą – vienfazė arba trifazį, pagal įrangos sąrašą. Perdavimo metu papasakojama, kaip veikia įrangą, nurodo, ko negalima daryti, perduodamos naudojimosi instrukcijos. Taip pat buvo sumontuoti jungikliai, kurie apsaugo nuo elektros šuolių, jei įvyksta trumpasis jungimas, automatiškai išjungiama elektra.

      Papildomai posėdžio metu parodė maišytuvas RX 001 pirktas Depo, jis buvo sumontuotas kvalifikuotai. Ir dabar perka tokio tipo maišytuvus ir juos montuoja. Iki ginčo priekabos įrengimo ir anksčiau tokius darbus atlikinėjo. Po gaisro priekabos savininkas atvežė priekabą į aikštelę, kai ekspertas buvo priekaboje jis nedalyvavo. Priekaba buvo pritaikyta naudojimui.

      6.Pirmą kartą nagrinėjant bylą, trečiojo asmens UAB „DEPO DIY LT“ atstovas G. Ž. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra labai daug panašaus modelio šildytuvų prekyboje, tačiau RX001 jų parduotuvė neprekiauja. Parduotuvė skirta individualiems asmenims, su įmonėmis beveik sutarčių nesudarinėja ir prekės nėra skirtos pramoniniam naudojimui. Internetinėje parduotuvės svetainėje suvedus brūkšninį kodą, kuris yra nurodytas sąskaitoje faktūroje (t. y. 2770050080472) iki šiol galima rasti šildytuvą, kuris yra paprastas, mechaninis, vertikalus, su šone esančia rankena, be jokio ekranėlio. Akivaizdu, kad atsakovo nupirktas vandens šildytuvas ir sumontuotas priekaboje, yra ne tokie patys. Net ir sudegus vandens šildytuvui, kaitinimo elementas išliko, todėl matosi, kad termostatas yra išorėje, o DEPO parduodamo, yra viduje. Techninėje priekabos specifikacijoje yra nuotrauka, kurioje matomas kampe vandens šildytuvas yra horizontalus su kranu ir rankena viršuje, todėl šildytuvai ne tie patys. Parduotuvė prekiauja ir horizontaliais šildytuvais, tačiau Kinijos gamintoja pateikė savo gaminamus modelius, tarp jų modelio RX001 nėra. Instrukcijose tikrai yra nurodoma, kad į elektros tinklą negalima jungti sušalusio maišytuvo, instrukciją lietuvių kalba pateikia ir verčia DEPO.      

    Papildomai posėdžio metu parodė, kad palaiko duotus parodymus. Atsakovas neįrodė, kad jo nurodytas maišytuvas RX 001 buvo pirktas iš Depo. Nuotraukoje nurodyta, kad gaisro metu sudegusio maišytuvo spiralė skiriasi nuo Depo parduodamo maišytuvo spiralės. Depo parduodamas maišytuvas yra montuojamas prie sienos, o atsakovo pateiktose nuotraukos maišytuvas turi koją, kuri primontuojama prie kriauklės horizontalaus paviršiaus. Specialisto nuotraukoje yra dušo žarna, o priekaboje dušo žarnos nesimato. Byloje neįrodinėjama koks buvo maišytuvo gedimas, jeigu jis buvo įjungtas ir jame buvo vandens prie minusinės temperatūros, tai galėjo užsidegti.

      7.Pirmą kartą nagrinėjant bylą, trečiojo asmens UAB HI-TECH ELECTRIC atstovas V. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad priekabą įsigijo iš UAB „Fornesa“ su visa įranga. Užsakinėjo priekabą Mažajai bendrijai nuomai maisto gamybai ir prekybai. Priekaba buvo išnuomota MB „Maisto riteriai“, kurioje ir pats dirba antraeilėse pareigose. Verslą vykdė Trakų r. sav., nuo birželio mėn. iki rugsėjo mėn. Kadangi darbas yra sezoninis, vėliau priekabą transportavo prie savo gyvenamojo namo, kur gamino pusfabrikačius. Elektros srovė buvo visada pajungta, nes veikė šaldikliai. Dieną prieš gaisrą naudojosi priekaba. Naudojimosi instrukciją buvo gavęs ir vakare vandenį nuo maišytuvo atjungė, todėl jis užšalęs nebuvo. Vanduo buvo naudojamas tik vasaros sezono metu. Vanduo naudojamas taip: vamzdis įsukamas į hidroforą, kuris iš bako siurbia vandenį. Iš pačio maišytuvo vandens neišleido, tiesiog atjungė nuo hidroforo, vandens keli lašai išbėgo, iš elektros lizdo neišjungė. Po gaisro gana greitai nuvežė priekabą įvertinti gamintojui, toliau sprendė, ką daryti, galbūt remontuoti. Patys tik spėliojo gaisro priežastį, kol gaisrininkai pasakė, kad gaisras kilo nuo maišytuvo. Nusprendė priekabą taisyti, kai gavo draudimo išmoką. Ekspertui rašė paaiškinimą kaip viskas buvo, instrukcijos greičiausiai neteikė. Įmontuotas buvo maišytuvas su ekranėliu.

      8.Pirmą kartą nagrinėjant bylą, liudytojas M. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad teikė išvadą dėl gaisro priežasties. Atvykus apžiūrėti priekabos, gavo informaciją apie įrengtą maišytuvą, ar žodžiu, ar dokumente buvo nurodytas modelis, tiksliai nepamena. Visų maišytuvų-šildytuvų veikimo principas panašus, todėl modelis reikšmės neturi. Avarinis darbo režimas – tai būsena, kai pereinama iš normalaus darbo režimo, kai įvyksta kažkoks gedimas. Tikslas buvo atrasti gaisro židinį ir priežastį, laidų poėmiai nebuvo paimti. Aiškiai matėsi gaisro židinys, priekaba buvo prijungta prie elektros, maišytuvas taip pat buvo įkištas į elektros lizdą. Ar prietaisas buvo eksploatuojamas tinkamai, nesiaiškino. Priežastis galėjo būti maišytuvo ir elektros grandinėje, galėjo būti užlūžęs laidas, trumpas jungimas ir pan. Nustatyti, kas sąlygojo gaisro kilimą, reikėtų atlikti ekspertinį tyrimą, daryti poėmius, tą daro kiti specialistai.  Pagrindinė priežastis – maišytuvo pajungimas į elektrą, šildomas vagonėlis taip pat nebuvo. Ar maišytuve buvo likę vandens, atsakyti negali, tačiau vandens padavimas pajungtas nebuvo. Ar buvo įrengti saugikliai maišytuvui, pasakyti negali, nes tai nebuvo tirta. Jei priekaboje būtų įrengtas kito modelio šildytuvas, išvada nesikeistų. Jei elektros instaliacija yra tvarkinga, prietaisas tinkamas, apsaugoti kitus elektros prietaisus gali saugikliai. Saugikliai tirti nebuvo. Elektros grandinėje įvykus gedimui, trumpam jungimui, jei pajungti saugikliai, jie turėjo išsijungti, elektros tiekimas nebetiekiamas ir tai turėtų apsaugoti nuo gaisro.

     9.Teismo ekspertas Vladimiras Kateščenko parodė, kad palaikė savo surašytą 2022-04-14 Objekto tyrimo išvadą. Parodė, kad jis yra įrašytas į ekspertų sąrašą, jo kompetencija yra gaisrų ekspertizės, pagal specialybę jis yra inžinierius elektrikas. Jis išvadą parengė vadovaujantis UAB „Fornesta“ pateikta medžiaga. Dėl pirmos versijos, pagal skaičiavimus automatinis jungiklis siejasi su elektros kabeliu, su apkrova, t.y. prijungtu prietaisu. Apie priekaboje sumontuotą įrangą, jo galią, vandens šildytuvą buvo viskas paskaičiuota. Kabelis nebuvo pažeistas vandens šildytuvo, trumpo įjungimo požymių nebuvo. Elektros schemą jis nagrinėjo. Gaisro židinyje buvo kranas, šildytuvas. Gaisras kilo dėl vandens šildytuvo, nes buvo minusinė temperatūra, jo negalima naudoti prie tokios temperatūros, nes gali užsidegti plastikinis korpusas. Jeigu vandens šildytuve nėra, kaitinimo elementas perkaito ir galėjo užsidegti. Kada vanduo užšąla, plyšta plastmasė ir gali užsidegti, Vandens šildytuvas buvo virš kriauklės. Pagal 4 nuotrauką, tai kad šildytuvas liko be vandens ir nuo kaitinimo elemento užsidegė šildytuvo korpusas plastmasinis. Tai matyti iš 3 nuotraukos, sudegusios spiralės. Dėl specialisto L. išvadų 11 p. 3 pastraipoje, tai reikėjo atlikti daug tyrimų. Kad vandens šildytuve nebuvo, jis sprendžia pateiktus duomenis, jog prie minusinės temperatūros šildytuvas negali būti panaudotas. Jeigu nebūtų šildytuve vandens, gaisras nekiltų, nes nebūtų įtampos. Jeigu prie kaitinimo elemento prijungti kiti elementai ir viršija elektros galią, tai laidas gali užsidegti. O UAB „Gaisriniai tyrimai“ turėjo tirti elektros instaliaciją, bet netyrė. Kad vandens šildymo korpusas buvo plastikinis padarė išvadą iš nuotraukoje matytų išsilydžiusių likučių. Vandens šildytuvas sugedo, nes buvo naudojamas dėl vandens užšalimo. Pavyzdžiui, užšąla vanduo, trūko korpusas, įvyko užtrumpinimas, įkaito elementas ir užsidegė korpusas, automatiniai saugikliai nesuveikia tokiu atveju. Jeigu šildytuvas būtų be vandens ir įjungtas irgi galėtų užsidegti, o gali ir perdegti. Per kaitinimo elementą turi tekėti vanduo. Jei vandens šildytuvas nenaudojamas, jį reiktų išjungti iš rozetės. Maišytuvas buvo pajungtas teisingai, laidai, rozetės atitinka, bet užsidegė, nes jame buvo užšalęs vanduo, vagonėlis buvo nešildomas. Buvo minusinė temperatūra ir todėl buvo vandens užšalimo pavojus. Dėl šildytuvo trūkumų duomenų nebuvo. Čiaupo įrengimo vietoje yra elektrinis elementas ir tada tiriama dėl kokių priežasčių užsidegė, visa instaliacija čiaupo ir pajungimo laidas nepažeista, tai vadinasi kaitinimo elementas užsidegė. Jei būtų netinkama elektros instaliacija, užtrumpinimai, tai būtų matyti. Turėtų būti laidų apsilydimai, o tokių duomenų nebuvo, pagrindinis laidas gerai atrodo. Jeigu yra atskira atšaka maišytuvui, tai kitiems prietaisams, šaldytuvams tai įtakos neturi. Maišytuvas turėjo atskirą elektros įvadą. Jis vertindamas medžiagą vadovavosi prisijungimo prie bylos nuoroda, kurią pateikė užsakovas. Maišytuvas neturi būti eksploatuojamas minusinėje temperatūroje. Depo elementas nuotraukoje ir sudegusio elemento veikimo principas tas pats, bet vizualiai ar tie elementai analogiški, negali pasakyti. Jeigu prietaisas būtų naudojamas pagal instrukciją tinkamai, tai nebūtų gaisro kilimo Koks šildytuvas buvo duomenų neturėjo, jis vadovavosi UAB „Gaisriniai tyrimai“ duota išvada.

Ieškinys atmestinas.

       10. Byloje nustatyta, kad 2019 m. sausio 30 d. UAB „Fornesa“ ir UAB HI-TECH ELECTRIC sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis) dėl priekabos įrengimo ir pritaikymo maisto gaminimui ir prekybai (Sutarties 1 p.); sutartimi UAB „Fornesa“ įsipareigojo ne ilgiau kaip per 35 darbo dienas įrengti priekabą (Sutarties 4 p.); pagal Sutartį priekabos modernizavimo kokybė turi atitikti nurodytas technines sąlygas ir specifikacijoje aptartus reikalavimus,  atliktiems darbams suteikdama 12 mėnesių garantinis laikotarpis, naujai montuojamai įrangai suteikiamas įrangos gamintojo nustatytas garantinis laikotarpis; garantija neteikiama jei pažeidžiamos įrangos eksploatacijos taisyklės, arba jei pažeidimai atsirado dėl trečiųjų asmenų kaltės (Sutarties 5, 6.1 p.p.); UAB HI-TECH ELECTRIC nusipirko iš UAB „Fornesa“ priekabą, v/n (duomenys neskelbtini), su įranga maisto gamybai už 22597,96 Eur. Šią aplinkybę patvirtina 2019 m. gegužės 21 d. PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini).

      11.Ergo transporto priemonių kasko draudimo liudijimu Nr.(duomenys neskelbtini)  (draudikas - ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, draudėjas – UAB HI-TECH ELECTRIC, naudos gavėjas – KU Kredito unija taupa), priekaba MARTZ, v/n (duomenys neskelbtini), buvo apdrausta civilinės atsakomybės draudimu laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 29 d. iki 2020 m. gegužės 20 d.

      12.2020-02-05 Trakų priešgaisrinė gelbėjimo tarnybos rašte Nr. (duomenys neskelbtini) ERGO Insurance SE Lietuvos filialui nurodyta, kad 2020 m. vasario 5 d. (duomenys neskelbtini), kilo gaisras transporto priemonėje (vagonėlis-priekaba), v/n (duomenys neskelbtini), priklausančiai UAB HI-TECH ELECTRIC; gaisro metu apdegė vagonėlyje-priekaboje buvęs elektrinis vandens šildytuvas, dalis sienos, aprūko sienų ir lubų elementai; labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai.

      13. 2020-02-23 raštu pranešė draudėjui ERGO Insurance SE Lietuvos filialui apie kilusį gaisrą apdraustoje priekaboje. V. B. 2020 m. vasario 23 d. pateikė paaiškinimus dėl kilusio gaisro aplinkybių bei nurodė, kad pamatęs gaisrą vagonėlyje, atjungė elektros tiekimą, vagonėlyje šildymo nebuvo, dėl kilusios gaisro priežasties – momentinio vandens šildytuvo sutinka.

      14. UAB „Fornesa“ 2020 m. vasario 26 d. pateikė UAB HI-TECH ELECTRIC priekabos remonto pasiūlymą, kurios kaina su PVM siekia iki 22925,87 Eur.

      15.UAB „Fornesa“ 2020 m. gegužės 13 d. raštu informavo, kad PVM sąskaitoje faktūroje (duomenys neskelbtini) į kainą buvo įtrauktas ir sumontuotas vandens šildytuvas priekaboje v/n (duomenys neskelbtini).

       16.Iš 2020-05-13 ERGO Insurance SE Lietuvos filialo pranešimo KU Kredito unijai Taupa apie draudimo išmoką matyti, kad ERGO žalą įvertino 16926 Eur, o pritaikius 200 Eur išskaitą, 2020-05-13 išmokėta draudimo išmoka – 16726 Eur (Mokėjimo nurodymas Nr.(duomenys neskelbtini)).

        17.Iš 2019 m. balandžio 17 d. PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB „Fornesa“ iš UAB „DEPO DIY LT“ įsigijo vandens maišytuvo snapą Rubineta/ Rubineta U18x200mm chromuc (brūkšninis kodas 4779028803721) ir vandens maišytuvą su momentiniu šildytuvu keraminėms kriauklėms (brūkšninis kodas 2770050080472).

       18 Atsakovas pateikė skaitmeninio valdymo elektrinio maišytuvo naudotojo vadovą, kurio vienas iš įspėjamųjų punktų yra, kad produktas negali būti naudojamas lauke ar kitose vietose, kur yra žemesnė nei 0 C temperatūra.

        19.Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba 2021 m. gegužės 26 d. pateikė pažymą, kad oro temperatūra nuo 2020 m. vasario 4 d. 24 val. iki vasario 5 d. 8 val. (duomenys neskelbtini), artimiausios Vilniaus meteorologijos stoties, esančios Trakų Vokėje, duomenimis, oro temperatūra svyravo nuo -2,1 (24 val.) iki -6,4 (8 val.).     

       20. Iš 2019 m. gegužės 21 d. sunaudotų medžiagų nurašymo akto Nr. 1 matyti, kad UAB „Fornesa“, priekabos identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), nurašė medžiagas daikto gamybai, tame tarpe ir vandens maišytuvą su momentiniu šildytuvu RX001.

      21. ERGO Insurance SE 2020 m. birželio 2 d. pateikė pretenziją UAB „Fornesa“ dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, žalos dydis - 16726 Eur.  UAB Fornes“ 2020-07-20 raštu išreiškė nesutikimą dėl žalos atlyginimo, remiantis tuo, jog priekaboje sumontuotas vandens šildytuvas buvo naujas ir su garantija.

      22. UAB „Fornesa“ 2020 m. liepos 20 d. raštu išreiškė nesutikimą dėl žalos atlyginimo, remdamiesi tuo, kad priekaboje sumontuotas vandens šildytuvas buvo naujas ir su garantija.

       23.Kaip matyti iš ieškovo pateikto Įmonės Topway Imp. & Exp. Corp atsakymo įmonei DEPO dėl klausimo kodėl naudojimo instrukcijoje nurodyta, kad draudžiama palikti vandens šildytuvą prijungtą prie elektros tinklo esant žemesnei nei 0 C temperatūrai ir kokios galėtų būti pasekmės jei jis būtų prijungtas  - paaiškinta, kad yra dvi situacijos, kai pirkėjas naudoja maišytuvą: 1) maišytuvo korpusas yra visiškai užpildytas vandeniu, kuris užšalo; jei pirkėjas pradės šildyti vandenį, maišytuvo korpuse akimirksniu atsiras slėgio neatitikimas ir ledas perplėš maišytuvo korpusą; 2) maišytuvo korpuse vandens yra mažai arba jo visiškai nėra: tam , kad neįvyktų ilgalaikis sausas kaitinimas, maišytuvo sistemoje įtaisytas saugiklis automatiškai perdegs, tai reiškia, kad šildytuvas nebeveiks, tačiau taip galima išvengti gaisro pavojaus; būtent todėl naudojimo instrukcijoje mes nustatėme reikalavimą klientui: naudodami pirmąjį kartą, paleiskite tekėti vandenį, neprijungdami prie elektros srovės.

       24.2020-03-26 „Gaisriniai projektai“ kilusio gaisro ekspertinio tyrimo specialisto M. L. išvadoje dėl kilusio gaisro tyrimo (su fotonuotraukomis), nurodyta, kad apžiūros objektas – automobilio priekaba MARTZ (valst.Nr. (duomenys neskelbtini)) (maisto vagonėlis), randasi adresu (duomenys neskelbtini) ; gaisras kilo 2020-02-05 apie 8 val. objekte adresu (duomenys neskelbtini).; gaisrą pastebėjo objekto savininkas V. B.; objektas priklauso UAB „HI-TECH ELEKTRIC“:

      Atsakant į klausimą: kas yra gaisro židinys, pateiktas atsakymas – gaisro židinio vieta yra virš kriauklės, momentinio vandens šildytuvo įrengimo vietoje.  Nurodyta, kad didžiausiai terminiai pažeidimai fiksuojami virš kriauklės, momentinio vandens šildytuvo įrengimo vietoje; toliau nuo šios vietos degimo ir aprūkimo požymiai į visas puses silpnėja; kriauklėje aptinkamos momentinio vandens šildytuvo liekanos bei skysto muilo ir dezinfekcinio skysčio talpų liekanos; objekto apžiūros metu momentinio vandens šildytuvo elektros maitinimo laidas yra įjungtas į kištukinį elektros lizdą esantį po kriauklę; objekte šildymo sistemos įrengta nebuvo; į objektą buvo įrengti tik elektros ir vandens įvadai; objekto savininkas apžiūros metu nurodė, kad prieš kylant gaisrui elektros tiekimas į objektą buvo pajungtas ir elektra buvo teikiama. 

       Atsakant į klausimą: kokia yra gaisro kilimo priežastis, pateiktas atsakymas - gaisras kilo dėl momentinio vandens šildytuvo avarinio darbo režimo. Nurodyta, kad momentinio vandens šildytuvo avarinis darbo režimas galėjo atsirasti dėl elektros instaliacijos laidų kibirkščiavimo, per aukštos elektros tinklo įtampos, elektros tinklų perkrovos, elektros srovės nutekėjimo į įžemintas metalines statinio konstrukcijas, didelės pereinamosios varžos, trumpojo jungumo ir pan.; objekto apžiūros metu savininkas pateikė koks momentinis vandens šildytuvas buvo įrengtas nustatytoje gaisro vietoje, tai vandens šildytuvas „Jilaiou“ kurio galia yra 3000W; įvertinus visas nustatytas aplinkybes, kad prieš kylant gaisrui į maisto vagonėlį buvo pajungta elektros įtampa, taipogi momentinis vandens šildytuvas irgi buvo įjungtas į elektros kištuką, bei nustatyta gaisro židinio vieta yra virš kriauklės, momentinio vandens šildytuvo įrengimo vietoje, o šio momentinio vandens šildytuvo kaitinimo elementas gali įkaisti iki ganėtinai aukštos temperatūros, kurią ilgą laiką veikiamos šalia esančios degios medžiagos, tokios kaip plastikinis momentinio vandens šidytuvo korpusas gali užsidegti ir sukelti gaisrą; pagal nustatytas gaisro kilimo aplinkybes akivaizdu, kad momentinis vandens šildytuvas iš normalaus darbo režimo perėjo į avarinį darbo režimą; dėl kokios ar kokių priežasčių tai įvyko pagal objekto apžiūros rezultatus nustatyti negalima; gaisro židinio vietoje labai stipriai sudegė pats momentinis vandens šildytuvas ir todėl nustatyti avarinio darbo režimo atsiradimo galimą priežastį neįmanoma.

      25.UAB „Nepriklausomas gaisrų tyrimas“ eksperto Vladimiro Kateščenko 2022-04-14 Objekto tyrimo išvadoje nurodyta, kad 2022 m. balandžio 01 d. UAB „Nepriklausomas gaisrų tyrimas“ gavo UAB „Fornesa“ prašymą atlikti gaisro/objekto tyrimą ir pateikti išvadą. Tyrimo metu buvo nagrinėjami šie klausimai:

Kur yra gaisro židinio zona? Atsakymas: gaisro židinio zona yra virš kriauklės, momentinio vandens šildytuvo įrengimo vietoje;

Kokia kilusio gaisro priežastis? Atsakymas: labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – vandens šildytuvo gedimas dėl eksploatavimo esant minusinei aplinkos temperatūrai.

      Išvadoje nurodyta, kad objekto tyrimą ir gaisro analizę atliko Vladimiras Kateščenko, turintis elektrotechnikos aukštąjį išsilavinimą, darbo stažą gaisrų tyrimo srityje nuo 1987 m. ir teismo eksperto kvalifikaciją gaisrų, apanglėjusios medienos tyrimo srityse nuo 2004 m. Tyrimas pradėtas: 2022-04-01.

Tyrimas baigtas: 2022-04-14.

TYRIAMOJI DALIS

Ekspertinio tyrimo objektas - maisto vagonėlis įrengtas automobilio priekaboje MARTZ Valstybinis nr. (duomenys neskelbtini). Informacija gauta iš UAB Fornesa. Tai pat susipažinimui su bylos medžiaga buvo pateikta prisijungimo prie bylos nuoroda:

https://www.dropbox.com/sh/hucvsbho6iq4y30/AACYI Eqh3H-9wWH17VtkQriPa?di=0

Dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022-03-17 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5-647/2022.

Pirmas klausimas.

       Gaisro židinys - vieta, kur degimas prasideda anksčiausiai, todėl iki gaisro užgesinimo jis dažniausiai vyksta ilgiausiai. Degios medžiagos dega, o nedegios įkaista palaipsniui (priklausomai nuo to, kokios medžiagos dega, koks liepsnos intensyvumas ir kokia terminė aplinka). Ilgiausiai trukusio gaisro poveikio pagrindinis požymis yra didžiausias degių medžiagų sudegimo, nedegių medžiagų įkaitimo, suirimo bei deformacijos laipsnis, terminiai pažeidimai [1,2].

       Gaisro židinio zona - kai tikslios gaisro židinio vietos nustatyti pagal pateiktą medžiagą ir apžiūros rezultatus negalima, tada nustatoma kiek galima mažesnė įvykio vietos dalis, kurios ribose buvo gaisro židinys.

       Gaisro židinio požymiai - tai būdingi medžiagų, įrenginių, konstrukcijų elementų terminiai pažeidimai, pagal kuriuos nustatomas gaisro židinys, kur dėl įvairių priežasčių nevaldomai dega medžiagos [2].

Yra keli gaisro židinio ar gaisro židinio zonos nustatymo būdai: pagal terminius pažeidimus, nustatytus įvykio vietos apžiūros metu, ir liudytojų parodymus.

       Dažniausiai terminiai pažeidimai nustatomi:

pagal konstrukcinių elementų giluminius išdegimus (nustatoma smarkiau ar labiau, negu kitose gaisravietės vietose, apdegusių ar apanglėjusių daiktų koncentracijos vieta). Šis požymis charakteringesnis tose vietose, kur aiškiai matosi gilūs degių medžiagų apanglėjimo požymiai, kurie parodo, kad būtent šioje vietoje ir galėjo prasidėti degimas (kilti gaisras);

pagal metalinių paviršių spalvas ir atspalvius (metalas pakeičia spalvą veikiamas aukštos temperatūros) galima gauti papildomos informacijos apie metalinių konstrukcijų ar detalių įkaitimą gaisro metu, kas pagelbėtų nustatant gaisro židinį;

Susipažinus su byloje surinkta medžiaga ir pateikta specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) galima teigti, kad gaisro židinio zona nustatyta pagal objekto apžiūros metu nustatytus ir užfiksuotus didžiausius degimo/pažeidimo požymius. UAB „Gaisriniai projektai” specialisto M. L. atliktoje išvadoje nurodoma, kad gaisro židinio vieta yra virš kriauklės - momentinio vandens šildytuvo įrengimo vietoje (specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)). Žemiau kriauklės yra matomas kištukinis lizdas su įjungtu kištuku ir nepažeista pajungimo instaliacija. Paminėtas mazgas termiškai nepaveiktas.

Apibendrinus šio klausimo tyrimo rezultatus, galima patvirtinti, kad gaisro židinio zona yra virš kriauklės, kurioje buvo įrengtas momentinis vandens šildytuvas (nuotraukos Nr.1-3).

      Antras klausimas.

      Nustačius gaisro židinį, galima nagrinėti galimas gaisro kilimo priežastis. Tikslinga iškelti tas gaisro kilimo priežasties versijas, kurios galimos atsižvelgiant į nustatytą gaisro židinio vietą, aplinkybes, kuriomis kilo gaisras, liudytojų parodymus bei kitas aplinkybes. UAB „Gaisriniai projektai” specialisto M. L. atliktos specialisto išvadoje buvo pagrįstai atmestos šios versijos: dėl savaiminio medžiagų užsiliepsnojimo ir dėl pašalinio atviros ugnies šaltinio poveikio, todėl šios versijos nebus nagrinėjamos. Bus tiriamos gaisro kilimo versijos dėl elektrotechninių priežasčių: gedimas elektros instaliacijoje; vandens šildytuvo gedimas. Detaliai išnagrinėjus aukščiau iškeltas versijas jas galima atmesti arba patvirtinti. Pagal ekspertiniam tyrimui pateiktą medžiagą ir apžiūros rezultatus, galima patvirtinti vieną arba kelias

tikėtinas versijas.  

      Kategoriška išvada: duodama tada, kai, eksperto vidiniu įsitikinimu, yra pakankamai duomenų, požymių vertinamai versijai pripažinti arba atmesti; kategoriškai pripažinti tam tikrą gaisro priežasties versiją galima tiktai tada, kai visos kitos versijos yra atmestos.

      Labiausiai tikėtina: kai tam tikrai gaisro priežasties versijai pagrįsti yra esminių požymių, bet pagal pateiktą medžiagą alternatyvinių versijų pilnai atmesti irgi negalima (pavyzdžiui, esant pakankamai įrodymų, kad gaisras galėjo kilti dėl laidų trumpojo jungimo, trūksta duomenų, kad būtų galima atmesti atviros ugnies šaltinio panaudojimo versiją); pradinių duomenų tam tikroms versijoms tirti nebuvimas pateiktoje medžiagoje nesudaro pakankamo pagrindo kitą ar kitas versijas pripažinti labiau tikėtinomis;

     Tikėtina: kai, eksperto nuomone, vertinamos versijos tikimybė atžvilgiu yra apytikriai lygiavertė su bent viena kita gaisro priežasties versija;

     Mažai tikėtina: kai, eksperto nuomone, vertinamos versijos tikimybė yra reikšminga, bet mažesnė negu kitų galimų (alternatyvinių) versijų tikimybių;

     Yra tikimybė: kai vertinamos gaisro priežasties versijos negalima pripažinti arba atmesti kategoriškai, bet šios versijos tikimybė nelyginama su kitų versijų tikimybe;

     Nustatyti negalima: formuluojama tada, kai tyrimui pateiktoje medžiagoje ir tyrimo objektuose nėra jokios informacijos apie tiriamas įvykio aplinkybes, arba tie duomenys yra prieštaringi tiek, kad egzistuoja daugybė skirtingų lygiaverčių situacijų galimybė.

       Pirma versija.

       Byloje yra pateikta vagonėlio elektros instaliacijos vienlinijinė schema. Schemoje yra pažymėta momentinio vandens šildytuvo kištukinio lizdo įrengimo vieta po kriaukle (nuotrauka Nr.4). Reikia atkreipti dėmesį, kad vandens šildytuvo darbinė srovė yra apie 16A. Pajungimui naudojamas standartinis laidas apskaičiuotas darbinei srovei iki 16A ir galiai P=3600W. Medžiagoje yra duomenų, kad vandens šildytuvo galingumas P=3000 W. Principinėje schemoje (nuotrauka Nr.5) linija pažymėta „gr. 2”. Šia linija pratiesta elektros laidų (Cu, 3x2,5mm¹) ir apsaugota automatiniu jungikliu (1P, C, 16A). Pagal reikalavimus stacionariai elektros instaliacijai, linijos laido varinės gyslos skerspjūvis turi būti ne mažesnis kaip 1,5 mm2. Analogiškų elektros kabelių (Cu, 3x2,5mm2) ilgalaikė leistina darbo srovė yra 25 A, o automatinis jungiklis (1P, C, 16A) atitinka reikalavimams, pilnai atlieka savo paskirties funkciją ir avarinio režimo metu turi apsaugoti elektros instaliaciją bei užtikrinti normalų darbą. Daroma išvada, kad schemoje elektros kabelis (ilgai leistina srovė 25 A) yra tinkamai apsaugotas automatiniu jungikliu (1P, C, 16A) ir parinktas teisingai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apžiūros metu turėjo būti apžiūrėta elektros instaliacija, apsaugos aparatų būklė, užfiksuoti ar buvo pastebėti laidų izoliacijos, gyslų pažeidimai ir pan. Specialisto išvadoje šių duomenų nėra. Apibendrinus gaisro kilimo priežasties versiją, dėl netinkamo vandens šildytuvui parinkto maitinimo laido ir automatinio jungiklio, nustatyta, kad jai patvirtinti pagrindo nėra. Versijos, dėl gedimo elektros instaliacijoje, patvirtinti negalima.

     Antra versija.

     Pateiktoje vaizdo medžiagoje yra matomas sudegęs momentinis vandens šildytuvas. Nuotraukose yra matomas kaitinimo elementas ir pajungimo laidai. Specialisto išvadoje informacijos apie laidų gyslų būklę nėra. Medžiagoje yra informacija, kad tokių šildytuvų panaudojimas prie „minusinių“ aplinkos temperatūrų draudžiamas. Medžiagoje surinktoje informacijoje teigiama, kad oro temperatūra gaisro kilimo metu buvo „minusinė“, ir daroma išvada, kad buvo vandens užšalimo pavojus. Kaip žinoma, vandens tūris užšalimo metu didėja, ir iškyla pavojus vandens šildytuvo sugadinimui, dėl hermetiškumo praradimo. Galimi keli variantai, kada toks gedimas gali sukelti užsidegimą. Pavyzdžiui, patekęs ant elektrinio šildymo elemento pajungimo kontaktų vanduo gali sukelti/imituoti nemetalinį vietinį lankinį arba izoliacijos pramušimą, kuriam esant apsaugos aparatas (automatinis jungiklis) neatjungs elektros srovės, nes tokiu atveju atsiradusi srovė gali neviršyti kritinės ir bus skaičiuojama, kad įjungta maksimali leistina apkrova. Tai pat galimas variantas, kad užšalus vandeniui ir įsijungus šildymo elementui, dėl drėgmės patekimo, gali įvykti šildymo elemento perkaitimas ir vandens šildytuvo plastmasinių detalių užsidegimas. Apibendrinus gaisro kilimo priežasties, dėl vandens šildytuvo gedimo, tyrimo rezultatus, šios versijos atmesti negalima. Apibendrinant visų iškeltų versijų tyrimą, daroma išvada, kad labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis - vandens šildytuvo gedimas, įvykęs dėl eksploatavimo minusinėje aplinkos temperatūroje.

     26.Pagal CK 6.1015 straipsnį subrogacija draudimo santykiuose yra draudėjo reikalavimo teisių į žalos atlyginimą iš atsakingo už padarytą žalą asmens perėjimas draudikui. Subrogacijos (lot. subrogare – pakeisti, išrinkti vietoje kito) esmė – deliktinės arba sutartinės prievolės asmenų pasikeitimas, t. y. kai esant žalą padariusio atsakingo asmens (skolininko) prievolei nukentėjusio asmens (kreditoriaus) vietą užima draudikas, išmokėjęs draudimo atlyginimą. Šis teisės institutas skirtas tam, kad užkirstų kelią nukentėjusio asmens, t. y. draudėjo, nepagrįstam praturtėjimui, be to, subrogacijos institutas užtikrina principo „niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų“ (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria) realumą: subrogacijos institutas leidžia draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, reikalauti iš žalą padariusio asmens draudimo išmokos dydžio sumos, taigi taip žalą padariusiam asmeniui pritaikoma civilinė atsakomybė. Taigi subrogaciją galima apibūdinti kaip įstatymo pagrindu pereinančią draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisę asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-132-611/2020).

     27.Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad draudikui nepakanka įrodyti vien draudimo išmokos fakto, bet būtina įrodyti ir kitas deliktinės atsakomybės sąlygas, kad atitinkamas draudimo išmokos dydis yra priežastiniu ryšiu susijęs su žalą padariusio asmens veiksmais. Priešingu atveju draudiko reikalavimas negali būti tenkinamas. Išmokėdamas draudimo išmoką, draudikas prisiima riziką dėl galimybės išmokėtas sumas išieškoti iš atsakingo už žalą asmens. Dėl to, siekdamas patirti mažiau nuostolių savo profesinėje veikloje, draudikas turi elgtis apdairiai ir rūpestingai, išmokėdamas draudimo išmoką įsitikinti, kad įvyko draudžiamasis įvykis, nustatyti realų patirtos žalos dydį, žalos kilmę ir tiek draudėjo, tiek trečiųjų asmenų atžvilgiu elgtis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 78/2010; 2013-03-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2013).

     28.CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Netinkamas sutartinių prievolių vykdymas yra teisinis pagrindas sutartinei atsakomybei kilti – neteisėtai veikianti šalis privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda ne tik už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą, bet ir pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis). Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Taigi sutartyje nesant išlygos dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ir, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tris atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas nėra preziumuojamas (CK 6.246, 6.256 straipsniai), todėl ginčo atveju jį privalo įrodyti ieškovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2008, 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472-684/2015).

CK 6.317 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Pardavėjo garantija (patvirtinimas) dėl daiktų nuosavybės teisės ir jų kokybės yra, nepaisant to, ar tokia garantija pirkimo-pardavimo sutartyje numatyta, ar ne (garantija pagal įstatymą) (CK 6.317 straipsnio 2 dalis).

      29.Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Pardavėjas neatsako pagal šio straipsnio 1 dalies reikalavimus už bet kokį daiktų neatitikimą, jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tokį neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis). Pardavėjas pagal sutartį ir šį kodeksą atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis). Pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris atsiranda po šio straipsnio 3 dalyje nurodyto momento ir kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės pažeidimo pasekmė, įskaitant garantijos, kad tam tikrą laiką prekės bus tinkamos naudoti pagal jų įprastą ar specialiai nurodytą paskirtį arba išlaikys aptartas savybes ar charakteristikas, pažeidimą (CK 6.327 straipsnio 3 dalis).

       30 CK 6.333 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. CK 6.333 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daikto perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar dėl nenugalimos jėgos.

       Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog pastaroji nuostata reiškia, kad pardavėjas garantiniu laikotarpiu yra atsakingas už parduoto daikto kokybę, jeigu neįrodo, kad pirkėjo nurodyti trūkumai atsirado po daikto perdavimo pirkėjui dėl šio, kitų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos poveikio. Taigi, pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį, pirkėjui pateikiant ieškinį pakanka nurodyti nupirkto daikto trūkumą, o pardavėjui tenka pareiga įrodyti, kad jis nėra atsakingas už pirkėjo nurodytą trūkumą, kuris atsirado per parduoto daikto kokybės garantijos terminą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. C. v. UAB Sklypas”, bylos Nr. 3K-3-499/2009; 2010 m. kovo 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Refosa“ v. UAB ,,Veho“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-133/2010; kt.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109-421/2016). Taigi už daikto trūkumus pardavėjas atsako bet kuriuo atveju, garantijos laikotarpiu, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daikto perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar dėl nenugalimos jėgos. 

      31.Pagal CK 6.263 str.,  kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais - ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti atsakingą už žalą padariusį asmenį.

      32. CK 6.245 str. 1 d. numato, kad civilinė atsakomybė-tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą). CK 6.263 str. 2 d. numato, kad žalą, padarytą fizinio asmens turtui, turi atlyginti atsakingas asmuo pilnutinai. Civilinė atsakomybė taikytina tik esant visoms įstatyme numatytoms privalomoms jos atsiradimo sąlygoms: žalai (CK 6.245 str., 6.249 str.), atsakovo neteisėtiems veiksmams (CK 6. 246 ) ir kaltei (CK 6.248 str.), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 str.).

       33.Tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų - neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės - buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalėjo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 str.str.). Bent vienos sąlygos nenustačius, civilinė atsakomybė negalima (Vilniaus apygardos teismo 2021-05-20 d. sprendimas civ.byloje Nr. e2A-1144-560/2021; LAT 2018-04-13 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-144-915/2018).

      34.Nagrinėjamu atveju Byloje nustatyta, kad priekaboje gaisro židinio vieta yra virš kriauklės, momentinio vandens šildytuvo įrengimo vietoje. Ginčo dėl to nėra. Patikslintame ieškinyje ieškovas ieškinį grindė specialisto M. L. išvadoje nurodytais argumentais, tuo, kad gaisro neužkardė/savo funkcijos neatliko atsakovo įrengtos elektros instaliacijos automatiniai išjungėjai, todėl momentinio vandens maišytuvo veikimas avariniu režimu, elektros instaliacijos automatinių išjungėjų nesuveikimas yra atsakovo parduotos priekabos galimas (paslėptas trūkumas), todėl atsakovas atsakingas už žalą. Ieškovo atstovė posėdyje  parodė, kad gaisro kilimo priežastis yra momentinio vandens šildytuvo avarinis darbo režimas, t.y. tokia būsena, kai įrenginys pradeda veikti jam nebūdingomis sąlygomis, neįrodė. Ieškovo pozicija buvo grindžiama specialisto M. L. išvada.

     35. Kaip jau minėta specialisto M. L. išvadoje nurodyta, kad priekaboje buvo įrengtas vandens šildytuvas „Jilaiou“ kurio galia yra 3000W. Kaip matyti iš 2019 m. balandžio 17 d. PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini), kad UAB „Fornesa“ iš UAB „DEPO DIY LT“ įsigijo vandens maišytuvo snapą Rubineta/ Rubineta U18x200mm chromuc (brūkšninis kodas 4779028803721) ir vandens maišytuvą su momentiniu šildytuvu keraminėms kriauklėms (brūkšninis kodas 2770050080472). Teismo nuomone, teigti, kad 2019 m. balandžio 17 d. PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog atsakovas iš UAB „DEPO DIY LT“ įsigijo būtent atsakovo nurodytą vandens šildytuvą RX001, Rubineta, nėra pagrindo. Tai paneigia ir trečiojo asmens UAB „DEPO DIY LT“ atstovo parodymai.  Vienok, negalima sutikti su ieškovės pozicija, kad atsakovas neįrodė, kad priekaboje buvo sumontuotas būtent vandens šildytuvas RX001, Rubineta, Teismo nuomone atsakovo nurodytas aplinkybes,  kad priekaboje buvo įrengtas vandens šildytuvas RX001, Rubineta, patvirtina priekabos savininko UAB HI-TECH ELECTRIC direktoriaus V. B. rašytinis paaiškinimas, kuriame patvirtinama, kad „kartu su priekabos ir viduje sumontuotos įrangos dokumentais man buvo paduotas ir sumontuoto momentinio vandens šildytuvo RX001 vartotojo instrukcija“ bei V. B. parodymai teisme, kad šis vandens maišytuvas buvo sumontuotas ir šio šildytuvo naudojimo instrukcija jam buvo perduota; atsakovo 2019-05-21 Sunaudotų medžiagų nurašymo aktas Nr.1, kuriame nurodyta, tame tarpe, kad priekabos gamybai panaudotas momentinis vandens šildytuvas RX001;  taip pat atsakovo pateikta vandens maišytuvo naudojimo instrukcija. Jokių įrodymų, kad priekaboje buvo sumontuotas būtent vandens šildytuvas „Jilaiou“, byloje nėra. M. L. išvadoje tik nurodyta, kad „savininkas pateikė koks momentinis vandens šildytuvas buvo įrengtas nustatytoje gaisro vietoje, tai vandens šildytuvas „Jilaiou“ kurio galia yra 3000W“, tačiau, kaip nurodyta aukščiau byloje yra įrodymai apie vandens šildytuvo RX001, Rubineta įrengimą. Kita vertus, pats M. L. teismo posėdžio metu patvirtino, jog visų maišytuvų-šildytuvų veikimo principas panašus, todėl modelis reikšmės neturi.

    36.Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad eksperto išvada kaip įrodymas civiliniame procese yra tik dėl civilinėje byloje teismo ar teisėjo nutartimi paskirto tyrimo gauta išvada, kurią pateikia teismo paskirtas ekspertu asmuo, pritaikęs specialias žinias, o kai ekspertizė atliekama asmenų, kurie teismo nepaskirti byloje ekspertais, jų surašyta išvada nelaikoma įrodinėjimo priemone – eksperto išvada. Tačiau kartu kasacinis teismas yra nurodęs, kad toks dokumentas, jame esant žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, priskirtinas kitai įrodinėjimo priemonių rūšiai, nurodytai procesinio įstatymo, t. y. rašytiniam įrodymui (CPK 197 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312-313/2017, 64 punktas). 

     Teismo ekspertizė byloje gaisro kilimo priežastims nustatyti nebuvo paskirta, todėl teismas vertina tiek M. L. išvadą, tiek Vladimiro Kateščenko išvadą kaip rašytinius įrodymus visų byloje esančių įrodymų kontekste.

    37.Teismo nuomone, remtis M. L. išvadoje nurodytais argumentais bei nurodyta versija, kad - gaisras kilo dėl momentinio vandens šildytuvo avarinio darbo režimo, nėra pagrindo, nes gaisro kilimo priežastys nebuvo tirtos. Pats M. L. posėdyje parodė, kad nenustatyta priežasčių, kad maišytuvas netinkamai buvo sumontuotas, nes tyrimo tikslas buvo tik nustatyti gaisro židinio vietą, o elektros grandinė nebuvo tirta, laidai nebuvo paimti ir tirti, konkrečios gaisro priežastys nebuvo nustatinėjamos; ar buvo įrengti saugikliai maišytuvui, pasakyti negali, nes tai nebuvo tirta; jei priekaboje būtų įrengtas kito modelio šildytuvas, išvada nesikeistų; jei elektros instaliacija yra tvarkinga, prietaisas tinkamas, apsaugoti kitus elektros prietaisus gali saugikliai, saugikliai tirti nebuvo. Taip pat patvirtino, kad gaisro kilimo priežasčių jis nenustatinėja, tai atlieka kiti specialistai. Be to M. L. nėra įrašytas į ekspertų sąrašą, iš jo pateikto aukštojo mokslo diplomas, iš kurio matyti, kad jam yra suteikta gaisrinės saugos inžinieriaus kvalifikacija. Nėra įrodymų, kad tokia kvalifikacija leidžia nustatinėti gaisro kilimo priežastis.

     Tuo tarpu, eksperto Vladimiro Kateščenko išvadoje nurodyta, kad versijos, dėl gedimo elektros instaliacijoje, patvirtinti negalima, apibendrinus gaisro kilimo priežastis, dėl vandens šildytuvo gedimo tyrimo rezultatus, šios versijos atmesti negalima, apibendrinant visų iškeltų versijų tyrimą, daroma išvada, kad labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – vandens šildytuvo gedimas, įvykęs dėl eksploatavimo minusinėje aplinkos temperatūroje. Išvadoje nurodoma, kad Vladimiras Kateščenko  turi aukštąjį išsilavinimą, teismo eksperto kvalifikaciją (gaisrų ekspertizės) nuo 2004 metų ir ekspertinių tyrimų stažą nuo 1987 metų. Iš viešai prieinamų duomenų (https://tm.lrv.lt/lt/veiklos-sritys-1/teismo-ekspertai) nustatyta, kad Vladimiras Kateščenko įrašytas į teismo ekspertų sąrašą (ekspertizės rūšis – gaisrų ekspertizė) nuo 2019 m. vasario 22 d. iki 2024 m. vasario 22 d. Todėl teismas neturi pagrindo abejoti Vladimiro Kateščenko kvalifikacija. Ieškovas nesutikdamas su Vladimiro Kateščenko pateikta išvada, nepateikė ją paneigiančių įrodymų. Atmestini ieškovo argumentai, kad išvada nėra išsami, nekonkreti, kad ekspertui nebuvo pateikta bylos medžiaga, neaišku kokią elektros grandinės priekaboje schemą tyrė ekspertas, kadangi, kaip nurodyta išvadoje, tiek Vladimiras Kateščenko posėdžio metu patvirtino, kad jam buvo atsakovas pateikęs prisijungimo prie bylos nuorodą, kad jis susipažino su specialisto M. L. pateikta išvada (nuotraukomis). Be to ieškovas nepateikė įrodymų, paneigiančių, kad atsakovo pateikta elektros grandinės schema patvirtina elektros instaliacijos įrengimą būtent priekaboje.  Kaip nurodė Vladimiras Kateščenko išvadoje, schemoje yra pažymėta momentinio vandens šildytuvo kištukinio lizdo įrengimo vieta po kriaukle (nuotrauka Nr.4). Reikia atkreipti dėmesį, kad vandens šildytuvo darbinė srovė yra apie 16A. Pajungimui naudojamas standartinis laidas apskaičiuotas darbinei srovei iki 16A ir galiai P=3600W. Medžiagoje yra duomenų, kad vandens šildytuvo galingumas P=3000 W. Principinėje schemoje (nuotrauka Nr.5) linija pažymėta „gr. 2”. Šia linija pratiesta elektros laidų (Cu, 3x2,5mm²) ir apsaugota automatiniu jungikliu (1P, C, 16A). Pagal reikalavimus stacionariai elektros instaliacijai, linijos laido varinės gyslos skerspjūvis turi būti ne mažesnis kaip 1,5 mm2. Analogiškų elektros kabelių (Cu, 3x2,5mm2) ilgalaikė leistina darbo srovė yra 25 A, o automatinis jungiklis (1P, C, 16A) atitinka reikalavimams, pilnai atlieka savo paskirties funkciją ir avarinio režimo metu turi apsaugoti elektros instaliaciją bei užtikrinti normalų darbą. Daroma išvada, kad schemoje elektros kabelis (ilgai leistina srovė 25 A) yra tinkamai apsaugotas automatiniu jungikliu (1P, C, 16A) ir parinktas teisingai. Taigi ekspertas, tame tarpe, analizavo ir tyrė priekaboje įrengtos elektros instaliacijos schemą. Taip pat Vladimiro Kateščenko išvadoje nurodyta, kad  apžiūros metu turėjo būti apžiūrėta elektros instaliacija, apsaugos aparatų būklė, užfiksuoti ar buvo pastebėti laidų izoliacijos, gyslų pažeidimai ir pan., Specialisto išvadoje šių duomenų nėra. Apibendrinus gaisro kilimo priežasties versiją, dėl netinkamo vandens šildytuvui parinkto maitinimo laido ir automatinio jungiklio, nustatyta, kad jai patvirtinti pagrindo nėra.

       38.Ginčo, kad gaisro kilimo metu buvo minusinė oro temperatūra, ką patvirtinta atsakovo pateikta Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos 2021 m. gegužės 26 d. pažymą, tarp šalių nekilo. Kaip nurodė Vladimiras Kateščenko išvadoje, medžiagoje surinktoje informacijoje teigiama, kad oro temperatūra gaisro kilimo metu buvo „minusinė“, ir daroma išvada, kad buvo vandens užšalimo pavojus. Kaip žinoma, vandens tūris užšalimo metu didėja, ir iškyla pavojus vandens šildytuvo sugadinimui, dėl hermetiškumo praradimo. Galimi keli variantai, kada toks gedimas gali sukelti užsidegimą. Pavyzdžiui, patekęs ant elektrinio šildymo elemento pajungimo kontaktų vanduo gali sukelti/imituoti nemetalinį vietinį lankinį arba izoliacijos pramušimą, kuriam esant apsaugos aparatas (automatinis jungiklis) neatjungs elektros srovės, nes tokiu atveju atsiradusi srovė gali neviršyti kritinės ir bus skaičiuojama, kad įjungta maksimali leistina apkrova. Tai pat galimas variantas, kad užšalus vandeniui ir įsijungus šildymo elementui, dėl drėgmės patekimo, gali įvykti šildymo elemento perkaitimas ir vandens šildytuvo plastmasinių detalių užsidegimas. Apibendrinus gaisro kilimo priežasties, dėl vandens šildytuvo gedimo, tyrimo rezultatus, šios versijos atmesti negalima.

      39.Įrodymų, tiesiogiai patvirtinančių, kad gaisro kilimo metu vandens šildytuve buvo/nebuvo vandens į bylą nepateikta, tačiau Vladimiro Kateščenko išvadoje pateiktomis tyrimo versijomis netikėti nėra pagrindo. Vladimiras Kateščenko posėdžio metu parodė, kad gaisras kilo dėl vandens šildytuvo, nes buvo minusinė temperatūra, jo negalima naudoti prie tokios temperatūros, nes gali užsidegti plastikinis korpusas. Jeigu vandens šildytuve nėra, kaitinimo elementas perkaito ir galėjo užsidegti.  Vandens šildytuvas sugedo, nes buvo naudojamas dėl vandens užšalimo. Pavyzdžiui, užšąla vanduo, trūko korpusas, įvyko užtrumpinimas, įkaito elementas ir užsidegė korpusas, automatiniai saugikliai nesuveikia tokiu atveju. Jeigu šildytuvas būtų be vandens ir įjungtas irgi galėtų užsidegti, o gali ir perdegti. Per kaitinimo elementą turi tekėti vanduo. Jei vandens šildytuvas nenaudojamas, jį reiktų išjungti iš rozetės. Atkreiptinas dėmesys, kad UAB HI-TECH ELECTRIC direktorius V. B. posėdžio metu, tame tarpe, parodė, kad iš pačio maišytuvo vandens neišleido, tiesiog atjungė nuo hidroforo, vandens keli lašai išbėgo, iš elektros lizdo maišytuvo neišjungė.

      Teismo nuomone, labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – vandens šildytuvo gedimas, įvykęs dėl eksploatavimo minusinėje aplinkos temperatūroje,  būtent dėl netinkamo vandens maišytuvo eksploatavimo, neatjungus jo nuo elektros lizdo.

      40.Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (LAT 2012-10-31 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-458/2012).

     Draudikui perėmus nukentėjusiojo asmens reikalavimo teisę (išmokėjus jam draudimo išmoką) ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp šio asmens ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, kuriems taikomos bendrosios civilinės atsakomybės taisyklės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad draudikui nepakanka įrodyti vien draudimo išmokos fakto, bet būtina įrodyti ir kitas deliktinės atsakomybės sąlygas, kad atitinkamas draudimo išmokos dydis yra priežastiniu ryšiu susijęs su žalą padariusio asmens veiksmais. Priešingu atveju draudiko reikalavimas negali būti tenkinamas. Išmokėdamas draudimo išmoką, draudikas prisiima riziką dėl galimybės išmokėtas sumas išieškoti iš atsakingo už žalą asmens. Dėl to, siekdamas patirti mažiau nuostolių savo profesinėje veikloje, draudikas turi elgtis apdairiai ir rūpestingai, išmokėdamas draudimo išmoką įsitikinti, kad įvyko draudžiamasis įvykis, nustatyti realų patirtos žalos dydį, žalos kilmę ir tiek draudėjo, tiek trečiųjų asmenų atžvilgiu elgtis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 78/2010; 2013-03-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2013).

     Teismo nuomone, nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, daryti išvadą, kad atsakovas turi atlyginti ieškovui žalą nėra pagrindo. Todėl ieškinys atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178, 185 str. str.).

      41.Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (CPK 79,88,93, 96, 98 str. str.).

     Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

      Kadangi ieškovo ieškinys atmestinas, iš ieškovo atsakovui priteistinos atsakovo bylinėjimosi išlaidos: 2541,46 Eur advokato atstovavimo išlaidų bylą nagrinėjant pirmą kartą pirmosios instancijos teisme, 500 Eur išlaidų už UAB „Nepriklausomas gaisrų tyrimas“ parengtą 2022-04-14 išvadą, 403 Eur žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą, 1339,47 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo parengimą, 2791,11 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti bylą nagrinėjant antrą kartą pirmosios instancijos teisme,  viso 7575,04 Eur.

     Taip pat iš ieškovo priteistina 125,27  Eur  procesinių dokumentų siuntimo – pašto išlaidų ( bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme) valstybei.

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 - 270 str., str., teismas

 

n u s p r e n d ė :

      Ieškovės ERGO Insurance SE veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą ieškinį  atmesti.

Priteisti iš ieškovo ERGO Insurance SE, j.a.k. 10017013, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą Lietuvos filialą, į. k. 302912288,  atsakovui UAB „Fornesa“, j.a.k. 304721310, 7575,04 Eur (septynis tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt penkis eurus 4 ct) bylinėjimosi išlaidų.  

      Priteisti iš ieškovo ERGO Insurance SE, j.a.k. 10017013, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą Lietuvos filialą, į. k. 302912288, 125,27  Eur (vieną šimtą dvidešimt penkis eurus 27 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

       Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

 

 

 

Teisėja                                                          Dalia Zeniauskaitė