Administracinė byla Nr. AS-518-575/2022

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00304-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.7; 43.5.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. birželio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų                           Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. N. F. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. N. F. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas K. N. F. (toliau – ir pareiškėjas), atstovaujamas atstovo advokato P. V., kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas atnaujinti terminą skundui paduoti ir panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2022 m. vasario 11 d. sprendimo Nr. 22S610 (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl pareiškėjo laikino apgyvendinimo ir taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

II.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. kovo 25 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo atstovo advokato P. V. paduotą skundą su prašymu atnaujinti terminą dėl Migracijos departamento Sprendimo dalies panaikinimo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytu pagrindu (kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens).  

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad skundą elektroniniu parašu pasirašė pareiškėjo atstovas advokatas P. V. Prie paduoto skundo pridėtas išrašas iš pagrindinės sutarties, sudarytos tarp advokato P. V. ir Migracijos departamento, bei techninės specifikacijos, patvirtinančios, kad sudaryta sutartis dėl pirminės ir antrinės teisinės pagalbos teikimo prieglobsčio prašytojams. Duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas būtų išreiškęs valią skųsti paminėtą sprendimą, bei patvirtinančių, kad advokatas paskirtas atstovauti šiam konkrečiam asmeniui arba su pareiškėju sudaryta teisinių paslaugų sutartis dėl atstovavimo ir skundo padavimo, byloje nėra.

Teismas pažymėjo, jog ABTĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą, pareiškimą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 30,00 eurų žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas šio įstatymo 36 ir 37 straipsniuose.

Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad ABTĮ 23 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog skundas (prašymas, pareiškimas) gali būti siunčiamas paštu, išskyrus šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir 21 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytus ginčus, ir elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) siunčiamas faksimiliniu laišku arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis (išskyrus atvejus, kai asmens tapatybė patvirtinama Lietuvos Respublikos teismų įstatyme nustatytais būdais), ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas turi būti pateiktas skundo (prašymo, pareiškimo) originalas. 

III.

             Pareiškėjas K. N. F., atstovaujamas advokato P. V., atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 25 d. nutartį ir priimti pareiškėjo skundą nagrinėti iš esmės.

             Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo valia skųsti ir naudotis advokato teisine pagalba nebuvo tinkamai išreikšta, bei nurodo, kad pareiškėjas ant skundžiamo Sprendimo nurodė, jog nori skųsti, nori naudotis nemokama (valstybės garantuojama) teisine pagalba. Teismui pateikta advokato sutartis sudaryta su kompetentinga institucija, patvirtinanti, jog advokatas šiuo metu teikia teisines paslaugas prieglobsčio prašytojams, o pareiškėjas priklauso šiai asmenų grupei. Advokatui buvo atsiųstas elektroninis laiškas dėl paslaugų pareiškėjui užsakymo, kuris pateiktas teismui. Jeigu teismui šių duomenų, patvirtinančių advokato įgaliojimus nepakako, teismas galėjo ir turėjo nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti.

             Pareiškėjas, pasisakydamas dėl nesumokėto žyminio mokesčio, nurodo, jog pagal ABTĮ 37 straipsnį teismas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens padėtį, gali visiškai ar iš dalies atleisti fizinį asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 71 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas Lietuvos Respublikoje turi teisę naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka, pagal kurią ši pagalba prieglobsčio prašytojui teikiama tais atvejais, kai jis pats neturi pakankamai lėšų įgyvendinti savo teises. Pareiškėjo teigimu, aplinkybė, kad pareiškėjas naudojasi nemokama teisine pagalba, leidžia daryti išvadą, jog jis žyminio mokesčio sumokėti negali, todėl nuo šio mokesčio sumokėjimo atleistinas. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai nenustatė termino šiems trūkumams pašalinti ir tuo iš esmės neleido pareiškėjui pateikti prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Nenustačius termino trūkumams pašalinti, iš esmės vilkinamas skundo priėmimas, bylos nagrinėjimas, procesas ir pareiškėjui aktualaus apgyvendinimo klausimo sprendimas. Teismo veiksmai nedelsiant ir neįsigilinus į skundą bei bylos esmę atsisakyti priimti paduodamą skundą yra nepagrįsti.

             Pareiškėjas pažymi, kad skundas ir sutarties išrašai, patvirtinantys pareiškėjo atstovo advokato įgaliojimus, pasirašyti elektroniniu parašu, kuris tinkamai ir teisingai identifikuoja pasirašantį asmenį, jo tapatybę ir skundą leidžia laikyti originaliu dokumentu. Skundas ir sutarties išrašai buvo paduoti elektroninių ryšių priemonėmis, t. y. teismui elektroniniu paštu paduotas skundas pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu gali būti priimtas ir nagrinėjamas, nes laikytina, kad teismui paduotas skundo originalas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Atskiruoju skundu skundžiama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 25 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytu pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad skundą teismui padavė tinkamai neįgaliotas vesti bylą asmuo, nes nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjo atstovas advokatas P. V. paskirtas atstovauti pareiškėją.

Teisėjų kolegija vertindama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus ir tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ši teisė yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (iš lot. be kita ko), atsižvelgti į atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo procesinius ypatumus. ABTĮ yra įtvirtinta speciali tvarka, kurios laikydamiesi, asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia tvarka suponuoja, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. 

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundą (prašymą, pareiškimą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo.

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, jeigu skundas neatitinka ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-251-261/2022; 2022 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-402-520/2022). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, turėtų nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti tais atvejais, kai iš bylos galima spręsti, jog atstovas skundo padavimo metu turėjo atitinkamus įgaliojimus, tačiau nepateikė juos patvirtinančių dokumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS248-181/2008), o tais atvejais, kai iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad skundą kito asmens vardu padavusiam asmeniui atitinkami įgaliojimai nebuvo suteikti, tokį skundą teismas turėtų atsisakyti priimti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-570/2010; 2022 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-402-520/2022).

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog: nepaduoti dokumentai, patvirtinantys pareiškėjo atstovo advokato įgaliojimus atstovauti pareiškėją; nėra duomenų apie sumokėtą žyminį mokestį; paduotas skundas neatitinka ABTĮ 23 straipsnio 7 dalyje numatytų skundo formos ir padavimo tvarkos reikalavimų, turėjo nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti, o ne atsisakyti priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytu pagrindu. Teismas turėjo ne tik įvertinti pareiškėjo skundo turinį ir nustatyti, ar pareiškėjas padavė skundą, atitinkantį ABTĮ reikalavimus, tačiau ir, ar nėra pagrindo sudaryti galimybę pareiškėjui (jo atstovui) pašalinti formalius skundo trūkumus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, jog trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio ir formos neatitikimai Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-785-552/2021; 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-251-261/2022). Taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas, bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo jį priimti, taip pat, paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad jis galėtų tinkamai realizuoti savo teisę į teisminę gynybą. Tokia pareiga teismui, be kita ko, kyla ir iš ABTĮ nustatyto įpareigojimo veikti pakankamai aktyviai bei išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų (ne) atlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises ir pareigas (ABTĮ 12 str.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą išsprendė formaliai ir nepagrįstai nevertino skundo trūkumų pobūdžio, masto bei galimybės juos pašalinti.

Apibendrindama nutartyje aptartas faktines ir teisines aplinkybes, teisės aktų nuostatas bei teismų praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas realios ir veiksmingos teisminės gynybos bei ABTĮ  12 straipsnyje įtvirtintą pareigą padėti proceso dalyviams įgyvendinti jų procesines teises, nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytu pagrindu, prieš tai nesudaręs jam (jo atstovui) galimybės šiuos trūkumus pašalinti. Todėl, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo priimti nagrinėti jo skundą iš esmės. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos, o ne apeliacinės instancijos teismas, kompetentingas spręsti skundo priėmimo klausimą, todėl pareiškėjo atskirojo skundo reikalavimas priimti nagrinėti jo skundą, netenkinamas (ABTĮ 33 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo K. N. F. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 25 d. nutartį panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                 Arūnas Dirvonas

                                        Ričardas Piličiauskas

                                        Veslava Ruskan