Civilinė byla Nr. e2-482-553/2024
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00144-2024-4
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. birželio 13 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „PLUNGĖS LAGŪNA“ ir Plungės rajono savivaldybės administracijos atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gegužės 8 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „KESRAMA“ ieškinį atsakovėms Plungės rajono savivaldybės administracijai ir uždarajai akcine bendrovei „PLUNGĖS LAGŪNA“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo ir pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „KESRAMA“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės Plungės rajono savivaldybės administracijos 2024 m. balandžio 9 d. sprendimą dėl viešojo pirkimo „Velotrasos įrengimas su projekto parengimu A. A. J. progimnazijos teritorijoje“, pirkimo Nr. 709992, pasiūlymų eilės sudarymo bei atsakovės UAB „PLUNGĖS LAGŪNA“ pateikto pasiūlymo pripažinimo laimėtoju; pripažinti negaliojančia atsakovių Plungės rajono savivaldybės administracijos ir UAB „PLUNGĖS LAGŪNA“ sudarytą 2024 m. balandžio 15 d. Pirkimo sutartį; priteisti civilinėje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Plungės rajono savivaldybės administracijos ir UAB „PLUNGĖS LAGŪNA“ sudarytos 2024 m. balandžio 15 d. Pirkimo sutarties vykdymą iki įsiteisės sprendimas šioje civilinėje byloje.
3. Nurodė, kad ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio dalyką (savo reikalavimus), įvardijo jų faktinį pagrindą, prie ieškinio pridėjo nurodomas aplinkybes pagrindžiančius dokumentus. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovės ieškinys yra prima facie (preliminariai) pagrįstas. Paaiškėjus, kad atsakovė neteisėtai laimėtoju išrinko UAB „PLUNGĖS LAGŪNA“ ir jau esant sudarytai Pirkimo sutarčiai, teismas byloje turės spręsti dėl jos pripažinimo negaliojančia ar alternatyvių sankcijų taikymo, todėl siekiant kuo mažesnių neigiamų pasekmių tiek ginčo Pirkimo dalyviams, tiek atsakovei, tiek visuomenei, taip pat siekiant užtikrinti ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą, byloje reikalinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Sutarties vykdymą. Įvertinus pakankamai trumpus viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo terminus bei tai, kad ieškinio tenkinimas turėtų esminės įtakos ieškovės galbūt pažeistų teisių gynybai, darytina išvada, jog ginčo Pirkimo sutarties vykdymo sustabdymas keliems mėnesiams neturės realios žalos viešajam interesui, o jeigu tokia žala ir būtų padaryta, tai ji, tikėtina, nebus didesnė nei žala, kuri kiltų netaikius laikinųjų apsaugos priemonių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. gegužės 8 d. nutartimi ieškovės prašymą patenkino – sustabdė atsakovių Plungės rajono savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas – 188714469) ir uždarosios akcinės bendrovės „PLUNGĖS LAGŪNA“ (juridinio asmens kodas – 169901489) viešajame pirkime „Velotrasos įrengimas su projekto parengimu A. A. J. progimnazijos teritorijoje“, pirkimo Nr. 709992, sudarytos 2024 m. balandžio 15 d. pirkimo sutarties vykdymą iki įsiteisės sprendimas šioje civilinėje byloje.
5. Įvertinęs ieškinį bei jį pagrindžiančius dokumentus, teismas nurodė, kad šioje proceso stadijoje neturi pagrindo manyti, jog ieškinys yra aiškiai nepagrįstas.
6. Teismas nusprendė, kad šioje byloje netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, viena vertus, ieškovei būtų apsunkinta galimybė veiksmingai ginti savo teises, nes, nepaisant galbūt palankaus teismo sprendimo priėmimo, jai galimai būtų užkirstas kelias sudaryti viešojo pirkimo sutartį dėl pirkimo objekto ir ieškovė turėtų reikšti naujus reikalavimus (pvz., dėl žalos atlyginimo), o tai galėtų iš jos pareikalauti papildomų laiko ir finansinių sąnaudų. Antra vertus, ši situacija būtų nepalanki ir pačiai atsakovei, kuri susidurtų su dvigubo mokėjimo rizika, t. y. ne tik Pirkimo sutartyje nustatyta tvarka atsiskaityti už teikiamas paslaugas su Pirkimo laimėtoja, tačiau ir atlyginti žalą ieškovei. Be to, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, bet ieškovės ieškinį tenkinus, vėliau ieškovei taip pat gali būti sudėtinga įrodyti ir prisiteisti dėl atsakovės neteisėtų veiksmų patirtus nuostolius. Dėl šių priežasčių teismas padarė išvadą, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir leidžiant atsakovėms toliau vykdyti Pirkimo sutartį, teismo sprendimo įvykdymas ir šalių grąžinimas į iki galimo teisės pažeidimo buvusią padėtį gali tapti nebeįmanomas arba iš esmės pasunkėti.
7. Teismas taip pat pažymėjo, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra patikimų duomenų, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas reikšmingai pažeistų viešąjį interesą, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas padarytų daugiau žalos teisės saugomoms vertybėms, nei jų netaikymas. Visuomenė yra suinteresuota ne tik pirkimo objektu, bet ir tuo, kad perkančiųjų organizacijų vykdomos viešojo pirkimo procedūros vyktų skaidriai ir griežtai laikantis įstatymų reikalavimų. Be to, viešųjų pirkimų bylos teismuose nagrinėjamos operatyviai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atsakovė UAB „PLUNGĖS LAGŪNA“ atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gegužės 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2‑536‑1092/2024 ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Ieškovė ieškinyje suformulavo dalyką (reikalavimus) ir išdėstė teisinius ir faktinius argumentus, jos nuomone, sąlygojančius ieškinio pagrįstumą, tačiau kartu su ieškiniu nebuvo pateikti tas faktines ir teisines aplinkybes ieškinio dalyką pagrindžiantys įrodymai, todėl ieškovės ieškinys negalėjo būti įvertintas kaip preliminariai pagrįstas.
8.2. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo šioje byloje įvykdymas pasunkės ar taps neįmanomu.
8.3. Ieškovė klaidingai vertina žalos atsiradimo tikimybę dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes sutarties vykdymo sustabdymas keliems mėnesiams, atsižvelgiant į bendrą įvykdymui numatytą terminą, iš esmės keičia vykdymo tvarką ir sąlygas. Pagal ginčijamos sutarties nuostatas tiekėjas rangos darbus privalo atlikti per 7 mėnesių laikotarpį. Tuo atveju, jei nebūtų taikytos laikinosios apsaugos priemonės, tai projektavimo darbai būtų baigti iki rugsėjo mėnesio, o rangos darbai atlikti iki lapkričio pabaigos, t. y. laikotarpiu kai rangos darbai gali būti vykdomi. Tačiau, nepanaikinus skundžiamos nutarties, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas būtų tęsiamas iki šioje byloje teismo sprendimo įsiteisėjimo, tai, atsižvelgiant į CPK 423 straipsnyje numatytą ginčų nagrinėjimo trukmę, ginčijamos sutarties vykdymo pradžia nusikeltų 3 mėnesių laikotarpiui ir atitinkamai iki sutarties termino pabaigos būtų atlikti tik projektavimo darbai. Tuomet atlikti rangos darbus sutartyje numatytais terminais nepavyktų dėl rangos darbams nepalankių oro sąlygų. Todėl ginčijamos sutarties šalys turės spręsti dėl pagrindo sutarčiai pratęsti. Net ir tuo atveju, jei bus rastas pagrindas sutarčiai pratęsti, tai, atsižvelgiant į tai, kad joje numatyta fiksuotos kainos kainodara (Sutarties 8.2 punktas), tiekėjas turės prisiimti infliacijos finansinę riziką, kuri gali lemti darbų ir medžiagų išbrangimą. Taip pat pažymėjo, kad, sutarties vykdymui užsitęsus, gali susiklostyti situacija, jog perkančioji organizacija 2025 metų biudžete nebus suplanavusi išlaidų ginčijamos sutarties vykdymui.
8.4. Teismas neteisingai sprendė, kad sutarties vykdymui nusikėlus, tai iš esmės nesukeltų jokių neigiamų pasekmių nei perkančiajai organizacijai, nei viešajam interesui. Pažymėtina, kad užsitęsęs teisminis ginčas, o tuo pačiu ginčijamos sutarties vykdymas kelia labai didelę grėsmę Pirkimo objekto įgyvendinimui, o tai akivaizdžiai neatitinka viešojo intereso ir visuomenės lūkesčių, todėl būtent Pirkimo objekto sukūrimas yra prioritetiškai svarbesnis. Šiuo atveju, viešojo pirkimo objektas – sporto paskirties inžinerinio statinio velotrasos įrengimas. Neabejotina, kad perkami sporto paskirties inžinerinio statinio velotrasos rangos darbai reikšmingai prisidės prie Plungės rajono savivaldybės teikiamų viešųjų paslaugų patrauklumo didinimo, siekiant vietos bendruomenei sukurti saugią ir su sveikatinimusi susijusią viešąją erdvę, todėl viešasis interesas reikalauja užtikrinti tokių darbų savalaikį ir kokybišką atlikimą.
8.5. Viešasis interesas būtų apgintas tuo atveju, jei ginčijama sutartis būtų įvykdyta laiku ir tinkamai. Skundžiamoje nutartyje nebuvo vertinamas varžymosi užtikrinimo Pirkime klausimas. Pirmos instancijos teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, ginčijamos sutarties vykdymas yra atidėtas ir didelė tikimybė, kad jos nepavyks laiku įvykdyti. Tuo labiau, pagal sutartį laiku nepradėjus darbų –statybos darbai išsitęs ir bus vykdomi vėlyvo rudens arba netgi žiemos metu, t. y. esant sąlygoms, kurių metu užtikrinti atitinkamą darbų kokybę bus objektyviai neįmanoma. Taip pat, atidėjus pagal ginčijamą sutartį numatytų darbų atlikimą, tiekėjui, įgyvendinant prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, dėl infliacijos poveikio teks didesnė finansinė našta.
9. Atsakovė Plungės rajono savivaldybės administracija atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gegužės 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2‑536‑1092/2024 ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Ieškinys yra nepagrįstas dėl šių aplinkybių: šio ginčo atveju yra vykdomas mažos vertės Pirkimas, todėl yra taikoma lankstesnė tvarka, kadangi mažos vertės pirkimai dėl savo specifikos bei mažos vertės iš esmės nedaro įtakos ūkio subjektų varžymuisi bendrojoje Europos Sąjungos (toliau – ES) rinkoje, išskyrus, jei egzistuoja tarptautinis interesas; tiek Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 47 straipsnio (išskyrus šio straipsnio 9 d.), tiek ir kitų, ieškinyje nurodomų VPĮ straipsnių (35, 45, 55, 56 ir 57 straipsnių), kuriais grindžiami ieškinio reikalavimai, nuostatos yra neprivalomos, vykdant mažos vertės pirkimų procedūras. Ieškovas pateikto ieškinio reikalavimus argumentuoja tuo, kad Perkančioji organizacija, vykdydama Pirkimo procedūras, pažeidė VPĮ nuostatų imperatyvius reikalavimus, kurie pagal VPĮ neprivalomi, vykdant mažos vertės pirkimus.
9.2. Netaikant laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovė vis tiek išsaugotų galimybę įrodyti savo patirtą žalą ir ją išsiieškoti iš Perkančiosios organizacijos (VPĮ 107 straipsnis), t. y. patenkinti savo finansinį interesą, kuris būtų gautas, jei jis įgyvendintų viešojo pirkimo sutartį. Tuo tarpu pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų patiriami daug didesni nuostoliai ir nepatogumai, kurie aiškiai pažeistų viešąjį interesą.
9.3. Sutartyje nustatytas 7 mėn. darbų vykdymo terminas. Šie darbai numatomi finansuoti iš Plungės rajono savivaldybės biudžeto lėšų, kurias Perkančioji organizacija turi įsisavinti per biudžetinius metus, t. y. iki finansinių kalendorių metų pabaigos (iki gruodžio 31 d.). Biudžetinių metų sąvoka yra nustatyta LR biudžeto sandaros įstatymo 2 straipsnio 3 punkte. Kadangi ši veikla (šio projekto įgyvendinimas) yra priskirta prie Plungės rajono savivaldybės savarankiškųjų funkcijų, neįsisavintos lėšos būtų perkeltos į Plungės rajono savivaldybės biudžeto likutį (jos turėtų būti perskirstytos kitoms reikmės). Tokiu būdu minėtos tikslinės lėšos prarastų tikslinės paskirties statusą, nes vadovaujantis patvirtintu Savivaldybės 2024-2027 metų strateginiu veiklos planu, atsižvelgiant į kitus patvirtintus savivaldybės strateginio planavimo dokumentus, asignavimus planuojant savivaldybės strateginio veiklos plano programoms įgyvendinti, lėšos turėtų būti iš naujo kitais metais paskirtos 2025 metų biudžete. Nėra garantijos, kad Plungės rajono savivaldybės tarybos nariai iš naujo skirtų lėšas šio projekto įgyvendinimui ne tik dėl lėšų trūkumo biudžete, bet ir dėl kitų atsiradusių naujų infrastruktūros objektų, kurie gali būti kitais metais prioritetiniai iš visuomenės lūkesčių pozicijos.
9.4. Sutarties vykdymo sustabdymas niekaip nesusijęs ir neturi jokios įtakos ieškovės galimybėms veiksmingai ginti savo teise, siekiant sudaryti viešojo pirkimo sutartį dėl Pirkimo objekto. UAB „PLUNGĖS LAGŪNA“ pasiūlymas Pirkime buvo 94 175,81 Eur su PVM, o ieškovės – 142 598,50 Eur su PVM. Pagal VPĮ Pirkimo procedūros pasibaigia sudarius pirkimo sutartį. Taigi, šis Pirkimas yra pasibaigęs ir nėra galimybės (jei būtų tenkinami ieškinio reikalavimai) pakviesti sutarties sudaryti ieškovę neįvykdžius naujų viešojo pirkimo procedūrų. Dėl minėtų aplinkybių, susijusių su galimu finansavimo praradimu, yra tikimybė, kad naujos viešojo pirkimo procedūros dėl šio Pirkimo objekto nebūtų vykdomos, todėl ieškovė neturėtų jokios galimybės sudaryti viešojo pirkimo sutarties dėl šio Pirkimo objekto ateityje.
10. Ieškovė UAB „KESRAMA“ atsiliepime į atskiruosius skundus prašo skundus atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Ieškinys yra preliminariai pagrįstas, nes ieškinyje yra aiškiai suformuluoti ieškinio dalykas ir pagrindas, kartu su ieškiniu yra pateikti ieškovės poziciją byloje pagrindžiantys įrodymai.
10.2. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis viešojo intereso ir nesukels didesnės žalos, nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.
10.3. Apeliantės neįrodė savo teiginių, kad dėl Pirkimo sutarties vykdymo sustabdymo galimai praras finansavimą ar patirs nuostolių.
11. Atsakovė Plungės rajono savivaldybės administracija atsiliepime į UAB „PLUNGĖS LAGŪNA“ atskirąjį skundą nurodė, kad atskirajame skunde nurodytiems argumentams pritaria ir prašo skundą tenkinti.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
13. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
14. CPK 4237 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas viešųjų pirkimų bylose priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.
15. Iš išdėstytų CPK nuostatų matyti, kad teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą viešųjų pirkimų bylose, visų pirma, turi įvertinti, ar nagrinėjamu atveju egzistuoja bendrosios CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, kurioms esant yra priimamas sprendimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą ir nustatyti, ar egzistuoja grėsmė galutiniu teismo sprendimu galimai patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymui, o nustatęs, kad tokia grėsmė egzistuoja – įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepažeis viešojo intereso ir nesukels didesnės žalos, nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.
16. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė Plungės rajono savivaldybės administracijos ir UAB „PLUNGĖS LAGŪNA“ sudarytos 2024 m. balandžio 15 d. Pirkimo sutarties vykdymą. Teismas nustatė, kad šiuo atveju egzistuoja visos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos ir konstatavo, jog jų taikymas ginčo šalims ir visuomenei galimai sukels mažesnes neigiamas pasekmes nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.
17. Apeliantės nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju egzistuoja visos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Apeliantės atskiruosiuose skunduose nurodo, kad ieškovė nepateikė jokių aiškių ir patikimų įrodymų, kurie pagrįstų būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, be to, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeidžia viešąjį interesą, kadangi iš esmės trukdo visuomenei užtikrinti sąlygas fiziniam aktyvumui bei kyla grėsmė prarasti Pirkimui skirtą finansavimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia atsakovių pozicija nėra pagrįsta.
18. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė 2024 m. balandžio 9 d. pranešimu Nr. AS-2245 „Dėl mažos vertės pirkimo, vykdomo skelbiamos apklausos būdu, rezultato ir kvietimo pasirašyti sutartį“ (toliau – Sprendimas), informavo pirkimo dalyvius apie priimtą sprendimą dėl pirkimo pasiūlymų eilės sudarymo, pagal kurią pirmąja eile įtraukta UAB „PLUNGĖS LAGŪNA“, o antrąja – UAB „KESRAMA“. Atsakovė Plungės rajono savivaldybės administracija informavo, kad nusprendė Pirkimą laimėjusiu pripažinti UAB „PLUNGĖS LAGŪNA“ pateiktą pasiūlymą, atitikusį pirkimo dokumentuose keliamus reikalavimus. Pirkimo sutartis su tiekėja pasirašyta 2024 m. balandžio 15 d. Ieškovė pareikštu ieškiniu prašo panaikinti Sprendimą ir Pirkimo sutartį pripažinti negaliojančia, kadangi, ieškovės vertinimu, tiekėjos pasiūlymas neatitinka Pirkimo sąlygose nustatytų kvalifikacijos reikalavimų, todėl tiekėja Pirkimo laimėtoja pripažinta nepagrįstai.
19. Apeliantės pateiktuose skunduose ginčija teismo išvadą dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo.
20. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad pagal prima facie doktriną ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai yra vertinamas ieškinio prima facie pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. Preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-3-516/2024 ir kt.).
21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, kad ieškovės ieškinys yra prima facie pagrįstas, kadangi ieškinyje yra aiškiai suformuluoti reikalavimai, ieškinys yra pagrįstas tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek ir teisiniais argumentais, kartu su ieškiniu yra pateikti ieškovės poziciją byloje pagrindžiantys įrodymai, o dėl jų pakankamumo bus sprendžiama bylą nagrinėjant iš esmės. Šioje proceso stadijoje nėra pagrindo daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas yra aiškiai nepagrįstas, todėl konstatuotina, jog pirmoji sąlyga, būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, egzistuoja.
22. Konstatavus, kad ieškovė ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindė, vertintinos kitos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – grėsmė galbūt ieškovei palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų bei viešojo intereso.
23. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės pozicija, kad tuo atveju, jeigu teismas nepritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdytų Pirkimo sutarties vykdymo, ieškovei būtų apsunkinta galimybė veiksmingai ginti savo teises, nes, nepaisant galbūt palankaus teismo sprendimo priėmimo, jai galimai būtų užkirstas kelias sudaryti viešojo pirkimo sutartį dėl pirkimo objekto ir ieškovė turėtų reikšti naujus reikalavimus (pvz., dėl žalos atlyginimo), o tai galėtų iš jos pareikalauti papildomų laiko ir finansinių sąnaudų. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ši situacija būtų nepalanki ir pačiai atsakovei, kuri susidurtų su dvigubo mokėjimo rizika, t. y. ne tik Pirkimo sutartyje nustatyta tvarka atsiskaityti už teikiamas paslaugas su Pirkimo laimėtoja, tačiau ir atlyginti žalą ieškovei.
24. Kaip pagrindą atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovė Plungės rajono savivaldybės administracija nurodo galimą finansavimo praradimą, tačiau jokių objektyvių duomenų, kad Pirkimui skirtų lėšų perkėlimas į kitus metus neįmanomas, nepateikė, todėl šie atsakovės argumentai atmetami kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti.
25. Taip pat atmetami kaip nepagrįsti ir neįrodyti apeliantės UAB „PLUNGĖS LAGŪNA“ argumentai, kad, sustabdžius Pirkimo sutarties vykdymą, ji galimai patirs nuostolius dėl darbams atlikti reikalingų medžiagų pabrangimo.
26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad viešojo intereso apsauga sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus turi apimti abu jo aspektus – tiek visuomenės interesą dėl tam tikro pirkimo objekto (prekės, paslaugos, darbų rezultato) ir jo teikiamos naudos, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi – nė vienas iš jų a priori (iš anksto) neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu; sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011). Šioje nutartyje kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad pirmiau nurodyti pagrindai turėtų būti aiškinami ir taikomi siaurai bei apimti tik tam tikras išskirtines situacijas, inter alia (be kita ko), atsižvelgiant į šiuos kriterijus: a) ar tam tikras visuomenės interesas dėl pirkimo objekto nebuvo tenkintas ilgą laiką arba niekada ir tokia situacija per se (savaime) nėra ar anksčiau nebuvo laikoma kaip sukelianti realios žalos visuomenei; b) ar visuomenei nekyla akivaizdžios ir neištaisomos žalos, susijusios su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga (visuomenės saugumas, individų sveikata ir pan.); c) ar visuomenės intereso patenkinimas reikalauja ypatingos skubos, kuri pateisintų pirkimo objekto poreikio iškėlimą prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją, ir kt.
27. Nagrinėjamu atveju atsakovė vykdo Pirkimą, kuriuo siekia A. A. J. progimnazijos teritorijoje įrengti velotrasą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad Pirkimas yra svarbus visuomenei, tačiau nėra susijęs su išskirtinėmis, neatidėliotinomis, itin svarbiomis aplinkybėmis, kurios keltų grėsmę didelei žalai visuomenei atsirasti ir dėl kurių, sustabdžius Pirkimo sutarties vykdymą, būtų pažeistas visuomenės viešasis interesas. Nesustabdžius sutarties vykdymo, egzistuoja reali grėsmė, kad galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymas ir šalių gražinimas į iki galimo teisės pažeidimo buvusią padėtį gali tapti neįmanomas arba iš esmės pasunkėti.
28. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir pirmiau minėtus kasacinio teismo išaiškinimus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju prioritetas turėtų būti teikiamas viešajam interesui užtikrinti viešųjų pirkimų teisėtumą, kadangi, net ir įvertinus atsakovių atskirųjų skundų argumentus, šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo išvadai, jog susiklosčiusi situacija yra specifinė ir reikalaujanti skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju yra teisėtas bei pagrįstas, kadangi tokiu būdu užtikrinama, kad, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, o biudžeto lėšos būtų naudojamos racionaliai ir skaidriai.
Dėl bylos procesinės baigties
29. Apibendrindamas nurodytus motyvus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir pirkimo sustabdymo, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskiruosiuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gegužės 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja
Aldona Tilindienė