Baudžiamoji byla Nr. 1A-646-654/2018 

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22177-2018-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.1; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.4.6.4.4

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. gruodžio 3 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Virginijos Liudvinavičienės, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Žimkienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens D. S. apeliacinį skundą dėl 2018 m. liepos 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo D. S. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 281 straipsnio 7 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo V. S. atsakomybei be užstato, nustatant 2 metų laidavimo terminą ir byla nutraukta. Vadovaujantis BK 68 straipsniu D. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) dvejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. gegužės 12 d. D. S. paskirta kardomoji priemonė dokumentų paėmimas palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Vadovaujantis BK 70 straipsniu, D. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 40 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant šiuos darbus išdirbti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš D. S. konfiskuota automobilio „Mercedes Benz E320“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertė – 5250 eurų, valstybės naudai.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

I.                      Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1.       D. S. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio, o būtent: 2017 m. gegužės 11 d., apie 18:57 val., Vilniuje, Žalgirio gatvėje, tarp sankryžų su Linkmenų ir Geležinio Vilko gatvėmis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Mercedes Benz E320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Šiais veiksmais D. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

II.                      Apeliacinio skundo argumentai

2.       Apeliaciniame skunde D. S. (toliau – ir apeliantas) prašo pakeisti 2018 m. liepos 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį ir panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš D. S. išieškota automobilio „Mercedes Benz E320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 5250 eurų.

2.1.       Skunde apeliantas nurodė, kad taikydamas automobilio vertės konfiskavimą teismas pažeidė proporcingumo principą, tinkamai neįvertino visų šiai baudžiamojo poveikio priemonei reikšmingų faktinių aplinkybių, netinkamai nustatė automobilio vertę, dėl ko pernelyg suvaržė apelianto teises ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

2.2.       Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais (taigi, ir vadovaujantis BK 40 straipsniu atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą), gali būti skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymas yra teismo diskrecija (kasacinės nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-79-511/2018, 2K-50-788/2018, 2K-35-719/2018 ir kt.). Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją teismas pirmiausia turėtų įvertinti šios priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo ir teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę apylinkės teismas šių aplinkybių nevertino. Teismas vertino vienintelę aplinkybę – veikos pavojingumą. Nurodė, kad D. S. veiksmai yra santykinai didesnio pavojingumo. Iš teismo nuosprendžio motyvų nėra aišku, kas yra laikoma „santykinai“ didesniu pavojingumu, ir kokią reikšmę „santykinai“ didesnio pavojingumo nustatymas turi sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą.

2.3.       Teismas neatsižvelgė į apelianto asmenybę, jam tekusius ir teksiančius suvaržymus, jų proporcingumą siekiamam tikslui. Automobilis „Mercedes Benz E320“, v/n (duomenys neskelbtini) kurio vertę pirmosios instancijos teismas nusprendė iš apelianto konfiskuoti, priklausė apelianto tėvui V. S.. Po eismo įvykio automobilis buvo nepataisomai sugadintas, dėl ko buvo utilizuotas. Už automobilį apelianto tėvas gavo vos 50 eurų kompensaciją. Vadovaujantis Všį „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo aktu, nustatyta šio automobilio vidutinė rinkos vertė yra 5250 eurų. Taigi, apeliantas ne tik valstybės naudai turės sumokėti konfiskuoto automobilio vertę, tačiau yra įgijęs prievolę V. S. atlyginti sunaikinto automobilio vertę. Todėl apeliantas to paties automobilio vertę turės atlyginti du kartus.

2.4.       Apeliantas skunde nurodė, kad turi ribotas galimybes užsidirbti. Nuosprendžio priėmimo metu dirbo UAB „T“ transporto vadybininku. Pagal UAB „T“ charakteristiką, darbdavys yra patenkintas apelianto darbu, tačiau tęsti darbą jam būtinas pažymėjimas. Skundžiamu nuosprendžiu apeliantui buvo pritaikyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti transporto priemones dvejiems metams. Dėl šios priežasties apeliantas negalės eiti užimamų pareigų. Apeliantui dėl padarytos veikos kilo itin sunkių finansinių pasekmių, kurios savaime turi atgrasanti ateityje nedaryti jokių teisės pažeidimų. Jis jau yra atlyginęs visą žalą transporto priemonių savininkams ir draudimo bendrovėms už visus apgadintus automobilius, taip pat sumokėjo administracinę baudą. Jis yra jauno amžiaus, nėra sukaupęs ir neturi nuosavo turto, jo sutuoktinė laukiasi vaiko. Tikėtinai jis praras esamą pajamų šaltinį, jis laukia vaiko gimimo, todėl trečiajam asmeniui priklausiusio sunaikinto automobilio vertės konfiskavimo taikymas yra neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė siekiamam tikslui pasiekti, neproporcingai suvaržys ir pažeis apelianto teises. Apelianto nuomone, uždraudimas vairuoti transporto priemones dvejiems metams, 40 val. paskirtų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose yra pakankami pasiekti bausimės tikslams — sulaikyti ir atgrasyti nuo naujų nusikaltimų darymo.

2.5.       Iš skundžiamo teismo nuosprendžio matyti, jog nustatydamas konfiskuotino automobilio vertę teismas vadovavosi VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo aktu, kuriame nurodyta lengvojo automobilio „Mercedes Benz E320“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaina su PVM yra 5250 eurų. Šiuo atveju apeliantas neginčija nustatytos automobilio rinkos vertės, tačiau visiškai nesutinka, kad konfiskuotino turto vertė nustatyta su pridėtinės vertės mokesčiu (PVM). Vadovaujantis LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas. Šiuo atveju, teismui pritaikius turto vertės konfiskavimą nėra tiekiama jokia prekė, t. y. civilinėje apyvartoje neįvyksta jokio sandorio, todėl turto konfiskavimas objektyviai negali sukurti pridėtinės vertės. Automobilio vertės su PVM išieškojimas reikštų ne ką kitą kaip valstybės nepagrįstą praturtėjimą. Automobilis nėra parduodamas, o yra konfiskuojamas. Konfiskuojant turtą išieškoma ne turto kaina, bet vertė. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė, jog VšĮ „Emprekis“ pateiktame akte yra nurodyta automobilio „kaina“, o ne vertė. Todėl teismas nepagrįstai sutapatino kainos ir vertės sąvokas, dėl ko nepagrįstai į vertę įtraukė PVM. Be to, transporto priemonės savininkas V. S. nėra PVM mokėtojas, nėra komercinę veiklą vykdantis asmuo. Automobilis jam priklausė kaip fiziniam asmeniui, todėl net ir darant prielaidą, kad automobilį V. S. būtų pardavęs, šis daiktas nebūtų apmokestinamas PVM. V. S. priklausęs automobilis apskritai negalėtų būti apmokestinamas PVM, kadangi šis daiktas neegzistuoja – automobilis yra visiškai sunaikintas ir išregistruotas. Žuvus daiktui jis pagal savo paskirtį negali dalyvauti civilinėje apyvartoje (automobilis yra išregistruotas ir priduotas kaip metalo laužas).

3.       Atsiliepimu į D. S. skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3 –ojo skyriaus prokuroras Vytautas Jancevičius prašo atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens apeliacinį skundą atmesti. Mano, kad skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje gana išsamiai išdėstė motyvus dėl baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskavimo, taikymo. Vairuodamas girtas D. S. panaudojo automobilį nusikalstamai veikai, numatytai BK 281 straipsnio 7 dalyje, padaryti. Be šios transporto priemonės nagrinėjamo nusikaltimo padarymas būtų neįmanomas. Automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kuri turi būti konfiskuojama, analogiška praktika formuojama kasacinio teismo nutartyse. Kadangi automobilis priklausė ne pačiam D. S., o trečiajam asmeniui ir eismo įvykio metu automobilis buvo nepataisomai sugadintas, remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi buvo konfiskuota automobilio vertė, kuri buvo nusikalstamos veikos padarymo metu. Automobilio, kaip ir kitų materialiąją vertę turinčių daiktų vertė buvo apskaičiuota kartu su pridėtinės vertės mokesčiu.

III.                      Apeliacinės instancijos teismo argumentai

D. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. 

Dėl transporto priemonės vertės konfiskavimo.

4.       Šioje baudžiamojoje byloje yra keliamas baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertės išieškojimo – taikymo klausimas asmeniui padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 7 dalyje. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad automobilis atitinka BK 72 straipsnyje nustatytą konfiskuotino turto sąvoką, tačiau įvertinęs tai, kad automobilis priklauso trečiajam asmeniui, nusprendė išieškoti iš D. S. konfiskuotino turto vertę.

5.       Apeliaciniame skunde apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas išieškoti konfiskuotino turto vertę yra nepagrįstas, neproporcingas, priimtas pažeidus konstitucinius teisingumo, sąžiningumo, protingumo ir proporcingumo principus.

6.       BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba praktinio vairavimo mokymu esant apsvaigus nuo alkoholio, kai asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Be transporto priemonės panaudojimo šios veikos padarymas neįmanomas, todėl panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.). Asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai ir tvarka skiriasi. Pagal BK 67 straipsnį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimas skiriamas kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Remiantis BK 72 straipsniu tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga priemonė. Tuo tarpu atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui pagal teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonių taikymo, taip pat ir turto konfiskavimo, klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018). Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją teismas pirmiausia turėtų įvertinti šios priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

7.       Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti, ar siekiant užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją turto vertės konfiskavimas yra proporcinga priemonė. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu D. S. pagal laidavimą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už jam nuosavybės teise nepriklausančio automobilio vairavimą apsvaigus nuo alkoholio (alkotesterio duomenimis 1.95 prom. girtumas, o kraujyje nustatyta mažiausia 1,65 promilės etilo alkoholio koncentracijos). Sprendimą atleisti D. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą apylinkės teismas priėmė įvertinęs, kad D. S. anksčiau nėra teistas, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, nusikalstama veika padaryta žala iš dalies atlyginta, D. S. įsipareigojo atlyginti likusią žalą. Taip pat teismas nustatė, kad yra pagrindas manyti, jog D. S. daugiau nedarys nusikalstamų veikų. Įvertino, kad D. S. yra jauno amžiaus, neseniai sukūręs šeimą, jo sutuoktinė laukiasi, jis pradėjo savarankišką gyvenimą, savo poelgį vertina neigiamai, alkoholį vartoja saikingai, baustas administracine tvarka, bet padaryti pažeidimai nesusiję su alkoholio vartojimu ir nėra grubūs, paskirtos nuobaudos sumokėtos. Atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės buvo paskirtos trys baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams, transporto priemonės vertės konfiskavimas ir 40 valandų nemokamų darbų. Skirdamas transporto priemonės vertės konfiskavimą apylinkės teismas atsižvelgė į aktualią teismų praktiką ir įvertino visas minėtas D. S. apibūdinančias aplinkybes ir papildomai nurodė, kad automobilis, kuriuo padaryta nusikalstama veika, priklauso atleisto nuo atsakomybės asmens tėvui, tačiau iš esmės buvo pirktas D. S. naudotis. D. S. veiksmai yra santykinai didesnio pavojingumo nei analogiškų bylų atvejais, nes įvykio metu apgadinti 8 automobiliai. Konfiskuotino turto vertė yra 5250 eurų. Teismas pažymėjo, kad automobilio vertės konfiskavimą D. S. skiria prevencijos tikslais ir tai niekaip nepažeidžia proporcingumo principo. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su apylinkės teismo išsamiais argumentais dėl transporto priemonės vertės konfiskavimo. Apylinkės teismas atsižvelgė į teismų praktikos išaiškinimus ir įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes padarė teisingą išvadą, jog paskyrus atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės D. S. turto vertės konfiskavimą, proporcingumo principas nebus pažeistas. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai yra paneigti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio argumentais ir nereiškia kitokio sprendimo.

8.       Skunde teigiama, jog už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus tikslus ir nevaržyti asmens labiau negu reikia, jog teismas vertino vienintelę aplinkybę – veikos pavojingumą, nurodęs, kad D. S. veiksmai yra santykinai didesnio pavojingumo, tačiau neaišku, kokią reikšmę tai turi sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą. Apylinkės teismas pagrįstai akcentavo nusikalstamos veikos pavojingumą, nes D. S. padaryta nusikalstama veika buvo išskirtinai pavojinga. Nagrinėjamos nusikalstamos veikos pavojingumą teismas įvertino santykyje su panašiomis bylomis dėl 281 straipsnio 7 dalies. Teismų praktikoje gausu atvejų, kai asmenys, vairavę transporto priemones neblaivūs, nesukelia jokios žalos, yra atleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, bet jų atžvilgiu vis tiek yra taikomas transporto priemonės konfiskavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-302-1073/2018, 2K-271-628/2018 ir kt.). Nagrinėjamu atveju D. S. dienos metu neblaivus vairavo automobilį, esant intensyviam eismui, piktybiškai nesilaikė kelių eismo taisyklių (lenkdamas spūstį važiavo šaligatviu) padarė eismo įvykį trijose važiuojamosiose juostose, apgadino 8 automobilius (įskaitant savo). Tai rodo šios nusikalstamos veikos pavojingumas buvo didesnis už tipinius šios rūšies nusikaltimų padarymo atvejus ir tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta didesnės žalos ar žmonių sužalojimo. Taigi, turto vertės konfiskavimo taikymas yra proporcingas D. S. padaryto nusikaltimo pavojingumui.

9.       Apeliantas argumentuoja, kad ne tik valstybės naudai turės sumokėti konfiskuoto automobilio vertę, tačiau turi prievolę V. S. atlyginti sunaikinto automobilio vertę, todėl to paties automobilio vertę turės atlyginti du kartus. Šis apelianto skundo argumentas yra nepagrįstas. Nepataisomai sugadinta transporto priemonė ir tuo padaryta žala tretiesiems asmenims yra D. S. neteisėto elgesio rezultatas. Žalos atlyginimas turto savininkui negali būti lyginamas su turto vertės konfiskavimu. Konfiskavimu siekiama prevencinių tikslų. Tretiesiems asmenims priklausančių transporto priemonių naudojimas darant nusikalstamas veikas ir iš to kylantys finansiniai reikalavimai (žalos atlyginimas) negali tapti aplinkybėmis, lemiančiomis turto vertės konfiskavimo netaikymą. Teisinis reguliavimas, kai pasinaudojus svetima transporto priemone visiškai nebūtų išieškoma konfiskuotinos transporto priemonės vertė, būtų ydingas ir sudarytų prielaidas kaltininkams sąmoningai daryti nusikalstamas veikas naudojant kitiems asmenims priklausantį turtą, žinant, kad jis ar jo vertė nebus konfiskuojami. Asmenys, kurie padarė nusikalstamą veiką vairuodami jiems priklausančią transporto priemonę, būtų baudžiami griežčiau nei tie, kurie vairavo tretiesiems asmenims priklausančias transporto priemones.

10.       Apeliantas nurodė, kad teismas neatsižvelgė į jo asmenybę, tekusius ir teksiančius suvaržymus, ribotą galimybę užsidirbti, šeimyninę padėtį ir tai lėmė neproporcingą baudžiamosios poveikio priemonės paskyrimą. Tačiau sunkios finansinės pasekmės D. S. atsirado ne dėl apylinkės teismo paskirto transporto priemonės vertės konfiskavimo, o dėl paties D. S. neteisėtų veiksmų, jo veiksmai yra jo patiriamų finansinių sunkumų rezultatas. Apylinkės teismas įvertino D. S. asmenybę, šeimyninę padėtį ir finansinę situaciją bei atleido jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nepaskyrė realios bausmės ir taip jis išvengė teistumo. D. S. yra jauno amžiaus, neturi sveikatos problemų ir jam nėra apribota galimybė dirbti. Netaikyti turto konfiskavimo galima tais atvejais, kai tai aiškiai prieštarauja proporcingumo principui. Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens patiriami nepatogumai, suvaržymai yra natūralus asmens neteisėtų veiksmų rezultatas. Tai yra paties asmens veiksmų pasekmė, o ne teismo, paskyrusio baudžiamojo poveikio priemones, neteisėtas sprendimas. Taigi, nėra jokio pagrindo teigti, jog teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė dėl sunkios D. S. finansinės padėties yra neproporcinga.

11.       Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimų motyvai leidžia spręsti, kad teismas turi turėti galimybę neskirti bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonės atsižvelgiant į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių taikomos priemonės yra akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingos (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimas, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas). Konstitucinio teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarime pabrėžta, kad neproporcingumas (neadekvatumas) turi būti toks aiškus ir neginčytinas, kad vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais dėl jo negalėtų kilti abejonių. Apeliaciniame skunde pateikti motyvai neveda prie išvados, kad atsižvelgiant į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais konfiskuotino turto vertės išieškojimo neproporcingumas yra toks aiškus ir neginčytinas, kad dėl jo negalėtų kilti abejonių. Skunde pateikti motyvai yra labiau deklaratyvūs nei atitinkantys šiuos kriterijus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad baudžiamojo poveikio priemonė D. S. taikyta pagrįstai, nagrinėjamu atveju ji yra proporcinga ir neprieštarauja teisingumo principui bei suderinama su paskirtomis kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis. Paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą eisme ir nevaržo D. S. labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti

Dėl konfiskuotino turto vertės nustatymo.

12.       Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodė, kad apylinkės teismas nepagrįstai konfiskuotino automobilio vertę skaičiavo kartu su pridėtinės vertės mokesčiu (PVM). Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl netinkamo automobilio vertės skaičiavimo pridedant PVM.

12.1.       Apmokestinimą pridėtinės vertės mokesčiu, taip pat apmokestinamųjų asmenų, PVM mokėtojų prievoles, susijusias su šio mokesčio mokėjimu nustato Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas (toliau ir – Įstatymas). Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas. Prekės teikiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį. Akivaizdu, kad turto vertės konfiskavimo atveju nėra teikiamos jokios prekės ar paslaugos, kurios turėtų būti apmokestintos PVM.

12.2.       Įstatymo 14 straipsnis numato, kad prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita-faktūra, kuria įforminamas šis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas. Konfiskavimo atveju nėra išrašoma sąskaita faktūra.

12.3.       Įstatymo 71 straipsnis yra skirtas reglamentuoti prievolės skaičiuoti ir (arba) mokėti į biudžetą PVM ir privalomo registravimosi PVM mokėtoju tvarkai nustatyti. Jo 1 dalyje nustatyta, kad prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą tenka apmokestinamiesiems asmenims, kurie šalies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas. Šio straipsnio reglamentavimas yra platesnis, tačiau jame nėra nuostatų, kad nagrinėjamu atveju reikėtų mokėti PVM.

12.4.       Teismų praktikoje gausu atvejų, kai konfiskuotino turto vertė skaičiuojama be PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-271-628/2018 ir kt.).

13.       Šiuo atveju nei D. S., nei automobilio savininkas nėra PV mokesčio mokėtojai, o nusikaltimo padarymo priemonės vertės konfiskavimas nėra PV mokesčio objektas. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas suklydo skaičiuodamas konfiskuotino turto vertę su PVM ir netinkamai išsprendė klausimą dėl konfiskuotino turto vertės nustatymo. Šioje dalyje apylinkės teismo sprendimas yra keičiamas. Teisėjų kolegija, nustatydama konfiskuotino turto vertę, remiasi byloje esančia VšĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje nurodyta, kad automobilio „Mercedes Benz E320“ vidutinė kaina be PVM yra 4339 eurų. Teismas sprendžia, jog būtent tokio dydžio suma, atitinkanti automobilio vertę veikos padarymo metu, turi būti konfiskuota iš D. S..

Vadovaujantis išdėstytu ir remiantis Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kolegija

n u t a r i a:

D. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

2018 m. liepos 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl konfiskuotino turto vertės dydžio pakeisti. Iš D. S. konfiskuoti automobilio „Mercedes Benz E320“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę – 4339 eurų valstybės naudai.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija:                                Virginija Liudvinavičienė

                                        Alenas Piesliakas

                                        Nijolė Žimkienė