Civilinė byla Nr. e2-6262-471/2018

Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00210-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.6; 2.6.8.10; 2.6.10.5.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.6.1

(S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 21 d.

Kelmė

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėjas Vidmantas Rudaitis,

sekretoriaujant Redai Mišeikytei,

dalyvaujant atsakovo K. P. atstovei advokatei Virginijai Pluščiauskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Tomadas“ ieškinį atsakovui K. P. ir trečiajam asmeniui V. V. dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

2018 m. kovo 15 d. buvo priimtas teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. eL2-4886-471/2018 išieškoti iš skolininko K. P. kreditorei UAB „Tomadas“ 2227,80 EUR skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2018 m. kovo 14 d. – iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 13 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Skolininkui K. P. pareiškus 2018-04-03 prieštaravimus kreditorė UAB „Tomadas“ pateikė 2018-04-12 ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo K. P. 2227,80 EUR skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje ieškovės atstovė nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 5 d. UAB „Tomadas“ su Telšių AVPK sudarė Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 86-ST2-89, kurios 1 punkto nuostatomis ieškovė įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo paslaugas sutartyje nustatyta tvarka. Sutarties priede Nr. 1 nurodomi ieškovės teikiamų paslaugų įkainiai. Vadovaujantis sutarties 5.16 punktu ir 2017 m. rugpjūčio 17 d. tarp ieškovės ir Telšių AVPK sudarytu susitarimu, ieškovė įsipareigojo savo lėšomis iš ankstesnio paslaugų vykdytojo ( G. S. firmos ) saugojimo aikštelės nemokamai tolimesniam saugojimui pergabenti transporto priemones į ieškovės aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini). Remiantis sutarties ir susitarimo nuostatomis, 2017 m. rugsėjo 7 d. ieškovė transportavo 2015 m. vasario 22 d. priverstinai nuvežtą transporto priemonę „Audi A4“, valst. Nr. N397JWUA. Pagal užklausimą Telšių AVPK ieškovę 2017 m. lapkričio 22 d. informavo, jog minėta transporto priemonė grąžintina savininkui ar valdytojui; taip pat nurodė, jog paskutinis automobilio naudotojas buvo K. P., savininkas nenustatytas, nes transporto priemonė Lietuvoje neregistruota. Ieškovės 2017 m. lapkričio 27 d. ir 2018 m. sausio 26 d. raginimais atsakovas K. P. buvo informuotas apie susidariusį įsiskolinimą už automobilio saugojimą bei būtinybę atsiimti priverstinai nuvežtą automobilį. Ieškovės teigimu, atsakovas šiai dienai vis dar nėra atsiskaitęs su ieškove už transporto priemonės saugojimą. Kreipimosi į teismą dėl įsiskolinimo priteisimo dieną atsakovo įsiskolinimas sudaro 2 227,80 EUR, nes transporto priemonės priverstinio vienos paros saugojimo kaina pagal sutarties priedą Nr. 1 yra 11,85 EUR, saugojimo parų skaičius nuo 2017 m. rugsėjo 07 d. ( nuo transporto priemonės pergabenimo tolimesniam saugojimui dienos ) iki 2018 m. kovo 13 d. ( kreipimosi į teismą dienos ) yra 188 dienos. Kadangi atsakovas gera valia neatsiskaitė su ieškove, prašo priteisti iš atsakovo K. P. susidariusią 2 227,80 EUR dydžio skolą.

Į visus teismo posėdžius ieškovės atstovas neatvyko, rašytiniuose prašymuose prašė civilinę bylą nagrinėti jam nedalyvaujant ir priimti sprendimą remiantis turimais įrodymais bei kitais duomenimis, pateiktais kartu su ieškovo ieškiniu ir ( ar ) išreikalautais teismo iniciatyva.

Atsakovas K. P. ankstesniame teismo posėdyje paaiškino, kad 2015 m. žiemą Kelmės r., ant tvenkinio netoli (duomenys neskelbtini) vyko automobilių varžybos, kuriose jis sugalvojo dalyvauti. Tuo tikslu prieš dieną iki varžymų nuvyko pas savo pažįstamus ( jų duomenų nežino ir nurodyti negali ), gyvenančius Telšiuose, iš jų pasiskolino automobilį „Audi A4“ su angliškais numeriais ir juo parvažiavo į Kelmę. Į Telšius važiavo su pažįstamu V. V., automobilį vairavo jis. Sekančią dieną su šiuo automobiliu vienas dalyvavo varžybose, niekas kitas su šiuo automobiliu varžybose nevažiavo, o V. V. buvo tarp žiūrovų. Po varžybų jis ten pat su draugais pradėjo vartoti alkoholį, todėl automobilį perdavė V. V.. Ar šis turi vairuotojo pažymėjimą, nesidomėjo. Automobilį perdavė būtent V. V., nes „taip gavosi“ ( cituojama ). Bevartojant alkoholį išvyko į kitą vietovę ir nematė, kada ir kaip automobilis įlūžo į ledą. Kada apie šį įvykį sužinojo, neprisimena. Nuo to laiko iki šiol automobiliu nesidomėjo ir jo neieškojo; kodėl – negali paaiškinti.

V. V. vėl sutiko tik po kelių mėnesių ar pusmečio. Sužinojęs apie įvykį išsigando atsakomybės. Kada pas jį atvyko policininkai, neprisimena. Ką jiems aiškino apie automobilį, taip pat neprisimena. Kodėl policininkams nenurodė, jog automobilį perdavė V. V., paaiškinti negali. Jis įvykio metu automobilio nevairavo, KET pažeidimo nepadarė, todėl nėra atsakingas už automobilio priverstinį saugojimą ir prašė ieškinį jo atžvilgiu atmesti.

Atsakovo K. P. atstovė nurodė, kad jos atstovaujamasis automobilio nepaskandino, t. y. nėra kaltininkas. Tai padarė V. V., kuris turėtų būti atsakovu ir pats sutinka su ieškiniu. Todėl atsakovo atžvilgiu ieškinys atmestinas.

Trečiasis asmuo V. V. ankstesniame teismo posėdyje paaiškino, kad nurodomą automobilį iš Telšių iš savo draugų parvairavo K. P., jis tik važiavo kartu kaip draugas, nes buvo pažįstami apie pusę metų. Varžybų metu ant (duomenys neskelbtini) tvenkinio jis dalyvavo kaip žiūrovas, o K. P. važiavo lenktynėse. Po varžybų K. P. automobilį paliko jam, nes pats norėjo vartoti alkoholį, o jis gyvena netoli tvenkinio. Tuo metu jis vairuotojo pažymėjimą turėjo, bet šiuo metu jam teisė vairuoti yra atimta. Įsėdęs į automobilį jis vienas apsuko ant tvenkinio keletą ratų, kol ledas įlūžo ir automobilis ėmė grimzti. Tada nuėjo į kaimą ieškoti, kas galėtų automobilį ištraukti. Neradęs pagalbos prie automobilio nebegrįžo. Matė, kad policija automobilį išvežė sekantį rytą. Apie įvykį niekam, tame tarpe ir K. P., nepranešė, nes bijojo atsakomybės ir galvojo, „gal viskas taip ir praslys“ ( cituojama ). Vėliau apklausiamas policininkų sakė netiesą, nes jie darė spaudimą ir buvo pasimetęs. Iki šiol automobilio likimu nesidomėjo. Pripažįsta, kad automobilį įlūžtant lede vairavo jis ir sutinka su ieškiniu. Jokio turto neturi, yra bedarbis.

Ieškinys tenkintinas.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2016 m. rugsėjo 05 d. tarp UAB „Tomadas“ ir Telšių apskrities VPK buvo sudaryta Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutartis Nr. 86-ST2-89, kurios 1 punktu ieškovė įsipareigojo pagal teikti transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo paslaugas sutartyje nustatyta tvarka. 2017 m. rugpjūčio 17 d. UAB „Tomadas“ ir Telšių AVPK sudarė susitarimą dėl transporto priemonių pervežimo paslaugų, kuris yra neatsiejama sutarties dalis, dėl transporto priemonių pervežimo iš G. S. firmos automobilių saugojimo aikštelės į UAB „Tomadas“ automobilių saugojimo aikštelę. Raštiškai susitarta pervežti tas transporto priemones, kurios buvo nuvežtos į G. S. aikštelę saugoti LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais, taip pat kitais atvejais.

Teismo išreikalautoje Kelmės rajono PK medžiagoje nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos ( ROIK 0115000092823 ) esantys įrodymai patvirtina, kad 2015 m. vasario 21 d. 17.15 val. Kelmės rajono PK VPS pareigūnai gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), ant tvenkinio važinėjo lengvasis automobilis, kuris, įlūžus ledui, nuskendo, o vairuotojas pasišalino. Nuvykę į įvykio vietą pareigūnai pamatė tvenkinyje panirusį automobilį, vairuotojo nebuvo. Įvykio vietoje buvę žmonės teigė nematę kaip viskas įvyko, nematė nei kas vairavo, nežinojo kam priklauso automobilis ( medžiagos 1-20 l. ). Tačiau prie pareigūnų priėjęs V. N. paaiškino, kad automobiliui įlūžus iš jo išlipo keturi asmenys, kurie nuėjo į šalia stovėjusį pilkos spalvos visureigį ir išvažiavo. 2015 m. vasario 22 d. automobilis iš tvenkinio PGT pareigūnų buvo ištrauktas ir 14.00 val. privestinai nuvežtas į G. S. automobilių saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini).

2015 m. kovo 4 d. paaiškinime R. B. nurodė, jog jis su G. B. 2015 m. vasario 21 d. automobiliu „džipu“ „Suzuki Grand Vitara“ nuvažiavo pažiūrėti (duomenys neskelbtini), ant užšalusio tvenkinio ledo vykusių automobilių lenktynių. Matė, jog varžybos automobiliu „AUDI A4“, kurio vairas buvo dešinėje pusėje, dalyvavo S. J. ir K., pravarde „S.“, pavardės nežino, jie pasikeisdami važiavo tuo automobiliu ant tvenkinio ledo. Taip pat nežino, kam priklauso automobilis. Po varžybų minėtu automobiliu ant ledo važiavo kas norėjo, vairuotojai keitėsi. Apie 16.30 val. „Audi“ įlūžo į tvenkinį; kas jį vairavo – nematė. Tik po to jis su keletu asmenų, tame tarpe – K. – išvažiavo ( medžiagos 22 l. ).  

2015 m. kovo 4 d. paaiškinime G. B. nurodė iš esmės analogiškai, Taip pat jis paaiškino nežinantis, kam priklauso automobilis „Audi A4“, bet girdėjęs, kad lyg ir vaikinui pravarde „S.“, kuris su šiuo automobiliu dalyvavo varžybose. Matė, kad po varžybų automobilį „Audi“ ant ledo vairavo besikeičiantys vairuotojai. Pastebėjo, jog kai ledas įlūžo, nuo automobilio atėjo daug žmonių, tame tarpe ir „S.“; kas tuo metu, kai ledas įlūžo, vairavo „Audi“, nežino ( medžiagos 23 l. ).

2015 m. kovo 24 d. paaiškinime K. P. nurodė, jog 2015 m. vasario mėnesį Telšiuose, vairuodamas iš matymo pažįstamo asmens automobilį „Audi A4“, jį apgadino, susitarė, jog suremontuos Kelmėje. Automobilį parsivežė į Kelmę, suremontavo. Tačiau nežino, kur yra automobilio dokumentai, jų nematė ir veždamasis automobilį į Kelmę nepasiėmė. Sužinojęs, jog organizuojamos lenktynės ant tvenkinio ledo, užsiregistravo jose dalyvauti, prieš varžybas automobiliu bandė važiuoti ledu. Kadangi varžybų metu šiuo automobiliu važiavo draugas S. J., kuris automobilį apgadino, jam nebuvo leista dalyvauti varžybose, jis automobilį pastatė ant kranto, užvedimo raktelius paliko spynelėje, nežino kas automobilį vairavo pasibaigus varžyboms ( medžiagos 24 l. ).

2016 m. sausio 6 d. administracinio teisės pažeidimo protokole K. P. pasiaiškinime sutiko ir gailėjosi ( taip tekste ), kad būdamas transporto priemonės „AUDI A4“ valdytojas, policijos pareigūnams pareikalavus, nenurodė duomenų apie asmenį, kuris 2015 m. vasario 21 d. 16.40 val. vairavo transporto priemonę. 2016 m. sausio 27 d. nutarimu jam už nusižengimo, numatyto tuo metu galiojusio Lietuvos ATPK 133-1 str. 1 d., padarymą paskirta 90 EUR dydžio bauda ( nurodomos adm. bylos 3 l. ).

Iš 2017 m. rugpjūčio 17 d. UAB „Tomadas“ ir Telšių AVPK susitarimo priedo Nr. 2, t. y. 2017 m. rugsėjo 7 d. priverstinai nuvežtų transporto priemonių pervežimo priėmimo ir perdavimo akto, matyti, jog G. S. firma perdavė transporto priemonę „Audi A4“, valst. Nr. N397JWUA, Telšių AVPK, o šis – UAB „Tomadas“.

Ieškovė nurodo, kad atsakovas K. P. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), siųstais 2017 m. lapkričio 27 d. pranešimu ir 2018 m. sausio 26 d. pakartotiniu pranešimu buvo informuotas apie susidariusį įsiskolinimą už paslaugas bei paragintas atsiimti transporto priemonę ir atsiskaityti už jos saugojimą, tačiau atsakovas neatsiskaitė ir ieškovo paskaičiavimu liko skolingas 2 227,80 EUR. Atsakovas pripažino gavęs ieškovo pranešimus.

Pagal sutarties 2.1 punktą, už priverstinį transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą turi sumokėti transporto priemonės savininkas ir/ar valdytojas. Susitarimo tarp UAB „Tomadas“ ir Telšių AVPK 4.1 punkte numatyta, jog transportavimo ir saugojimo išlaidas transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai.

LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Šios išlaidos atlyginamos arba adekvatus prievolės atlyginti išlaidas įvykdymo užtikrinimas Civiliniame kodekse nustatytais būdais ir tvarka pateikiamas iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės.

Ieškovė ieškinyje nurodo, kad iki ieškinio pateikimo dienos yra išsaugojusi automobilį „Audi A4“ ir tokie veiksmai atitiko atsakovo interesus. Nesutikti su tokiu ieškovo argumentu pagrindo nėra. Todėl ieškovės išlaidos, susidariusias dėl priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo, kurias ji patyrė veikdama automobilio savininko ( valdytojo ) interesais, turi būti teisingai atlygintos (Lietuvos CK 6.233 str. ) ir jas atlyginti privalo transporto priemonės savininkas ar valdytojas arba abu solidariai.

Tiek įvykio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo metu automobilio „Audi A4“, valst. Nr. N397JWUA, savininkas nenustatytas. Atsakovas 2018-04-03 prieštaravimuose, 2018-05-03 atsiliepime į ieškinį bei teismo posėdžių metu nurodė, jog minėta transporto priemonė priklauso ne jam, o V. V.. Tačiau visi byloje surinkti įrodymai ir paties atsakovo faktinis pripažinimas ( Lietuvos CPK 187 str. 1 d. ) patvirtina, jog būtent atsakovas buvo minėtos transporto priemonės valdytojas iki eismo įvykio ir jos priverstinio nuvežimo saugoti.

Visų pirma, atsakovas pripažįsta, kad būtent jis šį automobilį savo reikmėms pasiėmė iš nenustatyto asmens Telšiuose, jį parvairavo į Kelmę ir su juo dalyvavo varžybose ant ledo, o V. V. į Telšius važiavo kartu tik kaip draugas, o varžybose – kaip žiūrovas. Šios faktinės aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad automobilio valdytojas varžybų metu buvo K. P..

Atsakovo ir trečiojo asmens teismui pateikta įvykio versija ( jog po varžybų K. P., norėdamas vartoti alkoholį, automobilį paliko pažįstamam V. V., kuris važiuodamas ledu įlūžo, automobiliui skęstant išėjęs ieškoti pagalbos prie automobilio nebegrįžo; sekančią dieną matė, kad policija automobilį išsivežė, apie tai niekam, net pačiam K. P., neprašė, o šis daugiau svetimo automobilio neieškojo ir juo nesidomėjo ), teismo vertinimu, neatitinka ne tik minimalių protingo ir rūpestingo civilinių santykių dalyvio elgesio standartų, bet ir prasilenkia su elementaria logika, todėl vertinama kritiškai kaip visiškai neįtikėtina atsakovo pasirinkta gynybinė pozicija.

Be to, medžiagoje nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos esantys nesuinteresuotų asmenų V. N., R. B. ir G. B. paaiškinimai patvirtina buvus visai kitas įvykio aplinkybes, t. y. kad šiuo automobiliu varžybose dalyvavo K., pravarde „S.“ ( t. y. atsakovas K. P. ), po varžybų automobiliu pasikeisdami ant ledo važiavo įvairūs asmenys, tačiau šiam įlūžus „S.“ dar buvo įvykio vietoje ir išvažiavo tik vėliau. Tai paneigia atsakovo argumentą, jog jis automobilį paliko ( t. y. perdavė ) V. V. ir automobiliui įlūžtant į ledą jau buvo išvykęs.

Viso ankstesnio tyrimo metu – tiek 2015-03-24 paaiškinime, tiek nagrinėjant aukščiau minėtą administracinio teisės pažeidimo bylą - K. P., net reikalaujant policijos pareigūnams, nenurodė jokių duomenų apie asmenį ( tame tarpe – V. V. ), kuris būtų vairavęs automobilį įlūžtant į ledą. Priešingai, jis pripažino kaltę ir nurodė, jog dėl to gailisi. Todėl akivaizdu, kad jis pripažino save automobilio valdytoju ir pripažino kaltę dėl nepadėjimo policijos pareigūnams atskleisti teisės pažeidimą.

Atkreiptinas dėmesys, kad tik šios bylos nagrinėjimo metu, t. y. pareiškus K. P. santykinai didelio dydžio turtinį reikalavimą, pirmą kartą kaip automobilio vairuotojas buvo nurodytas ir kaltę prisiėmė V. V., kuris yra praradęs teisę vairuoti, bedarbis ir neturintis jokio turto ( jo paaiškinimas ), t. y. asmuo, kuriam toks fakto pripažinimas realiai nesukels rimtesnių neigiamų pasekmių. Vertinant asmenų paaiškinimus ir parodymus pagal Lietuvos CPK 185 str., turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių ( LAT 2016-05-05 nutartis Nr. 3K-3-258-219/2016, kt. ). Dėl visų aukščiau nurodomų motyvų K. P. versiją patvirtinantis V. V. kaltės pripažinimas vertinamas kritiškai kaip pareikštas siekiant nuslėpti tiesą ( Lietuvos CPK 187 str. 2 d. ).

Tiek sutarties, tiek įstatymo nuostatos ieškovei suteikia teisę už priverstinį transporto priemonių nuvežimą, pervežimą ir saugojimą savarankiškai iš transporto priemonės savininko, valdytojo ar įgalioto asmens reikalauti atlyginti saugojimo išlaidas pagal nustatytus įkainius. Atsižvelgdamas į aukščiau aptartas aplinkybes teismas konstatuoja, jog būtent K. P. buvo transporto priemonės „Audi A4“ valdytojas iki ją priverstinai nuvežant į saugojimo aikštelę ir dėl jo elgesio, kuris akivaizdžiai neatitiko ne tik civilinių teisinių santykių dalyviui keliamų protingumo ir sąžiningumo reikalavimų ( Lietuvos CK 1.5 str. 2 d. ), bet ir prieštaravo įstatymams ( už ką jis buvo nubaustas ), transporto priemonė buvo priverstinai nuvežta ir ilgą laiką saugojama ( jis nuslėpė duomenis apie vairuotoją, visiškai nesidomėjo automobilio likimu ). Toks atsakovo elgesys lėmė ne tik transporto priemonės saugojimo išlaidų atsiradimą, bet ir jų didėjimą, nes jis, net ir informavus  apie susidariusį įsiskolinimą už paslaugas bei paraginus atsiimti transporto priemonę ir atsiskaityti už jos saugojimą, nesiėmė jokių veiksmų saugomai jo transporto priemonei susigrąžinti. Dėl tokio jo akivaizdaus abejingumo ieškovė kreipėsi į teismą. Kitų pagrindų mažinti priteisiamą saugojimo išlaidų sumą atsakovas nenurodė ir nenustatyta. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti 2 227,80 EUR sumą, paskaičiuotą už transporto priemonės saugojimą ieškovės aikštelėje už 188 dienas nuo 2017 m. rugsėjo 7 d. iki 2018 m. kovo 13 d., skaičiuojant po 11,85 EUR per dieną, laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.

Praleidęs piniginės prievolės mokėjimo terminą skolininkas – fizinis asmuo – privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ( Lietuvos CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis ), todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo nurodyto dydžio procesines palūkanas tenkintinas.

Tenkinant ieškinį iš atsakovo ieškovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 50 EUR sumokėto žyminio mokesčio ( Lietuvos CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis ). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje sudaro 3,77 EUR, todėl jos priteisiamos valstybei iš atsakovo ( Lietuvos CPK 96 straipsnis ).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 270 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš K. P., a. k. (duomenys neskelbtini) uždarajai akcinei bendrovei „Tomadas“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 2227,80 EUR ( du tūkstančius du šimtus dvidešimt septynis eurus 80 ct.) skolos,

5 ( penkių ) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2018 m. kovo 14 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 50 EUR ( penkiasdešimt eurų ) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš K. P., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 3,77 EUR ( tris eurus 77 ct. ) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.

Teisėjas                                                                                                                  Vidmantas Rudaitis