Byla Nr. ATP-831-397/2013

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-02947-2013-0

              Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

45.4; 45.4.1; 79.1.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. liepos 31 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Gytis Večerskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo I. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d. nutarties I. T. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

n u s t a t ė :

Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2013-04-10 nutarimu I. T. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 1242 str. 1 d., 1241 str. 3 d., 1241 str. 7 d. paskirta subendrinta 400 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams už tai, kad jis 2012-09-12, apie 15.50 val., vairuodamas automobilį kelyje (duomenys neskelbtini) kaimo apylinkėse, dideliu greičiu važiuodamas žvyrkeliu kelio vingyje, kur blogai matomas kelias, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, lenkė kitą automobilį, tuo sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams, t.y. tuo sukėlė pavojingą situaciją, be to nepateikė vairuotojo pažymėjimo, kuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 16 p., 145.3 p. reikalavimus.

I. T. apskundus 2013-04-10 nutarimą, Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d.  nutartimi skundas netenkintas, nutarimas paliktas galioti.

I. T. skundžia apylinkės teismo 2013-06-12 nutartį ir prašo ją panaikinti, administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde nurodo, kad apylinkės teismo nutartis yra neteisėta, nepagrįsta, ji turi būti panaikinta, kadangi nuo jo padaryto administracinio teisės pažeidimo iki jam buvo paskirta administracinė nuobauda praėjo daugiau kaip 6 mėn. Kadangi pažeidimas padarytas 2012-09-12, tyrimas dėl šio pažeidimo pradėtas 2012-09-13, administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas 2012-11-28, nutarimas dėl šio pažeidimo surašytas 2013-04-10, iš ko seka, kad sutinkamai su ATPK 35 str. nuostatomis, administracinė nuobauda iš viso apeliantui negalėjo būti skiriama. Be to, administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas, remiantis vien kitų eismo dalyvių telefoniniais skambučiais, neapžiūrėjus įvykio vietos ir tinkamai nenustačius paties pažeidimo buvimo fakto. Byloje surinkti įrodymai yra nenuoseklūs, dviprasmiški, keliantys daug abejonių dėl jų teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliantas akcentuoja, kad automobilį jis bandė stovėdamas, jokių manevrų jis nedarė, o parodymus davę liudytojai jį apkalba. Liudytojai M. Š. ir D. V. patvirtino, kad jie greičio skirtumo nepastebėjo, kad grėsmės kitiems eismo dalyviams nebuvo. Pažeidimą tyrę pareigūnai nebuvo atvykę į pažeidimo vietą, nekalbėjo su apeliantu, neišsiaiškino pažeidimo aplinkybių. Teismo nurodyti įrodymai yra asmens telefoninio skundo rezultatas, tik šia informacija remiantis buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Tokiu būdu apylinkės teismas nukrypo nuo susiformavusios teismų praktikos, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi būti surašomas pareigūnams pakankamai surinkus duomenų apie padarytą administracinį teisės pažeidimą. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, teismas turi būti aktyvus, o tai padaryta šioje byloje nebuvo.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo skundo netenkinti, Kauno apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą.

I. T. apeliacinis skundas netenkinamas.

Visų pirma, nepagrįstai apeliantas skundžiasi dėl to, kad administracinė nuobauda iš viso jam negalėjo būti skiriama, suėjus ATPK 35 str. numatytiems terminams. Iš bylos medžiagos matyti, kad terminas nuobaudai paskirti I. T. pratęstas 2013-03-06 nutarimu, nesurinkus pakankamai medžiagos jo padarytam pažeidimui pagrįsti. Sutinkamai su ATPK 35 str. 3 d. nuostatomis, kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens administracinės atsakomybės klausimo, administracinės nuobaudos skyrimo terminai, numatyti ATPK 35 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse, pratęsiami, neatsižvelgiant į tai, ar administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ar ne, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams. Nutarime nurodžius, kad dėl užsitęsusio administracinio teisės pažeidimo tyrimo negalima spręsti I. T. administracinės atsakomybės klausimo, bylos nagrinėjimo terminas pratęstas pagrįstai.

Antra, dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo pasakytina tai, kad jis surašytas nepažeidžiant procesinių teisės normų reikalavimų. Nagrinėjamu bylos aspektu pažymėtina, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuluotą praktiką, administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus (žr. biuletenį „Administracinių teismų praktika“ Nr. 1, p. 328 - 329). Šios aplinkybės nurodytos tinkamai. Administracinio teisės pažeidimo teisena pradėta telefoninio L. G. pranešimo pagrindu, surinkus pakankamai reikšmingų bylai tirti duomenų, medžiaga persiųsta tolimesniam tyrimui ir procesinio sprendimo priėmimui. Tuo remiantis 2012-11-28 Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus specialistas R. S. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nesutikus su inkriminuojamu pažeidimu, pavesta atlikti papildomą tyrimą. Iš papildomai surinktos medžiagos matyti, kad L. G. pranešime nurodytos aplinkybės pasitvirtino, liudytojai V. P. ir L. G. parodė, kad I. T. vairavo protokole nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje chuliganiškai, jo padarytą pažeidimą patvirtina ir kita rašytinė bylos medžiaga. Taigi, Institucija pagrįstai surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą ir surinko pakankamai duomenų I. T. pažeidimo faktui įrodyti.

Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 256 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio l dalį, 260 straipsnį ir 284 straipsnio 2 dalį, yra nurodęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (žr. biuletenį „Administracinių teismų praktika“ Nr. 1, 328 - 329 p.; „Administracinių teismų praktika“ Nr. 7, 251 - 252 p.).

Priimant 2013-04-10 nutarimą dėl I. T. pažeidimo, remtasi visa bylos medžiaga – policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, liudytojų V. P., L. G. paaiškinimais, kita rašytine bylos medžiaga. Tiek minėtų liudytojų, tiek ir policijos pareigūnų paaiškinimai apie pažeidimų nustatymą yra nuoseklūs, neprieštaringi, logiški, byloje duomenų apie tai, kad jie dėl kokių nors priežasčių siekia melagingai apkalbėti apeliantą, nėra.

O tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas, remiantis telefonu gautu L. G. pranešimu, nereiškia, kad yra padaryti kokie nors procesiniai pažeidimai. Galiojantys teisės aktai numato teisę apie daromą teisės pažeidimą pranešti telefonu. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2012  m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr.5-V-937 patvirtintos „Gyventojų pranešimų, gautų Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pasitikėjimo telefonu, registravimo ir nagrinėjimo taisyklės“ nustato gyventojų pareiškimų, skundų, pasiūlymų ir kitų pranešimų, gautų Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pasitikėjimo telefonu, registravimo ir nagrinėjimo tvarką. Įstatymai tai padaryti numato ir kitokias galimybes, pavyzdžiui, teikiant pranešimus policijai trumpąją žinute (SMS) arba daugiaformačiu pranešimu (MMS), elektroniniais laiškais. Be to, Policijos patrulių veiklos instrukcijoje, patvirtintoje Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673, nustatyta, jog Policijos patruliai, vykdantys eismo priežiūrą, privalo kontroliuoti, kaip eismo dalyviai laikosi KET, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių kelių transporto eismą, reikalavimų; nustatyta tvarka įforminti eismo įvykių, KET bei kitų teisės pažeidimų dokumentus ir pagal kompetenciją taikyti administracinio poveikio priemones; išsiaiškinti eismo įvykio aplinkybes, nustatyti įvykio kaltininką (-us) ir surašyti jam (jiems) administracinio teisės pažeidimo protokolą (-us). Taigi, teisės aktų reikalavimai nepažeisti nei surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą I. T., nei renkant pažeidimų padarymo faktą pagrindžiančius duomenis.

Trečia, byloje yra pakankamai duomenų I. T. kaltei padarius inkriminuojamus pažeidimus pagrįsti.

ATPK 256 str. 1 d. nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Liudytojo V. P. paaiškinimu ir parodymais teisme nustatyta, kad jis buvo aplenktas I. T. vairuojamo automobilio, kad šis vairavo chuliganiškai, pavojingai, jo manymu, vairuotojas treniravosi. Liudytojo L. G. parodymais nustatyta, kad I. T. vairuojamas automobilis važinėjo pavojingais manevrais, labai greitai, šliuožė keli. Nėra pagrindo manyti, kad parodymus davę liudytojai jį apkalba, jų parodymai nuoseklūs, analogiški parodymams, kuriuos jie davė bylos nagrinėjimo ne teisme metu. Jie pažeidėjo niekada nebuvo matę, jokios asmeninės subjektyvios nuomonės apie jį nebuvo susiformavę, todėl teigti, kad jie, visiškai nepažinodama asmens, apie jį policijai pateiktų išgalvotus duomenis, yra nelogiška ir neįtikinama, netikėti pašalinio asmens pateikta informacija apie daromą pažeidimą teismas neturi jokio pagrindo. Tuo tarpu liudytojai M. Š. ir D. V. yra jo pažįstami, jie patvirtino, kad jis jokių manevrų neatlikinėjo, KET reikalavimų nepažeidė, greičio neviršijo, avarinių situacijų nesukėlė, todėl apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, kad jie yra suinteresuoti bylos baigtimi, kas leidžia pagrįstai manyti, kad jie siekia padėti jam išvengti administracinės atsakomybės. Byloje duomenų, kad jis padarė inkriminuojamus pažeidimus, surinkta pakankamai, nenustatyta, kad tyrimą atlikę pareigūnai ar teismas nebuvo aktyvūs.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Atsižvelgiant į paminėtas įstatymo normas ir patikrinus bylą įrodymų vertinimo aspektu, skundą nagrinėjantis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog I. T. padarė inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamoje nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, jog jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai dėl I. T. kaltės daryti. Todėl atmetamas I. T. skundo argumentas, kad jis nepadarė ATPK 1242 str. 1 d., 1241 str. 3 d., 1241 str. 7 d. numatytų pažeidimų.

Visa apibendrinant, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti I. T. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra, Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 12d. nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

n u t a r i a :

I. T. apeliacinio skundo netenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas               Gytis Večerskas