Civilinė byla Nr. 2A-27-368/2014
Teisminio proceso Nr. 2-07-3-05975-2011-2
Procesinio sprendimo kategorija 35.4; 36.1; 42.10; 121.21
(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. sausio 9 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. V. įmonės „Šoklys“ ir atsakovo ūkininko A. P. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2-901/2013 pagal ieškovo G. V. įmonės „Šoklys“ ieškinį atsakovui ūkininkui A. P. dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo ir
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas G. V. įmonė „Šoklys“ kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo ūkininko A. P. 24 840,90 Lt skolą, 2340,80 Lt delspinigius, 8,5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Teigė, kad atsakovas neatsiskaitė pagal naftos produktų pirkimo-pardavimo sutartį už parduotus produktus, nors įsipareigojo sąskaitas faktūras apmokėti per 30 kalendorinių dienų po jų išrašymo.
2013 sausio 31 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovas atsisakė dalies ieškinio reikalavimų dėl 24 800,90 Lt skolos priteisimo. Šiaulių apylinkės teismas protokoline nutartimi ieškovo ieškinio dalies atsisakymą priėmė ir šią bylos dalį nutraukė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. birželio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo A. P. 40,00 Lt skolą, 8,5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 40,00 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-09-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 39,56 Lt bylinėjimosi išlaidas ieškovui G. V. įmonei „Šoklys“. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš ieškovo atsakovui 983,00 Lt bylinėjimosi išlaidas. Grąžino ieškovui 75 proc. žyminio mokesčio, sumokėto 2011-09-15 mokėjimo nurodymu. Panaikino Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-09-20 nutartimi atsakovo nekilnojamajam, kilnojamajam turtui ir piniginėms lėšoms taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Priteisė iš ieškovo 30,96 Lt, o iš atsakovo 0,54 Lt proceso išlaidas valstybei. Nurodė, kad šalis faktiškai siejo pirkimo pardavimo santykiai, tačiau laikotarpiu, kai atsakovas iš ieškovo įsigijo 30 440,90 Lt vertės gazolino pagal prie ieškinio pridedamas 2011-04-18 ir 2011-06-28 išrašytas PVM sąskaitas faktūras, t. y. nuo 2011-04-18, šiuos santykius tęsė nesant rašytinės formos naftos produktų pirkimo-pardavimo sutarties. Sprendė, kad faktiškai susiklostę apmokėjimo terminai atitiko abiejų šalių valią. Pažymėjo, kad atsakovas iš dalies apmokėjo minėtas PVM sąskaitas faktūras iki ieškovo kreipimosi į teismą su ieškiniu, o po kreipimosi sumokėjo ieškovui už kurą 24 800,90 Lt, ir likusi neapmokėta pagal 2011-04-18 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą suma sudaro 40,00 Lt. Pažymėjo, kad atsakovas minėtos 40,00 Lt skolos ieškovui neginčijo. Pasak teismo, susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis, o 2011-04-18 ir 2011-06-28 PVM sąskaitų faktūrų išrašymo metu rašytinė šalių sutartis jau nebegaliojo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas su ieškovu iki galo neatsiskaitė laiku net pagal faktiškai susiklosčiusią šalių praktiką, sprendė, jog atsakovas pažeidė savo pareigą tinkamai ir laiku vykdyti faktiškai susiklosčiusius savo įsipareigojimus perkant prekes iš ieškovo, todėl priteisė iš atsakovo 8,5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 40 Lt sumos. Teismas taip pat proporcingai paskirstė šalims turėtas bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
Skųsdamas Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą, apeliantas (ieškovas) G. V. įmonė „Šoklys“ prašo panaikinti teismo sprendimo dalį dėl delspinigių ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – priteisti jam iš atsakovo 2340,80 Lt delspinigius ir 8,5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo šios sumos, taip pat perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas pažeidė materialines ir procesines teisės normas, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Tvirtinama, kad šalių sudarytos sutarties galiojimo terminas buvo pratęsiamas, kadangi šalys nuolat bendradarbiavo.
Skųsdamas Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą, apeliantas (atsakovas) ūkininkas A. P. prašo teismo sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skunde nurodo, kad ieškovo ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtas. Atkreipia dėmesį į tai, kad šalių 2007-03-07 sudarytos naftos produktų pirkimo-pardavimo sutarties galiojimas baigėsi 2008-03-07. Apelianto manymu, teisme neekonomiška ir neracionalu nagrinėti 40 Lt sumos ieškinį, ir ši skola suderinta su ieškovu.
Atsiliepdamas į apelianto ieškovo G. V. įmonės „Šoklys“ apeliacinį skundą, atsakovas ūkininkas A. P. skundą atmesti ir pripažinti, kad skundas paduotas su trūkumais. Pabrėžia, kad šalys sudarė tarpusavio suderinimo aktą.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Apelianto (ieškovo) G. V. įmonės „Šoklys“ apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliantas skunde kelia delspinigių priteisimo klausimą.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis, o 2011-04-18 ir 2011-06-28 PVM sąskaitų faktūrų išrašymo metu rašytinė šalių sutartis jau nebegaliojo, ir pažymėjo, jog PVM sąskaitos faktūros yra ieškovo vienašališkai išrašyti dokumentai, kuriose vienašališkai nustatyti apmokėjimo terminai, todėl sprendė, kad negalima daryti išvados, jog atsakovas turėjo prievolę atsiskaityti už prekes faktūrose numatytais terminais ar per sutartyje numatytą 30 dienų terminą.
Teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad tarp šalių susiklostė pirkimo-pardavimo santykiai, taip pat šalys neginčija 40 Lt skolos sumos.
Ieškovas mano, kad atsakovui laiku neatsiskaičius už kurą, atsakovui kyla pareiga mokėti 2340,80 Lt delspinigius.
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sutartyje nustatyta sąlyga, jog, pirkėjui laiku neatsiskaičius, pardavėjas turi teisę pareikalauti mokėti delspinigius, lemia tai, kad delspinigiai skaičiuojami ne automatiškai, pirkėjui laiku neapmokėjus sąskaitos, bet pardavėjui pareikalavus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2004).
Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovo pateiktoje 2011-09-13 pažymoje dėl delspinigių paskaičiavimo (1 tomas, 7 b. l.) nėra duomenų apie tai, jog iš atsakovo įmokų buvo įskaityti delspinigiai. Ieškovas taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad pagal LR Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas vykdė delspinigių įskaitymą ir apie jį informuodavo atsakovą.
Teismo nuomone, ieškovas delspinigių apskaičiavimą turėjo įtraukti į savo buhalterinę apskaitą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus.
Pagal LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalį apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, o pagal šio straipsnio 4 dalį apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškarto po to, kai yra galimybė tai padaryti. Įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinta, kad ūkio subjektų apskaitos informacija turi būti tinkama, objektyvi, palyginama, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Tai ne kartą patvirtinta ir kasacinio teismo praktikoje (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-485/2008).
Ieškovas neginčijo aplinkybių, kad iki pat kreipimosi į teismą dienos nereiškė atsakovui pretenzijų dėl apmokėjimo terminų praleidimo ir per visą sutartinių santykių laikotarpį delspinigių neskaičiavo, taip pat neteikė atsakovui pranešimų apie susidariusius delspinigius. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovas taip pat neprieštaravo atsakovo teiginiams, kad tarp šalių buvo paplitusi kitokia atsiskaitymo už kurą praktika ir atsakovas nereiškė pretenzijų atsakovui dėl vėlavimo atsiskaityti, o delspinigius paskaičiavo kreipiantis į teismą (pvz., 2 tomas, 45 b. l.). Iš bylos medžiagos matyti, kad ir po ieškinio teismui pateikimo ir skolos ieškovui iš dalies padengimo, ieškovas taip pat nepaskaičiavo delspinigių, ir 2011-12-31 tarpusavio suderinimo akte nurodyta tik 40 Lt atsakovo skola ieškovui (1 tomas, 48 b. l.).
Nors ieškovas skunde remiasi 2007-03-07 naftos produktų pirkimo-pardavimo sutarties sąlygoms, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, 2011 m. ši sutartis jau nebegaliojo, kadangi sutarties 11.1 punkte nurodyta, kad sutartis galioja iki 2007-12-31 ir gali būti pratęsiama dar vieneriems metams. Be to, šios sutarties sąlygos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies (ieškovo) nenaudai ir jas priėmusios šalies (atsakovo) naudai.
Kiti skundo teiginiai, įvertinant jų esmę, šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.
Apelianto (atsakovo) ūkininko A. P. apeliacinis skundas atmestinas.
Teismas pažymi, kad apeliantas iš esmės nesuformulavo apeliacinio skundo pagrindo, kadangi skunde nenurodė, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą (CK 306 str. 1 d. 4 p.).
Pažymėtina, kad atsakovo prašymas palikti ieškinį nenagrinėtą, nes ieškovo atstovas negalėjo atstovauti ieškovui, jau buvo išspręstas Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 1 d. nutartimi, ir teismas atsakovo prašymą atmetė, nurodydamas išsamius argumentus (1 tomas, 147–149 b. l.). Šioje nutartyje teismas taip pat motyvuotai atsakė į atsakovo keltus klausimus dėl žyminio mokesčio dalies sumokėjimo. Priešingai, nei skunde teigia apeliantas, byloje yra sutartis, pagal kurią ieškovas pavedė advokatui atstovauti teisme jo interesams (1 tomas, 105 b. l.).
Teismas nesutinka su apelianto skundo teiginiais, kad yra neprotinga teisme nagrinėti reikalavimus dėl 40 Lt skolos ir pažymi, jog įstatymo leidėjas neriboja asmenims, siekiantiems ginti savo teises ir interesus, galimybių reikšti tiek turtinio, tiek neturtinio pobūdžio reikalavimus, ir šių reikalavimų pagrįstumą teismas vertina ne pagal jų finansinę išraišką, o visapusiškai ir objektyviai įvertindamas visas reikšmingas bylos aplinkybes.
Teismas sprendžia, kad atsakovo skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjas Egidijus Mockevičius