Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-171-817/2023
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00330-2023-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 14.14.; 21.11.10.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. birželio 22 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto S. L. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutarties, kuria Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. vasario 10 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas ir S. L. skundas netenkintas.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos S. M. 2023 m. vasario 10 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) S. L. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 4 dalyje, ir jam už šio administracinio nusižengimo padarymą skirta administracinė nuobauda – 170 Eur dydžio bauda, be to, S. L. įpareigotas už šuns gydymą nukentėjusiajam atlyginti 232,57 Eur turtinę žalą iki 2023 m. kovo 31 d., dėl kitos žalos atlyginimo nukentėjusiajam pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, bylą nagrinėjant civilinio proceso tvarka. S. L. nubaustas už tai, kad jis 2023 m. sausio 4 d., apie 22.08 val., (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) namu, vedžiodamas vokiečių aviganio veislės šunį be antsnukio ir pavadėlio, neužtikrino, kad šuo klausytųsi jo, šuo užpuolė pro šalį ėjusią E. V. ir jos ant pavadėlio vedžiojamą šunį bei įkando E. V. į dešinės kojos kelį, tuo sutrikdydamas jos sveikatą. Taip pat S. L. šuo užpuolė ir apkandžiojo E. V. šunį, kuriam vėliau buvo nustatyta plėštinė žaizda dešinės kojos kulkšnies srityje, mėlynės, audinių edema, kraujosruvos. Ant dešinio šono krūtinės srityje stiprūs sumušimai, suspaudimai. Tokiu būdu S. L. neužtikrino, kad šuo nekeltų grėsmės, nedarytų žalos žmonių sveikatai ir turtui, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Šiais veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktų, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymo Nr. 30-2001 „Dėl gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių“ 5.4 punkto ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2019 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. B1-306 dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. Bl-336 „Dėl gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo 4.3 punkto reikalavimus bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 4 dalyje.
2. Nesutikdamas su šiuo nutarimu, S. L. jį apskundė teismui. Skundu prašė panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. vasario 10 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Skunde pažymėjo tai, kad jo šuo yra skiepytas, prižiūrimas ir ženklintas pagal Lietuvos Respublikos reikalavimus. Skunde nurodė, kad: 1) nukentėjusiosios E. V. nurodytu laiku ir vietoje, t. y. 2023 m. sausio 4 d., (duomenys neskelbtini), jis šuns nevedžiojo. Šunį jis visada veda ryte nuo 09.30 val. iki 10.00 val., o vakare nuo 18.30 val. iki 19.30 val. Nukentėjusiosios nurodytu laiku, t. y. 22.00 val., jo šuo E. V. užpulti tikrai negalėjo; 2) jis vedžioja šunį ryškiai raudona striuke, o nukentėjusioji nurodė, kad matė vyriškį su juoda striuke; 3) (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) namu, yra skersgatvis, todėl čia vedžiojama daug šunų ir nukentėjusiosios šunį galėjo užpulti bet kuris iš jų. Be to, vėlyvu paros metu ten šunys bėgioja paleisti, be šeimininkų. Jo teigimu, reikėtų atsižvelgti ir į tai, kad nukentėjusiosios šuo yra agresyvaus būdo. Be to, 2023 m. sausio 4 d., apie 23 val., į jo namus buvo atėjusi E. V., kuri jį kaltinio nežinia kuo, taip ir nepaaiškinusi, ko ji nori.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartimi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. vasario 10 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas ir S. L. skundas netenkintas. Nutartimi konstatuota, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius, priimdamas skundžiamą nutarimą, išsamiai ir nešališkai ištyrė, atsižvelgė ir įvertino visas tokio sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes, padarė teisingas, surinktais įrodymais pagrįstas išvadas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą, kuriuo konstatavo, jog S. L. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 4 dalyje, yra įrodyta.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai ir prašymai
4. Apeliaciniu skundu S. L. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartį ir administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti.
5. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo šališkai, atsižvelgdamas tik į nukentėjusiosios E. V. parodymus.
6. Apeliantas akcentuoja tai, kad jis vedžioja šunį vakare nuo 18.30 val. iki 19.30 val., o įvykis įvyko 22.08 val., kaip pati nukentėjusioji E. V. nurodė.
7. Apeliantas skunde nurodo, kad nors nukentėjusioji E. V. nurodė, jog jis įvykio metu dėvėjo juodos spalvos striukę, tačiau, jo teigimu, jis vedžioja šunį išskirtinai ryškiai raudonos spalvos striuke.
8. Apeliantui nėra aišku, kokia data buvo išduoti nukentėjusiosios E. V. pateikti čekiai, kokios fotonuotraukos ir apie kokius sužalojimus kalbama.
9. Apeliantui taip pat nėra aišku, kodėl nukentėjusiosios E. V. parodymai buvo vertinimai kaip nuoseklūs ir sąžiningi, nors ji iš pradžių nurodė, kad jos patirta žala vertinama 1 500 Eur žala, o po visų jos pateiktų įrodymų dėl žalos, ji sumažėjo iki 232 Eur. Apelianto vertinimu, tai galima vertinti kaip nukentėjusiosios E. V. norą pasipelnyti.
10. Apeliantas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog tai ne pirmas toks atvejis. Jis sutinka, kad buvo vienas atvejis, kurio metu abu šunys buvo palaidi. Tuo metu nukentėjo jo šuo, kuriam reikėjo veterinaro pagalbos, jis dėl to patyrė tiek materialinę, tiek moralinę žalą.
11. Apeliantas skunde nurodo, kad nukentėjusiosios E. V. teigimu, ji matė apeliantą ne kartą laikotarpiu nuo 21.30 iki 22.30 val., tačiau jam nesuprantama, kaip ji galėjo jį matyti gyvenant trijų namų atstumu. Nors nukentėjusioji E. V. teigia, kad ji negali miegoti, jai baisu, tačiau šunį ne kartą vėl vedžiojo pro apelianto namus ir dar sustojo, nors vedžiojimo kelių yra ir daugiau.
12. Atsiliepimu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius prašo S. L. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartį.
13. Atsiliepime nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas objektyviai, visapusiškai išnagrinėjo ir pagrįstai netenkino S. L. skundo.
14. Atsiliepime pažymima, jog S. L. skunde nebuvo pateikta jokių naujų esminių duomenų, kurie nebūtų buvę žinomi ir kurių nebūtų aptaręs pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje.
15. 2023 m. birželio 7 d. Vilniaus apygardos teisme gauti papildomi duomenys administracinio nusižengimo byloje, kuriuos persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismas.
III. Aukštesniojo teismo išvados ir teisiniai argumentai
Apeliacinis skundas netenkinamas.
16. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016 ir nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022).
17. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. L. nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl jo kaltės padarius ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, akcentuodamas aplinkybes, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas bei netinkamai atliko įrodymų vertinimą.
18. Atkreiptinas dėmesys, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. L. apeliacinį skundą iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek nagrinėjant skundą pirmosios instancijos teisme ir dėl kurių skundžiamoje nutartyje jau buvo labai išsamiai pasisakyta. S. L. apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo procesiniame sprendime išdėstytiems motyvams, jų išsamiai nebekartoja, o tik juos papildo atsakydamas į esminius administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinio skundo argumentus.
19. Apeliaciniame skunde nurodomas argumentas, susijęs su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vertinimu, jog pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo šališkai, atsižvelgdamas tik į nukentėjusiosios E. V. parodymus, atmestinas kaip nepagrįstas. ANK 576 straipsnyje yra įtvirtinta nušalinimo teisė. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad teisėjams ir administracinio nusižengimo bylą tiriantiems ir nagrinėjantiems pareigūnams, specialistams, ekspertams, vertėjui, teismo posėdžių sekretoriui, jei jis dalyvauja, mutatis mutandis taikomi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) nustatyti nušalinimo pagrindai ir tvarka. Dėl to, pagal analogiją, taikytinos ir teisėjo nušalinimą baudžiamajame procese reglamentuojančios BPK 57-60 straipsnių normos. Teisėjo nušalinimo pagrindai nurodyti BPK 58 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teisėjas negali dalyvauti procese, jeigu: 1) jis toje byloje yra nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas, bet kurio iš šių asmenų šeimos narys ar giminaitis, įtariamojo, kaltinamojo bei nuteistojo ar atstovo pagal įstatymą, teisėjo, ikiteisminio tyrimo teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno ar gynėjo toje byloje šeimos narys ar giminaitis; 2) jis yra dalyvavęs toje byloje kaip liudytojas, įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo atstovas pagal įstatymą, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo ar civilinio atsakovo atstovas; 3) jis pats arba jo šeimos nariai ar giminaičiai yra suinteresuoti bylos baigtimi; 4) proceso dalyviai motyvuotai nurodo kitokias aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių teisėjo nešališkumu. BPK 58 straipsnio 2 dalyje (1–6 punktai) yra nustatytos papildomos aplinkybės, kurioms esant teisėjas negali dalyvauti procese ar pakartotinai nagrinėti tą pačią bylą. Taigi, esant BPK 58 straipsnio 1 ar 2 dalyse nurodytiems nušalinimo pagrindams, teisėjas privalo nusišalinti ar gali būti nušalintas (BPK 59 straipsnio 1 dalis).
20. Iš bylos medžiagos matyti, jog nagrinėjamoje byloje administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui S. L. teisė pareikšti nušalinimą bylą nagrinėjusiam teisėjui buvo išaiškinta ir nebuvo varžoma, tačiau jis šia savo teise nepasinaudojo, nurodydamas, kad nereiškia nušalinimų bylą nagrinėjančiam teisėjui. Duomenų, kad pirmosios instancijos teismo teisėjas, nagrinėdamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos S. M. 2023 m. vasario 10 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo klausimą, turėjo išankstinę nuomonę, ar duomenų, jog pirmosios instancijos teismo teisėjas negalėjo dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių, byloje nėra. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. L. skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, atlikęs įrodymų tyrimą, nutartyje įvertino įrodymus ir išvadas motyvavo. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su skundžiamoje nutartyje išdėstytu įrodymų vertinimu, savaime nereiškia teismo šališkumo. Šiuo atveju, kaip matyti iš skundžiamos nutarties, apelianto kaltė grindžiama ne tik nukentėjusiosios, paties S. L. parodymais, bet ir kita bylos medžiaga, įskaitant UAB „Ž.“ čekius, e. sveikatos išrašą ir fotonuotraukas apie padarytus sužalojimus nukentėjusiajai, taigi pirmosios instancijos teismas, priešingai nei nurodo apeliantas, vadovavosi įrodymų visuma.
21. Pagal ANK 569 straipsnio 5 dalį, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais, o nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2012). Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir jų vertinimas yra teismo ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjančio institucijos (pareigūno) prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus, todėl proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime ANK normų nepažeidžia, jei procesinis sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.
22. Nagrinėjamu atveju S. L. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį, kuri užtraukia administracinę atsakomybę už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui.
Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 30-2001 patvirtintos Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklės aiškiai įtvirtina gyvūnų laikytojų pareigą užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės ir nedarytų žalos žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui. Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo, patvirto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. gegužės 2 d. Nr. B1-336 įsakymu (redakcija, galiojanti nuo 2019 m. gegužės 7 d.) taip pat numato jog gyvūnų laikytojai, įskaitant Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme nustatytas pareigas, turi užtikrinti, kad viešojoje vietoje jų vedami, nešami ar kitaip naudojami gyvūnai nekels grėsmės kitiems asmenims, gyvūnams, jų sveikatai, gyvybei ir asmenų, valstybės ar savivaldybių turtui.
23. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. L. neigia savo kaltę, tačiau apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog S. L. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą ir jis Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos S. M. 2023 m. vasario 10 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), paliktu nepakeistu skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartimi, pagrįstai nubaustas pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį.
24. Patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus duomenis, būtų nesilaikęs įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų ir byloje esančius įrodymus įvertinęs netinkamai, šališkai ar vienpusiškai, nevertinęs įrodymų visumos. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, kad joje visi byloje esantys įrodymai yra aptarti ir įvertinti, o padarytos išvados yra pagrįstos visapusišku, išsamiu bei objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Kitaip vertinti bylos duomenis, daryti kitokias išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, ar pripažinti, kad skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo.
25. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. L. neginčija fakto, jog jis turi vokiečių aviganio veislės šunį ir jį vedžioja (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) namu, tačiau jis savo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo neigia, aiškindamas, kad jis vedžioja šunį vakare nuo 18.30 val. iki 19.30 val., o įvykis įvyko 22.08 val.. Apeliantas taip pat teigia, kad nukentėjusioji E. V. nurodė, jog jis (S. L.) įvykio metu dėvėjo juodos spalvos striukę, tačiau, jo teigimu, jis vedžioja šunį išskirtinai ryškiai raudonos spalvos striuke. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos S. L. skundo argumentus, vertina juos tik kaip jo pasirinktą gynybos būdą, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, kadangi juos paneigia byloje surinktų įrodymų visuma.
26. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. L. skundą, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, teismo posėdyje apklausė patį S. L., nukentėjusiąją E. V., rėmėsi jos parodymais bei kitais įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais (UAB „Ž.“ čekiais, e.sveikatos išrašu ir fotonuotraukomis apie padarytus sužalojimus nukentėjusiajai), tinkamai bei visapusiškai juos įvertino, padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas ir nutartyje išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog šioje byloje surinktų įrodymų visuma leidžia neabejotinai nuspręsti, kad būtent S. L. 2023 m. sausio 4 d., apie 22.08 val., (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) namu, vedžiodamas vokiečių aviganio veislės šunį be antsnukio ir pavadėlio, neužtikrino, kad šuo jo klausytųsi, S. L. šuo užpuolė pro šalį ėjusią E. V. ir jos ant pavadėlio vedžiojamą šunį bei įkando E. V. į dešinės kojos kelį, tuo sutrikdydamas jos sveikatą, taip pat apkandžiojo E. V. šunį, kuriam vėliau buvo nustatyta plėštinė žaizda dešinės kojos kulkšnies srityje, mėlynės, audinių edema, kraujosruvos, dešinio šono krūtinės srityje stiprūs sumušimai, suspaudimai. Nukentėjusioji E. V. tiek teikdama paaiškinimus tyrimo atlikimo metu, tiek apklausta teismo posėdyje atpažino S. L., kaip asmenį, kurio vedžiojamas šuo įvykio metu užpuolė tiek ją, tiek nukentėjusiosios šunį, kadangi tai buvo ne pirmas atvejis, kai administracinėn atsakomybėn patraukto asmens šuo užpuola jos šunį. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas, nepaisant tarp administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. L. ir nukentėjusiosios E. V. galimai konfliktinių santykių, neturi priežasčių abejoti nukentėjusiosios duotais parodymais. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje nenustatyta aplinkybių, leidžiančių manyti, jog nukentėjusioji yra suinteresuota melagingai apkalbėti S. L. ir apkaltinti jį nebūto administracinio nusižengimo padarymu. Be to, E. V. parodymus iš dalies patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai (UAB „Ž.“ čekiai, iš kurių matyti, jog buvo lankytasi Ž.ir už jos suteiktas paslaugas buvo apmokama laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 5 d. iki 2023 m. sausio 15 d. (b. l. 16-17, 42-46), UAB „K.“ čekis, iš kurio matyti, jog 2023 m. sausio 10 d. buvo pirkta bespalvė apsauginė apykaklė (b. l. 16), UAB „Ž.“ išrašas iš ligos istorijos, iš kurio matyti, jog 2023 m. sausio 5 d. australų aviganio veislės šuniui buvo atliekami tyrimai, kurių metu nustatytas sumušimas, žaizda (b. l. 19-20, 50-51), e. sveikatos duomenys, fotonuotraukos, kuriose užfiksuoti nukentėjusiajai padaryti sužalojimai (b. l. 14-15, 47-49)).
27. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nutartimi. Įrodymų visuma šiuo konkrečiu atveju neduoda pagrindo abejoti tuo, kad S. L. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą ir administracinėn atsakomybėn patrauktas bei nubaustas pagrįstai. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. L. naujų argumentų ar duomenų, kurių pagrindu reikėtų naikinti ginčijamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartį, apeliacinės instancijos teismui nepateikė, tokių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Vien tai, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus vertino kitaip nei administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. L., kuris savaip pateikia įvykio aplinkybių interpretaciją bei subjektyvų jam pačiam palankų byloje esančių duomenų vertinimą, negali būti priežastimi byloje priimti kitokį sprendimą nei priėmė pirmosios instancijos teismas.
28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju yra tikrinamas tik apskųstos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, todėl kiti S. L. apeliacinio skundo argumentai, susiję su nukentėjusiosios E. V. patirtos žalos vertinamu (civilinio ieškinio dydžio pagrįstumu), ankstesniais panašiais atvejais tarp administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. L. ir nukentėjusios E. V. šunų bei tolesniu nukentėjusiosios E. V. šuns vedžiojimu pro apelianto namus, šioje nutartyje nenagrinėjami, kadangi tai nėra šios bylos dalykas ir neturi jokios teisinės reikšmės, sprendžiant S. L. kaltės klausimą.
29. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal skunde nurodytas aplinkybes patikrino tinkamai, įvertino administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus bei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. L. skundo argumentus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartį nepakeistą ir S. L. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.
Teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė