Civilinė byla Nr. e2-458-618/2020
Proceso Nr. 2-06-3-06201-2019-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.16.11.1.; 2.6.1.3.6.; 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.5.1.; 3.1.7.6.; 3.2.6.1.; 3.2.6.5.
(S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. vasario 26 d.
Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Larisa Šimanskienė,
sekretoriaujant Kornelijai Butkutei,
dalyvaujant atsakovui R. K.,
atsakovų L. K. ir R. K. atstovams advokatei Astai Jakštienei, advokato padėjėjui Daliui Jurjonui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. L. ieškinį atsakovams L. K. ir R. K. dėl nuostolių atlyginimo, ir pagal atsakovų L. K. ir R. K. priešieškinį ieškovei I. L. dėl permokos priteisimo.
Teismas
nustatė:
1. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų 3 048,66 Eur nuostolius, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015-10-14 tarp šalių sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, kuria ieškovė išnuomojo atsakovams butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 250,00 Eur per mėnesį trejų metų laikotarpiui. 2018-09-05 tarp šalių buvo sudarytas susitarimas dėl nuomos sutarties pratęsimo laikotarpiu nuo 2018-10-16 iki 2019-06-30. Ieškovė pateikė atsakovams 2019-06-22 priedą dėl nuomos sutarties pasibaigimo, kadangi atsakovai iki nuomos sutarties termino pabaigos patys išsikėlė iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), į naujai įsigytą butą. Minėtame priede ieškovė nurodė, jog atsakovai butą perdavė apleistą, už buto sutvarkymą atsakovams bus pateikta papildoma ataskaita dėl padarytų nuostolių. 2019-07-10 ieškovė pateikė atsakovams nuostolių ataskaitą, kurioje nurodyta, kad buto nuostoliai sudaro 3 048,66 Eur, bei nustatytas terminas nuostoliams atlyginti. Ieškovė nurodo, kad atsakovai pažeidė savo prievoles pagal nuomos sutartį, todėl turi atlyginti 3 048,66 Eur nuostolius.
2. Atsakovai atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2015-10-14 tarp šalių sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, kuria ieškovė išnuomojo atsakovams butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 250,00 Eur per mėnesį trejų metų laikotarpiui. 2015-10-15 tarp šalių sudarytas buto, esančio (duomenys neskelbtini), priėmimo - pardavimo aktas, kuriuo ieškovė perdavė, o atsakovai priėmė minėtą butą. Akte nurodyta, jog butas yra tvarkingas ir tinkamas naudoti gyvenamajai paskirčiai, šalys pastabų neturi, bute atsakovams palikti baldai, šviestuvai, grindys, langai, šildymas, buitinė technika ir kt., tai patvirtinama pridėtomis nuotraukomis. Vis dėlto prie sutarties buto būklę patvirtinančios fotonuotraukos nebuvo pridėtos, šias fotonuotraukas ieškovė atsakovams pateikė pasibaigus nuomos sutarčiai. Atsakovai nurodo, kad apie buto nuomą jie sužinojo pamatę skelbimą www.skelbiu.lt. Apžiūros metu atsakovams butas pasirodė tvarkingas, tačiau buvo akivaizdu, kad buitinė technika, baldai, kita įranga nėra nauji, yra gerokai padėvėti, kai kurie iš jų apgadinti, buto remontas atliktas senai - kai kur matėsi plyšę tapetai, pratrintas parketas, aptrupėjusios sienos, kampai, apdaužytos durų staktos, apsilupinėjęs paveikslas. Atsakovams buvo akivaizdu, kad buto nuomos mokestis buvo nedidelis, t.y. tik 250,00 Eur per mėnesį (2,82 Eur/m2), kadangi butas buvo nusidėvėjęs. 2015-10-14 gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties projektą atsakovams pateikė UAB „Baltcity“ nekilnojamojo turto agentūros brokerė. 2015-10-15 pasirašius priėmimo - perdavimo aktą, atsakovai įvykdė Sutarties 2.4. punkte numatytą pareigą, t.y. pervedė ieškovei 2 mėn. nuomos dydžio užstatą ir 125,00 Eur įmoką už pirmąjį nuomos mėnesį (2015 m. spalio mėn.) bei pradėjo naudotis butu. Atsakovai beveik ketverius metus tinkamai naudojosi butu, mokėjo nuomos mokestį, ieškovė atsakovams jokių pretenzijų nereiškė. 2018-09-05 šalys sudarė susitarimą dėl nuomos sutarties pratęsimo laikotarpiu nuo 2018-10-16 iki 2019-06-30. 2019-06-22 atsakovai nuosavybės teise įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir informavo ieškovę, jog 2019-06-30 išsikels iš buto, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovai iš minėto buto išsikėlė 2019-06-13. Kadangi ieškovė gyvena Vokietijoje, šalys nuomos sutarties pabaigos klausimus sprendė susirašinėdamos socialinio tinklo www.facebook.com pagalba. 2019-06-15 ieškovė nurodė atsakovams buto raktus perduoti namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmininkei, bei nurodė pateikti duomenis apie suvartotas komunalines paslaugas ir atliktus mokėjimus. Pažymėjo, kad ketina remontuoti butą ir pakeisti beveik visus bute esančius baldus, išskyrus integruotus. Atsakovai paklausė ieškovės, ar galėtų kai kuriuos baldus pasiimti sau. Ieškovė su šiuo prašymu sutiko, nurodė, kuriuos baldus prašo palikti. Dėl šios priežasties atsakovai pasiėmė komodą, virtuvinį stalą su keturiomis kėdėmis bei kitus baldus. Vėliau ieškovė pareikalavo kai kuriuos baldus grąžinti, ką atsakovai ir padarė. 2019-06-23 ieškovė pateikė atsakovams 2019-06-22 priedą prie 2015-08-31 nuomos sutarties „Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis pasibaigimas“, kuriame nurodyta, jog atsakovų skola sudaro iš viso 493,37 Eur: 1) 1 vnt. Abloy rakto trūkumas – 15,00 Eur, 2) skola už telefonspynės čipukus - 9,00 Eur, 3) skola už vandenį - 5,04 Eur, skola už elektrą - 33,60 Eur, skola už dujas - 2,54 Eur, skola už šiukšles - 72,00 Eur, skola už komunalinius mokesčius - 114,75 Eur, skola už UAB „Viena sąskaita“ - 1,44 Eur, nuomos mokestis - 250,00 Eur. 2019-06-22 priede ieškovė taip pat nurodė, jog butas perduotas labai apleistas, purvinas, nudraskyti tapetai ir kt., atlikus buto valymo ir tvarkymo darbus atsakovams bus pateikta šių išlaidų suma, kuri bus įtraukta į užstatą, o nesant pakankamai piniginių lėšų, sudarančių užstatą, atsakovai turės šias išlaidas apmokėti. Atsakovai neginčijo aplinkybės, jog prarado dalį telefonspynės čipukų, bei kad turi prievolę sumokėti už 2019 m. birželio mėn. butui suteiktas komunalines paslaugas, nes jie butu naudojosi iki 2019-06-13, tačiau atsakovai nesutinka su ieškovės pretenzijomis dėl buto būklės. Atsakovams nesutikus su ieškovės reikalavimais, ji 2019-07-10 pateikė buto nuostolių ataskaitą kurioje nurodyta, kad 2019-07-01 pasibaigus nuomos sutarčiai ir perėmus butą buvo nustatyti nuostoliai: 300,00 Eur už virtuvinį stalą su 4 kėdėmis, 700,00 Eur už minkštą odinį kampą, 150,00 Eur už komodą, 1 190,00 Eur (85 m2 x 14,00 Eur/m2) už sugadintą uosinį parketą, 150,00 Eur už sugadintas lubas, 425,00 Eur už sugadintus tapetus, virtuvės perdažymą, 300,00 Eur už buto valymą, 80,00 Eur už durų ir spynų remontą, 25,00 Eur už raktų gamybą, 70,00 Eur už lemputes bei lempą, 90,00 Eur už orkaitės remontą, 68,66 Eur už komunalinius mokesčius už 2019 m. birželio mėn.
3. Atsakovai nurodo, kad nagrinėjamu atveju ieškovė siekia pasipelnyti – atlikti buto kapitalinį remontą. Ieškovė nepateikė duomenų, pagrindžiančių padarytų nuostolių mastą bei nurodytus jų šalinimo įkainius. Ieškovės vienašališkai parengta ataskaita ir prie jos pridėtos fotonuotraukos nepagrindžia ieškovės reikalavimų. Be to, nėra aišku, kada ir kokiomis aplinkybėmis buvo padarytos fotonuotraukos. Atsakovai nurodo, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyveno beveik 4 metus, todėl butas ir jame jau buvę padėvėti baldai dėvėjosi ir toliau. Pažymėtina, kad AB „Lietuvos draudimas“ Būsto draudimo taisyklių Nr. 67 priede Nr. 3 nurodyta, kad baldai per metus netenka 5 proc. savo vertės, minkštieji baldai – 9 proc. vertės, elektrinė buitinė technika – 15 proc. vertės, grindims, sienoms ir pan. taikomas 10 proc. kasmetinis nusidėvėjimas. Taigi, atsakovų gyvenimo bute laikotarpiu pats butas ir jo įrengimas dėl savo natūralaus nusidėvėjimo neteko apie 40 proc. vertės, buitinė technika – 60 proc. vertės, baldai – 36 proc. vertės. Be to, nepaisant nurodytų aplinkybių, atsakovai vertina, jog butas ir jame buvę buities prietaisai, baldai nesusidėvėjo visiškai, kadangi atsakovai dalį baldų pasiėmė sau. Ieškovės prašomi priteisti 1 190,00 Eur (85 m2 x 14,00 Eur) nuostoliai dėl uosinio parketo sugadinimo, yra nepagrįsti. Visų pirma, uosinis parketas nėra išklotas visame bute, kadangi tualetas ir vonia iškloti plytelėmis, balkonai - laminatu, bute esančioje pirtyje taip išklotas ne parketas. Antra, byloje pateiktos fotonuotraukos, esančios www.skelbiu.lt, patvirtina, kad iki Sutarties sudarymo darytose fotonuotraukose matyti, jog parketas virtuvėje yra subraižytas ir nudėvėtas. Atsakovai taip pat nesutinka su ieškovės reikalavimu dėl 425,00 Eur nuostolių priteisimo už lubų tvarkymą, vaikų kambario, miegamojo dažymą, valymą, kadangi iš minėtų fotonuotraukų taip pat matyti, jog nuomos sutarties sudarymo metu bute esantys tapetai jau buvo apiplyšę ir atsakovai jų papildomai neapgadino. Ieškovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad reikalingas virtuvės, vaikų kambario, miegamojo remontas ir valymas. Be to, ieškovė prašo priteisti dvigubas išlaidas už valymą, t.y. 2019-07-10 nuostolių ataskaitoje šias išlaidas skaičiuoja du kartus. Ieškovė prašo priteisti 80,00 Eur už durų ir spynų remontą, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovai padarė žalos durims ar spynoms. Atsakovai nurodo, jog ieškovė prašo priteisti išlaidas už raktų gamybą, tačiau 24,00 Eur išlaidos už raktų gamybą buvo įtrauktos į 2019-06-22 priede nurodytą 494,00 Eur sumą, kurią atsakovai ieškovei sumokėjo. Pažymi, jog atsakovai neprarado buto raktų – jie grąžino ieškovei tiek raktų, kiek jiems buvo perduota sudarant nuomos sutartį. Nagrinėjamu atveju taip pat nėra aišku, kokiu pagrindu atsakovė prašo priteisti 68,66 Eur už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), suteiktas komunalines paslaugas. Atsakovai iš minėto buto išsikėlė 2019-06-13 ir 2019-06-19 pateikė ieškovei duomenis apie komunalines paslaugas, suvartotas iki 2019-06-13. Ieškovė pateikė atsakovams 2019-06-22 priedą prie nuomos sutarties, kuriame ieškovė apskaičiavo išlaidas už komunalines paslaugas. Taigi, nėra aišku, kokiu pagrindu ieškovė papildomai apskaičiavo 68,66 Eur.
4. Atsakovai taip pat nurodo, jog VĮ „Registrų centras“ duomenimis nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise po ½ priklauso ieškovei ir K. G. L.. Taigi, laikytina, kad I. L. nėra tinkama ieškovė, nes neturi nuosavybės teisės į ½ buto.
5. Atsakovai pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašo priteisti iš ieškovės 1 254,37 Eur permoką, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovai butą, esantį (duomenys neskelbtini), nuomojosi laikotarpiu nuo 2015-10-15 iki 2019-06-22, t.y. 1 347 d. arba 44 mėn. Taigi, atsakovai ieškovei turėjo sumokėti iš viso 11 000,00 Eur nuomos mokesčio. Atsakovai ieškovei sumokėjo iš viso 11 261,00 Eur nuomos mokesčio, todėl atsakovams iš ieškovės priteistina 261,00 Eur nuomos mokesčio permoka. Nuomos sutarties 2.4. punkte nustatyta, kad sutarties pasirašymo dieną nuomininkas privalo sumokėti nuomotojui 2 mėn. nuomos dydžio užstatą bei 125,00 Eur sumos įmoką už pirmąjį nuomos mėnesį (spalio mėn.), o užstatas, pasibaigus nuomos terminui, bus grąžintas, jeigu nuomininkas laikosi visų įsipareigojimų, arba gali būti užskaitytas už paskutinį nuomos mėnesį ar likusius nesumokėtus komunalinius patarnavimus. Nuomininkui vėluojant atlikti einamuosius mokėjimus, užstatas į nuompinigius neįskaitomas. Taigi, užstatas buvo skirtas užtikrinti nuomos mokesčio ar mokesčių už komunalines paslaugas mokėjimą, tačiau ieškovė užstatą panaudojo žalai atlyginti. Atsakovai nuomos sutarties nutraukimo metu buvo sumokėję ieškovei nuomos mokestį bei padengę išlaidas už komunalines paslaugas, todėl ieškovė turi grąžinti jiems 500,00 Eur užstatą.
6. Atsakovams išsikėlus iš ginčo buto ieškovė pateikė jiems 2019-06-22 priedą prie 2015-08-31 nuomos sutarties „Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis pasibaigimas“, kuriame nurodyta, jog atsakovų skola sudaro iš viso 493,37 Eur: 1) 1 vnt. Abloy rakto trūkumas – 15,00 Eur, 2) skola už telefonspynės čipukus - 9,00 Eur, 3) skola už vandenį - 5,04 Eur, skola už elektrą - 33,60 Eur, skola už dujas - 2,54 Eur, skola už šiukšles - 72,00 Eur, skola už komunalinius mokesčius - 114,75 Eur, skola už UAB „Viena sąskaita“ - 1,44 Eur, nuomos mokestis - 250,00 Eur. Atsakovai 2019-06-29 mokėjimo pavedimu sumokėjo ieškovei 494,00 Eur, tačiau mano, jog ieškovė nurodytas išlaidas apskaičiavo nepagrįstai, siekdama praturtėti atsakovų sąskaita, todėl nurodytos piniginės lėšos grąžintinos atsakovams. Ieškovė nurodo, kad atsakovų skola už šiukšles sudaro 72,00 Eur, tačiau UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ 2019-02-03 mokėjimo pranešime nurodyta, kad mokėtina suma už suteiktas paslaugas už laikotarpį nuo 2019-01-01 iki 2019-12-31 sudaro iš viso 36,19 Eur. Atsakovai 2019-05-29 už komunalines paslaugas per UAB „Viena sąskaita“ sumokėjo 739,44 Eur, 2019-03-28 – 315,82 Eur, todėl neturėjo skolos už laikotarpį iki 2019-06-01. 2016-06-22 priede ieškovė nurodė, kad atsakovai turi sumokėti 114,75 Eur skolą už komunalines paslaugas, tačiau nepateikė duomenų, pagrindžiančių šią skolą.
7. Ieškovė atsiliepimo į priešieškinį teismo nustatytu terminu nepateikė, procesiniai dokumentai ieškovei įteikti tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 1751 straipsnyje nustatyta tvarka. Ieškovė į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti ieškovei nedalyvaujant.
8. Teismo posėdžio metu atsakovas R. K. ir atsakovų atstovė advokatė Asta Jakštienė su ieškiniu sutiko iš dalies – sutiko su ieškinio reikalavimu dėl 38,22 Eur nuostolių, su kita ieškinio dalimi nesutiko ir prašė ją atmesti kaip nepagrįstą; palaikė priešieškinį dalyje dėl 1 011,27 Eur permokos priteisimo. Teismo posėdžio metu atsakovas R. K. paaiškino, kad atsakovai iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), faktiškai išsikėlė 2019 m. birželio mėn. viduryje ir perdavė buto raktus ieškovės mamai. Po kurio laiko ieškovė atsiuntė jiems 2016-06-22 priedą, kuriame buvo nurodyta atsakovų skola už nuomos mokestį, komunalines paslaugas, prarastus raktus. Kadangi atsakovas tuo metu buvo išvykęs iš Lietuvos, jis pasitikėjo ieškove, kad priede nurodyta suma yra teisinga, todėl sumokėjo ieškovei 494,00 Eur, tačiau vėliau paaiškėjo, jog minėta skola apskaičiuota neteisingai. 2019 m. birželio mėn. ieškovė taip pat atsiuntė atsakovams nuostolių ataskaitą, kurią 2019-07-10 tikslino. Atsakovas paaiškino, kad minėtoje ataskaitoje nurodyti nuostoliai yra nepagrįsti, butas ieškovei buvo perduotas tvarkingas.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Ieškinys atmestinas, priešieškinis tenkintinas iš dalies
Dėl tinkamo ieškovo
9. Ieškovė prašo priteisti solidariai iš atsakovų 3 048,66 Eur nuostolius už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), padarytą žalą. Atsakovai su ieškovės pareikštu reikalavimu nesutinka, nurodydami, jog I. L. nėra tinkama ieškovė, nes neturi nuosavybės teisės į ½ ginčo buto. VĮ „Registrų centras“ duomenimis nustatyta, kad ieškovei ir jos sutuoktiniui K. G. L. priklauso po ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – 2006-09-14 pirkimo pardavimo sutartis. Gyventojų registro departamento duomenimis ieškovės I. L. ir K. G. L. santuoka įregistruota 2018-02-02. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo. Taigi, ieškovei ir jos sutuoktiniui priklausančios buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalys yra laikytinos jų asmenine nuosavybe.
10. Pažymėtina, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės atveju egzistuoja du nuosavybės teisės objektai: dalis bendrosios nuosavybės teisėje, kuri yra individualus konkretaus bendraturčio nuosavybės teisės objektas, ir daiktas (turtas), kuris yra visų bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas. Ši bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia disponavimo bendrąja daline nuosavybės teise ypatumus, nes kiekvieno bendraturčio nuosavybės dalis yra nemateriali (dalis teisėje), o daiktas (turtas), esantis visų bendraturčių nuosavybė, gali būti valdomas ir naudojamas tik jų susitarimu (CK 4.75 straipsnis). Taigi esant bendrosios dalinės nuosavybės teisei į vieną objektą yra nukreiptos ne vieno, bet dviejų ar daugiau savininkų subjektinės teisės. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, – bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).
11. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad ieškovė ir jos sutuoktinis būtų sudarę susitarimą dėl naudojimosi butu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarkos nustatymo ar turtą atsidaliję kitu būdu. Tai reiškia, kad ieškovė ir jos sutuoktinis turi vienodas teises kiekvienos iš buto patalpų atžvilgiu. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad ieškovė kaip buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalies savininkė turi teisę reikšti reikalavimą dėl nuostolių priteisimo, darytina išvada, jog visų pirma, tikslinga įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą ir teismui nustačius, jos yra pagrindas šiuo reikalavimus tenkinti, spręsti klausimą dėl ieškovei priteistinos nuostolių dalies dydžio.
Dėl nuostolių priteisimo
12. Ieškovė prašo priteisti solidariai iš atsakovų 3 048,66 Eur nuostolius už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), padarytą žalą. Atsakovai su ieškovės pareikštu reikalavimu nesutinka, nurodydami, jog ieškovei perduotas butas buvo tvarkingas, atsižvelgiant į natūralų nusidėvėjimą. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015-10-14 tarp šalių sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, kuria ieškovė išnuomojo atsakovams butą, esantį (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2015-10-15 iki 2018-10-15. 2015-10-15 priėmimo – perdavimo aktu ieškovė perdavė, o atsakovė L. K. priėmė butą, esantį (duomenys neskelbtini). 2018-09-05 tarp šalių buvo sudarytas susitarimas dėl gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pratęsimo, kuriuo 2015-10-14 nuomos sutarties terminas pratęstas laikotarpiu nuo 2018-10-16 iki 2019-06-30. Ieškovė pateikė atsakovams 2019-06-22 raštą dėl gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pasibaigimo, kuriame nurodė, kad atsakovų skola už nuomos mokestį, komunalines paslaugas, raktus ir „čipukus“ sudaro iš viso 493,67 Eur. Ieškovė pateikė atsakovams 2019-07-10 nuomoto buto nuostolių ataskaitą, kurioje nurodė, kad atsakovų skola už butui padarytus nuostolius sudaro 3 048,66 Eur ir prašė šią sumą sumokėti iki 2019-07-20.
13. Nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė gyvenamųjų patalpų nuomos teisiniai santykiai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.576 straipsnyje numatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovų prievolės atlyginti nuostolius už buto būklės pabloginimą. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant, kokios būklės daiktas nuomotojui turi būti grąžinamas, pasibaigus nuomos sutarčiai, turi būti analizuojamos nuomos sutarties nuostatos. Jeigu nuomos sutartyje grąžintino daikto būklė neaptarta, taikytinos CK nustatytos taisyklės. CK 6.499 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pasibaigus nuomos sutarčiai, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą. Taigi šalys yra laisvos susitarti, kokios būklės daiktas turi būti grąžinamas, o nesant tokio susitarimo, daiktas turi būti grąžinamas iš esmės tokios pat būklės, kokios jis buvo prieš jį perduodant nuomininkui. Pažymėtina, kad esminė aplinkybė, kurią reikia nustatyti, sprendžiant dėl tinkamos pareigos grąžinti daiktą nuomotojui įvykdymo, yra ta, ar nutraukus nuomos sutartį, nuomotojas turi galimybę naudotis ir laisvai disponuoti jam priklausančiu turtu savo nuožiūra ir pagal jo paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2011). Šalių sudarytos nuomos sutarties 5.3. punkte numatyta, kad pasibaigus nuomos sutarčiai arba ją nutraukus anksčiau numatyto termino, nuomininkas perduoda nuomininkui butą ne blogesnės būklės, kaip sudarant nuomos sutartį. Taigi, šalių sudarytoje sutartyje įtvirtintos nuostatos atitinka CK 6.499 straipsnio 1 dalyje numatytą reglamentavimą.
14. Ieškovė nurodo, kad prašomus priteisti nuostolius sudaro 1 150,00 Eur už baldus, 1 190,00 Eur už grindis, 150,00 Eur už lubas, 425,00 Eur už sienas, 300,00 Eur už buto valymą, 80,00 Eur už durų ir spynų remontą, 25,00 Eur už raktų gamybą, 70,00 Eur už lemputes lubose ir lempos remontą, 90,00 Eur už orkaitės remontą, 68,66 Eur už komunalinius mokesčius. CK 6.500 straipsnyje numatyta, kad jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Nuomos sutarties 3.2.6. punkte numatyta, kad nuomininkas įsipareigoja pilnai atlyginti nuomotojui nuostolius, susijusius su buto pabloginimu, jei tai įvyksta dėl nuomininko kaltės. Nuomos sutarties 5.1. punkte numatyta, kad nuomininkas atlygina nuomotojui dėl nuomojamų patalpų pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, jog daiktas pablogėja ne dėl jo kaltės. Taigi, nagrinėjamu atveju šalių sudarytoje sutartyje taip pat įtvirtinta atsakovų prievolė atlyginti nuostolius už buto pabloginimą. Vis dėlto, pažymėtina, kad šiuo atveju ieškovei siekiančiai pasinaudoti teise į nuostolių atlyginimą tenka pareiga įrodyti esminių patalpų apdailos ir esamų įrenginių apgadinimų buvimą, o atsakovai atsikirsdami į ieškovės nurodytas aplinkybes, turi pateikti duomenis, paneigiančius defektų buvimą, jų mastą ir pan.
15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).
16. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002) Pabrėžtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK 197 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2005).
17. Taigi, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą reikalauja, kad prieštaravimai, tiriant bei vertinant byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu nustatant faktines bylos aplinkybes, būtų pašalinti, prieinant teismo vidiniu įsitikinimu pagrįstą išvadą dėl vienų ar kitų teisiškai reikšmingų aplinkybių, kuriomis grindžiamas priimamas galutinis teismo sprendimas. Tačiau pabrėžtina, kad vien tik ta aplinkybė, kad šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, nesudaro pagrindo išvadai, jog bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009).
18. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje nurodytas aplinkybes dėl butui, esančiam (duomenys neskelbtini), padarytų apgadinimų iš esmės grindžia byloje pateiktomis fotonuotraukomis. Teismas pažymi, jog 2015-10-15 buto priėmimo – perdavimo akte nurodyta, kad prie akto pridedamos fotonuotraukos (baldų, grindų, langų ir kt.), tačiau šalys minėtų nuotraukų teismui nepateikė. Atsakovai nurodė, jog nurodytos nuotraukos akto pasirašymo metu pridėtos nebuvo. Taigi, sudarydamos Nuomos sutartį bei buto priėmimo – perdavimo aktą šalys fotonuotraukų, patvirtinančių buto būklę Nuomos sutarties sudarymo metu, nepridėjo. Vis dėlto, kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, tarp šalių vyko susirašinėjimas dėl buto – priėmimo perdavimo, kuris užfiksuotas antstolio 2019-09-30 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 10-19-61. Minėto susirašinėjimo metu 2019-06-22 atsakovas R. K. paprašė ieškovės pateikti fotonuotraukas, darytas iki buto išnuomavimo atsakovams. Ieškovės pateikė šias fotonuotraukas atsakovams, atsakovai šių fotonuotraukų ir juose esančių duomenų neginčija, todėl, atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog yra pagrindas vadovautis minėtomis fotonuotraukomis vertinant ginčo buto būklę nuomos sutarties sudarymo metu.
19. Ieškovė nurodo, kad atsakovų padaryta žala baldams sudaro 1 150,00 Eur, t.y. 300,00 Eur už virtuvinį stalą su 4 vnt. kėdžių, 700,00 Eur už minkštą odinį kampą, 150,00 Eur už komodą. Iš ieškovės pateiktų fotonuotraukų matyti, jog minkštas odinis kampas yra pažeistas, tačiau byloje nėra pateikta duomenų, aiškiai atspindinčių odinio kampo būklę Nuomos sutarties sudarymo metu. Visų pirma, antstolio 2019-09-30 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole pateiktose fotonuotraukose, kurios taip pat byloje pateiktos papildomai – išdidintu formatu, nėra aiškiai užfiksuota odinio kampo būklė iš arti. Minėtuose fotonuotraukose odinis kampas nufotografuotas iš toli, todėl nėra aišku, ar jame buvo padaryti pažeidimai, kokio dydžio šie pažeidimai. Antra, atsakovai nesutikdami su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis pateikė fotonuotraukas, kurios, anot atsakovų, darytos Nuomos sutarties sudarymo metu, ir kuriose užfiksuoti ieškovės nurodyti odinio kampo pažeidimai. Kitų duomenų, patvirtinančių, jog odinis kampas buvo sugadintas nuomos teisinių santykių metu, ieškovė nepateikė.
20. Teismas taip pat pažymi, jog žala (nuostoliai) yra asmens turto netekimas, pakenkimas tam tikram objektui, dėl ko mažėja objekto ekonominė vertė, prarandamos jo kokybinės savybės. Žala atsiranda kaip tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos), taip pat negautos pajamos. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai; jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Žala nepreziumuojama, todėl jos faktą ir dydį privalo įrodyti ieškovas. Ieškovė nurodo, kad jos patirta žala už odinio kampo sugadinimą sudaro 700,00 Eur. Ieškovė pateikė išrašą iš www.skelbiu.lt, kuriame nurodyta, jog panašaus odinio kampo kaina sudaro 868,57 Eur. Taigi, ieškovės vertinimu nuostoliai už odinį kampą sudaro 80 proc. naujo daikto vertės. Vis dėlto ieškovė nepateikė duomenų apie tai, kada ji įsigijo minėtus baldus, kokia buvo jų kaina, todėl teismas negali įvertinti, ar ieškovės pateikta nuostolių suma yra pagrįsta. Be to, šiuo atveju ginčo odinis kampas atsakovų buvo naudojamas ketverius metus, todėl, akivaizdu, kad Nuomos sutarties nutraukimo metu jis nebuvo naujas, turėjo natūralų nusidėvėjimą. Tokiu būdu nėra aišku, kaip ieškovė apskaičiuodama patirtus nuostolius įvertino daikto natūralų nusidėvėjimą.
21. Ieškovė prašo priteisti 150,00 Eur nuostolių už komodą ir 300,00 Eur už virtuvinį stalą su 4 vnt. kėdžių. 2019-07-10 nuostolių ataskaitoje ieškovė nurodo, kad minėti baldai yra suniokoti. Vis dėlto, ieškovė nepateikė duomenų, patvirtinančių šias aplinkybes. Visų pirma, ieškovė nepateikė duomenų, patvirtinančių komodos ir virtuvinio stalo su kėdėmis būklę Nuomos sutarties nutraukimo metu, t.y. kad atsakovai buvo apgadinę šiuos baldus. Antra, 2019-06-15 šalių susirašinėjimo metu ieškovė nurodė atsakovui R. K., kad ketina išmesti iš esmės visus neįmontuotus baldus. Atsakovui paprašius leisti pasiimti tam tikrus baldus, ieškovė nurodė, jog pastarasis gali pasiimti virtuvinį stalą su kėdėmis ir komodą, esančią hole. Taigi, ieškovė patvirtino, kad minėti daiktai pasibaigus nuomos teisiniams santykiams jai nebus reikalingi, ji neketina jų naudoti ar parduoti, t.y. iš esmės laikė juo neturinčiais ypatingos vertės, bei sutiko, kad atsakovai juos neatlygintinai pasiimtų. Pažymėtina, jog nors ieškovė nurodo, kad minėtus daiktus ji norėjo perduoti atsakovui atlygintinai, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių šias aplinkybes. Priešingai, iš byloje pateikto šalių susirašinėjimo galima daryti išvadą, kad atsakovai minėtus daiktus nusprendė pasiimti būtent dėl to, jog ieškovė sutiko juos atiduoti neatlygintinai.
22. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas dėl 1 150,00 Eur nuostolių priteisimo už baldus atmestinas kaip nepagrįstas.
23. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų 1 190,00 Eur už grindis. 2019-07-10 nuostolių ataskaitoje ieškovė nurodo, kad bute esantis uosinis parketas subraižytas, jame padarytos skylės – reikalingas šlifavimas ir lakavimas. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovė vertina, jog žala buvo padaryta 85 m2 grindų. VĮ „Registrų centras“ duomenimis nustatyta, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), plotas yra 88,58 m2. Taigi, ieškovės vertinimu žala buvo padaryta iš esmės visoms bute esančioms grindims. Vis dėlto, atsižvelgęs į byloje esančius duomenis, teismas vertina, jog ieškovė nepateikė duomenų, patvirtinančių šias aplinkybes. Kaip matyti iš antstolio 2019-09-30 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole pateiktų fotonuotraukų virtuvėje esantis grindinys buvo nusidėvėję Nuomos sutarties sudarymo metu. Ieškovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, kokie parketo apgadinimai buvo padaryti kiekviename kambaryje. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog dėl atsakovų veiksmų, reikalingas remontas iš esmės visam buto grindų plotui. Ieškovė pateikė teismui fotonuotrauką, kurioje atsispindi parkete esantys įbrėžimai, tačiau nėra aišku, kuriame kambaryje išklotas minėtas grindinys, kokia buvo jame esančio grindinio būklė Nuomos sutarties sudarymo metu. Be to, byloje nepateikta duomenų, leidžiančių konstatuoti, kad minėti pažeidimai viršija normalų nusidėvėjimą, juolab, kad atsakovai ginčo bute gyveno ketverius metus. Ieškovė nurodo, kad butui žala buvo padaryta ir dėl atsakovų auginamo šuns. Teismo posėdžio metu atsakovas R. K. patvirtino aplinkybę, kad bute augino šunį, tačiau nurodė, jog pastarasis žalos butui nepadarė. Teismas pažymi, kad Nuomos sutartyje apribojimų dėl gyvūnų laikymo nėra. Iš byloje pateiktų procesinių dokumentų matyti, jog ieškovei aplinkybė, kad atsakovai bute laiko šunį, buvo žinoma. Nors ieškovė nurodo, kad atsakovai nuslėpė aplinkybes dėl auginamo šuns dydžio, t.y. ji sutiko, kad bute būtų laikomas tik mažas šuo, tačiau bylos duomenimis nenustatyta, jog šalys būtų derinusios aplinkybes dėl laikomo augintinio dydžio, ar ieškovė būtų reiškusi atsakovams pretenzijas šiuo klausimu. Ieškovė duomenų, patvirtinančių atsakovų šuns butui padarytą žalą, įskaitant žalą parketui, nepateikė.
24. Atkreiptinas dėmesys, jog iš ieškovės pateiktų fotonuotraukų matyti, kad keliose parketo grindjuostėse nuskilę kampai. 2019-09-08 susirašinėjimo metu atsakovas R. K. patvirtino, kad dalis parketo buvo apipiešta atsakovų vaikų. Vis dėlto, ieškovė nepateikė duomenų, leidžiančių nustatyti, kokia žala jai buvo padaryta dėl minėtų defektų. Byloje nepateikta duomenų, koks grindjuosčių su nuskilusiais kampais plotas, kokie darbai reikalingi pašalinti vaikų padarytus defektus, t.y. ar dėl minėtų darbų reikalingas valymas, ar parketo šlifavimas ir kt. Ieškovė pateikė duomenis iš „Info statyba“ apie parketo remonto darbų įkainius, tačiau byloje nėra pateikta sąmata, ar kiti duomenys, patvirtinantys, kokius darbus reikia atlikti siekiant pašalinti minėtus defektus, kokia faktinė šių darbų apimtis, kaina.
25. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas dėl 1 190,00 Eur nuostolių už grindis priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.
26. Ieškovė prašo priteisti 150,00 Eur nuostolių už lubas. 2019-07-10 nuostolių ataskaitoje nurodoma, kad lubos sutepliotos, aptaškytos, aprūkytos, reikalingas dažymas, valymas. Vertindamas ieškovės nurodytas aplinkybes, teismas pažymi, jog nors byloje pateiktos fotonuotraukos, kuriose matyti lubų nusidėvėjimas, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių lubų būklę Nuomos sutarties sudarymo metu – fotonuotraukuose, kuriose matyti lubų būklė iki Nuomos sutarties sudarymo, užfiksuota ne ta pati vieta, kuri užfiksuota fotonuotraukuose, darytose po Nuomos sutarties pasibaigimo. Ieškovė taip pat nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad fotonuotraukose užfiksuoti defektai viršija normalų nusidėvėjimą, bei tai, kokius darbus reikia atlikti siekiant pašalinti minėtus defektus, t.y. ar šiuo atveju būtinas lubų perdažymas, taip pat nėra aišku, kokiam lubų plotui reikalinga atlikti minėtus darbus. Ieškovė pateikė duomenis iš „Info statyba“ apie lubų remonto darbų įkainius, tačiau byloje nėra pateikta sąmata, ar kiti duomenys, patvirtinantys, kokius darbus reikia atlikti siekiant pašalinti defektus, kokia faktinė šių darbų apimtis, kaina. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas dėl 150,00 Eur nuostolių už lubas priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.
27. Ieškovė prašo priteisti 425,00 Eur nuostolių už sienas, t.y. 260,00 Eur už holą ir koridorių bei 165,00 Eur už virtuvę. 2019-07-10 nuostolių ataskaitoje nurodoma, kad tapetai nudraskyti, nuplėšyti, išdaužytos sienos, reikia pertapetuoti holą ir koridorių, sutvarkyti vaikų kambarį, perdažyti virtuvės sienas. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė fotonuotraukas, kuriose užfiksuoti pažeidimai sienose, atlipę tapetai, tačiau ieškovė nepateikė duomenų, patvirtinančių minėtų sienų būklę Nuomos sutarties sudarymo metu. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad šie pažeidimai buvo Nuomos sutarties sudarymo metu, tapetai buvo suklijuoti lopiniais. Ieškovė taip pat nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad nagrinėjamu atveju padaryta žala virtuvės sienoms bei kad reikalingas virtuvės sienų perdažymas. Be to, nors ieškovė pateikė duomenis iš „Info statyba“ apie sienų darbų įkainius, tačiau byloje nėra pateikta sąmata, ar kiti duomenys, patvirtinantys, kokius darbus reikia atlikti siekiant pašalinti defektus, kokia faktinė šių darbų apimtis, kaina. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas dėl 425,00 Eur už sienas priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.
28. Ieškovė prašo priteisti 300,00 Eur už buto valymą. 2019-07-10 nuostolių ataskaitoje nurodoma, kad reikalingas visų langų, sienų, durų, spintų su veidrodiniais stiklais, balkonų, radiatorių, šaldytuvo, gartraukio, orkaitės, rozečių ir kt. valymas. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad ieškovei buvo perduotas sutvarkytas butas. Vertindamas ieškovės nurodytas aplinkybes, teismas pažymi, jog nors byloje pateiktos fotonuotraukos, kuriose matyti tam tikros nesutvarkytos buto dalys: šviesos jungiklis, ventiliacinės grotelės, radiatoriaus fragmentas, tačiau ieškovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog nagrinėjamu atveju reikalingas viso buto valymas. Ieškovė pateikė išrašą iš www.skelbiu.lt, kuriame nurodoma, jog buto valymo kaina sudaro nuo 150,00 Eur iki 200,00 Eur. Vis dėlto atkreiptinas dėmesys, jog, visų pirma, nurodyta kaina yra mažesnė nei ieškovės prašoma priteisti 300,00 Eur suma. Antra, minėta kaina apima generalinį viso buto valymą: vonios ir tualeto, virtuvės, dviejų balkonų, keturių integruotų spintų, dviejų spintų, visų langų, virtuvinio komplekto, šaldytuvo. Taigi, ieškovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, kokias išlaidas, sudaro fotonuotraukose faktiškai užfiksuotų buto dalių tvarkymas. Trečia, ieškovė nurodo iš esmės prieštaringas aplinkybes. Viena vertus, ieškovė nurodo, kad bute reikia atlikti grindų, sienų, lubų remonto darbus, kita vertus – teigia, kad reikalingas buto valymas. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad buto valymas būtų atliktas po buto remonto, siekiant pašalinti nešvarumus, kurios sukels minėti darbai. Taigi, ieškovei nusprendus atlikti buto remontą, pastarojo valymas būtų atliktas nepaisant to, ar butas Nuomos sutarties nutraukimo metu buvo sutvarkytas. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas dėl 300,00 Eur už buto valymą priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.
29. Ieškovė prašo priteisti 80,00 Eur už durų ir spynų remontą, 25,00 Eur už raktų ir telefonspynės magnetukų gamybą. Vertindamas ieškovės nurodytas aplinkybes, teismas pažymi, kad ieškovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog reikia atlikti durų ir spynų remontą bei duomenų, patvirtinančių išlaidas už šiuos darbus. Ieškovė taip pat nepateikė duomenų apie tai, kiek vienetų raktų atsakovams buvo perduota Nuomos sutarties sudarymo metu. Teismo posėdžio metu atsakovas R. K. paaiškino, kad Nuomos sutarties sudarymo metu atsakovams buvo perduota 2 vnt. apatinės spynos raktų, 1 viršutinės spynos raktas, 1 pašto dėžutės raktas, kuriuos atsakovai grąžino ieškovei. Telefonspynė buvo sumontuota Nuomos sutarties metu, už jos montavimą ir telefonspynės magnetukų gamybą sumokėjo patys atsakovai, kurie ieškovei perdavė turimus 2 vnt. telefonspynės magnetukų. Iš byloje pateikto ieškovės susirašinėjimo su atsakove L. K. matyti, jog atsakovė negalėjo prisiminti, kiek raktų jai buvo perduota, o ieškovei nurodžius, kad ji buvo pagaminusi papildomą raktą, atsakovė nurodė, kad ji pasigamino tik telefonspynės magnetukus. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas vertina, jog nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad atsakovai perdavė ieškovei ne visus buto raktus. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, į tai, jog ieškovė atsakovams pateiktuose raštuose nurodo iš esmės skirtingas išlaidas už raktų gamybą. 2019-06-22 rašte ieškovė nurodo, kad išlaidos už raktus ir telefonspynės magnetukus sudaro iš viso 24,00 Eur, t.y. 15,00 Eur už „Abloy“ raktą ir 9,00 Eur už 3 vnt. telefonspynės magnetukų. 2019-07-10 nuostolių ataskaitoje nurodoma, kad minėtas išlaidas sudaro 4,00 Eur už pašto dėžutės spynos keitimą, 10,00 Eur už raktą nuo apatinės spynos, 5,00 Eur už vieną telefonspynės magnetuką. Pažymėtina, jog nors ieškovė 2019-07-10 nuostolių ataskaitoje nurodo, kad bendra išlaidų už raktų ir telefonspynės magnetukų gamybą sudaro 25,00 Eur, tačiau faktiškai ši suma sudaro 19,00 Eur (4,00 Eur + 10,00 Eur + 5,00 Eur). Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas dėl 80,00 Eur už durų ir spynų remontą ir 25,00 Eur už raktų ir telefonspynės magnetukų gamybą priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.
30. Ieškovė prašo priteisti 70,00 Eur už lemputes lubose ir lempos miegamajame remontą. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, jog jie gyvendami bute keitė lemputes. Nurodė, kad Nuomos sutarties sudarymo metu miegamajame kambaryje kabėjo senas šviestuvas. Atsakovai nusprendė šį šviestuvą pakeisti, tačiau pakabinus naująjį šviestuvą prie lubų liko matyti skylė, pro kurią išlenda elektros laidai, kadangi jiems nepavyko prie lubų pritvirtinti šviestuvo dalies, skirtos uždengti šiems laidams. Vertindamas šalių nurodytas aplinkybes teismas pažymi, jog ieškovė nepateikė duomenų apie tai, kokia buvo miegamojo šviestuvo būklė Nuomos sutarties sudarymo metu bei duomenų, patvirtinančių nurodytas išlaidas. Nagrinėjamu atveju taip pat nėra aišku, kokie, ieškovės manymu, pažeidimai buvo padaryti miegamojo šviestuvui. Vis dėlto, teismas sutinka su ieškovės reikalavimu dėl nuostolių priteisimo už lemputes. Byloje pateikto šalių 2019-09-08 susirašinėjimo duomenimis nustatyta, kad atsakovas neginčijo aplinkybės, jog turėjo nupirkti butui lemputes, tačiau to nepadarė. Ieškovė pateikė duomenis, patvirtinančius, kad 2019-07-08 sumokėjo iš viso 10,47 Eur (5,29 Eur + 2,29 Eur, 2,89 Eur) už lemputes. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas dėl 10,47 Eur nuostolių už lemputes priteisimo vertintinas kaip pagrįstas. Teismas pažymi, jog ieškovė pateikė duomenis, patvirtinančius, kad nurodytas išlaidas patyrė būtent ji, o ne jos sutuoktinis, todėl teismo vertinimu, ieškovė turi reikalavimo teisę dėl šių nuostolių atlyginimo.
31. Ieškovė prašo priteisti 90,00 Eur už orkaitės remontą. Byloje pateikto šalių 2019-07-04 susirašinėjimo duomenimis ieškovė nurodė, jog atsilupęs ir nukritęs orkaitės stiklas. Vis dėlto, ieškovė nepateikė duomenų, patvirtinančių orkaitei padarytą žalą. Byloje nenustatyta, jog atsakovai būtų patvirtinę, kad orkaitei padaryta žala. 2019-07-04 susirašinėjimo metu ieškovei nurodžius, kad orkaitei padaryta žala, atsakovas R. K. tiesiog nurodė, kad spręs ši klausimą, t.y. aiškiai nepatvirtino, kad sutinka su nurodytoms aplinkybėmis. Iš byloje pateiktų fotonuotraukų, nėra aišku, kokia žala padaryta orkaitei. Be to, ieškovė nepateikė duomenų, patvirtinančių orkaitės remonto kainą. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas dėl 90,00 Eur nuostolių už orkaitės remontą priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl nuomos mokesčio
32. Atsakovai prašo priteisti iš ieškovės 261,00 Eur nuomos mokesčio permoką. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015-10-14 tarp šalių sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, kuria ieškovė išnuomojo atsakovams butą, esantį (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2015-10-15 iki 2018-10-15. 2015-10-15 priėmimo – perdavimo aktu ieškovė perdavė, o atsakovė L. K. priėmė butą, esantį (duomenys neskelbtini). 2018-09-05 tarp šalių buvo sudarytas susitarimas dėl gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pratęsimo, kuriuo 2015-10-14 nuomos sutarties terminas pratęstas laikotarpiu nuo 2018-10-16 iki 2019-06-30. Atsižvelgus, į tai kad ginčo butas atsakovams buvo perduotas 2015-10-15, laikytina, jog nuomos santykiais prasidėjo 2015-10-15.
33. Tarp šalių kilo ginčas dėl nuomos santykių pabaigos. Ieškovė nurodo, kad šalių nuomos teisiniai santykiai pasibaigė 2019-06-30. Atsakovų vertinimu, nuomos teisinių santykių pabaiga laikytina 2019-06-22. CK 6.496 straipsnyje nurodyta, jog terminuota nuomos sutartis baigiasi, kai sueina jos terminas, jeigu šalys sutarties neatnaujina sudarydamos naują susitarimą arba CK 6.481 straipsnio nustatyta tvarka. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys nutarė Nuomos teisinius santykius nutraukti bendru sutarimu. Byloje pateikto susirašinėjimo duomenimis nustatyta, kad jau 2019 m. birželio mėn. pradžioje šalys derino klausimus dėl buto perdavimo ieškovei. 2019-06-15 susirašinėjimo metu ieškovė nurodė atsakovui R. K., kad jis turi iki 2019-06-23 pasiimti daiktus iš buto. 2019-06-20 ieškovė pranešė atsakovams apie skolą už nuomos mokestį ir komunalines paslaugas. 2019-06-24 ieškovė pateikė atsakovams 2019-06-22 raštą dėl gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pasibaigimo. Taigi, nors nagrinėjamu atveju Nuomos sutarties terminas buvo iki 2019-06-30, tačiau atsakovai iš buto išsikėlė ir perdavė ji ieškovei anksčiau. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad ieškovė taip pat siekė, jog šalys iš buto išsikeltų iki Nuomos sutarties termino pabaigos, ji ginčo butą priėmė ir įgijo galimybę juo naudotis iki Nuomos sutartyje numatyto termino pabaigos, tam neprieštaravo, pati parengė 2019-06-22 raštą dėl gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pasibaigimo, laikytina, kad šalių nuomos teisiniai santykiai pasibaigė 2019-06-22. Taigi, šiuo atveju ieškovai nuomos mokestį turėjo mokėti už laikotarpį nuo 2015-10-15 iki 2019-06-22.
34. Nuomos sutarties 2.1. punkte numatyta, kad nuomos mokestis sudaro 250,00 Eur per mėnesį. Analogiškas nuomos mokestis numatytas ir 2018-09-05 susitarime dėl gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pratęsimo. Taigi, atsakovai turėjo sumokėti iš viso 11 070,43 Eur nuomos mokesčio, t.y. 637,10 Eur už 2015 m. (250,00 Eur x 2 mėn. + 250,00 Eur/31 d. x 17 d.), 3 000,00 Eur už 2016 m., 3 000,00 Eur už 2017 m., 3 000,00 Eur už 2018 m., 1 433,33 Eur už 2019 m. (250,00 Eur x 5 mėn. + 250,00 Eur/30 d. x 22 d.). Teismas pažymi, jog laikotarpiu nuo 2015 m. spalio mėn. iki 2017 m. birželio mėn. atsakovai vienu mokėjimo pavedimu pervesdavo ieškovei nuomos mokestį ir mokesčius už komunalines paslaugas. Atsižvelgus į tai, kad nurodytu laikotarpiu visi ieškovei atlikti mokėjimo pavedimai viršijo 250,00 Eur sumą, ieškovė neginčija, kad atsakovai reguliariai mokėjo nuomos mokestį, laikytina, kad šiuo laikotarpiu atsakovai sumokėjo po 250,00 Eur nuomos mokesčio kas mėnesį. Taigi, 2015 m. atsakovai sumokėjo ieškovei 875,00 Eur nuomos mokesčio (750,00 Eur banko pavedimais ir 125,00 Eur grynaisiais sudarant Nuomos sutartį), 2016 m.- 3 000,00 Eur nuomos mokesčio, 2017 m. – 2 988,00 Eur nuomos mokesčio (2017 m. rugpjūčio mėn. atsakovai sumokėjo 238,00 Eur nuomos mokesčio), 2018 m. – 2 960,00 Eur nuomos mokesčio (2018 m. lapkričio mėn. atsakovai sumokėjo 210,00 Eur nuomos mokesčio), 2019 m. – 1 250,00 Eur nuomos mokesčio (2019 m. gegužės mėn. atsakovai nuomos mokesčio nemokėjo, 2019 m. gegužės mėn. nuomos mokestis sumokėtas atliekant pavedimą 494,00 Eur sumai pagal ieškovės 2019-06-22 raštą), iš viso 11 073,00 Eur. Teismas atkreipia dėmesį, jog 2018-10-30 atsakovai ieškovei papildomai sumokėjo 438,00 Eur. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad minėto mokėjimo paskirtis nurodyta „kredito sutartys 0460618011525-50“, į tai, kad atsakovai 2018-10-24 jau buvo sumokėję ieškovei 238,00 Eur, kurių mokėjimo paskirtis „mokestis“, minėtą 438,00 Eur suma prie nuomos mokesčio nepriskirtina.
35. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovai permokėjo 2,57 Eur nuomos mokesčio (11 070,43 Eur – 11 073,00 Eur).
Dėl mokesčių už butui suteiktas paslaugas
36. Ieškovė nurodo, kad atsakovai turėjo sumokėti 229,37 Eur už komunalines paslaugas, t.y. 5,04 Eur už vandenį, 36,14 Eur už elektrą, 72,00 Eur už šiukšles, 114,75 Eur už DNSB „Laukuva-1“ suteiktas paslaugas, 1,44 Eur už UAB „Viena sąskaita“ paslaugas (2019-06-22 raštas dėl nuomos sutarties pasibaigimo). 2019-07-10 nuostolių ataskaitoje ieškovė nurodo, kad atsakovai papildomai turėjo sumokėti 68,66 Eur už komunalines paslaugas pagal UAB „Viena sąskaita“ 2019 m. liepos mėn. išrašą, t.y. 15,01 Eur AB „Klaipėdos vanduo“, 8,81 Eur AB „Klaipėdos energija“, 43,35 Eur DNSB „Laukuva-1“, 1,49 Eur UAB „Viena sąskaita“.
37. Pažymėtina, kad atsakovai sutinka su 2019-06-22 rašte nurodyta 5,04 Eur suma už vandenį 36,14 Eur suma už elektrą, 2,54 Eur suma už dujas. Vis dėlto atsakovai nesutinka su 2019-07-10 nuostolių ataskaitoje nurodyta 68,66 Eur suma už komunalines paslaugas pagal UAB „Viena sąskaita“ 2019 m. liepos mėn. išrašą. Vertindamas šalių nurodytas aplinkybes, teismas pažymi, jog 2019-06-15 atsakovė pateikė ieškovei duomenis apie vandens, elektros ir dujų suvartojimą, pagal kuriuos dieninio elektros skaitiklio rodmuo buvo 5582,6 kWh, naktinio skaitiklio rodmuo – 4712,6 kWh, vandens – 247 m3, 18 m3, 99 m3, 132 m3, dujų – 19 m3 (~20 m3), kurie iš esmės sutampa su duomenimis, pateiktais UAB „Viena sąskaita“ 2019 m. birželio mėn. išraše. Pagal nurodytos rodmenis buvo apskaičiuotas 5,04 Eur mokestis AB „Klaipėdos vanduo“, 33,65 Eur mokestis už elektrą UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ (dabar – UAB „Ignitis“), 4,91 Eur mokestis už dujas UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ (dabar – UAB „Ignitis“), iš viso 43,60 Eur.
38. UAB „Viena sąskaita“ 2019 m. liepos mėn. išraše nurodyta 15,01 Eur už AB „Klaipėdos vanduo“ suteiktas paslaugas, tačiau nėra aišku, kaip šis mokestis buvo apskaičiuotas. Visų pirma, minėtame išraše nėra deklaruotas šių paslaugų suvartojimas, t.y. suvartojimas sudaro 0. Antra, ieškovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad atsakovai faktiškai sunaudojo šias paslaugas. Esant išdėstytoms aplinkybėms, reikalavimas dėl šių išlaidų priteisimo vertintinas kaip nepagrįstas.
39. Teismas pažymi, jog teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad sutinka sumokėti už dalį UAB „Viena sąskaita“ 2019 m. liepos mėn. išraše nurodytų išlaidų, t.y. už dalį AB „Klaipėdos energija“ suteiktų paslaugų, kadangi atsakovai išsikeldami iš buto užmiršo perduoti ieškovei duomenis apie šių paslaugų suvartojimą, t.y. minėta suma yra faktiškai už 2019 m. birželio mėn. UAB „Viena sąskaita“ 2019 m. liepos mėn. išraše nurodyta 8,81 Eur mokestis už AB „Klaipėdos energija“ suteiktas paslaugas. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovai turėjo sumokėti 6,46 Eur (8,81 Eur/30 d. x 22 d.) už minėtas paslaugas.
40. UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ pateikė ieškovei sąskaitą už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), suteiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2019-12-31 36,19 Eur sumai. Pažymėtina, kad minėtos sąskaitos duomenimis ieškovė įsiskolinimo už butui suteiktas paslaugas laikotarpiu iki 2019-01-01 neturi. Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovai turėjo sumokėti ieškovei iš viso 17,29 Eur (36,19 Eur/12 mėn. x 5 mėn. + 3,02 Eur/30 d. x 22 d.) už UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ suteiktas paslaugas.
41. DNSB „Laukuva-1“ ataskaitos duomenimis už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), suteiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2019 m. vasario mėn. iki 2019 m. birželio mėn. turėjo būti sumokėta iš viso 194,34 Eur, t.y. 38,24 Eur už 2019 m. vasario mėn., 37,78 Eur už 2019 m. kovo mėn., 37,71 Eur už 2019 m. balandžio mėn., 37,26 Eur už 2019 m. gegužės mėn., 43,35 Eur už 2019 m. birželio mėn. Duomenų, patvirtinančių, kad atsakovai turi įsiskolinimą už ankstesnį laikotarpį, byloje nėra. Taigi, atsakovai turėjo sumokėti ieškovei iš viso 182,78 Eur (38,24 Eur + 37,78 Eur + 37,71 Eur + 37,26 Eur + 43,35 Eur/30 d. x 22 d.) už DNSB „Laukuva-1“ suteiktas paslaugas. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019-03-15 atsakovai sumokėjo 36,24 Eur, todėl Nuomos sutarties nutraukimo metu jų skola už minėtas paslaugas sudarė 146,54 Eur (182,78 Eur - 36,24 Eur).
42. Ieškovė taip pat nurodo, kad atsakovai turėjo sumokėti 2,98 Eur (1,49 Eur x 2) už UAB „Viena sąskaita“ suteiktas paslaugas. Atsakovai nurodo, kad minėtos išlaidos sudaro 1,39 Eur per mėnesį. Teismas pažymi, jog UAB „Viena sąskaita“ 2019 m. birželio mėn. išraše nurodyta suma sudaro 0,00 Eur, 2019 m. liepos mėn. išraše – 1,49 Eur. Vis dėlto, byloje UAB „Viena sąskaita pateiktais duomenimis už laikotarpį nuo 2019 m. kovo mėn. iki 2019 m. birželio mėn. minėtas mokestis sudarydavo po 1,39 Eur per mėnesį, todėl teismas vertina, kad labiau tikėtina, jog 2019 m. birželio mėn. ir 2019 m. liepos mėn. šis mokestis sudarė po 1,39 Eur. Teismas pažymi, jog teismo posėdžio metu atsakovas R. K. paaiškino, kad 2019 m. birželio mėn. atsakovai neperdavė ieškovei duomenų apie AB „Klaipėdos energija“ suteiktų paslaugų suvartojimą. Tai reiškia, kad ieškovė už minėtas paslaugas turėjo sumokėti 2019 m. liepos mėn., dėl ko patyrė papildomų išlaidų už UAB „Viena sąskaita“ suteiktas paslaugas. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovai turėjo sumokėti ieškovei 2,78 Eur už minėtas paslaugas.
43. Taigi, atsakovai turėjo sumokėti ieškovei iš viso 216,67 Eur už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), suteiktas komunalines paslaugas (43,60 Eur + 6,46 Eur + 17,29 Eur + 146,54 Eur + 2,78 Eur). Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019-06-24 mokėjimo pavedimu atsakovai sumokėjo ieškovei 494,00 Eur, iš kurių 250,00 Eur sudarė nuomos mokestis, o likusi 244,00 Eur suma buvo skirta komunaliniams mokesčiams apmokėti. Teismas pažymi, kad nurodytą 250,00 Eur nuomos mokesčio sumą, kuri sumokėta 2019-06-24 mokėjimo pavedimu (iš viso sumokėta 494,00 Eur) teismas įvertino apskaičiuodamas atsakovų reikalavimą dėl nuomos mokesčio permokos grąžinimo (Sprendimo 34 punktas). Taigi, atsakovų permoka už komunalines paslaugas sudaro 27,33 Eur (244,00 Eur - 216,67 Eur).
44. Atsižvelgus į tai, kad atsakovai turi atlyginti ieškovei 10,47 Eur nuostolių, į tai, kad ieškovė turi grąžinti atsakovams 29,90 Eur (2,57 Eur + 27,33 Eur) permoką, atsakovams solidariai iš ieškovės priteistina 19,43 Eur permoka (29,90 Eur - 10,47 Eur).
Dėl užstato priteisimo
45. Atsakovai prašo priteisti iš ieškovės 500,00 Eur užstatą. Nuomos sutarties 2.4. punkte numatyta, kad sutarties pasirašymo dieną nuomininkas privalo sumokėti nuomotojui 2 mėn. nuomos dydžio užstatą bei 125,00 Eur sumos įmoką už pirmąjį nuomos mėnesį (spalio mėn.), o užstatas pasibaigus nuomos terminui bus grąžintinas, jeigu nuomininkas laikosi visų įsipareigojimų arba gali būti užskaitytas už paskutinį nuomos mėnesį ar likusius nesumokėtus komunalinius patarnavimus. Taigi, Nuomos sutartyje numatytas užstatas yra skirtas atsakovų padarytiems nuostoliams arba nesumokėtai skolai atlyginti.
46. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė L. K. nuomos sutarties sudarymo metu perdavė ieškovei, atstovaujamai S. A. S., 500,00 Eur užstatą. Teismui atmetus ieškovės reikalavimą dėl nuostolių priteisimo kaip nepagrįstą, darytina išvada, kad ieškovė turi grąžinti atsakovams 500,00 Eur užstatą. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsakovams solidariai iš ieškovės priteistinas 500,00 Eur užstatas.
Dėl delspinigių priteisimo
47. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad atsakovai privalo jai sumokėti po 6,10 Eur delspinigius už kiekvieną dieną nuo 2019-07-21 iki visiškai atsiskaitymo dienos. Vis dėlto, teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovė reikalavimo dėl delspinigių priteisimo nepareiškė, tikslaus prašomų priteisti delspinigių dydžio nenurodė, todėl teismas šio reikalavimo nesprendžia.
Dėl metinių procesinių palūkanų priteisimo
48. Atsakovams iš ieškovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl baudos skyrimo
49. Ieškovė pateikė teismui prašymą skirti atsakovams 5 000,00 Eur baudą, 50 proc. baudos skiriant ieškovei. Nurodo, kad, kad nagrinėjamu atveju atsakovų pareikštas priešieškinis yra nepagrįstas, atsakovai teikė teismui neteisingus duomenis apie sumokėtus mokesčius, dėl ko teismas jiems nepagrįstai išdavė liudijimą apie teisę gauti duomenis.
50. CPK 95 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad teismas, nustatęs, jog dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog ieškovės piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, todėl atsakovės prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.
51. Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Ši teisė laiduojama ir ieškovui, ir atsakovui, taip pat kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Laikydamiesi šių principinių nuostatų visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus turinčių byloje asmenų teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Taip yra užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, atskleidžiamas vienas iš svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Taigi, proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. CPK 42 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. CPK numatyta, kad teismas nustatęs, jog dalyvaujantis byloje asmuo sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą (CPK 95 straipsnio 1, 2 dalys).
52. Teismas pažymi, kad baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti pagal CPK 95 straipsnį būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Nagrinėjamu atveju teismas atsakovų priešieškinį tenkino iš dalies, t.y. patenkino 51 proc. priešieškinio reikalavimų, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovai pareiškė nepagrįstą prišieškinį. Byloje taip pat nenustatyta, jog atsakovai elgėsi nesąžiningai ar veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovės prašymas dėl baudos skyrimo atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
53. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis). Ieškinį atmetus ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
54. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai patyrė 2 277,17 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 28,00 Eur žyminis mokestis, 150,00 Eur už prieštaravimų dėl teismo įsakymo išdavimo parengimą, 800,00 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą, 500,00 Eur už priešieškinio parengimą, 600,00 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose, 170,00 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą, 29,17 Eur už VĮ „Registrų centras“ išrašus.
55. Teismas pažymi, kad už atsakovų priešieškiniu pareikštus reikalavimus mokėtinas 28,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Atsakovai pateikdami priešieškinį sumokėjo 32,00 Eur žyminio mokesčio, todėl 4,00 Eur žyminio mokesčio permoka teismo 2019-11-07 nutartimi buvo grąžinta atsakovams.
56. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, rūšių (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teismas, taikydamas CPK 98 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, sprendžia, ar visos advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi būti atlyginamos. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymo Nr. 1R-85 „dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo (toliau – Rekomendacijos) 7 punkte rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
57. Pagal Rekomendacijų 8.7. punktą už skolininko prieštaravimą dėl kreditoriaus pareiškimo numatytas koeficientas 0,25, todėl laikytina, jog maksimalios išlaidos už prieštaravimų dėl teismo įsakymo išdavimo parengimą galėtų būti 315,68 Eur (1 262,70 Eur x 0,25). Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai patyrė 150,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už už prieštaravimų dėl teismo įsakymo išdavimo parengimą. Taigi, šios bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalaus Rekomendacijose numatyto dydžio.
58. Pagal Rekomendacijų 8.2. punktą už atsiliepimo į ieškinį, priešieškinio parengimą numatytas koeficientas 2,5, todėl laikytina, jog maksimalios išlaidos už atsiliepimo į ieškinį ir priešieškinio parengimą galėtų būti po 3 222,50 Eur (1 289,00 Eur x 2,5), iš viso 6 445,00 Eur. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai patyrė 800,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į ieškinį parengimą, 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už priešieškinio parengimą. Šios bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalaus Rekomendacijose numatyto dydžio.
59. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai patyrė 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už atstovavimą teismo posėdžiuose. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą koeficientas 0,1. Atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas. Jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda (Rekomendacijų 9 punktas). Bendra teisme vykusių posėdžių civilinėje byloje trukmė yra 2 val. 3 min. Vadovaujantis Rekomendacijomis, laikytina, jog maksimalios išlaidos už atstovavimą teisme galėtų būti 2 val. x 0,1 x 1 317,60 Eur, t.y. 263,52 Eur, todėl sprendžiant klausimą dėl šių bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra pagrindas jas mažinti.
60. Nagrinėjamu atveju atsakovai pateikė teismui priešieškinį, prašydami priteisti iš ieškovės 1 254,37 Eur permoką. Teismo posėdžio metu atsakovas R. K. ir atsakovų atstovė palaikė priešieškinį dalyje dėl 1 011,27 Eur permokos priteisimo. Teismui patenkinus 51 proc. priešieškinio reikalavimų, atsakovams solidariai iš ieškovės priteistina 989,75 Eur ((28,00 Eur + 150,00 Eur + 800,00 Eur + 500,00 Eur + 263,52 Eur + 170,00 Eur + 29,17 Eur) x 51 proc.) bylinėjimosi išlaidų.
61. Ieškinį atmetus, ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų nepriteistinos.
62. Pagal 2011-11-07 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5,00 Eur. Nustatyta, kad byloje patirta 7,62 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl ieškinį atmetus ir patenkinus 51 proc. priešieškinio reikalavimų, iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistina 5,08 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovų lygiomis dalimis į valstybės biudžetą priteistina 2,54 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, t.y. po 1,27 Eur iš kiekvieno iš atsakovų (CPK 92 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priešieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš ieškovės I. L. 19,43 Eur permoką, 500,00 Eur avansą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 519,43 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 989,75 Eur bylinėjimosi išlaidas solidariems ieškovams L. K. ir R. K..
Kitą priešieškinio dalį atmesti.
Ieškovės I. L. prašymą dėl baudos skyrimo atmesti.
Priteisti iš ieškovės I. L. į valstybės biudžetą 5,08 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Priteisti iš atsakovo R. K. į valstybės biudžetą 1,27 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Priteisti iš atsakovės L. K. į valstybės biudžetą 1,27 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.
Civilinę bylą per 3 darbo dienas po nutarties priėmimo perduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civilinių bylų raštinei.
Teisėja Larisa Šimanskienė