(S)

                                      Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.3; 2.6.39.2.5.8;

3.1.7.4; 3.1.7.8; 3.2.6.1

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 19 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Danas Lisas, sekretoriaujant Linai Deržinskienei, dalyvaujant ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atstovei M. M., atsakovės UAB „Talša“ atstovui R. J., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje R. G., nedalyvaujant trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje, UAB „Inti“, AB „Lietuvos draudimas“ atstovams, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje, SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialo atstovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei UAB „Talša“ dėl nuostolių atlyginimo regreso teise priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje, UAB „Inti“, AB „Lietuvos draudimas“, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje, R. G., SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialas,

n u s t a t ė :

1. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras pareikštu ieškiniu atsakovei UAB „Talša“ prašo priteisti iš atsakovės 1767,33 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodyta, kad 2018 m. balandžio 19 d. (duomenys neskelbtini) gatvėje, Radviliškyje, dėl atsakovei priklausančios transporto priemonės KRUPP KMK 4060, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo R. G. kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė RENAULT KANGOO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykis įvyko R. G. einant darbines pareigas atsakovės bendrovėje. Eismo įvykio metu transporto priemonė KRUPP KMK 4060, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl AB „Lietuvos draudimas“, veikdama ieškovo vardu, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir išmokėjo nukentėjusiam asmeniui 1767,33 Eur draudimo išmoką. Ieškovas atitinkamai kompensavo AB „Lietuvos draudimas“ išmokėtą  1767,33 Eur draudimo išmoką ir įgijo teisę reikalauti iš atsakingos už žalos padarymą atsakovės grąžinti išmokėtą 1767,33 Eur draudimo išmoką. 

3. Ieškovo atstovė patvirtino ieškinyje išdėstytas aplinkybes, paaiškindama, kad automobilio RENAULT KANGOO apgadinimų lokalizacija rodo braukiamąjį kontaktą tarp transporto priemonių KRUPP KMK 4060 ir RENAULT KANGOO, jos nuomone, transporto priemonė RENAULT KANGOO stovėjo, o transporto priemonė KRUPP KMK 4060 judėjo, taip apgadindama lengvąjį automobilį RENAULT KANGOO. Ieškovo ekspertai nustatė, kad žala automobiliui buvo padaryta eismo įvykio metu, nes transporto priemonė KRUPP KMK 4060 judėjo išskleidusi atramas. Prašo tenkinti ieškinį, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, įskaitant ir patirtas kelionės į teismo posėdį išlaidas.

4. Atsakovė UAB „Talša“ atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, nurodydama, kad ieškinyje nurodytu laiku jokio eismo įvykio nebuvo, abi transporto priemonės buvo statinėje padėtyje kelio atžvilgiu, jos stovėjo automobilių stovėjimo aikštelėje, kurioje automobilinis kranas skleidė atramas, ir viena atrama kliudė kitą transporto priemonę. Pats automobilis, ant kurio sumontuotas kranas, nejudėjo, o judėjo ant automobilio sumontuota stacionari įranga. Prašo byloje taikyti ieškinio senatį (1 t., b. l. 53).

5. Atsakovės atstovas patvirtino atsiliepime išdėstytas aplinkybes, paaiškindamas, kad pats automobilis, ant kurio sumontuotas kranas, stovėjo, vairuotojas R. G. buvo išlipęs iš automobilio ir nuotoliniu būdu skleidė krano atramas. Priešingoje pusėje buvusi atrama netikėtai pradėjo skleistis ir atsirėmusi apgadino dešinėje pusėje stovintį automobilį RENAULT KANGOO. Jokio eismo įvykio nebuvo, nes abi transporto priemonės stovėjo. Atrama, kuria buvo apgadintas automobilis RENAULT KANGOO, yra krano konstrukcijos sudėtinė dalis. Įvykio teritorija buvo uždara, joje eismas nevyksta. Matomi automobilio RENAULT KANGOO apgadinimai nesusiję su eismo įvykiu. Prašo ieškinį atmesti. Kitų procese pareikštų prašymų atsisako. 

Ieškinys atmestinas.

6. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl automobiliui RENAULT KANGOO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) padarytos žalos atlyginimo regreso teise. Ieškovo teigimu, minimas automobilis buvo apgadintas eismo įvykio metu. Atsakovė su ieškovo reikalavimais ir nurodytomis aplinkybėmis nesutinka, nurodydama, kad automobilio RENAULT KANGOO apgadinimai nėra susiję su eismo įvykiu.

7. Iš nagrinėjamos civilinės bylos medžiagos matyti, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. sausio 30 d. sprendimu atmetė ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei UAB „Talša“ dėl nuostolių atlyginimo regreso teise priteisimo, konstatavęs, jog žala stovėjusiam automobiliui RENAULT KANGOO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo padaryta ne eismo įvykio metu, stovinčios transporto priemonės KRUPP KMK 4060, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) judančia (besiskleidžiančia) krano atrama, be to, įvykis įvyko aptvertoje, riboto patekimo garažo kapitalinio remonto teritorijoje, kurioje viešasis eismas nevyko, todėl ginčo įvykis nelaikytinas draudžiamuoju Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau tekste – TPVCAPDĮ) prasme, nagrinėjamu atveju taikytina TPVCAPDĮ 1 straipsnio 3 dalies išimtis (1 t., b. l. 126-131).

8. Išnagrinėjęs trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 30 d. sprendimo, Šiaulių apygardos teismas 2020 m. birželio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-363-569/2020 panaikino pirmosios instancijos teismo 2020 m. sausio 30 d. sprendimą ir perdavė pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėti iš naujo.  Šiaulių apygardos teismas 2020 m. birželio 3 d. nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino ginčo įvykio mechanizmo, t. y. ar sugadinimai atsirado autokranui nejudant, be to, teismas nesiaiškino funkcijos, pagal kurią autokranas įvykio metu buvo naudojamas. Šias aplinkybes svarbu nustatyti, kad būtų galima išsiaiškinti, ar ginčo įvykis kvalifikuotinas kaip transporto priemonių eismo įvykis. Nagrinėjamu atveju įvykio mechanizmas yra reikšmingas nustatant, kokią funkciją atliko autokranas – transporto priemonės ar darbo mašinos.

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. balandžio 19 d. (duomenys neskelbtini)gatvėje, Radviliškyje, dėl atsakovei priklausančios transporto priemonės KRUPP KMK 4060, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo R. G. kaltės įvyko įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė RENAULT KANGOO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kadangi minėto įvykio metu transporto priemonė KRUPP KMK 4060, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimu, AB „Lietuvos draudimas“, veikdama ieškovo vardu, atsižvelgdama į nukentėjusiojo asmens prašymą bei vadovaudamasi TPVCAPDĮ nuostatomis, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino ją, išmokėdama 1767,33 Eur draudimo išmoką. Ieškovas pagal tarpusavyje sudarytos sutarties nuostatas kompensavo AB „Lietuvos draudimas“ išmokėtą 1767,33 Eur draudimo išmoką ir reiškia reikalavimą atsakovei  grąžinti išmokėtą 1767,33 Eur draudimo išmoką, vadovaujantis TPVCAPDĮ nuostatomis. Taigi, nagrinėjamu atveju svarbu išsiaiškinti, ar ginčo įvykis vertintinas kaip eismo įvykis ir yra draudžiamasis pagal TPVCAPDĮ nuostatas.

10. Draudžiamojo įvykio sąvoka įtvirtinta TPVCAPDĮ 2 straipsnio 3 dalyje. Pagal ją draudžiamasis eismo įvykis apibrėžiamas kaip eismo įvykis, kuriam įvykus pagal TPVCAPDĮ turi būti išmokama išmoka.

11. Aiškinant šios normos turinį svarbu pažymėti, kad TPVCAPDĮ nuostatomis yra įgyvendinta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykių teisiniam reguliavimui Europos Sąjungos teisėje skirta 1972 m. balandžio 24 d. Tarybos direktyva 72/166/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo įgyvendinimu, suderinimo; 1983 m. gruodžio 30 d. Antroji Tarybos direktyva 84/5/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, suderinimo; 1990 m. gegužės 14 d. Trečioji Tarybos direktyva 90/232/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, suderinimo; 2000 m. gegužės 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/26/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, suderinimo, iš dalies pakeičianti Tarybos direktyvas 73/239/EEB ir 88/357/EEB (Ketvirtoji transporto priemonių draudimo direktyva); 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/14/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 72/166/EEB, 84/5/EEB, 88/357/EEB ir 90/232/EEB bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/26/EB, susijusias su motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu.

12. Teisingumo Teismas formuoja nuoseklią praktiką, kaip turėtų būti aiškinama Direktyvos 72/166 3 straipsnio 1 dalyje, kurios turinys iš esmės atitinka Direktyvos 2009/103/EB 3 straipsnio pirmos ir antros pastraipų turinį, įtvirtinta sąvoka „transporto priemonių [eismas]“: sąvoka „transporto priemonių [eismas]“ apima bet kokį transporto priemonės naudojimą, kuris atitinka įprastą šios transporto priemonės funkciją (pirmiau nurodytas Teisingumo Teismo sprendimas byloje Vnuk, 59 punktas); tai, ar jos variklis įvykio momentu buvo įjungtas, neturi reikšmės (Teisingumo Teismo 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimas byloje Rodrigues de Andrade, C-514/16, 39 punktas); sąvoka „transporto priemonių [eismas]“ apima ne tik kelių eismo situacijas, t. y. eismą viešuosiuose keliuose (Teisingumo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimas byloje N. T., C-334/16, 28 punktas); sąvokos „transporto priemonių [eismas]“ apimtis nesiejama su žemės sklypo, kuriame motorinė transporto priemonė naudojama, charakteristikomis (pirmiau nurodytas Teisingumo Teismo sprendimas byloje Rodrigues de Andrade, 35 punktas); svarbu nustatyti, ar tuo momentu, kai įvyko įvykis, su kuriuo susijusi ši transporto priemonė, ta priemonė iš esmės buvo naudojama kaip transporto priemonė, ir tokiu atveju šis naudojimas patenka į sąvoką „transporto priemonių [eismas]“, ar kaip darbo mašina, ir tokiu atveju tokio naudojimo ta sąvoka neapima (pirmiau nurodytas Teisingumo Teismo sprendimas byloje Rodrigues de Andrade, 40 punktas).

13. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2018 m. sausio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-44-1075/2018, apibendrino Teisingumo Teismo formuojamą praktiką, kas laikytina eismo įvykiu ir pažymėjo, kad ji kryptingai formuojama ta linkme, jog sprendžiant, ar įvykis kvalifikuotinas kaip transporto priemonių eismo įvykis, kuriam gali būti taikoma privalomojo draudimo apsauga, esminę reikšmę turi ne vieta, kurioje įvykis įvyksta, bet funkcija, pagal kurią transporto priemonė tuo metu yra naudojama. Jeigu transporto priemonės naudojimas atitinka įprastą jos funkciją – a fortiori (tuo labiau) tai apima eismo keliais atvejus, tačiau jais neapsiriboja.

14. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad pagal Teisingumo Teismo pateiktus išaiškinimus į privalomojo draudimo sritį patenka ne tik kelių eismo situacijos, t. y. eismas viešuosiuose keliuose, tačiau bet koks transporto priemonės naudojimas, kuris atitinka įprastą šios transporto priemonės funkciją; draudimo apimtis nesiejama su žemės sklypo, kuriame motorinė transporto priemonė naudojama, charakteristikomis.

15. Tais atvejais, kai transporto priemonės (pavyzdžiui, traktoriai), be to, kad yra naudojamos kaip transporto priemonės, tam tikromis aplinkybėmis dar gali būti naudojamos kaip darbo mašinos, svarbu nustatyti, ar tuo momentu, kai įvyko įvykis, su kuriuo susijusi ši transporto priemonė, ta transporto priemonė iš esmės buvo naudojama kaip transporto priemonė (tokiu atveju šis naudojimas patenka į „transporto priemonių [eismo]“ sąvoką) ar kaip darbo mašina (tokiu atveju šis naudojimas į tą sąvoką nepatenka) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44-1075/2018).

16. Trečiasis asmuo R. G., buvęs įvykio vietoje, patvirtino, kad įvykio metu transporto priemonės KRUPP KMK 4060, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir RENAULT KANGOO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nejudėjo. Trečiasis asmuo paaiškino, kad įvykio dieną dirbo objekte, transporto priemonę KRUPP KMK 4060 pastatė įvykio vietoje po pietų, tuo metu automobilio RENAULT KANGOO nebuvo. Išlipęs iš transporto priemonės KRUPP KMK 4060 ir būdamas jos kairėje (vairuotojo) pusėje, pradėjo skleisti krano, sumontuoto ant transporto priemonės KRUPP KMK 4060 platformos, atramas. Pradėjus horizontaliai skleisti kairės pusės priekinę ir galinę atramas, netikėtai suveikė dešinės pusės galinė horizontali atrama. Išgirdęs riksmus, jis suprato, kad dešinės pusės galinė horizontali atrama atsirėmė į šalia transporto priemonės KRUPP KMK 4060 iš dešinės pusės pastatyto automobilio RENAULT KANGOO kairįjį šoną. Jis greitai patraukė dešinės pusės galinę atramą nuo automobilio RENAULT KANGOO kairiojo šono.

17. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. birželio 3 d. nutarties 22 punkte pasisakė dėl galimumo spręsti byloje ekspertizės skyrimo klausimą. Šioje nagrinėjamoje byloje posėdžių metu teismas siūlė į posėdžius atvykusiems proceso dalyviams apsispręsti dėl ekspertizės skyrimo apgadinimų susiformavimo mechanizmui nustatyti, tačiau tiek ieškovo, tiek atsakovės atstovai siūlomos ekspertizės byloje atsisakė. Tretieji asmenys, įskaitant ir nedalyvavusius teismo posėdžiuose, taip pat neteikė prašymų skirti byloje minimą ekspertizę. Proceso dalyviams nepageidaujant, jog teismas skirtų ekspertizę apgadinimų susiformavimo mechanizmui nustatyti, teismas apgadinimų susiformavimo mechanizmo klausimą sprendžia pagal vidinį įsitikinimą, įvertindamas į bylą pateiktus duomenis.

18. Trečiasis asmuo R. G. pateikė į bylą nuotraukas ir vaizdo įrašą, iš kurio matyti transporto priemonės KRUPP KMK 4060 krano atramų funkcionavimo mechanizmas, gabaritai, mechanizmo sudėtinės dalys, jų konfigūracija. Įvertinus trečiojo asmens pateiktą vaizdinę medžiagą, ją sulyginus su ieškovo pateiktomis nuotraukomis bei jose matomais automobilio RENAULT KANGOO apgadinimais (1 t., b. l. 12, 13, 15, 16, 24-28), spręstina, kad labiau tikėtina, jog automobilio RENAULT KANGOO kairės pusės galinės durys, slenkstis buvo apgadinti stovinčios transporto priemonės KRUPP KMK 4060 besiskleidžiančios dešinės pusės galinės horizontalios atramos, o būtent: iš nuotraukų (1 t., b. l. 12, 13, 15, 16, 26-28) matyti, kad didžiausi apgadinimai padaryti automobilio RENAULT KANGOO kairės pusės slenksčiui ir kairės pusės galinėms durims, t. y. įlenkimas padarytas įspaudimu, o ne braukiamuoju kontaktu. Įspaudimo slenkstyje gilumas paaiškintinas aplinkybe, jog transporto priemonės KRUPP KMK 4060 besiskleidžianti dešinės pusės galinė horizontali atrama pirmiausiai įsirėmė į automobilio kairės pusės durų apatinę dalį, toliau spaudžiant durų apatinę metalinę konstrukciją buvo padaryti įlenkimai slenkstyje. Nuotraukoje (1 t., b. l. 12) aiškiai matosi, kad apgadinimai slenksčiui padaryti įspaudimu, o ne braukiamuoju kontaktu judant transporto priemonei, įspaudimo kraštai nėra nubrozdinti, nesimato ištisinio braukiamojo kontakto. Durų apatinės dalies apgadinimas (1 t., b. l. 15) taip pat patvirtina, kad įlenkimas padarytas spaudimu iš išorės, o ne judančios transporto priemonės kontaktiniu braukimu. Įvertinus dešinės pusės galinės horizontalios atramos konstrukciją, konfiguraciją, spręstina, jog ja objektyviai galėjo būti padaryti matomi lengvojo automobilio kairės pusės apgadinimai.

19. Matomi automobilio RENAULT KANGOO kairės pusės apgadinimai paneigia ieškovo, trečiųjų asmenų UAB „Inti“, AB „Lietuvos draudimas“ poziciją, kad kairės pusės galinių durų, slenksčio, galinio sparno ties rato arka apgadinimai padaryti vieno įvykio metu braukiamuoju kontaktu judant transporto priemonei KRUPP KMK 4060. Iš nuotraukų matyti, kad apgadinimai prasideda galinių durų apačioje ties jų viduriu, dešiniau durys yra sveikos, neapgadintos, o dešinėje nuo durų pusėje esantis sparnas ties rato arka apgadintas smulkiais įbrėžimais. Teismo vertinimu, jei transporto priemonė KRUPP KMK 4060 būtų judėjusi į priekį ir braukusi automobilio RENAULT KANGOO kairįjį šoną, kontaktas braukiant turėjo prasidėti ties galinio sparno apatine dalimi ir tęstis iki galinių durų apatinės dalies viduriu, kontaktas turėjo būti ištisinis ir gylėjantis, padarantis vis didesnį įbrėžimą, vertinant slenksčio įspaudimo gilumą, tačiau nuotraukos tokio apgadinimų susiformavimo mechanizmo nepatvirtina. Jei transporto priemonė KRUPP KMK 4060 būtų judėjusi atbuline eiga ir braukusi automobilio RENAULT KANGOO kairįjį šoną, kontaktas braukiant turėjo prasidėti ties galinių durų apatinės dalies viduriu ir tęstis iki galinio sparno apatinės dalies, kontaktas turėjo būti ištisinis ir gylėjantis, padarantis vis didesnį įbrėžimą, vertinant slenksčio įspaudimo gilumą, stumiantis, skersuojantis patį lengvąjį automobilį, tačiau nuotraukos, Eismo įvykio deklaracija tokio apgadinimų susiformavimo mechanizmo taip pat nepatvirtina, abi transporto priemonės stovi lygiagrečiai viena kitos. Jei kontaktas ir nebūtų gylėjantis, matomi apgadinimai niekaip nepaaiškina, kodėl durų dešinėje apatinėje dalyje apgadinimų nėra, o ant galinio sparno apatinės dalies jie yra matomi. Spręstina, kad galinių durų ir slenksčio apgadinimai nėra susiję su matomais galinio sparno apgadinimais, šie apgadinimai padaryti skirtingų įvykių metu. Ieškovas neįrodė, nepateikė svarių, neginčijamų argumentų, kurie patvirtintų visų matomų apgadinimų susietinumą su aptariamu byloje įvykiu. Pažymėtina, kad Eismo įvykio deklaracijoje nurodyta, jog abi transporto priemonės stovėjo, o Pranešime apie eismo įvykį – pretenzijoje nurodomos įvykio aplinkybės, jog į stovintį automobilį atsitrenkė šalia stovinčio automobilio krano skleidžiama atrama. Procesiniame dokumente trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ pripažįsta, kad įvykis įvyko tuo metu, kai transporto priemonė KRUPP KMK 4060 prisiparkavo ir statė krano atramas (1 t., b. l. 3, 6-7; 2 t., b. l. 11-13).  

20. Teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose tiek UAB „Inti“, tiek AB „Lietuvos draudimas“ nurodo, kad automobilinis kranas krovinio nekėlė, neatliko tiesioginės darbo mašinos funkcijos, todėl aptariamas įvykis laikytinas eismo įvykiu (2 t., b. l. 9-13). Taigi, nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar trečiajam asmeniui R. G. išlipus iš transporto priemonės KRUPP KMK 4060 vairuotojo kabinos ir skleidžiant automobilinio krano atramas transporto priemonė buvo iš esmės buvo naudojama kaip transporto priemonė ar kaip darbo mašina (ant transporto priemonės platformos sumontuotas kranas), t. y. svarbu nustatyti tiesioginę atramų paskirtį.

21. Iš trečiojo asmens R. G. pateiktų į bylą nuotraukų ir vaizdo įrašo matyti, krano atramos išleidžiamos į šonus iš krano valdymo kabinos, o ne iš transporto priemonės vairuotojo kabinos. Krano atramos pagal savo funkcinę paskirtį reikalingos užtikrinti krovinius keliančio krano, sumontuoto ant transporto priemonės platformos, stabilumą ir saugų naudojimą, o ne dėl transporto priemonės dalyvavimo eisme. Abejotina, kad su iškleistomis atramomis transporto priemonė galėtų saugiai, nekeldama pavojaus kitiems eismo dalyviams, dalyvauti eisme, nes jų fukcinė paskirtis nėra susijusi su transporto priemonių eismu. Atramos buvo skreidžiamos tam, kad paruošti kraną, kaip darbo mašiną, tinkamam ir saugiam darbui kelti krovinius, todėl nagrinėjamu atveju neturi reikšmės aplinkybė, kad įvykio momentu kroviniai nebuvo keliami, juk negalima kelti krovinio neišleidus ir neužfiksavus saugų krovimą užtikrinančių atramų. Teismo vertinimu, atramos – darbo mašinos (krano), o ne transporto priemonės sudėtinės dalys, užtikrinančios saugų ir tinkamą darbą su kranu, atramų naudojimas nepatenka į „transporto priemonių eismo sąvoką“, todėl kaip nepagrįsti vertintini trečiųjų asmenių UAB „Inti“, AB „Lietuvos draudimas“ teiginiai, kad automobilinis kranas krovinio nekėlė, neatliko tiesioginės darbo mašinos funkcijos, ir aptariamas įvykis laikytinas eismo įvykiu. 

22. Atsižvelgiant į šio sprendimo 16 -21 punktuose aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad įvykio metu transporto priemonė KRUPP KMK 4060, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo ir buvo naudojama kaip darbo mašina, skleidžiant krano sudėtines dalis – atramas – dešinės pusės galine horizontalia atrama buvo įsiremta į stovinčio automobilio RENAULT KANGOO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės galines duris ir slenkstį, tokiu būdu apgadinant lengvąjį automobilį, aptartam įvykiui netaikytinos TPVCAPDĮ nuostatos, nes apgadinimai padaryti ne eismo įvykio metu. Ieškovo, jo pusėje veikiančių trečiųjų asmenų pateikti į bylą duomenys nepatvirtina, neįrodo, kad automobilio RENAULT KANGOO apgadinimai padaryti eismo įvykio metu, įvykis yra draudžiamasis ir yra pagrindas taikyti byloje TPVCAPDĮ nuostatas, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas, neįrodytas (CPK 178 str.).  

23. Atsakovės atstovas, prašydamas atmesti ieškinį, nurodė, kad atsisako kitų byloje pareikštų savo prašymų, todėl atsakovės prašymai dėl ieškinio senaties taikymo, baudos ieškovui skyrimo nespręstini, dėl jų procesinis sprendimas nepriimtinas.

24. Ieškovas, jo pusėje veikiantys tretieji asmenys pateikė į bylą rašytinius įrodymus, kad nagrinėjamoje byloje patyrė bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 48, 140, 186-187). Ieškinį atmetus, ieškovo, jo pusėje veikiančių trečiųjų asmenų, turinčių procese ieškovo teises ir pareigas, patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 93 str. 2 d.).

25. Bylos nagrinėjimo metu susidarė 15 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestinas, iš ieškovo priteistinos valstybei 15 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 2 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263-270 str., 307 str. 1 d., teismas

n u s p r e n d ž i a:        

Ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, buveinė Algirdo g. 38, Vilniuje, juridinio asmens kodas 125709291, 15 Eur (penkiolikos eurų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas                                                                                                                             Danas Lisas