Civilinė byla Nr. 2-539-266/2013
Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00419-2013-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
128.2; 113.8 (S)
ANYKŠČIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. birželio 14 d.
Anykščiai
Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Zita Gavėnienė,
sekretoriaujant Jūratei Kaušylienei,
dalyvaujant pareiškėjai G. D., jos atstovei advokatei Vidai Leonovienei,
nedalyvaujant suinteresuotų asmenų Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus, Anykščių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus atstovams,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir
n u s t a t ė :
Pareiškėja G. D. ir jos atstovė advokatė Vida Leonovienė pareiškimu kreipėsi į teismą ir prašė tikslu pripažinti A. D. Laisvės kovų dalyvio teisinį statusą (po mirties), nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos tėvas A. D. buvo suimtas už ryšius su partizanais ir buvo nukankintas suėmimo metu 1945 m. spalio 5 d. Teismo posėdžio metu pareiškėja bei jos atstovė nurodė, jog pareiškėjos tėvas A. D. gimė (duomenys neskelbtini). Jo tėvai buvo mirę laibai anksti, todėl dar paauglį jį paėmė auginti seneliai S., kurie gyveno tame pačiame kaime. Tėvas vedė pareiškėjos motiną V. B., ir pareiškėja yra vienintelė jų dukra. Pareiškėjos tėvas A. D. buvo Gedimino apygardos Vilko pulko (A. P.) ryšininkas, palaikęs ryšį tarp partizanų būrio vado S., A. P. bei partizanų junginiui vadovavusiu Č. Partizanų junginys veikė Rokiškio rajono Kamajų apylinkėse. Tęvas palaikė ryšius su gretimo kaimo partizanais J. L. ir A. J.. Jis nešiodavo laiškus- informaciją į mišką. 1944 metų rudenį, įskųstas artimiausio kaimyno, pareiškėjos tėvas buvo suimtas, o kartu su juo buvo suimti Alotų kaimo gyventojai: J. V., P. L., E. J.- B. Iš pradžių pareiškėjos tėvas buvo kalinamas (laikomas) Šimonių valsčiuje, o maždaug po trijų dienų buvo išvežtas į Kupiškio miestą. Vėliau, pareiškėja su motina buvo išformuota, kad tėvas buvo tardomas bei kankinamas. Kai motina nuvežė tėvui maisto, kai buvo paaiškinta, jog tėvo Kupiškyje nebėra, o tiksli jo buvimo vieta nenurodyta. Jokių oficialių žinių pareiškėja ir jos motina negavo, tačiau iš kalbų sužinojo, jog tėvas buvo nukankintas tardymo metu, o kažkas iš suimtųjų kaimynų motinai perdavė raštelį, kuriame buvo nurodyta, kad pareiškėjos tėvas A. D. mirė 1945-10-05. 2012 metais pareiškėja kreipėsi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą su prašymu pripažinti savo tėvui A. D. laisvės kovų dalyvio teisinį statusą (po mirties) kaip partizanų ryšininkui, palaikiusiam ryšį tarp partizanų būrių, dalyvavusiam pasipriešinimo sovietinei okupacijai akcijose bei pateikė turimus dokumentus: Lietuvos ypatingojo archyvo 201-08-08 raštą ir kitus dokumentus. Tačiau pareiškėjai buvo nurodyta, jog pagal pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos darbo reglamentą, jeigu prašoma pripažinti Laisvės kovų dalyvio teisinį statusą (po mirties) asmeniui, kuris su prašymu padavusiu asmeniu turėjo giminystės ryšį, privalu pateikti kartu su prašymu Lietuvos archyvų pažymėjimus ar šiuose archyvuose esančių dokumentų apie pretendento žūtį kopijas, patvirtintas įstatymų nustatyta tvarka. Kadangi pareiškėja nurodytų dokumentų neturi ir negali jų gauti, todėl kreipėsi į teismą dėl juridinio fakto nustatymo ir prašė pareiškimą patenkinti.
Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius atsiliepime į pareiškimą neprieštaravo, jog teismui ištyrus ir įvertinus visas aplinkybes, pateiktus įrodymus bei išklausius liudytojus, būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas. Į bylos nagrinėjimą neatvyko. Prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog pareiškėja nepateikė jokių šiuos faktus liudijančių archyvinių dokumentų. Mano, jog tik teisminis nagrinėjimas, išklausyti liudytojai, leis nustatytai ar tokie faktai buvo. Į bylos nagrinėjimą neatvyko. Prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Anykščių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius procesinius dokumentus gavo, į bylos nagrinėjimą neatvyko, prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
Atsižvelgiant į tai, kad suinteresuotiems asmenims apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai, byla išnagrinėta suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant.
Pareiškimas tenkintinas.
Bylos medžiaga, pareiškėjos G. D., jos atstovės advokatės Vidos Leonovienės, liudytojų A. Z., V. D., O. B. parodymais nustatyta, kad pareiškėjos A. D. gimė (duomenys neskelbtini). Jis vedė pareiškėjos motiną V. B., ir pareiškėja yra vienintelė jų dukra (9,10 b.l.) Pareiškėjos tėvas A. D. buvo Gedimino apygardos Vilko pulko (A. P.) ryšininkas, palaikęs ryšį tarp partizanų būrio vado S, A. P. bei partizanų junginiui, veikusio Rokiškio rajono Kamajų apylinkėse, vadovavusiu Č. Tęvas palaikė ryšius su gretimo kaimo partizanais, nešiodavo laiškus- informaciją į mišką. 1944 metų rudenį, pareiškėjos tėvas buvo suimtas. Jokių oficialių žinių pareiškėja ir jos motina negavo, tačiau iš kalbų sužinojo, jog tėvas buvo nukankintas tardymo metu, o kažkas iš suimtųjų kaimynų motinai perdavė raštelį, kuriame buvo nurodyta, kad pareiškėjos tėvas A. D. mirė 1945-10-05 (14 b.l.). 2012 metais pareiškėja kreipėsi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą su prašymu pripažinti savo tėvui A. D. laisvės kovų dalyvio teisinį statusą (po mirties) kaip partizanų ryšininkui, palaikiusiam ryšį tarp partizanų būrių, dalyvavusiam pasipriešinimo sovietinei okupacijai akcijose (11,12 b.l.). Pareiškėja negali pateikti dokumentų, įrodančių tėvo žūties aplinkybes, nes archyvuose tokių dokumentų nėra (13,14 b.l.). Remiantis nurodytais duomenimis bei liudytojų parodymais, pareiškėjai prašo pareiškimą tenkinti, bei nustatyti jos teisėms ir interesams svarbų juridinį faktą.
Pagal Lietuvos Respublikos Pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyvių teisinio statuso įstatymo 2 straipsnį - Kariai savanoriai yra ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai: partizanai, taip pat partizanų ryšininkai ar rėmėjai, patekę į kautynių situaciją, su ginklu dalyvavę šiose kautynėse ir jų metu suimti, sužeisti, žuvę ar mirę įkalinimo metu. Pagal minėto įstatymo 4 straipsnį Laisvės kovų dalyviai yra neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai: partizanų ryšininkai ir rėmėjai. Posėdžio metu apklausti liudytojai patvirtino, jog pareiškėjos tėvas buvo suimtas. Pareiškėjos motina veždavo jam maistą, bet su juo nesusitikdavo ir jo nematydavo. Su vyru žmona nesutikdavo. Žmonės kalbėjo, kad A. D. įskundė kaimynas, kuris bendradarbiavo su „stribais“. Jos tėvas remdavo partizanus, to kaimo ar kito kaimo žmonės atnešdavo maisto, rūbų. Kaimuose visi žmonės buvo pažįstami, taip pat ir kaimyninių kaimų. Partizanų vadas buvo S., vadinamas „Monte“ iš Zubiškių kaimo, o jų tiesioginis vadas buvo A. P.. Partizanų buvo kiekviename, vieni su kitais pažįstami. A. D. nebuvo partizanas, jis palaikė ryšį, buvo ryšininkas. Jis perduodavo partizanams maistą, rūbus. Buvo paimtas iš namų 1944 metų rudenį, o 1945m. jo jau nebebuvo gyvo. Niekas jo nematė, nežino, kur palaidotas. Buvo kalbama, jog buvo nukankintas. Pareiškėjos motina sunkiai išgyveno vyro netektį. Liudytojos O. B. tėvas su A. D. buvo kartu suimtas. Liudytojai tėvas pasakojo, jog visi suimtieji buvo mušami, kankinami, tardomi. Liudytojas V. D. pažinojo pareiškėjos tėvą A. D., nes taip pat perduodavo laiškus prie Šimonių. Laiškų neskaitydavo, nes tai buvo uždrausta. Jis taip pat dirbo su partizanais, buvo ryšininkas, dar būdamas nepilnamečiu. Iš savo draugų žinojo, kad A. D. turi ryšį su partizanais. Tik niekas nepasakojo - kada mirė ir kur buvo laikomas A. D., nes tai buvo slepiama. Todėl teismas mano, jog išdėstyti įrodymai patvirtina faktą, kad pareiškėjos tėvas A. D. buvo suimtas už ryšius su partizanais ir buvo nukankintas suėmimo metu 1945 m. spalio 5 d.
Remiantis paminėtais įrodymais, teismas daro išvadą, jog byloje patvirtinti faktiniai duomenys ir pareiškėjos pareiškimas laikytinas pagrįstu (CPK 177 str. 1,2 d.). Teismas nenustatė pagrindo abejoti nurodytais dokumentais, kadangi pareiškėjos, jos atstovės, liudytojų parodymai nuoseklūs, neprieštaraujantys tarpusavyje (CPK 185 str. 1 d.). Šiuo metu Antanui Dubrindžiui Laisvės kovų dalyvio teisinį statusui (po mirties) nustatyti archyvuose trūksta dokumentų, todėl šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 445 str.).
Vadovaudamasis LR CPK 185, 444 str., 1 d., 2 d. 9 p., 259 str., 260 str., 270 str. teismas
n u s p r e n d ž i a :
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos G. D. tėvas A. D., gim. (duomenys neskelbtini) buvo suimtas už ryšius su partizanais ir buvo nukankintas suėmimo metu 1945 m. spalio 5 d.
Faktas nustatomas tikslu pripažinti A. D. Laisvės kovų dalyvio teisinį statusą (po mirties).
Sprendimas per 30 d. gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą.
Teisėja (parašas)
Nuorašas tikras:
Teisėja Zita Gavėnienė